Vincas Krėvė-Mickevičius

Biografija:
• Gimimo data ir vieta: 1882 m. spalio 19 d. Subartonys, Merkinės valsčius.
• Mirties data ir vieta: 1954 m. Liepos 7 d. (71 metų) Pensilvanija, JAV
• Tėvai: Juozas Mickevičius, Marė Rozalija Kinderaitė-Mickevičienė
• Sutuoktinė: Marija Ona Rebeka Karak – Mickevičienė
• Vaikai: Ona Aldona Krėvaitė-Mošinskienė
• Jo veikla: prozininkas, dramaturgas, politinis veikėjas
• 1924 m. Buves partijoje „Lietuvių tautininkų sąjunga‘‘.
• Mokėsi pas kaimo mokytoją, vėliau – Merkinės mokykloje.
• 1900 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, iš kuriuos deja pasitraukė dėl nesutarimų su vadovybe.
• 1904 m. Kazanės I-oje gimnazijoje gavo brandos atestatą
• pradėjo studijas Kijevo universiteto Filologijos-filosofijos skyriuje, studijavo slavistiką.
• 1908 m. baigė Lvovo universitetą filosofijos daktaro laipsniu
Rašytojo tėvai Juozas Mickevičius ir Marė Kindaraitė-Mickevičienė buvo imlūs
ūkininkai. Iš motinos, manoma, būsimasis rašytojas paveldėjo švelnumą, gerumą,
vaikiškai jautrią sielą. Tėvas buvo darbštus, valdingas, labai stipraus ir sukto
charakterio žmogus. Iš tėvo pusės Vincas Mickevičius-Krėvė paveldėjo stiprų
charakterį, kurį lydėjo didelis užsispyrimas ir valdingumas, staigūs pykčio proveržiai
bei atkaklumas. Vincas Mickevičius-Krėvė savo gyvenimo laikotarpyje buvo
labiausiai išsilavinęs ir perspektyviausias rašytojas. Nuo pat mažens tėvų noru buvo
skatinamas eiti pasišventusio kunigo keliu, nes turėjo silpną sveikatą, kuri jam
neleido dirbti sunkiųjų darbų. 1990 metais įstojo į Vilniaus dvasinę seminariją, iš
kurios buvo pašalintas dėl pašaukimo stokos, tačiau vėliau įstojo į Kijevo
universiteto Filologijos-filosofijos fakultetą. Kilus revoliucijai, jis persikėlė į Lvovo
universitetą, gaudamas filosofijos daktaro laipsnį, įrodantį jo talentą. Baigęs mokslus
Vincas Mickevičius-Krėvė išvyksta į Kaukazą ir mokytojauja realinėje gimnazijoje.
Grįžęs į Lietuvą, dirbo universitete, net dvylika metų vadovavo Humanitarinių
mokslų fakultetui, buvo vienas žymiausių jo profesorių. Jis taip pat buvo ir aktyvus
publicistas. Vincas Mickevičius-Krėvė buvo paskirtas Lietuvos konsulu
Azerbaidžane, o grįžęs į Lietuvą, išrinktas Šaulių sąjungos centro valdybos
pirmininku. Taip pat jis buvo pakviestas į sudarytą vyriausybę ministro pirmininko
pareigoms. Vincas Mickevičius-Krėvė buvo ne tik vienas labiausiai išsimokslinusių
Lietuvos intelektualų, bet ir aukščiausias politines pareigas ėjęs rašytojas sudėtingu
