You are on page 1of 15

01

VINCO
KUDIRKOS
ASMENYBĖ
Greta Martinaitytė 3B
02

KUDIRKA
ŽINOMAS KAIP
‒ Lietuvių prozininkas, poetas,
publicistas, kritikas, vertėjas.
‒ Varpininkas, laikraščio
„Varpas" redaktorius, vienas
išlietuvių
tautinio sąjūdžio
ideologų.
‒ Lietuvos Respublikos himno
autorius.
03
‒ V. Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d.
Vilkaviškio apskrityje, Paežerių kaime,
GIMTINĖ IR ŠEIMA pasiturinčio ūkininko šeimoje.
‒ Buvo vyriausias ūkininko Motiejaus
Kudirkos sūnus. Turėjo vieną tikrą
seserį Uršulę Katrę ir dar keturias
seseris bei du brolius, kurių motina jau
buvo antroji tėvo Motiejaus žmona.
‒ Vinco ir Uršulės motina Elžbieta mirė
susirgusi tuberkulioze, kai Vincui buvo
tik dešimt metų.
04

KŪRYBIŠKOS
‒ Buvo jautrus, teisingas.
‒ Konkretus ir praktiškas. ASMENYBĖS
‒ Mėgo gamtą, augino rožes.
‒ Buvo moterų numylėtinis, elgdavosi su BRUOŽAI
jomis riteriškai.
‒ Buvo suvalkietiškai išdidus, pašaipus,
tačiau nei taupus, nei praktiškas.
‒ Dedikuotas kiekvienam savo tikslui,
kupinas įkvėpimo.
‒ Turtų iš gydytojo darbo nesusikrovė, namų
nepasistatė - viską skyrė „Varpo“ leidimui.
06
1883 m. išėjo pirmasis
„Aušros“ numeris,
sukrėtęs V. Kudirką.

Aušra" paskatino įsijungti į


PASIJUTO Lietuvos tautinio atgimimo
sąjūdį.
LIETUVIU
„Rodos, girdėjau Lietuvos balsą, sykiu
ESĄS apkaltinantį, sykiu ir atleidžiantį...“
Nuo tokio Tėvynės balso „naujos
pajėgos
pradėjo rastis... Rodos, užaugau išsyk,
ir ta pasaulė jau man per ankšta...
Pajutau save didžiu, galingu: pasijutau
lietuviu esąs...“.
05
5
KUDIRKA IR „VARPAS“

Kudirka 10 metų buvo “Varpo”


siela: redaktorius, korektorius,
bendradarbis, administratorius.

Tai buvo literatūros, politikos ir


mokslo žurnalas, spausdinamas
Tilžėje ir Ragainėje.

Kiekviename “Tėvynės varpų” priede


liesdavo pačius opiausius gyvenamojo
momento klausimus ir juos spręsdavo be jokių
kompromisų.
V. KUDIRKA IR VALERIJA 07

Dažniausiai inteligentai VALERIJAI


rinkdavosi notaro Olechovskio Kada mane ištiko likims
namuose. Čia V. Kudirka raudulingas,
susipažino su jo dukra našle Kada dvasią prislėgė nelaimių klampynė,
Valerija Kraševska - jai parašė Rankas buvau nuleidęs...
padėkos eilėraštį – sonetą. Tarei man: ,,Tėvynė Žiūri į tave,
Valeriją laikė ištikima ir kelkis - tu jai reikalingas!"
mylinčia drauge. -------------------------------------
Kaip angels sargas mane
raminai...
Bičiule! Palaiminta būk!
08

Jis sakėsi susižadėjęs su lietuvių


literatūra ir jos neapleidžiąs visą
savo gyvenimą.

V.KUDIRKA Per tuos dešimt metų jis tiek jai davė


PATS SAVE savo kūrybos ir vertimų, kad Tėvynės
Mylėtojų Draugystės 1909 m. - 1910 m.
LAIKĖ išleisti jo raštai sudarė šešis didelius
tomus.
LITERATU
09 MENINIAI GABUMAI
‒ Gabus daugeliui literatūros ir meno
šakų, tačiau pripažįstame jam
didžiausią publicisto talentą.
‒ Jis vienas iš pirmųjų rinko liaudies
dainas, išleido pirmąjį lietuvių liaudies
Scena iš spektaklio „Vincas Kudirka“.
Aktorius A.Zalanskas Vinco Kudirkos

dainų rinkinį „Kanklės“.


