Žymiausi lietuvių kalbininkai

Skaidres paruošė: Viktorija Brazinskaitė IIG klasė

Lietuvių kalbą pirmieji pradėjo tirti kitų tautų
ir kraštų kalbininkai. Lietuvoje iki XIX a.
pabaigos šios srities specialistų nebuvo, kalbą
tyrė įvairių kitų sričių šviesuoliai entuziastai:
Antanas Juška, Antanas Baranauskas,
Augustas Šleicheris, Frydrichas Kuršaitis ir
kiti
Antanas Baranauskas

Antanas Baranauskas (1835 m. – 1902 m.) –

Lietuvos poetas, kalbininkas, Seinų vyskupas.
Nuveikti darbai:

 Tapo pirmuoju lietuvių dialektologu, lietuvių kalbos gramatikos terminų kūrėju.

 Rašė eiles, iš pradžių lenkų kalba, tačiau vėliau lietuviškai.
Kūryniai:
o 1857 m. parašė „Dainu dainelę“, kurią
1883 m. pirmoji išspausdino „Auszra“.
o Reikšmingiausi A. Baranausko kūriniai
yra keturiolikos dainų rinkinys „Kelionė
Peterburkan“ ir „Anykščių šilelis“
Antanas Juška

Antanas Juška (1819 m. – 1880 m. ) –

Lietuvos kunigas, tautosakininkas,
leksikografas.
Nuveikti darbai:

 Apie 1875 m. A. Juška dar parašė latvių-lietuvių-lenkų kalbų žodyną.

 Įtvirtino tautosakos rinkimo ir publikavimo principus (tekstų autentiškumas, pateikėjų metrikos), jo
tautosakiniai darbai turėjo įtakos XIX a. lietuvių literatūros plėtotei.
 1863 m. išleidžiamas jo elementorius „Abecela“, kurioje vietoje lenkiškų samplaikų sz ir cz jau vartojamos
raidės š ir č
Kazimieras Jaunius

Kazimieras Jaunius (1848–1908) gimė Šilalės

r. Lembo kaime, teologas, lietuvių kalbos
tyrinėtojas
Nuveikti darbai:

 Susistemino lietuvių kalbos tarmes, aprašė priegaides, kūrė naujus gramatikos terminus, tyrė lietuvių kalbos
ryšius su kitomis kalbomis.
 Kartu su savo sekretoriumi Kazimieru Būga parengė ir išleido 1908m. „Aistiškus studijus“, o 1911m.
„Lietuvių kalbos gramatiką“
 Domėjosi lietuvių kalbos ryšiais, su kitomis indoeuropiečių kalbomis.
 Nemažai tyrinėjo senąją lietuvių mitologiją.
Kazimieras Būga

Kazimieras Būga (1879 m. – 1924 m.) –

Lietuvos kalbininkas, vienas iš žymiausių
lietuvių kalbos tyrinėtojų, profesorius.
Nuveikti darbai:

 1924 m. išleido pirmąjį „Lietuvių kalbos žodyno“ sąsiuvinį, antrasis jo parengtas sąsiuvinis išėjo po Būgos
mirties 1925 m
 Jis tyrinėjo lietuvių kalbos kirčiavimą, įvairių garsų atsiradimo kelius, istorinę jų raidą. Išaiškino daugelio
lietuviškų žodžių kilmę. Yra paskelbęs daug etimologijų (žodžių kilmės aiškinimų), nušvietęs mūsų kalbos
skolinių kilmę, lietuviškų asmenvardžių darybą.
 Daug nusipelnė lietuvių bendrinės kalbos ugdymui. Rūpinosi praktiniais rašomosios kalbos tobulinimo
reikalais.
 . Kalbininkas išgelbėjo nemažai gražių lietuviškų žodžių, kurie buvo paskelbti svetimybėmis (boba, labas,
liaudis, riba, kūdikis, skriauda, marios).
Kūriniai:

Apie lietuvių asmens vardus

Lituanica
Visi senieji lietuvių santykiai su germanais
Jonas Jablonskis

Jonas Jablonskis (1860–1930) – lietuvių

bendrinės kalbos kūrėjas, ugdytojas bei
normintojas.
Nuveikti darbai:

 Išugdė didelį būrį lietuvių kalbos mokytojų, kalbininkų, kurie tobulino bendrinę lietuvių kalbą. 1928 m.
gegužės 15 d. apdovanotas LDK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu.
 J. Jablonskis yra žymiausias lietuvių kalbos normintojas. Jis galutinai nustatė lietuvių raidyną, įdiegė
daugybę naujadarų: dienų pavadinimai (pirmadienis, antradienis, trečiadienis, ketvirtadienis, penktadienis,
šeštadienis, sekmadienis), ateitis, praeitis, rašytojas, mokykla, mokslininkas, linksniai (vardininkas,
kilmininkas, naudininkas, galininkas, įnagininkas, vietininkas), kalbos terminai (kablelis, kabutės, šauktukas,
klaustukas), matematiniai terminai (daugyba, dalyba, skaičius, apskritimas, spindulys), degtukas, atvirukas,
valstietis, tautietis.
Svarbiausi veikalai:

 „Lietuviškos kalbos gramatika“ (1901 m.)

 „Lietuvių kalbos sintaksė“ (1911 m.)
 „Lietuvių kalbos gramatika“ (1922 m.)
 „Lietuvių kalbos vadovėlis“ (1925 m.)
 „Linksniai ir prielinksniai“ (1928 m.)
Pranas Skardžius

Pranas Skardžius (1899–1975) Lietuvos

kalbininkas, kartu su A. Saliu buvo du pirmieji
ir žymiausi nepriklausomoje Lietuvoje išaugę
kalbininkai.
Nuveikti darbai:

 Buvo vienas iš Lietuvių kalbos draugijos steigėjų ir jos pirmininkas, aktyvus „Gimtosios kalbos“ redakcijos
narys.
 Tyrė lietuvių kalbos žodžių darybą, istorinę akcentologiją, rūpinosi bendrinės kalbos reikalais.
 Vienas reikšmingiausių jo veikalų „Lietuvių kalbos žodžių daryba“ (1943)
Antanas Salys

Antanas Salys (1902–1972) lietuvių

kalbininkas, eksperimentinės fonetikos
pradininkas Lietuvoje.
Nuveikti darbai:

o Sudarė detalią lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją ir parengė pirmąjį lietuvių kalbos tarmių žemėlapį.
o Vienas žurnalo „Gimtoji kalba“ steigėjų ir redaktorių.
o Su kitais 1935 m. įkūrė Lietuvių kalbos draugiją.
Juozas Balčikonis

Juozas Balčikonis (1885–1969) Lietuvos

kalbininkas, vertėjas.
Nuveikti darbai:

 1930 m. paskirtas „Lietuvių kalbos žodyno“ redaktoriumi.

 Buvo vienas iš „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ (1954 m.) redaktorių.
 Surinko daug Lietuvos vietovardžių. Išvertė į lietuvių kalbą pasakų, grožinės literatūros kūrinių.
 Surinko ir išleido J. Jablonskio „Raštus“ (1932–1936 m.), Motiejaus Valančiaus raštų redaktorius (1931 m.),
parašė straipsnių apie kalbininkus.
Šaltiniai:

 http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KD00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._%C5%BDy
miausi_lietuvi%C5%B3_kalbininkai.KD2101.pdf
 http://www.xn--altiniai-4wb.info/index/details/374
 https://lt.wikipedia.org/wiki/Pagrindinis_puslapis
 https://www.google.com/search?q=%C5%BEymiausi+lietuvi%C5%B3+kalbininkai&rlz=1C1GCEA_enLT9
14LT914&sxsrf=ALeKk01iU5SgZapTTVKym0I7ciwKwoFLCg:1600807571540&source=lnms&tbm=isch
&sa=X&ved=2ahUKEwiE3Z710P3rAhXmsaQKHbFgARQQ_AUoAXoECAwQAw&biw=1536&bih=754