48 A RCHEOLOGIJA

KAIP SENIAUSIEJI
ÞEMAIÈIØ PROTËVIAI
LAIDOJO MIRUSIUOSIUS

A DOMAS BUTRIMAS

Donkalnio ir Spigino salose, Birþulio eþere aptikti patys seniausi

kapai Lietuvoje, kurie datuojami VII–VI tûkstantmetyje prieð Kristø.
Ið viso prie Birþulio eþero – Donkalnyje, Spigine ir prie Reðketos –
aptikta 20 to laikotarpio kapø. Patys ádomiausi – dvigubas vyro ir
moters kapas bei seno medþiotojo kapas.
Dvigubas 2–3 kapas aptiktas vakarinëje kalvos dalyje, visai arti
ðlaito, ðviesesniame þvirgþdo su akmenukais sluoksnyje. Ryðkiai
iðsiskyrë ovalus rusvos ochros pribertas 220 x 160 cm dydþio kapo
kontûras, orientuotas rytø–vakarø kryptimi. Ðiaurinëje pusëje gal-
va á vakarus buvo palaidotas iðtiestas aukðtielninkas 20–25 metø
Donkalnio dvigubas þynio ir prie jo palaidotos moters suriestomis kojomis
vyras. Kaukolë su virð jos buvusia þvëriø dantø apvara aptikta 25 cm kapas, pribertas raudonos ochros. Rekonstrukcinis pieðinys
gylyje nuo ðlaito velënos virðaus. Mirusysis buvo papuoðtas 57
dantimis-amuletais. Kaukolë gerokai palinkusi á prieká, beveik stat- stuburas, ðonkauliai ir kaukolë. Taigi Donkalnyje amuletai ant mi-
mena gulinèiam kûnui. Virðugalvis buvo arèiausiai þemës pavir- rusiojo galvos rasti ne kaktikaulio srityje, kur jie greièiausiai buvæ,
ðiaus, todël amuletai ant jo rasti pirmiausiai. Visas kûnas gulëjo
iðtiestas, kiek palenktas á prieká, abi rankos – prie liemens, tai
ryðkiau buvo matyti ið rankø kaulø pasvirimo: nuo peties iki alkûn-
kaulio rankø pasvirimo kampas buvo apie 20°. Preparuojant á prieká
pasvirusià kaukolæ, rasti du po vienà ant kiekvienos akiduobës
uþdëti þvëriø dantys. Be to, du dantys ðaknimis á virðø simetriðkai
giliai buvo ákiðti á nosikaulius. Tai, kad jie tvirtai laikësi tarp nosi-
kaulio, leistø manyti, kad mirusiajam jie buvo ákiðti giliai á abi ðner-
ves. Tarp mirusiojo dantø abiejose pusëse buvo sukàsta po vienà
þvëries dantá, du dantys rëmësi á apatiná þandikaulá. Nustatyti, ar
tokia mirusiojo galvos padëtis buvo originali pozicija laidojant, ar
susijusi su palaikø irimo procesu, gana svarbu, nes daugelyje reli-
gijø mirusiojo akys simboliðkai turëjo bûti pasuktos á ðventà vietà.
Atliekant detalius funkcinës anatomijos ir biomechanikos tyrimus
paaiðkëjo, kad galvos pozicija galëjo kisti yrant palaikams. Beveik
ant kaukolës, rudo þvirgþdo su ochra sluoksnyje, rasta maþa á ieti-
galio ástatomà aðmenëlá panaði titnago skeltelë. Mirusysis buvo
167,5 cm ûgio, sirgo toli paþengusia parodontoze, deðiniojo stipin-
kaulio distalinio galo elektrorentgenogramoje yra viena augimo su-
stojimo linija, kitø patologijos þymiø nepastebëta. Detalesni mezo-
lito kapø tyrinëjimai Skandinavijos mezolito kapinynuose, atlikti
naudojant Anthropologie de terrain metodà, leido padaryti iðvadà,
kad kai kuriø kûno daliø pozicijos keitimas kape, yrant minkðtie-
siems audiniams, ypaè dinamiðkas, kai mirusieji palaidoti sëdi- Donkalnio 2 kapo fragmentas. Þynio galva ir krûtinë bei þemyn pasislinkæ
moje ir pusiau sëdimoje padëtyje. Labiausiai savo pozicijà keièia rankø kaulai – palaidojimo pasiausëda iliustracija

ZZ_2013_1.P65 48 3/11/2013, 11:27 AM

Black

Donkalnio 2 kapo þynio kaukolë
bet, spaudþiant þemës sluoksniams ir kau-
kolei linkstant á prieká, pasislinkæ ant virðu-
galvio (galbût kartu su kailine kepure). Lai-
dojimas sëdimoje ir pusiau sëdimoje padë-
tyje Skateholmo kapinyne fiksuotas deðim-
tyje kapø. Tyrinëtojas Live‘as Nilsson Stut-
zas konstatuoja, kad kaukolës pozicija daþ-
niausiai keièiasi viena kryptimi – pasvyra á
prieká ir uþima sunykusiø audiniø vietà. Taip
galëtume paaiðkinti ir pusiausëda palaidoto
þynio galvos padëtá kape, o kartu ir vërinio
dalies vietà ant virðugalvio. Ðalia ðio kapo,
pietinëje kontûro dalyje, gulëjo moters griau-
èiai prie ðlaunikauliø pritrauktais blauzdi-
kauliais ir kiek suriestomis rankomis, tad
Donkalnio 3 kapas tyrinëjimø metu
ZZ_2013_1.P65 49
Black
þastikauliai siekë dubens kaulus. Galva at-
græþta á vakarus, veidas kiek pasuktas á ðo-
nà – þvelgta á rytus. Rankø pirðtø kaulai su-
nykæ. Ákapiø nerasta, mirusioji, antropologø
duomenimis, buvo 25–30 metø. Vyro kapas
ypaè gausiai apibertas rusva ochra, o mo-
ters kape jos gerokai maþiau. Moters ûgis
beveik 160 cm, ji turëjo kietojo dantø audi-
nio patologijà – sirgo kariesu. Jos kaukolë
mezokraninë, smegeninë þema. Kaukolës
deðiniajame momenkaulyje prie strëlinës
siûlës matomas 14 x 9 mm ovalus negilus
defektas apvaliais kraðtais; jo dugnas pasi-
dengæs kompaktinio kaulo sluoksniu. Vidi-
në kaulo plokðtelë nepakitusi. Ðios defekto
ypatybës leidþia manyti, kad tai sugijusi bu-
ku daiktu padaryta skliauto trauma. Elektro-
rentgenogramoje matyti 4 augimo sustoji-
mo linijos. Ties ðiaurine kapo kontûro riba,
per 80 cm nuo vyro galvos vidurio, tik apie
12 cm gylyje nuo þemës pavirðiaus, rasta
50 x 60 cm dydþio apskaldytø akmenø krû-
velë, priberta rusvos ochros – greièiausiai
simbolinis þidinys. Radiokarboninë 2 kapo
data (CAMS laboratorija) – 7405±45 m. (bp),
nekalibruota data – 5445±45 m. pr. Kr., o
kalibruota – 6377–6221 m. pr. Kr.; 3 kapo
data – 5785±40 m. nuo mûsø dienø, neka-
libruota – 3835±40 m. pr. Kr., kalibruota –
4706–4552 m. pr. Kr.
