Perskaitykite literatūrinį rašinį, kuriame rašytojų kūriniai lyginami nuosekliuoju

būdu,atlikite užduotis.

K o k i Ą H a r m o n i n G o G y V e n i m o s a m p R at Ą t e i G i a L i e
tuVių RašytoJai?

(K. Donelaitis, A. Baranauskas, V. Mykolaitis-Putinas)

Harmoningo gyvenimo samprata neretai aptinkama lietuvių literatūroje.

pasak rašytojų, harmonijos siekis – tai laimės ir doro gyvenimo ieškojimas. tokias
idėjas savo kūryboje atsklei-dė garbingi lietuvių rašytojai. k. donelaitis epinėje
poemoje „metai“ rašė apie žmogaus ir gamtos ryšį, kuris itin svarbus, siekiant
dvasinės pilnatvės, taip pat didelį dėmesį skyrė doro gyvenimo sampratai, V.
Mykolaitis – putinas psichologiniame romane „altorių šešėly“ atskleidė asmenybės
prigimtinį poreikį ieškoti savęs ir stengtis įgyvendinti savo svajones. taigi,
harmoningą gyve-nimą susikurti leidžia glaudus ryšys su gamta, mokymasis iš
jos, dorovės siekis bei savo vietos pasaulyje atradimas.

Žymus lietuvių kūrėjas, apšvietos atstovas k. Donelaitis atskleidė, kad

siekiant gyvenime harmonijos itin svarbus gamtos vaidmuo. šią idėją autorius
puikiai perteikė epinėje poemoje „metai“. kūrinį sudaro keturios dalys: „pavasario
linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“, „žiemos rūpesčiai“. šių poemos
dalių pavadinimų reikšmė atspindi ne tik nuolatinę gamtos kaitą, bet ir metaforiškai
pabrėžia žmogaus dvasinio kitimo etapus: asmenybės sielos nubudimą, laimę,
nuosmukius ir sąstingio – apmąstymų metą, visa tai ir yra žmogaus gyvenimas. k.
donelaičio poemoje ypač didelis dėmesys skiriamas gamtai, kaip harmoningo
gyvenimo mokytojai. tai ryškiai vaizduojama viename kūrinio epizode: pavasarį
iš šiltų kraštų parskridusi gandrų šeimyna randa suniokotą savo lizdą. tačiau
paukščiai reaguoja ramiai ir tuoj pat, nelaukdami kitų pagalbos, nekeikdami
likimo, pradeda taisyti namus. Vienas kitam padėdami jie sutartinai darbuojasi:
gandras neša „statybinę medžiagą“, o gandrienė sukasi lizdo viduje. toks paukščių
elgesio vaizdavimas atkreipia dėmesį į tai, kad ir žmogus turėtų labiau vertinti visa,
ką turi, mažiau skųstis dėl nereikšmingų problemų. kūrinyje vaizduojamų veikėjų
paveikslai taip pat leidžia susidaryti įspūdį apie vertybes, apie doro, harmoningo
gyvenimo siekį. poemoje aprašomos dvi būrų grupės: „viežlybieji“ ir „nenaudėliai“.
„Viežlybieji“ sąžiningai dirba savo darbus, yra pamaldūs. „nenaudėliai“ − tinginiai,
vengia dirbti, bet nori gyventi „poniškai“, pabrėžiamas jų saiko neturėjimas. kūrinyje
būrų paveikslais atskleidžiama, kad vis dėlto laimingesni yra dorai gyvenantys
žmonės. taigi, poemoje „metai“ susikertantys du poliai – gamtos dieviškasis ir
žmonių žemiškasis – įrodo, kad žmogus turi mokytis iš gamtos bei siekti doros tam,
kad gyventų dvasingesnį, harmoningą gyvenimą. kaip ir k. donelaitis, didelį
dėmesį savo kūryboje gyvenimo harmonijos siekiui atskleisti skyrė ir garsus
lietuvių simbolistas V. mykolaitis-putinas. Jo kūrinys „altorių šešėly“, pirmasis