Lietuvai metu.
Vinco Krėvės-Mickevičiaus šeimos namai Vilniuje, Subartonių kaime.
Vincas Krėvė (1882–1954) – reikšmingiausias XX a. pradžios lietuvių rašytojas,
literatūros klasikas. Krėvė esmingai praplėtė ir pagilino lietuvių literatūros problematiką
filosofiniu žmogaus būties traktavimu, praturtino literatūros stilistinę ir žanrinę raišką,
susiejo lietuvių literatūrą su Europos literatūros kontekstais. Krėvės asmenybės reikšmė
lietuvių kultūroje apima daugelį sričių. Alberto Zalatoriaus žodžiais tariant, „nerastume
mūsų dvidešimtajame amžiuje kitos tokios asmenybės, apie kurią sustoję galėtų įdomiai
šnekėtis visokių profesijų žmonės: literatai ir tautosakininkai, istorikai ir politikai,
pedagogai ir teatro mylėtojai, profesoriai ir paprasti sodiečiai. Ne tik kalbėtis, bet ir
ginčytis.
Kūryba: Literatūrinę kūrybą, eilėraščius, pradėjo spausdinti 1907 m. Kijeve lenkų
kalba – poezijos knyga „Frustra“, pasirašė slapyvardžiu Waidelota (Vaidilutė);
nuo 1909 m. kūrinius spausdino lietuvių kalba. Vincas Krėvė kūrė labai įvairiais
žanrais. Derino realistinį pasaulio vaizdą su romantine dvasia (pavyzdžiui,
apsakymas „Skerdžius“), jungė tradicinius lietuvių tautosakos motyvus su Rytų
egzotika, rašė istorinius veikalus. Surinko ir paskelbė lietuvių tautosakos, parašė
publicistikos kūrinių, straipsnių kultūros klausimais.
1924 m. Tautos teatre pastatytos dramos „Šarūnas“ (rež. Antanas Sutkus) ir
„Skirgaila“ (rež. Borisas Dauguvietis). 1929 m. Valstybės teatre pastatyta misterija
„Likimo keliai“ ir „Šarūnas“ (rež. Andrius Oleka-Žilinskas). 1931 m. Valstybės teatro
gastrolinis „Šarūno“ spektaklis Rygoje, Valstybės teatre – drama „Žentas“ (rež. B.
Dauguvietis).
Vinco Mykolo Krevės-Mickevičiaus populiariausia parašyta knyga yra
"Skirgaila". Tai dramatiškas poema, parašyta 19 amžiaus pabaigoje ir
išleista 1861 metais. "Skirgaila" yra laikoma viena svarbiausių Lietuvos
literatūros kūrinių, atspindinti tautos istorinį bei moralinį likimą. Knyga kartu
su kitais Krevės-Mickevičiaus kūriniais padėjo pamatus Lietuvos
romantizmui ir nacionalinei literatūrai.
Vinco Mykolo Krevės-Mickevičiaus svarbiausi kūriniai apima:
1."Skirgaila" - tai dramatiška poema, kurioje pasakojama apie Lietuvos didiką Skirgailą, kuris,
nusivylęs savo tautos likimu, pasiduoda alkoholiui ir vienišumui. Kūrinys yra laikomas Krevės-
Mickevičiaus svarbiausiu veikalu ir Lietuvos romantizmo šedevru.

