Lietuvos ropliai

Ilona Nomeikė
 Ropliams priskiriami

Driežai Gyvatės Vėžliai Krokodilai

Balinis vėžlys
 Aprašymas
Kiaušinius deda į išraustą smėlyje (sausumoje)
10 cm gylio duobutę. Kiaušiniai vystosi 2-3
mėnesius. Jaunikliai į žemės paviršių išlenda tik
kitais metais.
Lietuvoje labai reta rūšis, įrašyta į Lietuvos
raudonąją knygą. Gyvena Lazdijų ir Alytaus
rajonuose; čia įkurti draustiniai. Baliniams vėžliams
tinkamiausi negilūs stovintys arba lėtai tekantys
vandenys - neišdžiūstančios kūdros pamiškėse,
laukymėse, kur gausu nuvirtusių stuobrių ar
dumblo, smėlio salelių, seklumų, kur galima šildytis.
Pajutę pavojų, slepiasi vandenyje. Žiemojimui vėžliai
renkasi gilesnes vietas, kurios aprūpintos
deguonimi, dumble tarp medžių šaknų,
šaltiniuotuose vietose, kemsynuose, kurių
nesukausto įšalas.
Minta vandens ir sausumos gyvūnais, daugiausiai
nariuotakojais. Balinis vėžlys laikomas tik pusiau
vandens gyvūnu nes gali nuo vandens telkinių
nutolti net iki keturių kilometrų
Gyvenimo trukmė Lietuvoje siekia 50-100 metų,
o daugintis gali ir sulaukę 80 metų. Patinėliai
lytiškai subręsta būdami 10 metų, patelės - 15-
20 metų arba dar vėliau.
Vikrusis driežas
 Išvaizda
Išauga iki 25 cm ilgio. Kūnas storokas, kojos
trumpos, galva palyginti stambi. Viršutinė pusė
ruda su tamsia vidurio juosta ir šviesiomis
dėmėmis tamsiais kraštais, išsidėsčiusiomis
eilėmis. Patinų pilvas žalsvas, patelių – gelsvai
balkšvas. Poravimosi metu patinų šonai tampa
ryškiai žali.
 Maistas ir mityba
• Minta vabzdžiais, vorais, kitais smulkiais
bestuburiais.
 Dauginimasis
• Gegužės-birželio mėnesiais į žemę padedami
5-14 kiaušinėlių minkštu dangalu. Maždaug po
60 dienų išsirita jaunikliai.
https://www.youtube.com/watch?v=a
a-0ZaAp_JY
Gyvavedis driežas
 Išvaizda
• Lietuvoje labai dažna, plačiai paplitusi rūšis.
Nuo vikriojo driežo skiriasi šiais požymiais:
nugaroje išilgai stuburo yra dvi eilės siaurų
žvynų, už šnervės į akies pusę tik vienas mažas
užnosinis skydelis. Ilgis 6-10 cm. Spalva: nuo
rudos iki juodos.
 Buveinės

• Gyvena miškuose, aukštapelkėse, senose

kirtavietėse, proskynose, miško aikštelėse.
Mėgsta drėgnesnius biotopus, sausų, atvirų
vietų vengia.
 Mityba

• Gyvavedis driežas minta vorais, vabzdžiais ir

kitais bestuburiais, žemės ūkio kenkėjais.

