Zuvis Tavyje PDF

Neil Shubin
uvis tavyje
Prie 3,5 mlrd. met prasidjusi
mogaus kno istorija
Vert Ovidijus Stokys
Vilnius
UDK 575.8
Sh-17
TEISS GINAMOS.
leidin draudiama atkurti bet kokia forma ar bdu, vieai skelbti, skaitant
padarym vieai prieinam kompiuteri tinklais (internete), ileisti ir versti, pla-
tinti jo original ar kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip
perduodant nuosavybn.
Draudiama krin, esant bibliotekose, mokymo staigose, muziejuose arba ar-
chyvuose, mokslini tyrim ar asmenini studij tikslais atkurti, vieai skelbti
ar padaryti vieai prieinam kompiuteri tinklais tam skirtuose terminaluose t
staig patalpose.
Ve r s t a i k n y g o s :
Your Inner Fish: A Journey into the 3.5-Billion-Year History of the Human
Body by Neil Shubin
I a n g l k a l b o s v e r t
Ovidijus Stokys
Redagavo
Ona Balkeviien
Mo k s l i n r e d a g a v i m a t l i ko
Danut Rimien
Konsultavo
Ingrida Merkyt
Ma ke t k r
Jurgita Petrulyt ir Dovil Kulieien
V i r e l k r
Jurgita Petrulyt ir Artras Babuis
Knyg serija MOKSLAS VISIEMS yra leidiama gyvendinant Lietuvos moksl
akademijos kartu su partneriais vykdom projekt Nacionalins mokslo populia-
rinimo priemoni sistemos sukrimas ir gyvendinimas, kuris yra finansuojamas
Europos socialinio fondo lomis.
ISBN 978-609-437-156-1 Copyright Neil Shubin, 2008, 2009

Vertimas lietuvi kalb Ovidijus Stokys, 2013
Leidykla Eugrimas, 2013
S
kiriu Mielei
m
TURINYS
vadas 7
Pirmas skyrius: Iekant mumyse tnanios uvies 9

Antras skyrius: Tvirti gniautai 31
Treias skyrius: Rank genai 47
Ketvirtas skyrius: Kur pavelgsi visur dantys 61
Penktas skyrius: Griauiai su galva 81
etas skyrius: Geriausia (kno) schema 95
Septintas skyrius: Kno formavimo nuotykiai 113
Atuntas skyrius: Kvap vilions 133
Devintas skyrius: Rega 141
Deimtas skyrius: Ausys 151
Vienuoliktas skyrius: K visa tai reikia? 165
Epilogas 189
Baigiamasis naujo leidimo odis 192
Pastabos, nuorodos ir
rekomenduojama literatra 199
Padkos 213
S
kiriu Mielei
m
pirmas skyrius
Iekant mumyse
tnanios uvies
V
asaras daniausiai praleidiu gerokai iauriau iaurs poliaraio, skaldy-
damas uol akmenis ant apsnigtos ar murusios ems. Beveik visada
sulu rag, prisitrinu psli ir grtu namo, nieko nepes. Bet jeigu
nusiypso skm, aptinku senovini uv kaul. Daugumai moni tai ne
kain koks lobis, taiau man jie vertingesni u auks.
Ikastini uv kaulai padeda suprasti, kas esame ir kaip tokiais tapome.
ini apie mogaus kn galime rasti, tyrindami paius keisiausius alti-
nius nuo viso pasaulio uolienose randam kirmli ir uv fosilij iki DNR,
igaunamos, galima sakyti, i bet kurio dabartinio ms planetos gyvno. Ta-
iau i pradi turiu tinkamai argumentuoti savo sitikinim, kad senosios
griaui liekanos ypa uv yra pagrindas geriau suprasti mogaus kno
sandaros esm.
Kaip galima sivaizduoti, kas vyko prie milijonus, o kai kada ir prie mi-
lijardus met? Deja, negalime remtis liudinink pasakojimais ms tuomet
dar nebuvo. I tikrj didi to laikotarpio dal ivis nebuvo nei kalbani,
nei burnas ar galvas turini btybi. O blogiausia, kad dauguma gyvn
nugaio ir buvo palaidoti po eme taip seniai, jog i daugelio j kn maai
kas liko. Atsivelgiant tai, kad iki ms dien inyko daugiau kaip 99 % vis
kada nors gyvenusi ri, kad iliko tik menkut inykusi gyvn fosilini
9
uvis tavyje
liekan dalis, ir kad pavyksta aptikti dar maesn i fosilini liekan dal, gali
pasirodyti: pastangos painti ms praeit yra bergdios.
Ikastose fosilijose regime save

Pirm kart vien i ms vidini uv pamaiau snieging liepos popiet,
tirdamas 375mln.m. uolienas Elsmyro saloje, esanioje ties 80 iaurs platu-
mos. Kartu su kolegomis nusidanginau moni apleist krat, tikdamasis
aptikti vien i svarbiausi uvies virsmo sausumos gyvnu stadij.
I uolos kyojo uvies galva. Ir tai buvo ne iaip sau uvis o uvis su
plokia galva. Vos ivyd plokiagalv padar, supratome radome kak
ypatingo. Jeigu iame akmeniniame skardyje aptiktume daugiau ios uvies
griaui liekan, jos padt minti ms kaukols, kaklo ir netgi galni
ankstyvj vystymosi stadij paslapt.
K plokia galva gali papasakoti apie gyvn persiklim i vandens
sausum? Ir kodl a, uuot saugiai ir patogiai gyvens kur nors Havajuose,
pasirinkau Arkt? iuos klausimus atsakysime, pasakodami, kaip fosilij ie-
koma, ir kaip jos atskleidia ms praeit.
Fosilijos vienas svarbiausi duomen altini, kuriuo remdamiesi
galime suprasti save (kitus tokios informacijos altinius genus ir embrio-
nus aptarsime vliau). Daugelis moni net nenutuokia, kad iekoti fosili-
j tikslinga veikla, todl j radimvietes danai galima numatyti i anksto.
Kad paiekos kasinjim rajonuose bt kuo vaisingesns, turime kruopiai
atlikti vadinamuosius nam darbus. Tada lieka pasikliauti skme.
Paradoksali planavimo ir atsitiktinumo ssaj geriausiai apibdina garsusis
Dvaito D. Eizenhauerio (Dwight D. Eisenhower) posakis apie karyb: Rengda-
masis miams tikjau, kad planuoti btina, taiau planai yra beveriai. i fraz
puikiai perteikia paleontologini ekspedicij esm. Sudarinjame sudtingiau-
sius planus galimoms fosilij radimvietms nustatyti, taiau atvyk danai pa-
matome, kad kruopiai parengt plan galima nedvejojant imesti iuklyn.
Tikrov niekais gali paversti net paius tiksliausius apskaiiavimus.
Vis dlto galime planuoti ekspedicijas, siekdami atsakyti konkreius
mokslinius klausimus. Turdami kelias paprastas idjas, apie kurias daugiau
papasakosiu vliau, galime numatyti svarbi fosilij radimvietes. inoma,
10
Iekant mumyse tnanios uvies
niekada negarantuosi imtaprocentins skms, taiau tenka aptikti ir gana

domi radini. iuo tikslingumo principu grindiau vis savo profesin vei-
kl: iekojau senovini induoli, ketindamas nustatyti j kilm; t pat no-
rjau suinoti apie varles; taip pat iekojau pai seniausi keturkoj, kad
galiau suinoti, i kur atsirado sausumos gyvnai.
Ms dienomis paleontologams aptikti naujas fosilij sankaupas ymiai
lengviau nei kada nors anksiau. Kadangi vairi ali naftos ir duj bendrovs
vykdo intensyvi geologin valgyb, daug daugiau suinoma apie geologin
ems sandar. Internetas teikia greit prieig prie emlapi, topografini
duomen ir aeronuotrauk. Neatsitraukdamas nuo savo skreitinuko, netgi ga-
liu nustatyti, ar klod su fosilijomis nra js kieme. Galiausiai, pritaikydami
vairius vaizdavimo ir radiografinius taisus, galime kiaurai matyti kai kurias
uolienas ir itirti jose palaidotus kaulus.
Nepaisant vis i moderni priemoni, verting fosilij paiek me-
todai iliko beveik tokie patys kaip ir prie imtmet. Dabartiniams paleon-
tologams taip pat tenka apirinti uolienas kitaip tariant, jas apiupinti
liauiojant ir jose gldinias fosilijas daniausiai atkasinti rankomis.
Iekant fosilini gyvn ir ikasinjant j kaulus tenka priimti daugyb
sprendim tai kodl darb taip sunku automatizuoti. Be to, aptikti fosi-
lij kompiuterio ekrane toli grau nra taip smagu, kaip atkapstyti rankomis.
Iekoti sunku ir todl, kad fosilij sankaup yra maai. Tikintis geriausio,
btina trij veiksni samplaika. Iekome vietovi, kur yra atitinkamo am-
iaus ir tipo uolien, sudarani palanki terp fosilijoms ilikti, ir uolien
su pavirinmis atodangomis. Neumirtinas dar vienas veiksnys: laimingas
atsitiktinumas. tai pavyzdys.
Ms pavyzdys viena svarbiausi gyvybs atsiradimo emje tarpini
form uvis leidia susieti su sausumos stuburiniais. Milijardus met visa
gyvyb egzistavo tik vandenyje. Vliau, madaug prie 365mln.m., gyvos b-
tybs pradjo keltis sausum. Gyvenimo slygos sausumoje nuo slyg van-
denyje skiriasi i esms. Kvpuoti vandenyje reikia visai kitoki organ, nei
kvpuoti sausumoje. Tas pats pasakytina apie ekskrecij, mityb ir judjim.
Gyventi sausumoje reikjo visai kitokios kno sandaros. I pirmo vilgsnio
riba tarp abiej terpi atrodo beveik neveikiama. Taiau viskas pasikeiia,
vertinus faktus. vyko tai, kas atrodo nemanoma.
11
TURINYS
vadas 7
Pirmas skyrius: Iekant mumyse tnanios uvies 9

Antras skyrius: Tvirti gniautai 31
Treias skyrius: Rank genai 47
Ketvirtas skyrius: Kur pavelgsi visur dantys 61
Penktas skyrius: Griauiai su galva 81
etas skyrius: Geriausia (kno) schema 95
Septintas skyrius: Kno formavimo nuotykiai 113
Atuntas skyrius: Kvap vilions 133
Devintas skyrius: Rega 141
Deimtas skyrius: Ausys 151
Vienuoliktas skyrius: K visa tai reikia? 165
Epilogas 189
Baigiamasis naujo leidimo odis 192
Pastabos, nuorodos ir
rekomenduojama literatra 199
Padkos 213
vadas
P
arayti i knyg paskatino vienas netiktas vykis. ikagos universiteto
medicinos mokykl paliko keletas dstytoj, ir mane paskyr vesti mo-
gaus anatomijos kurs medicinos studentams. Per anatomijos pratybas
baikts pirmakursiai skrodia moni knus, mgina siminti daugelio orga-
n, ertmi, nerv ir kraujagysli pavadinimus bei sandar. ios pratybos veda
studentus medicinos pasaul, teikia patirties, be kurios tapti geru gydytoju
nemanoma. I pirmo vilgsnio vargu ar galima sivaizduoti blogesn kandida-
t jaunosios gydytoj kartos mokytojus: juk a paleontologas ir didij savo
laiko dal praleidiu tyrindamas ikastines uvis.
Taiau, pasirodo, paleontologijos imanymas didiulis anatomijos ds-
tytojo privalumas. Kodl? Paius geriausius keli, vedani mogaus kno
painim, emlapius rasime kituose gyvnuose. Paprasiausias bdas supa-
indinti studentus su mogaus galvos nerv raizginiais parodyti, kaip atrodo
ryklio nervai. Painti ms galnes labiausiai padeda... uvys. Ropliai puiki
priemon, padedanti perprasti ms smegen sandar. i btybi knai da-
niausiai atrodo kaip supaprastintos ms kn versijos.
Prasidjus vadovavimo anatomijos kursams antrj met vasarai, su eks-
pedicija ivykau Arkt, kur man ir mano kolegoms pavyko ikasti uvies fo-
silij ir sukaupme nepaprastai verting duomen apie stuburini ijim
sausum; is vyksmas prasidjo daugiau kaip prie 375mln.m. Radinys kartu
su mano siverimu mogaus anatomijos srit paskatino mano trokim nuo-
dugniai itirti abu iuos objektus (uv ir mog) siejanius giluminius ryius.
tai kas paskatino parayti i knyg.
7
pirmas skyrius
Iekant mumyse
tnanios uvies
V
asaras daniausiai praleidiu gerokai iauriau iaurs poliaraio, skaldy-
damas uol akmenis ant apsnigtos ar murusios ems. Beveik visada
sulu rag, prisitrinu psli ir grtu namo, nieko nepes. Bet jeigu
nusiypso skm, aptinku senovini uv kaul. Daugumai moni tai ne
kain koks lobis, taiau man jie vertingesni u auks.
Ikastini uv kaulai padeda suprasti, kas esame ir kaip tokiais tapome.
ini apie mogaus kn galime rasti, tyrindami paius keisiausius alti-
nius nuo viso pasaulio uolienose randam kirmli ir uv fosilij iki DNR,
igaunamos, galima sakyti, i bet kurio dabartinio ms planetos gyvno. Ta-
iau i pradi turiu tinkamai argumentuoti savo sitikinim, kad senosios
griaui liekanos ypa uv yra pagrindas geriau suprasti mogaus kno
sandaros esm.
Kaip galima sivaizduoti, kas vyko prie milijonus, o kai kada ir prie mi-
lijardus met? Deja, negalime remtis liudinink pasakojimais ms tuomet
dar nebuvo. I tikrj didi to laikotarpio dal ivis nebuvo nei kalbani,
nei burnas ar galvas turini btybi. O blogiausia, kad dauguma gyvn
nugaio ir buvo palaidoti po eme taip seniai, jog i daugelio j kn maai
kas liko. Atsivelgiant tai, kad iki ms dien inyko daugiau kaip 99 % vis
kada nors gyvenusi ri, kad iliko tik menkut inykusi gyvn fosilini
9
uvis tavyje
liekan dalis, ir kad pavyksta aptikti dar maesn i fosilini liekan dal, gali
pasirodyti: pastangos painti ms praeit yra bergdios.
Ikastose fosilijose regime save

Pirm kart vien i ms vidini uv pamaiau snieging liepos popiet,
tirdamas 375mln.m. uolienas Elsmyro saloje, esanioje ties 80 iaurs platu-
mos. Kartu su kolegomis nusidanginau moni apleist krat, tikdamasis
aptikti vien i svarbiausi uvies virsmo sausumos gyvnu stadij.
I uolos kyojo uvies galva. Ir tai buvo ne iaip sau uvis o uvis su
plokia galva. Vos ivyd plokiagalv padar, supratome radome kak
ypatingo. Jeigu iame akmeniniame skardyje aptiktume daugiau ios uvies
griaui liekan, jos padt minti ms kaukols, kaklo ir netgi galni
ankstyvj vystymosi stadij paslapt.
K plokia galva gali papasakoti apie gyvn persiklim i vandens
sausum? Ir kodl a, uuot saugiai ir patogiai gyvens kur nors Havajuose,
pasirinkau Arkt? iuos klausimus atsakysime, pasakodami, kaip fosilij ie-
koma, ir kaip jos atskleidia ms praeit.
Fosilijos vienas svarbiausi duomen altini, kuriuo remdamiesi
galime suprasti save (kitus tokios informacijos altinius genus ir embrio-
nus aptarsime vliau). Daugelis moni net nenutuokia, kad iekoti fosili-
j tikslinga veikla, todl j radimvietes danai galima numatyti i anksto.
Kad paiekos kasinjim rajonuose bt kuo vaisingesns, turime kruopiai
atlikti vadinamuosius nam darbus. Tada lieka pasikliauti skme.
Paradoksali planavimo ir atsitiktinumo ssaj geriausiai apibdina garsusis
Dvaito D. Eizenhauerio (Dwight D. Eisenhower) posakis apie karyb: Rengda-
masis miams tikjau, kad planuoti btina, taiau planai yra beveriai. i fraz
puikiai perteikia paleontologini ekspedicij esm. Sudarinjame sudtingiau-
sius planus galimoms fosilij radimvietms nustatyti, taiau atvyk danai pa-
matome, kad kruopiai parengt plan galima nedvejojant imesti iuklyn.
Tikrov niekais gali paversti net paius tiksliausius apskaiiavimus.
Vis dlto galime planuoti ekspedicijas, siekdami atsakyti konkreius
mokslinius klausimus. Turdami kelias paprastas idjas, apie kurias daugiau
papasakosiu vliau, galime numatyti svarbi fosilij radimvietes. inoma,
10
niekada negarantuosi imtaprocentins skms, taiau tenka aptikti ir gana

domi radini. iuo tikslingumo principu grindiau vis savo profesin vei-
kl: iekojau senovini induoli, ketindamas nustatyti j kilm; t pat no-
rjau suinoti apie varles; taip pat iekojau pai seniausi keturkoj, kad
galiau suinoti, i kur atsirado sausumos gyvnai.
Ms dienomis paleontologams aptikti naujas fosilij sankaupas ymiai
lengviau nei kada nors anksiau. Kadangi vairi ali naftos ir duj bendrovs
vykdo intensyvi geologin valgyb, daug daugiau suinoma apie geologin
ems sandar. Internetas teikia greit prieig prie emlapi, topografini
duomen ir aeronuotrauk. Neatsitraukdamas nuo savo skreitinuko, netgi ga-
liu nustatyti, ar klod su fosilijomis nra js kieme. Galiausiai, pritaikydami
vairius vaizdavimo ir radiografinius taisus, galime kiaurai matyti kai kurias
uolienas ir itirti jose palaidotus kaulus.
Nepaisant vis i moderni priemoni, verting fosilij paiek me-
todai iliko beveik tokie patys kaip ir prie imtmet. Dabartiniams paleon-
tologams taip pat tenka apirinti uolienas kitaip tariant, jas apiupinti
liauiojant ir jose gldinias fosilijas daniausiai atkasinti rankomis.
Iekant fosilini gyvn ir ikasinjant j kaulus tenka priimti daugyb
sprendim tai kodl darb taip sunku automatizuoti. Be to, aptikti fosi-
lij kompiuterio ekrane toli grau nra taip smagu, kaip atkapstyti rankomis.
Iekoti sunku ir todl, kad fosilij sankaup yra maai. Tikintis geriausio,
btina trij veiksni samplaika. Iekome vietovi, kur yra atitinkamo am-
iaus ir tipo uolien, sudarani palanki terp fosilijoms ilikti, ir uolien
su pavirinmis atodangomis. Neumirtinas dar vienas veiksnys: laimingas
atsitiktinumas. tai pavyzdys.
Ms pavyzdys viena svarbiausi gyvybs atsiradimo emje tarpini
form uvis leidia susieti su sausumos stuburiniais. Milijardus met visa
gyvyb egzistavo tik vandenyje. Vliau, madaug prie 365mln.m., gyvos b-
tybs pradjo keltis sausum. Gyvenimo slygos sausumoje nuo slyg van-
denyje skiriasi i esms. Kvpuoti vandenyje reikia visai kitoki organ, nei
kvpuoti sausumoje. Tas pats pasakytina apie ekskrecij, mityb ir judjim.
Gyventi sausumoje reikjo visai kitokios kno sandaros. I pirmo vilgsnio
riba tarp abiej terpi atrodo beveik neveikiama. Taiau viskas pasikeiia,
vertinus faktus. vyko tai, kas atrodo nemanoma.
11
uvis tavyje
Iekant atitinkamo amiaus uolien talkina vienas nuostabus faktas. Fo-

silijos ems uolienose isidsto anaiptol ne bet kaip. Uolien klodai ir juose
gldinios ikasenos yra idstyti grieta tvarka, ir j visada atsivelgiame,
planuodami ekspedicijas. Per milijardus met ems pavidalas labai keitsi,
ir iuos pokyius akivaizdiai rodo tvarkingai vienas ant kito sugul skirting
uolien klodai.
Remiams lengvai patikrinama darbine prielaida, kad virutiniai uolien
sluoksniai yra jaunesni u emutinius. Paprastai tai pasitvirtina tose srityse,
kur uolien klodai aikiai matomi ir savo forma primena sluoksniuot pyrag
(pavyzdiui, Didysis Kanjonas). Taiau judanios tektonins ems plokts
sukelia sprdi, galini pakeisti i sluoksni padt senesnes uolienas
ustumti ant jaunesni. Laim, jeigu pavyksta nustatyti tokio sprdio padt,
tada pradin sluoksni sek danai galima atkurti.
iuose uolien sluoksniuose gldinios fosilijos yra palaidotos irgi nuo-
sekliai: apatiniuose sluoksniuose randama visai kit ikastini gyvn ri
nei virutiniuose. Jeigu galtume igauti vientis kern cilindrin uolien
stulpel, kuris apimt visus gyvybs vystymosi etapus emje, ivystume
netiktin fosilij vairov.
Paiuose emiausiuose sluoksniuose akivaizdi gyvybs rodym bt
maai. Auktesniuose rastume vairi duobagyvi arba pirmj medz at-
spaud. Dar auktesniuose ems sluoksniuose aptiktume griauius, galnes
ir vairius organus (pavyzdiui, akis) turini gyvi liekan. Vir pastarj
slgsot klodai su pirmaisiais stuburiniais. Ir taip toliau.
Sluoksniai su pirmaisiais monmis bt aptikti gerokai aukiau. ino-
ma, tikrovje tokio vientiso, vis ems gyvybs istorij apimanio kerno i-
gauti nemanoma. Konkreioje ems plutos vietoje esanios uolienos atspin-
di tik ma laiko atkarpl. Nordami ias atkarples sujungti visum, turime
surinkti krvon ir, lygindami uolienas ir jose palaidotas fosilijas, sudlioti taip,
tarsi tai bt milinika dlion.
Visai nenuostabu, kad fosilini organizm rys geologiniame pjvyje
isidsto tam tikra seka. Maiau akivaizdu, kad galime atkurti gana tikslius
kiekviename sluoksnyje palaidot fosilizuot gyvn atvaizdus, juos lygin-
dami su dabartinmis emje gyvenaniomis rimis. i informacija padeda
i anksto numatyti, koki fosilij aptiksime senovini uolien sluoksniuose.
12
I tikrj fosilini gyvn sekas ems uolien kloduose manoma numatyti

lyginant save su zoologijos sodo arba akvariumo gyvnais.
Kaip, vaiktindami po zoologijos sod, galime nuspti, kokiose uolienose
gali gldti vertingos fosilijos? Zoologijos soduose yra daugyb skirting gyv-
n, j poymiai skiriasi. Bet kol kas skirtumus pamirkime: kad ms progno-
zs bt tikslios, privalome sutelkti dmes bendras i skirting organizm sa-
vybes. Iskirdami visoms rims bdingus bruous, galime nustatyti organizm,
turini panaius poymius, grupes. Visus gyvus organizmus galime sugrupuoti
ir idstyti kaip matriokas, maesnes gyvn grupes traukdami didesnes. Tai
padar, nustatysime vien fundamental gyvosios gamtos princip.
Kiekvienas zoologijos sodo arba akvariumo gyvnas turi galv su pora
aki. ias ris priskirkime grupei Visi gyvnai. Joje yra pogrupis gyvn,
turini ne tik galv ir por aki, bet ir keturias galnes. Gyvn su galnmis
pogrup pavadinsime Visi gyvnai su galnmis. Vieno i galvas ir keturias
galnes turini gyvn pogrupio nariai puikuojasi didiulmis smegenimis,
vaikto remdamiesi dviem kojomis ir kalba. is pogrupis mes, mons. i-
noma, klasifikacij galime tsti ir iskirti dar smulkesnius pogrupius, taiau
prognozei pakaks ir ios trilyps schemos.
vairi pasaulio vietovi uolienose fosilijos daniausiai guli minta seka,
ir, ja remdamiesi, galime planuoti naujas paleontologines ekspedicijas. Pagal
pateikt pavyzd, pirmj fosilizuot galv ir por aki turini grups Visi
gyvnai nari randama kur kas gilesniuose sluoksniuose, nei pirmj fosili-
zuot grups Visi gyvnai su galnmis gyvi. Kalbant dar tiksliau, pirmo-
sios uvys (grups Visi gyvnai visateiss nars) atsirado gerokai anksiau
pirmj varliagyvi (grup Visi gyvnai su galnmis). Akivaizdu, kad i
schem toliau tobuliname, tyrindami kitas gyvn ris ir poymius, vieni-
janius juos bendras grupes, taip pat vertindami ir tikrj uolien ami.
Btent tokius tyrimus atliekame laboratorijose su begale savybi ir ri.
Mes ne tik kruopiai tiriame anatomij, bet ir nagrinjame sudtingus DNR
segmentus. Informacijos tiek daug, kad, nordami isiaikinti pogrupi sek
grupse, turime naudotis galingais kompiuteriais. iuo poiriu grindiama
visa biologija, nes jis leidia kurti hipotezes apie gyvn giminysts saitus.
Remdamiesi per imtmeius kauptomis ikastini gyvn liekanomis,
galime ne tik grupuoti gyvnus pagal j kilms giminikum. Fosilij kolekci-
13
uvis tavyje
Poymiai, kuriuos galima pamatyti zoologijos sode
Visi gy vnai su galvomis,

ke turiomis galnmis,
plaukais ir pieno
liaukomis, vaikiodami
remiasi dviem kojomis
Visi ke turkojai su
galvomis, plaukais ir
pieno liaukomis
Visi gy vnai su galvomis

ir ke turiomis galnmis
Visi gy vnai su galvomis
Zoologijos sodo gyvnai atskleidia fosilij isidstymo sek ems uolie-

n sluoksniuose.
jos padjo sukaupti milinik bibliotek, arba katalog, aprpiant skirtingas

ems ir joje atsiradusios gyvybs epochas. Dabar galime apytikriai nustatyti
svarbi emje pokyi periodus.
Susidomjote induoli kilme? Keliaukite tyrinti uolien, priskiriam me-
zozojaus eros pradiai. Geocheminiais tyrimais nustatyta, kad ioms uolienoms
gali bti apie 210mln.m. domu primat kilm? Chronologine ems skale
kilkite auktyn, kol pasieksite kreidos periodo (madaug 80mln.m.) uolienas.
Fosilij slgsojimo tvarka ems uolienose duoda svarbi fakt apie
ms ryius su kitokia gyvybe. Jeigu, kasindami uolienas, kurioms dabar
14
Mgindami mokytis i savo klaid, po daugybs bandym ir neskmi

pagaliau aptikome tai, ko iekojome. I pradi, per 1999 m. lauko darb
sezon, iekojome toli Arkties vakaruose esanioje Melvilio saloje. Tuomet dar
neinojome, kad buvome ilaipinti senovinio vandenyno pakratyje. Uolie-
nose aptikome vairiausi uv fosilij. Taiau veikiausiai bta giliavandeni
gyvn, o ne ms iekom sekliuose upeliuose ar eeruose gyvenusi ri,
kurios virto sausumos stuburiniais.
Pasitelk E. Embrio geologini tyrim duomenis, ketinome 2000 m.
ekspedicij perkelti Elsmyro sal rytuose ten tikjoms rasti uolien, susi-
dariusi i upi dugno nuogul. Netrukus ten pradjome aptikti uv kaul
liekan, ne k didesni u 25 cent monetas.
Tikro proverio sulaukme baigiantis 2000m. lauko darb sezonui. Tai vy-
ko prie pat vakarien, likus madaug savaitei iki ms parskraidinimo namo.
Grup jau buvo grusi stovykl, ir visi tvarkme prastinius pavakario reikalus:
riavome dienos radinius, registravome urnale ir ketinome ruotis vakarieniauti.
Staiga pastebjome, kad stovykloje nra Deisono Daunso (Jason Downs), uolaus,
paleontologini atradim itrokusio paskutinio kurso studento.
Sunerimti bta dl ko, nes paprastai vaiktome grupmis; o jeigu tenka
isiskirti, visada aikiai sutariame, kada ir kur susitiksime. Negalima lengva-
bdikai elgtis vietovse, po kurias zuja baltieji lokiai, ir kur netiktai gali u-
klupti audra. Pamenu, sdjau pagrindinje stovyklos palapinje su draugais,
ir ms nerimas dl Deisono augo sulig kiekviena minute. Kai jau buvome
besirengi eiti iekoti, igirdau atsegamo palapins utrauktuko gars.
I pradi pasirod Deisono galva. Akys keistai blizgjo, jis sunkiai gau-
d kvap. Jam jus, supratome, kad baltieji lokiai ia niekuo dti: autuvas
kaip ir prasta kabojo ant peties. Netrukus tapo aiku, kodl Deisonas u-
truko: virpaniomis i susijaudinimo rankomis sauja po saujos trauk fosilij
kaulus, kuri buvo grste prigrstos drabui striuks, kelni, palaidins
kiens ir nedidel kuprin.
Ko gero bt prisigrds ir kojines, batus, jei tik bt galjs basomis
parsigauti stovykl. Visi ie fosilini kaul fragmentai buvo surinkti nuo
uolienos paviriaus nedideliame plote, prilygstaniame maalitraio automo-
bilio stovjimo vietai, madaug u mylios [pusantro kilometro] nuo stovyklos.
Vakarien teko atidti.
23
uvis tavyje
Ms mayt stovykla (viruje) bekrats dykros platyb-

se. Mano vasarnamis (emiau) nediduk palapin, sutvir-
tinta akmenimis, kad nenupst gsingas vjas (danai
stipresnis nei 50 myli per valand [20 m/s]). Nuotraukos
autoriaus.
Arktyje vasar bna viesu itis par, todl nereikjo bijoti, kad uklups
tamsa. Pasiiupome kelet plyteli okolado ir nuskubjome Deisono aptik-
t viet. Ji glaudsi prie kalvos laito tarp dviej nuostabi upi slni ir, kaip
nupasakojo Deisonas, visa buvo uklota fosilini uv kaul kilimu. Kelet
valand rinkome kaul fragmentus, fotografavome ir aptarinjome iekos pla-
nus. iai radimvietei buvo bdingos visos ms iekomos savybs. Rytojaus
dien vl sugrome, turdami nauj tiksl: surasti btent t uolienos sluoksn,
kuriame gldi palaidoti uv kaulai.
24
daugiau nei 600mln.m., alia seniausi medz liekan aptiktume mikinio

vilpiko griauius, turtume perrayti vadovlius, nes mikiniai vilpikai pale-
ontologiniame metratyje atsirado kur kas anksiau, nei pirmieji induoliai,
ropliai ar uvys netgi anksiau u pirmsias kirmles.
Be to, is senovinis mikinis vilpikas tapt rodymu, kad dauguma ini
apie ems gyvybs evoliucij yra netikslios. Ir nors mons fosilij ieko jau
daugiau kaip 150 m. visuose emynuose ir i esms visuose jiems pasiekia-
muose uolien sluoksniuose, toki keist radini kol kas niekur neaptikta.
Dabar grkime prie pirmj uv giminaii, persiklusi gyventi
sausum, iekos problemos. Ms sukurtoje schemoje ie organizmai turt
bti tarp grupi Visi gyvnai ir Visi gyvnai su keturiomis galnmis.
i prielaid palygin su iniomis apie uolienas, gausime svariais geologiniais
faktais pagrst rodym, kad lemtingas lis galjo vykti madaug prie 380
365mln.m. Kiek jaunesniuose, madaug 360mln.m., uolien dariniuose
aptinkama vairi fosilini varliagyvi ir ropli liekan.
Mano koleg Den Klek (Jenny Clack) i Kembrido universiteto ir dar
keletas paleontolog Grenlandijos uolienose aptiko varliagyvi, kuriems per
365mln.m. Nuo uv jie skiriasi tuo, kad turi kakl, iorinius klausos organus
ir keturias kojas. Taiau uolienose, kuri amius siekia apie 385mln.m., ap-
tinkame liekan tikr uv, kurios ir atrodo visai kaip uvys. Jos turi pelekus,
kgio formos pavidalo galvas ir vynus, taiau neturi kakl. Todl nenuosta-
bu, kad, atsivelgdami ias aplinkybes, ypating dmes skiriame uolienoms,
kuri amius siekia apie 375mln.m., nes btent jose ir tikims aptikti uv
ir sausumos stuburini tarpini form.
Taigi kalbame apie laikotarp, kur norime itirti, ir kartu nustatme ge-
ologinio profilio sluoksnius juose taip pat tikims kako rasti. Dabar ms
uduotis aptikti uolien, kuriose susidar slygos, tinkamos gyvn fosiliza-
cijai. Uolienos formuojasi vairiose terpse, ir btent pastarosios turi lemiam
reikm j sluoksni sandarai.
Vulkanines uolienas galime atmesti i karto. Jokia inoma uvis lavoje
neigyvent. Net jei tokia uvis ir bt buvusi, fosilizuoti jos kaulai nebt
atlaik tokio didelio kario, kuriame susidaro bazaltas, liparitas, granitas ir
kitos vulkanins uolienos. Taip pat galima atmesti metamorfines uolienas, pa-
vyzdiui, skaln ir marmur: jos nuo pat pradi formuojasi veikiamos itin
15
uvis tavyje
auktos temperatros ir miliniko slgio. Jose neilikt jokia jas patekusio

organizmo fosilija.
Palankiausia terp fosilijoms ilikti nuosdins uolienos: klintys, smil-
tainiai, aleuritai ir skalnai. Palyginti su vulkaninmis ir metamorfinmis, ios
uolienos susidar veikiant velnesniems veiksniams, skaitant upi, eer ir
jr. Svarbiausia, kad pastarosiose terpse gali gyventi gyvnai, ir formuotis
nuosdins uolienos, kuriose puikiai isilaiko fosilijos.
Tarkime, vandenyno arba eero vanden nuolat patenka vairi smulki
daleli, jos nugula dugn. Laikui bgant, nauji daleli sluoksniai suslegia anks-
tesnes nuosdas. Tolygiai didjantis slgis, veikiantis ivien su uolienose vykstan-
iais ilgalaikiais cheminiais procesais, sudaro puikias slygas palaidotiems griau-
iams fosilizuotis. Panas procesai vyksta upse ir j pakrantse. ia galioja
bendra taisykl: kuo ltesn upelio ar ups srov, tuo geriau isilaiko fosilijos.
Kiekvienas ant ems gulintis akmuo gali papasakoti istorij, kaip atro-
d em, kai formavosi konkret akmen sudaranti uoliena. Akmens viduje
gldi informacija apie kadaise emje vyravus klimat ir aplinkos slygas,
kurios daniausiai labai skiriasi nuo dabartini. Dabart nuo praeities kartais
gali skirti milinika praraja.
Vienas spdingiausi i praraj rodani pavyzdi yra Everesto kal-
nas, ties kurio virne, daugiau kaip 5 myli [beveik 9 km] auktyje, slgso
uolienos i senovje ia tyvuliavusios jros dugno. Ukop ant iaurinio laito
ir pasiek viet, i kurios galima pamatyti garsj Hilario slenkst, aptiksime
fosilini kriaukli.
Panai kontrast galima pamatyti ir ms nuolat lankomoje Arktyje,
kur oro temperatra iem danai nukrinta iki40 F [40 C]. Taiau kai
kuriose ios srities uolienose aptinkama fosilini organizm, kadaise gyvenu-
si senovinje tropinje deltoje, labai panaioje Amazons delt: tai augalai ir
uvys, galj tarpti tik ilto ir drgno klimato zonose.
ilumamgi gyvn fosilij radimviets aukiausiose virukalnse ir
paiose atiauriausiose vietovse patvirtina, kad ms planeta gali keistis i
pagrind: jos paviriuje ikyla ir prasmenga kalnai, klimatas pakaitomis iltja
ir altja, o emynai nuolatos juda. Aikiai sivaizduodami milinikus ms
planetos pokyius, kurie vyko per neimatuojamus laiko tarpsnius, galime pa-
sinaudoti ia informacija planuodami naujas fosilij paiekos ekspedicijas.
16
Taigi, jeigu norime suprasti sausumos stuburini kilm, dmes turime

atkreipti ypa uolienas, kuri amius yra madaug 375380mln.m., ir ku-
rios susiformavo vandenynuose, eeruose arba upse. Atmetus vulkanines ir
metamorfines uolienas, ms paiek zona, kur galime aptikti mus dominan-
i fosilij, dar labiau susiaurja.
Naujos ekspedicijos planavim kol kas tik pusjome. Mums jokios nau-
dos, jeigu tinkamo amiaus nuosdins uolienos slgso labai giliai, jeigu ant
j plyti ganyklos, stkso prekybos centrai ar miestai. ia kasintume aklai.
Nesunku sivaizduoti, kokia menka bt skms tikimyb, mginant aptikti
fosilij, darant grinius. Tai bt panau virbli audym i patrank.
Ikastini gyvn geriausia iekoti tose vietovse, kur daugel kilometr
driekiasi plikos uolos, ir kur fosiliniai kaulai matyti ems paviriuje atsivru-
si nuogul sluoksniuose. Reljefiniai fosilini kaul kontrai danai irykja
uolien paviriuose, nes, bdami tvirtesni, gerokai liau pasiduoda erozijai.
tai kodl mums taip patinka vaiktinti plikomis pamatinmis uolienomis ir
imti kaulus ten, kur j pdsak matyti paviriuje.
tai ir paaikinome, kaip rengiama nauja fosilij iekos ekspedicija: suranda-
mos atitinkamo amiaus, atitinkamo tipo (nuosdins) ir pakankamai atidengtos
uolienos, o tada imamasi darbo. Iekoti fosilij tinkamiausios tos vietovs, kurias
dengia plonas dirvoemio sluoksnis, kur skurdi augalija ir kur beveik nra moni
veiklos pdsak. Tad argi nuostabu, kad daugiausiai atradim padaroma dykumo-
se? Gobio. Sacharos. Jutoje. Taip pat arktinse pavyzdiui, Grenlandijoje.
Visa tai atrodo gana logika, taiau neumirkime dar vieno dalyko
laimingo atsitiktinumo. Ties sakant, kaip tik atsitiktinumas ir padjo ms
grupei aptikti uvies tavyje pdsak. Pirmus svarbius atradimus padarme
ne dykumoje, bet alikelje, Centrinje Pensilvanijoje, kur, iekant uolien
atodang, tenka gerokai papluti. Ties sakant, pradjome iekoti btent ia,
nes stokojome l.
Kelions Grenlandij arba Sacharos dykum yra brangios ir trunka il-
gai, o vietini kasinjim projektams nebtina skirti dideli dotacij, tereikia
gauti utektinai pinig kurui ir mokamiems greitkeliams. Jaunam aspirantui
ar k tik ikeptam universiteto dstytojui ie veiksniai turi lemiam reikm.
Pradjus dirbti pirmoje darbovietje Filadelfijoje ypa masino uolien grup,
inoma kaip Pensilvanijos Katskilio kaln darinys.
17
uvis tavyje
Mokslininkai intensyviai tyrinja darin jau daugiau kaip 150 met.

Jo amius gerai inomas tai vlyvajam devono periodui priklausanios uo-
lienos, kuriose galima aptikti puikiai isilaikiusi sausumos stuburini ir j
artimiausi giminaii liekan. Norint suprasti, kodl taip yra, reikia sivaiz-
duoti, kaip atrod devono periodo Pensilvanijos teritorija.
Pamginkime itrinti i atminties i dien Filadelfij, Pitsberg ir Haris-
berg ir sivaizduokime Amazons delt. Per rytin valstijos dal drieksi auk-
tumos. I rytins j puss vakar kryptimi tekjo keletas upi, kuri vandenys
papild didiul jr, kadaise tyvuliavusi ten, kur iandien stovi Pitsbergas.
Jeigu ne faktas, kad visa Pensilvanijos centrin dalis yra apstatyta mies-
tais, apaugusi mikais ir pievomis, kain ar galtum tiktis palankesni slyg
fosilij paiekoms. Uolien atodang daugiausiai aptinkama ten, kur pagal
Pensilvanijos transporto departamento projektus tiesiami plats greitkeliai.
Kelininkai danai sprogdina, ir atsidengia uolienos. Gal tai ir ne pats geriau-
sias kasinjim bdas, taiau, kaip byloja sena patarl, dovanotam arkliui
dantis neirima.
Taip pat nudiugino dar vienas laimingas atsitiktinumas: 1993 m. pas
mane atvyko Tedas Deleris (Ted Daeschler) vykdyti paleontologini tyrinji-
m. i partneryst pakeit ms abiej gyvenim. Bdami skirting tempera-
ment, puikiai prisiderinome vienas prie kito: a niekaip nenustygstu vietoje
ir vis planuoju, kur iekosime vliau, o Tedas yra kantrus ir ino, kur reikia
apsistoti ir neskubant iekoti ten gldinios aukso gyslos.
Su Tedu mms tirti devono periodo uolienas Pensilvanijoje, vildamiesi
aptikti nauj duomen apie sausumos stuburini galni kilm. Pradjome
valgyti keliaudami automobiliu beveik po vis rytin valstij, kur tik buvo
ruoiamas gruntas bsimajam keliui. Be galo nustebome, kai Tedas i karto
aptiko puikiai isilaikius astikaul (humerus).
J priskyrme varliagyviui, kur pavadinome Hynerpeton. Ivertus i grai-
k kalbos tai reikia maas ropojantis gyvnas i Hainerio. Haineris Pen-
silvanijos miestas netoli io kaulo radimviets. Hynerpeton turjo labai tvirt
ast, o tai leidia daryti prielaid, kad is gyvnas veikiausiai naudojosi itin
tvirtomis galnmis. Deja, taip ir nepavyko rasti viso gyvno griaui, nes
ityrme per maai atodang. Kodl? Atspjote: ten vei augalija, yra daugyb
gyvenamj nam ir prekybos centr.
18
KALNAI
JRA
DEVONAS
prie
375mln.m.
Raudonj kalv radimviet

as ja iandien
Pitsberg Filadelfi
Pensilvanijos alikelse tyrinjome senovins ups, panaios ndienos Ama-

zon, delt. Pensilvanijos valstija (emiau) ir tos paios teritorijos devono e-
mlapis (aukiau).
iose uolienose aptik Hynerpeton ir dar kelet kit fosilij, nekantriai

laukme progos pereiti prie didesni atodang. Jeigu vis savo mokslin vei-
kl paskirtume tik visoki liekan rinkimui, tuomet daugelis mums nerim
keliani klausim taip ir likt neatsakyti. Taigi nusprendme veikti pagal
vadovl iekoti gerai atidengt atitinkamo amiaus ir tipo uolien dy-
kum rajonuose. Dabar tikrai inome, kad ko gero nebt pavyk padaryti
didiausio savo gyvenimo atradimo, jeigu ne geologijos pagrind vadovlis.
I pradi ketinome surengti ekspedicij Aliask ir teritorij prie Juko-
no ups, nes buvome surink daug informacijos apie svarbius kit ten buvusi
paleontolog atradimus. Galiausiai pradjome ginytis apie kai kurias ezote-
rines geologijos tiesas, ir paiame io disputo kartyje vienas i ms stvr
nuo raomojo stalo t gerj geologijos vadovl. Nordami sitikinti, kuris i
ms yra teisus, aptikome diagram ir um kvap. Joje buvo pavaizduota
btent tai, ko iekojome.
19
uvis tavyje
Ginas ugeso akimirksniu, ir pradjome planuoti nauj ekspedicij.

Remdamiesi ankstesniais atradimais, padarytais kiek jaunesnse uolieno-
se, manme, kad iekoti fosilij labiausiai tiks nuogulos, vir kuri kadaise
tekjo ups. Toje diagramoje buvo pavaizduotos trys sritys, kur buvo glavan-
deni devono nuogul kiekviena atitiko delt sistem.
Pirma sritis Grenlandijos rytin pakrant. Btent ia D. Klek aptiko
fosilij vien pirmj organizm su keturiomis galnmis ir vien seniausi
inom stuburini sausumos gyvn. Kita svarbi vietov iaurs Amerikos
rytin dalis, kur neseniai pasidarbavome ir aptikome Hynerpeton astikaul.
Taiau buvo ir treia didiul, i ryt vakarus itsusi arktin Kanados sritis.
Arktyje nra medi, purvo sna ar miest, tad yra puiki galimyb didiu-
liuose plotuose aptikti tinkamo amiaus ir tipo uolien atodang.
Atodangos Kanados Arktyje jau buvo gerai inomos, ypa Kanados ge-
ologams ir paleobotanikams jas kruopiai paymjo emlapiuose. Be to,
Etonas Embris (Ashton Embry), vadovavs daugeliui ia dirbusi grupi, ra,
kad i Kanados teritorijoje esani devono uolien geologin sandara dau-
geliu atvilgi nesiskiria nuo Pensilvanijos uolien geologijos. Mes su Tedu
buvome pasireng susikrauti kuprines t pai minut, kai tik perskaitme
sakin. Pamokos, imoktos Pensilvanijos greitkeliuose, galjo puikiai patar-
nauti tolimojoje Kanados iaurje.
O vis nuostabiausia, kad Arkties uolienos yra netgi senesns nei Gren-
landijos ar Pensilvanijos fosilij klodai. Todl i sritis geriausiai tiko pagal visus
tris svarbiausius kriterijus: uolien ami, j tip ir atodang kiek. Bet labiau-
siai diugino, kad i teritorija dar nebuvo patekusi stuburinius tyrinjani
paleontolog akirat, todl buvome tikri: ia aptiksime puiki egzempliori.
Taiau ms lauk visai kitokie ibandymai nei Pensilvanijoje. Fosilij
iekodami palei Pensilvanijos greitkelius, rizikuodavome pakliti po prale-
kiani sunkveimi ratais. Arktyje mus galjo susti baltieji lokiai, galjo
baigtis maistas, arba dl blogo oro galdavome likti atkirsti nuo civilizuoto
pasaulio. iaurje neprisikrausi kiek telpa sumutini automobil ir nenusi-
gausi juo iki vietovi, kur gausu fosilij.
Planuoti kiekvien tiriamojo darbo dien tekdavo ne maiau kaip atuo-
nias dienas, nes reikaling uolien atodangas buvo manoma pasiekti tik oru,
o artimiausia tiekimo baz nuo j net u 250 myli [400 km]. Galjome
20
ARKTIES SALOS
neitirtos
RYTIN
GRENLANDIJA
gerai itirta
KATSKILIO
KALNYNO
PROJEKTAS
Virutins
devono nuosd
facijos
(beveik prie
360mln.m.)
emlapis, nuo kurio viskas prasidjo. iame iaurs Amerikos emlapyje

parodyta btent tai, ko iekojome. Skirtingais trichais paymtos devono
jr ir glo vandens telkini uolien atodangos, rodyklmis trys sritys,
kur kadaise buvo upi deltos. emlapis atkurtas su pakeitimais pagal: R. H.
Dot and R. L. Batten, Evolution of the Earth, New York: McGraw-Hill, 1988, 13.I
pav. (Skelbiamas leidus The McGraw-Hill Companies leidyklai).
atsiskraidinti tik tiksliai apskaiiuot maisto produkt kiek, renginius ir iek

tiek atsarg nenumatytam atvejui. Ir (o tai svarbiausia) dl griet lktuvo
svoriui taikom apribojim galjome pasiimti tik menkut dal vis aptikt
fosilij. Prie vis i apribojim pridkite keli dien pakeniamo oro laiko-
tarp, kai Arktyje manoma normaliai dirbti, ir pamatysite, kokie lauk neti-
kti ir bauginantys sunkumai.
21
uvis tavyje
kadaise buvo gyvas mogus, kuris ia ranka kak neiojo ar glost kakieno
galv. Staiga skrodimas, iki tol laikytas mechaniniu veiksmu, virto labai as-
meniku. Iki tol iam negyvliui nejauiau nieko. Jau buvau ims skrand,
tulies psl ir kitus organus, taiau ar gali sveiko proto mogus pajusti ry su
kitu mogumi, pamats jo tulies psl?
Kuo ypatinga ranka, kad ji atrodo tarsi mogaus kvintesencija? Ko gero
klausim galima atsakyti taip: ranka aikus ms tarpusavio ryys, simbo-
lis to, kas mes esame ir k galime pasiekti. Ms gebjimas sugriebti, statyti
ir gyvendinti sumanymus gldi iame kaul, nerv ir kraujagysli derinyje.
mogaus rankos vidus stulbina kompaktikumu. Nykio pakyla turi keturis
raumenis. Pasukinkite nykt ir palenkite platak: vienu metu darniai suveiks
deimt raumen ir maiausiai ei kaulai. Riee yra maiausiai atuoni kauliukai,
judantys vienas kito atvilgiu. Lenkiant rie, dalyvauja keli raumenys, kurie pra-
sideda ties dilbiu, pereina sausgysles ir baigiasi platakose. Pats paprasiausias
judesys sukelia sudting daugelio dali, uimani mayt delno erdv, sveik.
Ms rankose gldinti sudtingumo ir mogikumo samplaika nuo seno
domina ir avi mokslininkus. 1822m. ymus kot chirurgas seras arlzas
Belas (Charles Bell) para klasikin knyg apie rankos platakos anatomij.
Jos pavadinimas ities ikalbingas: The Hand, Its Mechanism and Vital En-
dowments as Evincing Design (Ranka, jos mechanizmas ir esmins funkcijos
kaip auktesns prasms rodymas). Autorius sitikins, kad rankos sandara
yra tobula, nes ji sudtinga ir gerai pritaikyta ms gyvensenai. Jo suprati-
mu, is apgalvotas tobulumas galjo bti tik dievikosios kilms.
Didis anatomas seras Riardas Ovenas (Richard Owen) buvo vienas gar-
siausi mokslinink, iekojusi ms kne dievikojo prado. Jam nusiypsojo
laim bti anatomu XIX a. viduryje, kai atokiuose ems kampeliuose moks-
lininkai vis dar atrasdavo iki tol neregt gyvn ri. Europos mokslinin-
kams itiriant vis daugiau ms planetos rajon, laboratorijas ir muziejus
patekdavo pai vairiausi egzotik gyvn.
R. Ovenas apibdino goril, kurios pirmasis egzempliorius parvetas i
ekspedicijos Centrinje Afrikoje. Jis pirmasis pasil termin dinozauras, juo
pavadindamas vien i ikastini gyvn, aptikt Anglijos uolienose. Tyrin-
damas lig tol nematytas keistas btybes, sugebjo velgti tam tikr tvark ioje
i pirmo vilgsnio netvarkingoje biologinje vairovje.
32
Tvirti gniautai
mogaus ranka
stipinkaulis rieakauliai ir
astikaulis alknkaulis pirtakauliai
plrusis dinozauras
ruonis
pauktis
drieas
pterozauras
pingvinas
iknosparnis
kuprotasis banginis
Bendra stuburini galni sandara: vienas kaulas, prie jo jungiasi du kau-

lai, prie pastarj jungiasi kauliukai, pastarieji baigiasi pirtakauliais.
Mokslininkas nustat, kad ms rankos ir kojos, platakos ir pdos ati-

tinka bendr daugeliui gyvn schem. Jis patvirtino tai, k anatomai inojo
seniai mogaus rankos griauiai eina tam tikra seka: vienas petikaulis, du dil-
bio kaulai, devyni rieo kauliukai ir penki pirtai, sudaryti i keli nuosekliai
sujungt kaul. Kojos griaui sandara yra panai: vienas kaulas, du kaulai,
daug kauliuk ir penki pirtakauliai. Lygindamas model su vairiais griau-
iais i viso pasaulio, R. Ovenas padar nepaprast atradim.
33
uvis tavyje
Pagaliau atjo metas scenoje pasirodyti dr. Feriui A. Denkinsui jaunes-

niajam (Farish A. Jenkins, Jr.), buvusiam mano moksliniam vadovui i Har-
vardo. Ferias daugyb met vadovavo ekspedicijoms Grenlandij ir turjo
pakankamai patirties, btinos gyvendinti riziking sumanym. tai ir visa
ms komanda. Trij akademini kart atstovai: mano buvs studentas Tedas,
mano baigiamojo mokslinio darbo vadovas Ferias ir a isiruome Arkt
mginti rasti rodym, patvirtinani uvies virsm sausumos gyvnu.
Kol kas neturime jokio praktinio Arkties paleontologijos vadovo. Reng-
damiesi iai ekspedicijai, pasikliovme draug ir koleg patarimais. Taip pat
skaitme knygas, ir jos tik dar labiau tikino, kad niekas negali padti pasi-
rengti bsimiesiems ibandymams. is jausmas itin stipriai uvaldo tuomet,
kai pirm kart vienui vieni ilipate i sraigtasparnio kokiame nors Dievo
umirtame Arkties ukampyje. Pirmoji galvon topteljusi mintis baltieji
lokiai. Itisai valgiausi po apylinkes, iekodamas judani balt takeli. U-
valdius nerimui, pamatai ir tai, ko nra.
Pirm savait vienas narys pastebjo judani balt dmel. Nutarme,
kad madaug u ketvirio mylios [puskilometrio] slampinja baltasis lokys.
Strimgalviais, tarsi vienos kino komedijos apie policininkus herojai, puol-
me iekoti ginkl, signalini raket ir vilpuk, kol galiausiai pamatme, kad
madaug u dviej imt pd [keliasdeimties metr] strakaliojo visai ne
plrnikai atrodantis baltasis kikis. Kadangi Arktyje nra nei nam, nei
medi, labai sunku tiksliai vertinti atstum, ir rega gali lengvai apgauti.
Arktis milinika, tuia dykra. Dominanios uolien atodangos plyti
beveik pusantro tkstanio kilometr. O ms iekomi ikastiniai gyvnai
apie keturi pd [vos metro su trupuiu] ilgio. Kakaip reikjo surasti iose
platybse mayt uolienos lopinl, kur galjo bti taip reikaling fosilij. Tarp
paraik dotacijoms recenzent pasitaiko tikrai nuomi subjekt. Apvalgo-
se jie nuolat kyriai primena panaius sunkumus. Ko gero labiausiai tai pavy-
ko vienos pirmj Ferio paraikos tyrinti Arktyje recenzentui. Recenzijoje
(mano nuomone, ne itin draugikoje) jis ra: galimybs aptikti Arktyje nauj
fosilij dar maesns, nei surasti garsij adat ieno kupetoje.
Kol suradome savo adat, prireik keturi ekspedicij Elsmyro sal ir
daugiau kaip eerius metus trukusi tyrinjim. tai kaip ilgai kartais tenka
laukti skms.
22
Tvirti gniautai
vilgsnis uvis
R. Oveno ir . Darvino laikais atrod, kad uv pelekus ir stuburini galnes

