VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ IR DIZAINO KOLEGIJOS

TECHNIKOS FAKULTETO
AUTOMOBILIŲ TRANSPORTO INŽINERIJOS KATEDRA

ALBERTAS GARNYS
AT20N-1 gr.

PRISTATYMAS

Savarankiškas darbas

Studijų kryptis Transporto inžinerija

Studijų programa Automobilių techninis
(valstybinis kodas)
eksploatavimas
Dalykas Specialybės kalbos kultūra

Vadovas Jolita Grašienė ________ ______

(Mokslinis laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)

Vilnius, 2020
 LIETUVIŲ
KALBOS ISTORIJA
 ĮVADAS

Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Ji yra valstybės ir visuomenės

santykių kalba, oficialiai vartojama viešajame valstybės gyvenime, mokyklose, įstaigose,
žiniasklaidoje, raštuose. Pripažindamos kalbą valstybine aukščiausiosios valstybės institucijos
įsipareigoja rūpintis jos ugdymu, mokymu ir taisyklingu vartojimu visose viešojo gyvenimo srityse.
Mes apžvelgsime iš kur kilo, kas būdinga, kaip ir kas formavo lietuvių kalbą, bei kada lietuvių kalba
tapo valstybine.
 Lietuvių kalbos kilmė
Baltų kalbomis šnekėta dideliame plote į rytus nuo Baltijos jūros, tai rodo baltiškos kilmės vandenvardžiai.
Daug kur jie yra patys seniausi. Baltų kalbų gramatinę sandarą ir raidą daugiausia galima nustatyti remiantis
tebevartojamomis latvių ir lietuvių kalbomis, 18 a. pradžioje išnykusios prūsų kalbos negausiais tekstais, bei
vienu kitu kalbos faktu, paliktu jotvingių, kuršių, sėlių ir žiemgalių genčių. Tūkstantmečius gyvenę toli nuo tautų
mišino židinių baltai išlaikė archajišką kalbos modelį. Apie 1-mo tūkstantmečio pr. Kr. vidurį baltai sudarė 2
kalbinius vienetus, sąlygiškai vadinamus vakarų (išlaikė dvibalsį ei) ir rytų (tam tikrais atvejais ei pavertė į ie).
Apie 1 tūkstantmečio po Kr. vidurį
rytų baltų šiaurinės dalies kalba dėl susidūrimo finais su ėmė
sparčiai kisti ir tolti nuo pietinės dalies kalbos, kuri dar ilgai išliko
kokia buvusi. Iš rytų baltų šiaurinės dalies ilgainiui išsirutuliojo
kuršių, žiemgalių, sėlių ir latgalių kalbos. Iš rytų baltų pietinės
dalies kilo lietuvių kalba.
 Lietuvių kalbai būdinga

Lietuvių kalbai būdinga paveldėta labai sena kalbos sandara. Išlaikyta daug baltų ir apskritai
indoeuropiečių kalboms būdingų ypatybių: skiriami trumpieji ir ilgieji balsiai, išlaikyti
dvibalsiai, žodžio galo vokalizmas, dėl to išliko ir senovinė žodžių kaityba, linksniavimas.
Ilgainiui lietuvių kalba kito: kaip pavyzdys junginiai an, en, un, in prieš priebalsius ir žodžio
gale virto balsiais su nosinėmis ą, ę, ų, į (žansis - žąsis ir kiti), pakito būdvardžių, įvardžių,
skaitvardžių formos, veiksmažodžių asmenavimas (atsirado būtasis dažninis laikas, tariamoji
ir liepiamoji nuosakos), gausėjo žodynas taipogi plito skoliniai.
 Lietuviški raštai
Pirmuoju lietuvišku tekstu laikomi poteriai „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“,
„Tikiu į Dievą Tėvą“ (iš viso 24 eilutės). Jie įrašyti ranka 1503 m.
Strasbūre išleistos lotyniškos knygos „Traktatas kunigams“
paskutiniame puslapyje.

Pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo katekizmas,

išleistas 1547 m. Karaliaučiuje.