4 kapas aptiktas uþ 5 m á pietus nuo dvi-
gubo 2–3 kapo. Kapo duobë staèiakampë,
suapvalintais kampais, 190 cm ilgio ir iki
70 cm ploèio ðiaurës–pietø kryptimi. Miru-
sysis gulëjo galva á ðiauræ. Kapas apardy-
tas: ið vietos iðjudintas kaukolës skliautas
atkastas beveik ið karto po velëna, 10 cm
gylyje, kiti jos gabaliukai mëtësi aplink. Ne-
liesti krûtinës, dubens, rankø kaulai ir ðlau-
nikauliai. Rankos iðtiestos ir priglaustos prie
liemens. Blauzdikauliai ëjo kiek gilyn ir at-
rodë lyg pariesti (vëliau paaiðkëjo, kad iðju-
dinti ið vietos). Aptikti tik jø fragmentai. Jau
uþ kapo apatinës dalies kontûro ribos rasti
dar keli ið vietos iðjudinti kojø kaulø frag-
mentai. Galima ir kita ðio kapo kaulø anato-
minës tvarkos suardymo interpretacija. Mi-
rusiojo griauèiø anatominë tvarka suardyta
galvos ir blauzdikauliø bei kojø pirðtø srity-
se. Ðis kapas galëjo bûti suardytas ir dël
paproèiø, susijusiø su mirusiojo baime.
Daugelyje mezolito kapinynø ant mirusiojo
kojø kaulø randami uþdëti akmenys arba vi-
sai nëra padikauliø. Galbût mirusiojo bijota,
nenorëta, kad jis gráþtø á gyvøjø pasaulá ir
todël buvo arba paðalinama dalis kojø kau-
lø, arba jie prislegiami akmenimis. Rasti 83
3/11/2013, 11:27 AM
A RCHEOLOGIJA 49
priekiniø þvëriø dantø kabuèiai ávairiose ka-
po vietose, tik krûtinës srityje matyti buvu-
sio vërinio fragmentas. Visas kapas taip pat
pribertas rusvos ochros (nors ne taip gau-
siai kaip 2 kape), taèiau ir ðiame kape jos
daugausiai yra mirusiojo krûtinës ir galvos
srityse. Kape palaidotas 50–60 metø vyras,
kurio ûgis beveik 167 cm. Jo kaukolës virðu-
galvyje iðsiskiria 9 cm ploèio ir ne maþiau
kaip 11 cm ilgio gan aiðkiø ribø sritis su
osteoperiostito þymëmis. Já galëjo sukelti
infekcija po galvos odos traumos (gal sugi-
jusio skalpavimo þymë?). Abiejø rankø kaulø
pakitimai rodo trauminá artrità (tokios trau-
mos atsirasdavo ginantis, todël vadinamos
gynimosi traumomis). Iðlikæ krûtinës slanks-
teliai rodo krûtininio tarpslankstelinio disko
osteochondrozæ, o ðonkauliø sànariai – tarps-
lankstelinio sànario spondilioartrozæ. Artro-
zë yra pakenkusi deðiniojo þastikaulio gal-
vutæ, matyt, deðinysis peties sànarys buvo
apkrautas daugiausia (gal tai susijæ su bu-
vusiu vyro uþsiëmimu – medþiokle). Elek-
trorentgenogramoje matyti 4 augimo susto-
jimo linijos. Radiokarboninë kapo data (nu-
statë Oksfordo universiteto laboratorija) –
6995±60 m. nuo mûsø dienø, t. y. nekalib-
ruota data – 5045 m. pr. Kr. , o kalibruota –
5980–5790 m. prieð Kristø.
KOKIOS LIGOS KAMAVO
SENUOSIUS MÛSØ
PROTËVIUS?
Ávairialypei senøjø visuomeniø gyveni-
mo rekonstrukcijai, gyvenamosios aplinkos
átakai atskleisti, ûkiniams, paprotiniams ir
netgi kariniams tarpusavio santykiams su-
prasti ar net atskirø individø socialiniam sta-
tusui nustatyti, fizinei veiklai, mitybai re-
konstruoti ypaè svarbûs paleopatologiniai
tyrimai, kurie parodo visø anksèiau minëtø
faktoriø átakà þmogui kaip biologinei bûty-
bei. Ðiuos tyrimus atliko paleopatologas
R. Jankauskas ir odontologë I. Balèiûnienë.
Mezolitinë ir neolitinë Donkalnio, Spigino ir
kitø aptariamø Vakarø Lietuvos kapinynø me-
dþiaga leidþia tiesiogiai þvilgtelëti á tolimos
epochos visuomenës konkreèiø gyventojø
sveikatà ir ligas. Kraniometrinë medþiaga
rodo, kad mezolito þmonës – vidutinio ûgio
(vyrai – 167 cm, o moterys – 158 cm), gana
(Nukelta á 50 p.)
Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2013 / 1
 50 A RCHEOLOGIJA
Donkalnio 4 kape aptiktoje vyro kaukolëje matomi osteoperiostito
pëdsakai – greièiausiai sugijusio skalpavimo pasekmë
(Atkelta ið 49 p.)
grakðtaus kûno sudëjimo. Smarkiai nusitrynæs dantø kramtoma-
sis pavirðius, nereta parodontozë rodo, kad to laikotarpio þmonës
valgë rupø maistà. Birþulio regiono gyventojai jau mezolito epo-
choje sirgo kariesu (Spigino 2 kapas), netgi jauni þmonës sirgo
labai ryðkia ir toli paþengusia parodontoze (Spigino 4 kapas). Ga-
Donkalnio 4 kapas. Dail. R. Krupausko aliejinës tapybos rekonstrukcija
ZZ_2013_1.P65 50
Black
na didelá pastarosios ligos paplitimà ir sparèià eigà, ypaè jauna-
me amþiuje, odontologai bando paaiðkinti ankstyvu ir greitu kram-
tomojo pavirðiaus nusitrynimu, kurá greièiausiai lëmë jau minë-
tas rupus maistas. Nudilus kramtomajam dantø pavirðiui, rupus,
blogai apdorotas maistas papildomai apkraudavo periodontà, kita
ver tus, nuolat traumavo dantenas, uþsilaikydavo tarpdanèiuose.
Tai galëjo tapti dantenø ir apskritai parodonto audiniø uþdegimo
prieþastimi.
Anemijos þymiø kauluose nerasta, tai rodo, kad mësa (pagrindi-
nis geleþies ðaltinis) ir þuvis þmoniø mityboje uþëmë svarbià vietà.
Archeologiniø tyrimø duomenys tik patvirtina Birþulio regione su-
medþiotos faunos ávairovæ, gana ankstyvà gyvuliø atsiradimà, o
paleogeografiniai eþeryno tyrimai liudija eþerà buvus ypaè þuvingà
ir, kaip rodo dietos tyrimai, þuvis sudarë svarbiausià mezolito þmo-
niø maisto dalá. Taèiau senoji regiono ekosistema neuþtikrino gyve-
nimo be didesniø rûpesèiø ir stresø. Beveik visø Donkalnio ir Spigi-
no mezolito ir neolito þmoniø ilgøjø kaulø rentgenogramose mato-
mos skersinës augimo sustojimo linijos. Jos liudija apie nespecifi-
ná stresà (ligas, badavimà ir t. t.), patirtà vaikystëje ir paauglystëje.
Paþymëtina, kad ðias ligas skiriantys normalaus kaulo tarpai nere-
tai yra tokio ilgio, kurá kaulas uþauga per metus. Tai leidþia daryti
prielaidà apie badavimo periodus þiemos pabaigoje ir ankstyvà
pavasará. Ðiø periodø pabaigà galbût lëmë kiauðiniavimas, kuris
nepasiturinèiø Birþulio apyeþerës gyventojø buvo praktikuojamas
dar XX a. pradþioje, nors tuo metu jis jau laikytas negarbingu ir nuo
aplinkiniø gyventojø buvo slepiamas (ið 1980–1990 m. autoriaus
uþraðytø senøjø þvejø pasakojimø). Birþulio paukðèiø gausa, net
gerokai apnaikinus eþerà, leidþia teigti, kad jø populiacija akmens
amþiuje buvo ypaè svarbi vietinës ekosistemos dalis. Donkalnio ir
Spigino þmoniø kauluose rachito pëdsakø nerasta, todël galima
manyti, kad jie pakankamai laiko praleisdavo saulëje. Tai lëmë
judrus þvejø ir medþiotojø gyvenimo bûdas.
Paleopatologiniai tyrimai duoda vertingos medþiagos ir padeda
atskleisti ávairiø ligø, susijusiø su pagrindiniu gyventojø verslu,
prieþastis, o kartu su archeologinës medþiagos analize leidþia tiks-
liau iðsiaiðkinti atskirø individø socialiná statusà visuomenëje. Don-
kalnio kapinyno 4 kape palaidoto 50–55 metø vyro (kapas datuoja-
mas VI tûkstantmeèio pr. Kr. pabaiga–vëlyvuoju mezolitu) kaulø
pakitimai leido diagnozuoti abu peties ir kelio sànarius deformavu-
sià osteoartrozæ. Ryðkûs degeneraciniai pakitimai rasti ir iðliku-
siuose krûtinës slanksteliuose. Tokia stuburo ir sànariø patologija
atsiranda nuo didelio fizinio krûvio, kai iðsenka kompensacinës
organizmo galimybës. Labiausiai paþeistas deðinysis peties sàna-
rys, greièiausiai ieties svaidymas medþioklëje galëjo tapti jo paki-
timø prieþastimi. Archeologiniø tyrimø metu kape rasti net 83 amu-
letai ið þvëriø dantø. Paleopatologinë medþiaga patvirtino archeolo-
gø prielaidà, kad ðiame kape palaidotas senas pasiþymëjæs me-
dþiotojas ir karys.
Galima daryti iðvadà, kad ir mezolito epochos Birþulio pakran-
èiø gyventojus, kaip ir palaidotuosius kituose þinomuose Europos
mezolito kapinynuose, kamavo dvi pagrindinës ligos: kariesas ir
artritas. Taèiau R. Jankausko atlikti paleopatologiniai tyrimai paro-
dë ir specifiniø Birþulio mezolito gyventojø kaulø patologijos atvejø.
4 kape palaidoto asmens kaulø paleopatologiniai tyrimai atsklei-
dë, kad senojoje Birþulio regiono bendruomenëje buvæs ir skalpavi-
mo paprotys, ko taip pat bûtø neámanoma nustatyti vien archeologi-
niais tyrimais. Tyrinëjant ðiame kape palaidoto vyro virðugalvá pa-
3/11/2013, 11:27 AM
 A RCHEOLOGIJA 51

stebëta 9 cm ploèio ir ne maþiau kaip 11 cm ilgio gan aiðkiø ribø

sritis su osteoperiostito þymëmis. Vidinis skliauto pavirðius be pa-
tologijos. Toká vietiná pavirðiná osteoperiostità galëjo sukelti infek-
cija po galvos odos traumos. Panaðius pakitimus, retsykiais ran-
damus Ðiaurës Amerikos indënø kaukolëse, kai kurie autoriai laiko
sugijusio skalpavimo pëdsaku. Skalpavimo paproèio pëdsakø ap-
tikta ir kituose Europos akmens amþiaus kapinynuose. Tai, kad
þmogaus kaukolës skliautui tuo metu buvo suteikiama ypatinga
reikðmë, liudija ir Birþulio apyeþerës neolito gyvenvieèiø kultûrinio
sluoksnio tyrimai: Daktariðkës 1-ojoje ir 5-ojoje gyvenvietëse ap-
tinkamos þmogaus kaukolës skliauto dalys, kartais net apzulintais
pakraðèiais, galbût jos taip pat mums rodo buvus jau nebeiðaiðki-
namø apeigø reliktus. Bene vëliausi duomenys apie ðá paprotá Euro-
poje randami Herodoto veikale „Istorija“. Jis su visomis detalëmis
apraðo skalpavimo paprotá skitø gentyse.