• https://www.youtube.com/watch?v=IcIaBm55
OZA
Trapusis gluodenas
 Išvaizda
• Pagal išvaizdą primena gyvatę, todėl Lietuvoje
dar vadinamas geležine gyvate, varine gyvate.
Retesnis senovinis lietuviškas pavadinimas –
žibulis.
 Išvaizda (2)
• Kūnas 35-45 cm ilgio, panašus į gyvatę, bet nuo jos skiriasi
šiais požymiais: akių vokai judantys, uodega ilga ir lengvai
nulūžta, galūnės išnykusios, odą keičia lopais, o ne neriasi
kaip gyvatės. Liežuvis dvišakas. Kūno viršus padengtas
lygiais, vienas kito neperdengiančiais apvaliais žvynais,
sidabriškai pilkas, augant pasidaro juosvai rusvas ar pilkas,
bronzinio atspalvio, pilvas ir šonai šviesesnės spalvos.
Patelėms išilgai nugaros eina dvi ištisinės juodos juostelės,
patinams – tamsiai rudų dėmėlių eilės. Galva neryški.
Gluodenai (dažniausiai patinėliai), kurie gyvena vandens
pakrantėse ar salose, ant kūno turi melsvas dėmes. Dėmės
atsiranda ne iškart, o apie 3 gyvenimo metus. Nenuodingas.
Svoris iki 1 kg. Tai vieni ilgiausiai gyvenančių driežų.
Gluodeno gyvenimo trukmė iki 9-12 metų.
https://www.youtube.com/watch?v=R
46aGx6QQ9I
 Buveinės
• Paplitęs visoje Europoje, taip pat Šiaurės
Afrikoje. Gluodenas gyvena spygliuočių ir
lapuočių miškuose, miško aikštelėse,
kirtavietėse, paprastai pasislėpęs po lapais ar
šakomis. Kartais randamas soduose, krūmais
apaugusių upių ir upelių slėniuose. Žiemoja
graužikų urvuose, plyšiuose po medžių
kelmais.
 Lygiažvynis žaltys
Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
 Išvaizda
• Kūno viršus pilkas, nugaros žvynai lygūs,
gelsvai ar pilkai rusvas, kartais rausvai rudas,
patinėlių ilgis 47-62 cm, patelių – 44-62 cm.
• Švedijoje buvo pagautas 83 cm ilgio, Ukrainoje
netoli Černobylio – 92 cm. Patinėliai paprastai
rusvesni, patelės – pilkšvos. Ant kaklo yra 2
rudos ar tamsiai rudos juostelės ar dėmės.
https://www.youtube.com/watch?v=S
_V2aM-lku0
 Buveinė
• Gyvena sausuose mišriuose ir spygliuočių
miškuose. Mėgsta gerai saulės įšildomas vietas:
kalvotas miško aikšteles, pamiškes, kirtavietes.
Aktyvūs dieną. Esant pavojui slepiasi kelmų
tuštumose arba po jais, apleistuose driežų ir
smulkiųjų žinduolių urvuose, po nuvirtusiais
medžiais, stuobriais. Kartais susisuka į kamuolį,
šnypščia ir gąsdina staigiais kūno judesiais.
Gąsdinimo poza panaši į nuodingos gyvatės, dėl
to žmonės jų bijo ir negailestingai naikina. Paimti į
rankas kandžiojasi, tačiau įkandimai žmogui
visiškai nepavojingi.
Geltonskruostis žaltys
https://www.youtube.com/watch?v=R
3DXmFlCQeU
 Išvaizda
Panašus į paprastąją angį, pagrindinis skirtumas
– galvos šonuose esančios dvi gelsvos ar
oranžinės dėmės. Be to, žaltys pilkas ar juodas,
be zigzago nugaroje.
• Kūno ilgis labai nevienodas, maždaug nuo 65
cm ir iki 140 cm, kartais pasitaiko iki 2 m.
Patelės didesnės už patinėlius, o patinėliai
palyginus retokai užauga didesni nei 110 cm
ilgio.
 Gyvenimo būdas
Tai gana judrūs ir greiti gyvūnai, kurie gerai
plaukioja ir nardo. Po vandeniu išbūna apie tris
minutes. Jie nėra nuodingi ir pavojingi žmonėms.
Negalėdami pabėgti nuo persekiotojų, šie žalčiai
šnypščia ir gąsdina staigiais galvos judesiais. Pagauti
ginasi išpurkšdami iš kloakos labai nemalonaus
kvapo, balkšvai gelsvą skystį. Jei reikia, apsimeta
negyvi. Tuomet suglemba, išsižioja, tačiau paleisti
greitai „atgyja“. Gyvena vandens telkinių
pakrantėse, užliejamose pievose, pelkėse,
drėgnuose miškuose. Sutinkami ir prie sodybų,
senose kirtavietėse.
 Gyvenimo būdas (2)
