Baltasis Dobilas

Baltasis dobilas pupini eimos, dobil genties

augalas. Iplits Europoje, iaurs Afrikoje ir
vakar Azijoje.
Augalas daugiametis, aknys plonos, ilgos,
isikerojusios. iedynas ilgakot, apvali,
puri galvut sudaryta i 4080 iedeli.
Kvapns iedai iki 1 cm ilgio, trumpais koteliais,
baigdami ydti nusvyra emyn. Taurel su 10 gysl,
balsva, vamzdelio kratai tarp danteli imarginti
purpurinmis dmmis; 2 virutiniai danteliai ilgesni
u 3 apatinius. Vainiklis baltas, kartais viesiai
rausvas, bur ilgesn u kitus lapelius, jos virn
kiek lenkta. Vaisius pailga, plokiaanktis su
25 sklomis, virnje ilieka ilgas,
lenktas mezgins liemenlis. Pagrindinis stiebas trumpas, liauiantis, gulsias arba
kylantis, nuo pagrindo akotas; onins akos kylanios, siaknijanios. Lapai trilapiai;
lapeliai atvirkiai kiauiniki, virn apskrita, kartais kiek lenkta, pagrindas pleitikai
susiaurjs. Kratas pjuklikai dantytas, koteliai trumpi, visi vienodo ilgio. Lapkoiai
ilgi. Prielapiai lancetiki, gana dideli, balkvi, plneliniai.
ydi per vis vasar, iki vlyvo rudens. Auga pievose, ganyklose, laukuose, mik
aiktelse, pamikse, dirvonuose, krmuose, pakelse, parkuose, pagrioviuose. iedus
apdulkina kamans ir bits, surenkanios i j daug nektaro. Sklas ineioja gyvnai.
Baltasis dobilas labai vertingas paarinis augalas, ypa ganyklose. Tinka miest ir pakeli
eldiniams, nes greit suelia, be to, pakenia mindym. Augalas vaistinis, dainis.