Tiesioginiø tarpgentiniø susidûrimø ar konfliktø pëdsakø, ku-
riuos bûtø galima pastebëti archeologiniø tyrimø metu (ásmigusiø
strëliø antgaliø, ietigaliø) mûsø tyrinëtame regione neaptikta, nors,
pavyzdþiui, Skandinavijos Skateholmo, Vedbeko ir kai kuriuose ki-
tuose kapinynuose tokiø kovø pëdsakø rasta. Tai, kad smurtiniai
konfliktai buvo bûdingi mezolito epochai, liudija ir Skateholmo I
kapinyno titnaginis trapecinis mikrolitas, rastas ástrigæs á dubens
kaulus, kuris, manoma, ir buvæs ðio vyro mirties prieþastimi. Daþ-
nà þmoniø mirtá Skandinavijoje sukeldavo svaidomosios ietys. Jø
antgaliai randami ástrigæ á krûtinës, kaukolës ir ilguosius kaulus.
Tiesa, tokius suþeidimus galima traktuoti ir kaip nelaimingus ávy-
kius medþioklës metu, taèiau greièiausiai tai kovø tarp atskirø þmoniø
ar tarptautiniø susidûrimø poþymiai. Netiesioginiø tokiø kovø liudi-
jimø, t. y. jø paliktø pëdsakø, pavyko aptikti tyrinëjant Donkalnio ir
Rankos lûþio schema. Tokio pobûdþio sugijusià gynimosi traumà turëjo
Spigino gyventojø patologijà. Donkalnio 4 kape rastame kairiojo Donkalnio 6 kape palaidota 35–40 metø moteris. Jos alkûnkaulis po
rieðo sànaryje pastebëti trauminio artrito pëdsakai, sugijusiø lûþiø lûþio buvo sugijæs be dislokaciniø pakitimø
þymës matyti to paties kapinyno 6 kape rastame moters kairiajame
dilbyje, o 7 kape – deðiniojo raktikaulio lûþio pëdsakai. Prie mezo-
daugelyje Donkalnio ir Spigino kapø gausu ákapiø ir jø analizë gali
lito–neolito kapø serijos ið Þemaièiø aukðtumos prijungus paleo-
atskleisti ne vienà ádomø senøjø visuomeniø socialinës stratifika-
patologinius tyrimus ið Kretuonos, paaiðkëjo, kad 2,6 % Lietuvos
cijos, laidojimo paproèiø, tikëjimø aspektà. Modernioji archeolo-
akmens amþiaus kapuose rastø ilgøjø kaulø turi sugijusiø lûþiø
gija teigia, kad forma ir struktûra, kurios apibûdina kiekvienos
pëdsakø. Vyrauja kaukolës skliauto traumos, po jø – alkûnkauliø
bendruomenës laidojimo paproèius, priklauso nuo visuomenës
suþalojimai, kurie atsiranda nuo smûgiø buku kietu daiktu prisiden-
kompleksiðkumo ir paèios visuomenës organizaciniø charakte-
giant galvà – tada smûgis tenka rankai. Panaðaus pobûdþio trau-
ristikø. Daþniausiai kaip pagrindas socialinei visuomenës struk-
matizmas nustatytas ir Vidurþemio jûros baseino neolite (6500–
tûrai rekonstruoti yra naudojami kapø analizës duomenys, ypaè jø
3000 m. pr. Kr.), ten tokiø pëdsakø turi 3,6 % ilgøjø kaulø. Apibendri-
simbolinë analizë, kuri, reikia pripaþinti, vis dar yra labai subtilus
nant galima pasakyti, kad gana gausi Þemaièiø aukðtumos mezoli-
dalykas ir ne visada pavyksta lengvai nustatyti tokiø simboliø
to ir neolito kaulø patologija, iðanalizuota R. Jankausko, atspindi
statusà, remiantis archeologijos duomenis. Taèiau, nagrinëdami
sunkias Lietuvos akmens amþiaus þmoniø gyvenimo sàlygas: li-
atskirø asmenø socialiná statusà bendruomenëje, ákapiø simboli-
gas ir periodiðkà badavimà vaikystëje, augimo laikotarpiu, per di-
kà ir simboliná jø dëjimà á kapus siesime su ákapiø kiekybe ir
delá fiziná suaugusiø þmoniø fiziná apkrovimà ir neretà traumatizmà,
paleopatologijos duomenimis. Be abejo, mûsø iðvados bus tik
susijusá su smurtu.
reliatyviai vertingos, nes dalis ákapiø gali bûti dovanos, ir nebus
ámanoma atskir ti, ar ákapës priklausë mirusiajam, ar dovanota
laidojimo metu. Gal ákapës yra aukos dievams, o gal socialinio
ÁKAPIØ IR KAI KURIØ RITUALØ statuso iðraiðka ar asmens ekonominio turtingumo rodiklis (tai
gali bûti ir visai skirtingi dalykai). O gal tai mirties reikðmës gy-
BRUOÞØ ANALIZË viesiems reprezentacija? Nors visi ðie faktoriai tik rodo analizës
reliatyvumà, vis dëlto reikëtø tuos klausimus analizuoti.
Nemaþai Donkalnio kapø ir vienas Spigino kapas, deja, buvo Pagrindinës ákapës mezolito laikotarpio Donkalnio ir Spigino
sunaikinti dar prieð tyrinëjimø pradþià, o apie atsitiktinai rastø áka-
piø komplekto pilnumà taip pat nedaug kà galima pasakyti. Taèiau, (Nukelta á 52 p.)

