Vincas Kudirka

1. Vincas Kudirka - vienas tautinio sąjūdžio vadų, poetas, prozininkas, vertėjas, kritikas. Jis žymiausias XIX a
pabaigos lietuvių publicistas, „Varpo" steigėjas, leidėjas, formavęs pozityvistinę lietuvių literatūros kryptį.
2. V. Kudirka gimė Lietuvoje, Paežerių kaime pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Iš tėvo jis paveldėjo atkaklumą, o iš
motinos - meninius gabumus.
3. Būsimasis tautos šauklys atkakliai siekė išsilavinimo - mokėsi Marijampolės gimnazijoje, kur buvo aktyvus
gimnazistas, mėgstamas draugų, kūrybiškas ir valingas. Jis siekė bręsti dvasiškai, todėl daug skaitė. Labiausiai
žavėjosi A. Mickevičiaus poezija.
4. Tėvo verčiamas, dar nebaigęs gimnazijos 1877 m. Kudirka įstojo į Seinų kunigų seminariją. Ir seminarijoje V.
Kudirka domėjosi tuo, kuo susižavėjo dar gimnazijoje - gilinosi į lenkų rašytojų bei istorikų veikalus.
5. Eidamas siektu keliu ir sidabro medaliu baigęs gimnaziją V. Kudirka įstojo į Varšuvos universiteto Istorijos -
filologijos fakultetą. Studijuodamas domėjosi liberaliąja mintimi, ypač Varšuvos pozityvizmu.
6. Varšuvos nelegalios lietuvių draugijos „Lietuva“ steigimo proga V. Kudirka, vienas iš jos įkūrėjų ir išrinktas jos
sekretoriumi, sukūrė savo pirmąjį lietuvišką eilėraštį „Gražu, gražiau, gražiausia“, kuriame išryškėja
„grožio“― sąvokos turinys: ne estetinis, bet etinis.
7. Eilėraštis ,,Labora!" V. Kudirkos sukurtas Varšuvos universiteto baigimo proga, jo pavadinimas lietuvių kalba
skamba - „Dirbk!" ir yra trasi šūksnis, kuris turėtų pažadinti jaunimą.
8. Šis eilėraštis yra oratorinė lyrika, kurios esmė – tezės, skatinančios pozityvų veiksmą. Jis nuskamba kaip
jaunystei būdingo idealizmo ir senatvei būdingo pragmatizmo priešprieša.
9. Eilėraščiu „Labora!“ V. Kudirka siekia ugdyti skaitytoją – veiklų idealistą, atsidavusį kilniausiai tarnavimo
tėvynei idėjai. Jis poetizuoja jaunystę, kuriai būdingas idealizmas, veiklumas, drąsa.
10. „Aušra” – pirmasis Didžiajai Lietuvai skirtas spausdintas mėnesinis žurnalas lietuvių kalba įkvėpė V. Kudirkos
norą dirbti Lietuvai. O grįžęs į Lietuvą poetas apibrėžė vieną svarbiausių savo uždavinių - į civilizacijos
aukštumas kelti visą lietuvių tautą.
11. V. Kudirka tapo kritiškiausiu lietuvių tautinio atgimimo ideologu, nes nekaltino dėl Lietuvos nelaimių tik
svetimųjų priespaudą ar priešų intrigas. Priešingai, kreipė skaitytojo žvilgsnį į patį save, į elgesį, neigiamai
veikiančius tautos gyvenimą.
12. Kudirka ragino apsaugoti tautą nuo nusižengimo dorai, kovoti su blogybėmis visur, kur tik jas galima
pastebėti ,,taisyti“ vieniems kitus be pikto žodžio, be keršto, be paniekos, nepaisant jokių privilegijų.
13. Savo negausią poeziją V. Kudirka sudėjo į poezijos rinkinėlį, pavadintą ,,Laisvos valandos" , kur jo poezijos
žmogus - aukštų siekių asmenybė, įsipareigojusi tautai, netgi žmonijai.
14. Daugelyje poeto eilėraščių išsakomi pozityvistų idealai. Pozityvizmas jo kūriniuose nuskambėjo kaip reakcija į
romantikų idealizavimą.
15. V. Kudirkos poezijoje aptinkamos svarbiausios jo publicistikos temos: pozityvistinio įsipareigojimo ir darbo
tėvynei bei žmonijai, jo gebėjimo į akis pasauliui pasakyti teisybę, baimės įveikimo, dvasinės brandos.
16. Poeto lyrika tiesiai ir atvirai kreipiasi į žmogų, prabyla į jo sąžinę, kviesdama patikrinti save eilėraštyje
poetizuojamu idealu, o šių idealų šviesa sklinda ne tik iš eilėraščių, bet ir iš pačios poeto asmenybės.
17. V. Kudirka poezijoje įtvirtino pozityvistinį eilėraštį, kuriame svarbi mintis, kurį valdo nebe emocinis šūksnis, o
priežasties ir pasekmės ryšiai, tezinis dėstymo principas.
18. V. Kudirka sukūrė eilėraštį „Tautiška giesmė", tapusį Lietuvos Respublikos himnu, kur svarbiausiais žodžiais
išsakė esminius tautos siekius.
19. „Tautiškoje giesmėje“ poeto yra išvardintos svarbiausios tautos vertybės – meilė tėvynei, dabas jos labui,
tautiečių vienybė, dora, čia poetas pabrėžia tėvynes ir lietuvio ryšį.
20. Lietuvos himno jėgą lemia ne tik skambūs žodžiai, bet ir bendrojoje tautos atmintyje glūdinti krikščioniškoji
pasaulėjauta, sakralaus teksto sąskambiai.
21. Vincas Kudirka - tai asmenybė, kuri lietuvių kultūrą kūrė ne vien darbais, bet ir pačiu gyvenimu.