Vienas reikšmingiausių XVII a. lietuvių raštijos leidinių – Konstantino Sirvydo originalus pamokslų rinkinys
„Punktai sakymų“. Pirmoji dalis buvo išspausdinta 1629 m. Antrąją, praėjus 13 metų po autoriaus mirties, 1644
m. išleido Sirvydo bendradarbis Jonas Jaknavičius. K. Sirvydas parašė ir pirmąjį lietuvių kalbos žodyną.
 LIETUVOS RAŠTIJOS KŪRĖJAI
Lietuvių raštijos pradininkais laikomi
Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapolionis
jie pirmieji lietuviškai rašę autoriai. Į lietuvių
kalbą jie yra išvertę giesmių ir psalmių.
Mikalojus Daukša (apie 1527–1613) – Krakių klebonas
ir Žemaičiųvyskupystės oficiolas. M. Daukša dirbo ir
literatūrinį darbą. Jis beveik nevartojo svetimybių, sukūrė daug
naujadarų, kurie gyvi iki šiol (apjuoka, ūgis, grožis, įsakymas,
iškalba, mokslas, padaras, paikybė...), pirmasis ėmė vartoti žodį
tauta. M. Daukšos raštai – seniausi lietuviški kirčiuoti tekstai
(juose sužymėti kirčiuoti skiemenys).
Konstantinas Sirvydas (apie 1580–1631) Vilniaus universiteto
dėstytojas, rektoriaus patarėjas. K. Sirvydas vengė skolinių, pats
kūrė žodžius įvairioms sąvokoms reikšti, pvz.: kokybė, mąstytojas,
pratarmė, taisyklė ir kt. Jis laikomas žymiausiu XVII a. lietuviškų
naujadarų kūrėju.
 SPAUDOS DRAUDIMAS
Spaudos draudimo metai - 1864 -1904 metai, tuo metu
buvo draudžiama platinti lietuvišką spaudą lotyniškais
rašmenimis.
Skaityti ir rašyti lietuvius mokė slaptosios mokyklos ar
raštingi šeimos nariai

Į Didžiąją Lietuvą gabeno ir platino draudžiamąją

lietuvišką spaudą, įsteigtos knygnešių organizacijos.

Aušra(1883–1886) Varpas (1889–1905)

Jurgis Bielinis
 Lietuvių kalbos tapimas valstybine kalba
Lietuvos Respublikoje valstybinės kalbos statusas lietuvių kalbai pirmą kartą suteiktas 1922 metais.
Steigiamojo Seimo priimtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje buvo įrašyta: „Valstybės kalba – lietuvių kalba.“.
Sovietinės okupacijos metais lietuvių kalba, nors ir buvo vartojama kaip gimtoji, neturėjo valstybinės kalbos
statuso. Tik 1988 m. lapkričio 18 d. įstatymu buvo papildyta tuometinė Konstitucija ir įteisintas lietuvių kalbos
vartojimas „valstybės ir visuomenės organų veikloje, švietimo, kultūros, mokslo, gamybos ir kt. įstaigose, įmonėse
ir organizacijose“. Suteiktuoju statusu Lietuvos teritorijoje lietuvių kalba buvo prilyginta rusų kalbai, nes tuo pačiu
Konstitucijos straipsniu papildomai įsipareigota „mokytis ir vartoti rusų kalbą kaip TSRS tautų tarpusavio
bendravimo priemonę“.
Atkūrus nepriklausomybę lietuvių kalbai buvo
grąžintas valstybinės kalbos statusas – tai padaryta
1990 m. kovo 11 d.
1992 m. priimtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje
įrašyta: „Valstybinė kalba – lietuvių kalba“ (14 str.).
 Išvados
Lietuvių kalba per daug amžių nemažai pakito, pagausėjo ir greta to išlaikė savo
autentiškumą. Nepaistant to, kad dauguma baltų kalbos šakų išnyko tolimoje
senovėje, kad lietuvių kalbą buvo bandyta užgniaužti (sunaikinti) spaudos draudimo
metais, ji išliko kaip valstybinė kalba, kuria Lietuvoje kalba apie 2,67 mln. žmoniu.
 Literatūra :

www.vle.lt
http://www.xn--altiniai-4wb.info/
http://www.vlkk.lt/