Vincas Kudirka

(1858-12-31–1899-11-06)
◼ Lietuvių prozininkas,
poetas, publicistas,
kritikas, vertėjas.
◼ Varpininkas, laikraščio
„Varpas" redaktorius,
vienas iš lietuvių
tautinio sąjūdžio
ideologų.
◼ Lietuvos Respublikos
himno autorius.
 Vytautas Kavolis rašė:
◼ „Kudirka savyje vienijo maironiškąją romantiką ir
šliūpiškąjį socialinį kovingumą, griniškąjį
pozityvistinį darbą ir čiurlioniškąją meninės
kūrybos kibirkštį. Kartu jis atitiko emocinę lietuvių
dvasią ir blaivius laikotarpio reikalavimus. Visus
šiuos elementus Kudirka jungė vienkartinėje
asmeninėje įtampoje, bendruomenei
pasiaukojusio individualisto ištikimai atliktame
istoriniame vaidmenyje. Ir galbūt tik toksai
žmogus, koks Kudirka buvo – sentimentalus
realistas, poetas kovotojas – galėjo anuo metu šį
vaidmenį sėkmingai priimti, jį iki galo atlikti“.
 Gimtinė. Šeima

◼ V. Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio

apskrityje, Paežerių kaime, pasiturinčio ūkininko
šeimoje.
◼ Buvo vyriausias ūkininko Motiejaus Kudirkos sūnus.
◼ Turėjo vieną tikrą seserį Uršulę Katrę ir dar keturias
seseris bei du brolius, kurių motina jau buvo antroji
tėvo Motiejaus žmona.
◼ Vinco ir Uršulės motina Elžbieta mirė susirgusi
tuberkulioze, kai Vincui buvo tik dešimt metų.
 Mokantis skleidėsi gabumai
◼ Vincas Kudirka mokėsi
Paežerių mokykloje,
Marijampolės
gimnazijoje.
◼ Įgimti jo meniniai ir
intelektualiniai gabumai
atsiskleidė mokykloje,
gimnazijoje jam taip pat
labai lengvai sekėsi
mokytis.
◼ Buvo meno mėgėjas ir
salonų šokėjas, linkęs į
lenkišką kultūrą.
 Pirmieji Vinco Kudirkos literatūros ir
žurnalistikos bandymai.

◼ 1879 m. gimnazijoje pradėjo pirmuosius

literatūros ir žurnalistikos bandymus - leido
satyros ir humoro laikraštėlį "Klamswo"
(Melas), lenkų kalba, kuriame pats daugiausia
ir prirašydavo.
◼ Laikraštėlis buvo slaptas, bet gimnazijos
vyresnybė apie jį žinojo ir jo nedraudė,
gimnazistai juo domėjosi ir skaitė.
 Mokslo keliu. Pasirinkimas
◼ 1877–1879 m. tėvo verčiamas
pradėjo mokytis Seinų
kunigų seminarijoje, kurioje
dar ryškiau jautėsi lietuvybės
nuvertinimo nuotaikos.
◼ Pasimokęs seminarijoje 2
metus, buvo pašalintas dėl
pašaukimo stokos.
◼ 1881m. sidabro medaliu
baigė Marijampolės
gimnaziją, tačiau atsisakė
vykti į Maskvos universitetą, kur
galėjo gauti lietuviams skiriamą
stipendiją.
◼ Seinų vienuolynas
Mokslo keliu. Pasirinkimas
◼ Įstojo į Varšuvos
universiteto istorijos -
filologijos fakultetą.

◼ Po metų perėjo į medicinos

fakultetą.

◼ Studijuodamas be tėvų
paramos, patyrė daug vargo.

◼ Varšuvos centrinė aikštė

 „Aušros” poveikis:
pasijuto lietuviu esąs.

◼ 1883 m. išėjo pirmasis

„Aušros“ numeris,
sukrėtęs V. Kudirką.

◼ „Aušra" paskatino
įsijungti į Lietuvos
tautinio atgimimo
sąjūdį.
Yra rašęs, kad
perskaitęs „Aušros” pirmąjį numerį:

