5.2. Rūgščių sudėtis ir savybės.

Gavimas

Turiu mokėti
•Klasifikuosite rūgštis pagal elementinę sudėtį,
jonizaciją ir koncentraciją.
•Parašyti deguoninių ir nedeguoninių rūgščių
gavimą cheminėmis reakcijų lygtimis
 Kas yra rūgštys?
Dažniausiai visas medžiagas , turinčias rūgštų skonį , priskiriame rūgštims.

Rūgštys – molekuliniai junginiai, sudaryti iš

vandenilio ir rūgšties liekanos.
N

C
HCl
H2SO4

H2CO3
HNO3
 Pagrindinės rūgštys
Rūgšties Rūgšties pavadinimas Rūgšties Liekanos (jonų)
formulė liekana (jonai) pavadinimas
HCl Vandenilio chlorido Cl- Chloridas
(druskos rūgštis)
HNO3 Azoto rūgštis NO3- Nitratas
H2S Vandenilio sulfido rūgštis S2- Sulfidas
H2SO3 Sulfitinė rūgštis SO32- Sulfitas
H2SO4 Sieros rūgštis SO42- Sulfatas
H2CO3 Anglies rūgštis CO32- Karbonatas
H2SiO3 Silicio rūgštis SiO32- Silikatas
H3PO4 Fosforo rūgštis PO43- Fosfatas
CH3COOH Acto rūgštis CH3COO- Etanoatas (acetatas)
 Rūgščių fizikinės savybės:
• tai skystos arba kietos medžiagos (dažniausiai
tirpalai ) HCl(s) , H2SO4 (aq) , H2SiO3 (k).
• dauguma gerai tirpsta vandenyje.
• rūgščių tirpalai bespalviai, rūgštaus skonio.
• ardo gyvulinius ir augalinius audinius. Žymime

• jų tirpalai keičia indikatorių spalvą.

 Poveikis indikatoriams

Lakmusas rūgštyse Metiloranžas Fenolftaleinas

raudonas rūgštyse raudonas rūgštyse bespalvis
pH rūgščių tirpaluose < 7
Rūgštys
 Rūgščių skirstymas pagal elementinę
sudėtį:
Deguoninės Bedeguoninės

HNO3 , H2SO4 , H3PO4 HCl , H2S , HBr

 Rūgščių skirstymas pagal bazingumą
(vandenilio atomų skaičių)

• Vienbazės: HCl , HNO3

• Dvibazės : H2S , H2SO4 , H2SiO3
• Tribazės: H3PO4
 Pagal jonizaciją vandenyje
• Silpnos rūgštys – kai tik • Stiprios rūgštys – kai
dalis rūgščių molekulių dauguma rūgščių
suskyla į jonus molekulių suskyla į jonus
 Pagal jonizaciją vandenyje
Silpnos rūgštys – kai tik Stiprios rūgštys – kai
dalis rūgščių molekulių dauguma rūgščių
molekulių suskyla į jonus
suskyla į jonus
H2S; H2CO3; H2SO3; HF; HCl; HBr; HI; H2SO4;
H2Se; CH3COOH; HNO3; HClO4
Pagal rūgščių tirpalų koncentraciją:
• Koncentruotos rūgštys Praskiestos rūgštys, rūgščių
H2SO4(s) arba H2SO4(konc.) tirpalai
H2SO4(aq)
Kai kurios koncentruotos Kai kurių rūgščių tirpalai:
rūgtys:
H2SO4(s) 98% - 96% H2SO4(s) 10%
HCl (s) 33 % - 38 % HCl (s) 18 %
HNO3(s) 63 % 70 % HNO3(s) 7 %
 NEPATVARIOS RŪGŠTYS

Anglies rūgštis H2CO3 ir sulfitinė rūgštis H2SO3 yra ne tik silpnos,

bet ir nepatvarios. Jos skyla į oksidus,kurie vėl jungiasi ir susidaro
rūgštys:
+4 +4
H2CO3(aq) ↔ CO2(d) + H2O(s)
anglies rūgštis anglies(IV) oksidas vanduo

