STUMBRAS

Stumbras – jaučių pošeimio

dykaraginis žinduolis. Artimas
Amerikos bizonui, su kuriuo
lengvai kryžminasi.

Šiuo metu pasaulyje gyvena apie 3

500 stumbrų. Jie įrašyti į
Tarptautinę ir Lietuvos
raudonąsias knygas.

Vieni garsiausių stumbrynų

yra 1948 m. įkurtas Prioksko-
Terrasny rezervatas (Rusija),
bei Kaukazo valstybinis
gamtos draustinis, įkurtas
1924 m. Krasnodaro krašte,.
 Stumbrai geri plaukikai. Jie nors ir atrodo labai grėsmingai, bet nėra
agresyvūs.

Stumbras – stambiausias
dabartinis Europos
laukinis žvėris. Ypač
masyvūs patinai. Stumbro
liemuo trumpas, priekinė Kailis tankus ir šiurkštus, pilkai rudos spalvos,
dalis su aukšta ketera. žiemą tamsus, vasarą šviesesnis. Plaukai kiek
Didelė, sunki, panarinta, garbanoti. Ant kaklo viršuje auga trumpi karčiai, po
su plačia kakta galva. Akys snukiu – barzda. Dėl labai apaugusios krūtinės ir
nedidelės. Ausys trumpos, galvos stumbras atrodo dar masyvesnis, o jo
plačios, panašios į karvės, išvaizda žiauri. Uodega baigiasi ilgesnių plaukų
tik labiau plaukuotos. „šluotele“.
Snukio galas plikas.
Stumbro patino kūno ilgis apie 3 m ir
daugiau, aukštis per pečius iki 2 m,
užpakalinės kūno dalies aukštis iki
1,6 m, uodegos ilgis 0,85 m. Stambus
patinas gali sverti iki tonos, bet
vidutinė lietuviškojo stumbro patino
masė yra apie 500 kg.

Stumbro ragai, palyginus su kūno dydžiu,

labai menki, mažiausi iš genties Bison
jaučių. Jie auga kaktos šonuose, viršutinėje
dalyje, pagrindai toli vienas nuo kito. Patys
ragai – tai raginės makštys, dengiančios
kaulines kaktikaulio išaugas. Jie apvalūs,
lygus, beveik juodi. Galai šviesesni ir
smailūs. Kaip ir kiti dykiaraginiai,
stumbras ragų nemeta. Pirmųjų gyvenimo
metų pabaigoje ragiukai vos žymūs.