Kuo reikšmingos pirmosios lietuvių kalbos gramatikos?

Lietuvių kalba yra kilusi iš baltų prokalbės. Anksčiau lietuvių kalba

buvo šnekama žymiai didesnėje teritorijoje negu dabar. Manoma, kad
maždaug XIII – XIV amžiuje susiformavo lietuvių kalbos pagrindinės aukštaičių ir
žemaičių tarmės, kurios vėliau skilo į patarmes. Lietuva susidūrė su kalbos,
rašto draudimais, lenkėjimu, rusinimu. Žmonės kalbėjo skirtingomis
kirčiuotėmis ir tarmėmis, rašė skirtingais raštais, todėl buvo pradėtos kurti
pirmosios lietuvių kalbos gramatikos.
Pirmasis lietuvių kalbą suvienodinti bandė Danielius Kleinas,
išleisdamas pirmąją lietuvių kalbos gramatiką „Grammatica Litvanica“. Ji buvo
lotynų kalba. Po metų buvo išleista šios gramatikos santrauka vokiečių kalba
„Compendium Litvanico-Germanicum“. Gramatika buvo skirta mokyti
kunigams, o santrauka - vokiečiams, turintiems ryšių su lietuviškai kalbančiais
žmonėmis. Jomis buvo siekta suvienodinti lietuvių kalbos rašybą, garsyną ir
morfologiją. Šios gramatikos sutvirtino besiformuojančios lietuvių kalbos
tarmes, pamatus, suvienijo lietuvius.
Danieliaus Kleino pavyzdžiu sekė Povilas Frydrichas Ruigys ir
Gotfrydas Ostermejeris. Mažojoje Lietuvoje XVIII a. išėjo dvi vokiškai parašytos
lietuvių kalbos gramatikos: „Lietuvių kalbos gramatikos pradmenys” ir „Naujoji
lietuvių kalbos gramatika”. Pirmąją parašė Karaliaučiaus universiteto docentas
Povilas Frydrichas Ruigys. Šioje gramatikoje apžvelgiamos Mažosios Lietuvos
tarmės, aprašomos lietuvių kalbos priegaidės, pirmą kartą aptariama
būdvardžių bevardė giminė, veiksmažodžių būtasis dažninis laikas. Antrosios
gramatikos autorius Karaliaučiaus vokiečių mokslinės draugijos narys Gotfrydas
Ostermejeris naujai suskirstė vardažodžių linksniuotes ir veiksmažodžių
asmenuotes, smulkiai aprašė žodžių darybos dalykus.
XVIII a. Lietuva ėmė lenkėti. Sulenkėjo miestai, dvarai, buvo
lenkinami Lietuvos valstiečiai. Lietuvių kalbai sunkiu laikotarpiu, Didžiojoje
Lietuvos Kunigaikštystėje buvo išleista lietuvių kalbos gramatika “Universitas
lingvarum Litvaniae”. Tačiau ji buvo anoniminė. Gramatika įtvirtino vidurinės
rašomosios kalbos normas, buvo parašyta kitakalbiams mokymo tikslais. Ši
gramatika yra seniausia išlikusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje
išleista lietuvių kalbos gramatika. “Universitas lingvarum Litvaniae” gramatikos
autorius pačiu laiku išleido gramatiką. Manau, kad gramatika padėjo lietuviams
nesulenkėti, priminė tikrąją lietuvių kalbą ir parodė, kad lietuvių kalba turi
ateitį ne tik Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje, bet ir už jos ribų.
Pirmosios lietuvių kalbos gramatikos buvo stiprus smūgis visai
lietuvių kalbai. D. Kleinas, P. Frydrichas Ruigys, G. Ostermejeris ir nežinomas
autorius sustatė lietuvių kalbą į vietas - paaiškino garsyną ir morfologiją,
tarmes, bevardę giminę, būtąjį dažninį laiką, veiksmažodžius, žodžių darybą,
kalbos normas ir dar daug kitų dalykų. Net ir per sunkius, tiek lietuvių kalbai,
tiek lietuvių gyvybėms laikus, buvo leistos lietuvių kalbos gramatikos, nors ir
svetur, nors ir ne gimtąją kalba, tačiau buvo rašytos ir leidžiamos. Turėtume
būti dėkingi kiekvienam kalbininkui, kuris prisidėjo prie lietuvių kalbos raidos,
netgi tiems, kurie, labai gaila, bet neatskleidė savo asmenybių. Tad
branginkime ir mylėkime savo gimtąją kalbą - rašykime ir kalbėkime
taisyklingai.