Raukšlėtalapis erškėtis

Paplitęs:

Tolimuosiuose Rytuose, Kamčiatko­je,

Sachaline, Korėjoje, Kinijoje,
Japonijoje. Europoje ir Šiaurės
Amerikoje pasitaiko sulaukėjusių.
 Žali vaisiai vartojami kaip natūralus vitami­nų
koncentratas, taip pat įvairioms vaisių sultims,
uogienėms, kom­potams bei konditerijos
gaminiams vitaminizuoti. Iš jų gaminami kai kurie
vitamininiai preparatai – sirupas , skystas
ekstraktas , milteliai -o iš sėklų – erškėčių aliejus,
vainiklapiai vartojami parfumerijoje.
 Būtybės:
Daugiametis,iki 2 m aukščio krūmas. Stiebai statūs, kartais ky­lantys,
gausiai dygiuoti. Lapai sudėtiniai, 5-15 cm ilgio, sudaryti iš 5-9 lapelių.
Lapeliai 2-6 cm ilgio ir 1,5-4,5 cm plo­čio, bukai dantyti, jų viršutinė pusė
plika, tamsiai žalia, blizganti, raukšlėta, apatinė pilkai žalsva, plaukuota.
Prielapiai platūs, smai­liomis viršūnėmis, suaugę su lapkočiu. Žiedai 6-11
cm skersmens, pavieniai arba kekėse po 2-6 . Taurėlapiai 3,5-4,5 cm ilgio,
lygiakraščiai. Vainiklapiai 5, raudoni, purpuriniai, kartais šviesiai rožiniai
arba balti, kvapūs. Vaisiai (netikrieji) -uogos pavidalo, rutuliški, 3-4 cm
skersmens, gelsvai oranžiniai, oran­žiškai raudom arba raudoni. Kartais jų
paviršius dygiuotas arba su balkšvais taškeliais – lenticelėmis. Vaisiaus
minkštimas oranžinis, miltingas, saldžiarūgštis, sudaro 59,6-86,3%
vaisiaus svo­rio, beklos (tikrieji vaisiai) gelsvos, vaisiuje jų esti 52-140;
1000 sėklų sveria 8,0-9,9 g. Vaisiaus vidus ir sėklos apaugę 1-3 mm ilgio
balkšvais plaukeliais.
 Žydėti pradeda gegužės-birželio mėn. ir žydi iki pirmųjų stip­
resnių rudeninių šalnų. Lietuvoje savaime neauga. Auginamas
parkuose, soduose, dar-­
želiuose, pakelėse. Sulaukėjusių yra Baltijos pajūryje, Kuršių
marių pakrantėse, prie sodybų.
Ačiū už demėsį

Ar turite
klausimų?