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2013 / 1

ZZ_2013_1.P65 51 3/11/2013, 11:27 AM

Black
 52 A RCHEOLOGIJA
Þmogaus kaukolë su gintaro skridiniais
akiduobëse ið Zveiniekø kapinyno 275 kapo
(Latvija) 4 tûkstantmetis prieð Kristø
(Atkelta ið 51 p.)
kapuose yra daþniausiai tuo metu medþiotø
þvëriø – briedþio, tauro, elnio, ðerno, reèiau
stirnos, lokio, lapës – priekiniai dantys ir
iltys. Ið viso keturiuose mezolito laikotarpio
kapuose aptikti ir analizuoti 193 þinduoliø
dantø kabuèiai. Kaip parodë senøjø mezoli-
tiniø Birþulio eþero salø gyventojø dietos ty-
rimai, mityboje didþiausia buvo gëlavande-
niø þuvø dalis, bet ðio laikotarpio ákapës,
visø pirma kabuèiai ið þvëriø dantø, rodo,
kad toms bendruomenëms medþioklë tebe-
buvo svarbi ekonominë veikla, o þvëriø dantø
kabuèiai – neatskiriama dekoratyvinë áka-
piø dalis, naudota kûnui ir apeiginiam laido-
jimo drabuþiui papuoðti. Be abejo, dantø ka-
buèiai greta estetiniø turi ir daugiau prasmiø.
Jie yra tam tikra laukinës gamtos abstrak-
cijos dalis. Iðtraukæ þvëries dantá ir pakeitæ
jo formà, tarsi átraukiame jau naujà prasmi-
ná krûvá ágavusá papuoðalà á namø aplinkà.
Naujame dirbtiniame pasaulyje juos – þolë-
dþiø ir plëðrûnø dantis – sumaiðome, jie
tampa þmogaus valdomo pasaulio dalimi,
taèiau iðlieka ir laukinës gamtos dalis, o
kai kurios jos ypatybës galëjo bûti perkel-
tos jø neðiotojui. Artimas þmogaus ir þvë-
ries kontaktas ir ðiame, ir anapusiniame pa-
saulyje gali reikðti tam tikros þvëriø rûðies
iðsirinkimà totemu. Amþiaus, socialinio sta-
tuso, lyties, paleopatologiniø pakitimø ir ka-
buèiø ið þvëriø dantø siejimas gali bûti ypaè
vertingas visuomenës struktûros, tradicijø
analizei.
ZZ_2013_1.P65 52
Black
Be jau minëtø mus dominanèiø aspek-
tø, remiantis ákapiø iðsidëstymu, galima
mëginti rekonstruoti ir mirusiøjø aprangà.
Kapai, kuriuose rasta kabuèiø ið þvëriø dan-
tø, priklauso VI–V tûkstantmeèiui pr. Kr. ir jø
chronologija nedaug skiriasi. Juose nelabai
pavyko suskirstyti kabuèius pagal þvëriø rû-
ðis chronologine seka, kaip tai padaryta pla-
èios chronologijos Zvejniekø kapinyne. Ten
ankstyviausiuose kapuose vyrauja kabuèiai
ið briedþio, arklio, ðerno dantø, vëliau atsi-
randa ir ið tauriojo elnio, stirnos, o patys
vëlyviausi – ðuns, vilko, lapës, barsuko, ûd-
ros. Taèiau Donkalnio ir Spigino kapai ski-
riasi kabuèiø-ákapiø skaièiumi, Donkalnio 2
kapas visiðkai iðsiskiria simboliniu ir si-
metriniu ákapiø iðsidëstymu. Jam tiesiogi-
niø analogijø neþinoma ir kituose didþiuo-
siuose Ðiaurës ir Vidurio Europos akmens
amþiaus kapinynuose: Zvejniekø, Elniø sa-
los, Skateholmo, Vedbeko ir kitur. Kapo ið-
skirtinumà ir ypatingà jame palaidoto vyro
socialiná statusà taip pat sustiprina ir mo-
ters palaidojimo poza bei vieta kape, taip
pat simbolinis þidinys, sukrautas ið skaldy-
tø akmenø ir pribertas raudonos ochros.
Donkalnio 2 kape rasta apvara, buvusi
ant vyro kaukolës (dantys iðsidëstæ maþ-
daug 3–5 cm nuo kaukolës) taip, kad pra-
græþtos dantø ðaknys daugiausia atsuktos á
virðugalvá. Vëriná aplink galvà sudarë 27 ka-
buèiai ið þvëriø dantø: 25 priekiniø briedþio
dantø, kuriø ilgis ávairavo tarp 3,4–5,5 cm,
ir 2 ðerno dantø, kuriø trumpesnysis buvo
6,2 cm, o ilgesnysis – 6,7 cm ilgio. Visi
dantys kiek rusvi nuo ochros, priekiniai –
atsikiðæ, kai kurie suskilinëjæ. Lyg pradëda-
mas simetriná kaukolës „puoðimà“ kakti-
kaulio viduryje – pats ilgiausias, suskeldë-
jæs ðerno dantis. Abipus jo – gerokai trum-
pesni briedþio dantys. Du kabuèiai – pra-
græþti dantys – rasti specialiai uþdëti virð
akiø ðaknimis á virðø (po vienà dantá ant
kiekvienos akies, taip, kad virðutinë jø da-
lis dengë antakiø lankus, o apatinë baigësi
ties skruostikauliais). Taip pat gerai iðlikæ
priekiniai ðerno dantys su pragræþtomis sky-
lutëmis pakabinti, tik vienas nulûþæs per
ðakná. Ðiø dantø ilgis – 6,2 ir 6,4 cm). Po du
dantis buvo ákiðta á kiekvienà ausá, taip pat
iðlaikant simetrijà, o du stambûs priekiniai
briedþio dantys ádëti á ðnerves ðaknimis gi-
lyn (dantø ðaknys rastos giliai tarp nosies
kaulø). Dideliu dantimi buvo paremtas smak-
ras, du dantys pragræþtomis ðaknimis tarsi
kyðojo ið burnos. Ties vyro keliø sànariais
3/11/2013, 11:27 AM
prie abiejø kojø aptikta simetriðkai po du
dantis-kabuèius (tik prie kairës kojos vietoj
vieno danties simetrijai iðlaikyti padëtas
kriauklelës gabaliukas, forma ir dydþiu pri-
menantis kitus èia rastus þvëriø dantis). Pra-
græþtø þvëriø dantø kabuèiø aptikta ir prie
pëdos bei rankø kaulø. Ið viso mirusysis
buvo papuoðtas 57 dantimis-kabuèiais. Dan-
tø vëriniu, rastu ant galvos, matyt, buvo pa-
puoðta kailinë (?) kepurë, kaip tai matyti
M. Gerasimovo metodu Vytauto Urbonavi-
èiaus atliktoje por tretinëje vyro galvos re-
konstrukcijoje. Taip manome todël, kad
amuletai rasti ne ant paèios kaukolës, kaip
turëtø bûti, jeigu vërinys bûtø neðiojamas
tiesiai ant plaukø, bet maþdaug uþ 3–5 cm
nuo galvos. Kadangi veidas labai simetrið-
kai apdëtas pavieniais ar suporuotais amu-
letais, toks galvos puoðimas turi simbolinæ
prasmæ ir liudija ypatingà èia palaidoto
þmogaus statusà to meto visuomenëje. De-
ja, kol kas nei Baltijos regione, nei plates-
nëse Ðiaurës ir Vidurio Europos teritorijose
analogiðkø kapø nerasta. Ðiek tiek panaðiai
amuletais papuoðta tik mirusiojo galva One-
gos eþero Elniø salos kapinyno 115 kape.