„Rodos, girdėjau Lietuvos balsą, sykiu

apkaltinantį, sykiu ir atleidžiantį...“
Nuo tokio Tėvynės balso „naujos pajėgos
pradėjo rastis... Rodos, užaugau išsyk,
ir ta pasaulė jau man per ankšta...
Pajutau save didžiu, galingu: pasijutau
lietuviu esąs...“
Maištingos dvasios kovotojas
◼ Pirmasis lietuviškas V. Kudirkos kūrinys buvo 1885 m.
„Aušroje“ išspausdintas nereikšmingas satyrinis „Dėl
ko žydai nevalgo kiaulienos“.
◼ Už perrašytą socialistų literatūrą buvo įkalintas ir
pašalintas iš Varšuvos universiteto.
◼ 1887 m. V. Kudirkai pavyko grįžti į universitetą.
◼ 1888 m. su kitais draugais įkūrė Varšuvos lietuvių
studentų patriotinę draugiją „Lietuva“.
◼ V. Kavolio nuomone, kalėjimas tapo savotiška
provokacija, pažadinusia V. Kudirkos kovos dvasią. Po
kalėjimo jis pradėjo kovoti su caro priespauda.
V. Kudirka – atkaklus, ryžtingas.
Kol jaunas, o broli,
sėk pasėlio grūdus
Ir dirvos ne'pleiski!
Tuomet, kada jausi,
Kaip kūns ima stingti,
dvasia jau susnūdus,
Vėlu juk prie darbo: nesėsi
- nepjausi.
„Labora”
 Kūrybiškos asmenybės
savybės
◼ Buvo jautrus, teisingas.
◼ Mėgo gamtą, augino rožes.
◼ Buvo moterų numylėtinis, elgdavosi su jomis
riteriškai.
◼ Buvo suvalkietiškai išdidus, pašaipus, tačiau
nei taupus, nei praktiškas.
◼ Turtų iš gydytojo darbo nesusikrovė, namų
nepasistatė - viską skyrė „Varpo“ leidimui.
 Gydytojas. Liga.
◼ 1890–1894 m. V. Kudirka dirbo
gydytoju Šakiuose.

◼ Tuo metu jis jau sirgo tada dar

nepagydoma liga – džiova.
◼ Džiova tuomet jau vargino ir jo
pažįstamus, bičiulius – P. Višinskį,
J. Biliūną ir kt.
Veiklios dvasios žmogui nėra užkampių
– kultūrinę aplinką susikūrė pats.

◼ V. Kudirkos iniciatyva vietos inteligentai

užsisakydavo lenkų ir rusų laikraščių bei
knygų.

◼ Susibūrė ir muzikuojančių inteligentų

būrelis, susikūrė styginis kvartetas.
 V. Kudirka ir Valerija
◼ Dažniausiai inteligentai VALERIJAI
rinkdavosi notaro Kada mane ištiko likims
Olechovskio namuose. raudulingas,
◼ Čia V. Kudirka Kada dvasią prislėgė nelaimių
susipažino su jo dukra- klampynė,
našle Valerija Rankas buvau nuleidęs...
Kraševska(kuri jam labai Tarei man: ,,Tėvynė Žiūri į tave,
daug padėjo) - jai parašė kelkis - tu jai reikalingas!"
padėkos eilėraštį – sonetą --------------------------------------
„Valerijai K.“ Kaip angels sargas mane
◼ Valeriją laikė ištikima ir raminai...
mylinčia drauge. Bičiule! Palaiminta būk!
Meniški gabumai
◼ Gabus daugeliui
literatūros ir meno
šakų (buvo geras
smuikininkas, gebėjo
komponuoti, gražiai
piešė), tačiau
pripažįstame jam
didžiausią
publicisto talentą.
VINCAS KUDIRKA ir
„VARPAS“
◼ Kudirka 10 metų buvo
„Varpo” siela:
redaktorius, korektorius,
bendradarbis,
administratorius.

• Tai buvo literatūros, politikos ir

mokslo žurnalas, spausdinamas
Tilžėje ir Ragainėje.

◼ Kiekviename „Tėvynės varpų”

priede liesdavo pačius
opiausius gyvenamojo
momento klausimus ir juos
spręsdavo be jokių kompromisų.

• „Varpas” 1889 m. Nr.1

Anot V. Mykolaičio-Putino, Kudirkos asmuo „Tėvynės
Varpuose” gyvena su visomis savo turtingomis dvasios
atošvaistėmis.

Aštrus pastabumas, gyvas reagavimas

į gyvenimą, blaivi, greita orientacija,
impulsyvi siela, humoras ir satyra,
lengvas šypsnys ir rūsčiai apsiniaukęs
veidas kaitaliojasi „Tėvynės Varpų”
lapuose.
 V. Kudirką gerbė net priešai
◼ Kudirkos kova su carizmu už Lietuvą
buvo optimistinė tragedija:
jėgos nelygios, dirbo beveik vienas,
bendradarbių ir skaitytojų turėjo mažai,
tačiau net savo priešus privertė jį
gerbti,
nes kultūrą, laisvą mintį gynė
kultūringai.
 VINCO KUDIRKOS DĖMESYS
KAIMO ŽMONĖMS
◼ Nuo 1890 m. greta
„Varpo“ V. Kudirkos
iniciatyva ėjo ir
valstiečiams skirtas
laikraštis
„Ūkininkas“.