‒ Pats griežė smuiku, violančele, citra,
rašė muziką šokiams, harmonizavo
liaudies dainas, sukomponavo pjesių
smuikui ir fortepijonui, komponavo
instrumentinės muzikos kūrinius.
vaidmenyje
10

VINCAS KUDIRKA -
KŪRĖJAS
Rinkosi tokias kūrybos sritis, kurios
reikalavo racionalumo, lakoniškumo,

knygoje „Laisvos valandos“.


analitiškumo: minties poeziją, patriotinį-pilietinį

„Varpas“, išspausdintas
eilėraštį, alegorinę satyrą, groteską,

V. Kudirkos eilėraštis
pasakėčią, literatūros kritiką,

Šiauliai. 1929 m.
publicistiką.
11 Būdamas įžvalgus realistas, V. Kudirka siekė
lietuvių tautos atgimimo ir laisvės atstatymo
tokiais būdais, kurie ano meto sąlygomis
V.KUDIRKA buvo įmanomi.

SIEKĖ
Anot K. Griniaus, V. Kudirka savo
LIETUVIŲ publicistikos raštuose nepriklausomybės
termino nevartojo, bet jo verstos dramos
TAUTOS Vilius Tells, Orleano Mergelė ir kt. žadino

ATGIMIMO skaitytojų nepriklausomybės siekius, o savo


rusų biurokratų sistemos pašiepimais jis

IR LAISVĖS griovė carų despotų valdymo santvarką gal


daugiau, negu partijų programos.
12

‒ Didelis varpininkų nuopelnas ir lietuvių V. KUDIRKA IR


literatūrinei kalbai, kurią, galima sakyti,
teko iš naujo sukurti, šalinant iš jos GIMTOJI
svetimybes, įvedant naujų terminų,
normuojant gramatiką. KALBA
‒ Ypatingai daug šiuo atžvilgiu pasidarbavo
artimas V. Kudirkos draugas, vienas
aktyviausiųjų Varpo bendradarbių kalbos
klausimais – Jonas Jablonskis.
‒ 1890 m. išleido “Statrašos ramsčius”–
pirmąjį lietuvių kalbos rašybos vadovėlį.
13
NUOPELNAI TEATRO
SRITYJE

1888 m. Varšuvoje jis įsteigė


Valstybės teatro spektaklio, K. Inčiūra.

„Lietuvos” draugiją, į kurios įstatus


įrašė: draugijos lėšos bus skiriamos ant
„užvedimo ir pakėlimo dailių ir teatro
lietuviško”. Tuomet pirmą kartą mūsų
VINCAS KUDIRKA.

kultūros veikėjų darbuose buvo


paminėti lietuviško teatro reikalai.
14

PASKUTINIAI
GYVENIMO METAI ‒ Paskutiniuosius gyvenimo metus V.
Kudirka praleido Naumiestyje
(Vilkaviškio raj.) sunkiai sirgdamas
džiova.
‒ Globojamas savo bičiulės Valerijos
Kraševskos, jis buvo atsidavęs vien
literatūriniam darbui.
‒ Čia 1899 lapkričio 16 d. mirė.
15
APIBENDRINIMAS
‒ Vincas Kudirka – įžymiausias tautinio
sąjūdžio epochos veikėjas.
‒ Jo gyvenimas – pasišventėlio tautos labui
kelias.
‒ Jis tapo lietuvių visuomenės sąžine.
‒ Vinco Kudirkos vardas daugeliui asocijuojasi
su lietuvių tautinio atgimimo pradžių
pradžia.
‒ Akivaizdu, jog savo “Tautiškoje giesmėje”
skelbęs ir raginęs, kad iš praeities Lietuvos
sūnūs stiprybę semtųsi.
‒ Vincas Kudirka tapo ta stiprybe, kuri
sujungia mūsų praeitį, dabartį ir ateitį.

You might also like