lietuvių psichologinis romanas, atskleidė, koks svarbus žmogui yra savęs

atradimas, kad jis galėtų gyventi visavertį, harmoningą gyvenimą. pagrindinis kūrinio
veikėjas Liudas Vasaris – jaunuolis, pašauktas kurti poeziją. tačiau, paklusdamas
religingų tėvų norui, išvyksta mokytis į kauno kunigų seminariją. ten jis jaučiasi
svetimas, seminarijos aplinka ir gyvenimas jam neteikia jokio džiaugsmo. tai
galima suprasti iš ryškios kūrinio detalės: ryte žadinančio skambalo dūžiai
skamba grėsmingai, dvelkia šalčiu. tas šaltis lydi Liudą Vasarį visus seminarijoje
praleistus metus. Būsimasis poetas kankinasi: jis trokšta kurti, įgyti naujų žinių,
pažinti pasaulį, o seminarijoje tai neįmanoma, reikalaujama tik paklusti dievo
tiesoms. tik sugrįžęs atostogų į namus, Vasaris vėl pajaučia dvasios ramybę. Jo
pamėgta vieta – aušrakalnis, tai veikėjo apmąstymų erdvė. nuo jo atsiveria platus
peizažas: vienoje pusėje matosi bažnyčios bokštai, kitoje – giria, už kurios
kiekvieną vakarą paslaptingai leidžiasi saulė tarsi į kitą erdvę – geresnę, šviesesnę,
tokią, apie kurią svajoja Liudas Vasaris. ant kalno jaunuolis apmąsto savo būtį, savo
ateitį. Jis jaučiasi savo sielos dvilypumo įkalintas: svajoja būti poetu, bet pareiga,
baimė ir neryžtingumas verčia ilgus metus apgaudinėti save ir kankintis.
norėdamas pasiekti gyvenimo pilnatvę, gyventi harmoningai su savimi ir
pasauliu, Vasaris privalo išeiti iš kunigų luomo. tai jis padaro pačioje kūrinio
pabaigoje. šio veikėjo gyvenimo istorija atskleidžia esminę harmoningo gyvenimo
formulę: reikia taip gyventi, kad nereikėtų apgaudinėti savęs.

Taigi, lietuvių rašytojai nemažai dėmesio skyrė harmoningo žmogaus

gyvenimo sampratai atskleisti. K. Donelaitis epinėje poemoje „Metai“ ir V.
Mykolaitis- Putinas romane „altorių šešėly“ teigia, kad įsiklausymas į gamtą,
dorovingas, vientisas gyvenimas bei savo vietos pasaulyje atradimas yra ypač svarbūs
veiksniai, siekiant dvasinės pilnatvės ir harmonijos.

Užduotys

1. Tarptautinių žodžių žodyne raskite ir išsiaiškinkite žodžio harmonija prasmę.

2. patikrinkite, ar rašinio autorius teisingai suprato šio žodžio reikšmę.

3. perskaitykite pastraipų teiginius ir nuspręskite, ar įžanga kryptinga.

4. perskaitę įžangą, pagalvokite, kokie joje išsakyti teiginiai leidžia tinkamai lyginti
k. donelaičio ir V. mykolaičio-putino kūrinius.

5. pagalvokite, kaip, taikant analogiją, būtų galima patobulinti antrąją dėstymo

pastraipą. prisiminkite „metus“ ir raskite konkretų epizodą, kuriame vaizduojamas
darnus veikėjų darbas, primenantis gandrų šeimynos triūsą. parašykite analoginio
modelio pastraipą.

6. pagalvokite, kaip būtų galima Liudo Vasario išgyvenimus grožintis gamta nuo
aušrakalnio sieti su k. donelaičio gamtos filosofija. Remdamiesi atrasta sąsaja,
parašykite indu