LITERATŪRA Maironis.

Baladė ,,Jūratė
ir Kastytis“
1. Kaip baladėje kalbama apie veksmo laiką ir vietą? Kaip keičiasi ta vieta (nupieškite veiksmo vietų pasikeitimo schemą)?
Baladė pradedama gražiu gamtovaizdžio aprašymu, kai jau „saulutė leidžias vakaruos“. Šio kūrinio erdvė abstrakti,

2. Kaip jaučiasi žvejojantis Kastytis? Ko jam trūksta?

Artėjantis vakaras ir besiūbuojančios marios nuteikia Kastytį svajingai, jo mintys dausuos skrajoja. Žvejys, nors ir žinodamas, kad jo laukia
motina, nenori grįžti ir užtrunka tol, kol „žvaigždutės pasimato“.
Trūksta-meilės,dėmesio,kažko ko norėtų ir užsiimtų.

3. Kodėl Jūratė kreipiasi į Kąstytį? Kodėl jis neišpildo jos pašymo?

Kastytį Jūratė vadina „baltalyčiu“, tačiau jos kreipimesi į jį girdimas lyg ir priekaištas, jog žvejys vilioja jos žuvis, nes kaip ji sako,
„marės – mano viešpatija“. Todėl Kastytis laikomas lyg ir įsibrovėliu, kurį Jūratė norėtų išvaryti iš marių.
Tačiau Kastytis ne bailys, o vyras, kuris „jėga tryško begaline“.
4. Apibūdinti Jūratę ir Kastytį.

JŪRATĖS APIBŪDINIMAS
APIBŪDINIMAS CITATA
GRAŽI ,,Ir štai iš vandenų graži“
DIEVIŠKA „Išplaukia dieviška Jūratė“
BALTA „Balta kaip vandenynų puta, žaliai lig pusės pridengta.“
Deivė
Neatsakinga Būtent šiam „žemės sūnui“ Jūratė padovanoja didžiausią savo turtą – skaistybę. Ji pamiršta visus draudim
žmonės ir dievai negali mylėti vienas kito, tačiau ta meilė stipresnė už ją pačią.

KASTYČIO APIBŪDINIMAS
APIBŪDINIMAS CITATA
Stiprus ,,Kastyčio vyriška krutinė;
Nebailus/drąsus „jėga tryško begaline“
Svajotojas/mąstytojas „o mintis dausos skrajoje“
Drąsus/pasitikintis „jį pamatė/priešais milžinu galiūnu“
Įsimylėjąs
Žvejotojas
Užsispyręs Žvejys, nors ir žinodamas, kad jo laukia motina, nenori grįžti ir užtrunka tol, kol „žvaigždutės pasimato“
Baltalytis „Oi Kastyti Baltalyti,“
šviesios lyties
(išvaizdos)
Įsibrovelis Žuvs im.

7. Kokią tvarką pažeidžia Kastytis ir kokią tvarką pažeidė Jūratė?

Ji pamiršta visus draudimus, kad žmonės ir dievai negali mylėti vienas kito, tačiau ta meilė stipresnė už ją pačiąTačiau Jūratė to nepaiso,
jos „Kasa ir lūpų geiduliai/ Kastytį palietė meiliai“. Jis įvyksta tarp perkūno, Jūratės ir Kastyčio, nes dievai ir deivės negali bendrauti su
žmonėmis, o tuo labiau – mylėti žmonių taip, kaip Jūratė myli Kastytį, o jis – ją.

16. Kuo šis kūrinys primena padavimus?

Primena padavimą, nes tai kūrinys, vaizduojantis tam tikrų konkrečių istorinių arba geografinių objektų atsiradimą, jų pavadinimų
kilmę ir pan. Tai pasakojamosios tautosakos žanras, kurio kūriniuose meniniais vaizdais aiškinama gamtos ir istorijos paminklų kilmė,
pasakojama apie praeities įvykius, siejamus su ypatingomis vietomis arba su mitinių protėvių bei istorinių asmenybių veikla. bet ir
apie tai, kaip, senovės lietuvių manymu, atsirado gintaras.