Gabrielė viščiūnaitė 3b

Juozas Tumas -
Vaižgantas
 XIX a. pab. – XX a. pr. rašytojas,
neoromantikas, siekęs suprasti savo
tautos dvasią, sukurti savitą tautinį
stilių. Vaižgantas dar gyvas būdamas
tapo, anot Vinco Mykolaičio –
Putino, ,,šviesiąja lietuvių tautinio
atgimimo legenda".
 Gyvenimo ir
kūrybos kelias
• Rašytojas, literatūros istorikas ir kritikas,
visuomenės veikėjas, pedagogas.
• Gimė Malaišių kaime, Rokiškio apskrityje, ūkininko šeimoje.
Juozas buvo dešimtas vaikas šeimoje.
• Studijavo Kauno kunigų seminarijoje, buvo įšventintas kunigu.
Tikroji pavardė – Juozas Tumas.
• Grožinius kūrinius daugiausia pasirašinėjo Vaižganto
slapyvardžiu.
• Mirė ir palaidotasKaune.
• Įsteigė, leido ir platino laikraštį ,,Tėvynės
sargas".
• Prisidėjo prie ,,Vilniaus žinių" ir ,,Vilties"
leidimo.
• Įsteigė laikraštį ,,Nepriklausoma Lietuva".
• Spaudos draudimo metais Vaižgantas uoliai
darbavosi tėvynės labui: rūpinosi lietuviškų
laikraščių leidyba, platino draudžiamą
spaudą, kūrė lietuviškas mokyklas.
• Vaižganto veikla nepaprastai plati ir
įvairi. Jis buvo daugelio organizacijų
nariu, aktyviai dalyvavo kultūrinėje,
visuomeninėje, politinėje veikloje,
redagavo žurnalus, rašė grožinės
literatūros kūrinius, publicistinius
straipsnius.
• Dar studijuodamas Kauno kunigų
seminarijoje jis įsijungė į tautinį darbą.
• Palaikė ryšius su vietos knygnešiais,
rūpinosi slapta jų draugija, gaudavo
draudžiamos spaudos, ją platindavo,
padėjo kurti slaptas lietuviškas
mokyklas.
• Jis gynė lietuvybę carinės
Rusijos metais, todėl buvo ir
caro valdžios persekiojamas ir
vyskupijos vyresnybės nuolat
keliamas iš vienos vietos į kitą.
• Vaižgantas dirbo Kauno
universitete, Vytauto Didžiojo
bažnyčioje.
Kūrybos tikslas:
Literatūrologė Vanda Zaborskaitė teigia: ,,Rašytojui rūpi parodyti liaudies žmogaus
prigimties turtingumą ir joje glūdinčias neišsenkamas kūrybines galias, liaudies
etinių principų aukštumą, būdo švelnumą ir širdies gerumą, kuris, anot Vaižganto,
sudaro būdingiausią ,,lietuvių etninio charakterio bruožą." Taigi, Vaižgantas
kūryboje siekė atskleisti tautos dvasią, tautos charakterį.
Kūrybos bruožai ir reikšmė
lietuvių literatūros istorijai
• Juozo Tumo-Vaižganto kūrybinis palikimas yra gausiausias tarp to meto rašytojų.
• Grožinę literatūrą jis pradėjo spausdinti nuo 1897 metų.
• Kūrinius daugiausia pasirašinėjo Juozapo iš Popšutės, Taučiaus, Vaižganto
slapyvardžiais, literatūros istorijos ir kritikos darbus – pavarde.
 Viena pastebimiausių Vaižganto
kūrybos ypatybių – publicistinis
elementas. Tikriausiai nenuostabu, nes
didžiąją jo raštų dalį sudaro įvairūs
straipsniai, recenzijos, pasvarstymai.
Grožiniuose kūriniuose Vaižgantas irgi
mėgo įsiterpti, paaiškinti menines
scenas, pakomentuoti.
Kita būdinga Vaižganto kūrybos
savybė – fragmentiškumas. Nors
rašytojas yra parašęs didelės apimties
kūrinių, juos dažniausiai sudaro
trumpesni pasakojimai, vaizdai,
kuriuos rašytojas bando sujungti
siužetine linija ar savo komentarais,
nors ne visada jam pasiseka. Tačiau
pavieniai Vaižganto vaizdai neretai yra
įkvėpti kūriniai, dažni šedevrai.
Vaižganto kūryboje svarbiausias vaidmuo skiriamas
veikėjų likimams, etninės bendruomenės
psichologijai, tautos tradicijoms. Dažnai socialinio
gyvenimo fone iškyla amžina, bet visada skirtinga
žmogaus lemties ir meilės tema.
 Kūriniai:
• Apysaka ,,Dėdės ir dėdienės"
• Tautinio atgimimo
epopėja ,,Pragiedruliai"
• Apysaka ,,Nebylys"
• Apsakymas ,,Išgama"