AUTORIUS IR KOKIA TEMA ANALIZUOJAMA?

KAIP PROBLEMA
TEMA PROBLEMA
KŪRINYS SPRENDŽIAMA?
Poemoje gamta atlieka didaktinę funkciją. Gamta
moko kuklumo, pamaldumo, darbštumo (visa tai
galima pastebėti kuomet yra aprašomi paukščiai, kurie
ir atspindi šias vertybes, šiuos pamokymus.
Lakštingala – kuklumas, dėl jos skurdaus apdaro,
kuklios išvaizdos. Gandras – darbštumas, nes atstato
Ar žmogus gali namus. Paukščiai pasirinkti mokyti pamaldumo, nes
pasimokyti iš K. Donelaitis jie yra arčiausiai Dievo). Poemoje minimos gamtos
GAMTA
gamtos? poema „Metai“ centras – Saulė, nes nuo jos priklauso tiek žmogaus,
tiek gamtos ritmas. Apšvietos epochos poemoje gamta
yra personifikuojama, naudojama daug epitetų,
perkeltinės prasmės žodžių.
Anot K.Donelaičio, žmogus ne tik gali, bet ir turi
mokytis iš gamtos. Poemoje gamta moko darbštumo,
kuklumo, pamaldumo.
Poemoje vaizduojama gamta, kurios jau nebėra, ji
išnaikinta. Girai išauga tarsi į laisvo gyvenimo
simbolį. Vaizduojama kaip miškas keičiasi, nyksta ir
vėl atauga, todėl gamta yra sugretinama su tėvyne.
Poemoje gamta siekia pagonybės laikus ir baigiasi
carinių pareigūnų savivalės aktu. Poemoje medžiai yra
siejami su dramatišku likimu (Eglė, sedulėlė, jos
siejamos su tautosaka). Gamtos vaizdavime atsispindi
Kaip kito A.Baranauskas tautosakos motyvai (išryškėja pasaka „Eglė žalčių
karalienė“). Atskleidžiamas stiprus ryšys tarp
žmogaus poemoje žmogaus ir gamtos. Žmogaus ir gamtos dvasinis ryšys
GAMTA
santykis su „Anykščių padeda atskleisti tautinio charakterio bruožus.
gamta? šilelis“ Anot A.Baranausko, žmogaus santykis su gamta kito
radikaliai. Jau kūrinio pradžioje yra įžvelgiamas
senojo miško lyginimas su dabartiniu, teigiant, kad
miškas yra nebetoks gražus bei turtingas:
Miškan, būdavo, eini - tai net akį veria;
Vat teip linksmina dūšią, ažu širdies tveria,
Kad net, širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai:
Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?!
-Pabrėžiamas būtasis laikas.
Romane gamta nebėra tokia svarbi, ji yra naikinama
Kaip kito M.Katiliškis (miškas – tik pasipelnymo šaltis). Miško naikinimas
yra fatališkai siejamas su kūrinio veikėjų likimais.
žmogaus psichologiniame
GAMTA M.Katiliškio romane (panašiai kaip ir A.Baranausko
santykis su romane „Miškais poemoje) gamta nebėra tokia svarbi. Romane gamta
gamta? ateina ruduo“ tampa pasipelnymo šaltinis, o ne vieta, kur žmogus
gali pajusti dvasinį ryšį su gamta.
 Anot Kamiu, maištas padeda pakeisti visuomenės
nusistovėjusias normas, visuomenės požiūrį į žmogų.
Kodėl pasauliui A.Kamiu Romane teigiama, kad nereikia ieškoti gyvenimo
prasmės, nes tai yra absurdiška. Kūrinio veikėjas
MAIŠTAS reikia romanas maištauja prieš gyvenimo absurdą, žmonių
maištininkų? „Svetimas“ nusistatymą, visuomenę. Jo maištavimo būdai:
netinkamas elgesys per laidotuves bei arabo
nužudymas. Viena iš maištavimo formų – mirtis.
Kodėl pasauliui V.Šekspyras Dramoje herojus Hamletas maištauja prieš visą
MAIŠTAS reikia dramoje pasaulį stengdamasis pakeisti visą pasaulį, panaikinti
maištininkų? „Hamletas“ blogį jame.
Novelėje vagis maištavimas padeda neprarasti
Kodėl pasauliui žmogiškųjų (krikščioniškųjų) vertybių. Novelėje
J.Savickis vaizduojama, kaip vaikas paleidžia sugautą
MAIŠTAS reikia
novelėje „Vagis“ arkliavagį, nenorėdamas, kad jis būtų nužudytas. Jis
maištininkų? maištauja prieš suaugusiuosius siekdamas išsaugoti
humanistines vertybes.
Pats būdamas partizanas, savo kūryboje autorius taip
B.Krivickas pat mini kova už tėvyne, maištavimą, nes tik jis
eilėraščiai padeda išsaugoti tautinę tapatybę (tautiškumą).