skiria neveikiama praraja. I pirmo vilgsnio ie organai nepanas. Daugu-
mos uv pelekus i iors dengia plvel. mogaus ir vis kit sausumos
stuburini galns toki plveli neturi. Jeigu nuo peleko nuimsime plvel
ir jo griauius lyginsime su mogaus galni griauiais, bus ne k lengviau.
Daugelis uv neturi nieko panaaus, k bt galima palyginti su R. Oveno
schema (kaulas du kaulai daugyb kauliuk pirtakauliai). Vis sausu-
mos stuburini galni pagrind sudaro vienas ilgas kaulas astikaulis ir
launikaulis. uv griauiai atrodo visikai kitaip. Tipiko peleko pagrind
sudaro keturi ar daugiau kaul.
XIX a. viduryje anatomai pradjo tyrinti paslaptingas uvis, gyvenanias
pietini emyn vidaus vandenyse.
Vien pirmj toki uv aptiko Piet Amerikoje dirbs vokiei ana-
tomas. Ji panai prast uv, turini pelekus ir vynus, taiau ryklje yra
dideli trachjos maiai plauiai! Be to, is gyvnas vynuotas ir su pelekais.
Atradjai taip suglumo, kad j pavadino Lepidosiren paradoxa (paradoksalus
vynuotas varliagyvis).
Kitos plauius turinios uvys, kaip ir atrastoji amerikin dvikvp, ne-
trukus buvo aptiktos Afrikoje ir Australijoje. Visos jos buvo pavadintos dvi-
kvpmis. Vien i uv Afrikos tyrintojai atve R. Ovenui. Kai kurie
mokslininkai, pavyzdiui, Tomas Hakslis (Thomas Huxley) ir anatomas Karlas
Gegenbauras (Carl Gegenbaur), dvikvpes uvis laik esant varliagyvio ir u-
vies hibridu. iabuviams jos skanstai.
I pairos niekuo neisiskiriani i uv pelek griaui sandaros po-
veikis mokslui buvo didiulis. Dvikvpi uv peleko pagrind sudaro tik vie-
nas kaulas, jis yra prisitvirtins prie peties. Bet kuriam anatomui panaumas
sausumos stuburinius bt akivaizdus. Ms virutin rankos dalis taip pat
turi vien kaul, ir tas pavienis kaulas, astikaulis, pritvirtintas prie ments.
Dvikvp uvis turi astikaul. O domiausia, kad ji ne iaip sau uvis, o uvis,
turinti plauius. Nejau tai sutapimas?
Kai XIX a. mokslas suinojo apie kelet iki iol aptinkam dvikvpi
uv ri, mokslininkai rado ir kitoki dalyk. Atspjote: kalbame apie
35
uvis tavyje
ikastines uvis. Viena pirmj toki fosilij buvo aptikta Gasp pusiasalio
pakrantje Kvebeke madaug 380mln.m. uolienoje. uvis buvo pavadinta
sunkiai itariamu Eusthenopteron vardu. Ji turjo netiktin varliagyviams ir
uvims bding poymi derin. I R. Oveno aprayt galni kaul (pavie-
nis kaulas du kaulai daug kauliuk pirtakauliai), Eusthenopteron peleko
griauius sudar du pirmieji sandai (kaulas du kaulai). Taigi, kai kuri uv
pelekai tuomet buvo sudaryti panaiai kaip stuburini galns. R. Oveno ar-
chetipas nebuvo dangikasis ar aminasis visos gyvybs pradas.
Jis turjo savo kilms istorij, ir jo pdsak iliko devono uolienose, ku-
rioms gali bti 390360mln.m. is svarbus atradimas nulm visikai nauj
tyrim program: pirt atsiradimo rodym reikia iekoti kakur devono uo-
lienose.
XX a. treiajame deimtmetyje uolienos pateik nauj staigmen. Jaunam
ved paleontologui Gunarui Save-Soderbergui (Gunnar Sve-Sderbergh) nu-
siypsojo laim fosilij iekoti Grenlandijos rytinje pakrantje. Tuomet i sri-
tis buvo terra incognita, taiau mokslininkas nustat, kad joje buvo didiuliai
devono uolien klodai.
Bdamas vienas geriausi vis laik paleontolog, garsjusi nenuilsta-
ma tyrintojo dvasia ir nepaprastu valgumu, per savo neilg gyvenim ikas
daugyb mokslui verting fosilij (deja, jo gyvenimas tragikai nutrko pa-
ioje jaunystje: mir nuo diovos netrukus po savo paskutini ekspedicij,
kai padar kelet stulbinam atradim). 19291934m. jo surengtose ekspe-
dicijose mokslinink grup atrado fosilij, kurios tais laikais buvo pavadintos
viena svarbiausi trkstamj paleontologinio metraio grandi.
Apie atradim trimitavo viso pasaulio laikraiai, jis buvo ijuokiamas
karikatromis, o jo svarba nagrinjama vedamuosiuose straipsniuose. ved
paleontologo grups aptiktos fosilijos buvo ities nepaprastos savo poymi
gausa: j galvos ir uodegos kaip uv, taiau taip pat turjo gerai isivysiu-
sias, sausumos stuburiniams bdingas galnes (su pirtais), o stuburkauliai
labai panas varliagyvi. Po G. Save-Soderbergo mirties ias fosilijas api-
bdino jo kolega Erikas Jarvikas (Erik Jarvik) ir vien j savo draugo garbei
pavadino Ichthyostega soderberghi.
Kalbant apie ms tikslus, Ichthyostega kiek nuvyl. Pagal daugel galvos
ir stuburo sandaros bruo j ities galima laikyti iskirtine tarpine forma,
36
Tvirti gniautai
danija (Cyprinidae eima)
dvikvp uvis
Eusthenopteron
Acanthostega
Dauguma uv (pavyzdiui, viruje pavaizduotos dani-

jos) turi membrana aptrauktus pelekus, o j pagrind
sudaro daugyb kauliuk. Dvikvps uvys atkreip
mokslinink dmes, nes j (kaip ir ms) galns pagrin-
d sudaro pavienis kaulas. Eusthenopteron (viduryje)
parod, kaip usipildo praraja tarp uv ir sausumos
gyvn: is gyvnas turi kaulus, panaius mogaus as-
tikaul ir dilb. Acanthostega (apaioje) turi Eusthenopte-
ron sandaros galni kaulus, skirtumas tik tas, kad jos
pirtai visikai susiformav.
taiau ji maai k atskleidia apie sausumos stuburini galni kilm, nes jos
kojos kaip tikr varliagyvi jau buvo su pirtais. Po keli deimtmei kitas
G. Save-Soderbergo atrastas ikastinis gyvnas apie j paskelbus, buvo skirta
ne per daugiausiai dmesio ms nagrinjamam klausimui suteik tikrai
verting ini.
37
uvis tavyje
iam antrajam ikastiniam gyvnui su galnmis buvo lemta likti msle

iki 1988m., kol mano koleg paleontolog D. Klek, su kuria jus supaindi-
nome 1 skyriuje, gro G. Save-Soderbergo aptiktas radimvietes ir senovinio
gyvno fosilij rado daugiau. is gyvnas apraytas dar XX a. treiajame de-
imtmetyje pagal aptiktus ved paleontologo fragmentus ir pavadintas Acant-
hostega gunnari.
Nauji io ikastinio gyvno radiniai atskleid, kad jis turjo visavertes galnes
su gerai susiformavusiais pirtais. Taiau viena jo savybi tapo tikra staigmena: D.
Klek nustat, kad Acanthostega gunnari galn turjo plaukmen, primenant ruo-
nio. is radinys Deni pakio mint es seniausios pirmj sausumos stuburini
galns atsirado kaip plaukiamieji, o ne organai judjimui sausumoje.
i mintis tapo ingsniu priek, taiau iliko vienas keblumas: Acanthoste-
ga turjo pirtus su tikru rieu, bet nebuvo uvies pelekams bdingos plvels.
Iskirtinis Acanthostega bruoas sausumos stuburiniams bdingos galns,
nors ir gana primityvios. Kad suinotume, kaip atsirado platakos ir pdos,
rieai ir kulknys, turjome nusikelti dar tolimesn praeit. Taip klostsi rei-
kalai iki pat 1995m.
Aptinkame uv pirtus ir rieus
1995m. su T. Deleriu atvaiavome pas j Filadelfij, pervaiav vis Pensil-

vanijos centrin dal iekojome vietovi, kur tiesiami keliai. Aptikome nuos-
tabi grunto ikas 15-ajame kelyje iaur nuo Viljamsporto, kur Pensilvani-
jos transporto departamentas atideng milinik skard su apie 365mln.m.
senumo smiltainio klodais. Skard sprogdino dinamitu, ir greitkelio alikelje
liko krvos didiuli akmen. Mums tai buvo pati geriausia vieta iekoti fo-
silij. Ilip i automobilio, pradjome ropinti akmenimis, kuri dauguma
savo dydiu prilygo nedidelei mikrobang krosnelei. Kai kuri pavirius buvo
nustas uv vynais, todl kelet j sidjome parsiveti Filadelfij. Kai pri-
vaiavome prie Tedio nam, Deiz, keturmet jo dukra, ibgo pasitikti tio
ir paklaus, k radome.
Rodydami vien akmen, staiga pastebjome i jo kyani didels uvies
peleko dalel. Bdami ten, jo kakaip nepastebjome. Netrukus suinojome,
jog aptikome nepaprast pelek: viduje buvo daugyb kaul. Laboratorijos
38
Tvirti gniautai
Ms nuostabusis pelekas. Deja, pavyko rasti tik pavien

egzempliori. Pieinys viruje atkurtas gavus Skoto Rolinso
(Scott Rawlins) i Arkeidijos universiteto leidim. Nuotrauka
autoriaus.
darbuotojai sugaio apie mnes, kol im pelek i akmens. Tada ivydo-

me uvies griaui liekanas, atitinkanias R. Oveno model. Ariausiai uvies
kno buvo vienas kaulas. Prie jo tvirtinosi dar du. ior nuo peleko atsiki
madaug atuoni kauliukai.Visi poymiai rod: uvis turi pirtus.
Pelekas turjo prast plvel, vynus ir netgi uviai bding peties juost,
taiau jo viduje buvo kaulai, kurie daugeliu poymi primin standartin
sausumos stuburinio galn. Nelaimei, ms rankas pakliuvo tik pavienis
pelekas.
39
uvis tavyje
Dabar turjome surasti viet, kurioje bt galima aptikti sveik toki

gyvn griaui. Turint vienintel pelek, nemanoma atsakyti svarbiausius
klausimus: kaip is gyvnas pelekus naudojo ir ar juose buvo kaul ir snari,
kurie veik taip pat, kaip ms galni kaulai ir snariai. Atsakyti klausim
galima tik radus sveikus griauius.
J iekojimas truko beveik deimtmet. Ir a nebuvau pirmasis tuos griau-
ius pamats laimingasis. Juos aptiko fosilij preparuotojai Fredas Mulisonas
(Fred Mullison) ir Bobas Masekas (Bob Masek). Odontologo rankiais prepa-
ruotojai nugremia uolien nuo pavyzdi ir atidengia fosilijas. Kad i didiu-
lio akmens, kuriame slypi fosilija, igaut gra, tyrimams tinkant egzem-
pliori, jie danai trisia mnesius, o kartais ir itisus metus.
Per 2004m. ekspedicij Elsmyro saloje aptikome tris stambius devono
periodo uolienos luitus didelio kelioninio lagamino dydio. Kiekviename j
buvo po plokiagalv gyvn: karjero dugne vien apledjus radau a, kitas
radinys buvo Stivo, ir dar vien fosilij radome paskutin ekspedicijos dien.
Kasinjim vietoje paalinome uolien aplink fosilij galvas, bet kitur
nelietme, kad laboratorijoje galtume itirti i gyvn kn sandar. Tada
uolienas upylme gipsu ir paruome gabenti. Nuimant gips nuo radini,
apima jausmas, tarsi atidarytum laiko kapsul, o joje inia i praeities. iame
gipse gldi ms gyvenimo Arktyje fragmentai, aprayti pastabose prie kie-
kvieno radinio. Nuo radini pasklinda tundros kvapas.
Fredas Filadelfijoje ir Bobas ikagoje vienu metu alino uolien nuo
savo akmen. Bobas aptiko mayt kauliuk, kuris sudar dal didelio uvies
(tuomet jos dar nebuvome pavadin tiktaaliku) peleko griaui. Taiau is
kubo formos kauliukas nuo kit peleko kaul skyrsi tuo, kad jo gale buvo
snarys su keturi kaul duobutmis. Kitaip kalbant, is kauliukas buvo bau-
ginamai panaus rieakaul. Deja, akmeniniai pelekai isilaik itin blogai, ir
apie juos pasakyti kak daugiau negaljome.
Po savaits nauj duomen gavome i Filadelfijos. Fredas tarsi koks bur-
tininkas su stebuklingais odontologo instrumentais i akmens ikrapt sveiko
peleko fosilij. Ir btent reikiamoje vietoje, dilbio kaul gale, iame peleke
buvo toks pat kaulas. Prie to kaulo jungsi dar keturi. Mes velgme vienos
ms kno dalies kilms rodym, kuris tnojo 375mln.m. uvyje. Radome
uv, kuri turjo rie.
40
Tvirti gniautai
Tiktaaliko rie turinios uvies priekinio peleko kaulai.
Po keli mnesi pamatme visus ios galns griauius. Tai buvo pusiau
pelekas, pusiau sausumos stuburinio galn. Pelek deng plvel, taiau jo
griauiai atitiko primityv R. Oveno schemos variant: vienas kaulas du
kaulai daug kauliuk pirtakauliai. Kaip kad savo teorijose ipranaavo
. Darvinas, tam tikroje vietoje reikiamo laikotarpio uolienose aptikome
dviej visikai skirting gyvn grupi tarpin grand.
Pelekas tik pirmoji atradimo dalis. Pats smagumas Tedui, Feriui ir man
prasidjo mus aikintis, kokia io peleko paskirtis, kaip jis veik, ir splioti,
dl ko jame atsirado rieo snarys. iuos galvoskius galima isprsti tiriant
kaul ir juos jungiani snari sandar.
Iard tiktaaliko peleko griauius, radome t tikrai domaus: kiekvieno
kaulo snario pavirius buvo puikiai isilaiks. uvis turi ment, alknkaul ir
rie, sudarytus i t pai kaul, kaip ir mogaus astikaulis, dilbis ir rieas.
Tirdami iuos kaulus jungiani snari sandar, kad suprastume, kaip jie ju-
djo vienas kito atvilgiu, nustatme, kad tiktaaliko galns buvo pritaikytos
atlikti gan neprast funkcij: i uvis galjo remtis em. Mums atsispau-
dinjant, delnai bna tvirtai prispausti prie ems, alkns yra sulenkiamos:
kn keliame ir nuleidiame krtins raumenimis.
Tiktaaliko kno sandara taip pat leido atlikti manktos pratim. Jo
galns, kaip ir ms rankos, galjo lankstytis per alknes, o rieas pelekui
padjo isilenkti on, todl uvies delnas galjo gerai priglusti prie ems.
Be to, tiktaalikas veikiausiai turjo puikiai ivystytus krtins raumenis. Jeigu
pavelgsime io gyvno mentes ir apatin jo astikauli dal toje vietoje,
kur jie turt susijungti, pamatysime masyvius gbrelius ir vageles, prie kuri
41
uvis tavyje
Natralaus dydio tiktaaliko kno modelis (viruje) ir jo pe-

leko pieinys (apaioje). Pelek sudaro astikaulis, alkns
snarys ir pirmyktis rieas, kurie leido uviai daryti jude-
sius, panaius rmimsi.
turjo tvirtintis galingi krtins raumenys. Tiktaalikas kaip tikras karys galjo
vykdyti komand: Pargriuvai atsispausk 20 kart!
Kam uviai reikjo remtis? Kad suprastume, turime inagrinti vis jos
kn. Plokia galva su akimis viruje ir onkauliai uviai veikiausiai buvo
reikalingi ropoti upi dugnu ir eer salpomis, netgi lepsti uliejamomis
dumbltomis jros seklumomis. Kno mas palaikantys pelekai bt buv
ities labai naudingi uviai, turiniai igyventi iose terpse. i interpretacija
taip pat atitinka geologines vietovs, kurioje aptikome fosilini liekan, ypa-
tybes. Uolien klod isidstymas ir uolien grdtumas yra bdingas sekli
upokni, kuri pakrantmis isidsiusios reguliariai uliejamos salp pelks,
sunetoms nuoguloms.
Bet kam i viso reikjo gyventi tokioje aplinkoje? Kas galjo priversti uv
inirti i vandens gelmi ir apsigyventi seklumose? Prisiminkime: beveik visos
uvys, plaukiojusios iose 375mln.m. upse, buvo plrns. Kai kurios j
42
Tvirti gniautai
iaugdavo net iki 16 pd [apie 5 m] ilgio du kartus ilgesns nei pats stam-
biausias tiktaalikas. Kartu su juo ikasamos kit ri uvys daniausiai siekia
daugiau kaip 7 pdas [2 m] ilgio ir turi galv sulig krepinio kamuoliu. J
dantys gali bti kaip smaigai, kuriais tvirtinami geleinkelio bgiai. Ar tikrai
nortumte plaukioti vienoje i toki senovini upi?
N kiek neperdsime tvirtindami, kad tokiame pasaulyje stipresnieji ry-
davo silpnesniuosius. Tokiomis aplinkybmis vienintel tinkama igyventi
strategija bk didelis, nuomus arba i vandens nedinkis. Panau, kad toli-
mi ms protviai ne itin mgo petis.
Taiau polinkis vengti konflikt reikia kai k daugiau. i uv pelekuo-
se galime aptikti ms pai galni sandaros itakas. Pasukinkite rie. Su-
gniaukite ir atgniaukite deln. Juda snariai, kurie atsirado toki uv, kaip
tiktaalikas, pelekuose. Anksiau toki snari nebuvo. Jie aptinkami vlesni
sausumos stuburini galnse.
Nuo tiktaaliko keliaukime prie varliagyvi, kol galiausiai pasieksime induo-
lius, ir paaiks, kad patys seniausi gyvnai, turj ast, dilb, netgi rieakaulius ir
delnus, taip pat turjo vynus ir pelekus gaubiani plvel. ie gyvnai uvys.
K duoda sandara vienas kaulas du kaulai daugyb kauliuk pir-
takauliai, kuri R. Ovenas priskyr Krjo darbams? Kai kuri uv, tarkim,
dvikvpi, peleko griaui pagrindas taip pat turi vien kaul. Kitoms uvims,
pavyzdiui, Eusthenopteron, bdinga vienas kaulas du kaulai. Po j tik-
taalikas, kurio peleko griauiai vienas kaulas du kaulai daug kauliuk.
Ms galnse tno ne viena uvis, o itisas akvariumas. R. Oveno schemos
pagrindas uvys.
Galbt tiktaalikas ir galjo daryti atsispaudimus, bet tikrai negaljo aisti
beisbolo, skambinti pianinu ar vaikioti dviem kojomis. Kelias nuo tiktaaliko
iki mogaus be galo ilgas. Taiau yra vienas labai svarbus ir spdingas faktas:
daugum kaul, leidiani mogui vaikioti, svaidyti kamuoliukus ar su-
griebti ranka, gyvnai turjo prie deimtis ar imtus milijon met. Ms
ast ir koj uuomazgas turjo Eusthenopteron, gyvenusios prie 380mln.m.
Tiktaalikas atskleid mogaus rieo, delno ir pirt srities ankstyvj evo-
liucij. Pirmieji tikruosius pirtakaulius turintys keturkojai prie 365mln.m.
gyven varliagyviai Acanthostega. Galiausiai, visi mogaus rieakauliai ir oki-
kauliai pirm kart aptikti ropliuose, gyvenusiuose prie 250mln.m. Ms
43
uvis tavyje
rank ir koj griauiai formavosi imtus milijon met i pradi uv pele-

kuose, o vliau varliagyvi ir ropli galnse.
Taiau kur slypi permain, leidusi naudotis rankomis ir vaikioti dviem
kojomis, esm? Kaip ie pokyiai vyko? Pavelkime du paprastus su galn-
mis susijusius pavyzdius, padsianius atsakyti bent kai kuriuos klausimus.
Mes, mons, kaip ir daugelis kit induoli, galime keisti nykio padt
alkns atvilgiu. i paprasta funkcija yra labai svarbi kasdieniam rank nau-
dojimui. sivaizduokite, kaip bt sunku valgyti, rayti arba sviesti kamuo-
liuk, jeigu plataka bt nejudri. Tai daryti galime todl, kad vienas dilbio
kaul stipinkaulis gali sukiotis alkns snario aies atvilgiu. Alkns s-
nario sandara iai funkcijai pritaikyta nepaprastai puikiai. astikaulio gale yra
rutuliukas. Stipinkaulio, kuris jungiamas ioje vietoje, galiukas suformuoja
grai ma dub, apgaubiani dal rutuliuko paviriaus. Btent is rutulinis
lankstas ir leidia sukinti rie. is gebjimas j judinti vadinamas pronacija
ir supinacija.
Kur gldi io gebjimo itakos? Tokiose btybse kaip tiktaalikas. Jo as-
tikaulio gale yra pailgas ikilimas, prie kurio priglunda taurs formos dubimas
stipinkaulio snaryje. Kai tiktaalikas sulenkdavo galn per alkn, stipinkau-
lio galiukas pasisukdavo (arba palinkdavo priek) alkns atvilgiu. Daug
geresnis is gebjimas varliagyvi ir ropli j astikaulio galas yra pavirts
tikru rutuliuku, labai panaiu ms.
Dabar panagrinkime upakalini galni por. ia aptiksime svarb po-
ym, utikrinant ms gebjim vaikioti. poym turi ir kiti induoliai.
Kitaip nei uv ir ropli, mogaus keliai ir alkns yra nukreipti prieingomis
kryptimis. Tai esminis poymis: sivaizduokite, kaip vaikiotume, jeigu girnels
bt nukreiptos atgal. Visai kitoks Eusthenopteron vaizdas ios uvies keli ir
alkns atitikmuo lankstosi ta paia kryptimi. Mums pradjus vystytis gimdoje,
keliai ir alkns linkt ta paia kryptimi kaip Eusthenopterono. Auganio embri-
ono keliai ir alkns sukasi, kol j padtis tampa bdinga mogui.
Juda ms, vaikiojani dviem kojomis, klubai, keliai, kulknys ir pd
kaulai, padedantys ilaikyti vertikali padt, kuri n kiek nepanai gulsi
gyvn, sakykime, tiktaalikio, poz. Esminis skirtumas klub padtis. Ms
kojos ne isikiusios onus kaip krokodil, varliagyvi arba uv galns, o
eina vertikaliai emyn. mogaus laikysena pakitus klubo snariui, dubeniui
44
Tvirti gniautai
ir launiai: dubuo gijo vazos form, klubo duobut pagiljo, o launikaulis

gijo aikiai matom kakliuk pastarasis launikaul ir nukreipia vertikaliai
emyn, ir jis nestyro, atsikis on.
Ar ms kilms istorijos faktai rodo, kad mons nra ypatingi ir niekuo
neisiskiria i kit gyv btybi? inoma, ne. Prieingai, prisikasdami iki gi-
liausi mogaus kilms akn, savo gyvavimo faktui suteikiame dar daugiau
avesio: visi ms ypatingi gebjimai kilo i svarbiausi dmen, kuriuos tu-
rjo senovins uvys ir kiti gyvnai. I bendr daugelio gyvn kno dali
atsirado ities labai unikali konstrukcija. mogaus ir kitos gyvosios gamtos
neskiria gili praraja esame jos dalis iki kaul bei j sudedamj dali ir netgi
iki savo gen tuo netrukus sitikinsime.
Prisimindamas praeit, suprantu, kad ta akimirka, kai pirm kart ivy-
dau uvies rie, man buvo ne maiau svarbi, kaip ir momentas, kai pirm kar-
t nuvyniojau marl nuo lavono pirt prozektoriume. Abiem atvejais aptikau
glaud manojo mogikumo ir kitos btybs ry.
45
treias skyrius
Rank genai
2
004m. liep, kol su kolegomis Arktyje atkasinjome pirmuosius tiktaali-
ko fosilij likuius, Rendis Danas (Randy Dahn), vienas mano laboratori-
jos darbuotoj, uoliai darbavosi ikagos pietinje dalyje: dar genetinius
eksperimentus su rykli ir raj embrionais.
Papldimiuose danai galima pamatyti ma juod kiauinio formos
kokon, kitaip dar vadinam undini piniginmis. Tokios pinigins vidu-
je gldi kiauinlis su tryniu, kuriame vystosi rajos embrionas. Per daugel
met Rendis praleido imtus valand iki paryi darydamas bandymus su
iais kiauiniuose esaniais embrionais. T lemting 2004 m. vasar Ren-
dis eksperimentavo su kokonais, virkdamas juos chemin vitamino A
analog. Atliks injekcijas, gemalus palikdavo augti, kol po keli mnesi
isirisdavo mailius.
Tokie eksperimentai kai kam gali pasirodyti keistokas bdas praleisti
didesn met dal, tuo labiau jaunam mokslininkui, siekianiam skmingos
mokslins karjeros. Kodl pasirinkti btent rykliai ir rajos? Kodl btent vi-
taminas A?
Norint paaikinti i bandym prasm, reikia sitikinti, kokius klausi-
mus jie gali atsakyti. iame skyriuje pagaliau prisikasme prie recepto, kuris
yra uraytas ms DNR: i vienintelio kiauinlio susiformuoja visas mo-
gaus knas. Kai kiauinl apvaisina spermatozoidas, kiauinlis, pavyzdiui,
dar neturi rankui. Jos susiformuos pagal informacij, esani toje pavienje
lstelje.
47
uvis tavyje
ia susiduriame su labai sudtinga problema. Viena yra lyginti rankos

griauius su peleko griauiais, taiau k galime suinoti, palygin genetin re-
cept, pagal kur formuojasi rankos, su receptu, pagal kur formuojasi pelekas?
Nordami kartu su Rendiu rasti atsakym, turime susipainti su atradimais,
kurie atskleidia bendras rank, ryklio pelek ir netgi muss sparneli kilms
itakas.
Kaip kad teko sitikinti, ikirt lang, pro kur galime pamatyti tolim
praeit, galime aptikti btybi, kuri kno griauiai danai primena supapras-
tintus ms griaui variantus. Taiau, dirbdami su fosilijomis, susiduriame
su viena didele klitimi: negalime eksperimentuoti su seniai inykusiais gy-
vnais. O juk bandymai puikus dalykas, nes galime keisti slygas ir stebti,
kaip tokie pokyiai veikia rezultatus.
Dl ios prieasties mano laboratorija yra padalyta du skyrius: viename
tiriamos fosilijos, kitame embrionai ir DNR. tai kodl ia verdaniame gy-
venime galima velgti izofrenijos poymi. Rakinama spinta joje laikomi
tiktaaliko fosilijos pavyzdiai stovi greta aldiklio, kuriame saugomi nekai-
nojami DNR mginiai.
Bandymai su DNR turi milinik potencial, padedant aptikti uv
savyje. O kas, jeigu atliktume tok tyrim, kai, veikiamas vairiais chemi-
kalais, uvies embrionas imt keistis, ir i jo iaugt pelekas, kurio dalis
bt panai rankos platak? O kas, jeigu galtume rodyti, kad peleko
form nulemiantys genai i tikrj nesiskiria nuo gen, nulemiani ran-
kos form?
Pradsime nuo akivaizdios msls. Ms kn sudaro imtai vairiausi
tip lsteli. Lsteli vairov lemia kno audini, organ sandar ir funkci-
jas. Kaulus, nervus, virkinimo sistem ir kitus organus sudaranios lstels
labai skiriasi tiek ivaizda, tiek veikimu. Taiau, nepaisant i skirtum, jos
turi vien esmin panaum: t pai DNR. Jeigu DNR rayta informacija,
pagal kuri turi vystytis mogaus knas, audiniai ir organai, kodl tuomet
raumen, nerv ir kaul lstels, kurios viena nuo kitos taip labai skiriasi, turi
t pai DNR?
Atsakome todl, kad skirtingose lstelse veikia skirtingos DNR atkar-
pos (genai). Odos lstel visikai nepanai neuron, nes kiekvienoje i lste-
li veikia skirtingi genai. Pradjusiame veikti gene pradeda gamintis baltymas,
48
Rank genai
nulemiantis lstels ivaizd ir funkcionavimo pobd. Todl, nordami su-

prasti, kuo skiriasi akies lstel nuo rankos griaui lstels, turime isiaikinti,
kaip reguliuojantieji genai veikia visose lstelse ir audiniuose.
tai kas ities svarbu: reguliuojantieji genai padeda surinkti kn darni
visum. Pastojus mogus atsiranda kaip vienalstis organizmas, kuriame sly-
pi visa DNR su ukoduota bsimojo kno sandara. Kno sukrimo planas
vykdomas paklstant instrukcijoms, raytoms ioje pavienje mikroskopinje
lstelje.
Kad paprasta kiauialst virst ubaigtu mogaus knu, susidedaniu i
trilijon specializuot lsteli, idstyt tinkama tvarka, tam tikrais raidos lai-
kotarpiais turi bti aktyvinami ir slopinami atitinkami lsteli dariniai. Tarsi
i daugybs nat susidedanti darni simfonija, kuri atlieka vairs muzikos
instrumentai, mogaus knas yra sudarytas i daugybs gen, aktyvinam
arba slopinam tam tikru ms raidos metu.
i informacija tikra palaima mokslininkams, tiriantiems gyv organiz-
m sandar, nes ji leidia palyginti skirting gen veikl ir nustatyti, kokie
pokyiai lemia nauj organ atsiradim.
Imkime, pavyzdiui, galnes. Lygindami grupes gen, kurie dalyvauja
peleko vystymesi, su genais, dalyvaujaniais vystantis rankai, galime nustaty-
ti pelek ir rankos genetinius skirtumus. Lyginant manoma nustatyti kalti-
ninkus reguliuojanius genus. Pokyiai galjo nulemti sausumos stuburini
lstel
genas
chromosoma
DNR
Genai kiekvienoje organizmo lstelje esanios DNR fragmentai.
49
uvis tavyje
galni isivystym i pelek. Tada galime itirti i gen veikl embrione ir

mginti nustatyti, kokie buvo j pokyiai. Netgi galime atlikti bandymus
genais manipuliuoti ir stebti, kaip keiiasi organizmai, veikiami vairi slyg
arba dirgikli.
Nordami nustatyti, kurie genai lemia rank ir koj sandar, turime
veikti panaiai kaip garsiojo televizijos serialo C.S.I. kriminalistai veikjai
pradti nuo kno apiros ir prisikasti prie esms. Vis pirma susipainsime
su mogaus galni sandara, o tada skverbsims audinius, lsteles ir genus,
nulemianius sandar.
Kuriant rankas
Ms galns yra trimats: turi vir ir apai, po pus maylio ir nykio,
pagrind ir galiuk. Kaulai galni galuose pirtuose skiriasi nuo pei
juostos kaul. Maylis yra sudarytas kitaip nei nyktys. Galutinis mogaus
galni evoliucijos tyrim tikslas, ventasis j gralis nustatyti, kurie genai
nulm vienoki ar kitoki kaul susiformavim, ir kas veikia j vystymsi
ioje trimatje erdvje. Dl koki DNR fragment maylis skiriasi nuo nyk-
io? Kodl pirtakauliai skiriasi nuo astikaulio ir dilbio? Perprat genus, kurie
reguliuoja kno sandar, suinosime schem, pagal kuri esame sukurti.
Visi reguliuojantieji genai, nulemiantys pirt, rieo, astikaulio ir dilbio
form, veikia trisatuonias savaites po apvaisinimo. I pradi galns atrodo
tarsi mayiai pumpurliai embriono paviriuje. Per dvi savaites jie paauga
tiek, kad galuose atsiranda mentels. Jose yra milijonai lsteli, i kuri galiau-
siai susidaro griauiai, nervai ir raumenys, kuriais naudosims vis gyvenim.
Nordami isiaikinti, kaip is modelis susidaro, turime itirti embrion
sandar ir retkariais sikiti j raid, kad suinotume, kas nutinka, kai viskas
susiklosto ne pagal schem. Be to, turime itirti mutantus, vidin j sandar
ir genus, danai sukurdami itisas mutant veisli populiacijas. Akivaizdu, to-
ki tyrimo metod negalima taikyti monms. ios srities pradininkai tikjosi
aptikti gyvn, galjusi padti minti mogaus kilms paslapt.
Eksperimentins embriologijos krjai, galni vystymsi tyr ketvirta-
jamepenktajame XX a. deimtmetyje, susidr su keletu problem. Jiems
reikjo surasti organizm, kurio embriono galnes bt galj stebti ir su
50
Rank genai
Galns (iame pavyzdyje pateiktas viiuko sparnas) vystymasis. Svarbiau-

sia sparno griaui raida vyksta kiauinyje.
jomis eksperimentuoti. Embrionas turjo bti palyginti didelis, kad jo tyri-

mams bt galima taikyti chirurginius metodus. Labai svarbu ir tai, kad is
embrionas turjo vystytis saugioje udaroje ir ramioje vietoje. Taip pat (ir tai
itin svarbu) embrion turjo bti daug, ir jie turjo bti stebimi itisus metus.
Todl visai nenuostabu, kad mokslinink akys nukrypo objektus, kuri gali-
ma nusipirkti maisto parduotuvje vit kiauinius.
etajameseptintajame XX a. deimtmetyje kai kurie biologai, tarp j ir
Edgaras Cvilingas (Edgar Zwilling) ir Donas Sondersas (John Saunders), atli-
ko simintin ir originali bandym su vit kiauiniais, nordami isiaikinti,
kaip formuojasi griaui sandara.
Tai buvo prapjauk ir iskaidyk era. Embrionus pjaustydavo, vairius
audini fragmentus perkeldavo skirtingas vietas, kad pamatyt, koki tak
tai padarys j raidai. Taik subtilius mikrochirurginius metodus, manipu-
liavo su audini fragmentais, kuri storis nesiekdavo milimetro. Taikydami
tokius audini manipuliavimo metodus, D. Sondersas ir E. Cvilingas at-
skleid kai kuriuos svarbiausius mechanizmus, lemianius toki skirting
galni, kaip pauki sparnai, bangini plaukmenys ir mogaus rankos,
formavimsi.
51
uvis tavyje
Jie atrado du nedidelius audinio lopinlius, kurie reguliuoja galni

griaui sandaros vystymsi, ir nustat, kad maytis audinio relis paiame
galns uuomazgos gale i esms reguliuoja vis galns vystymsi. Pakanka
j nupjauti, ir galn nustoja vystytis. Jeigu j paalinsime ankstyvojoje vysty-
mosi stadijoje, isivystys tik astas arba astikaulio dalis. Paalinkite i ataug
kiek vliau, isivystys tik astikaulis ir dilbis. O jeigu paalinsite dar vliau,
susiformuos beveik visa galn, taiau jos pirtai bus trumpi ir deformuoti.
Dar vienas eksperimentas, kur pirm kart atliko Mer Gaseling (Mary
Gasseling) D. Sonderso laboratorijoje, atvr nauj perspektyvi tyrim kryp-
t. Paimkime ankstyvose formavimosi stadijose mayt audinio rel i tos
puss galns uuomazgos, kur turt susiformuoti maylis*, ir persodinkime
kit uuomazgos pus, kiek emiau vietos, kur turi bti smilius. Leiskime
viiuko embrionui vystytis ir suformuoti sparn.
Rezultatas apstulbino beveik visus. Sparnas vystsi prastai, taiau pirt
skaiius jo gale padvigubjo. Dar didesn nuostab kl pirt sandara: jie buvo
veidrodinis prast pirt atvaizdas. Neabejotina kakas iame audinyje, ka-
kokia molekul ar genas, vis pirt vystymsi nukreip tam tikra kryptimi.
is atradimas sukl itis nauj eksperiment lavin, ir suinojome, kad
lygiai tok pat rezultat galima gauti daugybe kit bd. Pavyzdiui, iek tiek
A vitamino virkti vitos embriono galns uuomazg arba kiauin ir leis-
ti embrionui vystytis. Jeigu atitinkam A vitamino kiek virkite tam tikru
embriono vystymosi metu, gausite tok pat veidrodin galni padvigubjim,
kok gavoM. Gaseling, D. Sondersas ir E. Cvilingas, persodindami audinio
relius. is audinio lopinlis buvo pavadintas poliarizuotos veiklos zona (PVZ).
I esms PVZ ir lemia maylio ir nykio skirtum. inoma, viiukas
neturi maylio ar nykio, nes pirtai sparnuose yra redukuoti. iais terminais
vadiname slygikai, nordami apibdinti tas galns puses, kuriose turini
penkis pirtus stuburini susidaro atitinkamai penktas ir pirmas pirtai.
Bandymai su PVZ sukl didiul susidomjim dl to, kad i zona ka-
kaip veikia pirt formavimsi. Bet kaip? Kai kas man, kad PVZ lstels iski-
ria mediag, kuri vliau pasklinda po galns uuomazg ir lstelms nurodo,
kokius pirtus jos turi suformuoti.
* Pirt pavadinimai slygiki, siekiant tiksliau apibdinti bsimj atitinkam mogaus

pirt viet. Red. past.
52
uvis tavyje
iam antrajam ikastiniam gyvnui su galnmis buvo lemta likti msle

iki 1988m., kol mano koleg paleontolog D. Klek, su kuria jus supaindi-
nome 1 skyriuje, gro G. Save-Soderbergo aptiktas radimvietes ir senovinio
gyvno fosilij rado daugiau. is gyvnas apraytas dar XX a. treiajame de-
imtmetyje pagal aptiktus ved paleontologo fragmentus ir pavadintas Acant-
hostega gunnari.
Nauji io ikastinio gyvno radiniai atskleid, kad jis turjo visavertes galnes
su gerai susiformavusiais pirtais. Taiau viena jo savybi tapo tikra staigmena: D.
Klek nustat, kad Acanthostega gunnari galn turjo plaukmen, primenant ruo-
nio. is radinys Deni pakio mint es seniausios pirmj sausumos stuburini
galns atsirado kaip plaukiamieji, o ne organai judjimui sausumoje.
i mintis tapo ingsniu priek, taiau iliko vienas keblumas: Acanthoste-
ga turjo pirtus su tikru rieu, bet nebuvo uvies pelekams bdingos plvels.
Iskirtinis Acanthostega bruoas sausumos stuburiniams bdingos galns,
nors ir gana primityvios. Kad suinotume, kaip atsirado platakos ir pdos,
rieai ir kulknys, turjome nusikelti dar tolimesn praeit. Taip klostsi rei-
kalai iki pat 1995m.
Aptinkame uv pirtus ir rieus
1995m. su T. Deleriu atvaiavome pas j Filadelfij, pervaiav vis Pensil-

vanijos centrin dal iekojome vietovi, kur tiesiami keliai. Aptikome nuos-
tabi grunto ikas 15-ajame kelyje iaur nuo Viljamsporto, kur Pensilvani-
jos transporto departamentas atideng milinik skard su apie 365mln.m.
senumo smiltainio klodais. Skard sprogdino dinamitu, ir greitkelio alikelje
liko krvos didiuli akmen. Mums tai buvo pati geriausia vieta iekoti fo-
silij. Ilip i automobilio, pradjome ropinti akmenimis, kuri dauguma
savo dydiu prilygo nedidelei mikrobang krosnelei. Kai kuri pavirius buvo
nustas uv vynais, todl kelet j sidjome parsiveti Filadelfij. Kai pri-
vaiavome prie Tedio nam, Deiz, keturmet jo dukra, ibgo pasitikti tio
ir paklaus, k radome.
Rodydami vien akmen, staiga pastebjome i jo kyani didels uvies
peleko dalel. Bdami ten, jo kakaip nepastebjome. Netrukus suinojome,
jog aptikome nepaprast pelek: viduje buvo daugyb kaul. Laboratorijos
38
Tvirti gniautai
Ms nuostabusis pelekas. Deja, pavyko rasti tik pavien

egzempliori. Pieinys viruje atkurtas gavus Skoto Rolinso
(Scott Rawlins) i Arkeidijos universiteto leidim. Nuotrauka
autoriaus.
darbuotojai sugaio apie mnes, kol im pelek i akmens. Tada ivydo-

me uvies griaui liekanas, atitinkanias R. Oveno model. Ariausiai uvies
kno buvo vienas kaulas. Prie jo tvirtinosi dar du. ior nuo peleko atsiki
madaug atuoni kauliukai.Visi poymiai rod: uvis turi pirtus.
Pelekas turjo prast plvel, vynus ir netgi uviai bding peties juost,
taiau jo viduje buvo kaulai, kurie daugeliu poymi primin standartin
sausumos stuburinio galn. Nelaimei, ms rankas pakliuvo tik pavienis
pelekas.
39
uvis tavyje
Dabar turjome surasti viet, kurioje bt galima aptikti sveik toki

gyvn griaui. Turint vienintel pelek, nemanoma atsakyti svarbiausius
klausimus: kaip is gyvnas pelekus naudojo ir ar juose buvo kaul ir snari,
kurie veik taip pat, kaip ms galni kaulai ir snariai. Atsakyti klausim
galima tik radus sveikus griauius.
J iekojimas truko beveik deimtmet. Ir a nebuvau pirmasis tuos griau-
ius pamats laimingasis. Juos aptiko fosilij preparuotojai Fredas Mulisonas
(Fred Mullison) ir Bobas Masekas (Bob Masek). Odontologo rankiais prepa-
ruotojai nugremia uolien nuo pavyzdi ir atidengia fosilijas. Kad i didiu-
lio akmens, kuriame slypi fosilija, igaut gra, tyrimams tinkant egzem-
pliori, jie danai trisia mnesius, o kartais ir itisus metus.
Per 2004m. ekspedicij Elsmyro saloje aptikome tris stambius devono
periodo uolienos luitus didelio kelioninio lagamino dydio. Kiekviename j
buvo po plokiagalv gyvn: karjero dugne vien apledjus radau a, kitas
radinys buvo Stivo, ir dar vien fosilij radome paskutin ekspedicijos dien.
Kasinjim vietoje paalinome uolien aplink fosilij galvas, bet kitur
nelietme, kad laboratorijoje galtume itirti i gyvn kn sandar. Tada
uolienas upylme gipsu ir paruome gabenti. Nuimant gips nuo radini,
apima jausmas, tarsi atidarytum laiko kapsul, o joje inia i praeities. iame
gipse gldi ms gyvenimo Arktyje fragmentai, aprayti pastabose prie kie-
kvieno radinio. Nuo radini pasklinda tundros kvapas.
Fredas Filadelfijoje ir Bobas ikagoje vienu metu alino uolien nuo
savo akmen. Bobas aptiko mayt kauliuk, kuris sudar dal didelio uvies
(tuomet jos dar nebuvome pavadin tiktaaliku) peleko griaui. Taiau is
kubo formos kauliukas nuo kit peleko kaul skyrsi tuo, kad jo gale buvo
snarys su keturi kaul duobutmis. Kitaip kalbant, is kauliukas buvo bau-
ginamai panaus rieakaul. Deja, akmeniniai pelekai isilaik itin blogai, ir
apie juos pasakyti kak daugiau negaljome.
Po savaits nauj duomen gavome i Filadelfijos. Fredas tarsi koks bur-
tininkas su stebuklingais odontologo instrumentais i akmens ikrapt sveiko
peleko fosilij. Ir btent reikiamoje vietoje, dilbio kaul gale, iame peleke
buvo toks pat kaulas. Prie to kaulo jungsi dar keturi. Mes velgme vienos
ms kno dalies kilms rodym, kuris tnojo 375mln.m. uvyje. Radome
uv, kuri turjo rie.
40
Tvirti gniautai
Tiktaaliko rie turinios uvies priekinio peleko kaulai.
Po keli mnesi pamatme visus ios galns griauius. Tai buvo pusiau
pelekas, pusiau sausumos stuburinio galn. Pelek deng plvel, taiau jo
griauiai atitiko primityv R. Oveno schemos variant: vienas kaulas du
kaulai daug kauliuk pirtakauliai. Kaip kad savo teorijose ipranaavo
. Darvinas, tam tikroje vietoje reikiamo laikotarpio uolienose aptikome
dviej visikai skirting gyvn grupi tarpin grand.
Pelekas tik pirmoji atradimo dalis. Pats smagumas Tedui, Feriui ir man
prasidjo mus aikintis, kokia io peleko paskirtis, kaip jis veik, ir splioti,
dl ko jame atsirado rieo snarys. iuos galvoskius galima isprsti tiriant
kaul ir juos jungiani snari sandar.
Iard tiktaaliko peleko griauius, radome t tikrai domaus: kiekvieno
kaulo snario pavirius buvo puikiai isilaiks. uvis turi ment, alknkaul ir
rie, sudarytus i t pai kaul, kaip ir mogaus astikaulis, dilbis ir rieas.
Tirdami iuos kaulus jungiani snari sandar, kad suprastume, kaip jie ju-
djo vienas kito atvilgiu, nustatme, kad tiktaaliko galns buvo pritaikytos
atlikti gan neprast funkcij: i uvis galjo remtis em. Mums atsispau-
dinjant, delnai bna tvirtai prispausti prie ems, alkns yra sulenkiamos:
kn keliame ir nuleidiame krtins raumenimis.
Tiktaaliko kno sandara taip pat leido atlikti manktos pratim. Jo
galns, kaip ir ms rankos, galjo lankstytis per alknes, o rieas pelekui
padjo isilenkti on, todl uvies delnas galjo gerai priglusti prie ems.
Be to, tiktaalikas veikiausiai turjo puikiai ivystytus krtins raumenis. Jeigu
pavelgsime io gyvno mentes ir apatin jo astikauli dal toje vietoje,
kur jie turt susijungti, pamatysime masyvius gbrelius ir vageles, prie kuri
41
uvis tavyje
Natralaus dydio tiktaaliko kno modelis (viruje) ir jo pe-

leko pieinys (apaioje). Pelek sudaro astikaulis, alkns
snarys ir pirmyktis rieas, kurie leido uviai daryti jude-
sius, panaius rmimsi.
turjo tvirtintis galingi krtins raumenys. Tiktaalikas kaip tikras karys galjo
vykdyti komand: Pargriuvai atsispausk 20 kart!
Kam uviai reikjo remtis? Kad suprastume, turime inagrinti vis jos
kn. Plokia galva su akimis viruje ir onkauliai uviai veikiausiai buvo
reikalingi ropoti upi dugnu ir eer salpomis, netgi lepsti uliejamomis
dumbltomis jros seklumomis. Kno mas palaikantys pelekai bt buv
ities labai naudingi uviai, turiniai igyventi iose terpse. i interpretacija
taip pat atitinka geologines vietovs, kurioje aptikome fosilini liekan, ypa-
tybes. Uolien klod isidstymas ir uolien grdtumas yra bdingas sekli
upokni, kuri pakrantmis isidsiusios reguliariai uliejamos salp pelks,
sunetoms nuoguloms.
Bet kam i viso reikjo gyventi tokioje aplinkoje? Kas galjo priversti uv
inirti i vandens gelmi ir apsigyventi seklumose? Prisiminkime: beveik visos
uvys, plaukiojusios iose 375mln.m. upse, buvo plrns. Kai kurios j
42
Tvirti gniautai
iaugdavo net iki 16 pd [apie 5 m] ilgio du kartus ilgesns nei pats stam-
biausias tiktaalikas. Kartu su juo ikasamos kit ri uvys daniausiai siekia
daugiau kaip 7 pdas [2 m] ilgio ir turi galv sulig krepinio kamuoliu. J
dantys gali bti kaip smaigai, kuriais tvirtinami geleinkelio bgiai. Ar tikrai
nortumte plaukioti vienoje i toki senovini upi?
N kiek neperdsime tvirtindami, kad tokiame pasaulyje stipresnieji ry-
davo silpnesniuosius. Tokiomis aplinkybmis vienintel tinkama igyventi
strategija bk didelis, nuomus arba i vandens nedinkis. Panau, kad toli-
mi ms protviai ne itin mgo petis.
Taiau polinkis vengti konflikt reikia kai k daugiau. i uv pelekuo-
se galime aptikti ms pai galni sandaros itakas. Pasukinkite rie. Su-
gniaukite ir atgniaukite deln. Juda snariai, kurie atsirado toki uv, kaip
tiktaalikas, pelekuose. Anksiau toki snari nebuvo. Jie aptinkami vlesni
sausumos stuburini galnse.
Nuo tiktaaliko keliaukime prie varliagyvi, kol galiausiai pasieksime induo-
lius, ir paaiks, kad patys seniausi gyvnai, turj ast, dilb, netgi rieakaulius ir
delnus, taip pat turjo vynus ir pelekus gaubiani plvel. ie gyvnai uvys.
K duoda sandara vienas kaulas du kaulai daugyb kauliuk pir-
takauliai, kuri R. Ovenas priskyr Krjo darbams? Kai kuri uv, tarkim,
dvikvpi, peleko griaui pagrindas taip pat turi vien kaul. Kitoms uvims,
pavyzdiui, Eusthenopteron, bdinga vienas kaulas du kaulai. Po j tik-
taalikas, kurio peleko griauiai vienas kaulas du kaulai daug kauliuk.
Ms galnse tno ne viena uvis, o itisas akvariumas. R. Oveno schemos
pagrindas uvys.
Galbt tiktaalikas ir galjo daryti atsispaudimus, bet tikrai negaljo aisti
beisbolo, skambinti pianinu ar vaikioti dviem kojomis. Kelias nuo tiktaaliko
iki mogaus be galo ilgas. Taiau yra vienas labai svarbus ir spdingas faktas:
daugum kaul, leidiani mogui vaikioti, svaidyti kamuoliukus ar su-
griebti ranka, gyvnai turjo prie deimtis ar imtus milijon met. Ms
ast ir koj uuomazgas turjo Eusthenopteron, gyvenusios prie 380mln.m.
Tiktaalikas atskleid mogaus rieo, delno ir pirt srities ankstyvj evo-
liucij. Pirmieji tikruosius pirtakaulius turintys keturkojai prie 365mln.m.
gyven varliagyviai Acanthostega. Galiausiai, visi mogaus rieakauliai ir oki-
kauliai pirm kart aptikti ropliuose, gyvenusiuose prie 250mln.m. Ms
43
uvis tavyje
rank ir koj griauiai formavosi imtus milijon met i pradi uv pele-