2."Mindaugas" - istorinė drama, aprašanti Lietuvos valstybės atsiradimą ir jos valdovo Mindaugo
gyvenimą. Kūrinys daugiausia dėmesio skiria Lietuvos valstybingumo temai.

3."Dainavos šalies senų žmonių padavimai" - tai rinktinė Lietuvos liaudies pasakų, padavimų ir
legendų, kurias Krevės-Mickevičius surinko ir paskelbė. Šis veikalas turi didelės kultūrinės reikšmės,
nes prisideda prie lietuvių tautosakoje glūdinčių mitų ir istorinių pasakojimų išsaugojimo.

4."Kaimo teatras" - tai teatro istorijos ir teatro meno teorijos knyga, kurioje Krevės-Mickevičius
nagrinėja lietuvių tautos teatro tradicijas ir pateikia savo įžvalgas apie teatro vaidmenį kultūroje.

Šie kūriniai yra svarbiausi ir žymiausi Vinco Mykolo Krevės-Mickevičiaus veikalai, kurie padėjo ne tik
įkurti Lietuvos romantizmo judėjimą, bet ir prisidėjo prie lietuvių literatūros ir kultūros plėtros.
Vinco Krėvės-Mickevičiaus kūrybos prasmė:

• Vinco Mykolo Krevės-Mickevičiaus kūryba buvo labai svarbi Lietuvos literatūros ir kultūros
kontekste. Jis yra laikomas Lietuvos romantizmo pradininku ir vienu iš svarbiausių Lietuvos
literatūros kūrėjų.
• Krevės-Mickevičiaus kūryba turėjo kelias svarbias prasmes:
• Nacionalinė prasme: Jo kūriniai akcentavo lietuvių tautos istoriją, kultūrą ir savimonę. Jis siekė
atgaivinti ir stiprinti lietuvių tautinį sąmoningumą, akcentuodamas lietuvių tautos unikalumą ir
svarbą.
• Kultūrinė prasme: Krevės-Mickevičius rinko ir skelbė lietuvių liaudies pasakas, padavimus ir
legendas, taip prisidedant prie tautosakoje esančių vertybių išsaugojimo. Jis taip pat domėjosi
lietuvių tautosakos tradicijomis ir jos įtaka kultūrai.
• Literatūrinė prasme: Jo kūryba atnešė naują literatūros stilių ir formą Lietuvos literatūrai. Jis
naudojo romantizmo estetiką, kurią pritaikė lietuvių kontekstui, ir pirmasis pradėjo kurti poetines
dramos, poemos ir epinę poeziją lietuvių kalba.
• Vinco Mykolo Krevės-Mickevičiaus kūryba ne tik atspindėjo jo pačio kūrybinį potencialą ir idėjas,
bet ir turėjo didelį poveikį Lietuvos visuomenei, skatinant tautinę sąmonę, literatūrinę raidą ir
kultūros atgimimą. Jo kūryba išlieka svarbi ir įtakinga iki šiol.
Vincas Mykolas Krevė-Mickevičius išsiskyrė Lietuvos dvasinėje kultūroje keliais
svarbiais aspektais:

• Romantizmas: Krevės-Mickevičius buvo vienas iš pirmųjų lietuvių rašytojų, kuris įvedė

romantizmo estetiką į lietuvių literatūrą. Jis įkvėpė ir skatino lietuvių intelektualus akcentuoti
emocinį ir aistringą aspektą savo kūryboje, o tai labai skyrėsi nuo ankstesnių epinės poezijos
tradicijų.
• Nacionalizmas: Krevės-Mickevičius labai aktyviai skatino tautos sąmonę ir lietuvių tapatumo
stiprinimą savo kūryba. Jo veikalai, tokiuose kūriniuose kaip "Skirgaila" ir "Mindaugas", pabrėžė
lietuvių valstybingumo ir tautos istorinę svarbą. Jis siekė prisidėti prie tautosakos, mitologijos ir
lietuvių kalbos atgaivinimo.
• Tautinės savimonės stiprinimas: Krevės-Mickevičius rinko ir išleido knygą "Dainavos šalies
senų žmonių padavimai", kurioje surinktos ir išsaugotos lietuvių liaudies pasakos, padavimai ir
legendos. Šis darbas turėjo didelę įtaką lietuvių tautosakoje glūdinčių vertybių ir tradicijų
išsaugojimui, taip stiprinant lietuvių tautos savimonę.
• Visi šie aspektai - romantizmas, nacionalizmas ir tautos savimonės stiprinimas - padėjo Krevės-
Mickevičiui išsiskirti lietuvių dvasinėje kultūroje. Jo kūryba skatino žmones svarstyti tautos
istorijos, kultūros ir tautosakos klausimus, taip prisidedant prie lietuvių tautos atgaivinimo ir
stiprinimo.
Vincas Mykolas Krevė-Mickevičius buvo įvairių asmenų svečias ir namuose jo
lankėsi daug žymiu asmenų, intelektualų, rašytojų ir kultūros veikėjų. Krevės-
Mickevičius turėjo plačią pažįstamų ratą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Tarp žymių asmenų, kurie aplankė Krevės-Mickevičiaus namus, buvo kitų rašytojų,
tokių kaip Adomas Mickiewicz, kuris buvo garsus Lenkijos poetas ir Krevės-
Mickevičiaus artimas draugas. Taip pat jis susitikdavo su kitais rašytojais, tokiais kaip
Józef Ignacy Kraszewski ir Konstanty Ildefons Gałczyński.
Be to, Krevės-Mickevičius buvo susijęs su politinėmis, kultūrinėmis ir mokslo
veikėjais. Jis turėjo ryšių su kitų šalių politiniais lyderiais ir rašytojais, kurie dažnai
lankydavosi jo namuose ar su kuriais jis susitikdavo viešniaudamas užsienyje.
Nors konkretūs svečiai Krevės-Mickevičiaus namuose ne visada gali būti tiksliai
nurodyti, žinoma, kad jis buvo labai aktyvus socialinės ir intelektualinės veiklos
srityje, todėl jo namai tikriausiai buvo svarbus susitikimų ir diskusijų centras, kuriame
lankėsi žymūs žmonės.
Šaltiniai:

• https://
potemes.lt/vincas-kreve-mickevicius-biografija-kurybos-bruozai-konsp
ektas-kalbejimai-pastraipos/

• http://www.xn--altiniai-4wb.info/index/details/1050

• https://lt.wikipedia.org/wiki/Vincas_Kr%C4%97v%C4%97-Mickevi
%C4%8Dius
Ačiū už dėmesį<3
Prašyčiau dešimtuko...