Kodėl pasauliui Eilėraštyje „Kai kovoj kelies tu į ataką“ vaizduojama
„Partizano
MAIŠTAS reikia partizaninė mirtis. Lyrinis subjektas teigia, jog
mirtis“ ir „Kai žmogui ypač svarbu mirti garbingai (žmogus turi
maištininkų?
kovoj kelies tu į kovoti už savo tėvyne ir mirti garbingai). Kitame
ataką“ eilėraštyje aprašomas partizano gyvenimas, jo kova
vardan tėvynės.
Novelėje pabrėžiamas vaiko maištavimas ir jo dorumas.
Tik būdamas doras, žmogus gali išsaugoti humanistines
Kodėl svarbu J.Savickis vertybes ir nenužmogėti. Novelėje vaikas matydamas, kad
DORA
būti doram? novelėje „Vagis“ arkliavagis yra mušamas, jį paleidžia, norėdamas pasielgti
dorai, tačiau vagis vis tiek yra pagaunamas. Taigi, dora
yra ypač svarbi siekiant išsaugoti savo vertybes.
Pagrindinis dramos veikėjas – istorinis personažas
Mažvydas, kuris aukoja savo gyvenimą dėl tėvynės ir dėl
Kodėl doras J.Marcinkevičius kitų žmonių. Nors ir nieko pats neturėdamas stengiasi
DORA žmogus dažnai dramoje padėti parapijiečiams, stengėsi sujungti Prūsiją ir Lietuvą
kenčia? „Mažvydas“ (dėl to jį galima vadinti doru žmogumi). Doras žmogus
dažnai kenčia, nes jis jaučiasi atsakingas už kitus, jaučia
atsakomybe už savo tėvynę bei jos žmones.
Poemoje doras žmogus vaizduojamas toks, kuris yra
darbštus, kuklus, bei tautiškas. Darbštumas ypač aktuali
Kodėl svarbu K.Donelaitis
DORA savybė dėl tuometinės agrarinės kultūros (baudžiavos).
būti doram? poemoje „Metai“ Kuklumas taip pat pabrėžiamas, nes to moko net ir gamta.
Anot Donelaičio, doras žmogus turi būti ir tautiškas.
 Sąžinė – vienintelis būdas pajusti savo kaltę. Būtent ši
tema akcentuojama novelėje. Novelėje „Vagis“ rašoma
apie pagrindinį veikėją Jokūbą, kuris, visai to ne
norėdamas, užmušė arkliavagį. Vagies atvaizdas bei kaltės
Kodėl žmogui J.Biliūno
SĄŽINĖ jausmas veikėją persekiojo visą gyvenimą. Sąžinė Jokūbą
svarbi sąžinė? novelėje „Vagis“ teisė net tada, kai jis atliko išpažintį, sulaukė užuojautos iš
kaimynų bei žmonos. Iš šios istorijos mes galime suprasti,
jog griežčiausias žmogaus teisėjas yra jo paties sąžinė. Ji
teisia smarkiau nei visos valstybinės teismo įstaigos.
Šiame Biliūno kūrinyje sąžinė yra svarbi, nes jos dėka
žmogus pasimoko iš savo klaidų. Mažas berniukas,
antrokas, norėdamas pasijusti tikru medžiotoju, nušovė
mažą nelaimingą katytę. Kai taikėsi į ją, jis visas net
J.Biliūno virpėjo iš laimės, tačiau iššovęs strėlę ir pamatęs, ką
Kodėl žmogui
SĄŽINĖ apysaka padarė, jis pasileido bėgti, net neatsigręždamas atgal.
svarbi sąžinė? Berniuko kančia buvo tokia didelė, jog tik po trijų dienų
„Kliudžiau“
jis išėjo į lauką. Ir tai buvo pirmasis ir vienintelis vaiko
šūvis, tačiau, kaip Biliūnas rašė, laimingas, nes suvokęs,
ką padarė, berniukas šios klaidos daugiau nebe kartojo, jis
tapo geresnis.
Romane atskleidžiama, jog sąžinė yra svarbi todėl, kad tik
ji gali nubausti žmogų, nes ji yra pagrindinė teisėja.
Sąžinė atsiskleidžia pagrindinio veikėjo Raskolnikovo
pasąmonėje. Kūrinio eigoje apsireiškia pasąmonės ženklai
(sąžinė), kuri vis gniuždo veikėją. Nužudydamas
F.Dostojevskio palūkininkę jis netampa didžiu visagaliu, jis lieka niekingu
Kodėl žmogui romane žmogumi, niekinga utele, negalinčia nugalėti net savo
SĄŽINĖ sąžinės. Įvykdęs nusikaltimą Raskolnikovas atsiskiria nuo
svarbi sąžinė? „Nusikaltimas ir
žmonių, negali pažiūrėti net savo šeimai į akis.
bausmė“ Siaubingoms jo kančioms negali prilygti jokios fizinės
bausmės – net katorga. Taigi, sąžinė tampa vienintele
Raskolnikovo teisėja, kuri priverčia jį pasiduoti
teisėsaugai, kad tik nereikėtų kentėti nuo sąžinės
graužaties.