Sukurti dėstymo pastraipą (85-100 ž.) ,,Ž emaitės apsakymo ,,Marti" veikėja Katrė - auka ar kovotoja?

"

Skaitydama rašytojos Žemaitės „Marti” apsakymą, buvo sunku likti nedėmesingai

pagrindinės veikėjos Katrės gyvenimo istorijai. Manau, rašytojos noras perteikti sunkią
moters dalią skaitytojui apie Katrę- ne vienam sukėlė gailesčio jausmą. Vos įsibėgėjus į
apsakymą jau galime pastebėti, kaip mergina per prievartą buvo ištekinta (dėl naudos,
pinigų ir žemės) už Vingių sūnaus Jono, kurio tėvai ir sūnus, Katrę nuvedė link tikro sapno
košmaro... Mano nuomone, geriausios vietos iliustruojančios jos sunkumą būnant su vyro
šeima yra, kai: Katrei matant didžiausia apsileidimą, netvarkingumą Vingių namuose,
stengėsi būti darbšti, švelni, kantri, siekianti pakeisti tvarką, tačiau ją kaskart goždavo
motinos užgauliojimai (kaip pavyzdys: „ Nauja gaspadinė atsirado! Ar seną paprotį varai?
Šlavinėtis? Čia to nereikia. Jei purvų nebraidysi, duonos neėsi.“). Katrė nesuprato žodžio
„ netvarka“. Ji buvo mokinama tvarkos, mandagumo, o Vingių namuose viskas buvo
priešingai. Su ja, visi elgėsi nepakenčiamai, žemino ir šmeižė Katrę kaip tik mokėjo. Taip
pat jos nuomonės troboje visiškai buvo nepaisoma, kad ir ką ji bedarytų, Vingiai
reikalaudavo tik naudos, o jos negavę, merginą žodžiais vėl užgauliodavo... Kentėjo
mergina visa tai, naktimis verkdama, dieną savo skausmą išliedama į darbą. O vyras iš po
vestuvių visai dingęs, Katrė negalėjo pasiguosti net jam, nerangiam, tingiui,
atsikalbinėjančiam egoistui, kuriam svarbu tik suversti visus rūpesčius ir darbus kitiems. Po
kuriuo laiko, tokių darbų neatlaikė ir Katrelės sveikata. Jai plėšydamasis, blaškydamasis
lovoje- niekas neužjautė jos, o vyras išgirdęs ją- išvis nusišalino. Skaudžiai įvykius
išgyvendama, suprato, kad jos gyvenimas beviltiškas ir kad ji niekam nereikalinga ir
vieniša.. iš košmaro, deja, išvadavo ją tik mirtis...

Taigi, manau, kad Katrę tikrai galima laikyti patriarchalinės ir sumaterialėjusios

Vingių šeimos auka, nes jos dalia Vingių šeimoje buvo sunki. Kaip minėjau, ji buvo darbšti,
tvarkinga, mandagi, jautri mergina, bet nepaisant tokių puikių bruožų, ji ištekėjusi prieš
savo valią ir buvo nelaiminga („Katrė verkė, kaip lietus lijo“), taip pat buvo išnaudojama ir
nuolat žeminama. Už visas pastangas įtikti Vingiams ji tegavo tik skaudžių užgauliojimų ir
liko išnaudota, įskaudinta bei išniekinta.