+4 +4
H2SO3(aq) ↔SO2(d) + H2O(s)
sulfitinė rūgštis sieros(IV) oksidas vanduo
 RŪGŠČIŲ JONIZACIJA

1. Stiprios vienprotoninės rūgštys suskyla (jonizuojasi) į jonus visiškai:

HCl(d) + H2O(s) →HCl(aq) → H3O+ (aq) + Cl–(aq)
Vandenilio chloridas vanduo Druskos rūgštis oksonio jonas Chlorido anijonas

HCl(d) + H2O(s) →HCl(aq) → H+(aq) + Cl–(aq)

Vandenilio chloridas vanduo Druskos rūgštis hidratuotas vandenilio katijonas Chlorido anij

HNO3(aq) → H+(aq) + NO3–(aq)

Azoto rūgštis vandenilio katijonas nitrato anijonas

2. Silpnos vienprotoninės rūgštys suskyla (jonizuojasi) į jonus tik iš dalies,

jos yra grįžtamosios:
CH3COOH ↔ CH3COO–(aq) + H+(aq)
Acto rūgštis acetato anijonas vandenilio katijonas

Cheminės reakcijos,kurios tomis pačiomis sąlygomis vyksta priešingomis

kryptimis, vadinamos grįžtamosiomis reakcijomis.
H2SO4 (aq) + H2O(s) → H3O+(aq) + HSO4–(aq) (I jonizacijos pakopa)
H2SO4 → H+(aq) + HSO4–(aq) (I jonizacijos pakopa)

HSO4–(aq) + H2O(s) ↔ H3O+(aq) + SO42–(aq) (IIjonizacijos pakopa)

HSO4–(aq) ↔ H+(aq) + SO42–(aq) (IIjonizacijos
pakopa)
Antroji jonizacijos pakopa yra grįžtamoji, todėl sieros rūgšties tirpale vyrauja
HSO4–(aq).
Suminė sieros rūgšties skilimas į jonus reakcija rašoma taip:
H2SO4 → 2H+(aq) + SO42–(aq)
4. Silpnos daugiaprotoninės rūgštys jonizuojasi pakopomis
taippat kaip ir stiprios, tačiau jonizacija yra grįžtamoji:
Anglies rūgštis H2CO3, sulfitinė rūgštis H2SO3, sulfidinė rūgštis
H2S yra silpnos rūgštys, nes dalis susidariusių jonų vėl jungiasi
tarpusavyje ir sudaro rūgščių molekules. Šių rūgščių jonizacija yra
grįžtamas procesas.
H2CO3(aq) ↔ H+(aq) + HCO3–(aq)
Anglies rūgštis vandenilio katijonas vandenilio karbonato anijonas
Anglies H2CO3, sulfitinės H2SO3, sulfidinės H2S rūgščių jonizacijos vyksta tik
 RŪGŠČIŲ GAVIMAS

1. Druskos rūgštis. Reaguojant chloro dujoms su vandeniliu susidaro vandenilio

chlorido dujos,kurias ištirpinus vandenyje gaunama druskos rūgštis.
Cl2(d) + H2(d) →2HCl(d)
HCl(d) + H2O(s) → HCl(aq)
2. Vandenilio sulfido rūgštis. Reaguojant sierai su vandeniliu susidaro
vandenilio sulfido dujos,kurias ištirpinus vandenyje gaunama druskos rūgštis.
S(k) + H2(d) →H2S(d)
H2S(d) + H2O(s) → H2S(aq)
3. Deguoninės rūgštys. Nemetalų oksidams (rūgštiniams oksidams) reaguojant
su vandeniu. (nemetalo oksidacijos laipsnis turi sutapti su rūgšties centrinio
atomo oksidacijos laipsniu).
+6 +6
SO3(d) + H2O(s) →H2SO4(aq)
Sieros(VI)oksidas sieros rūgštis