◼ Laikraštis nustojo eiti

1905 m. kartu su
„Varpu“.
 V. Kudirka pats save laikė
literatu
◼ Jis sakėsi susižadėjęs su lietuvių
literatūra ir jos neapleidžiąs visą savo
gyvenimą.
◼ Per tuos dešimt metų jis tiek jai davė
savo kūrybos ir vertimų, kad Tėvynės
Mylėtojų Draugystės 1909-1910 išleisti
jo raštai sudarė šešis didelius tomus.
 Vincas Kudirka - kūrėjas
◼ Rinkosi tokias kūrybos sritis, kurios
reikalavo racionalumo, lakoniškumo,
analitiškumo:
minties poeziją, patriotinį-pilietinį
eilėraštį, alegorinę satyrą, groteską,
pasakėčią, literatūros kritiką,
publicistiką.
 V. Kudirka – prozininkas
◼ Savo Satyromis V.Kudirka ◼ Parašė satyrinius
siekė praktinių tikslų:
paskatinti ir padrąsinti apsakymus:
lietuvius kovai su rusintojais „Viršininkai“,
ir Lietuvos skriaudėjais. Jo
aštri plunksna nukreipta „Vilkai“,
prieš visus, kurie Lietuvą
ūkiškai ir kultūriškai žlugdė.
„Lietuvos tilto
Lietuvių tautinio atgijimo atsiminimai“,
pagrindu jis laikė tautos ūkinį
atkutimą ir stiprėjimą, su
„Cenzūros
kuriuo kartu žengė ir klausimas“,
kultūrinis atgijimas.
 V. Kudirka – poetas
Išleido
poezijos rinkinį
„Laisvos
valandos“.
 Iš eilėraščių...
VARPAS
Kad rytą saulė spinduliu
pirmiausiu Apreiškė
žemei tekėjimą savo,
Užgaudė varpas liepimu
aiškiausiu,
Tarytum jisai žmogaus
lūpas gavo:
Kelkite, kelkite, kelkite,
kelkite...
MANIEMSIEMS
Jeigu audra ištikus verstų
stulpą vieną
Iš tų, kurie prilaiko jūsų
namo sieną,
Namas negrius -- iš
baimės jūs neišlakstykit,
Tik vieton ano stulpo tąją
pačią dieną
Tuoj kitą statykit!
V. Kudirka – „Tautiškos giesmės”
autorius
◼ 1898 m. rugsėjo ◼ Šis kūrinys „dėl savo
15 d. šeštajame koncentruoto
„Varpo“ numeryje su patriotizmo ir etikos bei
savo komponuotomis lengvai įsimenamos
gaidomis V. Kudirka kompiliuotos melodijos
išspausdino (populiarumui tai
„Tautišką giesmę“. anaiptol nekenkia) yra
◼ Šis patriotinis ypatingas atvejis.
eilėraštis Lietuvos Carizmo laikais ji lydėjo kone
kiekvieną lietuvių
valstybės himnu tapo susirinkimą, koncertą,
1919 m. būdavo spraudžiama net į
dramos pastatymus”.²
 Lietuvos Himnas - Tautiška
giesmė

