Lietuvių literatūrologija ir literatūrologai

 Literatūrologija – mokslas, tiriantis grožinės literatūros kūrinius, rašytojų kūryba,

literatūros istorijos procesą, literatūros funkcionavimą visuomenėje.
 Lietuvių literatūrologijos užuomazgos susijusios su 1544 m. įsiteigtu Karaliaučiaus
universitetu, inicijavusiu lituanistų darbus: Biblijos vertimus ir tyrimus, žodynų ir
gramatikų rašymą.
 Literatūrologijos pradžia sietina su Vilniaus universitetu (įsteigtas 1579 m.) ir jo
profesoriais (M.K. Sarbievijus) bei jį baigusiais žymiais kultūros veikėjais, sukūrusiais
XIX a. romantinį, patriotinį lituanistinių tyrimų sąjūdį.
 (S. Daukantas, A Mickevičius ir kt) paveikė pirmųjų nelegalių lietuviškų žurnalų Aušra
ir Varpas skatina nacionalinio išsivadavimo judėjimą.
 Panaikinus spaudos draudimą (1904 m.) J. Basanavičius subūrę beveik visus to laiko
šviesuolis ( J. Šliūpą, J. Tumas – Vaižgantą ir kt) ir Vilniuje įsteigė Lietuvių mokslo
draugiją (1907 m; ši mokslo, šveitimo ir kultūros draugija veikė 1907 – 1938 m ir
1939 – 1940 Vilniuje), kuri tyrė lituanistinę literatūrą, rankrasčius, periodinius
leidinius ir kitą. Ji pradėjo mokslo leidinių seriją Lietuvių tauta (1907 – 1936), įsteigė
biblioteką, archyvą ir muziejų.
 1940 m. draugija 5traukta 5 Vilniuje 5steigta Lietuvos mokslų akademiją.
 XX a. Fribūrio universitete studijavę M. Gustaitis ir P. Augustaitis parašė pirmąsias
daktaro disertaciją apie ( A. Mickevičiaus sonetus ir lietuviškus elementus lenkų
romantizme), vėliau universitete disertacija apgynė V. Mykolaitis – Putinas ( apie V
Solovjovo estetiką), S. Šalkauskis ( apie lietuvių kultūrą Rytų ir Vakarų pasaulių
sandūroje).
 Į Lietuvoje besikuriančią lietartūrologiją bei kritiką įsitraukė ir kitų šalių universitetų,
dvasinių akademijų absolventai – A. Jakštas ( Dambrauskas) ir kiti.

Šiuolaikinė lietuvių literatūrologija

 Šiuolaikinė literatūrologija Lietuvoje susiformavo nepriklausomybės laikotarpiu,

literatūros tyrėjams pradėjus dirbti Lietuvos universitete (įsteigtas 1922m., nuo 1930
m, Vytauto didžiojo universitetas ). Humanitarinio mokslų fakulteto raštai , Darbai ir
dienos.
 Jie leido kelis tęstinius mokslo leidinius: Tauta ir Žodis, Humanitarinių mokslų
fakulteto raštai, Darbai ir dienos.
 Lietuvių literatūroligiją labiausiai veikė kultūrinė istorinė mokykla, vokiečių
fenomenologijos , hermeneutikos ir egzistencializmo kryptys, prancūzų
neotonizmas ir modernizmas.
 Naujausios estetinės idėjos ir teorinės nuostatos daugiausiai atsispindėjo kultūrinėjė
periodinėje spaudoje – žurnaluose Logos, Židinys, Vairas, Naujoji Romuva ir kiti.
 Juose paskelbta V. Mykolaičio – Putino ir A. Jakšto polemika, kurioje V. Mykolaitis –
Putinas kėlė neoromantinį šūkį, kad menas yra universali žmogiškoji kūryba ir gynė jį
nuo A. Jakšto teologinio racionalinio aiškinimo; A. Maceinos išdėstyta prometėjiška
kultūros koncepcija; J Keliuočio propaguojama neokatalikybės ir modernistinio
esetizmo sąsają; pasirodė pirmosios formalistinės ir marksistinės kritikos idėjos.
 SSRS okupacijos laikotarpiu Lietuvoje buvo sukurta literatūrologijos institucijų ir
kalbos institutas 1952m. įsteigtas Lietuvos mokslų akademijos Lietuvių literatūros ir
kalbos institutas tyrė atskiras literatūros mokslo problemas (daugiausiai žanrus) ir
lietuvių literatūros istoriją.

Lietuvių literatūrologija 1940 – 190 m.

 Vilniaus universiteto Lietuvių lietartūros katedra, įsteigta 1940m. daugiausiai rūpinosi
literatūros studijomis ir lituanistų pedagogų rinkimu.
 Lietuvių kalbos ir literatūros institutui beveik visą okupacijos laikotarpį vadovavo K.
Korsakas, kuris glaudžiai bendradarbiaudamas su Lietuvos komunistų partijos
ideologais, suformavo marksistinę lietuvių literatūros raidos koncepciją ir svarbiausias
literatūros tyrimo kryptis.
Lietuvių lietartūrologija išeivijoje

 Išeivijoje parašyti ir išleisti literatūros mokslo darbai buvo atsvara lietuvių

literatūrologijos nuosmukiui SSRS okupuotoje Lietuvoje, kuris ypač ryškus pirmuoju
pokario dešimtmečiu.
 Didžiausia išeivių dalis apsigyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose ir bendromis
jėgomis leido literatūros istorijas, Lietuvių enciklopediją, monografijas, dirbo ir dėstė
universitetuose.

Lietuvių literatūrologija po 1990 m.

 Feministiniai ( S. Daugirdaitė Rūpessčių moterys)
 Semiotiniai ( A. Mačianskaitė A. Škėmos ,,Balta Drobulė)
 Fenomenologiniai (V. Daujotytės Salomėja Nėris)
 Intertekstiniai ir komparatyvistiniai ( R. Būzgienė Lietaratūra ir muzika)
 Postkolonijiniai (D. Lapkus Poteksčių ribos)
 Socialoginiai ( L. Jakonytė Rašytojo socialumas)
 Postmodernistiniai ir dekonstrukciniai (E. Ališanka Dioniso sugrįžimas)