Įžanga ir pastraipa

Ar yra ribos matuojančios, kiek gali pažinti žmogus?

Riba – dalykas, parodantis kada reikia sustoti. Kiekvienas žmogus turi
žinoti savo ribas, kad nepersistengtų, nepavargtų ar netgi nenukentėtų. Ribos
individus apsaugo nuo sunkumų ir nesklandumų. Žmogus turi įvertinti savo
galimybes ir „nusibrėžti“ ribas. Ribos būtinos, kuomet naudojama fizinė jėga,
bendraujama su vyresniais ir panašiai. Tačiau, ar yra ribos, kurios parodo, kiek
žmogus gali pažinti ir išmokti?
Ribos yra visur, netgi žmogaus galimybėse pažinti ir mokytis. Mokslas
žmogų turtina, daro jį šviesesniu individu, bet taip pat ir vargina bei sekina.
Protinė veikla reikalauja daug jėgų, todėl svarbu užsibrėžti ribas ir apskaičiuoti
savo galimybes. Išsekęs žmogus yra nelaimingas ir greičiau pasiduoda. Švietimo
epochoje mokslas buvo labai svarbus, tai matome vokiečių rašytojo, humanisto,
mokslininko, vieno svarbiausių Švietimo epochos rašytojų. Johano Volfgango
Gėtės filosofinėje tragedijoje „Faustas“ Faustas – pažinimo ir mokslo trokštantis
veikėjas. Jis vis norėjo daugiau patirti ir išmokti: „Tiek sukaupiau savų, tačiau /
Likau kvailys kaip ir anksčiau.“ Pagrindinis veikėjas „graužė“ save, kad nemoka ir
neišmano visko. Tokius jo veiksmus nulėmė nuovargis, sukeltas nenusibrėžtų
ribų. Faustas norėjo sužinoti daugiau nei parašyta visose knygose, tačiau niekada
nesusimąstė, kad galbūt žmogui nėra lemta tiek pažinti. Tiek Apšvietos epochoje,
tiek šiais laikais žmonės persistengia, neapskaičiuoja savo galimybių. Būtent
todėl yra reikalingos ribos, kurios mums padeda sustoti, pailsėti. Apibendrinant
galiu teigti, kad ribos yra reikalingos ir žmogaus troškime pažinti ir mokytis.

214 žodžių
Teiginys - Ribos yra visur, netgi žmogaus galimybėse pažinti ir mokytis.
Pasiremta Johano Volfgango Gėtės tragedija „Faustas“, faustišku žmogumi