Lietuva, Tėvyne mūsų, Tegul saulė Lietuvoj

Tu didvyrių žeme, Tamsumas prašalina,
Iš praeities Tavo sūnūs Ir šviesa, ir tiesa
Te stiprybę semia. Mūs žingsnius telydi.
Tegul Tavo vaikai eina Tegul meilė Lietuvos
Vien takais dorybės, Dega mūsų širdyse,
Tegul dirba Tavo Vardan tos Lietuvos
naudai Vienybė težydi!
Ir žmonių gėrybei.
V. Kudirka - vertėjas
◼ išvertė Džordžo
Gordono Bairono
(Byron) „Kainą“, Adamo
Asnyko (Asnyk)
„Keistutį“, Frydricho
Šilerio (Schiller)
„Orleano mergelę“ ir
„Vilių Telį“, Adomo
Mickevičiaus
(Mickiewicz) „Vėlines“,
Julijaus Slovackio
(Słowacki) „Mindaugą“
ir kt.
 V. Kudirka siekė lietuvių tautos
atgimimo ir laisvės
◼ Būdamas įžvalgus realistas,
V. Kudirka siekė lietuvių tautos
atgimimo ir laisvės atstatymo
tokiais būdais,
kurie ano meto sąlygomis
buvo įmanomi.
◼ Anot K. Griniaus, V. Kudirka
savo publicistikos raštuose
nepriklausomybės termino
nevartojo, bet jo verstos
dramos Vilius Tells, Orleano
Mergelė ir kt. žadino
skaitytojų nepriklausomybės
siekius, o savo rusų
biurokratų sistemos
pašiepimais jisai griovė carų
despotų valdymo santvarką
gal daugiau, negu partijų
programos.
V. Kudirka ir gimtoji kalba
◼ Didelis varpininkų nuopelnas ir lietuvių
literatūrinei kalbai, kurią, galima sakyti, teko
iš naujo sukurti, šalinant iš jos svetimybes,
įvedant naujų terminų, normuojant
gramatiką.
◼ Ypatingai daug šiuo atžvilgiu pasidarbavo
artimas V. Kudirkos draugas, vienas
aktyviausiųjų Varpo bendradarbių kalbos
klausimais – Jonas Jablonskis.
V. Kudirka nusipelnė ir lietuvių kalbos,
ypač rašybos, norminimo srityje.

1890 m. išleido
„Statrašos ramsčius”–
pirmąjį lietuvių kalbos
rašybos vadovėlį.
 Bendraamžiai rašytojai
Greta įžymaus V. Kudirkos talento, kaip
publicisto, literato ir kritiko, Varpe
pirmuosius literatūrinius žingsnius žengė
nemaža būsimųjų rašytojų:
A. Kriščiukaitis-Aišbė, G. Petkevičaitė-Bitė,
L. Didžiulienė, J. Mačys-Kėkštas, P.
Vaičaitis, J. Biliūnas, G. Landsbergis-
Žemkalnis ir kt.
Bendramintis Povilas Višinskis
◼ Ypatingas literatūrinių
talentų globėjas ir
skatintojas buvo Povilas
Višinskis, kurio
pastangomis įsitraukė į
lietuvių literatūrą trys
moterys rašytojos: Sofija
Pšibiliauskienė-Lazdynų
Pelėda, Marija
Pečkauskaitė-Šatrijos
Ragana ir Julija
Žymantienė-Žemaitė.
◼ Jis tvarkė „Varpo” 7
numerio leidybą.
Didžiausias V. Kudirkos nuopelnas
lietuviško teatro srityje
◼ 1888 m. Varšuvoje jis įsteigė „Lietuvos”
draugiją, į kurios įstatus įrašė: draugijos
lėšos bus skiriamos ant „užvedimo ir
pakėlimo dailių ir teatro lietuviško”.
◼ Tuomet pirmą kartą mūsų kultūros
veikėjų darbuose buvo paminėti
lietuviško teatro reikalai.
V. Kudirka ir „Amerika pirtyje”
◼ Pasirodė garsioji ◼ Nuo tų metų
Keturakio „Amerika
pirtyje”. Ir vėl - V.
Kudirkos nepaprastas
entuziazmas. Šį kūrinį
jis veža į Mintaują pas
Jablonskius, kur drauge
su šeimininkais ir
svečiais G. Petkevičaite-
Bite, M. Čepu, J. Tumu,
G. Landsbergiu-
Žemkalniu, M.
Lozoraičiu perskaito.
„Amerika pirtyje”
pradeda savo didįjį
žygį per Lietuvą,
lietuviškas kolonijas
už Lietuvos ribų, kol
pagaliau 1899 m.
rugpjūčio 20 d. šis
spektaklis
suvaidinamas viešai
Palangoje.
V. Kudirkos nuopelnai liaudies kūrybos
vertinimo srityje