kuose, o vliau varliagyvi ir ropli galnse.
Taiau kur slypi permain, leidusi naudotis rankomis ir vaikioti dviem
kojomis, esm? Kaip ie pokyiai vyko? Pavelkime du paprastus su galn-
mis susijusius pavyzdius, padsianius atsakyti bent kai kuriuos klausimus.
Mes, mons, kaip ir daugelis kit induoli, galime keisti nykio padt
alkns atvilgiu. i paprasta funkcija yra labai svarbi kasdieniam rank nau-
dojimui. sivaizduokite, kaip bt sunku valgyti, rayti arba sviesti kamuo-
liuk, jeigu plataka bt nejudri. Tai daryti galime todl, kad vienas dilbio
kaul stipinkaulis gali sukiotis alkns snario aies atvilgiu. Alkns s-
nario sandara iai funkcijai pritaikyta nepaprastai puikiai. astikaulio gale yra
rutuliukas. Stipinkaulio, kuris jungiamas ioje vietoje, galiukas suformuoja
grai ma dub, apgaubiani dal rutuliuko paviriaus. Btent is rutulinis
lankstas ir leidia sukinti rie. is gebjimas j judinti vadinamas pronacija
ir supinacija.
Kur gldi io gebjimo itakos? Tokiose btybse kaip tiktaalikas. Jo as-
tikaulio gale yra pailgas ikilimas, prie kurio priglunda taurs formos dubimas
stipinkaulio snaryje. Kai tiktaalikas sulenkdavo galn per alkn, stipinkau-
lio galiukas pasisukdavo (arba palinkdavo priek) alkns atvilgiu. Daug
geresnis is gebjimas varliagyvi ir ropli j astikaulio galas yra pavirts
tikru rutuliuku, labai panaiu ms.
Dabar panagrinkime upakalini galni por. ia aptiksime svarb po-
ym, utikrinant ms gebjim vaikioti. poym turi ir kiti induoliai.
Kitaip nei uv ir ropli, mogaus keliai ir alkns yra nukreipti prieingomis
kryptimis. Tai esminis poymis: sivaizduokite, kaip vaikiotume, jeigu girnels
bt nukreiptos atgal. Visai kitoks Eusthenopteron vaizdas ios uvies keli ir
alkns atitikmuo lankstosi ta paia kryptimi. Mums pradjus vystytis gimdoje,
keliai ir alkns linkt ta paia kryptimi kaip Eusthenopterono. Auganio embri-
ono keliai ir alkns sukasi, kol j padtis tampa bdinga mogui.
Juda ms, vaikiojani dviem kojomis, klubai, keliai, kulknys ir pd
kaulai, padedantys ilaikyti vertikali padt, kuri n kiek nepanai gulsi
gyvn, sakykime, tiktaalikio, poz. Esminis skirtumas klub padtis. Ms
kojos ne isikiusios onus kaip krokodil, varliagyvi arba uv galns, o
eina vertikaliai emyn. mogaus laikysena pakitus klubo snariui, dubeniui
44
Tvirti gniautai
ir launiai: dubuo gijo vazos form, klubo duobut pagiljo, o launikaulis

gijo aikiai matom kakliuk pastarasis launikaul ir nukreipia vertikaliai
emyn, ir jis nestyro, atsikis on.
Ar ms kilms istorijos faktai rodo, kad mons nra ypatingi ir niekuo
neisiskiria i kit gyv btybi? inoma, ne. Prieingai, prisikasdami iki gi-
liausi mogaus kilms akn, savo gyvavimo faktui suteikiame dar daugiau
avesio: visi ms ypatingi gebjimai kilo i svarbiausi dmen, kuriuos tu-
rjo senovins uvys ir kiti gyvnai. I bendr daugelio gyvn kno dali
atsirado ities labai unikali konstrukcija. mogaus ir kitos gyvosios gamtos
neskiria gili praraja esame jos dalis iki kaul bei j sudedamj dali ir netgi
iki savo gen tuo netrukus sitikinsime.
Prisimindamas praeit, suprantu, kad ta akimirka, kai pirm kart ivy-
dau uvies rie, man buvo ne maiau svarbi, kaip ir momentas, kai pirm kar-
t nuvyniojau marl nuo lavono pirt prozektoriume. Abiem atvejais aptikau
glaud manojo mogikumo ir kitos btybs ry.
45
treias skyrius
Rank genai
2
004m. liep, kol su kolegomis Arktyje atkasinjome pirmuosius tiktaali-
ko fosilij likuius, Rendis Danas (Randy Dahn), vienas mano laboratori-
jos darbuotoj, uoliai darbavosi ikagos pietinje dalyje: dar genetinius
eksperimentus su rykli ir raj embrionais.
Papldimiuose danai galima pamatyti ma juod kiauinio formos
kokon, kitaip dar vadinam undini piniginmis. Tokios pinigins vidu-
je gldi kiauinlis su tryniu, kuriame vystosi rajos embrionas. Per daugel
met Rendis praleido imtus valand iki paryi darydamas bandymus su
iais kiauiniuose esaniais embrionais. T lemting 2004 m. vasar Ren-
dis eksperimentavo su kokonais, virkdamas juos chemin vitamino A
analog. Atliks injekcijas, gemalus palikdavo augti, kol po keli mnesi
isirisdavo mailius.
Tokie eksperimentai kai kam gali pasirodyti keistokas bdas praleisti
didesn met dal, tuo labiau jaunam mokslininkui, siekianiam skmingos
mokslins karjeros. Kodl pasirinkti btent rykliai ir rajos? Kodl btent vi-
taminas A?
Norint paaikinti i bandym prasm, reikia sitikinti, kokius klausi-
mus jie gali atsakyti. iame skyriuje pagaliau prisikasme prie recepto, kuris
yra uraytas ms DNR: i vienintelio kiauinlio susiformuoja visas mo-
gaus knas. Kai kiauinl apvaisina spermatozoidas, kiauinlis, pavyzdiui,
dar neturi rankui. Jos susiformuos pagal informacij, esani toje pavienje
lstelje.
47
uvis tavyje
ia susiduriame su labai sudtinga problema. Viena yra lyginti rankos

griauius su peleko griauiais, taiau k galime suinoti, palygin genetin re-
cept, pagal kur formuojasi rankos, su receptu, pagal kur formuojasi pelekas?
Nordami kartu su Rendiu rasti atsakym, turime susipainti su atradimais,
kurie atskleidia bendras rank, ryklio pelek ir netgi muss sparneli kilms
itakas.
Kaip kad teko sitikinti, ikirt lang, pro kur galime pamatyti tolim
praeit, galime aptikti btybi, kuri kno griauiai danai primena supapras-
tintus ms griaui variantus. Taiau, dirbdami su fosilijomis, susiduriame
su viena didele klitimi: negalime eksperimentuoti su seniai inykusiais gy-
vnais. O juk bandymai puikus dalykas, nes galime keisti slygas ir stebti,
kaip tokie pokyiai veikia rezultatus.
Dl ios prieasties mano laboratorija yra padalyta du skyrius: viename
tiriamos fosilijos, kitame embrionai ir DNR. tai kodl ia verdaniame gy-
venime galima velgti izofrenijos poymi. Rakinama spinta joje laikomi
tiktaaliko fosilijos pavyzdiai stovi greta aldiklio, kuriame saugomi nekai-
nojami DNR mginiai.
Bandymai su DNR turi milinik potencial, padedant aptikti uv
savyje. O kas, jeigu atliktume tok tyrim, kai, veikiamas vairiais chemi-
kalais, uvies embrionas imt keistis, ir i jo iaugt pelekas, kurio dalis
bt panai rankos platak? O kas, jeigu galtume rodyti, kad peleko
form nulemiantys genai i tikrj nesiskiria nuo gen, nulemiani ran-
kos form?
Pradsime nuo akivaizdios msls. Ms kn sudaro imtai vairiausi
tip lsteli. Lsteli vairov lemia kno audini, organ sandar ir funkci-
jas. Kaulus, nervus, virkinimo sistem ir kitus organus sudaranios lstels
labai skiriasi tiek ivaizda, tiek veikimu. Taiau, nepaisant i skirtum, jos
turi vien esmin panaum: t pai DNR. Jeigu DNR rayta informacija,
pagal kuri turi vystytis mogaus knas, audiniai ir organai, kodl tuomet
raumen, nerv ir kaul lstels, kurios viena nuo kitos taip labai skiriasi, turi
t pai DNR?
Atsakome todl, kad skirtingose lstelse veikia skirtingos DNR atkar-
pos (genai). Odos lstel visikai nepanai neuron, nes kiekvienoje i lste-
li veikia skirtingi genai. Pradjusiame veikti gene pradeda gamintis baltymas,
48
Rank genai
nulemiantis lstels ivaizd ir funkcionavimo pobd. Todl, nordami su-

prasti, kuo skiriasi akies lstel nuo rankos griaui lstels, turime isiaikinti,
kaip reguliuojantieji genai veikia visose lstelse ir audiniuose.
tai kas ities svarbu: reguliuojantieji genai padeda surinkti kn darni
visum. Pastojus mogus atsiranda kaip vienalstis organizmas, kuriame sly-
pi visa DNR su ukoduota bsimojo kno sandara. Kno sukrimo planas
vykdomas paklstant instrukcijoms, raytoms ioje pavienje mikroskopinje
lstelje.
Kad paprasta kiauialst virst ubaigtu mogaus knu, susidedaniu i
trilijon specializuot lsteli, idstyt tinkama tvarka, tam tikrais raidos lai-
kotarpiais turi bti aktyvinami ir slopinami atitinkami lsteli dariniai. Tarsi
i daugybs nat susidedanti darni simfonija, kuri atlieka vairs muzikos
instrumentai, mogaus knas yra sudarytas i daugybs gen, aktyvinam
arba slopinam tam tikru ms raidos metu.
i informacija tikra palaima mokslininkams, tiriantiems gyv organiz-
m sandar, nes ji leidia palyginti skirting gen veikl ir nustatyti, kokie
pokyiai lemia nauj organ atsiradim.
Imkime, pavyzdiui, galnes. Lygindami grupes gen, kurie dalyvauja
peleko vystymesi, su genais, dalyvaujaniais vystantis rankai, galime nustaty-
ti pelek ir rankos genetinius skirtumus. Lyginant manoma nustatyti kalti-
ninkus reguliuojanius genus. Pokyiai galjo nulemti sausumos stuburini
lstel
genas
chromosoma
DNR
Genai kiekvienoje organizmo lstelje esanios DNR fragmentai.
49
uvis tavyje
galni isivystym i pelek. Tada galime itirti i gen veikl embrione ir

mginti nustatyti, kokie buvo j pokyiai. Netgi galime atlikti bandymus
genais manipuliuoti ir stebti, kaip keiiasi organizmai, veikiami vairi slyg
arba dirgikli.
Nordami nustatyti, kurie genai lemia rank ir koj sandar, turime
veikti panaiai kaip garsiojo televizijos serialo C.S.I. kriminalistai veikjai
pradti nuo kno apiros ir prisikasti prie esms. Vis pirma susipainsime
su mogaus galni sandara, o tada skverbsims audinius, lsteles ir genus,
nulemianius sandar.
Kuriant rankas
Ms galns yra trimats: turi vir ir apai, po pus maylio ir nykio,
pagrind ir galiuk. Kaulai galni galuose pirtuose skiriasi nuo pei
juostos kaul. Maylis yra sudarytas kitaip nei nyktys. Galutinis mogaus
galni evoliucijos tyrim tikslas, ventasis j gralis nustatyti, kurie genai
nulm vienoki ar kitoki kaul susiformavim, ir kas veikia j vystymsi
ioje trimatje erdvje. Dl koki DNR fragment maylis skiriasi nuo nyk-
io? Kodl pirtakauliai skiriasi nuo astikaulio ir dilbio? Perprat genus, kurie
reguliuoja kno sandar, suinosime schem, pagal kuri esame sukurti.
Visi reguliuojantieji genai, nulemiantys pirt, rieo, astikaulio ir dilbio
form, veikia trisatuonias savaites po apvaisinimo. I pradi galns atrodo
tarsi mayiai pumpurliai embriono paviriuje. Per dvi savaites jie paauga
tiek, kad galuose atsiranda mentels. Jose yra milijonai lsteli, i kuri galiau-
siai susidaro griauiai, nervai ir raumenys, kuriais naudosims vis gyvenim.
Nordami isiaikinti, kaip is modelis susidaro, turime itirti embrion
sandar ir retkariais sikiti j raid, kad suinotume, kas nutinka, kai viskas
susiklosto ne pagal schem. Be to, turime itirti mutantus, vidin j sandar
ir genus, danai sukurdami itisas mutant veisli populiacijas. Akivaizdu, to-
ki tyrimo metod negalima taikyti monms. ios srities pradininkai tikjosi
aptikti gyvn, galjusi padti minti mogaus kilms paslapt.
Eksperimentins embriologijos krjai, galni vystymsi tyr ketvirta-
jamepenktajame XX a. deimtmetyje, susidr su keletu problem. Jiems
reikjo surasti organizm, kurio embriono galnes bt galj stebti ir su
50
Rank genai
Galns (iame pavyzdyje pateiktas viiuko sparnas) vystymasis. Svarbiau-

sia sparno griaui raida vyksta kiauinyje.
jomis eksperimentuoti. Embrionas turjo bti palyginti didelis, kad jo tyri-

mams bt galima taikyti chirurginius metodus. Labai svarbu ir tai, kad is
embrionas turjo vystytis saugioje udaroje ir ramioje vietoje. Taip pat (ir tai
itin svarbu) embrion turjo bti daug, ir jie turjo bti stebimi itisus metus.
Todl visai nenuostabu, kad mokslinink akys nukrypo objektus, kuri gali-
ma nusipirkti maisto parduotuvje vit kiauinius.
etajameseptintajame XX a. deimtmetyje kai kurie biologai, tarp j ir
Edgaras Cvilingas (Edgar Zwilling) ir Donas Sondersas (John Saunders), atli-
ko simintin ir originali bandym su vit kiauiniais, nordami isiaikinti,
kaip formuojasi griaui sandara.
Tai buvo prapjauk ir iskaidyk era. Embrionus pjaustydavo, vairius
audini fragmentus perkeldavo skirtingas vietas, kad pamatyt, koki tak
tai padarys j raidai. Taik subtilius mikrochirurginius metodus, manipu-
liavo su audini fragmentais, kuri storis nesiekdavo milimetro. Taikydami
tokius audini manipuliavimo metodus, D. Sondersas ir E. Cvilingas at-
skleid kai kuriuos svarbiausius mechanizmus, lemianius toki skirting
galni, kaip pauki sparnai, bangini plaukmenys ir mogaus rankos,
formavimsi.
51
uvis tavyje
Jie atrado du nedidelius audinio lopinlius, kurie reguliuoja galni

griaui sandaros vystymsi, ir nustat, kad maytis audinio relis paiame
galns uuomazgos gale i esms reguliuoja vis galns vystymsi. Pakanka
j nupjauti, ir galn nustoja vystytis. Jeigu j paalinsime ankstyvojoje vysty-
mosi stadijoje, isivystys tik astas arba astikaulio dalis. Paalinkite i ataug
kiek vliau, isivystys tik astikaulis ir dilbis. O jeigu paalinsite dar vliau,
susiformuos beveik visa galn, taiau jos pirtai bus trumpi ir deformuoti.
Dar vienas eksperimentas, kur pirm kart atliko Mer Gaseling (Mary
Gasseling) D. Sonderso laboratorijoje, atvr nauj perspektyvi tyrim kryp-
t. Paimkime ankstyvose formavimosi stadijose mayt audinio rel i tos
puss galns uuomazgos, kur turt susiformuoti maylis*, ir persodinkime
kit uuomazgos pus, kiek emiau vietos, kur turi bti smilius. Leiskime
viiuko embrionui vystytis ir suformuoti sparn.
Rezultatas apstulbino beveik visus. Sparnas vystsi prastai, taiau pirt
skaiius jo gale padvigubjo. Dar didesn nuostab kl pirt sandara: jie buvo
veidrodinis prast pirt atvaizdas. Neabejotina kakas iame audinyje, ka-
kokia molekul ar genas, vis pirt vystymsi nukreip tam tikra kryptimi.
is atradimas sukl itis nauj eksperiment lavin, ir suinojome, kad
lygiai tok pat rezultat galima gauti daugybe kit bd. Pavyzdiui, iek tiek
A vitamino virkti vitos embriono galns uuomazg arba kiauin ir leis-
ti embrionui vystytis. Jeigu atitinkam A vitamino kiek virkite tam tikru
embriono vystymosi metu, gausite tok pat veidrodin galni padvigubjim,
kok gavoM. Gaseling, D. Sondersas ir E. Cvilingas, persodindami audinio
relius. is audinio lopinlis buvo pavadintas poliarizuotos veiklos zona (PVZ).
I esms PVZ ir lemia maylio ir nykio skirtum. inoma, viiukas
neturi maylio ar nykio, nes pirtai sparnuose yra redukuoti. iais terminais
vadiname slygikai, nordami apibdinti tas galns puses, kuriose turini
penkis pirtus stuburini susidaro atitinkamai penktas ir pirmas pirtai.
Bandymai su PVZ sukl didiul susidomjim dl to, kad i zona ka-
kaip veikia pirt formavimsi. Bet kaip? Kai kas man, kad PVZ lstels iski-
ria mediag, kuri vliau pasklinda po galns uuomazg ir lstelms nurodo,
kokius pirtus jos turi suformuoti.
* Pirt pavadinimai slygiki, siekiant tiksliau apibdinti bsimj atitinkam mogaus

pirt viet. Red. past.
52
Rank genai
sparno
uuomazga
su papildoma PVZ
normali sparno PVZ
uuomazga
PVZ
PVZ
normalus sparnas su
sparnas veidrodiniu
atvaizdu
Mao audinio lopinlio, vadinamojo PVZ, persodinimas padvigubina pirt skaii.
Daniausiai buvo manoma, kad reikin sukl kakokia neinoma me-

diaga.
Srityse greta PVZ, kur ios mediagos labai daug, lstels sudaro mayl.
Prieingoje rankos pusje, toliau nuo PVZ, kur jos maiau, lstels sudaro
nykt. Per vidur esanios lstels taip pat reaguoja pagal ios mediagos daug
ir sudaro smili, vidurin ir bevard.
nuo tam tikros mediagos sankaupos priklausom vystymsi buvo ga-
lima ibandyti. 1979m. Denisas Samerbelas (Denis Summerbell) skiepijo ma-
yt folijos lopinl tarp PVZ fragmento ir galns dalies. Bandymo tikslas
neleisti jokiai mediagai prasiskverbti i PVZ kit galns pus.
Tada mokslininkas ityr, kas nutinka lstelms abiejose ios utvaros
pusse. Lstels PVZ pusje formavo pirtus. Lstels kitoje pusje ne visa-
da formavo pirtus, o jeigu ir formavo, tai jie buvo nepakankamai isivyst.
Ivada akivaizdi: PVZ iskirdavo kakoki mediag, reguliuojani pirt for-
mavimsi ir j ivaizd. Nordami i mediag iskirti, tyrjai turjo dmiau
pavelgti DNR.
53
uvis tavyje
DNR receptas
io projekto msi jau nauja mokslinink karta. Iki pat XX a. paskutinio

deimtmeio, kai atsirado naujos molekuli tyrim technologijos, mokslinin-
kams nepavykdavo nustatyti, kokie genai koduoja PVZ veikl.
Didesnis proveris vyko 1993m., kai PVZ veikl koduojani gen paie-
ka susidomjo Klifo Teibino (Cliff Tabin) laboratorija Harvarde. Jie vylsi aptik-
ti molekulinius mechanizmus, lemianius PVZ gebjim mayliui ir nykiui
suteikti skirtingas formas. Tuomet, kai K. Teibino grup pradjo tyrimus XX a.
paskutiniame deimtmetyje, daugyb bandym, panai mano apraytus, jau
buvo tikin mokslininkus, kad reikin sukelia kakokia mediaga. Teorija sp-
dinga, taiau niekas neinojo, kokia ta mediaga. Man viena ar kita, taiau
sitikindavo: jai primetamos veiklos n viena neatlieka.
Galiausiai ios laboratorijos mokslininkai pasil originali idj, tiesio-
giai susijusi su ms knygos tema. Jie nusprend, kad atsakym ras mus-
se. XX a. devintajame deimtmetyje atlikti genetiniai tyrimai leido nustatyti
nuostab gen veiklos model, pagal kur muss knas isivysto i vienalsio
kiauinlio. Paprastosios vaisins musels knas turi priekin ir upakalin
dalis. Priekinje yra galva, upakalinje sparnai. Muss lervos vystymesi da-
lyvauja itisos gen armados, kurios suaktyvja arba tampa neveiklios tam ti-
kroje muss vystymosi stadijoje, ir i gen grupi veiklos seka lemia skirting
muss kno dali susidarym.
K. Teibinas to dar neinojo, taiau kit dviej laboratorij Endio
Makmahono (Andy MacMahon) ir Filo Ingamo (Phil Ingham) moks-
lininkai taip pat nepriklausomai vienas nuo kito tyr t pai idj. is
sutapimas netiktai virto itin skmingu trij laboratorij bendradarbiavi-
mu. Vienas i ios musels gen patrauk K. Teibino, E. Makmahono ir
F. Ingamo dmes.
Jie pastebjo, kad dl io geno poveikio vienas musels kno segmento
galas skiriasi nuo kito. Su vaisinmis muselmis dirbantys genetikai j pavadi-
no eiu. Argi nepanai eio funkcija muss kne atskirti vien kno srit
nuo kitos PVZ funkcij, dl kurios maylis tampa nepanaus nykt? i
analogij pastebjo vis i laboratorij mokslininkai. Tad kibo eio geno
iekoti kituose gyvnuose: vitose, pelse ir uvyse.
54
Rank genai
Kadangi i laboratorij mokslininkai jau inojo, kaip sudarytas muss

eio genas, pagal jo atvaizd galjo aptikti pana vit gen. Kiekvien gen
sudaro tam tikra seka isidst elementai. Taikydami molekulinius metodus,
tyrjai galjo perirti vitos DNR ir surasti juose slypini eio sek. Ga-
liausiai, po daugybs bandym ir klaid surado vitos eio gen.
Lygiai taip pat kaip paleontologai suteikia vardus atrandamoms rims,
genetikai turi suteikti pavadinimus naujiems genams. Vaisini museli eio
gen taip jie pavadino dl to, kad ant musi, turini io geno mutacij, kno
augo ereliai, ir mus primin eiuk. K. Teibinas, E. Makmahonas ir F. In-
gamas io vitos geno analog pavadino eiuku Soniku eiuko Soniko,
bendrovs Sega Genesis ileisto vaizdo aidimo personao, garbei.
Atjo metas atsakyti pat domiausi klausim: k i tikrj eiukas
Sonikas veikia galnse? K. Teibino laboratorijos mokslininkai nuda mole-
kul, kuri prisijungia prie io geno, kad galt stebti, kuriose galni uuo-
mazg lstelse is genas veikia. Tyrjai labai nustebo: jis veikia tik nedidelje
audinio srityje toje paioje PVZ.
Taigi, dabar jie tikrai inojo, k reikia daryti toliau. Eiuko Soniko ge-
nas veikia btent ten, kur veikia pati PVZ. Prisiminkime, kad, galn apdo-
rojus retino rgtimi (A vitaminu), kitoje galns pusje pradeda veikti kita
PVZ. Atspkite, kur veiks eiukas Sonikas, galn apdorojus retino rgti-
mi? Po injekcijos jis pradeda veikti abiejose galns pusse maylio ir nyk-
io lygiai taip pat, kaip ir PVZ.
Perprat vitos eiuko Soniko geno sandar, kiti mokslininkai gijo
rank, padedant iekoti io geno kituose pirtus turiniuose organizmuose,
pradedant varlmis ir baigiant monmis. Paaikjo, kad gen turi visi
keturkojai stuburiniai gyvnai. Ir vis iki vieno iki iol tirt gyvn PVZ
audinyje veikia eiukas Sonikas. Jeigu, prasidjus atuntajai vystymosi sa-
vaitei, eiukas Sonikas neveikia taip, kaip reikia, tuomet iauga papildo-
mi pirtai arba maylis ir nyktys supanaja. Kartkartmis, kai is genas
paeidiamas, susiformuoja ranka, primenanti plaiament irkl, ant kurios
iauga dvylika vienodai atrodani pirt.
Dabar inome, kad eiukas Sonikas yra vienas i daugybs gen, kurie
veikia bdami aktyvs arba neveikls tam tikru metu susidarant ms ga-
lnms nuo pei iki pirt galiuk. Vis stabiausia, kad vit, varli ir peli
55
uvis tavyje
tyrimai rod t pat. DNR ukoduotas asto, dilbio, rie ir pirt receptas yra
i esms vienodas vis sausumos stuburini.
Iki kokio tako galime atsekti eiuko Soniko ir kit DNR fragment,
valdani galni vystymsi, praeit? Ar, formuojantis uvies peleko griau-
iams, veik tie patys genai? O gal rankos nuo pelek genetikai skiriasi i
principo? uvies anatomijos poymi aptikome rank ir platak sandaroje.
Taiau k galime pasakyti apie j vystymsi valdani DNR?
Atjo metas pasirodyti R. Danui ir jo undini piniginms.
Padovanokime rykliui rank

R. Danas usuko pas mane laboratorij ir ikl paprast, taiau labai puiki
idj: raj embrionus apdoroti taip, kaip K. Teibinas apdorojo vit kiauinius.
Rendis buvo usibrs su rajomis daryti visus bandymus, kaip mokslininkai
su vit kiauiniais, pradedant audini operacijomis, kurias atliko D.Son-
dersas ir E. Cvilingas, ir baigiant K. Teibino genetiniais eksperimentais. Rajos
embrionas vystosi kiauinyje, kurio paviri gaubia savotika kapsul, o viduje
yra trynys. Be to, raj embrionas savo dydiu n kiek nenusileidia vitos
embrionui. ios savybs buvo be galo palankios: galjome tirti raj embrio-
nus, taikydami genetinius ir kitus eksperimentinius metodus, sukurtus vit
embrion tyrimams.
Taiau k galtume suinoti, lygindami ryklio arba rajos peleko vystymsi
su viiuko kojos vystymusi? Ir (o tai dar svarbiau), k i tokio lyginimo sui-
notume apie save?
D. Sondersas, E. Cvilingas ir K. Teibinas parod, kad viiuk galns
tai netiktinai puikus modelis tyrinti savo galnes. Viskas, k atrado D.
Sondersas ir E. Cvilingas ipjaudami ir sodindami audinius, ir k nustat K.
Teibino laboratorijos mokslininkai DNR tyrimais, gali bti pritaikyta ir ms
galnms. Turime ir PVZ, ir eiuk Sonik, itin svarbius normaliai mogaus
raidai. Kaip jau sitikinome, dl netinkamai veikianios PVZ arba dl eiuko
Soniko geno mutacijos gali sutrikti normalus galni (neiskiriant moni)
vystymasis.
Rendis norjo suinoti, kuo savitas moni galni formavimosi mecha-
nizmas. Kiek glaudus ms ryys su kitais gyvnais? Ar gana tvirti saitai mus
56
Rank genai
sieja su kitomis gyvomis btybmis? Ar rank susidarymo receptas yra naujas,

o gal jo aknys siekia kitus gyvus organizmus? O jeigu siekia, tai kaip giliai?
Rykliai ir j giminaiiai patys seniausi organizmai, kuri pelekai turi
griauius. Norint kuo tiksliau atsakyti Rendio klausim, reikt ikasti
400mln.m. ryklio fosilij, laboratorijoje supjaustyti smulkiais gaballiais ir
itirti gen sandar. Tada vertt daryti bandymus su fosilijos embrionais ir
nustatyti, ar eiukas Sonikas taip pat darbuojasi j plaukmen uuomazgose
ir ar jis veikia btent ten, kur ir mogaus galni uuomazgos.
Tai bt naudingas eksperimentas, taiau nemanomas. I toki sen fo-
silij nemanoma igauti DNR, o jeigu ir bt manoma, niekaip negaltume
gauti i ikastini gyvn embrion ir eksperimentuoti. tai kodl sutelkia-
me dmes kit ne maiau kokybik objekt dabar gyvenanius ryklius ir
j giminaiius. Niekas nesupainios ryklio peleko su ranka kain ar galima
sivaizduoti skirtingesnes galnes.
Ne tik patys rykliai yra labai tolimi mogaus giminaiiai, bet ir j
plaukmen griauiai visikai nepanas ms galni griauius. Pelekuose
nerasime nieko bent kiek panaaus R. Oveno schem vienas kaulas du
kaulai daugyb kauliuk pirtakauliai. Peleko kaulai primena stipinus: il-
gus ir trumpus, siaurus ir plaius. Juos vadiname kaulais, nors i tikrj jie yra
kremzl (rykliai ir rajos yra vadinami kremzlinmis uvimis, nes j griauiai
niekada nevirsta tikrais tvirtais kaulais).
Jeigu nusprendme isiaikinti, ar eiuko Soniko veikla bdinga tik
sausumos stuburiniams, kodl gi nepamginti itirti ries, kuri beveik visais
atvilgiais nuo ms skiriasi? Be to, kodl nepasirinkti vieno paties primity-
viausi iuo metu emje gyvenani organizm, turini porines galnes?
Rykliai puikiai tinka abiem mintais poiriais.
Pirma uduotis buvo gana paprasta reikjo patikimo rykli ir raj em-
brion altinio. Paaikjo, kad rasti nuolatin rykli embrion altin ne taip
lengva, taiau su rajomis, artimomis rykli giminaitmis, reikalai klostsi kur
kas sklandiau. Taigi pradjome eksperimentuoti su rykliais, o vliau, j ite-
kliams pradjus sekti, mms raj. Suradome tiekj: kas pora mnesi jis
pristatydavo dvideimties ar trisdeimties kiauinli su embrionais siuntas.
Tarsi dovan kult ipastantys laukiniai kas mnes nekantraudami laukda-
vome nekainojamos embrion siuntos.
57
uvis tavyje
K. Teibino ir kit genetik gauti rezultatai padjo Rendiui tinkamai

suplanuoti tyrimus. Nuo 1993m., kai K. Teibinas nustat eiuk Sonik,
pastarasis buvo aptiktas daugelyje gyvn ri, pradedant uvimis ir baigiant
monmis. inodamas eiuko Soniko geno sandar, Rendis galjo itirti
vis rajos arba ryklio DNR, tikdamasis joje taip pat aptikti gen. Labai
greitai ir surado ryklio eiuk Sonik.
Dabar reikjo atsakyti kitus du svarbius klausimus. Kurioje ryklio embri-
ono vietoje veikia eiukas Sonikas? Ir (o tai vis svarbiausia) k i ties veikia?
Rendis nustat, kurioje raj embriono vietoje ir kada imasi darbo eiu-
kas Sonikas, kurioje embriono raidos stadijoje eiukas Sonikas ima veikti
ar ji sutampa su tuo paiu laiku, kai is genas pradeda veikti vitos embriono
galnse. Paaikjo, kad laikas sutampa. Tada mokslininkas tyr, ar is genas
veikia audinio lopinlyje upakalinje peleko dalyje, atitinkanioje mogaus
maylio pirto pus. Ir vl teigiamas atsakymas.
A vitamino poveikio tyrimai kvap uimantis momentas. Jeigu apdo-
rosite viiuko arba induolio galn iuo junginiu, nykio pusje atsiras dar
vienas audinio plotelis, kuriame veikia eiukas Sonikas lemia galni kau-
l susidvejinim. Rendis suleido vitamino A rajos kiauinio embrion, pa-
lauk apie par, o tada patikrino, ar vitaminas A privers euk Sonik veikti
kitoje galns pusje, kaip kad vit atveju. Btent taip ir buvo. Dabar atjo
metas kantriai laukti. Suinojome, kad eiukas Sonikas veikia vienodai tiek
rankose, tiek raj ir rykli pelekuose. Taiau kaip gali padaryti tak griaui
formavimuisi? Atsakymo teko laukti du mnesius.
Embrionai vystsi u nepermatomo kiauinio lukto. Tegaljome suino-
ti, ar embrionas gyvas. Negaljome matyti, kas vyksta peleke.
Galutinis tyrimo rezultatas stulbinantis moni, rykli ir raj panaumo
pavyzdys: veidrodinio atvaizdo pelekas. Krtins pelek vidini griaui dalys su-
sidvejino tiksliai priekis upakalis kryptimi, lygiai taip pat, kaip susidvejindavo
vit galnse. Sparn sandara susidvejina, atspinddama viena kit. Rykli (kaip
ir raj) pelek sandara taip pat susidvejina. Formuojantis pai vairiausi ems
gyvn galni griauiams, eiukas Sonikas veikia labai panaiai.
Tikriausiai pamenate, kad viena i eiuko Soniko geno funkcij su-
formuoti skirtingus galns pirtus. Bandymai su PVZ parod: koks pirtas
iaugs, priklauso nuo jo artumo iki vietos, kurioje veikia eiukas Sonikas.
58
Rank genai
Normaliame suaugusios rajos peleke yra daugyb stipinus panai griaui

element, kurie atrodo vienodi. Ar galime padaryti, kad ie stipinai vienas nuo
kito pradt skirtis kaip ms pirtai?
Rutuliuk, iskiriant eiuko Soniko baltym, Rendis kio tarp i ta-
pai griaui stipin. domiausia, kad iame eksperimente panaudojo pels
eiuk Sonik. Dar neregtas derinys: rajos embrione sodinta kruopel, i
kurios tolygiai isiskiria pels eiuko Soniko geno baltymas. Ar pels balty-
mas turs takos ryklio ar rajos vystymuisi?
Tokio pobdio eksperimentas gali lemti du visikai prieingus rezulta-
tus. Vienas kratutinumas joki pokyi: vadinasi, rajos taip skiriasi nuo
peli, kad pastarj eiuko Soniko baltymas joms nedaro jokio poveikio.
Kitas stulbinantis moguje gyvenanios uvies patvirtinimas. iuo atveju
peleko griaui stipinai vystydamiesi gyt skirtingas formas, ir tai patvirtint,
kad eiukas Sonikas panaiai veikia ir raj, ir ms galnse. Ir nepamirki-
me, kad Rendis naudojo induolio baltym, vadinasi, mogaus baltymas, kur
gamina tas pats genas, labai panaus pels baltym.
Normals (kairje) ir Rendio apdoroti pelekai. Apdorotuose ai-

kiai matyti veidrodinis padvigubjimas, bdingas tokiu pat bdu
apdorotiems vit embrion sparnams. Nuotraukos skelbiamos
maloniai sutikus R. Danui i ikagos universiteto.
59
uvis tavyje
Galiausiai peleko griaui stipinai ne tik m skirtis vienas nuo kito, bet
ir pels eiuk Sonik didia dalimi sureagavo btent taip, kaip reaguoja
sausumos stuburini pirtai: priklauso nuo to, kokiu atstumu jie buvo nuto-
l nuo eiuko Soniko baltymo kruopels. Ariausiai baltymo buv stipinai
gijo kitoki form, nei stipinliai, buv toliau. O vis svarbiausia, kad rajos
peleke tai vyko paveikus pels baltymu!
Ms vidin uvis, kuri aptiko Rendis, irykja ne kuriame nors kau-
le ar griaui dalyje. i uvis gldjo tuose biologiniuose mechanizmuose,
kurie utikrina pelek formavimsi. Daugyb eksperiment, atlikt su skir-
tingais gyvnais pelmis, rykliais ir musmis rodo, kad eiuko Soniko
genas visuose organizmuose veikia labai panaiai.
Visos galns tiek uv pelekai, tiek sausumos stuburini formuojasi,
veikiamos panaios ries gen. Taiau kaip tai siejasi su problema, kuri ap-
velgme pirmuose dviejuose knygos skyriuose su uv pelek virtimu sau-
sumos stuburini galnmis? Ssaja tokia: iam didiam evoliucijos virsmui
visai nereikjo naujos DNR, o pakako tam tikr senovini gen, dalyvavusi
rykli pelek griaui vystymesi, pokyi. Pakit genai utikrino sausumos
stuburini galni, turini tikrus pirtus, vystymsi.
Taiau iuose eksperimentuose su sausumos stuburini galnmis ir uv
pelekais esama kur kas gilesnio groio. K. Teibino laboratorija dirbo su mu-
smis, kad aptikt vitos gen, padedant geriau suprasti mogaus apsigimim
prieastis. Rendis pasinaudojo K. Teibino laboratorijos atradimu ir bei t
papasakojo apie ms giminyst su rajomis. Vidin mus padjo surasti vi-
din vit rajoje, o i galiausiai padjo Rendiui aptikti vidin raj mumyse.
Gyvas btybes vienijantys saitai turi labai gilias aknis.
60
ketvirtas skyrius
Kur pavelgsi
visur dantys
A
natomijos usimimuose dantys apvelgiami tik prabgomis: teskiriame
gal kokias penkias minutes. Mums patinkani organ panteone tok
sra kiekvienas gali sudaryti savo nuoira dantys retai kada patenka
pirm penketuk. Taiau gana mai mogaus dantys slepia tok glaud ry
su kitomis gyvomis btybmis, kad i esms nemanoma suprasti ms kno,
neperpratus dant. Dantys man ypa svarbs dar ir dl to, kad btent fosili-
ni dant paiekos tapo pirmuoju usimimu, imokiusiu aptikti fosilijas ir
vadovauti paleontologinms ekspedicijoms.
Pagrindin dant funkcija didelius organizmus paversti maais gabaliu-
kais. sitvirtin judriuose andikauliuose, dantys skrodia, smulkina ir trupina.
Burnos dydis yra ribotas, o dantys leidia gyvoms btybms misti kitomis bty-
bmis, didesnmis u j burnas. Tai ypa pasakytina apie gyvnus, neturinius
rank ar leten, padedani draskyti arba pjaustyti maist gabalais. inoma, di-
dels uvys maesnes daniausiai ryja. Taiau dantys gali tapti puikia lyginamja
priemone: maesn uvis gali sukramsnoti didesn, jeigu jos dantys itin atrs.
Atriadants uvyts gali ne tik praryti maus organizmus ar apdraskyti dideli
uv onus, bet ir iplti i pastarj kn didelius gabalus.
I gyvno dant galime daug suinoti. J ikilimai, duobuts ir gbreliai
danai atskleidia gyvno racion. Msdiai, pavyzdiui, kats, turi atrius it
61
uvis tavyje
skustuvas krminius dantis, puikiai tinkanius draskyti msai, o augaldi

snukiuose pilna dant plokiu paviriumi, jie gerai trina stiebus, lapus ir vai-
sius. Anatomai nuo seno dantis laiko vertingu informacijos altiniu. Prancz
anatomas oras Kiuvj (Georges Cuvier) kart drsiai pasigyr, kad galt
atkurti visus gyvno griauius i vienintelio danties. Galbt lazd iek tiek
perlenk, taiau esm perteik teisingai: dantys gali daug papasakoti apie gy-
vno gyvensen.
mogaus burna iduoda, kad mus galima priskirti prie visadi gyvn,
nes turime keli tip dantis. Prieakiniai, arba kandiai, panas plokias
menteles, puikiai tinkanias maist atksti. Galiniai, arba krminiai, turi pa-
ploktint paviri su kauburliais ir duobutmis, todl lengvai trina augalins
arba gyvulins kilms audinius. Tarp prieakini ir krmini dant esantys
kapliai atlieka tarpin funkcij.
Ko gero nuostabiausia burnos savyb netiktinas tikslumas kramtant.
Prasiiokime ir sukskime dantis: jie visada uims toki pai padt, o viruti-
nio ir apatinio andikaulio kauburliai ir duobuts tiksliai sutaps. Dl to, kad
virutini ir apatini dant paviriai tiksliai sutampa, maist galime sukram-
tyti kuo smulkiausiai. O netikslus virutini ir apatini dant skandis gali
juos gadinti ir pastorinti stomatolog pinigines.
Paleontologai dantis laiko nepaprastai informatyvia mediaga. Kita ver-
tus, dantys tviriausios ms kno dalys, nes j emalyje gausu hidroksilapa-
tito vieno svarbiausi mogaus organizmui mineral. Dantyse jo netgi dau-
giau, nei kauluose. Dl savo tvirtumo dantys daniausiai ilieka kaip geriausiai
isilaikiusios ikastini gyvn dalys, kuri randame vairi geologini laiko-
tarpi uolien sluoksniuose.
Mums tai didiul skm, nes i dant galima labai daug suinoti apie
ikastini gyvn racion. I fosilini gyvn liekan galime nustatyti, kaip
atsirado vairs mitybos bdai. Tai ypa pasakytina apie induolius. Daugu-
mos ropli dantys panas, o induoli iskirtiniai. Pastariesiems skirtas pale-
ontologijos kurso skyrius daug kuo primena odontologijos vadovl.
Dabartiniai ropliai krokodilai, drieai, gyvats stokoja btent to, kas
daugelio induoli dantims suteikia unikalumo. Pavyzdiui, visi krokodilo
dantys turi panai kgin form, ir jie skirias tik tuo, kad vieni j yra didesni,
kiti maesni. Ropliai taip pat neturi tikslaus skandio virutini dant su-
62
Kur pavelgsi visur dantys
tapimo su apatiniais, bdingo monms ir kitiems induoliams. Be to, ms,

induoli, dantys pasikeiia tik kart per gyvenim, o roplius dantuk fja
aplanko daugyb kart: susidvjus arba nulus iauga nauji.
Viena i esmini ms, induoli, savybi skandis bdingas visa-
me pasaulyje randamoms 225195mln.m. fosilijoms. Senesnse uolienose
aptinkama gana daug ropli, iorikai panai unis. Jie vaikiojo ir bgiojo
keturiomis kojomis, turjo dideles kaukoles, o kai kurie puikavosi ir atriais
dantimis. Tuo j panaumas unis ir baigiasi.
Kitaip nei un, i ropli andikauliai sudaryti i daugybs kaul, o dant
skandis toli grau ne idealus. Be to, j dantys pasikeisdavo tik ropliams bdingu
bdu: iaugdavo tai vienoje, tai kitoje vietoje vietoj sen vis i gyvn gyvenim.
Uolien virutiniuose sluoksniuose vaizdas visai kitoks: ten pasirodo in-
duoli. J kaulai maja ir pasislenka ausies pus. Matyti tvirto ir tikslaus
skandio poymi. andikaulio forma taip pat kitokia: ropli ji primena sti-
pin, induoli bumerang. Tuomet dantys pradjo keistis tik kart per vis
gyvno gyvenim kaip ir mums. iuos pokyius galime atsekti paleontolo-
giniame metratyje ypa kai kuriose Europos, Piet Afrikos ir Kinijos vietose.
Apie 200mln.m. uolienose aptinkama grauikus panai gyvn fo-
silij, tarp j Morganucodon ir Eozostrodon. Iorikai jie daug kuo panas
dabartinius induolius. iuose gyvnuose, dydiu vos pranokstaniuose pel,
yra ir svarbi ms, moni, dalis. Joks pieinys negali perteikti i ankstyvj
induoli unikalumo. Pirm kart ivyds iuos gyvnus, netekau ado.
Praddamas magistrantros studijas, ketinau tyrinti ankstyvuosius in-
duolius. Pasirinkau Harvardo universitet, nes ten dirbs F. A. Denkinsas
jaunesnysis, su kuriuo susipainome 1 ios knygos skyriuje, vadovavo ekspedi-
cijoms Jungtini Amerikos Valstij vakarin dal, kurios sistemingai iekojo
ikastini rodym, susijusi su induoliams isivysiusio iskirtinio gebjimo
kramtyti tyrinjimais.
Tai buvo ities labai rimtas tyrimas. Ferias ir jo grup iekojo nauj fo-
silij radimviei jau inomas negro. Vadovui pavyko suburti talenting
fosilij iekotoj grup i Harvardo lyginamosios zoologijos muziejaus eta-
tini darbuotoj ir keli laisvai samdom neetatini. Svarbiausi ios grups
asmenys Bilas Emaralas (Bill Amaral), akas afas (Chuck Schaff) ir velionis
Vilas Daunsas (Will Downs) mane supaindino su paleontologijos pasauliu.
63
uvis tavyje
Iekodami galim ankstyvj induoli radimviei, Ferias ir jo grup

istudijavo geologinius emlapius ir aeronuotraukas. Tada kiekvien vasar
jie ssdavo sunkveimius ir vykdavo Vajomingo, Arizonos ir Jutos dykumas.
Iki 1983m., kai prie j prisidjau ir a, jau buvo aptik gan daug verting i-
kastini induoli ri ir turting j telkini. Mane apstulbino j gebjimas
atsirinkti: skaitydami vien tik mokslinius straipsnius ir knygas, Ferias ir jo
kolegos sugebdavo nustatyti vietas, kur verta ir kur neverta iekoti ankstyvj
induoli fosilij.
Pirm paleontologins kovos krikt gavau vaikiodamas po Arizonos
dykum su aku ir Bilu. I pradi atrod, kad iekome aklai. Tikjausi ka-
ko panaaus karin yg vietov valgysime organizuotai ir koordinuotai,
tad eiga mano lkesius apvert auktyn kojomis. Grup apsistodavo ten, kur
aptikdavo uolien atodang, ir mons pasklisdavo visomis kryptimis iekoti
kaul fragment uolienos paviriuje.
Pirmas dvi ekspedicijos savaites buvau paliktas likimo valiai, tad leidau-
si iekoti fosilij sistemingai apirdavau kiekvieno akmens paviri, mat
tikjausi pamatyti kaul pdsak. Kas vakar rinkdavoms stovykloje ir rody-
davome savo radinius. akas atsinedavo po kelet krepi kaul. Bilas beveik
visada pasirodydavo su kokia nors maa kaukole ar kitu vertingu radiniu. A
daniausiai grdavau tuiomis, ir tuias krepys lidnai primindavo, kiek
daug dar turiu imokti.
Kelet savaii taip pasikamavs, nusprendiau iekoti kartu su aku.
Btent jis kasdien parvilkdavo stovykl pilniausius krepius, tad kodl man
nepasimokyti i tokio patyrusio specialisto? akas mano draugija apsidiaug,
ir vaikiojant ilgai pasakojo apie ilgamet paleontologo darb.
akas tikr tikriausias teksasietis, turintis bruklinikiui bding poy-
mi kaubojiki batai ir Laukini Vakar vertybs suderintos su niujorkietika
tarsena. Kol jis dosniai r pasakojimus apie patirt ekspedicijose, mano nei-
manymas mane dar labiau slg. akas nesidair alis, todl niekaip negaljau
suprasti, kuo remdamasis rinkdavosi akmenis. Labiausiai mane trikd tai, kad
abu irdavome t pat ems lopinl. A temaiau tui akmenuot dykyn.
akas joje pamatydavo fosilines dant, andikauli ir netgi kaukoli nuolauas.
velgiant i paukio skrydio aukio, bt buv galima irti du mo-
nes, ingsniuojanius bekrate lyguma, nusta daugyb myli nusidriekusio-
64
mis rausvomis ir alsvomis dulkmis padengtomis smiltainio kalvomis. Taiau

ms vilgsniai buvo smeigti tik em ios dykyns kalv papdje riog-
sanius akmenis ir nuolauas.
Iekojome nedideli, vos keli coli ilgio fosilini liekan, todl rpjo
tik tas maytis pasaulis, kuriame j buvo galima rasti. is pasaulis, kur m-
ginome siskverbti, atrod tarsi mayt kruopelyt bekratse mus supanios
dykros platybse. Jauiausi taip, tarsi btume vieninteliai gyvi mons visoje
planetoje, ir a atsidavs tik akmenini nuolau tyrimams.
akas buvo be galo kantrus ir atsakinjo paius vairiausius mano klau-
simus, nors j taip kamuodavau nuo ryto iki vakaro. Norjau, kad jis tiksliai
papasakot, kaip iekoti fosilini kaul. Jo nuomone, btina iekoti kako
savito, kako, kas savo sandara panaesnis ne akmen, o kaul; kas bliz-
ga kaip dantis; kas panau astikaul, o ne kalkakmen. Jo kalba atrod
paprasta, taiau suvokti odi esms negaljau. Kad ir kaip stengiausi, vis
tiek grdavau tuiomis. Apmaudiausia, kad akas, irdamas tuos paius
akmenis kaip ir a, ir toliau partempdavo stovykl pilnus krepius.
Gal gale vien grai dien pirm kart ivydau dykumos saulje tvis-
kant dant. Jis buvo tik iek tiek isikis i smiltainio nuolauos, taiau supra-
tau tikr tikriausias dantis! Jo emalis vilgjo visai kitaip, nei akmuo, ir jis
isiskyr i vis iki tol mano regt dalyk. Na gal ne visai taip juk kasdien
velgdavau panaius dalykus. Taiau kart skirtumas buvo tas, kad pats j
pamaiau ir sugebjau velgti uolienos ir kaulo skirtum.
Spindintis saulje dantis atkreip mano dmes, ir tada jo paviriuje pama-
iau gbrelius. Visas i uolienos iimtas dantis buvo sulig deimties cent mone-
ta, neskaitant akn, atsikiusi nuo jo pagrindo. Taiau man jis atrod didin-
gesnis u pat didiausi dinozaur, kurio griauius galima pamatyti muziejuje.
Staiga dykuma man tarsi pratrko kaul gausa. Ten, kur anksiau maty-
davau vien akmenis, dabar pastebdavau fosilij fragmentus, tarsi biau usi-
djs kakokius ypatingus akinius, irykinanius kiekvien uolienose gldin-
i kaulo nuolau. alia danties aptikau nedidelius kit kaul fragmentus, o
tada dar daugiau dant. irjau subyrjus andikaul, erozijos irykint
uolienos paviriuje. Dabar ir a vakarais grdavau ne tuiomis.
Kai pagaliau imokau pastebti kaulus, ankstesnis tariamai padrikas ms
grups vaikiojimas po uolienas gijo aiki tikslingumo poymi. I tikrj,
65
uvis tavyje
mons nesiblak po dykum kaip papuola. Jie laiksi kad ir nerayt, bet
aikiai apibrt taisykli. Pirma: remiantis bet kokiais ioriniais poymiais ir
ankstesni ekspedicij patirtimi, keliauti prie tinkamiausi uolien atodang.
Antra: nesekti kitiems fosilij iekotojams i paskos, o eiti savo keliu (akas
maloniai man leido ios taisykls nepaisyti). Treia: jeigu aptikai aukso gys-
l, bet joje jau darbuojasi kitas paleontologas, iekok kitos vietels arba imkis
tirti kad ir maiau perspektyvi srit. Kas pirmas prie stalo tam ir ksnis
gardiausias.
Bgant laikui, imokau skaityti enklus, pagal kuriuos galima iekoti
kitokio tipo kaul: ilgj, andikauli ir kaukoli nuolau. Kart aptiks,
niekada neprarasi gebjimo j rasti. Panaiai kaip gud vejai, vandens gelm-
se galintys velgti tnani uv, taip ir fosilij iekotojai imoksta pastebti
daugyb iorini poymi, ir fosilijos tiesiog ioka i akmen j pasitikti.
Pamau gijau gdi ir galjau sivaizduoti, kaip fosilij kaulai atrodo skir-
tingose uolienose ir esant kitokiam apvietimui. Fosilij paiekos anksti ryte
labai skiriasi nuo j paiek vidurdien dl besikeiianio apvietimo ir eli
rykumo.
iandien, prajus dvideimiai met, jau inau: atvyks nauj viet,
pradedant triaso uolienomis Maroke ir baigiant devono uolienomis Elsmyro
saloje, pradedi mokytis i naujo. Pirmas kelet dien bergdiai kamuojuosi
beveik kaip ir tais dviej deimtmei senumo laikais, kai su aku klajojau
po Arizon. Taiau dabar n kiek neabejoju, kad iekoma fosilija vliau ar
anksiau pasirodys.
Su aku turjome tiksl surasti viet, kur bt tiek kaul, kad galtume
bti tikri: ia yra turtingas fosilij sluoksnis, prie kurio galime prisikasti. Dar
iki man prisidedant prie Ferio grups toki viet jai jau buvo pavyk aptikti;
tai madaug imto pd [trisdeimties metr] ilgio uolienos ruoas, pilnas
smulki gyvn griaui.
Smulkiagrdiame molio skalno grunte Ferias su grupe ikas karjer.
Svarbiausia uduotis ikasti fosilijas, slgsanias iilgai plonyio n mili-
metro sluoksnio. Atidengtame sluoksnyje labai danai pasitaikydavo fosili-
ni kaul mayi, daugiausiai vos keli centimetr ilgio; jie buvo juodi,
todl atrod beveik kaip tamsios dms rusvos uolienos paviriuje. ioje vie-
toje radome daugyb liekan smulki gyvn: varli (vien pai seniausi),
66
bekoj varliagyvi, drie ir kit ropli, taip pat (tai itin svarbu) keleto anks-
tyvj induoli.
Svarbiausias bendras vis ankstyvj induoli bruoas dydis. Jie buvo
labai mai: dantys vos 2 mm ilgio. Juos aptikti padjo atidumas ir, inoma,
skm. Udengtas uolienos nuotrupls ar netgi keli smilteli, dantis galjo
taip ir likti nepastebtas.
ie ankstyvieji induoliai mane pakerjo. Atidengdavau plotel uolienos
su fosilij sluoksniu, dmiai apirdavau jo paviri 10 kart didinania
lupa. Ropindamas skverbiausi smiltain vilgsniu, spoksojau pro lup vos
per kokius 2 colius [5 cm] nuo ems. niks kartkartmis usimirdavau ir
sibraudavau kito paleontologo plotel, tada per galv trinkeljs purvinas
kaimyno sviestas krepys primindavo: brautis svetim teritorij nevalia.
Pagaliau imu laims valanda, ir paiekas vainikavo skm. Mano aptik-
ti dantys buvo atrs, su kauburliais ir aknimis. Gbreliai ypatingi. Kiekvie-
no danties pavirius turjo ypating nusidvjimo poymi tose vietose, kur
virutiniai ir apatiniai dantys prisispaudia vienas prie kito. Tai buvo vienas
seniausi mogui bdingo tikslaus skandio pavyzdi, aikiai matom dan-
tyse mayio induolio, gyvenusio prie 190mln.m.
Niekada nepamiriu toki akimirk! Radiniai, aptikti liauiojant po purv
ir trupinant akmenis, galjo pakeisti ms mstysen. is vaikikos ir i pairos
nereikmingos veiklos sugretinimas su viena didiausi intelektini paskat mane
pakerjo visiems laikams. Stengiuosi tai prisiminti visada, kai k nors ikasu.
T ruden grau universitet, apsstas ekspedicij. Norjau pats j su-
rengti, taiau rimtesniam sumanymui trko l, taigi kelionn Konektikut
tyrinti 200mln.m. uolien leidausi vienas. ios uolienos jau buvo gana gerai
itirtos XIX a. aptikta daug verting fosilij. Vyliausi: ias uolienas tirdamas
su savo lupa pagal stebuklingai skming ankstyvj induoli paiekos plan,
sugebsiu aptikti daugyb verting radini. Isinuomojs nedidel mikroauto-
bus ir pasiiups kelet krepi radiniams, ivykau.
Gavau dar vien verting pamok: paiekos buvo bergdios. Teko vl
grti pradin tak, kalbant tiksliau prie knyg apie geologij universiteto
bibliotekoje.
Turjau surasti viet, kur gerai atidengtos 200mln.m. uolienos, o Ko-
nektikute galjau kasinti tik ten, kur buvo rengiamasi tiesti kelius. Geriausia
67
uvis tavyje
toki kasinjim vieta bang skalaujama jros pakrant su uoltu skardiu,

nusta vieiai iplautomis uolien nuolauomis. vilgteljau emlap ir
pasirinkau nauj viet. Kanadoje, Naujosios kotijos provincijoje, jros pa-
krantje buvo pilna madaug 200mln.m. triaso ir juros uolien atodang.
Be to, turistiniai vadovai skelb, kad ia bna patys didiausi pasaulyje potvy-
niai vanduo kartais pakyla net daugiau kaip 50 pd [15 m]. Mane aplank
netiktina skm.
Paskambinau Polui Olsenui (Paul Olsen), i uolien specialistui, k tik
pradjusiam dstyti Kolumbijos universitete Niujorke. Dar gerokai iki po-
kalbio su Polu mane buvo uvaldiusios fosilij paiekos perspektyvos, taiau
pasikalbjs tiesiog nenustygau. I jo pasakojim apie ios vietovs geologin
sandar supratau, kad ji labai tinka iekoti smulki induoli ir ropli seno-
vini upi ir kop sukurtos uolienos galjo gerai isaugoti mayius kaulus.
Be to, Polas jau buvo rads dinozaur kaul ir j pdsak viename pakrants
ruo netoli Parsboro, Naujosios kotijos miesto.
Su Polu netrukus sukurpme plan, kaip nuvykti Parsbor ir papldi-
myje iekoti ma ikastini gyvn liekan. Polas buvo nepaprastai kilnus:
iose vietovse pats iekojo vairi gyvn fosilij ir jas tyrinjo, taigi tikrai
neprivaljo padti man, o juo labiau ten dirbti ranka rankon.
Apie savo ketinimus papasakojau Feriui, ir jis ne tik pasil pinig iai
ekspedicijai, bet ir patar pasikviesti draugn fosilij paiek specialistus Bil
ir ak. Pinigai, Bilas, akas, Polas Olsenas, puikios uolienos ir plaios ato-
dangos kas gali bti geriau? Kit vasar pirm kart tapau paleontologins
ekspedicijos vadovu.
Isinuomojs automobil, ivykau Naujosios kotijos pakrant kartu su
savo komanda. inoma, mano padtis buvo gana juokinga. Bilui ir akui,
kurie, kartu sudjus, praleido kur kas daugiau met iekodami fosilij, nei
a gyvenau iame pasaulyje, a tik vadinausi vadovu. I tikrj jie vadovavo
fosilij paiekai, o a tik apmokdavau j piet sskaitas.
Uolien atodangos Naujosios kotijos pakrantje buvo nepakartojamos.
Palei vis Fandio lank stksojo stats oraninio smiltainio uol skardiai.
Potvyniai kasdien uliedavo apie pus mylios [beveik kilometr] kranto ir at-
slgdami palikdavo bekrates oranins pamatins uolienos lygumas. Labai
greitai radome ikastini kaul keliose vietose. Uol laituose en bei ten bal-
68
Polas Olsenas ieko suakmenjusi pdsak potvyni uliejamose Nau-

josios kotijos emumose. Kilus potvyniui, vanduo ulies krant iki pat
uolos kairje. Rodykl rodo uolos viet, kurioje kart, prasidjus potvy-
niui, itnojome kelias valandas. Nuotrauka autoriaus.
tavo kaul ruoeliai. Polas visur rasdavo suakmenjusi pdsak, net seklu-
mose, kuri uolien skalaudavo kasdieniai potvyniai ir atoslgiai.
akas, Bilas, Polas ir a Naujojoje kotijoje kasinjome dvi savaites ir apti-
kome daugyb i uol kyani kaul gabaliuk, nuolau, atplai. Fosilij pre-
paruotojas Bilas nuolat mane perspdavo, kad lauko slygomis kaul nereikt
per daug nuvalyti geriau palikti smiltainyje, kad nuo akmens juos galt atskirti
laboratorijoje, naudodamas mikroskop, kur kas patikimesnmis slygomis.
Taip ir darme, taiau turiu pripainti fosilij laimikis mane iek tiek
nuvyl: keletas bat di su akmenimis, i kuri tai en, tai ten kyo kaul
nuolauos ir atplaios. Pamenu, vaiuojant namo, vis msiau: nors ir nedaug
k radome, ekspedicija dav nekainojamos patirties. Paskui pasimiau kelias
savaites atostog, o akas ir Bilas gro laboratorij.
Kai grau Boston, akas ir Bilas buvo ij pietauti. Tuo metu muzie-
juje lanksi keletas mano koleg; pripuol m spausti man rank, sveikinti
ir pleknoti per pet. Liaupsino taip, tarsi biau po didi pergali sugrs
karvedys, o a n nenutuokiau, kur ia uo pakastas. Jie pasil eiti Bilo labo-
ratorij ir apirti ekspedicijos trofjus. Suglums nuskubjau.
69
uvis tavyje
Po Bilo mikroskopu guljo maytis andikaulis, gal puss colio [apie