Autorë ðá papuoðimà aiðkina kaip puoðnios
kepurës liekanas, taèiau sunku ásivaizduoti
kepuræ su kabuèiais, kurie taip simetriðkai
dengtø akis – ji bûtø visai nefunkcionali. Be
to, autorë mano, kad, þmogui einant, apati-
nëje eilëje buvæ kabuèiai (taisyklingai si-
metriðkai dengæ akis) galëjo judëti, taèiau
vaikðèiojimas uþdengtomis akimis sunkiai
ásivaizduojamas. Greièiausiai èia turime
aiðkø liudijimà, kaip kad Donkalnio 2 kape,
Zvejniekø 275, 206 ir 225 kapuose, jog mi-
rusiøjø akiduobës buvo uþdengtos gintari-
niais skridiniais su nedidelëmis skylutëmis
viduryje. Be to, ant veidø aptikta molio, su-
maiðyto su raudona ochra, pëdsakø. Ðie ka-
pai liudija ádomias mirusiojo parengimo á
anapusiná pasaulá apeigas – akiø uþdengi-
mà gintaro skridiniais, áspaustais á molio ir
ochros miðiná. Taip laidojimo ritualo metu
„papuoðtos“ mirusiøjø galvos Zvejniekø ka-
pinyne datuojamos viduriniuoju neolitu: jø
datos yra 5545±65 m. nuo mûsø dienø,
5285±50 ir 5110±65 m. nuo mûsø dienø.
Labai panaðø laidojimo ritualà matome ir
Ðiaurës Europos neolito laikotarpio kapiny-
nuose Suomijoje ir Ðiaurës Rusijoje (Pispa
Kokemäki, Kukkarski Lieto, Hartikka, Vate-
ranta, Tudozero VI ir kt.). Laidojimo papro-
tys akis dengti skridiniais ir gintaro diskais
plaèiai paplitæs Ðiaurës Rytø Europos neoli-

25 kabuèiø ið þvëriø dantø vërinys, buvæs ant þynio galvos Donkalnio 2 kape
to kultûrose. Jis leidþia manyti buvus kau-
kolës (galvos) kultà, nes taip daþniausiai
palaidoti suaugæ vyrai. Bûtø galima daryti
iðvadà, kad ðis kultas atsirado dar mezolito
laikotarpiu 8–7 tûkstantmetyje pr. Kr. (Elniø
salos, Donkalnio kapinynai) ir tæsiamas ne-
olite, tik galvos puoðimà þvëriø dantimis ið-
stûmë gintaro skridiniai, nes gintaras ðio
regiono archeologinëje medþiagoje pasiro-
dë neolito laikotarpiu, kai já pradëjo iðplauti
Baltijos jûra ir buvo organizuota prekybos
gintaru sistema, savo keliais apëmusi be-
veik visà Ðiaurës Rytø Europà.
Ádomu, kad kaukolës kultas ir mirusiøjø
akiduobiø puoðimas þvëriø dantimis, kriauk-
lelëmis ir kitomis medþiagomis Pietø Euro-
poje ir Maþojoje Azijoje (Jericho miestas)
pastebimas beveik tuo paèiu laikotarpiu Ðiau-
rës Europos mezolitinëse medþiotojø, þvejø
ir rankiotojø bendruomenëse – taip pat 8–7
tûkstantmetyje pr. Kr., nors greièiausiai ðiø
regionø tiesioginiø kontaktø su Ðiaurës Eu-
ropos kultûromis tuo metu dar nebûta.
Kepuriø puoðimo kabuèiais liekanø ap-
tikta Zvejniekø kapinyno 146, 153 ir 160 ka-
pe. Vëriniai apie virðugalvá ið gana simet-
riðkai iðdëstytø amuletø taip pat þinomi ið
Elniø salos kapinyno 5, 56 ir 65 kapo, tik
kaukolës iðlikusios daug prasèiau, tad sun-
ZZ_2013_1.P65 53
Black
kiau rekonstruoti amuletø iðsidëstymà. Grei-
èiausiai ne tik kepurë, bet ir likæ mirusiojo
drabuþiai buvo pasiûti ið gyvûnø kailiø, pra-
dedant kojø apavu, kurio virðutinëje dalyje
arti keliø sànariø taip pat simetriðkai buvo
keturi kabuèiai (trys ið þvëriø dantø ir vie-
nas ið kriauklës fragmento). Dar po kelis
kabuèius ið þvëriø dantø aptikta apatinëje
dubens kaulø dalyje, irgi beveik simetriðkai
prie abiejø kojø. Einant jie judëjo, nes galëjo
bûti prisiûti prie drabuþiø tik virðutiniai dan-
tø kraðtai ties skylutëmis pakabinti.