Žodžiu ir raštu autorius

teigė ir agitavo
kultūros ugdymą pradėti
nuo liaudies dainos ir liaudies muzikos.
 V. Kudirka vertino
liaudies dainas
◼ Jis vienas iš pirmųjų rinko liaudies dainas,
◼ išleido pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį
„Kanklės“ (1895 - Id., 1898 - II d.).
◼ Pats griežė smuiku, violančele, citra,
◼ rašė muziką šokiams,
◼ harmonizavo liaudies dainas,
◼ sukomponavo pjesių smuikui ir fortepijonui,
◼ komponavo instrumentinės muzikos kūrinius.
 Kartu su Valerija...
◼ Paskutiniuosius gyvenimo metus
V. Kudirka praleido Naumiestyje
(Vilkaviškio raj.) sunkiai sirgdamas.
◼ Globojamas savo bičiulės Valerijos
Kraševskienės, jis buvo atsidėjęs vien
literatūriniam darbui.
◼ Čia 1899 lapkričio 16 d. mirė.
Prie Vinco Kudirkos kapo
◼ 1902 m. Naumiesčio
kapinėse Kudirkai pastatytas
paminklas už Lietuvoje ir
Amerikoje surinktas aukas.
◼ Jame iškaltas paskutinysis
„Tautiškos giesmės“ posmas.
◼ Caro valdininkų įsakymu
1903 m. tie žodžiai buvo
nukalti, bet per didesnes
šventes prie paminklo
žmonės padėdavo Tilžėje
išspausdintą „Tautišką
giesmę“.
Paminklas Vincui Kudirkai
Kudirkos Naumiestyje
◼ 1934 m. atidengtas
paminklas Kudirkai
Naumiesčio aikštėje
(skulptorius Vincas
Grybas),
◼ miestas pavadintas
Kudirkos
Naumiesčiu.
Dr. Vinco Kudirkos klėtelė-muziejus
Adresas: Paežerių km., Pilviškiai, Vilkaviškio raj.
 V. Kudirkos smuikas
◼ Bene vertingiausias
eksponatas –
V. Kudirkos smuikas,
kuriuo jis
sukomponavo
„Tautišką giesmę“, –
saugomas
Vilkaviškio krašto
muziejuje.
Suomių rašytoja ir V. Kudirka
◼ Maila Talvio (1871 – 1951) savo gyvenimo ir kūrybos
pradžioje susipažino su Vincu Kudirka, su kuriuo
susidraugavo ir labai juo žavėjosi.

◼ „Tačiau visada, kai prisimenu aną žaliuojančią vasarą, tuos

mielus žmones, kurie kentėjo ir ir nešė visos tautos kryžių,
prieš mano akis iškyla spindintis savo grožiu Kudirkos
paveikslas. Ir jeigu aš pamėginčiau įkūnyti jį kokiame nors
vaizde, jis turėtų būti panašus į vasaros vakarą jo tėvynėje
– tylų, kvapnų, pilną melodijos ir liūdesio.“

◼ V. Kudirkos paveikslą Maila Talvio įkūnijo savo grožinėje

kūryboje ir publicistikoje. Jo tauri asmenybė ir tragiškas
likimas pavaizduotas apysakoje „Idėjos auka“ (1895 m.).
Muziejus Kudirkos Naumiestyje stovi toje vietoje, kur
kadaise stovėjo namas, kuriame paskutines gyvenimo
dienas ir praleido tautinio atgimimo šauklys.
Seime minimos Lietuvos himno autoriaus
Vinco Kudirkos 150-osios gimimo metinės.
2008-12-18
Radviliškyje atidaryta V. Kudirkos
pagrindinės mokyklos sporto arena
Šiemet Lietuva švenčia 150-ąsias Vinco
Kudirkos gimimo ir mini 110-ąsias
Tautiškos giesmės metines.
Dalyvauti iškilmingame
renginyje „Būkime
šviesos ir tiesos vaikai”
Klaipėdoje, skirtame
paminėti šias jubiliejines
datas, švėkšniškių
draugijos „Tėviškė”
narius pakvietė
klaipėdiečiai bičiuliai VšĮ
„Trečiasis amžius”
nariai. („Šilutės naujienos” 2008
gruodžio 24 d. Nr. 94 (575) )
Paminklas Lietuvos himno autoriui V.Kudirkai
Vilniaus Savivaldybės aikštėje, kuri 2008 m.
pervardyta V. Kudirkos vardu.
 Paminklas Lietuvos himno autoriui
V.Kudirkai Vilniaus Kudirkos aikštėje.
2008-06-10

Tai skambink, ,,Varpe"!

tegul gaudims tavo
Išilgai, skersai eina per
Lietuvą!
Budink ir šauki graudžiu
balsu savo,
O tas šaukimas perniek
tenežūva!
Kelkite, kelkite, kelkite.
kelkite... “Varpas”
 Vincas Kudirka sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.
◼ Vincas Kudirka – įžymiausias tautinio sąjūdžio
epochos veikėjas.
◼ Jo gyvenimas – pasišventėlio tautos labui kelias.

◼ Jis tapo lietuvių visuomenės sąžine.

◼ Vinco Kudirkos vardas daugeliui asocijuojasi su

lietuvių tautinio atgimimo pradžių pradžia.
◼ Akivaizdu, jog savo “Tautiškoje giesmėje” skelbęs ir
raginęs, kad iš praeities Lietuvos sūnūs stiprybę
semtųsi,
Vincas Kudirka tapo ta stiprybe, kuri sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.