1,5cm] ilgio. Jame buvo keli labai mayiai dantukai. Neabejotina andi-
kaulis roplio: visi dantys turjo tik po vien akn, o induoli turi po kelias.
Taiau ant i dant buvo duobui ir gbreli, irim plika akimi. Kai
pairjau pro mikroskop, i nuostabos pakirto kojas: dant virnlse buvo
bding nusidvjimo ruoeli fragment. Taigi roplys turjo skand fosi-
lija buvo pusiau roplys, pusiau induolis.
Man neinant, Bilas ipakavo vien i uolienos luit, jame pastebjo
kaulo fragment ir, pasidjs po mikroskopu, preparavimo adata kruopiai
atskyr nuo akmens. Nors to nepripainome sau, kol dirbome lauke, ms
ekspedicija baigsi netiktina skme. Ir viskas tik Bilo dka.
Ko imokau t vasar? Vis pirma siklausyti ako ir Bilo odius.
Antra, suinojau, kad daugum didiausi atradim padaro ne ikasen ieko-
tojai kasinjim vietose, o kruopts preparuotojai laboratorijose. Gal gale
paaikjo svarbiausios pamokos apie paleontologo darb laukuose mans
dar lauk.
Bilo roplys buvo triteledontas i gyvn aptikta Piet Afrikoje, o da-
bar ir Naujojoje kotijoje. Tai labai reti ikastiniai gyvnai, todl nuspren-
dme kit vasar fosilij iekoti vl Naujojoje kotijoje. Vis iem nekan-
traudamas laukiau ekspedicijos. Jeigu bt manoma atkasinti fosilijas ale,
nedvejodamas biau to msis.
1985m. vasar nuvykome t pai viet, kurioje aptikome triteledont.
Klodas su fosilijomis plytjo paioje skardio apaioje, papldimyje, kur prie
kelet met nukrito nedidel atskilusios uolos nuolaua. Nordami kasinti
ia, turjome labai tiksliai pasirinkti laik: prasidjus potvyniui ten nusigau-
ti nemanoma, nes kylantis vanduo labai pavojingai priartdavo prie paiek
vietos.
Niekada nepamiriu jaudulio, apmusio pirm dien, kai, aplenk uolos
iky, vl ivydome ms ma rykiai oranins uolienos ruoel. Apstulbino
ne tai, k pamatme, o tai, ko nepamatme: trko didiosios dalies uolienos,
kur pernai dirbome. Per prajusi iem j sunaikino erozija. Ms verting
fosilij radimviet su puikij triteledont liekanomis nuplov jros bangos.
Bent kiek guod vienintelis dalykas: pakrantje mtsi oraninio smil-
tainio nuolau galjome tirti jas. Didij pakrants grunto dal, ypa toje
70
vietoje, kur kas ryt apeidavome kyul, sudar bazaltas 200mln.m. vulka-
nins kilms uoliena. Buvome tikri, kad joki fosilij ioje uolienoje nerasime:
pasak vienos paleontologijos aksiomos tokiose kadaise iki milinikos tem-
peratros kaitintose uolienose fosilini kaul likti negali. Penkias ar daugiau
dien per atoslgius tyrinjome pakrant, trupinome oraninius smiltainio
luitus, bet veltui.
Uoliai mme dirbti tuomet, kai vien vakar prie namelio privaiavo
vietinio organizacijos Lions Club skyriaus prezidentas. Jis iekojo teisj vie-
tiniam grauoli konkursui, rengiamam per tradicin Tv nam savaits
vent Parsbore. ias atsakingas pareigas Parsboro gyventojai visada patikda-
vo miesto sveiams, nes vietiniams bt buv sunku nealikai vertinti savo
kratietes. iame renginyje daniausiai teisjaudavo viena pagyvenusi pora i
Kvebeko, kuri tkart Parsbor neatvyko, ir mano grupei buvo pasilyta juos
pavaduoti.
Taiau kol vertinome vietines grauoles, po to dar gana ilgai ginijoms,
kol irinkome nugaltoj, gerokai utrukome ir kit dien, umir apie po-
tvynio laik, tapome jros belaisviais u bazalto skardio vingio. Likome ka-
linti porai valand ant mao, madaug 50 pd [15 m] ploio, kyulio. Jis
sudarytas i vulkanins uolienos, todl niekam i ms niekada nebt ovusi
mintis ia iekoti fosilij.
Nordami iblakyti nuobodul, mtme vanden akmenlius, paskui
sumanme patyrinti uolien tikjoms rasi koki nors domi kristal
ar mineral. Bilas pradingo u uolos kyulio, o a pradjau apirinti bazal-
to sien, stksani u nugar. Madaug po penkiolikos minui igirdau
mane aukiant. Niekada nepamiriu, kaip Bilas, mgindamas sutramdyti
jaudul, suuko: Ei, Nilai, ar nenortum pamatyti, k radau? Apjs kyul,
pamaiau spindinias i susijaudinimo jo akis. Tada vilgteljau uolien po
jo kojomis. I jos kyojo maos baltos dalels fosiliniai kaulai. Tkstaniai
fosilini kaul!
Tai buvo btent tai, ko ir iekojome smulki kaul telkinys. Paaikjo,
kad vulkanins uolienos ioje vietovje nevisikai vulkanins. Kur ne kur per
bazalto uol drieksi smiltainio sruogos. io kyulio uolienos susiformavo i
purvo nuoliau, kurias sukeldavo isivers ugnikalnis. Nuoliau purve ir
sustingo senoviniai gyvnai.
71
uvis tavyje
Namo parsigabenome tonas ios uolienos. Joje aptikome daugiau tritele-

dont, kelet primityvi krokodil ir kit drieus panai ropli. inoma,
patys vertingiausi radiniai buvo triteledontai, nes jie patvirtino fakt, kad kai
kurie senoviniai ropliai jau turjo induoliams bding skand.
Ankstyvieji induoliai, pavyzdiui, Ferio grups aptikti Arizonoje, jau tur-
jo labai tiksl skand. Virutini dant gbreli nusidvjimas visikai sutampa
su nelygum isidstymu ant apatini dant. Tokio pobdio nusidvjimas
itin aikus, tad pagal senovini induoli skandio tip ir dant nusidvjim
galima atskirti vairias ris. Arizonoje Ferio aptikt induoli skandis kitoks
ir kitokie nusidvjimo poymiai, nei to paties laikotarpio induoli, kuri fosi-
lini liekan randama Piet Amerikoje, Europoje arba Kinijoje.
Jeigu galtume ias fosilijas palyginti tik su dabartiniais ropliais, induo-
li mitybos kilm toliau likt didele paslaptimi. Kaip jau esu minjs, kro-
kodilai ir drieai neturi gerai sutampanio skandio. Ir ia pagalbon atskuba
triteledontai. Jeigu nukeliautume laiku tolim praeit, prie uolien, kurios
bt apie 10mln.m. senesns nei uolienos, kurias tyrme Naujojoje kotijo-
je, aptiktume triteledont su induoliams bdingo skandio pradine versija.
Triteledont dant virns nesutampa taip tiksliai, kaip induoli dan-
t: vidinis virutinio danties pavirius iorin apatinio danties paviri trinasi
tarsi irkli amenys. inoma, skandio pokyiai nevyko tutumoje. Netur-
t stebinti ir tai, kad pirmieji ems gyventojai, turintys induoliams bding
skand, taip pat yra panas induolius apatinio andikaulio, kaukols ir
griaui sandara.
Puiki paleontologiniame metratyje ilikusi dant bkl teikia labai
tiksli informacij, kaip induoliai kramt ir kaip pradjo vartoti kitok mi-
tal. induoli vystymosi istorija tai didia dalimi vairi mitybos bd
vystymosi istorija.
Kiek jaunesniuose sluoksniuose, nei klodai, kuriuose randama tritele-
dont, galima aptikti daugyb kit induoli ri, turini kitoki dant
sandar ir skandio savybes, imokusi dantis pritaikyti prie nauj gyvenimo
slyg. Madaug 150mln.m. uolienose, randamose visame pasaulyje, galima
aptikti ma grauik pana induol, turint naujo tipo dant eiles.
ie organizmai grind keli, kuris dav pradi ms pai atsiradimui.
Juos vienijo vienas labai svarbus bruoas: andikauliuose buvo skirting ri
72
Triteledontas ir jo virutinio andikaulio fragmentas, aptik-

tas Naujojoje kotijoje. andikaulio fragmento pieinio auto-
rius Laslas Meoljus (Lazlo Meszoley).
dant. Dantys sukr tam tikr darbo pasidalijim. Burnos prieakyje esantys
kandiai maisto atksdavo, iltiniai j pradurdavo, o u j esantys kapliai ir
krminiai smulkino ir tryn.
ie smulks, iorikai peles panas induoliai vienas svarbiausi ms
pai istorijos etap. Jeigu tuo abejojate, sivaizduokite, kaip bt sunku val-
gyti obuol, o dar geriau didiul mork, jeigu neturtumte kandi ir
krmini dant. Ms vairiaris racionas nuo vaisi ir msos iki puri py-
ragaii galimas tik todl, kad ms tolimiems giminaiiams, senoviniams
induoliams, isivyst dantys su labai tiksliu skandiu. Ir, inoma, pradin io
reikinio raida matyti burnoje triteledont ir kit, dar senesni ms giminai-
i, kuri prieakiniai dantys turi kiek kitoki form ir gbreli bei duobui
sandar, nei dantys, esantys giliau.
Kas kietesni dantys Ar kaulai?

Ko gero neverta n minti, kad iskirtin dant savyb kietumas. Jie turi
bti kietesni u smulkinamus maisto gabaliukus (sivaizduokite, kaip sektsi
smulkinti msos gabal kempine). Daugeliu atvilgi dantys yra kieti kaip
akmenys, ir taip yra dl to, kad j sudtyje yra labai kieto mineralo.
ios mineralins mediagos hidroksilapatito yra molekulinje ir ls-
telinje dant ir kaul infrastruktroje, todl jie yra atspars lenkimui, spau-
73
uvis tavyje
dimui ir kitokiam mechaniniam poveikiui. Dantys yra ypa kieti dl to, kad
juos dengianti kieta kaulin mediaga, emalis, turi kur kas daugiau hidroksila-
patito, nei bet kuri kita kno dalis, skaitant ir kaulus. Emalis suteikia dantims
blizgaus baltumo. inoma, emalis tai tik vienas i keli sluoksni, sudaran-
i dantis. Hidroksilapatito taip pat gausu ir vidiniuose danties sluoksniuose,
pavyzdiui, pulpoje ir dentine.
Gamtoje yra daugyb organizm, turini labai tvirtus audinius pa-
vyzdiui, dvigeldiai moliuskai ir omarai. Taiau j organizme nra hidro
ksilapatito. Omar ir dvigeldi moliusk kiaut tvirtum nulemia kitos
mediagos kalcio karbonatas ir chitinas. Be to, i gyvn knus dengia
egzogriauiai t. y. ioriniai griauiai. Ms tvirtyb gldi viduje.
Tai, kad tvirtosios ms organizmo dalys yra viduje dantys burnoje, o
kaulai kne yra viena svarbiausi induoli savybi. Galime valgyti, jud-
ti, kvpuoti ir netgi asimiliuoti tam tikrus mineralus dl to, kad organizme
yra audini, turini hidroksilapatito. U iuos gebjimus turime dkoti ben-
driems mogaus ir uv protviams. iuo atvilgiu uvys, varliagyviai, ropliai,
paukiai ir induoliai yra panas mus. Visi turi darini, kuri sudtyje yra
hidroksilapatito. Taiau i kur visa tai atsirado?
ia susiduriame su svarbiu intelektiniu klausimu. Jeigu suinosime, kur,
kada ir kaip atsirado kieti kaulai ir dantys, galsime atsakyti ir klausim,
kodl atsirado. Kodl ms protviams isivyst tokio tipo tvirti audiniai? Ar
jie saugojo gyvnus nuo tam tikr aplinkos veiksni? O gal j paskirtis pa-
gelbti judti? Atsakymus iuos klausimus galima rasti fosilijose, slgsaniose
madaug 500mln.m. uolienose.
Prie seniausi ikastini gyvn, gyvenusi vandenynuose prie 500
250mln.m., priskiriami konodontai. Konodontus XIX a. ketvirtajame de-
imtmetyje atrado rus biologas Kristianas Panderis (Christian Pander), apie
kur dar kalbsime keliuose skyriuose. Tai mai kiautuoti jriniai organizmai,
turintys ior atsikiusi atri smaig eiles.
Nuo K. Panderio atradimo laik konodont buvo aptikta visuose emy-
nuose. emje yra viet, kur, perskl bet kur akmen, btinai rasite daug
konodont liekan. Paleontologai yra apra imtus i gyvn ri.
Ilg laik apie konodont prigimt nieko nebuvo inoma. Vieni moks-
lininkai juos laik gyvnais, kiti augalais, dar kiti mineralais. Beveik kie-
74
kvienas j rmsi sava teorija. Buvo rodinjama, kad konodontai yra jrini
moliusk, pini, stuburini ar netgi kirmli liekanos. Ginai ir splions
baigsi, kai paleontologai aptiko sveikas fosilines konodont liekanas.
Pirmj pavyzd, padjus isprsti konodonto problem, aptiko vienas
paleontologijos profesorius, riuodamas radinius Edinburgo universiteto r-
syje. Jis aptiko akmenin plokt su organizmo, panaaus ng, atspaudu.
Galbt kai kurie jas prisimena i biologijos pamok tai primityvs gyvnai*,
neturintys nasr. ie gyvnai igyvena prisitvirtindami prie uv ir misdami
j krauju bei kno audiniais.
Ngs spaudo priekinje dalyje buvo siterpusios maos fosilijos, kurios
atrod pastamos. Konodont liekanos. Netrukus panai nges organizm
fosilij aptikta Piet Afrikos, vliau ir Jungtini Amerikos Valstij vakarins
dalies uolienose. Visi ie organizmai turjo bendr iskirtin savyb: j nasruo-
se buvo itisi komplektai organ, seniai inom konodont pavadinimu. Iva-
da pirte pirosi: konodontai tai dantys. Ir ne iaip sau dantys. Konodontai
buvo senovini beandi stuburini dantys.
Beveik pusantro imto met paleontologai nesuprato, kad turi seniausius
ikastinius dantis. Norint paaikinti, kodl taip nutiko, btina trumpai papa-
sakoti, kaip organizmai fosilizuojasi. Geriausiai isilaiko kietosios kno dalys,
pavyzdiui, dantys. Minktosios dalys raumenys, oda ir vidaus organai
daniausiai suyra, t. y. fosilijomis nevirsta.
Muziej saugyklose gausu fosilini griaui, kriaukli ir dant, taiau be
galo maai fosilizuot vidaus organ ar smegen. Retkariais, kai i minktj
audini lieka koki nors ikastini pdsak, daniausiai tai bna atspaudai,
arba ilajos. Paleontologiniame metratyje gausu konodont dant, taiau pri-
reik 150m., kol aptikome j kn atspaudus. iems knams bdinga dar
viena nepaprasta savyb nra tvirt kaul. Tai buvo minktakniai gyvnai
su tvirtais dantimis.
Daugyb met paleontologai ginijosi, kodl i viso atsirado tvirti vidi-
niai griauiai, kuri sudtyje yra hidroksilapatito. Mokslininkams, kurie mano,
kad griauiai prasidjo nuo andikaulio, stuburo arba apsaugins kno dangos,
* ioje knygoje ngs ir miksinos vadinamos primityviomis uvimis, taiau pagal lietuvik
tradicij tai ne uvys. Tai kitos klass gyvnai. r. A. Maionio Stuburini zoologija.
Vert. past.
75
uvis tavyje
konodontai virto kakuo panaiu svetimkn burnoje. Matyt, dantys tapo

pirmosiomis kno dalimis, turiniomis hidroksilapatito. Tvirti kaulai atsirado
ne todl, kad gyvnas galt apsisaugoti, o kad galt sti kitus gyvnus.
Btent nuo i gyvn ir prasidjo karas vis su visais. I pradi di-
desns uvys mito maesnmis, o vliau sibgjo ginklavimosi varybos.
Maoms uvims vystsi arvai, didelms augo vis didesni nasrai, kad galt
tuos arvus perkrimsti, ir t. t. Dantys ir kaulai i esms pakeit kovos dl
ilikimo pobd.
Viskas darosi dar domiau, panagrinjus kai kuriuos seniausius ikastinius
gyvnus, turinius kaulin galvos arv. iek tiek vlesniuose, nei tie, kuriuo-
se randama ankstyvj konodont, sluoksniuose pamatysime, kaip atrodo
pirmj organizm, kuri galvos turjo tvirt kaulin dang, griauiai. Jie
priklaus skydaodiams panaiems uvis gyvnams, gyvenusiems madaug
Konodontai Skydaodiai
Konodontas (kairje) ir skydaodis (deinje). I pradi bdavo randama pavie-

ni konodont. Vliau, kai buvo aptikta i organizm sveik ikastini lieka-
n, pavyko isiaikinti, kad konodont komplektai tarnavo kaip dant eils be-
andi minktakni gyvn nasruose. Skydaodio galva padengta kauliniu
arvu. Pro mikroskop matyti, kad jo sluoksniai yra sudaryti i ma dantis
primenani darini. Atkurt konodonto dant eil maloniai pateik dr. Mar-
kas Pernelis (Mark Purnell) i Lesterio universiteto ir dr. Filipas Donohju (Philip
Donoghue) i Bristolio universiteto.
76
prie 500mln.m. J fosilij randama viso pasaulio uolienose nuo Arkties iki
Bolivijos. Savo ivaizda skydaodiai primena storauodegius msainius.
Skydaodiai turjo disko formos galv, padengt gerai isivysiusiu kau-
liniu arvu. Jeigu i muziejaus saugyklos staliaus itraukiau tokio ikastinio
gyvno pavyzd ir parodyiau, i karto pastebtumte vien keist jo savyb:
skydaodio galvos griauiai blizga panaiai kaip ms dantys ar uv vynai.
Mokslinink ko gero labiausiai diugina tai, kad gamtos pasaulis nepa-
liauja avti ir stebinti. Puikus to pavyzdys yra skydaodiai, vieni seniausi
beandi ems gyvn, vieni i pirmj ems organizm, turjusi gerai
isivysius kaulin galvos arv.
Jeigu perpjautume skydaodio kaukols kaul, pjv upildytume plas-
tiku, padtume po mikroskopu ir dmiai apirtumme, ivystume tai, kas
visai nepanau jok pastam audin. Veikiausiai pamatytumte, kad kau-
kols kaulo sandara tokia pati, kaip ir ms danties. Jo iorje yra emalis,
o viduje pulpa. Visas kaulinis skydas yra sudarytas i tkstani dantuk,
suliet vien kaul. Taigi is galvos arvas vienas ankstyviausi paleonto-
loginiame metratyje sudarytas i dant. Pirmj dant pradin paskirtis
buvo pastverti grob, vliau gyvnams isivyst tam tikra atmaina dant, kuri
paskirtis apsisaugoti nuo prie.
Dantys, liaukos ir plunksnos

Dantys tapo ne tik visikai naujos gyvensenos pradininkais, bet ir atvr nau-
j organ vystymosi keli. Dantys vystosi sveikaujant dviems odos audini
sluoksniams.
Esm tokia: abu sluoksniai susilieia, j lstels pasidalija, ir sluoksniai
pakeiia savo form, o j lstels pagamina skirtingus baltymus. Iorinis
sluoksnis iskiria mediag, i kuri susidaro emalis, o vidinis sluoksnis sufor-
muoja dentin ir pulp danties viduje. Bgant laikui, susidarius pagrindinei
danties sandarai, formuojasi detals gbreliai ir daubels, pagal kuri form
galima atpainti induoli ris.
Danties vystymsi lemia i dviej audinio sluoksni sveika: iorinio
plono lsteli ir vidinio, laisvesnio. Jiems sveikaujant, susidaro klosts, ir abu
sluoksniai iskiria mediagas, kurios suformuoja organ (dant). Pasirodo, ly-
77
uvis tavyje
giai tokie patys procesai skatina vystytis struktras odoje: vynus, plaukus,
plunksnas, prakaito ir netgi pieno liaukas. iais atvejais du sluoksniai susilie-
ia, sudaro klostes ir iskiria baltymus. I tikrj, itisos baterijos svarbiausi
reguliuojanij gen, aktyviai veikiani bet kurio tipo audinyje vykstant
iam procesui, yra daugeliu savybi panaios.
is pavyzdys primena daugelio technini monijos laimjim raidos is-
torij. Tik irasta plastiko liejimo technologija buvo pritaikyta gaminti vai-
riausius daiktus nuo automobili detali iki aisl. Dant istorija daug kuo
panai. Dant formavimosi procesas nulm vairiausi organ vystymosi
odoje pradi.
oda
plaukai
plunksnos
pieno
liaukos
dantys
plaukai
plunksnos
pieno
liaukos
dantys
Dantys, pieno liaukos, plunksnos ir plaukai vystosi sveikau-

jant odos sluoksniams.
78
Skydaodi pavyzdys atskleidia, kokius kratutinumus jis gali pasiekti.

Kalbant apie paukius, roplius ir mones, is procesas yra dar radikalesnis.
ie organizmai niekada nebt gij vyn, plunksn ar pieno liauk, jeigu
iki j nebt idyg dantys. Pakeistas dant formavimo mechanizmas leido
susidaryti kitiems svarbiems odos dariniams. Tarp toki skirting organ
kaip dantys, plunksnos ir pieno liaukos, gyvuoja nepaneigiamas senas isto-
rinis ryys.
Pirmuose keturiuose ios knygos skyriuose aptarme skirting organizm
t pai organ atsiradim ir vystymsi. 1 skyriuje kalbjome, kad galime
numatyti vietas, kur yra senovini uolien ir galima aptikti seniausius fosi-
linius ms pai organ variantus. 2 skyriuje pasakojome, kaip sekti tam
tikr griaui sand vystymsi nuo uv iki moni. Treiajame kaip skir-
tinguose organizmuose veikia paveldima ms organizm dalis DNR ir
gen receptas, pagal kur susiformuoja atskiri organai. iame, t. y. 4, skyriuje
rodome, kad skirtingi organai dantys, pieno liaukos ir plunksnos turi
bendr pagrind. J vystymsi nulemiantys biologiniai mechanizmai visuose
organizmuose veikia panaiai. siirj skirting organ ir gyvn panau-
mus, pradedame pripainti, kad visa ems gyvybs vairov tra vienos temos
variacijos.
79
penktas skyrius
Griauiai su galva
L
ikus dviem dienoms iki anatomijos kurso egzamino, apie antr valand
nakties sdjau laboratorijoje ir mginau siminti galvos nervus. mo-
gus turi dvylika galvos nerv, ir kiekvienas j atsiakoja, suformuodamas
mantrias pynes ir kilpas kaukols viduje. Nordami itirti iuos nervus, per-
pjovme kaukol nuo kaktos iki smakro ir ipjovme kai kurias skruostikauli
dalis. Dabar, sddamas laboratorijoje, rankose laikau po kaukols pus ir d-
miai apirinjau susiraizgiusias nerv pynes, nusidriekusias nuo smegen iki
vairi raumen ir jutimo organ.
Mane ypa suavjo du galvos nervai triakis ir veidinis. Sudtinga
j struktra peraugo kak itin paprasto, kak nepaprastai aikaus, to,
kas privert mogaus galv pavelgti kitaip. Pamatyti giliai slypint pa-
prastum man padjo tai, kad jau buvau ityrs kur kas paprastesnius ryklio
galvos nervus. avesys to, k pavyko suprasti (nors tai nebuvo jokia nau-
jiena: lyginamosios anatomijos specialistai visa tai isiaikino daugiau kaip
prie imtmet), ir tampa prie artjant egzamin privert umirti, kur esu.
Apsidairiau.
Buvo pats vidurnaktis, laboratorijoje sdjau vienui vienas. Aplink
mane, ukloti baltomis antklodmis, tysojo dvideimt penki negyvliai. Pir-
m ir paskutin kart pradjo drebti kinkos. Mane sukaust toks siaubas,
jog ant galvos m piestu stotis plaukai, o kojos paios m neti ijimo
link, ir, neprajus n kelioms sekundms, gaudydamas kvap jau stovjau
autobus stotelje.
81
uvis tavyje
Neverta n minti jauiausi kaip paskutinis kvailys. Pamenu, pasakiau

sau: ubinai, tau tikrai trksta vieno ulo. Taiau i mintis netrukus dingo:
pamaiau, kad laboratorijoje palikau nam raktus.
O ul pameiau dl to, kad mogaus galvos anatomija gali pakerti ir yra
savitai grai. Vienas i mokslo teikiam diaugsm yra tas, kad kartkartmis
galima pamatyti modelius, kurie atskleidia tam tikr i pairos netvarkos
tvark. Igstis virto geru dalyku: pajutau, kad galiu kiaurai permatyti rei-
kinius ir aptikti j esm. iame skyriuje pavelgsime esm, gldini ms
pai galvose. inoma, uv galv taip pat nepamirime.
Netvarka galvoje
Galvos anatomija ne tik sudtinga, bet ir sunkiai itiriama, nes jos audiniai,
prieingai nei kiti ms organai, yra paslpti kaukolje. Kad pamatytume galvos
kraujagysles ir organus, turime tiesiogine prasme sigauti kaukol per skruosti-
kaulius, kakt ir smegenin. Galvoje aptiksime skaidul, panai val, kamuo-
liuk. Keliaudami per kaukol, nervai ir kraujagysls isiraito mantriomis kilpo-
mis ir vingiais. Mautje smegeninje telpa tkstaniai nerv atak, raumen ir
kauliuk. I pirmo vilgsnio tai atrodo didel painiava.
Ms kaukol sudaro trys pagrindins dalys: plokts, blokai ir sti-
pinai. Plokts udengia smegenis. Pliauktelkite sau per galv ir jas pajusite.
Didels plokts, sudaranios didij smegenins dal, tarpusavyje sujungtos
kaip dlions dalys. Naujagimi kaukols smegenins plokts nesuaugusios;
tarpas tarp j vadinamas momenliu. Momenlis gerai pastebimas (kartais
net matyti, kaip po juo tvinkioja smegen audinys). Kdikiui augant, kaulai
didja, ir iki dvej met visikai suauga.
Kita ms kaukols dalis yra po smegenimis. Ji suformuoja smegenis lai-
kant pagrind. Kitaip nei smegenis i viraus dengianios plokts, pagrindo
kaulai panas sudtingus blokus. Per juos nusidriekia daugyb kraujagysli
ir nerv. Trei kaukols dal sudaro andikauliai, vidurins ausies ir gerkls
kauliukai. I pradi ie kaulai primena stipinus, kurie tolydio keiia form ir
suauga varius darinius, padedanius kramtyti, ryti ir girdti.
Kaukolje yra daugyb skyri ir ertmi, kuriuose vairs organai. Aki-
vaizdu, kad didiausi ertm uima smegenys, kitas akys, aus ir nosies da-
82
Griauiai su galva
teorin galva mogaus galva
plokts
blokai
stipinai
Plokts, blokai ir stipinai: kaukols tema, ir viena i variacij ia tema mogaus

kaukol. Kiekvienas kaukols kauliukas gali bti susietas su vienu i i dalyk.
riniai. Norint perprasti galvos anatomij, ias ermes ir organus btina suvokti
trimatje erdvje.
Prie galvos kaul ir organ yra prisitvirtin raumenys, padedantys ksti,
kalbti, judinti akis ir galv. Su iais raumenimis jungiasi dvylika por nerv;
kiekvienas j, ieidamas i smegen, pasiekia tam tikr galvos srit. Tai yra tie
studentams siaub keliantys galvos nervai.
Norint suprasti galvos sandaros esm, jos nervus btina laikyti daugiau
nei netvarkingu raizginiu. I tikrj, dauguma i nerv gana paprasti. Pa-
tys paprasiausi atlieka vienintel funkcij prisijungia prie vieno raumens
arba organo. Galvos nervas, kuris jungiasi su nosies struktromis, t. y. uosls
organais, vykdo tik vien uduot i nosies audini perduoda informacij
smegenis. iuo poiriu kiti nervai, kurie jungiasi su akimis ir ausimis, taip
pat nra labai sudtingi: regos nervas utikrina regjim, o klausos nervas
klaus. Kitos keturios galvos nerv poros aptarnauja tik raumenis leidia
judti akims akiduobse arba sukinti galv.
Taiau keturi galvos nervai jau daugel deimtmei priveria medicinos
studentus pulti nevilt. Nesunku paaikinti dl ko: jie atlieka labai sudtingas
funkcijas, dl to galvoje isiraito vingiuotais takeliais. Triakis ir veidinis ner-
vai nusipelno ypatingo dmesio abu ieina i smegen ir isiakoja pain
83
uvis tavyje
atak tinkl. Kiekviena triakio arba veidinio nervo ataka primena kabel,
kuriuo perduodami interneto duomenys, televizinis ir garsinis signalai.
iomis atakomis taip pat perduodama informacija, utikrinanti jutimo
organ ir raumen veikl. Atskiros jutimo organ ir raumen veikl utikri-
nanios skaidulos gali sietis su vairiomis smegen dalimis, taiau jos susipina
pavienius kabelius (t. y. triak ir veidin nervus), i kuri vl isiakoja
atskiras atakas, siekianias paias vairiausias galvos sritis.
Triakio nervo atakos atlieka dvi svarbias funkcijas: valdo raumenis ir
smegenis perduoda sensorin informacij, k jauia nerv galns didiojoje
veido dalyje. Triakis nervas valdo raumenis, kurie veikia, kramtant maist, taip
pat mayius raumenis, esanius giliai vidurinje ausyje. Be to, triakis nervas
utikrina veido jautrum todl, gav antaus, patiriame ne tik emocin, bet ir
fizin skausm: nervas siunia sensorin informacij i veido odos atgal smege-
nis. Stomatologui triakio nervo atakos taip pat puikiai pastamos. vairios io
nervo atakos siekia dant aknis. Suleidus anestetiko srit, pro kuri eina viena
io nervo atak, nuslopinamas jautrumas tam tikroje dant eils srityje.
Veidinis nervas taip pat valdo raumenis ir sensorin informacij. Jau pats
pavadinimas rodo, kad jis yra pagrindinis nervas, valdantis mimikos raume-
nis. ie mayiai raumenys leidia ypsotis, susiraukti, kilnoti antakius, iplsti
nerves irt.t. Raumenys pavadinti vardais, susijusiais su j funkcijomis.
Vienas i svarbiausi raumen, kurie veikia susiraukiant burnos kam-
puius jis nuleidia emyn vadinamas depressor anguli oris (burnos kampo
nutraukiamasis raumuo). Dar vienas spdingai pavadintas raumuo yra corru-
gator supercilli (antaki suraukiamasis raumuo). nerves pleia nosinis rau-
muo nasalis. Kiekvien i raumen, kaip ir kitus mimikos raumenis, valdo
veidinio nervo atakos. Kreiva ypsena arba pusiau nuleistas vienos akies vokas
byloja, kad kakas nutiko vienos galvos puss veidiniam raumeniui.
Tikriausiai ima aikti, kodl usisdjau laboratorijoje iki vlumos, tyri-
ndamas iuos nervus. Atrod, visi su jais susij dalykai neturi jokios prasms.
Pavyzdiui, tiek nuo triakio, tiek nuo veidinio raumens eina mayts ata-
kos raumenis, esanius giliai ausyse. Kodl du skirtingi nervai, dirginantys
skirtingas veido ir andikauli dalis, siunia atsiakojimus ausies raumenis,
esanius vienas greta kito? Dar painiau, kad triakis ir veidinis nervai beveik
susikerta, o j atakos siekia veid ir andikaul. Kodl? Atrodo, i nerv
84
Griauiai su galva
funkcijos dubliuojasi, o j skaidulos yra susiraizgiusios, j sandaroje negalime

velgti jokios tvarkos ar prasms, ir dar labiau nesuprantama, kaip jie dera su
ploktmis, blokais ir stipinais, sudaraniais kaukol.
Mstydamas apie iuos nervus, prisiminiau savo pirmsias dienas ika-
goje 2001m.
Man paskyr viet laboratorijoje, rengtoje prie imtmet pastatytame
name, kurioje reikjo pakeisti elektros instaliacij, vandentiekio sistem ir
rengti oro kondicionierius. Pamenu t dien, kai darbininkai prakirto sie-
nas, nordami prisikasti prie vidaus rengini. Pamat laidus ir vamzdius, jie
nustro beveik taip pat kaip a, atvrs mogaus galv ir pirm kart ivyds
triak ir veidin nervus. Laidai, kabeliai ir vamzdiai sudar netiktin raiz-
galyn. Joks sveiko proto projektuotojas nebt suplanavs pastato taip, kad
kabeliai ir vamzdiai raizgytsi tokiomis mantriomis kilpomis ir bt taip
sudtingai ivingiuoti.
tai ia ir visa esm. Tas pastatas buvo pastatytas 1896m., ir vandentie-
kio sistema, elektros instaliacija rod daugkartini perstatym ir atnaujinim,
neatpastamai pakeitusi pirmin projekt, padarinius. Jeigu norite suprasti
io pastato elektros instaliacij ir vandentiekio sistem, turite inoti jo istori-
j, kaip is pastatas bdavo atnaujinamas vis kitai mokslinink kartai. Mano
galva taip pat turi ilg istorij, ir i istorija atskleidia, kodl triakis ir veidinis
nervai yra taip sudtingai supainioti.
Kiekvieno ms istorija prasideda nuo apvaisinto kiauinlio.
Esm embrionuose
I pradi jokia gyva btyb neturi galvos. Naujas organizmas atsiranda tada,
kai spermatozoidas susijungia su kiauinliu ir sudaro nauj lstel apvai-
sint kiauialst (zigot). Per pirmsias tris savaites po apvaisinimo patiriame
virsm nuo paviens lstels iki lsteli gniutullio, paskui tampame svaido-
mojo disko formos lsteli sankaupa, o dar vliau gyjame vamzdelio form,
kurioje jau galima aptikti keli skirting tip audinius.
Dvideimt trei dvideimt atunt dien po apvaisinimo priekin io
vamzdelio dalis sustorja ir suformuoja klost, ulinkdama papilvs pus, ir
gauna embrionui bding susirietusio vaisiaus poz. ioje vystymosi stadijoje
85
uvis tavyje
embriono galva atrodo kaip didelis laas. io lao pagrindas leidia pamatyti
daugel esmini galvos sandaros savybi.
Apie srit, kuri vliau taps gerkle, vystosi keturi nedideli pabrinkimai:
per pirmas tris savaites pasirodo du, o kiti du atsiranda madaug keturiomis
dienomis vliau. velgiant i alies, n vienas pabrinkimas neatrodo ypatingas:
gumullis, nuo kito tokio pat gumullio atskirtas klostele. Taiau stebdami,
kas vyksta gumulliuose ir klostse, pastebsime galvos sandaros tvark ir gro-
, kartu su triakiu ir veidiniu nervais.
ie sustorjimai vadinami skliautais. I vien skliaut lsteli susifor-
muoja kaul audiniai, i kit raumenys ir kraujagysls. Kiekvien skliaut
sudaro vairi lsteli miinys. Kai kurios j atsirado dalijantis kitoms lste-
lms, kitos ilgai migravo, kol atsidr skliaute. Nustaius, kokie suaugusio
organizmo organai susidaro i vienoki ar kitoki skliauto lsteli, viskas
gauna aikum.
Galiausiai i pirmojo skliauto audini susiformuoja virutinis ir apati-
nis andikauliai, du klausos kauleliai (plaktukas ir priekalas), taip pat su jais
susijusios kraujagysls ir raumenys. I antrojo susidaro treias klausos kaule-
lis kilpa, gerkls kauliukas ir dauguma raumen, valdani veido mimik.
I treiojo skliauto susiformuoja kaulai, raumenys ir nervai, isidstantys kiek
giliau gerklje; jie padeda ryti. Galiausiai, ketvirtasis skliautas suformuoja pa-
ius giliausius gerkls organus, taip pat gerklas bei raumenis ir kraujagysles,
supanias gerklas ir padedanias joms veikti.
Jeigu iki smeigtuko galvuts dydio susimaintumte ir siskverbtu-
mte embriono burn, vidiniame jos paviriuje aptiktumte dub, ati-
tinkani kiekvien sustorjim. I viso yra keturios dubos, kurios, kaip
ir ioriniai skliautai, suformuoja svarbius organus. Pirma duba pailgja ir
virsta Eustachijaus vamzdiu, taip pat kai kuriomis vidurins ausies dali-
mis. I antros pasidaro ertm, kurios sienelse isidsto tonzils. I treios
ir ketvirtos dubos sieneli atsiranda svarbios liaukos: prieskydin, ukr-
io ir skydliauk.
Visa, apie k papasakojau, pads perprasti pai sudtingiausi galvos
nerv ir didiosios galvos dalies sandaros ypatumus.
Kai mstome apie triak nerv, turime prisiminti pirmj skliaut. Kai
kalbame apie veidin nerv, turime prisiminti antrj skliaut. Triakis nervas
86
Griauiai su galva
su andikauliais ir vidurins ausies dalimis susisiekia todl, kad visos dalys, u

kuri veikl atsakingas is nervas, isivyst i pirmojo skliauto audini. T pat
galima pasakyti apie veidin nerv ir antrj skliaut. Kas sieja veidinio nervo
valdomus mimikos raumenis su ausies raumenimis? Jie abu isivyst i antrojo
skliauto.
Sudtingi treiojo ir ketvirtojo skliaut nerv keliai taip pat yra susipyn:
jie inervuoja organus, isivysiusius i atitinkam skliaut audini. i skliau-
t nervai, prie kuri taip pat priskiriami lieuvinis rykls ir klajoklinis nervai,
isidst taip pat, kaip ir abiej pirm skliaut nervai: kiekvienas j sujungtas
su organais, isivystaniais i to skliauto, su kuriuo yra susijs.
inodami principin galvos sandaros schem, galime suprasti vien i
apokrifini anatom istorij. Legenda byloja, kad 1820m. Johanas Volfgan-
gas Get (Johann Wolfgang Gthe) vaiktinjo po Vienos yd kapines ir neti-
ktai pamat avino mait. Baltavo stuburo slanksteliai, o vir j guljo apdau-
yta kaukol. Tsyk J. V. Get aplank nuvitimas: jis pamat, kad kaukols
nuolauos labai panaios gumbuotus stuburo slankstelius.
is nuvitimas jam atskleid kaukols struktros esm: kaukol sudaro
tarpusavyje susijung ir suaug slanksteliai, sudarantys skliaut, kuriame gldi
smegenys ir jutimo organai. Tai ities revoliucinga idja, atskleidusi, kad kau-
kol ir stuburas dvi to paties fundamentalaus plano versijos. Ko gero i idja
XIX a. pradioje sklido tarsi ukratas, nes beveik tuo paiu metu ja usikrt
embrionas suaugusio mogaus galvos suaugusio mogaus galvos
kaulai ir kremzls nervai
1 lankas
1 lankas
2 lankas
1 lankas 2 lankas
3 lankas
2 lankas 3 lankas
4 lankas 3 lankas
4 lankas
4 lankas
Jeigu paseksime, kaip vystosi iaun lankai nuo embriono iki suaugusio mogaus, pa-
matysime, kaip i i lank audini atsiranda andikauliai, ausys, gerklos ir gerkl.
iaun lankuose vystosi kaulai, raumenys, nervai ir kraujagysls.
87
uvis tavyje
keletas kit moni; tarp j ir inomas vokiei gamtininkas Lorencas Oke-

nas (Lorenz Oken).
J. V. Get ir L. Okenas tuomet priartjo prie vienos fundamentalios tie-
sos, nors patys to ir negaljo kaip reikiant suvokti. Ms knas sudarytas i
segment, kuri sistem puikiai atskleidia stuburo slanksteliai. Kiekvienas
slankstelis tarsi statybinis blokas.
Nerv sistema taip pat yra segmentin, glaudiai susijusi su slanksteli mode-
liu. Ieinantys i nugaros smegen nervai pasklinda po vairius organus. Segmen-
tin sandara akivaizdi nugaros smegen srityse, susijusiose su atskiromis kno
dalimis. Pavyzdiui, koj raumenis valdo nervai, ieinantys i nugaros smegen
kur kas emiau, nei nervai, valdantys rank raumenis. Nors i pirmo vilgsnio
taip neatrodo, kaukolei taip pat bdinga segmentin struktra. Aptarti skliautai
apibria tam tikrus kaul, raumen, kraujagysli ir nerv segmentus. Suaugusio
mogaus organizme i segment nra. Jie aikiai matyti tik embrione.
Embrionui virstant suaugusiu organizmu, kaukol pamau praranda
bruous, akivaizdiai rodanius segmentin jos sandar. plokteles panas
kaukols kaulai vystosi vir embriono iaun lank, o raumenys, nervai ir
kraujagysls, ankstyvoje stadijoje turintys labai paprast segmentin sandar,
tolydio keiiasi formuojantis suaugusio mogaus kaukolei.
Turdami ini apie mogaus vystymsi, galime numatyti, kur iekoti
trkstam segment t vaik, kurie turi vienoki ar kitoki gimt defekt.
Pavyzdiui, vaikams, turintiems pirmojo skliauto sindrom, bdingas blogai
isivysts andikaulis ir sutrikusi klausa nra plaktuko ir priekalo kauleli.
Taigi trksta dali, kurios formuojasi i pirmojo skliauto audini.
ie skliautai tai tarsi keli emlapis pagrindinms kaukols dalims:
nuo pai sudtingiausi galvos nerv iki galvos raumen, kraujagysli, kaul
ir liauk. Skliautai reikia ir t daugiau glaud mogaus ry su rykliais.
Ryklys mumyse
Apie advokatus pasakojama daugyb anekdot, kad jie yra itin plrs rykliai.
Dstant embriologij, buvo labai populiarus vienas toki anekdot, ir man
kakodl ov galv mintis, kad is anekdotas apie mus visus. Visi esame
modifikuoti rykliai, arba, kitaip tariant, kiekviename ms tno advokatas.
88
Griauiai su galva
mogaus embrionas ryklio embrionas
1 lankas
2 lankas 1 lankas
2 lankas
3 lankas 3 lankas
4 lankas
4 lankas
Ankstyvojoje vystymosi stadijoje mogaus ir ryklio iaun sritys yra

labai panaios.
Kaip jau matme, pagrindin mogaus galvos sandaros paslapties dalis

slypi iaun lankuose embriono sustorjimuose, i kuri keliai driekiasi
sudtingus galvos nervus ir kitus svarbius jos sandus. ie i pirmo vilgsnio
nereikmingi sustorjimai ir dubos jau daugiau kaip pusantro imto met
audrina anatom vaizduot, nes jie itin panas rykli ir kit uv iaun
plyius, gerai matomus ryklje.
uv embrionai taip pat turi tokius sustorjimus ir dubas. Taiau jos ga-
liausiai atsiveria ir virsta tarpiauniais, pro kuriuos teka vanduo. ios ms dubos
paprastai aklinai udarytos. Esant patologijai, embriono iaun plyiai neusidaro
ir sudaro kienles, arba cistas. Sakykime, vadinamojo iaun lanko sinusas, arba
cista, tai gerybin skysio pripildyta pslel atviroje mogaus kaklo kienje.
Kien susidaro dl to, kad neusiveria treiasis arba ketvirtasis embriono skliautas.
Vaikai kartais gimsta su senoviniu iaun lanko kremzls rudimentu stipi-
nliu, kuris sudar ms protvi treij iaun lank. Tokiais atvejais chirurgams
tenka alinti i mogaus organizmo uv, netiktai sugrusi i praeities...
Kiekvieno gyvno tiek ryklio, tiek mogaus embrionas turi iuos ke-
turis lankus; svarbiausia kas vyksta kiekviename j. Juos tyrindami, galime
nuosekliai palyginti kit gyvn galvas su rykli galvomis.
I mogaus ir ryklio pirmojo iaun lanko audini isivysto tas pats orga-
nas andikauliai (nasrai). Pagrindinis skirtumas yra tas, kad i mogaus em-
briono pirmojo iaun lanko susiformuoja kai kurie klausos kauleliai, kuri
89
uvis tavyje
V: triakis
nervas
VI:
veidinis
nervas
IX:
lieuvinis
rykls
nervas
X:
klajoklis
nervas
I pirmo vilgsnio mogaus galvos nervai (apaioje deinje) skiriasi nuo

ryklio galvos nerv (apaioje kairje). Taiau siirj aptiksite daugy-
b panai bruo. I tikrj visus pagrindinius mogaus nervus turi ir
ryklys. Be to, vienas kit atitinkantys ryklio ir mogaus nervai ne tik val-
do panaius organus, bet ir ieina i smegen tokia paia tvarka (pieinys
aukiau kairje ir deinje).
rykliai neturi. Nenuostabu, kad rykli ir moni nasrus (andikaulius) valdo

tas pats galvos nervas pirmojo iaun lanko, arba triakis, nervas.
Antrajame iaun lanke esanios lstels dalijasi, keiia ivaizd ir galiau-
siai virsta kremzls ir raumens ruou. io mogaus ruoo kremzls dalijasi ir
sudaro vien i trij vidurins ausies kauleli (kilp) ir kelet kit kauliuk
ties galvos ir gerkls pagrindu. Vienas i kauliuk, vadinamasis hioidas, pa-
deda ryti. U gebjim nuryti maist ir klausytis muzikos turime dkoti orga-
nams, kurie susidaro i antrojo iaun lanko.
Rykli antrojo iaun lanko stipinlis persiskiria ir virsta dviem kaulais,
laikaniais nasrus. Vienas j (apatinis) atitinka ms hioid, kitas (virutinis)
90
Griauiai su galva
laiko virutin andikaul. Jeigu kada stebjote, kaip didysis baltasis ryklys mgi-
na k nors sugriebti nasrais (sakykim, narve esant nar), tikriausiai matte, kad
virutinis andikaulis, rykliui kandant, pailgja, paskui grta pradin padt.
Virutinis kaulas, susidars i antrojo iaun lanko, yra dalis kaul sistemos, ga-
linanios judinti andikaulius. Virutinis ryklio kaulas turi dar vien nepaprast
savyb: jis atitinka vien i ms vidurins ausies kauleli kilpel. Rykli kau-
lai, laikantys virutin ir apatin andikaulius, padeda ryti ir girdti.
Kalbdami apie treij ir ketvirtj iaun lankus, turime atkreipti d-
mes, kad daugelis organ, padedani mogui kalbti ir ryti, atitinka rykli
organus, laikanius iaunas. Raumenys ir galvos nervai, reguliuojantys rijim
ir kalbjim, rykliams ir kitoms uvims padeda judinti iaunas.
Ms galvos sandara gali pasirodyti netiktinai sudtinga, taiau i tikr-
j ji paprasta ir aiki. Ji tokia pati, kaip ir vis kaukol turini ems orga-
nizm rykli, kaulini uv, salamandr, moni. io bendrumo atradimas
tapo vienu svarbiausi XIX a. anatomijos laimjim. Tada anatomai masikai
pradjo tyrinti mikroskopu vis inom gyvn ri embrionus.
1872m. anatomas i Oksfordo Frensis Meitlendas Balfuras (Francis Mai-
tland Balfour), inagrinjs rykli embriono sustorjimus, iaun lankus ir
juose esanius organus, pirm kart nustat pagrindin galvos schem. Deja,
netrukus jis uvo veicarijos Alpse. Jam buvo tik truputl per trisdeimt.
iaun lank genai

