You are on page 1of 1

Epochos pavadinimas Istorinės aplinkybės Kultūros apžvalga Svarbu

Realizmo ir 1904 m. gegužės 7d. panaikintas Atšaukus spaudos draudimą atsivėrė XX a. pradžios literatūroje ryškios dvi
neoromantizmo spaudos lotyniškais rašmenimis galimybės kurti modernią pilietinę kryptys: realizmo ir neoromantizmo.
literatūra draudimas. visuomenę. Suaktyvėjo literatūrinis, Realistai savo kūryboje sprendė
1905 m.- tautinės revoliucijos kultūrinis, visuomeninis gyvenimas. psichologines, moralines ir socialines
Lietuvoje pradžia. Buvo pradėti leisti laikraščiai, problemas. Ši literatūra sukūrė
1905 m. gruodžio 4-5d. sukviestas žurnalai. 1904 m. gruodžio 10d. dinamišką, dramatišką, kartu individualų
Didysis Vilniaus seimas. pasirodė pirmasis lietuviškas charakterį, veikiantį realioje istorinėje-
1904 m. rugsėjo mėn. įvyko dienraštis„Vilniaus žinios” (leidėjas- socialinėje aplinkoje. Realistinio kūrinio
pirmasis Lietuvos moterų lietuvių milijonierius ir mecenatas, pasakojimas paremtas priežasties ir
suvažiavimas. rašytojas ir švietėjas Pertas Vileišis), pasekmės principu, įvykiai dėstomi
1914 m. prasidėjo Pirmasis 1907 m. išleidžiamas pirmasis nuosekliai, kalba paprasta. Realistai savo
pasaulinis karas. lietuvių literatūros almanachas kūriniuose gyvenimą vaizdavo tokį, koks
1918 m. vasario 16d. Lietuvos „Gabija”(parengė Juozapas Albinas jis yra. J. Biliūnas realizmą praturtino
Tarybos nariai pasirašė Lietuvos Herbačiauskas). 1906 m. pastatyta psichologizmu.
Nepriklausomybės Aktą. pirmoji lietuviška opera Neoromantizmui didelę įtaką padarė
„Birutė”(kompozitorius Mikas realizmas, taip pat romantizmas.
Petrauskas), surengta pirmoji Neoromantikų kūrybos centras- vidiniai
lietuvių dailės paroda, kurioje savo žmogaus išgyvenimai. Juos domino
darbus eksponavo ir Mikalojus saviugdos, tautos likimo klausimas,
Konstantinas Čiurlionis. Steigėsi tapatybės paieškos. Žymiausi
įvairios politinės partijos, draugijos neoromantikai (prmoji karta)- Vincas
(Lietuvių mokslo ir Lietuvių dailės Krėvė, Juozas Tumas- Vaižgantas,
draugija). Šatrijos Ragana- gebėjo savo kūriniuose
Asmenybės derinti ir realizmo, ir modernizmo
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis- bruožus.
žymiausias XXa. lietuvių dailininkas,
kompozitorius. Paveikslai „Jūros
sonata”, „Rex”, „Karaliai. Pasaka”,
„Tyla”. Gerai žinomos simfonijos-
„Jūra”, „Miške”.
Vydūnas (tikr. Vilhelmas Storosta) -
lietuvių filosofas, rašytojas.
Kazimieras Būga- kalbininkas,
žymiausias lietuvių kalbos istorijos
tyrinėtojas. Didžiausiu jo darbu
laikomas „Lietuvių kalbos žodyno”
rengimas.
Mykolas Riomeris- Lietuvos
konstitucinės teisės tėvas, VDU
rektorius.

You might also like