• Medžioja sausumoje ir vandenyje, grobį ryja gyvą. Minta
varliagyviais, jų buožgalviais, kartais driežais, mažomis
žuvytėmis ir smulkiais paukščiais ir žinduoliais. O dar
nesuaugę jaunikliai minta vabzdžiais.
• Žiemos miegu paprastieji žalčiai užmiega spalio arba
lapkričio mėnesį, o pabunda kovo arba balandžio mėnesį.
• Poruojasi balandžio – gegužės mėnesiais susirinkę prie
ežerų, upių šiltų pakrančių. 7–24 kiaušinius deda į lapų
krūvas, supuvusius kelmus ar kitas drėgnas šiltas vietas
liepos – rugpjūčio mėnesiais. Kiaušiniai vystosi. Vos 10- 20
cm žalčiukai išsirita po 5–8 savaičių, subręsta tik 3-4 metais.
Geltonskruosčiai žalčiai gyvena apie 25-28 metus
 Paplitimas Lietuvoje
Lietuvoje gana dažnas. Lietuvoje, pagonybės
laikais būtent šios rūšies žalčiai buvo laikomi kaip
naminiai gyvūnėliai reguliuoti graužikų
populiacijas.
 Paprastoji angis
Nuodinga Nuodinga gyvatė, bet jos įkandimas nėra
mirtinas.
 Išvaizda
• Lietuvoje angis dar kitaip vadinama: gyvatė
marguolė, margoji gyvatė, pantinė gyvatė. Tai
vienintelis nuodingas Lietuvos roplys. Kūno
viršus pilkas, pilkai ar tamsiai rudas, 75–80 cm.
Išilgai nugaros vingiuoja ruda ar juoda juosta.
Galva plati, trikampė, ant jos yra X formos
raštas. Gyvavedė.
 Buveinės
• Lietuvoje gan dažna. Aptinkama drėgnuose
miškuose, miško aikštelėse, kirtavietėse,
pamiškėse, aukštapelkėse, paežerėse ir
vietose, kur auga aukšta žolė. Mėgsta šiltas ir
saulėtas vietas. Žiemoja grupėmis graužikų,
kurmių urvuose, po kelmais. Anksčiau buvo
įprasti pelkėtų vietovių ropliai. Naikinant
pelkes, šių gyvačių labai sumažėjo, vietomis
tapo retos ar net išnyko.
 Gyvenimo būdas
Gyvatė atsiveda jauniklius rugpjūčio mėnesį. Ką tik gimusios
angys siekia 16-18 cm, iš pat pradžių yra nuodingos.
Minta smulkiais graužikais (pelėnais, pelėmis), driežais,
varlėmis, kiaušiniais. Jaunos paprastosios angys minta
mažesniu grobiu – vabzdžiais, kirminais. Žmogaus nepuola,
tačiau užminta ar pajudinta gali skaudžiai įgelti. Įkandimas
paprastai nėra mirtinas.
• Gyvatė gelia dantimis, o kaišiodama dvišaką liežuvį uodžia
kvapus.
• Paprastosios angies priešai gamtoje – lapės, barsukai,
ereliai, pelėdos, ežiai.
• Visoje Europoje saugoma pagal Berno konvenciją (III
kategorija).
https://www.youtube.com/watch?v=L
ZXZ5eOAW8s
 Chameleonai (lot. Chamaeleonidae)
Driežų pobūrio šeima. Tai labai specializuoti
driežai, prisitaikę gyventi medžiuose. Turi
stveriamąsias priešpriešais išsidėsčiusiais pirštais
galūnes ir kibią uodegą. Akis gali kraipyti
nepriklausomai vieną nuo kitos. Juda lėtai,
vabzdžius gaudo labai toli išmetamu lipniu
liežuviu. Patinai turi skiauterę ar ragus ant
galvos.
 Gyvenimo būdas
Keičia kūno spalvą išplėsdami ar sutraukdami odoje
išsibarsčiusias pigmentines ląsteles –
chromatoforus. Jei chromatoforai išsiplečia, oda
patamsėja dėl melanino pasiskirstymo ląstelėse, o
jei chromotoforai susitraukia, tada oda pašviesėja.
Šitaip sukuriama daug skirtingų spalvų ir odos raštų.
Be to, chameleonai spalvą keičia ir reguliuodami
kūno temperatūrą. Kai jie nori sušilti, jų kūnas
patamsėja.

Paplitę Pietų Azijoje, Afrikoje, Madagaskare.

https://www.youtube.com/watch?v=B
e_WUYu0-wk
Madagaskare aptiktas mažiausias
driežas pasaulyje

Miniatiūrinio
chameleono
(Brookesia micra)
maksimalus ilgis - tik
29 milimetrai.
 Didžiausi Žemės ropliai
BRIAUNAGALVIS KROKODILAS
Gyvūnas gali užaugti iki 7
metrų ilgio ir sverti daugiau
kaip toną.

http://www.mokslonaujienos.l
t/2016/06/05/didziausi-zemes-
ropliai/