Per pirmas tris savaites po apvaisinimo ms iaun lankuose ir visuose au-
diniuose, i kuri galiausiai susidaro smegenys, nuosekliai pradeda ar nustoja
veikti didiuliai pulkai gen. Lstelms jie perduoda nurodymus, kaip sudary-
ti galvos dalis. sivaizduokite: kiekvienai jos sriiai yra suteiktas originalus ge-
netinis adresas, utikrinantis savit tam tikros srities vystymosi keli. Keiiant
io adreso savybes, galima keisti ir galvos vystymosi pobd.
Pavyzdiui, Otx genas yra aktyvus priekinje srityje, kur susidaro pirmasis
iaun lankas. U io geno, ariau upakalins galvos dalies, veikia vadina-
mieji Hox genai. Kiekviename iaun lanke veikia skirtinga Hox gen grup.
Turdami atitinkamos informacijos, galime sudaryti ms iaun lank ir
daugybs gen, veikiani kiekviename i j, schem.
91
uvis tavyje
O dabar padarykime bandym: vieno iaun lanko genetin adres pa-

keiskime kito iaun lanko genetiniu adresu. Nuslopin kelet varls em-
briono gen, suvienodinsime pirmojo ir antrojo iaun skliaut genetinius
signalus, ir varl galiausiai turs du andikaulius: ten, kur paprastai isivysto
hioidas, iauga apatinis andikaulis.
is bandymas rodo, kokie svarbs genetiniai iaun lank adresai for-
muojantis galvai. Tereikia pakeisti adres ir pasikeis visas i iaun lanko au-
dini besivystantis organas. is metodas vertingas dl to, kad galima paveikti
pagrindin galvos sandar: iaun lank tapatum keisti beveik taip, kaip pa-
tinka, keiiant j gen veikimo pobd.
Itirkime galvos evoliucij nuo begalvi siaubn iki

ms protvi su galvomis
Vis dlto kodl taip domina varls ir rykliai? Kodl nelyginame savo galvos ir
kit gyvn, tarkime, vabzdi ar kirmli, galv sandaros? Kokia prasm tai
daryti juk n vienas i gyvn neturi kaukols, tuo labiau galvos nerv!
Neturi net kaul. Palik uvis ir msi kirmli, pateksime minktakni
ir galvos neturini organizm pasaul. Taiau, patyrinj atidiau, ir jame
galime aptikti dalel savs.
Pirmj kurs student lyginamosios anatomijos dstytojai paprastai
per pirmas paskaitas rodo iemuio (Amphioxus) skaidres. Kasmet kiekvie-
n rugsj visos alies nuo Meino iki Kalifornijos universitet auditorij
ekranuose rodoma imtai iemui vaizd. Kodl? Tikiuosi, dar nepamirote
paprastos dichotomins schemos, pagal kuri visi gyvnai skirstomi stuburi-
nius ir bestuburius?
Iemutis yra primityvus chordinis gyvnas, turintis daug savybi, siejan-
i j su stuburiniais gyvnais, sakykim, su uvimis, varliagyviais ir induoliais.
Iemutis neturi stuburo, taiau iilgai jo nugaros eina stubur primenantis
nerv vamzdelis. Be to, per vis jo kn lygiagreiai su nerv vamzdeliu tsiasi
atramin nugaros styga. i styga, kitaip dar vadinama chorda, yra pripildyta
drebui pavidalo mediagos, ir ji laiko iemuio kn.
mogaus embrionas taip pat turi chord, taiau, prieingai nei iemu-
io, ms chorda tolydio suyra ir galiausiai virsta stuburo slankstelius ski-
92
Griauiai su galva
chorda
Amphioxus
iaun
plyiai
Haikouella
iaun
plyiai
turini galvas gyvn Artimiausi giminaiiai yra kau-

kols neturintys gyvnai su iaun plyiais. Paveiksle pa-
rodyti Amphioxus (iemutis) ir pagal fosilijas atkurtas i-
kastinis gyvnas (Haikouella), gyvens daugiau kaip prie
530 mln. m. AbU gyvnai turi chord, nerv vamzdel ir
iaun plyius. iS ikastinIS gyvnas atkurtas pagal dau-
giau kaip tris imtus egzempliori, aptikt Piet Kinijoje.
rianiomis kremzlmis. I paeisto disko iteka drebui pavidalo mediaga,

kadaise buvusi chordoje, ir nugar surakina nepakeliamas skausmas, o diskai
negali sklandiai judti vienas kito atvilgiu. Paeisdami bet kur stuburo
disk, sualojame vien seniausi ms kno dali. U tai turime dkoti
iemuiui.
Iemutis ne vienintelis toks gyvnas. Gana daug ryki toki organiz-
m pavyzdi aptinkama ne dabartini jr seklumose, kur gyvena iemuiai,
o senovinse Kinijos ir Kanados uolienose. Daugiau kaip 500mln.m. uolien
nuogulose pasitaiko ma gyvn, neturjusi galvos, bet turjusi sudtin-
gas smegenis ir galvos nervus.
J fosilijas sunku pastebti, nes jos atrodo tarsi mayts dms akmens
paviriuje, taiau jos yra netiktinai gerai isilaikiusios. Pro mikroskop ma-
tyti puikiai isilaik atspaudai, kuriuose rykios smulkios minktj audini
dalys, o kai kada galima irti ir odos reljef. Atspauduose matyti dar viena
93
uvis tavyje
nepaprasta i gyvn savyb. ios fosilijos seniausi inomi organizmai,

turintys chordas ir nerv vamzdelius. Jie gali bei t papasakoti apie ms
organ kilm.
ie bekaukoliai ir mons turi dar vien bendr savyb iaun lankus.
Pavyzdiui, iemuiai j turi daugyb, ir kiekviename lanke yra po kremzli-
n stipinl. Kaip ir kremzls, kurios virsta andikauliais, klausos kauleliais ir
gerklomis, ios kremzls veikia kaip iaun plyi atramos. mogaus galvos
sandaros itakos siekia organizmus, kurie netgi neturi galv. Kam iemuiui
reikalingi iaun lankai? Pro iaun plyius siurbiamas vanduo, i jo ikoia-
mos smulkios maisto dalels. Ir i tokio kuklaus altinio atsirado ms galva!
Lygiai tokiu paiu principu milijonus met formavosi ir keit savo funkcijas
dantys, genai, galns, kito ms galvos sandara.
94
etas skyrius
Geriausia (kno)
schema
M
s kn sudaro madaug du trilijonai lsteli, idstyt aikiai api-
brta tvarka. Esame trimats btybs, ir visos ms lstels ir organai
uima savo viet. Kno viruje yra galva. J laiko stuburas. Virkinimo
sistema priekinje pilvo dalyje. Kno onuose rankos ir kojos. Tai pagrin-
dins kno dalys, kuriomis skiriams nuo primityvi organizm, sudaryt i
lsteli gniutul, arba disk.
Panai kno sandara ir kit gyv btybi. Kaip ir mes, uvys, drieai,
karvs taip pat turi dvial kno simetrij su priekiu ir upakaliu, virumi
ir apaia, kaire ir deine pusmis. Vis j priekyje (jis atitinka mogaus vir-
utin dal) yra galva su jutimo organais ir smegenimis. Visi turi stubur,
saugant nugaros smegenis ir laikant galv. Be to, kaip ir mogus, viename
kno gale jie turi burn (snuk), kitame iang. Snukiu ir akimis galva
atsukta ta kryptimi, kuria gyvnas juda plaukia, eina arba bga. Nesunku
sivaizduoti, kad knas, kurio iang bt priekyje, o ne upakalyje, netikt
daugelyje gyvybini terpi, ypa vandenyje. Tokia schema trukdyt ir ben-
drauti.
Ms kno sandaros pagrind kur kas sunkiau aptikti primityvesniuose
organizmuose, pavyzdiui, medzose. J sandara kitokia: lstels isidsiusios
disko, turinio tik vir ir apai, forma. Taigi tik virus ir apaia, nra prie-
95
uvis tavyje
kio ir upakalio, galvos ir uodegos, kairs ir deins pusi medzos sandara

labai skiriasi nuo ms kno sandaros. Neverta n mginti lyginti mogaus ir
pinties sandaros. Aiku, bandyti galite, taiau rezultatas bus veikiau psicholo-
ginio, o ne anatominio pobdio.
Norint tinkamai palyginti mog su iais primityviais organizmais, reikia
turti tam tikr ranki. Ms organizmo sandaros istorij, kaip ir rank,
koj atsiradimo istorij, rodo mogaus vystymosi kelias nuo apvaisinto kiaui-
nlio iki suaugusio individo. Embrionuose slypi raktai, galintys atrakinti duris
nuo pai didiausi gyvybs paslapi. Embrionai taip pat sugriov kai ku-
riuos mano gyvenimo planus.
Bendra sandara: lyginame embrionus

stojau magistrantr, ketindamas tyrinti ikastinius induolius, o po trej
met jau rengiausi ginti disertacij apie uvis ir varliagyvius. Iklydau i doros
kelio, jeigu galima taip sakyti, pradjs tyrinti embrionus. Ms laboratori-
joje buvo daugyb embrion: besivystani salamandr lerv, uv embrion
ir netgi apvaisint vitos kiauini. Reguliariai tyrinjau juos pro mikroskop,
stebdamas pokyius.
I pradi vis ri embrionai buvo panas maas balzgan lsteli
grupes, tesiekianias vos milimetr. Stebti raid buvo nepaprastai domu.
Embrionui augant, j maitinantis trynys vis majo, kol baigsi, ir embrionas
i kiauinio ar ikro isirisdavo.
Embrion vystymosi stebjimai itin pakeit mano mstysen. I paios
paprasiausios dmel panaios lsteli sankaupos (taip i pradi atrodo
embrionas) iauga sudtingi pauki, varli ir uptaki organizmai, sudaryti
i trilijon tam tikra tvarka idstyt lsteli.
Taiau svarbiausia buvo ne tai. uv, varliagyvi ir vit embrionai buvo
nepanas niek, k lig tol buvau mats studijuodamas biologij. Jie visi
buvo be galo panas vienas kit. Apskritai jie visi atrod vienodi. Turjo
galvas su iaun lankais, maytes smegenis, kurios pradjo vystytis galvoje i
trij nedideli sustorjim, galni uuomazgas.
Btent galns ir buvo mano disertacijos tema, kuriai skyriau kit trej
met darb. Lygindamas pauki, salamandr, varli ir vli griauius ir
96
Geriausia (kno) schema
j raid, pastebjau: net ir tokios skirtingos galns, kaip pauki sparnai ir

varli kojyts, vystymosi pradioje atrodo labai panaios. J embrion sanda-
ra turi daugyb bendr bruo. Suaug vairi ri gyvnai skiriasi, taiau
vis j itakos i principo tos paios. Kartais atrodo, kad induoli, pauki,
varliagyvi ir uv embrion skirtumai tiesiog nublanksta prie akivaizdius ir
esminius j panaumus. Tuo pat metu suinojau apie Karlo Ernesto fon Bro
(Karl Ernst von Baer) atradimus.
XIX a. pirmojoje pusje kai kurie gamtininkai pradjo tyrinti embri-
onus, mgindami aptikti bendr visos ems gyvybs schem. Ikiliausias i
j K.E. fon Bras. Kils i kilmingos eimos; i pradi studijavo medicin.
Vienas dstytoj pasil itirti viiuko vystymsi ir pamginti perprasti, kaip
kiauinyje formuojasi jo organai.
Deja, K. E. Bras tuo metu neigaljo sigyti nei inkubatoriaus, nei utek-
tinai tirti reikalingus kiauinius. Taigi pradia nebuvo daug adanti. Laimei,
jis turjo pasiturint draug K. Pander, galint finansuoti panaius eksperi-
mentus. Tyrindami vit embrionus, abu atrado esmin princip: visi viiuko
organai isivysto i vieno i trij galim ankstyvosios stadijos embriono audinio
sluoksni. Jie buvo pavadinti gemalo sluoksniais. Tai ities legendinis atradi-
mas, neprarads reikms iki ms dien.
K. Panderio atrasti sluoksniai leido K. E. Brui imtis kit svarbi klausi-
m. Ar visi gyvnai vystosi pagal i schem? Ar i i sluoksni isirutulioja
vis gyvn irdys, plauiai ir raumenys? Ir tai vis svarbiausia ar i t
pai sluoksni susikuria tie patys skirting ri gyvn organai?
Vis trij K. Panderio vit embrion sluoksni veikl K. E. Bras pa-
lygino su pai vairiausi kit gyvn: uv, ropli ir induoli embrion
sluoksni veikla. Paaikjo: i gyvn organai taip pat isirutulioja i vieno i
trij galim embriono sluoksni audini. Svarbiausia, kad i to paties kiekvie-
nos ries sluoksnio susidarydavo tas pats organas. Pavyzdiui, vis gyvn
irdys formavosi i to paties sluoksnio. I kito to paties sluoksnio vystsi vis
gyvn smegenys. Taigi, kad ir kaip skiriasi vairi ri suaug individai, j
embrionai vystosi taip pat.
Norint tinkamai vertinti io atradimo svarb, btina dar kart panagri-
nti tris pirmsias mogaus embriono vystymosi savaites. Apvaisinto kiaui-
nlio sandara labai pakinta spermatozoido ir kiauinlio genetin mediaga
97
uvis tavyje
susilieja, ir pastarasis pradeda dalytis. Galiausiai, lstels, kurias pasidalijo

kiauinlis, gyja rutulio form. Pirmas penkias dienas apvaisintos mogaus
lstels dalijasi keturis kartus ir sudaro toki pat eiolikos lsteli sfer.
i lsteli sfera, kitaip dar vadinama blastocista, primena skysio pripil-
dyt balionl. Plonyt sferin sienel apgaubia centre esant skyst. Embriono
blastocistos stadijoje vis dar nematyti jokio kno vystymosi jis neturi nei
priekio, nei upakalio, nei, inoma, joki isiskiriani organ ar audini.
Prajus madaug eioms dienoms po apvaisinimo, lsteli sfera prisitvir-
tina prie gimdos sienels ir pradeda su ja suaugti taip, kad embriono kraujota-
ka sutapt su motinos kraujotaka. Taiau ir ioje stadijoje dar negalima velg-
ti kno sandaros. i sfer ir toliau skiria didiulis atstumas nuo organizmo,
kur galima atpainti kaip induol, ropl, uv ar juo labiau mog.
Jeigu pasiseks, blastocista augs motinos gimd. Jeigu priaugs kitur, o
ne jai skirtoje vietoje (toks reikinys vadinamas negimdiniu ntumu), pa-
dariniai gali bti nenuspjami. Madaug 96 % negimdinio ntumo atvej
blastocista auga kiauintaki sieneles, netoli vietos, kur vyko apvaisinimas.
Kartais blastocistos keli gimd pastoja gleivs, todl, neturdama kur dtis,
ji sitvirtina kiauintakyje.
Laiku nepastebtas negimdinis ntumas gali paeisti vairius audinius
ir sukelti gaus vidin kraujavim. Itin retai blastocista istumiama motinos
pilvo ertm tarp arnyno ir pilvo sienels. Dar reiau ji priauga prie storosios
arnos arba iorini gimdos sieneli, ir domu! toks embrionas gali nor-
maliai vystytis! Nors tokiems kdikiams gimti kartais gali pagelbti laparoto-
mija, negimdinis ntumas bsimosioms motinoms kelia didiul pavoj, nes,
palyginti su normaliu ntumu, yra 90 % tikimyb, kad gimdyv mirs nuo
vidinio kraujavimo.
Kaip bebt, ioje vystymosi stadijoje atrodome itin kukliai. Prasidjus
madaug antrai savaitei, blastocista jau bna tvirtai priaugusi prie gimdos sie-
nels. Vienas jos galas laisvas, o kitas tvirtai auga gimd. sivaizduokite pri-
spaust prie sienos balion: jo slyio su siena vietoje susidaro plokias diskas.
Btent i tokio disko ir vystosi mogaus embrionas. Visas ms knas for-
muojasi tik virutinje io rutulio dalyje,kuri yra prispausta prie gimdos sie-
nels. Blastocistos dalis, esanti po disku, udengia tryn. ioje raidos stadijoje
atrodome kaip plastikin svaidomoji lkt paprastas dvisluoksnis diskas.
98
Kokiu bdu i ios apskritos lkts susidaro K. E. Bro apibdinti trys

embriono sluoksniai, ir kaip i j susidaro kakas panaaus mogaus kn?
I pradi lstels dalijasi, juda ir audinius priveria suformuoti klostes. Ga-
liausiai, audiniams keiiant padt ir sudarant klostes, gauname vamzdelio
form su ulenktu sustorjimu galvos pusje ir dar vienu tokiu sustorjimu
ties upakaline dalimi.
Jeigu ioje vystymosi stadijoje embrion perpjautume, pamatytume ne
vien vamzdel, o du antrasis bt pirmajame. Iorinis vamzdelis galiausiai
virs kno sienele, o vidinis virkinimo sistema. Abu vamzdelius skiria siauras
tarpas bsimoji pilvo ertm. i principin vamzdis vamzdyje schema iliks
vis ms gyvenim.
Vidinio virkinimo sistemos vamzdelio sandara tolydio sudtingesn: jame
susiformuos didelis maias (skrandis), o u jo esanios arnos pailgs ir mantriai
apvaisintas
kiauinlis
blastocista
6-os dienos
implantacija
JS ESATE IA
trynio maielis
bsimoji placenta
dvivamzd JS
sandara
Ms pirmosios dienos pirmos trys savaits nuo apvaisinimo. I pa-

viens lstels virstame lsteli sfera, vliau vamzdeliu.
99
uvis tavyje
isiraitys. Iorinio vamzdelio ivaizda taip pat pasikeis: jis virs oda aptrauktu plau-
kuotu dariniu su onus styraniomis keturiomis galnmis. Taiau pagrindin
schema nepasikeis. Galbt mogaus knas tapo sudtingesnis, nei kad buvo pra-
jus trims savaitms nuo apvaisinimo, taiau sandara ir toliau iliko pagrsta iuo
dvivamzdiu principu: visi iki vieno ms organai isirutulioja i vieno i trij
galim audinio sluoksni, atsiradusi per antr savait nuo apvaisinimo.
i trij itin svarbi sluoksni pavadinimai atitinka j padt: iorinis
vadinamas ektoderma, vidinis endoderma, vidurinis mezoderma. I ekto-
dermos susiformuoja didioji dalis iorins kno dalies (oda) ir nerv sistema.
Endoderma (vidinis sluoksnis) suformuoja daugel vidaus darini, i
j virkinimo sistem ir vairias su ja susijusias liaukas. Vidurinis embriono
sluoksnis (mezoderma) sudaro vairius audinius, isidsiusius tarp virkini-
mo sistemos ir odos, tarp j kaulus ir raumenis. I endodermos, ektodermos
ir mezodermos formuojasi ne tik moni, bet ir kit gyvn lai, vit,
varli ar peli organai.
Tirdamas embrionus, K. E. Bras atrado esminius gyvybs modelius. Jis
iskyr du embrion poymi tipus: visoms rims bendrus ir iskirtinius r-
ies poymius. Knas i dviej vamzdeli (iorinio ir vidinio) bdingas visiems
stuburiniams: uvims, varliagyviams, ropliams, paukiams ir induoliams.
ie bendri bruoai irykja gana ankstyvoje vystymosi stadijoje. Skiriamieji
ri bruoai, pavyzdiui, didesns mogaus smegenys, kaulinis vlio arvas,
pauki plunksnos, irykja kur kas vliau.
K. E. Bro poiris embrion tyrimus labai skiriasi nuo iuolaikinio po-
irio, apie kur suinojote tikriausiai dar mokykloje, kad ontogenez pakar-
toja filogenez. Lygindamas embrionus, K. E. Bras pastebjo, kad skirting
ri embrionai yra kur kas panaesni nei suaug i ri individai.
Anot Ernsto Hekelio (Ernst Haeckel), kuris keliais deimtmeiais vliau
ikl hipotez, kad ontogenez kartoja filogenez, besivystydamas kiekvienos
ries organizmas kartoja savo evoliucijos istorij. Taigi mogaus embrionas
tam tikrose vystymosi stadijose primena uv, vliau ropl, galiausiai induo-
l. mogaus embrion E. Hekelis lygino su suaugusia uvimi arba suaugusiu
drieu.
K. E. Bro ir E. Hekelio poiri skirtumai i pirmo vilgsnio atrodo vos
pastebimi, taiau taip nra. Per pastarj imtmet surinkti duomenys palankesni
100
smegen galva
gumbai
smegen
gumbai
akis
I endodermos isivysto
plauiai, liaukos, vidin
arnyno sienel
I ektodermos susidaro
oda ir jos dariniai, I mezodermos isivysto
smegen lstels, jungiamasis audinys,
plaukai, dantys, kaulai, raumenys,
emalis, nagai organai ir raudonieji
kraujo kneliai
Prajus keturioms savaitms nuo apvaisinimo virstame dvivamz-

diais (viename vamzdelyje yra kitas) organizmais ir gyjame tris
gemalo sluoksnius, i kuri isivysto visi organai.
K. E. Bro poiriui. Lygindamas vienos ries embrionus su kitos ries suau-

gliais, E. Hekelis lygino obuolius su apelsinais. Lyginimai, per kuriuos galima
atskleisti evoliucini pokyi varomuosius mechanizmus, yra kur kas prasmin-
gesni. tai kodl lyginame skirting ri gyvn embrionus. Nors jie nra vi-
sikai tapats, taiau panaumai abejoni nekelia. Tam tikrose vystymosi stadi-
jose jie visi turi iaun lankus, chordas ir dvivamzd (vienas vamzdelis kitame)
sandar. Ypa svarbu, kad toki skirting organizm uv ir moni embri-
onai turi tuos paius K. Panderio ir K. E. Bro atrastus tris gemalo sluoksnius.
Lyginim rezultatai privert iekoti atsakym naujus esminius klausi-
mus. I kur embrionas ino, kad galva turi bti priekinje kno dalyje, o
iang upakalinje? Kokie mechanizmai valdo organizmo vystymsi ir pri-
veria lsteles ir audinius suformuoti sudtingus knus?
Norint atsakyti iuos klausimus, reikia visikai naujo poirio. Uuot
embrionus tik lygin, kaip buvo daroma K. E. Bro laikais, turime surasti
nauj tyrinjimo bd. XIX a. pabaigos moksliniai laimjimai paruo dirv
erai, kuri jau aptarme 3 skyriuje, kai embrionai buvo pjaustomi, persodina-
101
uvis tavyje
mi, dalijami ir apdorojami, galima sakyti, visais manomais chemikalais. Visa

tai buvo daroma dl mokslo.
Eksperimentai su embrionais
XX a. pradioje biologai susigrm su fundamentaliais organizm sandaros
ir j vystymosi klausimais. Kurioje embriono vietoje gldi j suformavimo
informacija? Ar i informacija yra kiekvienoje embriono lstelje, ar tik j
grupje? Kokiu pavidalu informacija teikiama ar tai koks nors ypatingos
sudties chemikalas?
1903m. vokiei embriologas Hansas pmanas (Hans Spemann) pradjo
tirti mechanizmus, kurie veria lsteles keistis ir virsti suaugusiais organizmais.
Jo tikslas buvo aptikti organizmo sandaros informacijos viet. Svarbiausias
klausimas, kur ryosi atsakyti H. pmanas, ar visos embriono lstels turi
pakankamai informacijos suformuoti vis organizm, ar, galbt, ji apsiriboja
tik tam tikromis besivystanio embriono dalimis.
Dirbdamas su tritono ikrais, kuri nesunku gauti ir su kuriais gana lengva
dirbti laboratorijoje, H. pmanas suman gudr eksperiment. I savo maosios
dukrels plauk sruogels jis padar mayi kilpavirvi (panai laukini arkli
gaudymo las). Kdiki plaukai nuostabi mediaga: minktuiai, plonyiai ir
lanksts. tai kodl jais galima mikliai sugauti ir suriti mayt tritono kiauinl.
Btent tai ir dar H. pmanas: triton ikrus perridavo perpus tai-
gi suverdavo ir juose esanius embrionus. Kiek padirbjs su lsteli bran-
duoliais, ikr puselms leisdavo vystytis ir laukdavo rezultato. io bandymo
ivada: abiejose embriono dalyse isivyst po triton dvyn, jie buvo ne tik
pakankamai gyvybingi, bet ir turjo normali kno sandar.
Akivaizdu: i vieno kiauinlio gali isivystyti daugiau nei vienas indivi-
das. Btent taip ir atsiranda tapats (monozigotiniai) dvyniai. iuo biologiniu
bandymu H. pmanas rod, kad embrion vystymosi ankstyvojoje stadijoje
kai kurios lstels paios gali isirutulioti visavert suaugus individ.
is eksperimentas tapo visikai nauj atradim pradia.
XX a. treiajame deimtmetyje Hilda Mangold (Hilde Mangold), H. p-
mano laboratorijos aspirant, pradjo tyrinti embrionus. Ji turjo nepaprastai
miklias rankas, puikiai tinkamas netiktinai sudtingiems eksperimentams.
102
1-ojo kiauinlio
gaballis
1-asis besivystantis 2-asis besivystantis 2-asis besivystantis naujas embrionas

kiauinlis kiauinlis kiauinlis
Vieno embriono gaball persodinusi kit, H. Mangold sukr triton dvynius.
Toje vystymosi stadijoje, su kuria dirbo H. Mangold, tritono embrionas

sudaro sfer, kurios skersmuo siekia vos apie 1/16 colio [1,5 mm]. Ji atskirda-
vo nuo embriono mayt audinio gaball maesn net u smeigtuko galvu-
t ir j skiepydavo kitos ries gyvno embrion. Audin imdavo ne i bet
kurios embriono vietos, o tik i ten, kur lstels juddamos sudar klostes, i
kuri turdavo isivystyti trys gemalo sluoksniai.
Tyrjos rank mitrumas tiesiog stulbino: embrionai su sodintais
kit embrion fragmentais skmingai vystydavosi. io eksperimento re-
zultatai priblok maloniais netiktumais. Lstel su skiepyto audinio
ruoeliu isivyst visikai nauj kn, turint stubur, nugar, pilv ir
netgi galv.
Kodl tai svarbu? H. Mangold atrado ma audinio lopinl, privertus
kitas lsteles suformuoti itis normalios sandaros kn. Maytis, taiau nepa-
prastai svarbus audinio ruoelis, turintis vis vystymuisi reikaling informaci-
j, vliau buvo pavadintas organizatoriumi.
U atradim, kur ji padar rengdama savo disertacij, H. Mangold ga-
liausiai buvo paskirta Nobelio premija, taiau j gauti nebuvo lemta. Hilda tra-
gikai uvo (sprogus primusui virtuvje) dar iki paskelbiant jos eksperimento
rezultatus. Nobelio medicinos premij U embriono vystymosi organizato-
riaus efekto atradim 1935m. atsim mokslininks vadovas H.pmanas.
iandien daugelis mokslinink H. Mangold darb laiko paiu svarbiau-
siu eksperimentu per vis embriologijos istorij.
Madaug tuo pat metu, kai H. Mangold darbavosi H. pmano labora-
torijoje, Valteris Fogtas (Walter Vogt) (taip pat Vokietijoje) sugalvojo ir paruo
lsteli ir j grupi ymjimo bdus. Tai leido tyrjui tiesiogiai stebti, kas
103
uvis tavyje
darosi besivystanio embriono lstelms. Remdamasis stebjimais, V. Fogtas

sukr schemas, rodanias, i kurios embriono dalies isivysto konkretus or-
ganas. Jose matyti, koks likimas itinka besivystanio embriono lsteles, kai
pamau ima rykti bsimojo suaugusio organizmo kontrai.
Pirmieji embriologai K. E. Bras, K. Panderis, H. Mangold ir H. p-
manas atskleid, kad visos ms isivysiusio kno dalys yra susijusios su
atskiromis lsteli grupmis mintame paprastame trisluoksniame diske, ir
kad bendrj kno sandar nulemia organizatoriaus sritis, kuri atrado
H.Mangold ir H. pmanas.
Pjaustant, visaip dalijant embrionus ir skiepijant juos kit audini
atraias, galima sitikinti, kad visi induoliai, paukiai, varliagyviai ir uvys
turi savo organizatorius. Kartais galima pakeisti vienos ries embriono
organizatori kitos ries embriono organizatoriumi. Pavyzdiui, jeigu
persodinsime organizatoriaus srit i vitos embriono tritono embrion, i
pastarojo isirutulios triton dvyniai.
Bet kas gi i tikrj yra is organizatorius? Kas jame lstelms nurodo,
kaip formuoti organizm? inoma, tai yra DNR. Joje rasime schem, bendr
visiems ems organizmams.
Apie muses ir mones

K. E. Bras stebjo embrion vystymsi, lygino ris ir atskleid esminius
gyv organizm sandaros bruous. H. Mangold ir H. pmanas, nordami
suinoti, kaip i embriono audiniai virsta suaugusio organizmo audiniais ir or-
ganais, pjaust embrionus ir lsteli relius i vieno embriono persodindavo
kit. Dabar, DNR tyrim amiuje, galime mginti atsakyti klausimus apie
genetin ms pai sandar.
Kaip genai valdo mogaus audini ir kn vystymsi? Jeigu manote, kad
muss yra nesvarbios, apsirinkate btent j mutacij tyrimai leido aptikti ge-
nus, valdanius kno sandaros schem mogaus embrione. Jau aptarme panai
tem, kalbdami apie gen, valdani rank ir koj pirt vystymsi, atradim.
Dabar pairsime, k jis gali papasakoti apie viso kno krimo schemas.
Muss knas turi aiki schem: priekis ir upakalis, virus ir apaia irt.t.
Muss iuptuvliai, sparneliai ir kiti ioriniai organai auga btent ten, kur ir
104
turi augti (iskyrus tuos atvejus, kai j vystymsi kakas paveikia). Kartais pa-
sitaiko mutavusi musi, kurioms kojos auga i galvos. Kitos turi po dvi poras
sparn ir papildom kno segment. Btent tokios mutavusios muss padjo
isiaikinti, kodl, pavyzdiui, mogaus stuburo slanksteliai keiia form nuo
galvos iki pat iangs.
Musi anomalijos tyrinjamos jau daugiau kaip imtmet. Itin didel
mokslinink susidomjim sukl ypating anomalij turintys mutantai. Kai
kurie i musi organai buvo isidst netinkamose vietose ten, kur turjo
bti iuptuvliai, augdavo kojos, vietoj vienos sparn poros bdavo dvi, taip
pat trkdavo kno nareli arba j bdavo per daug. Akivaizdu, jog kakas
sujaukdavo normali j vystymosi schem.
Aiku viena: mutant atsirado dl kakokios DNR klaidos. Primenu,
kad genai yra DNR, pagrindins chromosomos dalies, atkarpos. Taikydami
vairius metodus, leidianius tyrinti genus ir j padt chromosomose, ga-
lime nustatyti mutacijas sukeliant chromosomos fragment. I pradi usi-
auginame pakankamai mutant itis musi populiacij, kurioje kiekvienas
individas turi t pai genetin anomalij. Tada, naudodami molekulinius
ymeklius, lyginame individ, turini mutacij, genus su normali individ
genais. is metodas leidia tiksliai nustatyti srit ir galim chromosomos atkar-
p, dl kurios vyko mutacija.
Paaikjo, kad mus turi atuonis genus, kuri paeidimai sukelia vairias
mutacijas. Jie isidst vienas alia kito vienos muss DNR gijose. Genai, vei-
kiantys galvos segmentus, yra alia veikiani segmentus muss viduryje, t. y.
t jos kno dal, i kurios auga sparneliai.
ie DNR fragmentai, savo ruotu, isidsto greta fragment, valdani
muss upakalins dalies vystymsi. Gen organizacija yra nepakartojama: jie
isidsto iilgai DNR tokiu paiu bdu, kokiu isidsto su jais susijusios kno
dalys nuo galvos iki upakalins dalies.
Dabar mokslininkai susidr su uduotimi nustatyti, kokia DNR atkarpa
yra tikroji mutacijos kaltinink. Valterio Geringo (Walter Gehring) laborato-
rijos veicarijoje mokslininkai Maikas Levinas (Mike Levine) ir Bilas Makgi-
nis (Bill McGinnis), taip pat Tomo Kaufmano (Tom Kauffman) laboratorijos
Indianos valstijoje mokslininkas Metas Skotas (Matt Scott) nustat, kad kie-
kvieno geno viduryje yra trumpa DNR seka, i esms tokia pati visose tirtose
105
uvis tavyje
vaisins
musels lerva
vaisins musels
Hox genai
mogaus Hoxa
mogaus Hoxb
mogaus Hoxc
mogaus Hoxd
mogus
embrionas
mogaus ir vaisini museli Hox genai. Kno organizacij nuo galvos

iki uodegos valdo skirtingi Hox genai. Muss turi po vien rinkin, su-
daryt i atuoni toki gen, kuri kiekvien ioje schemoje atitinka
staiakampis. mons turi po keturis toki gen rinkinius. Tiek moni,
tiek musi io geno veikimo tvarka atitinka jo padt DNR struktroje:
galvoje veikiantys genai yra viename DNR gale, upakalinje kno da-
lyje veikiantys genai kitame, o kno viduryje esani organ sanda-
r veikiantys genai uima vidurin padt DNR struktroje.
106
ryse. i mayt seka buvo pavadinta homeoboksu, o atuoni j turintys ge-

nai Hox genais.
Mokslininkai, ios gen sekos iekodami kit ri gyvnuose, aptiko
netiktin sutapim: vairius Hox geno variantus turi vis ri daugialsiai
gyvnai.
Skirtingi t pai gen variantai suformuoja visikai skirting gyvn,
sakykime, musi ir peli, kn sandar nuo galvos iki pat uodegos galiuko.
Kaitaliodami Hox gen tvark, nuspjamuoju bdu galime keisti kno san-
daros schem. Jeigu sukursite mus, neturini aktyvaus geno viduriniame
narelyje, vidurins kno dalies segmentai bus deformuoti arba j nebus i viso.
Paalinkite i pels organizmo gen, veikiant torakalini segment formavi-
msi, ir gyvno stuburo sandara bus gerokai pakitusi.
Hox genai taip pat nulemia ms kn proporcijas vis skirtingos
galvos, krtins lstos, skiriasi ir apatins nugaros dalies dydis. ie genai da-
lyvauja atskir organ, galni, genitalij ir virkinimo sistemos vystymesi.
Keiiant Hox genus, keiiasi ir gyvno kno sandara.
Skirting ri gyvnai turi nevienod Hox gen skaii: muss ir kiti
vabzdiai po atuonis, pels ir kiti induoliai po trisdeimt devynis. Visi
trisdeimt devyni peli Hox genai tai musi Hox gen skirtingi variantai. is
sutapimas leidia daryti prielaid, kad daugumos induoli Hox genai atsirado
Hox genams susidvejinus i maesnio j rinkinio, kur turi muss ir kiti vabz-
diai. Nepaisant nevienodo i gen skaiiaus, pels genai veikia labai tiksliai
per vis jos kn (nuo galvos iki uodegos) ir savo tikslumu n kiek nenusilei-
dia muss genams.
Ar galime nusileisti savo genealoginiu mediu dar emiau ir aptikti pana-
ius DNR fragmentus, formuojanius dar esmingesnes ms kno sandaros
ypatybes? Kad ir kaip netiktina, atsakymas teigiamas. is nusileidimas at-
skleis ms ssajas su kur kas paprastesniais organizmais, nei vaisin musel.
DNR ir organizatorius
Tuo metu, kai H. pmanui buvo teikta Nobelio premija, dl organizato-
riaus kilo didiulis subruzdimas. Mokslininkai iekojo paslaptingo chemika-
lo, galjusio paveikti vis kno sandaros schem. Taiau moksle taip pat gausu
107
uvis tavyje
vairi trumpalaiki nori, labai panai laikinas popkultros apraikas (pa-

vyzdiui, susiavjim jojo aisliukais ar sukuiais Beyblade).
Prasidjus XX a. atuntajam deimtmeiui, organizatorius laikytas tik
domia keistenybe, domiu embriologijos istorijos epizodu. Tok mokslinink
abejingum lm tai, kad niekam nepavyko isiaikinti organizatoriaus vei-
kimo princip.
Hox geno atradimas devintajame deimtmetyje visk apvert auktyn ko-
jomis. XX a. deimtojo deimtmeio pradioje, kai organizatoriaus svoka
dar nebuvo pasiekusi populiarumo auktum, Kalifornijos universiteto Edio
de Robertiso (Eddie De Robertis) laboratorijoje Los Andele pagalM. Levino
ir B.Makginiso metodik buvo iekoma varli Hox gen. Tai buvo plataus
masto paiekos, kuri metu pavyko suvejoti vairi gen.
Vienas atrast gen isiskyr ypatingu veikimo pobdiu. Jis praddavo
veikti kaip tik toje embriono dalyje, kurioje yra organizatorius, ir tik tam ti-
kroje embriono vystymosi stadijoje. Tegaliu sivaizduoti, k jaut E. de Rober-
tisas, atrads gen. Jis velg organizatoriaus ruoel, kuriame darbavosi
genas, veikiausiai j valdantis arba bent susijs su jo veikimu embrione. Apie
organizatori vl imta kalbti.
Dabar organizatoriaus gen atradimai pasipyl tarsi i gausybs rago ir
kitose laboratorijose. Berklio universiteto mokslininkas Riardas Harlendas
(Richard Harland), atlikdamas kitus tyrimus, atrado dar vien gen ir pavadi-
no Noggin. Noggin genas atlieka visikai t pat, k ir organizatoriaus genas.
Kai R. Harlendas virkt dalel io geno mediagos tam tikr embriono vie-
t, poveikis buvo lygiai toks pat kaip ir organizatoriaus. Embrione isivyst
dvi iilgins kno ays ir iaugo dvi galvos.
Ar E. de Robertiso atrastas bei Noggin genai ir yra tie DNR fragmentai,
sudarantys organizatori? Atsakymas gali bti tiek teigiamas, tiek neigia-
mas. Kno schemos organizacij lemia daugelio gen, ir pastarj, sveika.
Toki gen sistemos yra gana sudtingos, nes genai vairiose embriono vysty-
mosi stadijose atlieka skirtingus vaidmenis.
Pavyzdiui, Noggin genas svarbus formuojantis iilginei kno aiai, taiau
jis dalyvauja ir vystantis kitiems organams. Be to, sudtingas lsteli elgesys,
utikrinantis, pavyzdiui, galvos formavimsi, siejasi ne su vieno, o su dauge-
lio gen veikla. Per visas embriono vystymosi stadijas genai sveikauja tarpu-
108
savyje. Vienas genas gali slopinti arba skatinti kito geno veikim. Kartais, kad
suaktyvt arba nuslopt kuris nors genas, sveikauja itisa j grup.
Laimei, naujausios priemons galina vienu metu stebti tkstani gen
veikl. iuos metodus derindami su naujausiomis kompiuterinmis technolo-
gijomis, padedaniomis nustatyti konkrei gen funkcijas, gyjame galing
potencial, padedant isiaikinti, kaip genai suformuoja lsteles, audinius ir
knus.
Perprat sudting atskir gen grupi sveik, geriau suprasime ir ti-
kruosius mechanizmus, formuojanius mogaus kn. Puikus to pavyzdys
Noggin genas. Pats Noggin embriono lstelms nenurodinja, kurioje vietoje
sitaisyti ayje virus apaia. i funkcij jis atlieka tik sveikaudamas su
keletu kit gen.
Dar vienas genas, BMP-4, yra apaios genas. Jis veikia lstelse, kurios su-
daro embriono apatin dal arba pilv. Tinkamas gemalo vystymasis priklauso
nuo BMP-4 ir Noggin sveikos. Ten, kur veikia Noggin, BMP-4 neveiklus.
Esm ta, kad Noggin nenurodo lstelms vystytis kaip virutins kno dalies
lstelms jis nuslopina signal, nurodant formuotis apatins kno dalies
lstelms. Tokia gen sveika slopinimas ir skatinimas sudaro, galima sa-
kyti, vis vystymosi proces esm.
Aktinija tavyje
Viena yra lyginti mogaus kn su varli ir uv. Tarp j ir ms tikrai
gana daug lengvai pastebim panaum: visi turime stubur, keturias galnes,
galv ir daugyb kit bendr organ. O kas, jeigu paiekosime bendrybi su
btybmis, kurios mus nepanaios n i tolo, pavyzdiui, su medzomis ir
j giminaiiais?
Daugumos gyvn knai turi a, kuri nulemia j judjimo kryptis arba
burnos ir iangs padtis viena kitos atvilgiu. Pagalvokite: ms burna yra
prieingoje nei iang pusje, ir taip pat uv ir vabzdi daniausiai nu-
kreipta priek.
Kaip save aptikti gyvnuose, net neturiniuose chordos? Neturiniuose
nei burnos, nei iangs? Medzos, koralai ir aktinijos turi burnas, o iangi
neturi. i organizm burnos funkcij atliekanti ertm alina ir suvirkinto
109
uvis tavyje
maisto atliekas. Nors medzoms ir j giminaiiams tokia keista sandara yra

patogi, daugumai biolog mginimas iuos padarus lyginti su kitais gyvnais
sukelia galvos skausm.
Daugelis mano koleg, i j ir Markas Martindeilas (Mark Martindale)
bei Donas Finertis (John Finnerty), msi tirti ios grups gyvn vystymsi.
Daug svarbios informacijos jiems suteik aktinijos, nes jos yra artimos med-
z giminaits ir turi labai primityvi kno sandar.
Aktinijos kno forma yra labai neprasta, ir i pirmo vilgsnio gali pasiro-
dyti, kad jos sandaros lyginimas su mogaus organizmo sandara bergdias
sumanymas. Iorikai aktinija primena ant storo pado stovint medio kamie-
n, kurio virutin gal juosia iuptuv iedas. Btent dl ios formos aktinijos
ir yra be galo doms tyrinjim objektai: galime manyti, kad jos turi ir priek,
ir upakal, ir vir, ir apai, taiau galima nubrti tik vien linij, ias bty-
bes dalijani dvi simetrikas dalis.
Nubrkite linij nuo jos burnos iki pagrindo. i linij biologai pavadi-
no oraline-aboraline aimi. Taiau tam tikrais vardais galima vadinti ir sivaiz-
duojamus daiktus. Jeigu i linija yra tikra, tuomet jos vystymasis turi kakuo
priminti vienos i trij mogaus kno ai vystymsi.
M. Martindeilas ir jo kolegos nustat, kad aktinijos i ties turi primity-
vius mogaus gen, nulemiani ms sandaros schem, variantus btent
t gen, kurie valdo burn su iange jungianios aies susiformavim. Ir tai
ypa svarbu ie genai veikia iilgai oralins-aboralins aies. Vadinasi, ais,
oralin i primityvi organizm dal jungianti su aboraline dalimi, genetikai
atitinka ms kno a, jungiani galv su iange.
Dl vienos aies isiaikinome, dabar panagrinkime kit. Ar aktinijos
turi kak panaaus a, jungiani ms pilv su nugara? Nepanau, kad
jos turt kak panaaus pilv ar nugar. Nepaisant to,M. Martindeilas ir
jo kolegos drsiai msi iekoti aktinij gen, lemiani organ isidstym
palei a, dalijani kn pilv ir nugar. Jie inojo, kaip atrodo mogaus
genai, ir pagal vaizd iekojo panai aktinij gen. Galiausiai aktinijose
pavyko rasti ne vien, bet daugyb vairi aies, dalijanios kn pilv ir
nugar, gen. Bet, nepaisant to, kad ie genai veik iilgai jos kn dalijan-
ios aies, pati ais, atrodo, niekaip nebuvo susijusi su suaugusios aktinijos
kno sandara.
110
ag i
ai
m gaus oxc g ai
au Hoxb nai
ox gena
en
en
ai
e
en
m aus xd g
g
ox
Ho
H
sH
sH
m aus
ijo
og
og
og
tin
o
m
ak
priekin sritis
vidurin sritis
upakalin sritis
Kaip ir mogus, medz giminaiiai (pavyzdiui, aktinijos) turi priekin ir upakalin

kno dalis. Toki j kno schem lemia toki pai gen kaip ir mogaus kne variantai.
Aktinijos iorje ios paslptos aies tikrai nepamatysime, taiau, gyvn

perpjov skersai, pamatysime dar vien paslpt bruo kit simetrin a.
Ji vadinama kreipiamja. Atrodo, gyvn ji dalija dvi aikias dalis kak
panaaus kairj ir deinj onus. i neaiki ais buvo inoma dar XX a. tre-
iojo deimtmeio anatomams, taiau mokslinje literatroje traktuota kaip
keistenyb.M. Martindeilas, D. Finertis ir j kolegos poir pakeit.
Visi gyvnai turi ne tik panaum, bet ir skirtum. Panaiai kaip i kartos
kart perduodamas pyrago receptas, kur, bgant laikui, traukiama vis nauj
sudedamj dali, kno sandaros receptas taip pat buvo perduodamas i kartos
kart ir keitsi per milijardus met. Galbt nesame itin panas aktinijas ir
medzas, taiau receptas, pagal kur formuojamas mogaus knas, yra tik sud-
tingesn recepto, pagal kur formuojami mint padar knai, versija.
Tai, kad egzistuoja bendras visiems gyvnams genetinis receptas, tiki-
namai rodo bandymai, tarpusavyje derinant skirting organizm genus. Kas
111
uvis tavyje
nutiks, jeigu sudtingo organizmo, kurio sandara panai ms organizmo

sandar, kno struktr formuojant vien gen pakeisime atitinkamu aktini-
jos genu? Prisiminkime Noggin gen: varli, peli ir moni jis aktyvus ten,
kur vystosi nugaros dariniai. virkkime papildom kiek Noggin varls ikr,
ir isivystys papildomi nugaros dariniai, o gal net iaugs antra galva.
Tam tikra io geno versija pradeda veikti ir kuriame nors aktinijos embri-
on kreipiamosios aies gale. O dabar atlikime netiktin eksperiment: var-
ls embrion virkkime dalel aktinijos Noggin produkto. Rezultatas: varl su
papildomais nugaros dariniais, panaiais tuos, kurie buvo gauti virktus
embrion papildom kiek jos paios Noggin geno.
Dabar, nusikl dar toliau praeit, susiduriame su kita i pirmo vilgsnio
sunkiai upildoma spraga. Visi iame skyriuje aprayti organizmai turi daugia-
lst kn. O ar galime palyginti save su neturiniais tokio kno organizmais
su vienalsiais mikrobais?
112
septintas skyrius
Kno formavimo
nuotykiai
P
er savo mokslin karjer, kai neiekodavau fosilij, daug laiko praleis-
davau beds vilgsn mikroskop: tyrinjau lsteles, kurios, veikdamos
ivien, suformuoja kaulus.
Besivystanios salamandros ar varls galns lsteles nudaydavau: kremz-
les mlynai, o kaulus raudonai. Paskui kitus galni audinius nuskaidrin-
davau glicerinu. Preparatai bdavo nuostabs: skaidriame embrione rykio-
mis spalvomis ri kaulai. Atrodydavo, velgiu keistas stiklines figrles.
Per ilgas prie mikroskopo praleistas valandas tiesiogine prasme stebda-
vau, kaip formuojasi gyvas organizmas. Paioje ankstyviausioje stadijoje em-
brionai turdavo maytes galni uuomazgas, kuriose lstels buvo pasiskirs-
iusios vienodais intervalais. Vlesnse stadijose galns uuomazgoje lstels
praddavo telktis grupes. Dar vliau embriono lstels pamau gaudavo vai-
rias formas, ir galns uuomazgoje praddavo formuotis kaulai. Visi lsteli
gniutulliai, matyti ankstyvosiose vystymosi stadijose, virsdavo kaulais.
Matant, kaip i atskir daleli sunarstomas gyvno knas, nejuiomis u-
valdo pagarbi baim. Panaiai kaip ir statomas namas, galns pamau susida-
ro i mayi sand ir tampa dar didesnio statinio dalimi. Taiau yra ir vienas
didiulis skirtumas. Namus stato statybininkai, puikiai inantys, kur ir kaip
dti plyt, o galni ir kn statybai niekas nevadovauja. Informacijos galni
113
uvis tavyje
formavimuisi nra jokiame architektriniame plane, taiau ji slypi kiekvienoje

lstelje. sivaizduokite nam, kuris plyta po plytos statosi pats, vadovaudamasis
jose esania informacija. Btent tokiu principu ir susidaro gyvn knai.
Didioji dalis mediagos, i kurios formuojasi knas, yra lstels. Ten pat
yra ir didioji dalis to, kas mus paveria iskirtiniais. mogaus knas nuo
medzos kno skiriasi dl to, kad ms lstels kitaip jungiasi viena su kita,
kitaip sveikauja ir sukuria skirtingas mediagas.
Taiau, prie atsirandant kno sandaros schemai, neminint galvos,
smegen ar rank, kakokiu bdu turjo susiformuoti pats knas. K tai rei-
kia? Ogi tai, kad lstels, turinios sudaryti kno audinius ir organus, turjo
imokti bendradarbiauti susiburti visikai nauj individ.
Kad suprastume io reikinio prasm, i pradi aptarkime, kas yra k-
nas, o jau tada imkims sprsti tris svarbiausius klausimus: kada, kaip ir kodl.
Kada ir kaip atsirado daugialsiai knai ir tai svarbiausia kodl jie apskri-
tai egzistuoja?
Pateikite rodymus: kur knas?