Aptariant kabuèiø ið þvëriø dantø iðdës-
tymà, reikia iðskirti ypaè simetriðkà galvos
papuoðimà ir atkreipti dëmesá á kità svarbø
dëmená – ochros gausà galvos, ypaè virðu-
galvio, srityje. Paralelës beveik visose ðiau-
rës elniø medþiotojø tautose leidþia manyti,
kad kepurës kailis ir galbût visas mirusiojo
veidas galëjo bûti nudaþyti raudona ochra.
Tikëtina, kad simbolinæ prasmæ turi ir ta-
me paèiame kape ðalia vyro, deðinëje jo
pusëje, prie kojø palaidota moteris paries-
tomis kojomis. Ochros aplink moterá priber-
ta kur kas maþiau, taip pat jai neádëta jokiø
ákapiø. Moters palaidojimas bendrame ka-
pe ir ákapiø nebuvimas liudija apie skirtingà
ðiø dviejø asmenø socialiná statusà to meto
visuomenëje. Galbût ðá dvigubà kapà reikë-
3/11/2013, 11:27 AM
A RCHEOLOGIJA 53
tø laikyti þynio ir jo palydovës kapu. Be abe-
jo, Donkalnyje rasto þynio negalima tapa-
tinti su raðytiniuose ðaltiniuose minimais
baltiðkais pagoniø þyniais, kurie, be abejo-
nës, buvo jau þemdirbiø tautos þyniai ir gy-
veno valstybiø formavimosi laikotarpiu ar
pagoniðkoje Lietuvos kunigaikðtystëje. Tai
galëjo bûti savotiðki „tikëjimo saugotojai“,
apie kuriuos raðë L. Morganas, apibûdinda-
mas indënø gentis. Gali atrodyti keista, nes
ðis þynys – tik 20–25 metø vyras, ðiandie-
niniu supratimu, dar beveik jaunuolis. Ta-
èiau ir ið etnografiniø duomenø apie nesu-
dëtingos kompleksinës struktûros tautas,
garbinanèias Þvëriø vieðpatá Master of An-
nimals, þinoma daug pavyzdþiø, kai þyniai
(ðamanai) bûdavo ne tik vyrai, bet ir mote-
rys bei jaunuoliai, iðsiskiriantys ið gentai-
niø ypatingomis psichinëmis savybëmis:
jausmingumu, nervingumu, be to, tai galëjo
bûti ir paveldimas statusas visuomenëje.
Iðskirtinæ 2 kape palaidoto vyro padëtá liu-
dytø ir sàsaja tarp ochros kiekio ir ákapiø
gausumo: kuo ákapiø daugiau, tuo intensy-
viau kape pribarstoma ochros (pvz., Don-
kalnio 2–3, 4 ir 5 kapas, Spigino 6 kapas), ir
atvirkðèiai, kuo maþiau inventoriaus, arba
jei ið viso jo nëra, tai maþiau arba ir ið viso
nëra ochros (pvz., Donkalnio 1 ir 6, Spigino
2 ir 3 kapas). Tas pats pastebëta ir kituose
akmens amþiaus kapinynuose. Ochra ir
ypaè jos pribertas simbolinis þidinys tam-
pa lyg asmens socialinio statuso visuome-
nëje indikatoriumi.
Naujausi vaizdo antropologijos duome-
nys, gauti analizuojant „primityviàsias“ kul-
tûras arba vizualiàjà kultûrø produkcijà, ti-
riantys veiksmus ir ryðius, kuriuos ðis ob-
jektas sukelia ir kuriuose pats dalyvauja,
teigia, kad, atliekant ritualà, daiktai naujai
áprasminami, o ðá pokytá iðreiðkia kitoks gen-
tainiø santykis su paèiu objektu. Þvëriø dan-
tys kapuose (ypaè kai jie jungiami sudëtin-
gomis konfigûracijomis) leistø manyti, kad
paprastas kabutis, kartais neðiotas ir pri-
siûtas prie drabuþiø, gali tapti amuletu.
Ið kar tos á kartà keliaujantys daiktai ir
vaizdiniai iðreiðkia asmenines ir bendruo-
menines bûsenas. Kûno keitimo ir þenklini-
mo vaizdinëmis priemonëmis tyrimai svar-
bûs vaizdo antropologams, tyrinëjantiems
kaukiø, tatuiruoèiø, kostiumo istorijà. Þynio
kapo atþvilgiu ne taip svarbu forma ar meni-
në raiðka, bet tai, kà ji vienu metu slepia ar
(Nukelta á 54 p.)
Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2013 / 1
 54 A RCHEOLOGIJA
Donkalnio 1 kape palaidotos mergaitës
skulptûrinis portretas. V. Urbanavièiaus
skulptûrinë rekonstrukcija
(Atkelta ið 53 p.)
atskleidþia þenklindama greièiausiai iðskir-
tiná bendruomenës nará. Siekiant transfor-
muoti kûnà, buvo pasitelkiami kostiumai.
Þemiðkos prigimties atsiþadëjimas de-
monstruojamas kûnà ar jo dalá (pvz., galvà)
maskuojanèia, kûniðkumà neigianèia þynio
apranga. Kûnas ritualo metu vizualiai buvo
keièiamas pridedant naujø kostiumo deta-
liø – daþø, þvëriø dantø, uþkemðanèiø visus
þmoniø jutimo, t. y. regëjimo, klausos, kvë-
pavimo ir net maitinimosi organus. Taip vie-
nas jø bendruomenës nariø paverèiamas ki-
tu, anapusiniu, svetimu.
