Nors didaktinės literatūros bruožų atrandama nuo 1591m.

Jono Bretkūno „Postilėje“,

Motiejų Valančių galima laikyti didaktinės literatūros pradininku. Jis išleido net 4 įvairaus pobūdžio,
su meninės raiškos priemonėmis knygeles siekiant pamokyti įvairaus amžiaus piliečius. Net
domėdamasis apie savo parapijiečių gyvenimą, vyskupas reikalavo, kad kunigai gerai pažintų jų
gyvenimą ir išsamiai informuotų.

XIX-XXa. Priešinantis carizmo represijom pradėtos spausdinti knygos lietuvių kalba Mažojoje
Lietuvoje. Paplito slaptosios lietuviškos mokyklos. O 1883m. nelegaliai pradėtas leisti laikraštis
„Aušra“ žymi naujo tautinio atgimimo pradžią. 40 draudimo metų itin didelę žala padarė lietuvių
literatūrai, bet tai suvienijo tautą, subūrė šviesuomenę, parengė sąlygas sparčiai literatūros ir meno
plėtrai po to, kai buvo grąžinta spauda.

Jono Basanavičiaus leistas laikraštis „Aušra“ sugebėjo suburti lietuvius, suvienyti juos siekti
bendro tikslo – lietuvių tautinio atgimimo. Skaitytojai suvokė, kad gimtoji kalba yra svarbiausias
tautos požymis. Pradėta leisti žurnalą „Šviesa“ ir laikraštį „Varpas“. Pagrindiniu uždaviniu jie laikė
išsivadavimą iš tautinės priespaudos.

J. Basanavičius – tai mūsų istorijos mitų kūrėjas, tačiau vienintelis Lietuvoje eurpoinio masto
mitologas ir antropoligijos pradininkas.

XIXa. Lietuvių literatūros dalis yra didaktinio pobūdžio. Siekiama ugdyti skaitytojo dorovę,
norima jį supažindinti su moderniais ūkininkavimo būdais, primenama garbinga tautos praeitis,
kviečiama ginti savo tikėjimą, gerbti savo kalbą ir papročius. Visi šie pamokymai nenuėjo veltui, kai
1863m. uždraudus lietuvišką spaudą, tautiečiai nepabūgo ir pradėjo kurti slaptąsias lietuviškas
mokyklas, o vėliau ir spausdinti knygas Mažojoje Lietuvoje, bei gabenti jas į savo kraštą. Ypatingai
pasižymėjo 1883m. pradėtas leisti laikraštis „Aušra“, kuris ir pažymėjo tautinio atgimimo pradžią.
Svarbiausiu uždaviniu lietuviai laikė išsivadavimą iš tautinės priespaudos, siekė lietuvių tautos ir
kalbos lygybės. Jono Basanavičiaus indelis šiam tikslui buvo didžiulis. Skyręs begales laiko, jis subūrė
Lietuvos mokslo draugija, o 1918m. vasario 16d. perskaitė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą ir
pirmasis po juo pasirašė.