Toli grau ne kiekvienas lsteli gniutulas nusipelno garbs vadintis knu.
Bakterij santalka arba odos lsteli grup labai skiriasi nuo lsteli rinkinio,
kur galima vadinti daugialsiu organizmu. Tai visikai skirtingi dariniai. Su-
vokti skirtum pads vienas mstymo eksperimentas.
Kas nutiks, jeigu i bakterij santalkos paalinsime kelet bakterij? Bus
maesn bakterij santalka. O kas nutiks, jeigu paalinsime kelet lsteli i
mogaus ar uvies organizmo, tarkime, i irdies ar smegen? Priklausomai
nuo to, kurias lsteles paalinsime eksperimento baigtis gali bti mirs mo-
gus ar nugaiusi uvis.
Taigi is eksperimentas atskleidia vien i aikiai apibrt daugialsi
organizm savybi: ms lstels veikia kartu sudaro darni visum. Taiau
ne visi ms organai yra vienodai svarbs. Be kai kuri j gyvyb egzistuoti
negali. Be to, tarp daugialsio kno organ vyksta darbo pasidalijimas: sme-
genys, irdis ir skrandis atlieka visai kitokias funkcijas. Toks darbo pasidali-
jimas bdingas ir paioms maiausioms sudedamosioms daugialsi kn
dalims kaip lstels, genai ir baltymai.
114
Kno formavimo nuotykiai
Kirmls arba mogaus knas isiskiria savitumu, kurio stokoja sude-

damosios j kn dalys organai, audiniai ir lstels. Pavyzdiui, ms
odos lstels be perstojo dalijasi, mirta, o mirusios nukrinta. Taiau ilai-
kome individualum, kur turjome kad ir prie septynerius metus nors
per laikotarp pasikeiia beveik visos ms odos lstels. Tos, kurias
turjome prie daugel met, seniausiai yra mirusios ir pakeistos naujo-
mis. Tas pats pasakytina apie kiekvien ms kno lstel. Panaiai kaip ir
up, kuri ilieka tokia pati, nors keiiasi jos vaga, sraunumas ir perneamo
vandens tris, iliekame tie patys individai, nepaisant nuolatins mus su-
darani dali kaitos.
Nepaisant nuolat ms kne vykstanios kaitos, kiekvienas jo organas
ino savo dyd ir viet. Knas vystosi proporcingai, nes vis jame esani
kaul (rank kaul, pirtakauli, kaukols ir kit) augimas yra tobulai sude-
rintas. Oda glotni dl to, kad jos lstels gali sveikauti viena su kita ir ilaikyti
odos vientisum, jos paviriaus tolygum bent jau tol, kol nenutinka kakas
neprasto, pavyzdiui, iauga karpa. Karpos lstels nesilaiko nustatyt kno
vystymosi taisykli: jos pamirta, kad reikia nustoti augti.
Kai paeidiama tiksliai suderinta skirting kno dali pusiausvyra, in-
dividas gali ti. Sakykime, jeigu viena lsteli grup nustoja tinkamu bdu
bendradarbiauti su kitomis kno lstelmis, i jos gali susiformuoti piktybinis
navikas. Be perstojo besidalijanios ir laiku nemirtanios ios lstels gali su-
ardyti pusiausvyr, btin palaikyti mogaus gyvyb. Vys nepaiso taisykli,
pagal kurias lstels sveikauja tarpusavyje. Panaiai kaip visuomens darnos
pamatus griaunantys piktadariai, savanauds vio lstels elgiasi taip, kaip
patinka, kol suardo vis bendruomen mogaus kn.
Kaip atsirado tokia sudtinga organizacija? Kad sen senovje egzistav
vienalsiai organizmai, i kuri kilome, virst daugialsiais knais (tai jiems
pavyko madaug prie milijard met), j lstels turjo sisavinti naujus me-
chanizmus, leidianius darbuotis kartu. Jos turjo imokti bendrauti viena
su kita, sveikauti kitaip nei anksiau. Be to, reikjo atlikti naujas funkcijas,
pavyzdiui, sudaryti mediagas, dl kuri ms organai skiriasi. ios savybs
lsteles sulipdantys klijai, lsteli gebjimas susikalbti ir i lsteli susida-
ranios mediagos kaip tik ir yra komplektas ranki, su kuriais sukuriama
visa ems daugialsi organizm vairov.
115
uvis tavyje
i ranki atsiradimas sukl tikr revoliucij. Vienalsi organizm

virtimas daugialsiais gyvnais reik visikai naujo pasaulio sukrim. At-
sirado iki tol neregt btybi, turini visikai nauj gebjim: jos iaugda-
vo iki spdingo dydio, veikdavo didiulius atstumus; nauji organai padjo
jausti jas supant pasaul, sti ir virkinti.
Iekant kn
Viena mintis visus mus kirmles, uvis ir mones turt iek tiek gluminti:
didioji ems gyvybs istorijos dalis priklauso vienalsiams organizmams.
I tikrj viskas, apie k iki iol kalbjome gyvnai su galnmis, galvomis,
jutimo organais ar tik turintys primityv kn emje egzistuoja labai ne-
seniai.
Paleontologijos dstytojai, nordami parodyti, koks trumpas is laikotar-
pis, danai pasitelkia visos ems istorijos ir vieneri kalendorini met ana-
logij. sivaizduokite, kad visa ems istorija trunka vienerius metus. Sausio
1-oji ms planetos gimtadienis, o dabart atitinka paskutin met diena
gruodio 31-oji. Iki i sivaizduojam met birelio mnesio vieninteliai e-
mje gyven organizmai vienalsiai (dumbliai, bakterijos ir amebos). Pir-
mieji galvas turintys gyvnai atsirado tik spalio mnes, pirmasis mogus tik
gruodio 31 d. Kaip ir visi ems gyvnai bei augalai, esame gana vlyvi ios
gyvenimo vents sveiai.
ios laiko skals didyb tampa akivaizdi pavelgus uolien klodus, slg-
sanius vairiausiose pasaulio vietose. Senesnse nei 600 mln. m. uolienose
neaptinkama nei gyvn, nei augal liekan. Jose galima rasti tik vienalsi
organizm arba dumbli kolonij. Tokios kolonijos daniausiai primena ki-
limlius arba karoliuk vrinius, o kai kada jos bna panaios dur ranken
bumbulus. J jokiu bdu nereikia painioti su daugialsiais organizmais.
Pirmieji seniausi daugialsi organizm fosilij radjai i pradi n
nenutuok, k pavyko aptikti. XX a. treiajameseptintajame deimtmety-
je vairiuose pasaulio kampeliuose buvo aptinkama ities keist organizm
fosilij. XX a. treiajameketvirtajame deimtmetyje vokiei paleontologas
Martinas Giurichas (Martin Gurich) darbavosi Namibijoje ir aptiko daugyb
vairi atspaud, forma primenani gyvn knus. Bdami panas diskus
116
ar lktes, ie organizmai atrod gana

Dabartis
neivaizdiai. Tai galjo bti kadaise pirmieji iuolaikiniai mons
jrose gyvenusi primityvi dum-

pirmieji sausumos gyvnai
bli ar medz atspaudai. prie 500mln. m.
1947m. Redinaldas Sprigas (Re- pirmieji daugialsiai
organizmai
ginald Sprigg), kaln ininierius i Aus-

prie 1 mlrd.m.
tralijos, netiktai aptiko viet, kurios
uolien apatinje dalyje buvo btybi,
panai diskus, kaspinus ir palmi
lapus, atspaud. Darbuodamasis alia
apleistos kasyklos Ediakaro kalnuose
Piet Australijoje, jis surinko didel
i fosilij kolekcij ir isamiai apra.
Bgant laikui, panai atspaud buvo
aptikta visuose pasaulio emynuose,
iskyrus Antarktid. R. Sprigo aptiktos
fosilijos atrod keistai, taiau tuomet
jos parpo tik nedaugeliui. pirmieji gyvi organizmai
Tok visuotin paleontolog

abejingum ioms fosilijoms nu- prie 4 mlrd.m.
lm tai, kad uolienos, kuriose jos

buvo rastos, priskiriamos santykinai
jaunam kambro laikotarpiui; jo uo- prie
4,5 mlrd.m.
lienose jau buvo aptikta daug primi-
tyvios sandaros gyvn fosilij. Kur Svarbiausi ems gyvybs istorijos vyki
laiko skal. Atkreipkite dmes ypa ilg
laik R. Sprigo irM. Giuricho ika- laikotarp, kai emje nebuvo daugials-
sen rimtai niekas netyrinjo, mat i organizm. Vis laik ms planeto-
je pavieniui ar kolonijomis gyveno viena-
jos buvo laikomos ne itin domiais, lsiai organizmai.
nors ir keistokais atspaudais i laiko-
tarpio, kurio eksponat gausu viso pasaulio muziejuose.
XX a. septintojo deimtmeio viduryje Martinas Glesneris (Martin
Glaessner), Australijoje apsigyvens veiklus austr emigrantas, visk apvert
auktyn kojomis. ias uolienas palygins su kit pasaulio srii uolienomis, jis
rod, kad ios fosilijos neabejotinai 1520mln.m. senesns, nei manyta i
117
uvis tavyje
pradi. Taigi,M. Giurichas, R. Sprigas ir kiti tyrintojai aptiko ne iaip sau

domius atspaudus, o pai seniausi daugialsi organizm pdsakus.
J aptiktos fosilijos priklauso vadinamajam ediakarui laikotarpiui, kai,
daugelio nuomone, ems gyvyb dar nebuvo usimezgusi. is atradimas tarsi
galingas sprogimas pakeit samprat apie gyvybs kilm. ios paleontologins
keistenybs virto nekainojamais mokslo brangakmeniais.
Ediakaro laikotarpio diskai, kaspinai ir palmi lapai tai tikr tikriausi
ankstyvieji daugialsiai organizmai. Kaip ir buvo galima tiktis i pai se-
niausi ikastini gyvn, tarp j vyrauja pai paprasiausi grupi atstovai,
gyvenantys ir dabar: pintys ir medzos. Kitos ediakaro fosilijos nepanaios
jokius inomus gyvnus. Apie j atspaudus galima pasakyti tik tiek, kad ie
organizmai turjo daugialsius knus, taiau j keistos formos ir neprasta
paviriaus danga neprimena joki dabartini gyv btybi.
I to galima padaryti vien labai aiki ivad: ms planetos jrose dau-
gialsiai gyvnai pradjo sigalti prie 600mln.m. Kitaip nei paprastos ls-
teli kolonijos, ie padarai turjo aikius daugialsius knus, kai kurie si-
metrikus, panaius atskiras dabartines gyvybs formas.
O apie fosilines ikasenas, kuri negalima tiesiogiai palyginti su dabar-
tinmis gyvybs formomis, pasakytina, kad skirtingos j kn dalys taip pat
turjo specializuotas schemas. Vadinasi, ediakaro organizmai buvo pasiek vi-
sikai nauj iki tol neregt ms planetoje biologinio organizuotumo lyg.
Apie ias permainas byloja ne tik fosilins liekanos, bet ir paios uolienos.
Atsiradus pirmiesiems daugialsiams organizmams, atsirado ir pirmieji pdsakai.
To laikotarpio suakmenjusiame dumble lik atspaudai rodo, kad btybs jau ga-
ljo liauioti ir rangytis. Patys seniausi pdsakai mai kaspin formos ruoeliai
suakmenjusio dumblo paviriuje atskleidia: ie daugialsiai organizmai suge-
bdavo atlikti gana sudtingus judesius. Jie ne tik turjo knus su tam tikromis
atpastamomis dalimis, bet ir galjo jomis judti iki tol neinomais bdais.
Viskas vyksta pagal aiki logik. I pradi aptinkame pirmj paprastos
sandaros daugialsi gyvn kn fosilij. Vlesniuose uolien sluoksniuose
pasitaiko sudtingesns sandaros organizm fosilij, dar senesniuose vis su-
dtingesni daugialsi gyvn, turini galvas ir galnes, irt.t. Panaiai kaip
ir sivaizduojamo zoologijos sodo, po kur vaiktinjome 1 skyriuje, gyvnai,
pasaulio uolien kloduose esanios fosilijos yra isidsiusios grieta tvarka.
118
Kaip minjome io skyriaus pradioje, mginame suinoti, kada, kaip ir

kodl atsirado daugialsiai organizmai. Ediakaro laikotarpio fosilijos atsako
klausim kada. Nordami suinoti kaip ir, gal gale, kodl, ankstesn
taktik turime iek tiek pakeisti.
Ms knas rodym altinis

I ediakaro laikotarpio disk, kaspin ir palmi lap nuotrauk nemanoma
nustatyti, kokia ms dalis gali slypti iuose pirmuosiuose daugialsiuose
organizmuose. I karto norisi paklausti, k mes, mons, tokie sudtingi orga-
nizmai, galime turti bendro su atspaudais, kurie labiau primena sutraikytas
medzas ar suplotas kino juost rites?
Taiau, gerai pagalvojus, klausim galima pateikti gana aik ir ds-
ning atsakym: mediaga, jungianti mogaus lsteles darni visum ir lei-
dianti atsirasti ms knams,beveik nesiskiria nuo mediagos, palaikiusios
organizm, kuri atspaud radoM. Giurichas ir R. Sprigas, sandar. Ms
kno statybos pastoliai buvo sukalti netiktinai anksti juos galima aptikti
vienalsiuose organizmuose.
Kas neleidia iirti lsteli santalkoms, i kuri sudarytos medzos ar
mogaus akies obuolys? ia biologiniai klijai yra stulbinamai sudtingi: jie ne
tik suklijuoja lsteles, bet ir leidia joms sveikauti ir utikrina vairi ms
kno dali veikl. ie klijai yra daugialypiai juos sudaro vairios mediagos,
kurios sujungia lsteles ir upildo tarp j esanius tarpus. Mikroskopiniame
lygyje audiniams ir organams jie suteikia bding ivaizd ir funkcijas. Kad ir
kaip irtum, ms akys visikai nepanaios koj kaulus. Juk kojos kaulo ir
akies skirtumus didia dalimi nulemia tai, kokiu bdu lstels ir tarplstelin
mediaga isidsto j viduje.
Per pastaruosius kelerius metus kiekvien ruden iomis idjomis varau
medicinos studentus i proto. Baikts pirmakursiai privalo imokti atpainti
organus, velgdami pro mikroskop audini preparatus, paimtus atsitiktine
tvarka i bet kurios kno vietos. Kaip jiems tai pavyksta?
i uduotis iek tiek primena uduot susiorientuoti, kokioje alyje esate,
velgdami mao kaimelio emlap. Uduotis vykdoma, taiau tik turint
tam tikras priemones. Organus geriausiai padeda atpainti lsteli forma ir j
119
uvis tavyje
sukibimo pobdis, taip pat svarbu tiksliai nustatyti, kokiam tipui priklauso
tarp j esanti mediaga. Audinius sudaro vairi ri lstels, kurios jungiasi
tam tikru bdu.
Vienose kno srityse matyti lsteli juostels arba stulpeliai, kitose ne-
tvarkingai isibarsiusios lstels, kuri tarpusavio ssajos gana silpnos. Sritys
su padrikai imtytomis lstelmis daniausiai yra upildomos mediagomis,
kiekvienam audiniui suteikianiomis bdingas fizines savybes. Tarkime, tarp
kaulo lsteli esantys mineralai nulemia jo kietum, o palaidesni baltymai
ms aki baltymuose kur kas minktesn akies obuolio sienels sandar.
Kad imokt atpainti pro mikroskop nagrinjam preparat organus,
studentai turi inoti, kaip isidsto kiekvieno audinio lstels ir kokios me-
diagos yra tarp j. ios inios turi gilesn prasm. Mediagos, lemianios
vienok ar kitok lsteli isidstym, leidia egzistuoti ir patiems knams.
Jeigu gamtoje nebt bdo susijungti lstelms, arba jeigu tarp lsteli
nebt tarplstelins mediagos, emje nebt ir daugialsi kn gy-
vuot tik atskiros lsteli grups. Vadinasi, nordami suprasti, kaip ir kodl
atsirado daugialsiai knai, turime vis pirma itirti mediagas tarp lsteli,
padedanias joms ne tik sulipti, bet ir sveikauti tarpusavyje.
Kad suprastume, kaip ios mediagos sandara yra susijusi su mogaus
knu, smulkiai inagrinkime, kaip sudaryta viena i ms kno dali griau-
iai. Jie puikus pavyzdys to, kaip mayts tarplstelins mediagos molekuls
gali turti lemting tak kno sandarai, ir to, kaip veikia bendrieji principai,
sudarantys vis kno dali funkcionavimo pagrind.
Be griaui knas atrodyt kaip minkta gliti mas. Gyventi sausumoje
bt gana sunku ir, galbt, nemanoma. Griauiai yra taip glaudiai susij su
pagrindinmis biologinmis funkcijomis ir elgsena, jog juos danai suvokia-
me kaip savaime suprantam dalyk. U tai, kad galime vaikioti, skambinti
pianinu, kvpti oro ir kramtyti, turime dkoti griauiams.
Tiltas gali bti puiki analogija, padedanti suprasti, kaip veikia griauiai.
Tilto tvirtumas priklauso nuo jo sij ir lyn matmen, form, proporcij. Ta-
iau tai irgi labai svarbu tilto tvirtumas priklauso ir nuo mediag, i kuri
jis yra pastatytas, mikroskopini savybi. Plieno molekulin sandara nulemia jo
stiprum ir tamprum. Lygiai taip pat ms griaui stiprumas priklauso ir nuo
kaul formos bei dydio, ir nuo juos sudarani mediag molekulini savybi.
120
Pamginkime isiaikinti, kaip tai vyksta. Risnojant takeliu, raumenys

susitraukia, stuburas, rankos ir kojos juda, pdos atsistumia nuo ems, ir
judame pirmyn. Kaulai ir snariai veikia kaip sudtingas svert ir skriemuli
kompleksas, kuris ir padeda judti. Knas juda paklusdamas pagrindiniams
fizikos dsniams: gebjim bgti didia dalimi nulemia griaui dydis, forma
ir proporcijos, taip pat snari konfigracija.
iuo poiriu knas panaus didel main. O kaip ir dera tvarkingai
mainai, jos konstrukcija atitinka funkcijas. uoli aukt empiono griaui
proporcijos skiriasi nuo sumo imtynininko griaui proporcij. Dar labiau
skiriasi triuio ir varls galni griaui, pritaikyt straksti ir okinti, pro-
porcijos nuo arklio galni griaui, pritaikyt bgioti.
Dabar pasigilinkime mikroskopin sandar. Paki launikaulio mgi-
nl po mikroskopu, pamatysite, kas suteikia kaului ypating mechanini sa-
vybi. Kaulo audinio lstels yra idstytos grieta tvarka, ypa ariau iorinio
kaulo paviriaus. Kai kurios i lsteli yra sulipusios, kitos viena nuo kitos
laikosi atokiau.
Tarp atskirt viena nuo kitos lsteli yra mediagos, nulemianios kau-
l tvirtum. Vienas toki mineral yra uoliena, arba kristalas, vadinamas hi-
droksilapatitu, apie kur kalbjome 4 skyriuje. Tvirtumu jis prilygsta betonui:
atsparus gniudymui, taiau ne toks atsparus sukimui ir lenkimui. Todl, kaip
ir i plyt ar betonini blok sumrytas namas, kaul sandara labiau tinka
atsispirti gniudymui, kur kas maiau sukimui ar lenkimui. G. Galiljus
(Galileo Galilei) tai suvok dar XVII a.
Kita tarpus tarp kaul lsteli upildanti mediaga yra gerai inomas bal-
tymas, kurio gausu visame mogaus organizme. Jeigu kaulo preparat padi-
dinsime 10 000 kart elektroniniu mikroskopu, pamatysime darin, pana
virv, susukt i ma baltymo skaidul pluot. i mediaga, vadinama
kolagenu, savo sandara ir mechaninmis savybmis yra panai virv.
Virv yra santykinai stipri tempiant, taiau vijos isipina, spaudiant ir stu-
miant jos galus vien prie kito (sivaizduokite, kas nutiks, jeigu abi virv trau-
kianios komandos ims bgti viena kit). Kaip ir virv, kolagenas yra atsparus
traukimui, taiau tvarum praranda, kai jo galai yra stumiami vienas kito link.
Kaul sudaro hidroksilapatito ir kolageno jroje plduriuojanios lstels
kartu su dar keletu maiau inom mediag. Kai kurios lstels yra susikibu-
121
uvis tavyje
sios, kitos plduriuoja pavieniui. Tempiamo kaulo tvirtum lemia kolagenas,

spaudiamo hidroksilapatitas.
Kremzl dar vienas ms griauius sudarantis audinys elgiasi kiek ki-
taip. Btent snari kremzls sudaro glotnius ir slidius pavirius, leidianius
kaulams judti vienas kito atvilgiu, kai bgiojame. Kremzls audinys kur kas
lankstesnis nei kaulo. J galima lankstyti, jis slopina j veikianias jgas. Sklan-
dus kelio snario ir daugelio kit snari lankstymasis bgiojant priklauso nuo
kremzls audinio santykinio minktumo ir tamprumo. Suspausta ir atleista
sveika kremzl visada atgauna pradin form panaiai kaip ind plovimo kem-
pin. Kai bgdami pda palieiame em, j tam tikru greiiu atsitrenkia visa
kno mas. Jeigu kaul snariai nebt apsaugoti kremzliniais gaubteliais, jie
stipriai trintsi vienas kit: labai nemalonus ir sekinantis artrito poymis.
Kremzls audinio elastingum lemia mikroskopin jo sandara. Snari
kremzli lsteli yra palyginti nedaug, ir jas vien nuo kitos skiria didelis kie-
kis tarplstelins mediagos. Kaip ir kaul audinyje, kaip tik io tarplstelinio
upildo savybs didia dalimi ir nulemia mechanines kremzls savybes.
Tarpus tarp kremzls audinio (kaip ir daugelio kit ms audini) ls-
teli daugiausiai upildo kolagenas. I tikrj kremzl daro lanksi kita me-
diaga vienas i pai keisiausi organizmo darini. i mediaga, vadinama
proteoglikanu, kremzl daro lanksi ir atspari gniudymui. Proteoglikano
kompleksas primena didiul trimat epet su ilgu kotu ir daugybe ma atsi-
akojim. J netgi galima matyti pro mikroskop.
i mediaga turi vien nepaprast savyb, tiesiogiai susijusi su ms ge-
bjimu vaikioti ir bgioti: plonyiai proteoglikano komplekso atsiakojimai
lengvai jungiasi su vandeniu ir prisigeria tiek, kad tampa panas milinik
elatinos gabal. Gabalas, kurio viduje ir aplink j bus tankiai susipynusi ko-
lageno skaidul, bus ir tampri, ir gana atspari tempimui mediaga. Madaug
tokiu principu ir yra sudaryta kremzl puikus elastingas snari pamualas.
Kremzls audinio lsteli uduotis iskirti ias molekules, kol gyvnas auga,
ir ilaikyti organizme, kai nustoja augti.
vairi mediag santykis nulemia daugum mechanini kaul, kremzli
ir dant skirtumus. Dantys yra labai kieti, todl galime nesunkiai numatyti,
kad tarp emalio lsteli yra daug hidroksilapatito ir palyginti maai kolageno.
Kaulo audinyje yra iek tiek daugiau kolageno ir iek tiem maiau hidrok-
122
silapatito, taip pat jis neturi emalio, todl kaulai nra tokie kieti kaip dan-
tys. Kremzls audinyje gausu kolageno ir nra hidroksilapatito, jis pripildytas
proteoglikan. Tai pats minkiausias ms griaui audinys. Tinkam ms
griaui sandar ir skland j veikim nulemia i mediag isidstymas tam
tikromis proporcijomis tam tikrose vietose.
Taiau kaip visa tai siejasi su ms kno kilme? Visi gyvnai turi vien
bendr savyb, neatsivelgiant tai, ar jie turi griauius, ar ne: jie, netgi lsteli
santalkos, turi tam tikr mediag, upildani tarpus tarp lsteli, kurias
sudaro tam tikros kolagen ir proteoglikan rys. Kolagenas itin svarbus. Tai
labiausiai paplits gyvn organizmo baltymas: jam tenka daugiau nei 90%
visos organizmo baltym mass. Daugialsi kn atsiradimas tolimoje pra-
eityje bt buvs nemanomas, jeigu nebt atsiradusi i mediaga.
Ms knui bdinga dar viena labai svarbi savyb: kaulo lstels turi mo-
kti ne tik susijungti, bet ir susikalbti. Kaip susijungia kaulo lstels ir kaip
skirtingos kaulo dalys suino, kaip jos turi elgtis? Atsakymas klausim leis
geriau suprasti, kaip sudaryta ms kno statybin mediaga.
Kaulo lstels, kaip ir visos kitos kno lstels, viena prie kitos prisitvir-
tina maytmis molekulinmis kniedmis, kuri organizme be galo daug. Kai
kurios j lsteles sukabina taip, kaip kad klijai sulipdo bat su padu: viena
molekul yra prisitvirtinusi prie iorins vienos lstels membranos, kita prie
iorins kitos lstels membranos. ie klijai, prisitvirtindami prie abiej lste-
li membran, utikrina stabil j ry.
Kitos molekulins knieds yra tokios irankios, kad prisitvirtina selek-
tyviai tik prie tokio paties tipo kniedi. Tai ypa svarbi savyb, padedanti
organizuoti fundamentali ms kno sandar. Tokios selektyvios knieds pa-
deda lstelms jungtis tarpusavyje ir utikrina, kad kaulo lstels jungtsi su
kaulo lstelmis, odos lstels su odos lstelmis ir pan. ios knieds leidia
formuotis ms knui be jokios papildomos informacijos.
Jeigu tam tikr lsteli skaii su tam tikro tipo kniedmis apgyvendin-
sime dubenyje ir leisime joms augti, lstels paios suformuos vienos ries
lsteli sankaupas. Vienos j susiburs sferas, kitos laktus, nes lstels
jungiasi pagal j kniedi skaii ir tipus.
Taiau, be abejons, pats svarbiausias lsteli ryys jis leidia tarpu-
savyje keistis informacija. Tiksli ms griaui, kartu ir viso kno sandara
123
uvis tavyje
galima tik todl, kad j sudaranios lstels ino, kaip elgtis. Jos turi inoti,
kada reikia dalytis, kada jungtis tam tikras mediagas ir kada mirti. Jeigu,
pavyzdiui, kaulo ar odos lstels elgtsi taip, kaip joms patinka dalytsi
per danai ir mirt per vlai virstume isigimliais arba mirtume vos pra-
dj vystytis.
Lstels tarpusavyje bendrauja odiais, raytais molekulse, perduo-
damose i vienos lstels kit. Gretimos lstels kalbasi siuntindamos
molekules. Sakykime, paprasto tarplstelinio bendravimo atveju viena lstel
perduos tam tikros mediagos molekul. Pastaroji prisitvirtins prie iorinio
signal priimanios gretimos lstels apvalkalo. Prisitvirtinusi prie iorins
membranos sukels molekulins sveikos grandin, kuri nuo iorins mem-
branos pasieks lstels vid, danai siskverbdama net pat lstels branduol.
Priminsiu: genetin informacija gldi lstels branduolyje.
Perduotas lstels branduol signalas gali aktyvinti arba slopinti tam ti-
krus genus. Galiausiai pasikeiia gavusios signal lstels elgesys: ji gali mirti,
pasidalyti arba, gavusi uuomin i kitos lstels, pradti gaminti naujas me-
diagas.
Btent dl i esmini dalyk ir gali egzistuoti ms knas. Visi daugia-
lsiai gyvnai turi struktrines molekules kolagenus ir proteoglikanus. Visi
jie turi lsteles sujungiani molekulini kniedi rinkinius, taip pat moleku-
linius rankius, padedanius lstelms bendrauti tarpusavyje.
Dabar turime paiekos vaizdin, padsiant perprasti ms kno kilm.
Nordami suprasti, kaip atsirado mogaus knas, turime surasti ias moleku-
les paiuose paprasiausiuose ms planetos gyvnuose, o tada mginti jas
aptikti vienalsiuose organizmuose.
Augantys laai
Kas sieja profesoriaus kn su lau? Siekdami atsakyti klausim, patyrin-
kime paius paprasiausius ems gyvnus.
Vienas toki organizm isiskiria ne tik paprasta sandara, bet ir tuo, kad
gamtoje jis itin retas. XIX a. devintojo deimtmeio pabaigoje ant akvariumo
sienels buvo aptiktas keistas primityvus organizmas. is niek nepanaus
darinys atrod kaip lipnus gniutulas.
124
Vienintel j primenanti btyb beformis ateivis i kino filmo La-

as su garsiuoju XX a. etojoseptintojo deimtmeio kino aktoriumi Stivu
Makvinu (Steve McQueen). Filme pasakojama, kaip em i kosmoso pateko
beformis tsios mass gniutulas, apgaubdavs ir suvirkindavs savo aukas
unis, mons, o vliau ir Pensilvanijos miesteli restoranlius. Virkinamieji
lao organai buvo kakur papilvje (filme j n karto neparod, taiau buvo
galima girdti, kaip klykia siaubno virkinami nelaimliai).
Sumain padar iki 2 mm skersmens taip, kad kn sudaryt tik 200
1000 lsteli, gausime j panai paslapting btyb, vadinamj plokiagyv. Jis
turi tik keturi tip lsteles, o knas neturi pastovios formos ir primena dm. Ir
vis dlto tai tikras knas. Kai kurios lstels apatinje dalyje atlieka maisto virki-
nimo funkcij, kitos j turi iuelius, padedanius plokiagyviui judti. Maai k
inome apie io gyvno mityb, paplitim ir natralias buveines. Taiau ie primi-
tyvs, maai specializuot lsteli turintys organizmai pasiymi viena nepaprastai
svarbia savybe: tarp atskir j dali vyksta aikus darbo pasidalijimas.
Plokiagyviai turi daugel mogui bding domi savybi, turi tikrus,
nors ir primityvios sandaros, knus. Tyrindami plokiagyvi DNR ir mole-
kules j lsteli paviriuje, galime sitikinti, kad is gyvnas turi daugel ms
kno sandaros dmen, taip pat tam tikras molekulines kniedes ir lsteli
bendravimo rankius.
Ms kno element galima aptikti gniutulliuose, kuri sandara dar
paprastesn nei fosilijos, kuri atspaudus rado R. Sprigsas. Ar galime eiti dar
toliau, prie dar paprastesns kno sandaros organizm? Atsakymas greiiausiai
yra teigiamas.
Paimkime gyvn, primenant virtuvs kempin. I pirmo vilgsnio pin-
tyse nepamatysime nieko domaus. Jos kno pagrindas akytos mediagos,
kuri sudaro silicio dioksidas (stikl primenanti mediaga) arba kalcio karbo-
natas (kietoji mediaga, i jos sudarytos moliusk kriaukls), dariniai, upil-
dyti kolageno intarpais. Tuo pintys ir domios. Priminsiu: kolagenas vienas
pagrindini gyvn jungiamojo audinio sand, organizmo lsteles ir audinius
paveriani darnia visuma. Nors atrodo kitaip, taiau pintis jau turi vien i
skiriamj tikro daugialsio organizmo bruo.
XX a. pradioje H. V. P. Vilsonas (H. V. P. Wilson), pini tyrintojas,
atskleid, kokie i ties nuostabs ie organizmai. Jis atvyko dirbti iaurs
125
uvis tavyje
Karolinos universitet ir 1894m. tapo jo pirmuoju biologijos profesoriumi.

ia iugd vis br garsi Amerikos biolog, kuri darbai turjo didiul
tak genetikos ir lsteli biologijos raidai iaurs Amerikoje per vis XX a.
Dar ankstyvoje jaunystje H. V. P. Vilsonas apsisprend gyvenim paskirti
iskirtinai pini tyrinjimui.
Per vien bandym atskleid ities nepaprast i i pairos paprast or-
ganizm savyb. Jis perleido pinties kn per siet isijojo pavienes lsteles.
Tada ias amebas panaias visikai viena nuo kitos atskirtas lsteles supyl
stiklin ind ir stebjo. I pradi jos netvarkingai liauiojo indo paviriumi.
Vliau nutiko is tas nuostabaus: lstels pradjo grupuotis. I j pirmiausia
susidar neapibrt form rausvi lsteli gumulliai.
Juose irykjo organizuotumo poymiai: lstels pradjo burtis api-
brtas struktras. Galiausiai lsteli grup virto nauja pintimi, ir joje
kiekviena lstel um atitinkam padt. Mokslininkas stebjo, kaip
netvarkingai ibarstytos dalels virsta gyvu organizmu. Jeigu sugebtume
daryti t pat, k gali pintys, tuomet Stivo Buemi (Steve Buscemi) veikjas
(i broli Koen (Coen) filmo Fargo), kur sumala medienos smulkin-
tuvas, jaustsi kuo puikiausiai. Gali bti, is vykis jam bt buvs netgi
naudingas, nes lstels, susibrusios drauge, bt galjusios sudaryti net
kelet jo kopij.
Btent dl j lsteli pintis laikome naudinga priemone, galinia padti
geriau suprasti ms kno kilm. Pinties viduje daniausiai bna ertm, bet
ji gali bti padalyta skyrius priklauso nuo pinties ries. Per i ertm teka
vanduo tkm valdo ypatingos ries lstels, panaios taures su storomis
kojelmis, nukreiptomis pinties vid.
Nuo taurs apvado nusidriekiantis maytis iuelis plakasi onus ir su-
iumpa vandenyje esanias maisto daleles. Taip pat kiekvienos i tauri viduje
yra po didel iuel. Darniai veikdamos, i ma plaktuvli lstels stumia
vanden su jame esaniu maistu per pinties poras. Kitos lstels pinties viduje
maist virkina. Dar vieno tipo lstels rikiuojasi iorje. Jos gali susitraukti, kai
pintis turi pakeisti form ir prisitaikyti prie pasikeitusios vandens tkms.
Pintis n kiek nepanai daugel inom gyvn, taiau turi nemaai
pai svarbiausi daugialsio organizmo savybi: lstelms bdingas veiklos
pasidalijimas, jos gali tarpusavyje bendrauti, o atskiros lsteli grups funkci-
126
onuoja kaip pavienis individas. Pinties struktra yra gerai organizuota: tam
tikros lstels tam tikrose vietose atlieka tam tikr darb.
Nors pint nuo mogaus, kurio kn sudaro milijonai tam tikra tvarka
isidsiusi lsteli, skiria milinikas atstumas, jai bdingi ir kai kurie mo-
gaus kno bruoai: ji jau turi mogaus organizmui bding lsteli sukibimo,
bendravimo ir sandaros ilaikymo mechanizm. Pintys tikri daugialsiai
organizmai, tik labai primityvs ir turi gana netvarking sandar.
mogus, panaiai kaip plokiagyviai ir pintys, taip pat sudarytas i dau-
gybs lsteli. Tarp atskir jo lsteli ir darini taip pat yra darbo pasidaliji-
mas. Ir jos, ir mes turime t pat molekulin aparat, pavienes lsteles jungiant
vientis organizm: jungiamsias kniedes, vairius instrumentus, padedan-
ius lstelms bendrauti signal kalba, ir daugel tarplstelini mediag.
Plokiagyviai ir pintys netgi turi kolageno visikai kaip mes ir kiti gyvnai.
Taiau kitaip negu mogui, plokiagyviams ir pintims bdingi labai primityvs
i savybi variantai: vietoj dvideimt vieno kolageno pintys turi tik du; mogus
turi imtus skirting tip molekulini kniedi, pintys kur kas maiau. Pintys
yra paprastesns, nei mogus, ir jose yra gerokai maiau skirting tip lsteli,
taiau joms bdingi visi kertiniai daugialsio kno sandaros elementai.
Plokiagyviai ir pintys priskiriami prie pai paprasiausi iandien e-
mje gyvenani daugialsi organizm. Nordami uiuopti dar gilesnes
mogaus kilms aknis, ms kno statybini mediag turime iekoti orga-
nizmuose, kurie ivis neturi daugialsi kn vienalsiuose mikrobuose.
Kaip lyginti vienalst mikrob su daugialsiu gyvnu? Ar vienalsiai
turi priemoni sukurti daugialst kn? Jeigu turi, taiau nesinaudoja, kam
tuomet jos reikalingos?
Pats tiesiausias kelias, vedantis prie atsakym iuos klausimus kruop-
ts mikrob gen tyrimai, mginant juose aptikti bendr bruo su daugia-
lsi gyvn genais. Pirmieji daugialsi gyvn ir mikrob genom lygi-
nimai atskleid netiktin fakt: daugelis vienalsi neturi tos molekulinio
mechanizmo dalies, kuri utikrina lsteli sukibim, j tarpusavio sveik ir
kai kuriuos kitus dalykus.
Kai kurie tyrimai netgi parod, kad daugialsiai turi daugiau kaip atuo-
nis imtus mediag, kuri neturi vienalsiai. ie rezultatai lyg ir patvirtino
poir es genai, lstelms padedantys jungtis daugialsius organizmus,
127
uvis tavyje
atsirado vienu metu su jais. Mintis, kad daugialsi konstravimo rankiai

atsirado vienu metu su jais paiais, i pirmo vilgsnio atrodo visai logika.
Taiau visos panaios splions galutinai subyrjo, kai Nikol King (Ni-
cole King), mokslinink i Kalifornijos universiteto Berklyje, msi tirti Cho-
anoflagellatea klass vienalsius organizmus. objekt ji pasirinko neatsitik-
tinai inojo, kad, pagal kai kuri DNR tyrim rezultatus, Choanoflagellatea
gali bti daugialsi gyvn, skaitant plokiagyvius ir pintis, artimiausi
vienalsiai giminaiiai. Tyrja taip pat tar, kad Choanoflagellatea genuose
yra tam tikr DNR versij, sudarani slygas formuotis ms knui.
i paiek Nikolei padjo atlikti projektas mogaus genomas s-
kmingas sumanymas, kuriuo buvo siekiama sudaryti vis mogaus kno gen
sekos kartogram. Kartu buvo organizuojami ir kiti panas projektai, skirti
kitiems gyvnams: iurks genomo, Vaisins musels genomo, Kamans
genomo. iuo metu dar tebevykdomi projektai, skirti pini, plokiagyvi
ir mikrob genomams. ios gen kartogramos tikras informacijos lobynas,
nes, remdamiesi jomis, galime palyginti vairi ri kno statybos genus. Jos
taip pat tapo puikiu informacijos altiniu, padjusiu Nikolei tyrinti Choanof-
lagellatea vienalsius.
Choanoflagellatea yra nepaprastai panas taurs formos pinties lsteles.
Dl io panaumo daugelis kur laik man, kad Choanoflagellatea organizmai
tai degeneravusios pintys, praradusios visas kit tip lsteles. Jeigu tai bt bu-
vusi tiesa, Choanoflagellatea DNR bt panai gana keistos pinties DNR. Ta-
iau taip nra. Kai Choanoflagellatea DNR atkarpos buvo palygintos su mikrob
ir pini DNR, paaikjo, kad Choanoflagellatea organizm DNR nuo pini
DNR itin skiriasi. Choanoflagellatea tikri vienalsiai mikroorganizmai.
Nikols Choanoflagellatea tyrinjimai parod, kad i tikrj nra jokios
genetins prarajos tarp vienalsi mikroorganizm (mikrob) ir tikrj
gyvn (daugialsi). Dauguma gen, kurie veikia Choanoflagellatea mi-
kroorganizmuose, veikia ir daugialsi gyvn lstelse. Dauguma i gen
priklauso ms kn konstrukcijos mechanizmui.
Keletas pavyzdi pads suprasti io sugretinimo esm. Choanoflagellatea
turi visas mediagas, kurios utikrina daugialsi organizm lsteli adhezij
ir pastarj komunikacij, netgi molekuli dalis, kurios sudaro tarplstelin
matric ir molekuli kaskadas, perduodanias signal i iorins lstels mem-
128
pintys
Choanoflagellatea
mikroorganizmai
Choanoflagellatea (kairje) ir pintys (deinje).
branos jos vid. Choanoflagellatea turi ir kolagen. Jie taip pat turi keli tip
molekulini kniedi, daugialsi organizm lsteles jungiani tarpusavyje,
tiesa, Choanoflagellatea organizmuose jos atlieka kiek kitokias funkcijas.
Choanoflagellatea mikroorganizmai netgi tapo gairmis, pagal kurias
Nikol galjo lyginti mogaus kno sandaros mechanizmus su mikrob.
Svarbiausios molekulins struktros, sudaranios kolagenus ir proteoglika-
n sankaupas, aptinkamos daugelyje skirting ri mikrob. Streptokok
(Streptococcus) genties bakterijos ms burn (kai kada ir kit kno viet)
bakterijos savo lsteli paviriuje turi mediagos, labai artimos kolagenui.
Jai bdingi tokie patys molekuliniai poymiai kaip ir ms kolageno, taiau,
prieingai nei daugialsi gyvn kolagenas, nesiveja ir nesisluoksniuoja.
vairi bakterij lsteli sienelse galima aptikti ir kai kuri ri cu-
kraus, kuris sudaro proteoglikano kompleksus ms kremzlse. Jo funkcijos
daugelyje virus ir bakterij nra itin malonios. is cukrus padeda lig suk-
129
Rega
ls, kad galtume matyti spalvotus vaizdus. Nespalvotam vaizdui matyti pa-
kanka tik vieno tipo opsino molekuli.
Apviestos ios molekuls pakeiia savo form, vliau, patekusios tams,
pasikrauna ir grta pradin bsen. itai gali trukti kelias minutes. Tai inome
i savo patirties: i rykiai apviestos vietos j tams kambar kur laik nieko
nematysime. Taip bna dl to, kad vies sugerianios molekuls tam tikr laik
kraunasi. Po keli minui akys prie prieblandos pripras, ir vl matysime.
Nepaisant stulbinamos fotoreceptori vairovs, visi gyvnai suvokia tos
paios ries vies sugerianias molekules. Ir vabzdiai, ir mons, ir molius-
kai iam tikslui naudoja opsinus. mogaus aki istorij galime ne tik per-
velgti, lygindami vairi organizm opsin sandar, bet ir turime tikinam
rodym, kad u ias mediagas turime padkoti bakterijoms.
I esms opsinas tai mediaga, i iors ateinani informacij perduo-
danti lstels vid. ygdarb nordama atlikti skmingai, tam tikr chemi-
n mediag opsino molekul turi perduoti per lstel gaubiani membran.
iai operacijai atlikti opsinas naudoja specialiai pritaikyt laidinink isi-
rangiusi ir kilpeles sudarani dal, kuri kiaurai perskrodia lstels membra-
n ir leidia patekti jos vid.
Taiau io receptoriaus veikiamas vingiuotas kelias per lstels membra-
n nra atsitiktinis turi tik jam bding ym. Kur dar galima pamatyti
tokius vingrius kelius? Jie visikai atitinka kai kuri bakterij turim moleku-
li fragmentus. Netiktinas i sudting molekuli atskir fragment pa-
naumas liudija, kad is poymis atsirado labai seniai, kai emje viepatavo
bakterijos, i kuri kilome ir mes, ir kai kurios iuolaikins bakterijos. Galima
teigti, kad mogaus tinklainse slypi modifikuotos senovini bakterij dalels,
padedanios matyti.
Tirdami skirting gyvn opsinus, netgi galime atkurti kai kuriuos svar-
biausius mogaus akies raidos vykius. Paimkime vien svarbiausi ms pro-
tvi primat praeities vyki gero spalv matymo atsiradim. Priminsiu,
kad mons ir ms artimiausi giminaiiai i vis primat Senojo pasaulio
bedions turi labai gerai ivystyt spalv matym, kuris remiasi trimis
skirtingomis viesos receptori rimis.
Kiekvienas i receptori yra nustatytas priimti tam tikros spalvos vies.
Dauguma kit induoli turi tik dviej ri tokias lsteles, todl skiria kur
145
uvis tavyje
kas maiau spalv nei mogus. Pasirodo, galime atsekti ms spalv matymo
kilm, ityr genus, priverianius veikti receptori lsteles. U dviej tip
receptorius, kuriuos turi dauguma induoli, atsakingi dviej ri genai.
U tris mogaus receptori tipus atsako trij tip genai, i kuri du yra
nepaprastai panas genus, turimus ir kit induoli. Veikiausiai tai reikia,
kad ms spalv matymas atsirado tuomet, kai vienas i gen, kuriuos turi ir
kiti induoliai, duplikavosi, ir atsiradusios jo kopijos per tam tikr laikotarp
pasikeit tiek, kad galjo reaguoti kit spalv viesos altinius. Kaip pamena-
te, kakas panaaus darsi ir uosls receptori genams.
is regjimo pokytis gali bti susijs su ems augalijos pokyiais, vyku-
siais prie milijonus met. iais pokyiais bent galima logikai pagrsti spalv
matymo naud. Toks matymas galjo bti naudingas mediuose gyvenan-
ioms bedionms, nes paddavo geriau skirti vairi vaisi ir lap ris ir
pasirinkti paias maistingiausias.
Tyrindami kitus spalvas matanius primatus, galime apytikriai nustatyti,
kad gebjimas skirti spalvas atsirado madaug prie 55mln.m. Tuo pat metu,
sprendiant i fosilini augal, keitsi mik sudtis. Iki to laikotarpio mi-
kuose vyravo figmediai ir palms, auginantys skanius ir maistingus vaisius,
taiau j spalva panai.
Vliau mikuose m rastis vis daugiau vairi augal, kuri vaisiai, vei-
kiausiai, buvo skirting spalv. Prielaida, kad spalvas ms protviai geriau
m skirti dl to, kad mikai ir vaisiai pasipuo vairiaspalviais apdarais, atro-
do gana tikinama.
Audiniai
Gyvn akys yra dviej ri: vienokias turi daugelis bestuburi, kitokios
bdingos stuburiniams, pavyzdiui, uvims ir monms. Esminis skirtumas
nevienodai didjantis vies sintetinantis jautraus akies audinio pavirius. Bes-
tuburiams (pavyzdiui, musms ir kirmlms) paviri padidinti padeda
daugyb audinio klosi, o moni jis padidja dl daugybs iame audinyje
susidariusi iaug, panai mayius erelius.
Be i pagrindini aki sandaros ypatum, yra ir daugiau skirtum. Fo-
silizuot aki liekan beveik nemanoma rasti, todl kadaise buvo manoma,
146
uvis tavyje
ljams siskverbti kit organizm lsteles, ir ukratui tampame maiau at-

spars. Dauguma molekuli, kurias pasitelk mikrobai mums sukelia kanias,
tra primityvs molekuli, kurios padeda egzistuoti ms knui, variantai.
tai ir susidrme su msle. Paleontologiniame metratyje pirmuosius
3,5 mlrd. ems egzistavimo met aptinkama tik mikroorganizm. Ir staiga,
madaug per 40mln.m. laikotarp, emje atsiranda vairi augal, gryb,
knus turini gyvn visur pilna daugialsi organizm. Daugialsiai
pasipila tarsi i gausybs rago. Taiau Nikols rezultatai aikiai byloja, kad
mikroorganizmai, atsirad gerokai anksiau u daugialsius, taip pat turi po-
tencial sudaryti daugialsius knus. Kodl po tokio ilgo vienalsi viepa-
tavimo prasidjo toks staigus daugialsi antpldis?
tikras kn proveris
Pasirinkti tinkam laik tai garantuoti skm. Geriausios idjos, iradimai ir
teorijos ne visada bna pastebti. Kiek bta savo epoch aplenkusi talenting
muzikant, iradj ir dailinink, kuri gyvenimas nesusiklost, jie buvo umirti,
bet pripainti tik po daugelio met? Uteks paminti vienintel pavyzd Heron
Aleksandriet, kuris dar Im. e. a. irado garo turbin. Deja, jo amininkams tai
tebuvo domus aisliukas. Pasaulis iam iradimui dar nebuvo pasirengs.
ems gyvybs istorija pltojasi pagal tuos paius dsnius. Viskam, net
ir daugialsiams organizmams, savas metas. Kad tai suprastume, vis pirma
turime isiaikinti prieastis, kodl atsirado daugialsiai.
Viena j atsiradimo teorija netiktinai paprasta. Gali bti, kad daugials-
iai atsirado mikrobams pradjus iekoti nauj bd, kaip geriau vienam kit
sti ir kaip paiam nebti sustam. Daugialstis knas iauga didelis. O iaugti
dideliam puikus bdas bti neprarytam kit. Todl daugialstis knas galjo
atsirasti kaip tam tikra saugos priemon.
Kai plrnai gyja nauj gebjim susimedioti aukas, pastarosios gyja
nauj savybi, padedani ivengti lidnos lemties. Tokia sveika galjo lemti
daugelio ms kno sandaros molekuli kilm. Dauguma mikrob minta
kitais mikrobais prie j prisitvirtindami, o tada prarydami.
Molekuls, leidianios mikrobams pastverti ir ilaikyti grob, kaip tik
ir yra tiktinos kandidats molekulines kniedes, leidianias ms kno
130
lstelms jungtis tarpusavyje. Kai kurie mikrobai gali bendrauti tarpusavyje,

sudarydami junginius, veikianius kit mikrob elges. Plrno ir aukos mi-
krob sveika danai vyksta dalyvaujant signalinms molekulms, kurios po-
tencialius grobuonis atbaido, arba prieingai veikia kaip potencialias aukas
viliojantis jaukas. Gali bti, kad tokie signalai ir tapo signalini molekuli,
padedani ms lstelms keistis informacija, utikrinania kn vientisu-
m, pirmtakais.
Apie daugialsi atsiradim galime splioti iki begalybs, taiau kur kas
domesni u iuos samprotavimus bt apiuopiami eksperimentiniai duome-
nys, atskleidiantys, kaip grobuonikumas galjo tapti daugialsi atsiradimo
prieastimi. Btent tokius duomenis gavo Martinas Boras (Martin Boraas) ir
jo kolegos.
Dumbliams, kurie normaliomis slygomis yra vienalsiai, jie leido augti
savo laboratorijoje, kol pasikeit daugiau kaip tkstantis j kart. Tada gro-
buon vienalst organizm su iueliu, kuris ryja kitus mikrobus ir juos
suvirkina, mokslininkai ileido. Maiau kaip per du imtus kart dumbliai
sureagavo plrn, praddami telktis gniutulus, sudarytus i imt lsteli.
Tolydio lsteli skaiius iose santalkose majo tol, kol j liko po atuonias
kiekvienoje grupje.
Atuonios lstels geriausias skaiius, nes lsteli gniutulai tapo gana
dideli, kad j nestengt praryti plrnas, taiau tokie mai, kad kiekviena
gniutulo lstel gaut pakankamai viesos, reikalingos igyventi. Taiau la-
biausiai nustebino tai, kas vyko plrn paalinus: dumbliai toliau daugi-
nosi, sudarydami atuoni lsteli gniutulus. Trumpai kalbant, i vienalsi
susidar primityvs daugialsiai.
Jeigu eksperimentuojant per kelet met galima sukurti paprast daugia-
lst i pavieni lsteli, sivaizduokite, kas galjo vykti per milijardus met.
Taigi, svarbiausias klausimas, kur turime atsakyti, yra ne kaip galjo atsirasti
daugialsiai, o kodl j neatsirado anksiau?
Atsakymas klausim gali gldti senovinje aplinkoje, kurioje atsirado
pirmieji daugialsiai. Greiiausiai iki tol pasaulis nebuvo pasirengs j pasi-
rodymui.
Daugialstis brangiai kainuojantis malonumas. Didelio kno savinin-
kas gyja akivaizdi privalum: jis ne tik gali ivengti plrno nasr, bet ir
131
uvis tavyje
pats misti kitais, maesniais organizmais, taip pat jis lengvai veikia didelius
atstumus. ie privalumai leidia gyvnui geriau valdyti j supani aplink.
Taiau visiems btinos didiuls energijos snaudos. Kuo didesnis knas, tuo
daugiau energijos reikia jo reikmms patenkinti, ypa tuomet, kai jo sandar
palaiko kolagenas. Kolageno sintezei btinas gana didelis deguonies kiekis,
todl tolimiems ms protviams labai sustiprjo io svarbaus mediag apy-
kaitai elemento poreikis.
Ir dar viena problema: deguonies ems ore ir vandenyje senovje buvo
labai maai. Milijardus met deguonies lygis atmosferoje n i tolo neprilygo
dabartiniam. Vliau, madaug prie milijard met, deguonies kiekis staiga
iaugo iki dabartini norm ir nuo tada beveik nesikeit.
I kur tai inome? I chemini uolien savybi. Madaug milijardo met
uolienose pastebima aiki pdsak, bylojani, kad ie dariniai formavosi
daugjant deguonies. Ar deguonies padaugjimas atmosferoje kakaip gali sie-
tis su daugialsi atsiradimu?
Gali bti, kad daugialsiams atsirasti prireik tam tikro paleontologi-
nio virsmo atitikmens. Milijardus met mikrobai pltojo naujus tarpusavio
sveikos ir ryio su juos supania aplinka bdus. Per proces jie sugebjo
aptikti daugyb mediag ir kit instrument, kurie vliau pravert kuriant
knus, nors i pradi jie buvo naudojami kitais tikslais. Taip pat atsirado ir
pagrsta daugialsi susidarymo prieastis: prie milijardus met mikrobai
imoko vienas kit ryti. Taigi, ikilo rimta prieastis susidaryti daugialsiams,
o reikaling instrument jau buvo.
Taiau io to trko. Tas is tas tai pakankamai deguonies, btino palai-
kyti daugialsio organizmo gyvyb. Kai ems atmosferoje jo susidar utek-
tinai, daugialsiai m dygti kaip grybai po lietaus. ems gyvyb pasikeit
amiams.
132
atuntas skyrius
Kvap vilions
XX
a. devintojo deimtmeio pradioje molekuline biologija usiiman-
i mokslinink ir t, kas dirbo su visais organizmais ekolog,
anatom ir paleontolog santykiai buvo gana tempti. Pavyz-
diui, anatomai laikyti senamadikais keistuoliais, nikusiais beviltikai pa-
senusi mokslo ak. Molekulin biologija taip i pagrind pakeit poir
anatomij ir raidos biologij, kad klasikins mokslo akos, sakykime, paleon-
tologija, tapo panaios niekur nevedanius biologijos istorijos aklagatvius.
Patyriau savo kailiu: atrod, mane, atsidavus fosilij tyrintoj, netrukus pa-
keis kokiu nors nauju DNR nukleotid eiles skaiiuojaniu automatu.
Prabgo du deimtmeiai, o a ir toliau kapstausi purve ir skaldau akme-
nis. Taip pat renku DNR pavyzdius ir tyrinju jos tak organizm vysty-
muisi. Paprastai visos diskusijos prasideda nuo kratutinum viskas arba
nieko. Ilgainiui toks poiris uleidia viet geriau apsvarstytiems ir tikro-
vikesniems argumentams. Fosilijos ir geologinis metratis toliau ilieka labai
turtingu fakt apie ms praeit altiniu. Be j nemanoma suinoti, kokios i
ties buvo aplinkos slygos, ir kokios pereinamosios formos egzistavo per vis
gyvybs istorij.
Kaip turjome progos sitikinti, DNR atveria netiktinai plat lang
gyvybs, kn ir j organ formavimosi istorij. Ji ypa svarbi, sprendiant
klausimus, kuriuos negali atsakyti paleontologinis metratis. Dauguma gyv
organizm dali tarkime, minktieji audiniai fosilizuojasi itin retai. Apie
daugel toki struktr gali papasakoti tik i DNR igauti duomenys.
133
uvis tavyje
Igauti DNR i kn yra netiktinai paprasta, taip paprasta, jog tai galite
padaryti virtuvje. Paimkite iek tiek kokio nors augalo ar gyvno irn,
gaball msos ar vitos kepenis. berkite truputl druskos, pilkite vandens,
visk sudkite maiytuv ir sutrinkite vientis mas. Tada pilkite iek tiek
ind ploviklio. Ploviklis itirpdys audinio lsteles gaubianias membranas, ku-
ri dl j smulkumo negaljo veikti maiytuvas.
Upilkite trupuiu msos marinato jis suskaidys kai kuriuos baltymus, pri-
sitvirtinusius prie DNR molekuli. Muilingoje msos marinato tyrje plaukioja
DNR. Galiausiai miin pilkite iek tiek techninio izopropilo alkoholio.
Tirpalas bus dvisluoksnis: apaioje minkta muilo mas, o viruje
skaidrus alkoholis. Jeigu alkoholyje pasirodys lipnus baltas rutuliukas, visk
bsite padar tinkamai. Tas lipnus daiktas ir yra DNR.
Dabar, nagrindami i balt tsi mas, galite nustatyti daugel esmini
sait, siejani mus su kitomis gyvomis btybmis. Kad tai padarytume, tu-
rime palyginti vairi ri DNR sandar ir funkcijas. Tai veiksmas, kuriam
turime paaukoti begales laiko ir milinikas pinig sumas. Taiau gali padti
vienas paradoksalus netiktumas.
Igaudami DNR i bet kurios ries bet kurio audinio, pavyzdiui, i ke-
pen, galite i tikrj perskaityti bet kurios kno dalies istorij, skaitant ir
uosls organus. I bet kurio audinio (kepen, kraujo ar raumens) paimtoje
DNR galima aptikti organo, kuris padeda atskirti vairiausius mus supanius
kvapus, sandaros recept. Taigi, visos ms lstels turi t pai DNR. Skirtu-
mas tik tas, kad lstelse veikia skirtingi DNR elementai (t. y. genai). Uosls
organuose esani gen aptinkama ir kitose ms lstelse, taiau aktyviai jie
veikia tik nosies ertmje.
Plaiai inoma, kad kvapai smegenyse sukelia impulsus, galinius daryti
didiul tak mus supanio pasaulio suvokimui. Silpnutis dvelkteljimas ne-
tiktai gali priminti klas ar jauki, kiek pelsiais atsiduodani palp seneli
namuose ir vl suadinti kakur giliai irdyje tnanius jausmus.
Taiau svarbiausia, kad kvapai padeda igyventi. Gardumyn kvapas su-
adina alk, o kanalizacijos nuotek smarv priveria iaugioti. Vengiame
supuvusi kiauini. Reikia parduoti nam? Bus kur kas geriau, jeigu, atj
jo apirti, pirkjai uuos ne ant virykls verdani kopstien, o i orkaits
sklindant kepamos duonos kvap.
134
Kvap vilions
uosl investuojame milinikas sumas: 2005 m. vien tik Jungtinse