Kai viename kape palaidoti du asmenys,
pirmiausia bûtina suprasti, ar jie palaidoti
vienu metu, ar á tà paèià kapo duobæ jie buvo
palaidoti atskirai, praëjus kuriam laikui nuo
pirmojo palaidojimo. Radiokarboninës da-
tos rodo, kad tarp ðiø dviejø palaidojimø yra
beveik 1700 metø skirtumas. Kà kita kalba
mirusiøjø palaidojimo aplinkybës: kapo duo-
bës kontûras taisyklingos formos, vienas
abiem kapams, o ne kaip „papildyta“ Algir-
do Girininko – „sukurti“ du atskiri kapai su
atskirais kapo kontûrais! Ir jokiø laidojimo
kontûrø suardymo þymiø, liudijanèiø vëles-
ná palaidojimà (álaidojimà á jau esantá ka-
pà), nëra. Be to, jei moteris bûtø palaidota
ðalia vyro praëjus 1700 metø, tai á jos kapà
jau nebûtø priberta raudonos ochros. Arche-
otanatologijos metodais nustatyta, jeigu
abiejø mirusiøjø griauèiai iðlaiko anatominá
ZZ_2013_1.P65 54
Black
integralumà, tai jie yra palaidoti kartu arba
po labai trumpo laiko tarpo. Ávertinus visas
kapo árengimo aplinkybes, nevienalaikiø ka-
pø árengimo dësningumus, galima daryti ið-
vadà, kad þynio ir prie jo palaidotos moters
kapas yra to paties laiko, gali bûti datuoja-
mas 7405±45 m. nuo mûsø dienø, o ðio
kapo dviejø asmenø laidosenos interpreta-
cija neturëtø perþengti mezolito laidojimo pa-
proèiams bûdingø ribø. Didelá chronologiná
abiejø palaidojimø skirtumà galbût galëtu-
me paaiðkinti kaulinæ medþiagà konservuo-
janèiø chemikalø, kuriuos teko naudoti, no-
rint iðsaugoti antropologinæ medþiagà tyri-
mø metu ir po jø, poveikiu. Ðis konservavi-
mas lauko sàlygomis labai pasiteisino, nes
laboratorijose po kaulø transportavimo pa-
vyko atlikti gana tikslius matavimus, ko ne-
pavyko atlikti su kitø mezolitiniø Europos
kapinynø (pvz., Skateholmo I ir II kapinynai
Ðvedijoje) blogai iðsilaikiusia medþiaga.
Ypatingà, taèiau visai kitoká socialiná sta-
tusà bendruomenëje, matyt, uþëmë Donkal-
nio 4 kape palaidotas 50–60 metø vyras.
Kapas iðsiskyrë ákapiø gausumu. Tai pats
tur tingiausias mezolito laikotarpio kapas
mûsø tyrinëjamoje teritorijoje – jame rasti
83 kabuèiai ið þvëriø dantø. Daug jø tiesiog
prigludæ prie kaukolës, apstu ir kaklo srity-
je. Vërinys (ar jo fragmentas) rastas ant krû-
tinës – arèiau kairiosios rankos, netoli rak-
tikaulio. Pagal ákapiø kieká, ochros gausu-
mà, „profesines ligas“ mirusájá reikëtø lai-
kyti bendruomenei daug nusipelniusiu me-
dþiotoju, o gal ir kariu; tai liudija kovose gautø
traumø pëdsakai.
Atlikus kauliniø kabuèiø tyrimus paaið-
këjo, kad dalis jø pagaminti seniai ir neðio-
ti, o kiti – vëliau pragræþti ir taip pat ádëti
kaip ákapës mirusiajam. Galëtume manyti,
kad bendruomenë pati pagamino ákapes á
anà pasaulá iðkeliaujanèiam gentainiui. Tai,
kad tokiø kabuèiø nerasta ðiam kompleksui
priklausanèiose ðermenø duobëse, aukø þi-
diniuose, Kalniðkiø mezolitinëje gyvenvie-
tëje ar ankstyvojo neolito sluoksniuose Dak-
tariðkës 5-ojoje neolito gyvenvietëje, leistø
daryti prielaidà, kad jie galëjo bûti kruopð-
èiai kaupiami ir saugomi per gyvenimà, taip
pat juos galëjo pagaminti specialiai miru-
siajam. Darytina iðvada, kad drabuþiai, á ku-
riuos kûnas buvo ávyniotas ar aprengtas, ir
greièiausiai ant þynio galvos buvusi kailinë
kepurë, puoðta kabuèiais, galëjo bûti paruoð-
ti ið anksto, dar mirusiajam esant gyvam, ir
atnaujinami papuoðiant naujais trûkstamais
3/11/2013, 11:27 AM
Donkalnio þynio galva. V. Urbanavièiaus
skulptûrinë rekonstrukcija
kabuèiais laidojimo metu. Ðvedø archeolo-
gas Larsas Larssonas, tyrinëdamas Zvej-
niekø kapinyno ákapes, pastebëjo, kad ka-
buèiø darymo bûdai bendruomenëje turëjo
ilgas tradicijas. Daþniausiai Donkalnyje ir
Spigine rasti ðaknyse pragræþti kabuèiai ro-
do, kad tradicija puoðti jais mirusiuosius bu-
vo iðlaikyta nuo viduriniojo mezolito iki pat
mezolito pabaigos, t. y. daugiau nei 3000
metø. Mûsø tyrinëtuose kapinynuose nëra
ankstyvojo ar viduriniojo neolito kapø, todël
neámanoma atsekti kabuèiø ið þvëriø dantø
gamybos ir naudojimo pabaigos, bet gali-
ma konstatuoti ðios tradicijos tæstinumà Bir-
þulio bendruomenëse bent tûkstantá metø –
tarp 7780±65 ir 6995±65 m. nuo mûsø die-
nø. Tai liudija, kad kai kurios gyvenimo nor-
mos reprezentuoja tam tikras ilgai besitæ-
sianèias tradicijas.
Kabuèiø gamybai naudota danties ðak-
nies græþimo technologija. Buvo græþiama
naudojant nedidelá lankà, kuris turëjo
centrinæ sukimosi aðá. Ðio árankio gale bu-
vo retuðuotas, græþimui pritaikytas titnagi-
nis árankis, veikiantis kaip gràþtas. Viduti-
nis juo pragræþtø skyluèiø skersmuo – 3,6
milimetrai. Skylutës græþtos ið vienos (re-
tai) ir abiejø pusiø, matyti ryðkios apvalios
lygiagreèios græþimo linijos. Jas lengviau-
sia pastebëti ant maþai naudotø kabuèiø.
Kai kuriø dantø ðaknys prieð græþiant buvo
suplokðtinamos, matyt, todël, kad plokð-
tumoje lengviau pragræþti skylutæ. Kartais
bûdavo suplokðtinama ið abiejø pusiø, o
kar tais – tik ið vienos.