Amerikos Valstijose parfumerijos pramons pelnas siek 24 mlrd. doleri. Tai
tikrai svarus ms priklausomybs nuo uosls patvirtinimas. Be to, uosl
labai senas pojtis.
Uosl leidia atskirti penkisdeimt tkstani kvap. Kai kurie mo-
ns gali uuosti vienamet paprik, nors jos koncentracija tesudaro vos vien
dalel trilijone oro daleli. Tai beveik tas pats, kas pastebti smiltel mylios
[pusantro kilometro] ilgio papldimio ruoe. Kaip tai pavyksta?
Tai, k suvokiame kaip kvap, yra smegen reakcija ore plaukiojani
molekuli miin. Molekuls, uuodiamos uosle, yra mayts ir labai len-
gvos kybo ore. Kai kvpuojame arba uodiame or, ias ore kabanias mo-
lekules traukiame nervmis. Per nerves molekuls patenka ertm, esani
nosies gilumoje, ir prikimba prie gleivtos nosies land sienels. Pastarosios
smegenys
nosies kanalas
Kvap molekuls (padidintos daugyb kart) i gls iedo sklinda

oru. Patekusios nosies ertm, prisitvirtina prie jos sieneles dengian-
ios gleivins receptori. Molekulei prisijungus prie receptoriaus,
smegenis siuniamas signalas. Kiekvien kvap sudaro daugyb
vairi molekuli, prisitvirtinusi prie skirting receptori. Smege-
nys iuos signalus sujungia visum, kuri suvokiame kaip tam tikr
kvap.
135
uvis tavyje
viduje yra lopinlis audeklo su milijonais nerv lsteli, kuri kiekviena turi
po ma iaug, siekiani nosies gleivin. Kai i oro nosies ertm patekusios
molekuls pasiekia ias nerv lsteles, signalai perduodami smegenis, o jos
signalus priima kaip kvap.
Molekuliniame lygmenyje ms uosl veikia urakto ir rakto principu.
Uraktas tai uuodiamos mediagos molekul, raktas nerv lstels mem-
branos receptorius.
Nosies ertmje esanios gleivins sugauta molekul sveikauja su nervo
lstels receptoriumi. Signal smegenis lstel siunia tik tuomet, kai mo-
lekul prisitvirtina prie receptoriaus. Kiekvienas receptorius sveikauja tik su
tam tikro tipo molekule. Todl ms uuodiam konkret kvap gali sukelti
vairi mediag molekuls ir, inoma, daugyb receptori, siuniani signa-
lus smegenis.
Uosl geriausiai galima paaikinti pasitelkus analogij i muzikos srities:
akord. Akordas keli ton sskambis, suvokiamas kaip vienas garsas. Taigi
ir kvap gali sudaryti keli receptori siuniami signalai, kuriuos ilaisvina
skirtingos kvapo molekuls. iuos skirtingus impulsus smegenys suvokia kaip
tam tikr kvap.
mogaus uosls organai yra kaukols viduje, kaip ir kit induoli, taip
pat uv, varliagyvi, ropli ir pauki. Kaip ir kiti gyvnai, turime ertmes,
per kurias traukiame or kartu su jame plaukiojaniomis mediag dalelmis,
ir grup speciali audini, kuriuose ios mediagos sveikauja su neuronais.
Panaias kvpavimo sistemas, sudarytas i ang, kanal ir membran, turi
patys vairiausi gyvnai nuo uvies iki mogaus, ir j vis sandara turi daugyb
bendrybi. Patys primityviausi kaukoles turintys gyvnai apskritaiomeni
klasei priskiriamos ngs ir miksinos turi tik vien nosiarykl, kuri jun-
giasi su kaukolje esaniu maieliu. Per nosiarykl vanduo patenka aklin
maiel, jame ir atpastami kvapai.
Pagrindinis ngi, miksin ir ms uosls organ skirtumas yra tas, kad
jos uuodia ne ore, o vandenyje itirpusi mediag kvapus. uvys, su kurio-
mis mog sieja dar glaudesni kilms saitai, turi uosls organus, dar panaes-
nius ms: vanduo per nerves patenka ertm, susiet su burna. Dabartins
uvys ir tiktaalikas turi po dvi poras nervi: iorines ir vidines. iuo atvilgiu
jos labai panaios mus.
136
Kvap vilions
Usiiaupkite ir mginkite kvpuoti. Per iorines nerves oras patenka

nosies ertmes ir vidiniais kanalais pasiekia rykls gilum, o i ten trachj.
uvys, i kuri kilome, taip pat turjo iorines ir vidines nerves, ir niekam ne-
nuostabu, jog tai buvo btent tos uvys, kurios turjo astikaul ir kit mums
ir joms bendr bruo.
mogaus uosls organai sukaup daugyb duomen, leidiani mus kil-
dinti i uv, varliagyvi ir induoli. Didiulis proveris i giminysts sait ty-
rimuose prasidjo 1991m., kai Linda Bak (Linda Buck) ir Riardas Akselis (Ri-
chard Axel) atrado didel gen eim, utikrinani ms uosls organ veikl.
Planuodami eksperimentus, L. Bak ir R. Akselis rmsi trimis svarbiau-
siomis prielaidomis. Vis pirma ikl gerai argumentuot hipotez, paremt
kitose laboratorijose gautais tyrim rezultatais ji leido apibdinti uosls re-
ceptori sandar nulemianius genus. Eksperimentai parod, kad uosls re-
ceptori sandarai bdingos molekulins kilpels, padedanios jiems perduoti
informacij neurono viduje.
Tai buvo svarbi uuomina, nes, ja remdamiesi, L. Bak ir R. Akselis pels
genome galjo iekoti vis gen, padedani susidaryti tokiai sandarai. Antra,
ikl prielaid, kad i gen veikimas turi bti itin savitas jie turi veikti tik
iurk
uvis
mogus
ng
Nosies ertms ir kvapij mediag molekuli judjimas stuburini (nuo apskri-

taiomeni iki mogaus) uosls organuose.
137
uvis tavyje
tuose audiniuose, kurie dalyvauja uodime. Spjimas tikrai logikas: jeigu ie

genai nulemia uosls receptori veikl, tuomet neturt veikti toki recepto-
ri neturiniuose audiniuose. Treia ir i prielaida tikrai svari R. Akselis ir
L. Bak nusprend, kad toki gen turt bti ne vienas ir net ne keli. J turi
bti be galo daug. i hipotez buvo grindiama faktu, kad skirtingi chemikalai
suadina skirtingus kvapus.
Jeigu kiekvien chemins mediagos tip atitinka tam tikras receptorius,
kurio veikim lemia pavienis genas, tuomet toki gen turi bti nesuskaiiuo-
jama daugyb. Taiau, atsivelgiant duomenis, kuriais disponavo to meto
mokslininkai, i hipotez galjo ir nepasitvirtinti.
Taiau visos trys L. Bak ir R. Akselio prielaidos buvo visikai tikslios. Jie
aptiko genus, turinius receptoriui, kurio iekojo, bding sandar. Nustatyta,
kad ie genai veik tik audiniuose, susijusiuose su uodimu, kitaip tariant, uosls
epitelyje. Ir, gal gale, mokslininkai aptiko didiul i gen kiek. Tai buvo
spdinga skm.
Vliau L. Bak ir R. Akselis atrado ities kai k nepaprasto: beveik 3 %
ms genomo sudaro genai, nulemiantys gebjim uuosti skirtingus kvapus.
Kiekvienas i gen leidia susintetinti tam tikros mediagos kvapui jautr
receptori. U iuos darbus 2004m. iems mokslininkams buvo teikta fizio-
logijos ir medicinos srities Nobelio premija.
kvpti L. Bak ir R. Akselio skms, daugelis mokslinink puol iekoti
uosls organ receptori gen vairi ri gyvnuose. Paaikjo, kad tokie ge-
nai tikras gyvas metratis, kuriame ufiksuoti kai kurie svarbiausi pereinamieji
gyvybs istorijos etapai. Kaip pavyzd galime pateikti stuburini persikraustym
i vandens sausum, vykus daugiau kaip prie 365mln.m. Nustatyta, kad yra
dviej ri uosls genai: vieni j specializuojasi reaguoti vandenyje itirpusias
chemines mediagas, kiti uuosti ore kybanias molekules.
Vandenyje itirpusios mediagos molekuls su uosls receptoriais s-
veikauja kitaip, nei ore skrajojanios dalels, todl joms pajusti reikalingi ir
kitokie receptoriai. Kaip ir tiktasi, uvys turi vandeniui pritaikytus uosls
receptorius, isidsiusius j nosies neuronuose, induoliai ir ropliai turi orui
pritaikytus receptorius.
is atradimas padeda suprasti, kaip veikia apskritaiomeni pai pri-
mityviausi dabartini stuburini ngs ir miksinos uosl. Nuo sudtin-
138
Kvap vilions
gesni uv ir induoli ie gyvnai skiriasi tuo, kad j uosls receptori genai

nra nei vandeniniai, nei oriniai. J uosls organ sandara yra veikiau
tarpin. Ivada aiki: ie primityvieji stuburiniai atsirado anksiau, nei uosls
organ genai pasidalijo du tipus.
Tyrimai atskleid dar vien labai svarb dalyk: apskritaiomeniai turi la-
bai maai uosls gen. Kremzlins ir kaulins uvys j turi kur kas daugiau, o
varliagyviai ir ropliai dar daugiau. Uosls gen skaiius vis augo. Primityvieji
stuburiniai, pavyzdiui, apskritaiomeniai, j turjo palyginti nedaug.
Gyvnams tobuljant, didjo ir i gen skaiius, ir dabartiniai induo-
liai j turi daugyb. Mes, induoliai, i gen turime per tkstant, ir gana
didel genetinio aparato dalis yra skirta vien uoslei. Galimas daiktas, kuo dau-
giau ios ries gen turi gyvnas, tuo jautresn uosl. Todl nenuostabu, kad
turime tiek daug uosls gen: induoliai specializavosi itin puikiai inaudoti
gebjim uosti. Prisiminkime, kokie puiks pdsekiai yra unys!
Bet i kurgi atsirado uosls gen gausyb? Juk negaljo atkeliauti i niekur?
Atsakym klausim rasime gana greitai, atidiau patyrinj gen sandar.
Lygindami induolio uosls genus su saujele ngs ar kito apskritaiomenio
uosls gen, pamatysime, kad visi pridtiniai induoli genai yra tarsi viena
variacijos tema: jie atrodo kaip apskritaiomeni uosls gen kopijos, nors
ir iek tiek pakeistos. Taigi didiulis mogaus uosls gen skaiius atsirado
vykus daugkartinei gen, kuriuos turjo tolimi ms protviai primityvs
beandiai stuburiniai duplikacijai.
Ir ia susiduriame su paradoksu. Apie 3 % mogaus (ir kit induoli)
genomo sudaro uosls genai. mogaus gen sandar inagrinj smulkiau,
genetikai apstulbo: i tkstanio uosls gen maiausiai trys imtai nefunkci-
onuoja dl mutacij, pakeitusi j sandar (kiti induoliai iais genais naudo-
jasi). Kodl turime tiek daug visikai beveri uosls gen?
Atsakyti klausim padeda delfin ir kit bangini tyrimai. Jie, kaip
ir visi induoliai, turi plaukus, pieno liaukas ir vidurin aus su trimis klausos
kauleliais. i gyvn kaip induoli kilms istorija taip pat urayta uosls
genuose: jie neturi uvims bding vandenini uosls receptori, taiau turi,
kaip ir visi induoliai, orui pritaikyt uosls receptori gen.
DNR atkarpoje, lemianioje bangini ir delfin uosls organ forma-
vimsi, rayta informacija apie j kilm i sausumos induoli. Taiau do-
139
uvis tavyje
miausia, kad delfinai ir banginiai nosies ertmmis neuodia. Kam tuomet ie

genai reikalingi? Bangini ir delfin nervs susilieja vien ang ne uosti, o
tik kvpuoti. i sandara itin pakeit j uosls genus: banginiai juos turi, taiau
n vienas neveikia.
Tai, kas nutiko delfin ir bangini uosls genams, nutiko ir daugelio kit
ri genams. Bgant laikui ir keiiantis gyvn kartoms kai kurie genomai
mutuoja. Jeigu mutavs jis tampa neveiksmingas, organizmas gali netgi ti.
Taiau kas nutinka, kai dl mutacijos nustoja veikti genas, kuris ir taip nie-
ko neveikia? Toki pokyi padariniai nagrinjami taikant paias vairiausias
matematines teorijas, taiau bendra ivada akivaizdi: tokios mutacijos bus be
niekur nieko perduodamos i kartos kart.
Veikiausiai tai ir nutiko delfinams. Uosls genai jiems nereikalingi, nes
orui kvpti pakanka vienintels kvpavimo angos. tai kodl, keiiantis kar-
toms, mutacij, nuslopinusi uosls genus, tik daugja. Nors ir nenaudojami,
jie iliko DNR sandaroje kaip nebyls evoliucijos rodymai.
Taiau mons turi uosl, tuomet kodl tiek daug ms uosls gen tapo
beveriai? Jovas Giladas (Yoav Gilad) ir jo kolegos klausim atsak, paly-
gin skirting ri primat genus. Jie nustat, kad primatai, gerai matantys
spalvas, daniausiai turi daugiau mutacijos nuslopint gen. Ivada aiki: mes,
mons, priklausome tai evoliucijos atakai, kuri uosl ikeit reg. Dabar
labiau pasikliaujame rega, nei uosle, ir tai matyti ms genome. Ms pro-
tviams pradjus labiau pasikliauti rega, uosls reikm sumenko, ir daugelis
uosls gen nustojo veikti.
Daugyb informacijos gldi nosyje arba, tiksliau, DNR atkarpose, val-
daniose uosl. imtus beveri uosls gen paliko ms protviai senovs
induoliai: nordami igyventi, labiau pasikliov uosle nei rega. Panai sugre-
tinim galime paiekoti dar giliau. Kuo primityvesnis gyvnas, tuo labiau jo
uosls genai skiriasi nuo mogaus uosls gen (panaiai kaip fotokopijos: kuo
daugiau j daroma, tuo maiau jos panaios original). Ms genai panas
primat genus, maiau panas kit induoli, dar maiau panas ropli,
varliagyvi, uv irt.t. genus.
mogaus gen informacija nebylus ms praeities rodymas. nervs
tikras gyvybs medis.
140
devintas skyrius
Rega
Tik vien kart per visus savo mokslinio darbo metus radau ikastinio gyv-
no ak. Tai atsitiko ne paleontologinje ekspedicijoje, o pagalbinje mineral
krautuvls patalpoje maame iaurs ryt Kinijos miestelyje. Su kolega Gao
Keinu (Gao Keqin) tyrinjome puikiai isilaikiusias pai seniausi inom
salamandr fosilijas, rastas madaug 160mln.m. Kinijos uolienose.
Buvome k tik sugr i trumpos ivykos vien Gao Keinui gerai i-
nom kasinjim rajon. ios radimviets buvo slaptintos, nes fosilijas vie-
tiniai valstieiai gali gana pelningai parduoti. ie radiniai itin vertingi dar
ir dl to, kad iliko suakmenjusi iaun, virkinimo sistemos ir chordos
audini minktj atspaud. Taip gerai isilaikiusi fosilij aptinkama labai
retai, todl jas labai vertina privats kolekcininkai. Iki atvykdami mineral
krautuvl, tose vietovse jau buvome prirink gana daug verting ikastini
salamandr egzempliori.
ios mineral krautuvls savininko rankas pakliuvo viena puikiausi
salamandr fosilij. Gao norjo, kad tdien kartu apirtume radin ir pa-
mgintume susitarti dl jo sigijimo. Susitikimas atrod kaip koks kriminalas.
Su dentelmenu savininku Gao kalbjosi kelet valand. Jie rk vien ciga-
ret po kitos, audringai mosavo rankomis ir kak kavo kin kalba. Buvo
aiku: vyrai kartai derasi, taiau, nemokdamas kin kalbos, neturjau n
menkiausio supratimo, kur link krypsta deryb baigtis.
Pagaliau keli trumpi rank paspaudimai, paskui ilgas kartas rank pa-
spaudimas, ir buvau pakviestas ueiti apirti ant eimininko stalo gulinios
141
uvis tavyje
fosilijos. Vaizdas priblok: salamandros lervos knas nesiek n trij coli

[8 cm] ilgio. iame pavyzdyje buvo atsispauds visas gyvnas: matei netgi
moliusk, kuriuos is gyvnas prarijo prie pat t, kriaukles. O svarbiausia
pirm ir paskutin kart per vis paleontologins veiklos laikotarp velgiau
gyvno ak.
Fosilij su akimis randama labai retai. Dar knygos pradioje minjome,
kad geriausiai fosilizuojasi kietosios gyvn dalys kaulai, dantys, vynai ir
kt. Nordami suprasti aki raid, pagalbon turime pasitelkti vien svarb fak-
t. vies gyvnai gali reaguoti daugybe organ ir audini: nuo paprast
bestuburi fotoreceptori iki sudting vairi vabzdi aki ir ms aki,
veikiani fotoaparato principu. Kaip i vairov gali padti suprasti mogaus
regos vystymsi?
Ms aki istorija labai panai automobilizmo istorij. Pavyzdys Chev-
rolet Corvetteas. io modelio istorij galime apvelgti bendrai arba j galime
inarstyti atskiras detales ir kiekvienos j istorij inagrinti atskirai.
Corvetteo istorija prasidjo dar 1953m., kai pasirod pirmasis modelis,
ir nuo tada kasmet modelis keit konstrukcij ir ivaizd. Jo padangos taip
pat turi savo istorij: j gumos sudtis nuolat kito. ie pokyiai puiki ms
kno ir organ raidos analogija.
mogaus akys turi savit raidos istorij, taiau j turi ir sudedamosios
aki dalys, j lstels ir audiniai, taip pat genai, formuojantys visas struktras.
Jeigu nustatysime savo organ i daugybini istorijos sluoksni tapatyb,
suprasime: esame sudlioti i vairi detali, kurios aptinkamos ir daugybje
kit ms planetoje gyvenani btybi.
Matomi vaizdai labiausiai apdorojami smegen. Aki paskirtis sugauti
vies ir duomenis perduoti smegenis, kur jie bus apdoroti ir sujungti vien-
tis vaizd. mogaus, kaip ir kit stuburini gyvn, akys veikia kaip mai
fotoaparatai.
ak patekusi viesa fokusuojama savotikame ekrane akies obuolio gale.
Keliaudama iuo taku, viesa prasiskverbia pro kelet sluoksni. I pradi
pereina ragen, plon skaidraus audinio sluoksn, dengiant liuk. ak pa-
tenkanios viesos sraut valdo diafragma rainel, prietemoje isipleianti, o
rykioje viesoje susitraukianti. Tai atlieka nevalingai susitraukiantys ir isiple-
iantys raumenys.
142
Rega
VAIZDO DUOMENYS
nautilai
VAIZDO DUOMENYS
nautilai
VAIZDO DUOMENYS
dvigeldiai
moliuskai
VAIZDO
DUOMENYS
mogus
Akys sufokusuoja vaizd: nuo primityvi vies reaguojani bes-

tuburi regos organ iki mogaus aki, turini liuk; akys savo
sandara primena fotoaparat. Akims evoliucionuojant, regos a-
trumas gerja.
viesa pereina pro liuk, o jis, kaip ir fotoaparato objektyvo lis, vaizd
sufokusuoja. Liuk supa mayiai raumenys. Susitraukdami jie keiia liu-
ko form, dl to jis fokusuoja vies, sklindani tiek nuo tolim, tiek nuo
artim objekt. Sveikas liukas yra skaidrus ir sudarytas i ypating balty-
m, jam teikiani ne tik iskirtin form, bet ir gebjim suglaudinti viesos
143
uvis tavyje
sraut. Liuk sudarantys baltymai yra labai patvars ir ilgaamiai, todl i

akies dalis gali nepriekaitingai funkcionuoti vis gyvenim. Ekranas, kuriame
projektuojama ak patenkanti viesa, vadinamas tinklaine. Pastarojoje gausu
kraujagysli ir viesai jautri lsteli.
ios viesai jautrios lstels (viesos receptoriai) smegenis perduoda si-
gnalus, o pastarosios interpretuoja kaip vaizdus. Tinklain vies sugeria vie-
sai jautriomis lstelmis. Tinklainje j yra dviej ri: vienos ries lstels
(stiebeliai) viesai yra labai jautrs, kitos ries lsteli (kgeli) jautrumas
maesnis. Jautresns spalv neskiria, o ne tokios jautrios skiria. I gyvno tin-
klains stiebeli ir kgeli santykio galime nustatyti, ar jis labiau prisitaiks
prie dienos, ar prie nakties gyvenimo. viesai jautrios lstels mogaus akies
tinklainje sudaro apie 70 % vis kne esani jutimo lsteli. Tai aikiai
rodo, kokia svarbi rega.
Visiems ems stuburiniams (nuo apskritaiomeni iki induoli) b-
dingos tokio paties tipo veikianios fotoaparato principu akys. Kit gyv-
n grupi akys kitokio tipo nuo paprastos viesai jautri lsteli sankaupos
iki sudtini, i daugelio li sudaryt aki tokios yra nuo musi iki pir-
mapradi darini, primenani ms akis.
Norint suprasti mogaus aki raid, vis pirma btina suprasti ryius
struktr, i kuri sudarytos fotoaparato principu veikianios akys, ir struk-
tr, kurios suformuoja kit tip akis. Kad pavykt, turime itirti mediagas,
surenkanias vies, audinius, kurie tarnauja matymui, ir genus, skatinanius
iuos vyksmus.
vies sugerianios molekuls

Pati svarbiausia viesai jautri lsteli veiklos dalis procesai, vykstantys mo-
lekulse, kurios i tikrj ir sugeria viesos energij. Sugerdama molekul pa-
sidalija dvi dalis. Viena dalis A vitamino darinys, o kita susidaro i baltymo
opsino. Kai opsinas atsiskiria nuo minto darinio, prasidedanti grandinin
reakcija suadina neuron, o pastarasis siunia impuls smegenis.
Nespalvotus ir spalvotus vaizdus suvokiame skirtingais opsinais. Panaiai
kaip raalinis spausdintuvas, naudojantis trij ar keturi spalv raal, spaus-
dina spalvotus vaizdus, reikalingos trys viesos energij sugerianios moleku-
144
Rega
ls, kad galtume matyti spalvotus vaizdus. Nespalvotam vaizdui matyti pa-
kanka tik vieno tipo opsino molekuli.
Apviestos ios molekuls pakeiia savo form, vliau, patekusios tams,
pasikrauna ir grta pradin bsen. itai gali trukti kelias minutes. Tai inome
i savo patirties: i rykiai apviestos vietos j tams kambar kur laik nieko
nematysime. Taip bna dl to, kad vies sugerianios molekuls tam tikr laik
kraunasi. Po keli minui akys prie prieblandos pripras, ir vl matysime.
Nepaisant stulbinamos fotoreceptori vairovs, visi gyvnai suvokia tos
paios ries vies sugerianias molekules. Ir vabzdiai, ir mons, ir molius-
kai iam tikslui naudoja opsinus. mogaus aki istorij galime ne tik per-
velgti, lygindami vairi organizm opsin sandar, bet ir turime tikinam
rodym, kad u ias mediagas turime padkoti bakterijoms.
I esms opsinas tai mediaga, i iors ateinani informacij perduo-
danti lstels vid. ygdarb nordama atlikti skmingai, tam tikr chemi-
n mediag opsino molekul turi perduoti per lstel gaubiani membran.
iai operacijai atlikti opsinas naudoja specialiai pritaikyt laidinink isi-
rangiusi ir kilpeles sudarani dal, kuri kiaurai perskrodia lstels membra-
n ir leidia patekti jos vid.
Taiau io receptoriaus veikiamas vingiuotas kelias per lstels membra-
n nra atsitiktinis turi tik jam bding ym. Kur dar galima pamatyti
tokius vingrius kelius? Jie visikai atitinka kai kuri bakterij turim moleku-
li fragmentus. Netiktinas i sudting molekuli atskir fragment pa-
naumas liudija, kad is poymis atsirado labai seniai, kai emje viepatavo
bakterijos, i kuri kilome ir mes, ir kai kurios iuolaikins bakterijos. Galima
teigti, kad mogaus tinklainse slypi modifikuotos senovini bakterij dalels,
padedanios matyti.
Tirdami skirting gyvn opsinus, netgi galime atkurti kai kuriuos svar-
biausius mogaus akies raidos vykius. Paimkime vien svarbiausi ms pro-
tvi primat praeities vyki gero spalv matymo atsiradim. Priminsiu,
kad mons ir ms artimiausi giminaiiai i vis primat Senojo pasaulio
bedions turi labai gerai ivystyt spalv matym, kuris remiasi trimis
skirtingomis viesos receptori rimis.
Kiekvienas i receptori yra nustatytas priimti tam tikros spalvos vies.
Dauguma kit induoli turi tik dviej ri tokias lsteles, todl skiria kur
145
uvis tavyje
kas maiau spalv nei mogus. Pasirodo, galime atsekti ms spalv matymo
kilm, ityr genus, priverianius veikti receptori lsteles. U dviej tip
receptorius, kuriuos turi dauguma induoli, atsakingi dviej ri genai.
U tris mogaus receptori tipus atsako trij tip genai, i kuri du yra
nepaprastai panas genus, turimus ir kit induoli. Veikiausiai tai reikia,
kad ms spalv matymas atsirado tuomet, kai vienas i gen, kuriuos turi ir
kiti induoliai, duplikavosi, ir atsiradusios jo kopijos per tam tikr laikotarp
pasikeit tiek, kad galjo reaguoti kit spalv viesos altinius. Kaip pamena-
te, kakas panaaus darsi ir uosls receptori genams.
is regjimo pokytis gali bti susijs su ems augalijos pokyiais, vyku-
siais prie milijonus met. iais pokyiais bent galima logikai pagrsti spalv
matymo naud. Toks matymas galjo bti naudingas mediuose gyvenan-
ioms bedionms, nes paddavo geriau skirti vairi vaisi ir lap ris ir
pasirinkti paias maistingiausias.
Tyrindami kitus spalvas matanius primatus, galime apytikriai nustatyti,
kad gebjimas skirti spalvas atsirado madaug prie 55mln.m. Tuo pat metu,
sprendiant i fosilini augal, keitsi mik sudtis. Iki to laikotarpio mi-
kuose vyravo figmediai ir palms, auginantys skanius ir maistingus vaisius,
taiau j spalva panai.
Vliau mikuose m rastis vis daugiau vairi augal, kuri vaisiai, vei-
kiausiai, buvo skirting spalv. Prielaida, kad spalvas ms protviai geriau
m skirti dl to, kad mikai ir vaisiai pasipuo vairiaspalviais apdarais, atro-
do gana tikinama.
Audiniai
Gyvn akys yra dviej ri: vienokias turi daugelis bestuburi, kitokios
bdingos stuburiniams, pavyzdiui, uvims ir monms. Esminis skirtumas
nevienodai didjantis vies sintetinantis jautraus akies audinio pavirius. Bes-
tuburiams (pavyzdiui, musms ir kirmlms) paviri padidinti padeda
daugyb audinio klosi, o moni jis padidja dl daugybs iame audinyje
susidariusi iaug, panai mayius erelius.
Be i pagrindini aki sandaros ypatum, yra ir daugiau skirtum. Fo-
silizuot aki liekan beveik nemanoma rasti, todl kadaise buvo manoma,
146
Rega
kad niekada nepavyks aprpti laikotarpio, kai irykjo mogaus aki ir bes-
tuburi aki skirtumai. Taiau kai 2001m. Detlevas Arentas (Detlev Arendt)
nusprend itirti vienos primityvios kirmls akis, paaikjo, kad i problem
isprsti manoma.
Daugiaers ieduotosios kirmls (Polychaeta) vieni primityviausi iki
iol gyvenani bestuburi. J segmentuoto kno sandara labai paprasta, jos
turi dviej tip viesos jutimo organus: akis ir poodines nedideles nerv siste-
mos iaugas, taip pat reaguojanias vies.
ias kirmles D. Arentas inarst po dalel tiek fiziniu, tiek genetiniu
poiriu. inodamas, kokia seka isidst nukleotidai ms opsino sintezs
genuose, ir kokia vies reaguojani neuron sandara, jis nuodugniai ityr
daugiaeres ieduotsias kirmles ir nustat: jos turi abiem fotoreceptori r-
ims bding element. Normali ak sudaro neuronai ir opsinai, bdingi
vis bestuburi akiai. O mayiuose fotoreceptoriuose po kirmli oda yra
opsin, bding stuburiniams, ir j lsteli sandara taip pat panai stuburi-
ni akies sandar. J viesai jautrios lstels netgi turi primityvias erelius pa-
naias iaugas, beveik tokias, kaip viesai jautrios mogaus tinklains iaugos.
Mokslininkui pavyko aptikti jungiamj grand, gyvn, turint abiej
ri akis, kuri vien bding mogui atitinka labai primityvi forma.
Tyrindami primityvius bestuburius, matome, kad vairi tip gyvn akys
turi bendr dmen.
Genai
D. Arento atradimas ikelia dar vien klausim.Viena vertus, skirting gyvn
akys turi bendr sand, taiau kodl akys, kurios atrodo taip nevienodai pa-
vyzdiui, kirmls, muss ar pels yra tokios artimos? Panagrinkime gene-
tin recept, pagal kur atsiranda akys.
XX a. antrojoje pusje Mildred Hod (Mildred Hoge), tyrindama vaisi-
ni museli (drozofil) mutacijas, aptiko aki neturini mus. Toki mu-
tant atsiradimas nra koks nors pavienis atvejis, irM. Hod sugebjo ivesti
itis toki musi, kurias vadino aki neturiniomis, linij.
Vliau aptikta panai peli mutacija. Kai kurie individai turjo maas
akis, kiti neturjo ne tik aki, bet ir tam tikr galvos dali. Panaus apsigi-
147
uvis tavyje
mimas aniridija nustatomas ir monms. mons su iuo apsigimimu

neturi akies rainels. iuose labai skirtinguose organizmuose musse, pelse
ir monse genetikai aptiko panai mutacij.
Tikras i mutacij tyrim proveris prasidjo XX a. deimtojo deim-
tmeio pradioje, kai laboratorijose buvo pradta taikyti paius naujausius
molekulini tyrim metodus, siekiant isiaikinti aki neturini mutant
tak aki raidai. Sudarindami gen kartogramas, mokslininkai nustat, ku-
rios DNR atkarpos sukelia tokias mutacijas. Nustaius DNR sek, paaikjo,
kad genai, sukeliantys musi, peli ir moni aki mutacijas, turi panaias
DNR struktras ir sekas. I esms ias mutacijas sukelia tie patys genai.
K tai byloja? Mokslininkams pavyko nustatyti pavien gen, kuriam mu-
tuojant, gyvnai atsiranda su maomis akutmis arba visikai akli. Vadinasi,
normali io geno versija veikia kaip svarbiausias akies formavimosi mecha-
nizmo jungiklis. Dabar atsirado galimyb atlikti eksperimentus, padsianius
atsakyti visikai kitokio pobdio klausim. Kas nutiks, jeigu io geno veikl
aktyvinsime arba slopinsime ne ten, kur jis turt bti?
iems bandymams kuo puikiausiai tiko muss. XX a. devintajame deimt
metyje, eksperimentuojant su vaisinmis muselmis, buvo sukurta ities daug
labai veiksming genetini tyrim metod. inant konkret gen arba tam
tikras DNR sekas, galima ivesti muses, kurios tokio geno neturi, ir atvirk-
iai kuriose is genas veikia ten, kur jam visai nedert.
Taikydamas iuos metodus, V. Geringas rimtai usim iuo beakys-
ts genu. Jo grupei pavyko gen darbinti beveik bet kurioje besivystanio
muss organizmo dalyje: iuptuvliuose, kojose ir sparnuose. Iaugin tokias
museles, V. Geringas ir jo vadovaujami mokslininkai sulauk netikt rezul-
tat. Toms muselms, kurioms beakysts gen slopindavo iuptuvliuose, akis
iaugdavo btent juose. Jeigu gen slopindavo viename i kno segment,
akis vystydavosi btent iame. Kad ir kur gen priversdavo veikti, visada
isivystydavo nauja akis. Prie viso to prisidjo dar ir tai, kad kai kurios i i
papildom aki turjo gebjim silpnai reaguoti vies. V. Geringas atskleid
vien svarbiausi aki formavimosi mechanizmo jungikli.
Mokslininkas eng dar toliau. msi bandym, kai vienos ries gen
sodindavo kitos ries organizm. I pradi pels Pax 6 gen, kuris atitinka
vaisins musels beakysts gen, skiepydavo muss lsteles ir j suadindavo.
148
Rega
Paaikjo pels genas taip pat sukelia papildom muss aki formavimsi. Ir
ne iaip sau aki o musi.
V. Geringas ir jo laboratorijos mokslininkai nustat, kad pels gen galima
priversti paleisti papildomos muss akies formavimosi mechanizm bet kurio-
je muss kno vietoje: nugaroje, sparneliuose, netoli burnos. Paaikjo, kad
genai, veikiantys kaip svarbiausias aki formavimosi mechanizmo jungiklis, ir
peli, ir musi yra tie patys.
Pels Pax 6 genas, skiepytas vaisins musels organizm, sukeldavo to-
kius pokyius, kad musei isivystydavo papildoma akis. inome, kad beakysts
genas (arba Pax 6) reguliuoja vis turini akis gyvn aki vystymsi. Akys
atrodo skirtingai, pavyzdiui, vienos j turi liuk, kitos yra be jo, vien aki
sandara sudtinga, kit paprasta, taiau genetiniai jungikliai, paleidiantys j
vystymsi, yra vienodi.
velgdami akis, pamirkite romantik, krinij ir sielos veidrodius. Jei-
gu gerai siirsime mikrob, medz, kirmli ir musi genus, savo akyse
atrasime itis vryn.
149
deimtas skyrius
Ausys
P
irm kart pavelg ausies vid, nusivilsite: patys domiausi klausos or-
gano mechanizmai, apgaubti kaulins sienels, slepiasi giliai kaukolje.
Juos galima pasiekti tik atvrus kaukol, imus smegenis ir kalteliu pa-
alinus kaulin sienel. Jeigu pasiseks arba jeigu esate gud tai daryti, tuomet
ivysite nuostab organ vidin aus. I pirmo vilgsnio ji panai mayt
spiralin sraigs kiaut (j galite aptikti beveik visuose tvenkiniuose).
Ausis atrodo lyg ir paprasta, taiau, pavelg dmiau, pamatysime, kad
ji be galo sudtingas aparatas, primenantis paius mantriausius iradimus.
Mus pasiekianios garso bangos patenka ausies piltuvl, paprastai vadinam
iorine ausimi. Per ausies land garso bangos pasiekia bgnel ir j priveria
virpti. Bgnelis jungiasi su trimis mayiais klausos kauleliais, kurie virpa
kartu su juo.
ie kauleliai bgnins membranos virpesius perduoda spiralin kaulin
kanal, vadinam sraige. ia jie priveria vibruoti sraig upildani media-
g, panai drebuius. ios mediagos virpesiai ijudina nervines lsteles, pas-
tarosios siunia signalus smegenis, o smegenys suvokia kaip gars. Kit kart,
kai bsite koncerte, pamginkite sivaizduoti, kaip visa i painiava vyksta js
galvoje.
ioje sistemoje galima aikiai iskirti tris pagrindines dalis: iorin, vidu-
rin ir vidin. Iorin ausis matoma klausos organo dalis. Vidurin 3 ma-
yius klausos kaulelius turinti dalis. Galiausiai, vidin ausis susideda i jautri
nervini lsteli, drebuius primenanios mediagos ir jas supani audini.
151
uvis tavyje
i klausos nerv
smegenis
vidurin
vidin
iorin
mogaus klausos organ sudaro trys dalys iorin, vidurin ir vidin au-
sis. Pati seniausia i j vidin. Ji reguliuoja i ausies smegenis siuniamus
nerv impulsus.
Inagrinj kiekvien dmen, netruksime isiaikinti, kaip veikia mogaus

klausos organai, kaip atsirado ir vystsi.
Ausies kaueliai, matomos aus dalys, ant kuri kabinamos akini koje-
ls, ms protviams isivyst gana vlai. Tuo sitikinti galite patys, apsilan-
k zoologijos sode arba panagrinj akvariumo uvytes. Kiek rykli, kaulini
uv, varliagyvi ir ropli turi ausies kauelius? Juos turi tik induoliai. Kai
kurie varliagyviai ir ropliai turi pastebimas iorines ausis, taiau ausies kaueli
nra. Iorin j ausis daniausiai atrodo kaip tempta bgno membrana.
Subtil mogaus ry su kremzlinmis (rykliais ir rajomis) bei kaulinmis
uvimis pamatysime tik pairj ausies gilum. I pirmo vilgsnio mogaus
ir ryklio ryio paiekos ausyse atrodo gana keistai, ypa turint galvoje, kad
rykliai i viso neturi aus. Taiau toks ryys tikrai yra. Pradkime nuo klausos
kauleli.
Vidurin ausis trys klausos kauleliai

induoliai labai ypatingi gyvnai. Nuo kit btybi mogus aikiai skiriasi
plaukuotumu ir pieno liaukomis. Taiau daugelis moni veikiausiai nustebs
suinoj, kad vidinje ausyje taip pat galima aptikti bruo, aikiai iskiriani
mus i kit gyvn. Kauleli, esani vidurinje mogaus ausyje, neturi joks
kitas gyvnas: induoliai turi tris klausos kaulelius, ropliai ir varliagyviai tik
po vien. uvys ivis j neturi. I kurgi tuomet atsirado ms klausos kauleliai?
152
Ausys
tai keletas anatomijos fakt: priminsiu, kad ie 3 klausos kauleliai va-

dinami plaktuku, priekalu ir kilpele. Kaip jau esame minj, jie isivyst i
iaun lank: kilpel i pirmojo, o plaktukas ir priekalas i antrojo. tai
nuo ia ir prasideda ms pasakojimas.
1837m. vokiei anatomas Karlas Raichertas (Karl Reichert) tyrinjo in-
duoli ir ropli embrionus, siekdamas isiaikinti, kaip formuojasi kaukol.
Jis tyrinjo vairi ri gyvn iaun lank evoliucij, kad suprast, kur yra
j atitikmenys visoki gyvn kaukolse.
Ilgalaiki tyrim rezultatu tapo gan keista ivada: du i trij induoli
klausos kauleli atitiko roplio andikaulio fragmentus. Mokslininkas negal-
jo patikti, k mat. Raydamas monografij apie atradim, net nemgino
slpti jaudulio. Ten, kur lygina klausos kaulelius su andikaulio sandara, orus
ir sausas XIX a. anatomini apraym stilius virsta jausmingu, rodaniu, kaip
is atradimas K. Raichert sukrt.
Ivada neivengiama: tas pats iaun lankas, kuris sudaro dal ropli an-
dikaulio, atitinka induoli klausos kaulelius. K. Raichertas pateik tez, kuria
pats vos galjo patikti: induoli aus sudaranios dalys atitinka ropli andi-
kaulius sudaranias dalis. Padt dar labiau sunkina suvokimas, kad i ivad
jis padar gerokai anksiau, nei . Darvinas pristat savo tez apie gyvybs
med. Kaip traktuoti fakt, kad dviej skirting gyvn grupi struktros
yra tapaios, neturint jokio supratimo apie evoliucij?
Gerokai vliau, 19101912 m., vokiei anatomas Ernestas Gaupas
(Ernst Gaupp) ts K. Raicherto pradt darb ir paskelb isam traktat apie
induoli klausos organ embriologij. Jis pateik daugiau smulkios informa-
cijos ir K. Raicherto darb galjo traktuoti evoliucijos mokslo poiriu buvo
jau kiti laikai.
tai kokia E. Gaupo ivada: vidurinje ausyje esantys 3 klausos kauleliai
rodo, kad yra glaudus ropli ir induoli ryys. Vienintelis roplio vidurins
ausies kaulelis atitinka induoli vidurins ausies kilpel abiej gyvn kla-
si klausos kilpels isivyst i antrojo iaun lanko.
Taiau labiausiai glumino tai, kad du kiti induoli vidurins ausies kau-
liukai plaktukas ir priekalas isivyst i kauleli, esani ropli andikaulio
upakalinje dalyje. Jeigu tai tiesa, tuomet turi bti ir fosilini gyvn lieka-
n, rodani, kaip ie kauleliai persikl i andikaulio vidurin aus vykstant
153
uvis tavyje
induoli atsiradimui. Taiau E. Gaupas tyrinjo tik dabartinius gyvnus ir

nebuvo pasirengs tinkamai vertinti fosilij, galjusi gerokai sutvirtinti jo
teorijos pamatus.
XIX a. penktojo deimtmeio pradioje Piet Afrikos Respublikoje ir Ru-
sijoje buvo aptikta iki tol neinotos gyvn grups fosilij gana daug pui-
kiai isilaikiusi ikasen sveik, savo dydiu prilygstani uniui, gyvn
griaui. Daugel j egzempliori paleontologai isiunt London R. Ovenui
juos identifikuoti ir nuodugniai itirti.
Jis aptiko gluminant vairiems gyvnams bding poymi kratin. Vie-
nos j griaui dalys bdingos ropliams, kitos, ypa dantys, primin induoli
griaui dalis. Ir tai nebuvo atsitiktins paviens liekanos. Daugelyje radim-
viei ie induolius panai ropli griauiai kone daniausiai pasitaikantys
radiniai. i fosilij buvo ne tik daug, bet ir gana vairi.
Prajus daugeliui met po R. Oveno tyrim, toki induolius panai
ropli aptikta ir kitose pasaulio dalyse keliuose skirtinguose uolien sluoks-
niuose, atitinkaniuose vairius ems istorijos laikotarpius. ios ikasenos
paleontologiniame metratyje sudar puiki tarpin gyvn grand, siejani
roplius su induoliais.
Iki 1913m. embriologai ir paleontologai darbavosi atskirai. Btent tais
metais JAV paleontologas V. K. Gregoris (W. K. Gregory), Amerikos gamtos
istorijos muziejaus darbuotojas, pastebjo tvirt ry, siejant E. Gaupo tirtus
embrionus su Afrikoje aptiktomis fosilijomis. Pats roplikiausias i vis at-
rast induolius panai ropli vidurinje ausyje turjo tik vien kaulel, o jo
andikaulis buvo sudarytas i keli kauleli.
Tolydio pereidamas prie vis artimesni induoliams ropli, tyrjas apti-
ko t nepaprasto kak, kas tikrai bt priblok K. Raichert, jeigu is tik
bt buvs gyvas: nepertraukiama form seka neabejotinai rod, kad, bgant
laikui, ropli andikaulio upakalins dalies kauleliai, tolydio madami, kei-
t savo padt, kol galiausiai atsidr vidurinje induoli ausyje. Plaktukas
ir priekalas i tikrj isivyst i andikaulio kaul! Tai, k K. Raichertas ir
V.K.Gaupas aptiko embrionuose, nuo seniausi laik gldjo fosilijose ir tik
lauk, kol imu j atradimo valanda.
Kodl induoliams prireik vidurinje ausyje turti tris klausos kaule-
lius? Turdami i svirtini trij kauleli sistem, induoliai gali geriau igirsti
154
Ausys
priekalas kilpel
plaktukas
ankstyvieji ropliai
uvys
mons
rykliai
senoviniai induoliai
ropliai
ropliai
Galime susieti mogaus klausos kauleli kilm su pirmuoju ir antruoju iaun lanku.
Deinje parodytas uv virsmas varliagyviais, kairje ropli virsmas induoliais.
auktesnio danio garsus, nei gyvnai, turintys tik vien vidurins ausies kau-
lel. induoli kilm lydjo ne tik skandio atsiradimas (apie tai kalbjome
4 skyriuje), bet ir jautresns klausos formavimasis. I tikrj iuos pokyius
nulm ne nauj kaul atsiradimas, o jau esani pritaikymas naujoms funk-
cijoms. Kaulai, kuri pirmin paskirtis padti ropliams sugriebti grob, da-
bar padeda induoliams geriau girdti.
155
uvis tavyje
tai kokia plaktuko ir priekalo kilms istorija. Taiau i kur atsirado kilpel?
Jeigu nupieiau suaugusio mogaus ir ryklio sandaros schem, niekada
neatsptumte, kad is maytis mogaus vidurins ausies kaulelis atitinka did-
j kremzlin ryklio virutinio andikaulio stipin. Taiau, tyrindami mogaus
ir ryklio vystymsi, sitikiname, kad tai vienas ir tas pats.
Kilpel pakitusio antrojo iaun lanko darinys, atitinkantis ryklio hioi-
dinio lanko virutin segment (hyomandibulare). Taiau tai ne vidurins
ausies kaulelis, nes rykliai aus neturi. is vandenyje gyvenani giminaii
kaulas tai didelis stipinas, virutin andikaul jungiantis su smegenine. Ne-
paisant akivaizdaus i kaul formos ir funkcij nevienodumo, juos jungia ne
tik bendra kilm, bet ir tai, kad juos inervuoja tie patys nervai.
Pagrindinis nervas, utikrinantis abiej kaul funkcionavim, yra antrojo
iaun lanko nervas, kitaip dar vadinamas veidiniu. Taigi, turime atvej, kai
dvi visikai skirtingos griaui dalys turi vien kilms altin ir inervacijos mo-
del. Kaip tai galima paaikinti?
ia vl pravartu pavelgti fosilijas. Jeigu itirsime hioidinio lanko viru-
tinio segmento raid nuo kremzlini uv (pavyzdiui, rykli) iki tiktaaliko ir
eisime dar toliau iki varliagyvi, pamatysime, kad jis vis maja, kol galiausiai
atsiskiria nuo virutinio andikaulio ir tampa klausos organo dalimi. Kartu
pakeiiamas ir ios griaui dalies pavadinimas: kai jis yra didelis ir veikia
kaip andikaulio atrama, vadinamas hioidinio lanko virutiniu segmentu, o
kai maas ir dalyvauja klausos organo veikloje kilpele.
Hioidinio lanko virutinis segmentas kilpele virto tuomet, kai uvys i-
lipo sausum. Vandenyje reikalingi visai kitokie klausos organai nei sausu-
moje. Kilpels dydis ir padtis gerai tinka fiksuoti oru sklindanius virpesius.
i griaui dalis ir naujas gebjimas atsirado kintant virutiniam uvies an-
dikauliui.
Ms vidurinje ausyje matyti dviej pai svarbiausi gyvybs istorijos
pokyi pdsakai. andikaul laikanio hioidinio lanko virutinio segmento
virsmas klausos organu kilpele prasidjo uviai ilipus sausum. Kitas
svarbus vykis upakalins ropli andikauli dalies kaul virsmas plaktuku
ir priekalu, kai i i gyvn pradjo formuotis pirmieji induoliai.
O dabar pavelkime ausies gilum vidin aus.
156
Ausys
Vidin ausis drebui judjimas ir plaukeli virpjimas
sivaizduokite, kad pro ausies land lindote jos vid, prasiskverbte pro b-
gnelio membran, prajote pro tris vidurins ausies klausos kaulelius ir atsi-
drte giliai kaukols viduje. Tai vidin ausis, kuri sudaro drebuius panaia
mediaga upildyti vamzdeliai ir ertms. moni, kaip ir kit induoli, i
klausos organo dalis primena spiralikai suraityt sraig. Tokia bdinga forma
i karto pastebima preparuojant knus anatomijos laboratorijoje.
Vidins ausies dalys atlieka skirtingas funkcijas. Viena i j yra skirta
klausai, kita pranea, kiek palenkta galva, treia leidia justi, kaip greitja ir
kaip ltja galvos judjimas. Vykdydama ias funkcijas, vidin ausis veikia la-
bai panaiu bdu.
Kelios vidins ausies dalys yra upildytos drebuius panaia galinia
judti mediaga. Specializuotos nervins lstels skyst siunia plauke-
lius primenanias ikyas. Kai drebuiai juda, nerv lsteli galuose esantys
plaukeliai sulinksta. Kai sulinksta, nerv lstels smegenis siunia elektros
impulsus, kuriuos jos registruoja kaip gars, galvos padties ir judjimo greiio
pokyius.
Nordami sivaizduoti, kaip veikia struktra, leidianti justi galvos padt
erdvje, sivaizduokite sniego gaubl su viduje esania Laisvs statula. Sniego
gaubliai bna pagaminti i plastiko ir pripildyti klampaus skysio. J supurius,
skystis ima judti, ir gaublyje pradeda judti baltos plastikins dalels, tarsi
bt kilusi sniego pga.
Dabar pamginkite sivaizduoti sniego gaubl, pagamint ne i kietos, o
i elastingos mediagos. Staigiai pakreipus, skystis ims judti, o kai nurims,
snaigs nuss ne dugne, o one. Btent tai, tik kur kas maesniu mastu,
vyksta vidinje ausyje, kai palenkiame galv.
Vidinje ausyje yra ertm, pripildyta drebuius primenanio skysio,
kurios vid ieina nerv galns. ios mediagos judjimas ir leidia justi,
kokioje padtyje yra galva: kai ji palinksta, skystis pajuda atitinkam pus, ir
smegenis perduodami impulsai.
iai sistemai papildomo jautrumo teikia mayiai akmenlius panas da-
riniai, gulintys ant ertm dengianios membranos. Palenkus galv, ie dariniai
pasislenka ir slegia membran, dar labiau ijudindami drebuius. Tai tik padi-
157
uvis tavyje
VIDIN
AUSIS
pusiausvyra
nervai siunia signalus smegenims
Palenkus galv, vidinje ausyje pajuda mayiai akmenliai, gulintys ant skysio
pripildyt maieli. Juddami jie sulenkia nerv galnes maieli viduje ir ios
siunia smegenis impulsus, kad galva pakrypusi.
dina sistemos jautrum ir leidia pajusti netgi labai maus galvos padties po-
kyius. Tereikia pakreipti galv, ir kaukols viduje pajuds mayiai akmenukai.
Galite sivaizduoti, kaip sunku gyventi kosmose. Ms jutim organai
nustatyti taip, kad funkcionuot, nuolat veikiami ems traukos. Jie nepri-
taikyti veikti kosminse kapsulse, kur vyrauja nesvarumas. Veikiant nesva-
rumui, gali pasidaryti bloga, nes akys neleidia atskirti viraus nuo apaios, o
vidins ausies organ veikla visikai sutrinka. tai kodl ilgai dirbantys kosmi-
nse stotyse suserga kosmoso liga.
Suvokti greitjim padeda dar viena vidins ausies dalis, glaudiai susi-
jusi su kitomis dviem. Ausies viduje yra trys vamzdeliai, taip pat pripildyti
mediagos, primenanios drebuius. Kaskart, kai imame judti greiiau arba
liau, vamzdeli skystis juda, palenkdamas nerv lsteles ir sukeldamas
smegenis perduodamus impulsus.
158
Ausys
Padties ir judjimo greiio pokyi suvokimo sistema yra susieta su aki

raumenimis. Aki judjim valdo atuoni smulks raumenys, prisitvirtin
prie akies obuolio iorini sieneli. Traukdamiesi judina akis vir, emyn,
kair ir dein. Akis galime judinti smoningai: iuos raumenis sutraukti,
kai norime nukreipti vilgsn tam tikra kryptimi, taiau paios nuostabiausios
i raumen savybs yra susijusios su nevalingu j veikimu. Jie visada judina
akis net ir tuomet, kai apie tai net negalvojame.
Nordami teisingai vertinti ios akies ir jos raumen ssajos jautrum,
palenkite galv vien ar kit pus, neatitraukdami vilgsnio nuo knygos.
Judindami galv, dmiai irkite vien tak.
Kas nutiko? Galva juda, o vilgsnis lieka tame paiame take. ie judesiai
tokie prasti, kad suvokiame kaip savaime suprantam dalyk, taiau i tikrj
jie netiktinai sudtingi. Kiekvienas i atuoni abiej aki raumen reaguoja
galvos judesius. Galvoje esantys jutikliai, apie kuriuos plaiau papasakosiu
kitame skyriuje, nepaliaujamai fiksuoja jos judjimo krypt ir greit. I j si-
gnalai perduodami smegenis, o jos siunia atsakomuosius signalus aki rau-
menis sako susitraukti. Pagalvokite apie tai kit kart, kai dmiai velgsite
vien tak ir judinsite galv. i sistema gali ir usikirsti, ir i to galima daug
pasakyti apie bendr organizmo bkl ir savijaut.
Lengviausiai isiaikinsime, kokie ryiai vidin aus sieja su akimis, kai
jie paeidiami. Vienas plaiausiai paplitusi bd tai padaryti igerti daug
svaigal: kalbame ir kreiame kvailystes, nes etilo alkoholis ilaisvina morali-
nius saitus. O kai igeriame gerokai per daug, galva ima suktis. Po linksm
igertuvi danai kamuoja sunkios pagirios: vl sukasi ir i skausmo plyta
galva, pykina.
Svaigal padauginus, krauj veikiai patenka didelis kiekis etilo alko-
holio, taiau ausis upildant skyst alkoholis plsteli ne i karto: i kraujo
vidins ausies skyst jis prasiskverbia tik prajus kuriam laikui.
Alkoholis yra lengvesnis u vidins ausies upild, todl rezultatas yra pana-
us t, kur gautume alkoholio pyl stiklin alyvuogi aliejaus. Pilamas alko-
holis jame skuriuoja. Tas pats vyksta ir vidinje ausyje. ie skuriai nesaikingo
mogaus organizme kelia sumait. Ijudinti jautri lsteli plaukeliai siunia
smegenis impulsus, ir ios mano, kad judame. Taiau nejudame. Sudrib tysome
ant grind arba knapsome, pasirm bar. Smegenys buvo apgautos.
159
uvis tavyje
VIDIN
greitjimas AUSIS
smegenis siuniami
nerviniai signalai
Bgant vidins ausies skystis taip pat juda. is skysio teliskavimas paver-
iamas nerviniais impulsais ir jie perduodami smegenis.
i apgavyst painiojamas ir regjimas. Smegenys mano, kad sukams

ratu, ir atitinkamus signalus perduoda aki raumenims. Akys pradeda judti
vien pus (paprastai dein), kai mginame vilgsniu sekti judant objekt. Jei-
gu pakelsime mirtinai nusitaiusio mogaus akies vok, pamatysime reguliariai
pasikartojanius trkiojimus, vadinamj nistagm. simptom puikiai pasta
policininkai, danai tikrinantys vairuotojus, sustabdytus dl neatidaus vairavimo.
Serganio pagiriomis organizmo reakcija kiek kitokia. Rytojaus dien ke-
penys jau bna paalinusios alkohol i kraujo. Jos darbuojasi per spariai,
nes vidins ausies ertmse ir vamzdeliuose vis dar galima aptikti alkoholio.
ia usiliks jis vl grta kraujotak, ir, kai tai vyksta, klampi vidins au-
sies mediaga sujudinama dar kart: galva vl ima suktis. Jeigu pavelgsime
pagiringo mogaus akis, tas paias, kurias velgme prajus vakar, galbt
pamatysime, kad jos ir vl trkioja, taiau jau kita kryptimi.
160
Ausys
U tai turime dkoti tolimoms giminaitms uvims. Jeigu kada nors

gaudte uptakius, tikriausiai susidrte su organu, i kurio veikiausiai isivys-
t vidin ms ausis.
gud vejai ino, kad uptakiai laikosi tik tam tikruose ups ruouose
daniausiai ten, kur gali nesunkiai susimedioti maisto ir ivengti plrn.
Beveik iimtinai tai medi paksmje esanios ups vietos, kur teka sku-
ringa srov. Stambs uptakiai mgsta slptis u dideli akmen ir ivart.
Uptakiai, kaip ir visos uvys, turi mechanizm, leidiant justi supanio van-
dens judjimo greit ir krypt, kuris daugeliu atvilgi panaus ms lytjimo
organus.
uvies odoje ir kauluose yra mayiai organai su jutimo receptoriais. ie
organai driekiasi linijomis per vis kn nuo pat uodegos iki galvos. Jie yra su-
sitelk maus pluotelius, i kuri ieina mayts plaukeli pavidalo iaugos,
udengtos gaubtu, kurio vidus pripildytas klampaus skysio. Tokie juntamieji
gbreliai vadinami nerviniais gumburliais.
ia vl pravartu prisiminti sniego gaubl su Laisvs statula. Nervinis
gumburlis, arba juntamasis gbrelis, taip pat primena mayt sniego gaubl,
tik jo viduje ne plastikins snaigs, o jautrios nervins galnls. Vanduo,
tekdamas apie uvies kn, deformuoja juntamuosius gbrelius ir priveria
judti j viduje esant klamp skyst, palenkiant plaukeli pavidalo nerv
lsteli iaugas. Tada is jutimo aparatas, panaiai kaip ir ms klausos siste-
ma, siunia signalus atgal smegenis, ir uvis gali justi, kaip juda j supantis
vanduo.
uvys gali justi, kuria kryptimi teka vanduo, o kai kurie rykliai gali netgi
pajusti nedidelius vandens skurius, kuriuos, pavyzdiui, sukelia pro al plau-
kianios uvys. Mes naudojoms viena ios sistemos versij, kai, judindami
galv, dmiai velgme vien tak, ir, pavelg visikai girto mogaus akis,
matme, kaip sutrinka jos veikla. Jeigu bendr mogaus, ryklio ir uptakio
protvi nerviniuose gumburliuose bt buvusi kokia nors kita klampi me-
diaga, tarkime, kuri neskuriuoja, kai j patenka alkoholio, kauus niekada
nesvaigt galva.
Gali bti, kad mogaus vidin ausis ir nerviniai uvies gumburliai tra to
paties darinio variantai. Abu organai isirutuliojo i to paties audinio, ir vidin
j sandara yra labai panai. Taiau kas atsirado pirma: uvies kno onuose
161
uvis tavyje
linijomis isidst nerviniai gumburliai ar vidin ausis? klausim tiesaus

atsakymo neturime.
Kai kuri madaug prie 500mln.m. gyvenusi gyvn su galvomis fosi-
lij ioriniuose arvuose yra duobuts, verianios manyti, kad ie organizmai
jau turjo nervinius gumburlius. Deja, nieko neinome apie i ikastini
gyvn vidines ausis, nes neturime fosilij su tinkamai isilaikiusia ia galvos
dalimi.
Kol nesurinksime svari rodym, tursime vienintel alternatyv: vidin
ausis isivyst i nervini gumburli, arba, atvirkiai, nerviniai gumburliai
isivyst i vidins ausies. Abu ie atvejai i esms atspindi princip, kurio ap-
raikas jau matme kituose organuose. Bet kuris organas daniausiai atsiranda
atlikti koki nors pavien funkcij, taiau vliau gali persitvarkyti ir prisiimti
nauj.
Vidin ausis yra gerokai sudtingesn, nei uvies jutimo organai. Kaip
ir kit induoli, leidianti girdti vidins ausies dalis yra didiul ir pana-
i vynuogin sraig. Primityvesni gyvnai varliagyviai ir ropliai turi
paprast nesusivijusi spiral vidin aus. Akivaizdu, kad tolimi ms
protviai senoviniai induoliai gijo nauj, kur kas veiksmingesn klau-
sos organ.
Tas pats pasakytina ir apie organus, suvokianius greitjim. Vidinje
ausyje yra trys greitjim fiksuojantys vamzdeliai (pusratiniai kanalai), pade-
dantys orientuotis trimatje erdvje. Seniausio inomo stuburinio, turinio
tokius kanalus, panaaus apskritaiomenio miksin, kiekvienoje ausyje buvo
tik po vien kanal. Vlesni primityvs gyvnai toki kanal jau turjo po du.
Galiausiai dauguma dabartini uv ir kit stuburini turi po tris pusratinius
kanalus kaip ir mogus.
Kaip sitikinome, vidin ausis turi ilg istorij, prasidjusi nuo pai
pirmj uv. domu, kad neuronai, kuri galiukai yra panir ausyse tyvu-
liuojani klampi mediag, yra dar senesni u pai vidin aus.
ie neuronai, vadinamosios plaukuotosios lstels, turi ypating, kitiems
neuronams nebding poymi. ie neuronai su maytmis plauko pavidalo
iaugomis, susidedaniomis i vieno ilgo plauko ir keleto trumpesni plau-
keli, vidinje mogaus ausyje ir nerviniuose uvies gumburliuose yra ids-
tyti grieta tvarka.
162
Ausys
onin linija
nervinis
gumburlis
skysio pripildytas
kanalas
vienos i ms vidins ausies dali Primityv variant galima aptikti po uvies oda.
Mayiai juntamieji gbreliai, arba nerviniai gumburliai, yra isidst linijomis
kno onuose ir galvos paviriuje. Apie uv tekanio vandens srov iuos junta-
muosius gbrelius deformuoja, ir jie perduoda smegenis informacij apie aplinkos
pokyius.
Pastaruoju metu buvo iekoma panai lsteli kituose gyvnuose ir jas

pavyko aptikti ne tik organizmuose, neturiniuose toki isivysiusi klausos
organ, kaip ms, bet netgi ir neturiniuose galvos. ias lsteles turi net ie-
muiai, apie kuriuos kalbjome 5 skyriuje. ie organizmai neturi nei aus, nei
aki, nei kaukols. Vadinasi, plaukuotosios lstels atsirado gerokai anksiau
iki atsirandant ms jutimo organams, ir i pradi jos atliko visikai kitas
funkcijas.
inoma, visa tai yra urayta ms genuose. Jeigu mogaus ar pels or-
ganizme vyksta mutacija, nuslopinanti Pax 2 gen, vidin ausis formuojasi
netinkamai. Pax 2 veikia ausies srityje ir, atrodo, jis pradeda grandinin gen
163
uvis tavyje
veiklos reakcij, kuri ir nulemia vidins ausies susiformavim. Primityvesniuo-

se gyvnuose Pax 2 veikia galvoje ir tik pamanykite! nerviniuose gum-
burliuose. Tai, kad girtuokliams sukasi galva, ir kad uvys jauia vandens
judjim, lemia tie patys genai ir patvirtina, kad ie pojiai yra bendri.
Medzos ir aki bei aus kilm

Kaip ir su aki vystymusi susijs Pax 6 genas, kur aptarme anksiau, Pax2
tai vienas svarbiausi gen, susijusi su aus vystymusi. domu, kad ie genai
yra gana panas vienas kit; vadinasi, akis ir ausis gali sieti labai sena bendra
j kilms istorija.
ia pravartu prisiminti kubomedzas (Cubozoa). Jos puikiai inomos
plaukikams Australijoje, nes labai nuodingos. Nuo daugumos medz jos
skiriasi tuo, kad turi akis j gali bti net per dvideimt. Dauguma j pa-
prasiausios duobuts, isibarsiusios po medzos epiderm. Taiau keletas ant
medzos kno esani aki yra nepaprastai panaios mogaus akis: jos turi
kak panaaus ragen ir liuk, netgi j inervacija panai ms.
Medzos neturi nei Pax 6, nei Pax 2 geno: jie atsirado kur kas vliau nei
medzos. Taiau kubomedz genai atskleidia t ities nuostabaus. Me-
dz aki formavimsi valdo ne Pax 6 ar Pax 2, o tam tikras abiej i gen
derinys. Kitaip tariant, is genas atrodo kaip primityvus kit gyvn Pax 6 ir
Pax 2 gen variantas.
Pagrindiniai genai, reguliuojantys ms aki ir aus vystymsi, atitinka
pavien primityvesni organizm (pavyzdiui, medz) gen. Tikriausiai pa-
klausite: Na ir kas? O tas, kad senovinis ausies ir akies gen ryys padeda
suprasti, su kuo susiduria daugelis dabartini gydytoj: daugelis gimt mo-
gaus defekt turi takos abiems iems organams akims ir vidinei ausiai. Tai
rodo glaud ms ry su primityviais organizmais, tarkime, su nuodingomis
kubomedzomis.
164
vienuoliktas skyrius
K visa tai reikia?
Zoologijos sodas tavyje

mokslo pasaul pasinriau XX a. devintojo deimtmeio pradioje, kai, dar
studijuodamas kolede, sidarbinau savanoriu Amerikos gamtos istorijos mu-
ziejuje Niujorke. Tai buvo ne tik puiki galimyb susipainti su vienomis tur-
tingiausi pasaulyje kolekcij, esaniomis io muziejaus saugyklose. Taip pat
galjau dalyvauti ia kas savait rengiamuose vienuose pai triukmingiausi
ir simintiniausi seminar.
Kiekvien savait iuose seminaruose dalyvaudavo specialistai: pristatydavo
savo vykdomus tyrimus, inomus tik siauram irinktj ratui. Po kiekvieno pasi-
sakymo danai gana blankaus klausytojai pristatym puldavo narstyti po kau-
lel. Jie bdavo negailestingi. Kartais visas renginys tapdavo panaus triukming
vakarl, o vakaro sveias ant iemo pamaut rieb kepsn. i diskusij dalyviai
danai imdavo aukti, trypti kojomis ir mojuoti kumiais, o j mimikos ir gestai
nebt padar gdos jokiam klasikiniam nebyliojo kino epochos filmui.
Ir visa tai vykdavo mokslo ventovje per sistematikai skirtus seminarus.
Veikiausiai inote, kad sistematika tai mokslas, nagrinjantis augal ir gy-
vn klasifikacijos principus, metodus, taisykles, apie kurias mokms per
biologijos pamokas. Sunku sivaizduoti kit tem, kuri bt maiau susijusi
su kasdieniu gyvenimu, ir dar sunkiau sivaizduoti, kaip dl jos garss moks-
lininkai tiesiog pakvaita ir praranda orum. Paalinis stebtojas veikiausiai
neilaiks pasakyt: Pakaks pliurpti, eikite dirbti!
165
uvis tavyje
Juokingiausia, kad dabar suprantu io pamiimo prieastis. Tuo metu dar

nesugebjau to tinkamai vertinti, taiau jie svarst vien pai svarbiausi
biologijos koncepcij. Galbt ji ir neatrodo stulbinanti, taiau, remdamiesi
ja, lyginame skirtingas btybes mog su uvimi, uv su kirmle ar bet k
kit su bet kuo kitu.
i koncepcija padjo sukurti metodus, kuriuos taikydami, galime itirti
ms giminysts ryius, surasti nusikaltlius pagal DNR pdsakus, suprasti,
kaip veikia mogaus imunodeficito virusas (IV), stebti, kaip plinta po pa-
saul gripo virusai. i koncepcija, apie kuri ketinu dabar papasakoti, sukuria
tvirt login ms knygoje nagrinjamos temos pamat. Uiuopus jos esm,
galima suprasti, apie k byloja mumyse gldinios uvys, kirmls ir bakterijos.
Visos didios gamtos dsni idjos suformuluotos, remiantis paprasto-
mis prielaidomis, su kuriomis susiduriame kasdien. Remiantis paprastomis
tiesomis, tokios idjos gali bti taikomos plaiau ir paaikinti ities didingus
reikinius, pavyzdiui, vaigdi judjim dangaus skliautu ar visa griaunant
laik. ios dvasios pakyltas, noriu pasidalyti su jumis vienu gamtos dsniu,
kurio teisingumu abejoti negalima. is dsnis yra toks paprastas, jog daugelis
ms j laiko savaime suprantamu dalyku. Taiau jis yra pradinis beveik vis
ms veiksm takas, to, k darome, usiimdami paleontologija, evoliucine
biologija ir genetika.
Esm io visa apimanio biologijos dsnio ta, kad kiekviena gyva ms
planetos btyb turi tvus.
Kiekvienas ms pastamas asmuo turi biologinius tvus. Tas pats pa-
sakytina ir apie kiekvien paukt, salamandr ar rykl. Naujos technologijos,
pasitelkusios klonavim ar kok nors kit kada nors atsirasiant nauj metod,
esam padt gali pakeisti, taiau kol kas is gamtos dsnis veikia be trikdi.
Suformuluokime dar tiksliau: kiekvienos gyvos btybs atsiradim lm
genetin tv informacija. Remdamiesi ia formuluote, galime apibrti t-
vysts samprat ir suprasti, kaip veikia biologinis paveldimumo mechanizmas,
taip pat j pritaikyti net tokiems organizmams, kaip bakterijos, kurios daugi-
nasi visai ne taip, kaip mes.
Plaios io dsnio pritaikymo galimybs ir nulemia jo gali. tai kur visa
jo didyb: visi esame modifikuoti ms tv arba genetins j informacijos
palikuonys. A esu savo motinos ir tvo palikuonis, taiau nesu su jais tapatus.
166
K visa tai reikia?
Mano tvai yra modifikuoti savo tv palikuonys. Ir taip toliau. is paveldimo

kintamumo modelis apibria genealogin ms eimos med. Ir apibria taip
tiksliai, jog genealogin eimos med galime atkurti i atskir asmen kraujo
mgini.
sivaizduokite: stovite kambaryje, pilname nepastam moni. Jums
pavesta paprasta uduotis: nustatyti moni ir js giminysts laipsn. Kaip
suinosite, kas i j yra tolimi, kas ypa tolimi giminaiiai, o kas i j tik de-
vintas vanduo nuo kisieliaus, nuo kurio jus skiria deimtys kart?
Norint atsakyti iuos klausimus, btinas biologinis mechanizmas, kuris
padt valdyti savo mstysen ir leist tikrinti hipotezes, susijusias su gene-
aloginiu mediu. mechanizm galima ivesti i inomo biologijos dsnio.
inojimas, kaip paveldimas kintamumas keiia ms kartas, yra raktas bi-
ologijos istorijos paslapt, nes kiekvienas kilms tarpsnis palieka ym, kuri
galime aptikti.
Pamginkime sivaizduoti hipotetin, gana nuobodi, turini vaik, por
sutuoktini, visai nepanai klounus. Vienas j sn gim su genetine mutaci-
ja, padovanojusia raudon, garsiai cypaujani gumin nos. is snus suauga ir
veda laiming moter. Jis perduoda savo mutavusios nosies gen vaikams, ir jie
visi gimsta su cypaujaniomis guminmis raudonomis nosimis. Tarkime, vienas
jo sn gim su didiulmis, plaukmenis panaiomis pdomis. Kai i mutacija
perduodama vlesnei kartai, visi jo vaikai gimsta panas j: jie turi cypaujan-
ias raudonas gumines nosis ir milinikas, plaukmenis panaias pdas.
Paimkime dar vien nauj kart. sivaizduokime, kad vienas iai kartai
priklausani vaik, ms nuobodios sutuoktini poros provaikaitis, paveldi
dar vien mutacij garbanotus oraninius plaukus. Kai i mutacija perduo-
dama kitai kartai, visi tos kartos vaikai turs oraninius garbanotus plaukus,
cypaujanias gumines nosis ir milinikas lepsinias kojas. Galiausiai visi
ms hipotetins nuobodios sutuoktini poros proprovaikaiiai atrodys kaip
tikri klounai.
is nerimtas pavyzdys atskleidia vien labai rimt idj. Vykstant pavel-
dimam kintamumui, susiformuoja genealoginis eimos medis, kurio atakas
galima nustatyti pagal j poymius. ios atakos turi tik joms bding bruo-
. Ms hipotetins eimos palikuonys suformavo grupes grupse (panaiai
kaip matriokos), kurias galime atpainti i iskirtini j bruo.
167
uvis tavyje
autentika nuobodi
sutuoktini pora
klounas su
cypaujania nosimi
klounas su didelmis
lepsiniomis pdomis
klounas su
garbanotais plaukais
tikr kloun karta
kloun Genealoginis medis.
Tikr kloun grup, kuri sudaro nuobodios sutuoktini poros pro-

provaikaiiai, kilo i vienintelio individo, turjusio cypaujani nos ir didiu-
les lepsinias pdas. is individas priklauso grupei protokloun, kurie kilo
i individo, turjusio tik cypaujani gumin nos. is pirminis protoklou-
nas kilo i tv, kurie buvo visai nepanas klounus.
i paveldimo kintamumo schema reikia, kad js patys lengvai galtu-
mte nuspti kloun eimos genealoginio medio raid net ir tuomet, jeigu
168
K visa tai reikia?
nieko apie j nebiau pasakojs. Bdamas kambaryje, pilname vairi kart

kloun, suprastumte, kad visi klounai, turintys cypaujanias nosis, sudaro
giminaii grup.
Jai priklausys kloun, turini cypaujanias nosis ir lepsinias pdas, po-
grupis, o jame bus dar vienas pogrupis tikri klounai su oraniniais garbano-
tais plaukais, cypaujaniomis nosimis ir lepsiniomis pdomis. Svarbiausia,
kad pagal vyraujanius poymius oraninius plaukus, cypaujanias nosis ir
dideles lepsinias pdas galima atpainti visas ias grupes. ie poymiai lei-
dia iskirti vairias kloun grupes arba iuo atveju j kartas.
Jeigu i sivaizduojam kloun eim pakeisime tikrais organizmais, tu-
riniais tikr poymi, kurie atsirado dl vairi mutacij, keitusi j prot-
vi kn ivaizd, gausime genealogin med, kurio akas galima identifikuoti
pagal biologinius poymius. Jeigu btent ta kryptimi ir rutuliojasi paveldimas
kintamumas, tuomet kiekvienos genealogini medi akos pagrind sudaro
organizmai, turintys tam tikr pagrindini poymi.
i tiesa yra tokia galinga, kad genealoginius medius gali padti atkurti
vien i turim genetini duomen tuo tikina daugybs iuo metu vykdom
genealogini projekt rezultatai. inoma, tikras pasaulis yra kur kas sudtin-
gesnis nei paprastas hipotetinis pavyzdys.
Atkurti genealoginius medius danai bna sunku, jeigu poymio ir j
suklusio geno ryys yra netiesioginis, arba jeigu poymiai neturi genetinio pa-
grindo juos lemia mitybos ar aplinkos slyg pokyiai. Laimei, paveldimas
kintamumas gali bti danai identifikuojamas, nepaisant i komplikacij,
panaiai, kaip kad manoma paalinti triukm i priimam radijo signal.
Taiau i kur iauga genealogini medi akos? Ar kloun aka prasidjo
i tos paios nuobodios sutuoktini poros? Ar mano ataka prasidjo nuo
pirmj ubin?
Atsakymas gali bti grynai sutartinio pobdio. Ar ji prasideda nuo
Ukrainos yd, ar nuo iaurs Italijos gyventoj? O kaip dl pirmj mo-
ni? O gal ji prasidjo nuo maurais aptrauktos balos prie 3,8 mlrd.m. ar dar
anksiau? Visi sutiks, kad j genealogija prasideda nuo tam tikro laikotarpio,
taiau klausimo esm kur btent jos pradia?
Jeigu ms genealogija prasideda nuo maurais aptrauktos balos, ir jeigu
tai atitinka biologijos dsn, tada galime sutelkti turimus duomenis ir pateikti
169
uvis tavyje
tam tikras prognozes. ems gyvyb tai ne atsitiktinis vairi btybi sam-
bris. Visa gyvyb vystosi pagal tam tikr sistem, kurios atskiri sandai turi
tam tikr paveldimo kintamumo poymi, labai panai kloun eimos.
Geologinio metraio sandara taip pat neturt bti atsitiktin. Vlesni po-
ymi turt atsirasti ir gana jaun uolien sluoksniuose. Lygiai taip pat, kaip
a atsiradau savo genealoginiame medyje vliau nei mano senelis, genealoginis
visos ems gyvybs medis taip pat turi turti savo paraleles laike.
Kad pamatytume, kaip biologai atkuria ms giminyst su kitais gyv-
nais, turime palikti sivaizduojam cirk ir sugrti zoologijos sod, kur ap-
lankme ios knygos 1 skyriuje.
Dar vienas (ilgesnis) pasivaikiojimas

po zoologijos sod
Kaip sitikinote, mogaus knas nra sukurptas kaip pakliva. ia odius
kaip pakliva vartoju ypatinga prasme: omenyje turiu tai, kad mogaus san-
dara su kit emje bgiojani, skrajojani, liauiojani ir plaukiojani
gyvn sandara sutampa toli grau ne atsitiktine tvarka. Tam tikros ms
sandaros ypatybs suartina su vienais gyvnais ir atskiria nuo kit. Visa, kas
mus sieja su kitomis gyvomis btybmis, paklsta tam tikrai tvarkai. Turime
po dvi ausis, dvi akis, vien galv, dvi rankas ir dvi kojas. Nesame dvigalvs
btybs su septyniomis kojomis.
Vaikiodami po zoologijos sod, veikiai pamatysime saitus, mus siejan-
ius su kitomis gyvomis btybmis. Be to, matome ir tai, kad daugel gyvn
galime suskirstyti grupes lygiai taip pat, kaip suskirstme klounus. I pradi
apirkime tik tris skirtingus gyvnus.
Pradkime nuo baltj loki. Galime sudaryti ilg mogaus ir baltojo
lokio bendr bruo sra: plaukuotumas, pieno liaukos, keturios galns,
kaklas, dvi akys ir daugyb kit savybi.
Dabar eikime skyri, kur laikomi vliai. Panaum aptiksime gana daug,
taiau sraas bus kiek trumpesnis. Vliai, kaip ir mes, turi keturias galnes,
kakl ir por aki (taip pat dar kelet panaum). Taiau, skirtingai nei mes ir
baltieji lokiai, vliai nra plaukuoti ir neturi pieno liauk. Apie arvus galime
pasakyti tiek, kad juos turi tik vliai, kaip balt kail tik baltieji lokiai.
170
K visa tai reikia?
Akvariume apirkime iltj krat uvis. Jos taip pat turi daug mums
ir joms bding bendr savybi, taiau j sraas, palyginti su vli, bus dar
trumpesnis. Kaip ir mogus, uvis turi por aki, keturias galnes, taiau jos ne-
panaios ms rankas ar kojas, nes pritaikytos plaukioti. uvims neauga plau-
kai, jos neturi pieno liauk ir kit savybi, siejani mog su baltuoju lokiu.
Tai pradeda priminti matriokas panai grupi ir pogrupi sistem, su
kuria jau susidrme, nagrindami kloun eimynos pavyzd. uvys, vliai,
baltieji lokiai ir mons turi daug panai bruo galv, dvi akis, dvi ausis
ir kt. Vlius, baltuosius lokius ir mus suartina ie bruoai, taip pat kaklas ir
panaios galns, nebdingos uvims. Baltieji lokiai su monmis sudaro dar
iskirtinesn grup jos nariai turi ne tik mint bruo, bet ir puikuojasi
plaukuotais knais bei pieno liaukomis.
Kloun pavyzdys padeda daug k suprasti, vaikiojant po zoologijos
sod. Kloun grupse poymi pasiskirstymas rod paveldim kintamum.
I to galima daryti ivad, kad tikri klounai, turj visus klounams bdingus
poymius, kilo i kur kas artimesnio protvio, nei tie, kurie turi cypaujani
nos. Ivada visikai pagrsta: vaik su cypaujania nosimi tvas yra vis tikr
kloun proprosenelis.
T pat poir taikydami gyvn grupms, kurias iskyrme vaikioda-
mi zoologijos sode, galime teigti: mons ir baltieji lokiai tikriausiai turi kur
kas artimesn bendr protv, nei mons, baltieji lokiai ir vliai. itai patvir-
tina ir paleontologiniai radiniai: seniausij induoli fosilij randama kur
kas vlesniuose uolien sluoksniuose, nei seniausij ropli liekan.
Svarbiausia dabartin ms uduotis suinoti, kaip atrod genealogi-
nis ri medis. Kitaip tariant, isiaikinti, kokie bendri biologiniai bruoai
sieja skirtingas ris. Ityr ias ssajas, galsime paaikinti, kokie ryiai sieja
ikastinius gyvnus (pavyzdiui, tiktaalik) su zoologijos sodo, kur ijome
pasivaikioti, namiais.
Tiktaalikas nuostabi tarpin forma, siejanti uvis su j palikuonimis,
pradjusiais gyventi sausumoje, taiau tikimyb, kad jis yra tiesioginis ms
giminaitis, labai menka. Veikiausiai ms protvio giminaitis. Joks sveiko
proto paleontologas neims teigti, jog jam pavyko aptikti kieno nors protv.
Pagalvokite, kokia tikimyb, kad, vaiktindamas po kokias nors atsi-
tiktinai parinktas ms planetos kapines, aptiksiu tikro savo protvio kap?
171
uvis tavyje
Visikai menka. Vienintelis dalykas, kur galiu i tikrj aptikti, yra tas, kad
visi mons, palaidoti bet kuriose kapinse nesvarbu, ar tos kapins Kini-
joje, Botsvanoje ar Italijoje tam tikru laipsniu yra mano giminaiiai. Tai
suinoiau, j DNR ityrs daugybe pai moderniausi priemoni, plaiai
naudojam dabartinje teismo medicinoje.
Atlikdamas ekspertiz, sitikiniau, kad visi iose kapinse palaidoti mo-
ns man yra daugiau ar maiau giminingi. I toki duomen atkurtas genea-
loginis medis atskleist vertingos informacijos apie mano ir mano eimos pra-
eit. iuos duomenis taip pat bt galima pritaikyti praktikai, nes jie padt
isiaikinti mano polink sirgti kai kuriomis ligomis, kitas biologines mano
organizmo ypatybes. Tie patys principai galioja ir aikinantis skirting ri
giminysts ryius.
io genealoginio medio galia kad jis padeda prognozuoti. Svarbiausia,
kad nustatytos bendros ypatybs turi derti su tam tikra struktra. Vadinasi,
nustat tam tikras lsteli, DNR ir bet kuri kit darini, audini ir media-
g savybes, tikims, kad skirting gyvn grupse jos sutaps tiek pat, kaip ir
t grupi, kurias iskyrme zoologijos sode. Taip pat galime patikrinti, ar gru-
pavimas teisingas, iekodami bruo, kurie tokiam grupavimui prietarauja.
Jeigu aptiksime daug savybi, neatitinkani ms pateiktos schemos,
vadinasi, j sudarme neteisingai ir turime atmesti. Pavyzdiui, jeigu aptik-
tume daugyb uvims ir monms bendr savybi, taiau nebding baltie-
siems lokiams, reikt, kad ms schema neteisinga ir turi bti pakeista.
Kai duomenys yra daugiareikmiai, taikome vairius statistinius rankius
vertinti vairi savybi patikimum ir pateikti kuo patikimesn genealoginio
medio variant. Kai ivados nevienareikms, genealogin schema yra trak-
tuojama kaip darbin hipotez tol, kol neaptinkama patikim fakt, leidian-
i j priimti arba atmesti.
Kai kurios gyvn grups taip tvirtai buvo pagrstos vairiais rodymais,
kad jas traktuojame kaip nepaneigiam fakt. Sakykime, uv, vli, baltj
loki ir moni grup sieja imt gen savybs ir i esms visi i gyvn
anatominiai, fiziologiniai ir lsteli biologijos bruoai.
Ms giminyst su uvimis ir kitais gyvnais yra taip svariai rodyta, kad
daugiau nebereikia iekoti nauj duomen ir j tikrinti. Tokia patikra bt
panai to paties kamuoliuko mtym daugyb kart, kad patvirtintume sun-
172
K visa tai reikia?
kio jgos egzistavim. Ms giminyst su uvimis, vliais ir baltaisiais lokiais

tokia pat aiki, kaip ir is dsnis. Tikimyb, kad penkiasdeimt pirm kart
mestas kamuoliukas skries ne emyn, o auktyn, ne k didesn, nei tikimyb,
kad pavyks aptikti nauj patikim duomen, paneigiani ms giminyst
su mintais gyvnais.
Dabar galime grti prie pradinio ios knygos tikslo. Kaip tiksliai atkurti
seniai inykusi gyvn ryius su iuolaikini gyvn knais ir genais? tai
kodl iekome poymi, liudijani paveldim kintamum, tikriname surink-
t fakt patikimum ir vertiname, kokiu bdu iskirtos grups matomos pa-
leontologiniame metratyje.
Svarbiausia, kad iandien turime priemoni, leidiani patikrinti ms
nustatyt gyv organizm hierarchij naudojant kompiuterius ir dideles la-
boratorijas, kuriose tyrinjamos nukleotid sekos gyvn DNR. ie instru-
mentai padeda tirti gyv organizm ryius tuo paiu principu, kur taikme
vaiktindami po zoologijos sod, taiau kur kas auktesniu lygmeniu. Be to,
iuo metu aptikome nauj fosilij radimviei visame pasaulyje ir savo viet
gamtos pasaulyje galime matyti geriau nei kada nors anksiau.
Visuose ios knygos skyriuose kalbama apie tai, kad dabartinius ir se-
niai inykusius gyvnus sieja glauds ryiai. Tai pasakytina apie senovines kir-
mles, dabartines pintis ir vairiausi ri uvis. Dabar, turdami ini apie
paveldim kintamum, galime suprasti i ryi prasm. Pakaks pramogauti
cirke ir zoologijos sode metas imtis darbo.
Jau inome, kad turime ryi, mus siejani su itisu vrynu. Kai kurie
mogaus kno dariniai primena medz darinius, kiti kirmli, o dar kiti
uv. Tai nra atsitiktiniai panaumai. Vieni ms bruoai bdingi ir kitiems
gyvnams, kiti bdingi tik mums. Be galo nuostabu velgti tvark, kuriai
paklsta ie bruoai. imtai gen, nesuskaiiuojami anatomins sandaros ir
vystymosi bruoai paklsta tai paiai logikai, kuriai pakluso aprayti sivaiz-
duojami klounai.
Aptarkime kai kuriuos poymius, apie kuriuos jau kalbjome ioje kny-
goje, ir isiaikinkime, kokiai tvarkai jie paklsta.
Su kitais ms planetos gyvnais mus sieja daugialstis knas. i grup
pavadinkime daugialste gyvybe. Daugialstikumas mus sieja su visais orga-
nizmais nuo pini ir plokiagyvi iki medz ir impanzi.
173
uvis tavyje
daugialstikumas
kno sandaros schema
kaukol
keturios galns
vidin ausis su trimis

klausos kauleliais
vaikiojimas dviem
kojomis ir didiuls
smegenys
Genealoginis mogaus medis, pradedant medzomis. Jis toks pat, kaip ir genealo-
ginis kloun medis.
Vienas i daugialsi gyvn pogrupis turi toki pai kaip ir ms kno

sandaros schem, kuriai bdingas priekis ir upakalis, virus ir apaia, kair ir de-
in. Sistematikai j vadina dvialiais (Bilateralia) (abipusiai simetriki gyvnai).
Jai priklauso visi gyvnai pradedant vabzdiais ir baigiant monmis.
Dar vienas daugialsi gyvn pogrupis, kurio atstovai turi toki pai
kno sandar, kaip ir ms priekin ir upakalin dalis, vir ir apai,
kair ir dein puses, taip pat turi kaukol ir stubur. ie organizmai vadina-
mi stuburiniais.
Dar viena gyvn, turini toki pai kaip ir ms kno sandar prie-
k ir upakal, vir ir apai, kair ir dein, taip pat turini kaukol grup
174
K visa tai reikia?
turi taip pat po dvi poras galni. ie stuburiniai vadinami keturkojais (gyv-
nais su keturiomis galnmis).
Dar vienam daugialsi pogrupiui priklauso individai, turintys abipus
kno simetrij, priek ir upakal, vir ir apai, kair ir dein, kaukol ir
stubur, po dvi poras galni, turi ir vidurines ausis su trimis klausos kauleliais.
i sausumos stuburini grup vadinama induoliais.
Ir, gal gale, paskutinis pogrupis vienija daugialsius, kurie turi abipus
kno simetrij, kaukol ir stubur, po dvi poras galni, vidurin aus su
trimis klausos kauleliais, vaikto dviem kojomis ir turi didiules smegenis. ie
induoliai vadinami monmis.
iam grupavimui galios teikia svars faktai, kuriais jis yra pagrstas. i
schem patvirtina imtai genetini, embriologini ir anatomini poymi. Toks
suskirstymas galina kitaip pavelgti save paius ir vidin ms sandar.
i gyvn grupi tyrinjimas primena svogno lupim, atidengiant
vien istorijos sluoksn po kito. I pradi matome poymius, mog siejan-
ius su kitais induoliais. Pavelg giliau, aptinkame poymi, mus siejani
su uvimis. Dar giliau gldi poymiai, mus siejantys su kirmlmis. Ir taip
sluoksnis po sluoksnio.
Remdamiesi ta paia logika, kuri taikme klounams, atveriame pavel-
dimo kintamumo schem, igraviruot ms knuose. J galima velgti ir
geologiniame metratyje. Seniausia daugialsio fosilija yra 600mln.m. Se-
niausios gyvno, turinio vidurin aus su trimis klausos kauleliais, fosilijos
amius nesiekia 200mln.m. Seniausias dvikojis induolis atsirado madaug
prie 4mln.m. Kas tai atsitiktinis sutapimas ar atspindys biologijos dsnio,
kurio veikim matome visur ir kasdien?
Karlas Saganas (Carl Sagan) kart pasak, kad velgti vaigdes tas
pats, kas irti praeit. Ms akis pasiekianti vaigdi viesa savo kelion
pradjo prie tkstanius milijon met, gerokai prie pasaulio, kuriame gy-
vename, atsiradim.
Man patinka galvoti, kad irjimas mones daugeliu atvilgi prilygsta
irjimui vaigdes. Jeigu inote, kaip irti, mogaus knas gali virsti
laiko kapsulmis su laikais i praeities, ir, atidar jas, rasite daug naudingos
informacijos apie paius svarbiausius ms planetos istorijos vykius, apie
vandenyn, upi ir mik gyvyb. Seniai vyk pokyiai lsteles galino gru-
175
uvis tavyje
puotis ir sudaryti daugialsius knus. Senovini upi aplinka didia dalimi

nulm mogaus galni anatomij. Ms spalv matym ir uosl suformavo
gyvenimas senoviniuose mikuose ir lygumose. sra galime tsti ir tsti.
i istorija ms paveldas. Ji veikia ms gyvenim iandien ir veiks ateityje.
Nemalons istorijos padariniai

Kart mano kelis sutino sulig greipfrutu, ir vienas kolega i Chirurgijos sky-
riaus, tikrindamas, ar nenutrk raiiai, ar nepatempti, ar nepaeistos snario
kremzls, j ilgai maig ir lankst. Apirj ir padar magnetinio rezonanso
tomografij, gydytojai pagaliau nustat, kad trks kelio meniskas greiiau-
siai tai dvideimt penkerius metus trukusio karstymosi su kuprine ant pei
uolomis, rieduliais ir akmen nuogriuvomis padarinys. Paeisdami kelio s-
nar, beveik visada paeidiame vien ar netgi visus tris jo darinius: medialin
(vidin) menisk, vidin onin kelio rait ar priekin krymin rait. ie trys
dariniai paeidiami taip danai, kad gydytojai juokaudami juos vadina nelai-
mingja triada.
Tai aikus rodymas, kad turti savyje uv ne visada malonu. uvys ne
dvikojai.
U tai, kad tapome monmis, turime mokti. Privalome sumokti, kad
galime naudotis iskirtiniais bruoais gebjimu kalbti, mstyti, imti daik-
tus rankomis ir vaikioti dviem kojomis. Tai neivengiama mumyse esanio
genealoginio medio dovana.
sivaizduokite: kakam pavyko perdirbti Volkswagen Beetle (vabal)
taip, kad jis galt sibgti iki 150 myli [240 km] per valand. 1933 m.
Adolfas Hitleris paved konstruktoriui Ferdinandui Por (Ferdinand Porsche)
sukonstruoti pig automobil: kad vaiuot iki 40 myli [100 km] per valan-
d greiiu ir bt patikima vidutins vokiei eimos transporto priemon.
Taip atsirado legendinis VW vabalas.
i istorija ir A. Hitlerio ikeltos slygos nubria dabariai tam tikras io
automobilio modifikavimo ribas. iandien jo konstrukcija gali bti keiiama
tik iki tam tikr rib, kurias perengus galima sulaukti dideli nemalonum.
Daugeliu atvilgi mes, mons, esame panas patobulintos konstruk-
cijos uvis, tarsi lenktynms paruotas vabalas. uvies sandar pakeiskime
176
K visa tai reikia?
tiek, kad ji virst induoliu, tada induol tolydio modifikuokime taip, kad
galt vaikioti dviem kojomis, kalbti, mstyti ir mikliai judinti pirtus ir
neivengiamai susidursime su daugybe problem. Perdirbti uv, nieko u tai
nemokant, galima tik iki tam tikros ribos. Tobulai sukonstruotame, neturin-
iame ilgos raidos istorijos pasaulyje ms nekankint nei hemorojus, nei
vys, nei kitos baisios ligos.
Niekas geriau nerodo mogaus raidos istorijos, kaip arterij, nerv ir ven
lankstai, ilinkimai, vingiai. Nervai sudaro keistas kilpas apie kitus organus ir
i pradi eina viena kryptimi, tada mantriai susipina ir netiktai atsiranda
kitoje vietoje. J lankstai ir vingiai kuo geriausi ms praeities padariniai:
bet, kaip galsime sitikinti vliau, danai priaukia bd, pavyzdiui, agsji-
mo priepuolius arba ivaras. Ir tai tik vienas i daugelio pavyzdi, rodani,
kaip mus kamuoja praeitis.
vairiais laikais ms protviai gyveno jrose, upeliuose ir savanose, o
ne biur patalpose, slidinjimo bazse ar teniso aiktynuose. Nesame prisi-
taik gyventi ilgiau nei 80m., sdti po deimt valand per dien, isidrbus
minktoje kdje, valgyti saldsius, o juo labiau aisti futbol. ie praeities ir
dabarties prietaravimai reikia, kad mogaus knas danai patiria ibandym,
kuriuos ilaiko toli grau ne visi.
Ligos yra nulemtos istorini veiksni. Toliau ms pateikti pavyzdiai
parodys, kaip ms genealoginio medio akos, atsiakojusios nuo senovini
moni, varliagyvi, uv ir, galiausiai, nuo mikrob, tebekamuoja mus iki
iol, nes nebuvome sukurti racionaliai, o esame ilgos ir sudtingos raidos re-
zultatas.
Mediotoj ir rinkj palikimas: nutukimas,

irdies ligos ir hemorojus
uvys, i kuri kadaise kilome, aktyviai mediojo jrose ir upse. Kiek arti-
mesni protviai varliagyviai, ropliai ir induoliai irgi buvo aktyvs pl-
rnai, medioj vairius gyvnus nuo vabzdi iki ropli. O dar artimesni
protviai, primatai, taip pat gyveno aktyv gyvenim mediuose, misdami
vaisiais ir lapais. Pirmieji mons buvo aktyvs mediotojai ir rinkjai, vliau
msi kininkauti.
177
uvis tavyje
Ar pastebite bendrum? Mint organizm gyvenimas apibdinamas o-

diu aktyvus. Nelaimei, dauguma ms didij dienos dal praleidia toli
grau ne aktyviai. Neseniai vos nepratryniau sdyns, rinkdamas ios knygos
tekst, o dabar daugelis t pat darote, j skaitydami (iskyrus nedaugel dory-
bingj, kurie skaito, manktindamiesi gimnastikos salje). Ms kilms istorija
nuo uv iki pirmj moni niekaip nesisieja su dabartiniu ms gyvenimo
bdu. i dabarties ir praeities priepriea pasireikia vairiais negalavimais.
Nuo ko daniausiai mirta mons? Keturios i deimties svarbiausi
prieasi irdies ligos, cukrinis diabetas, nutukimas ir insultas turi geneti-
n ir, galimas dalykas, istorin pagrind. Daugiausiai bd atsiranda dl to, kad
mogaus knas yra pritaikytas gyventi aktyviai, o mes renkams darovms
bding gyvensen.
1962 m. antropologas Deimsas Nilas (James Neel) msi nagrinti i
problem, susiedamas su mityba. Jis sukr ekonomiko genotipo hipote-
z, kuria mgino pagrsti mint, kad ms protviai, pirmieji mons, buvo
prisitaik prie gyvensenos, apibrtos nuolat besikaitaliojani pakilim ir
nuosmuki. ie mons, kuri pagrindinis usimimas buvo medioti ir rinkti
maist, kartkartmis patirdavo laikino pertekliaus laikotarpius, kai sekdavosi
medioti ir netrkdavo mediojam vri. Taiau ateidavo nepritekli metas,
kai tekdavo ir ilgliau pabadauti.
Mokslininkas ikl hipotez, kad toks puotavimo ir badavimo ciklas pa-
liko pdsak ms genuose ir lm daugel lig. Jis tvirtino: ms protvi
knas kaupdavo atsargas, esant pertekliui, bsimajam badmeiui. Tokiomis
slygomis labai naudinga kaupti riebalus. I maisto gaunam energij organiz-
mas paskirsto taip, kad dalis jos suvartojama aktyvumui palaikyti dabartiniu
metu, o kita dalis yra sukaupiama atsargai, pavyzdiui, riebaluose, kad bt
galima panaudoti vliau.
Toks itekli paskirstymas tinkamas pakilim ir nuosmuki pasaulyje, taiau
apgailtinai funkcionuoja aplinkoje, kurioje sotaus maisto galima gauti itis par
visus metus. Nutukimas ir su juo susijusios ligos su senjimu siejamas cukrinis
diabetas, padidjs kraujospdis ir vairios irdies ligos tai prastas iandienos
reikinys. Ekonomiko genotipo hipotez taip pat paaikina, kodl mgstame rie-
b maist. Kaloringas riebus maistas tolimiems ms protviams suteikdavo daug
energijos, kartu ir aik pranaum prie tuos, kuriems jo trkdavo.
178
K visa tai reikia?
Sdimas ms gyvenimo bdas taip pat turi takos sveikatai, nes kraujo
apytakos sistema pritaikyta kur kas aktyvesniems gyvnams, nei mes.
irdis varinja krauj, kuris organus pasiekia per arterijas ir venomis gr-
ta ird. Kadangi arterijos yra ariau irdies, kraujospdis jose yra kur kas
didesnis nei venose. Tai klitis kraujui, i pd turiniam grti ird. I pd
venomis jis kyla auktyn, kitaip tariant, kalnn, iki pat krtins lstos, kur yra
irdis. Jeigu slgis venose per emas, veikti keli kraujui gali bti per sunku.
Todl isivyst dvi savybs, padedanios kraujui kilti vir. Vis pirma
tai nedideli votuvai, praleidiantys krauj vir, taiau neleidiantys grti
emyn. Kita savyb koj raumenys. Vaiktant jie susitraukinja, ir tai padeda
kraujui kilti koj venomis auktyn. Vienos krypties votuvai ir koj raumenys,
veikiantys kaip siurbliai, kraujui padeda pakilti nuo pd iki krtins lstos.
i sistema puikiai tinka aktyviems gyvnams nuolat vaikiojantiems,
bgiojantiems ir okinjantiems. Taiau i nelabai judri gyvn sistema vei-
kia blogai. Jeigu kojos juda per maai, raumenys nevarinja kraujo venomis
vir. Blogai, kai kraujas usistovi venose, ir nuolatinis votuvus veikiantis
jo slgis gali sutrikdyti ven veikl. Btent taip ir nutinka, kai keniama nuo
varikozinio ven isipltimo. Sutrikus votuv veiklai, kraujas telkiasi venose.
J sienels yra itampomos, venos isipuia, ir po oda susidaro gerai matom
ikilim.
Neverta n minti, kad dl koj ven isipltimo atsiranda bd ir tie-
siojoje arnoje. Tolimj reis vairuotojai ir kit srii specialistai, kuriems
tenka be paliovos sdti daugyb valand, yra link sirgti hemorojumi tai
dar viena sdimojo gyvenimo bdo dovana. Ilgai sdint, kraujo priplsta
tiesiosios arnos venas. Telkiantis kraujui, venos isipleia tai nemalonus
priminimas, kad nesame pritaikyti ilgai sdti, ypa ant minkt paviri.
Primat palikimas: kalba brangus malonumas

Per brangiai sumokjome u gebjim kalbti: tik dl to galime netiktai mirti
nuo apnjos arba uspring maistu.
Kalbos garsus tariame kalbos padargais. Tai judrus lieuvis, gerklos su
balso stygomis ir rykls upakalin dalis. ie dariniai atsirado truput pakitus
bdingoms kit induoli ir ropli struktroms. Jau kalbjome 5 skyriuje,
179
uvis tavyje
kad mogaus gerklos susiformavo i buvusi iaun lank kremzli. Upakali-

ns gerkls sienels, einanios nuo krmini dant iki srities tiesiai vir gerkl,
yra minktos ir judrios, jos gali usidaryti ir atsidaryti. Kalbos garsus tariame,
judindami lieuv, keisdami lp form ir sutraukdami raumenis, valdanius
i sieneli stangrum.
Apnja trumpalaikis kvpavimo sustojimas miegant potencialiai pa-
vojingas alutinis gebjimo kalbti poveikis. Miegant gerkls raumenys su-
glemba. Daugeliui moni tai nesukelia joki problem, taiau kai kuriems
sugleb raumenys utveria keli orui plauius, ir mogus trumpam nustoja
kvpuoti. Neabejotina is sveikatos sutrikimas yra labai pavojingas, ypa
monms, sergantiems irdies ligomis. Gebjim kalbti utikrinantis raume-
n lankstumas gali tapti apnjos, kuri sukelia klitys kvpavimo takuose,
prieastimi.
Dar vienas nemalonus kalbos padarg sukeltas padarinys pavojus u-
springti. Burnos ertm jungiasi su trachja ja kvpuojame ir su stemple,
kuria maistas pasiekia skrand. Taigi kvpuojame, ryjame ir kalbame, naudo-
dami t pai ertm. Kartais ios trys funkcijos viena su kita nesutaria, kai,
pavyzdiui, trachjoje stringa kaulelis arba gabaliukas maisto.
uv ir buogalvi palikimas: agsjimas

agsjimas nemalonus reikinys, kurio aknys siekia bendr moni, uv
ir buogalvi istorij.
Mus gali paguosti nebent tai, kad nuo agsjimo priepuoli kenia ir dau-
gelis kit induoli. Katms galima dirbtinai sukelti agsjim, elektriniais
impulsais dirginant smegen kamieno audinio ma lopinl. Veikiausiai ioje
smegen srityje ir yra centras, valdantis sudting refleks, vadinam agsjimu.
agsjimo refleksas tai nevalingi, stereotipiniai raumen, susijusi su
kno sienele, diafragma, kaklu ir trachja, traukuliai. Vieno ar dviej pa-
grindini nerv, valdani kvpavim, spazmai priveria iuos raumenis su-
sitraukti. Tai paskatina labai staig kvpim. Tada, madaug po 35 milise-
kundi, upakalinje trachjos dalyje audinio kloste udaromas balso plyys
ir utveriamas kelias virutin kvpavimo tak dal. Greitas kvpimas, po
kurio trumpam uveriamas kvpavimo takas, sukelia agteljim.
180
K visa tai reikia?
Blogiausia, kad retai kada agtelime tik vien kart. Jeigu agsjim pa-
vyksta nuslopinti po pirmj penki ar deimties agteljim, galime pagrstai
viltis, kad agsjimas tuojau neatsinaujins. Jeigu moment praleisite, agsti
nesiliausite ir nustosite gal tik po koki eiasdeimties agteljim.
Kai kuriems i ms gana greitai agsjimo padeda atsikratyti anglies di-
oksido kvpimas (klasikinis bdas kvpuoti prisidjus prie veido popieri-
n maiel) ir kno sienels itiesinimas (giliai kvpti ir sulaikyti). Taiau tai
padeda ne visiems. Kartais patologiki agsjimo priepuoliai trunka itin ilgai.
inomas atvejis, kai vienas mogus be perstojo agsjo 19221990m. Tai pats
ilgiausias uregistruotas agsjimo priepuolis.
Polinkis agsti dar viena praeities dovana. Dabar pravartu aptarti du
svarbius klausimus. Pirmas kas sukelia nerv spazmus, skatinanius agsti?
Antras kas valdo staig kvpim ir balso plyio udarym, sukeliant ag-
sjim? Nerv spazmas tolim giminaii uv palikimas, o agsjimas
ms bendros istorijos su varliagyviais, kuri jaunikliai panas dabartinius
buogalvius, dovana.
Pradkime nuo uv. mogaus smegenys gali valdyti kvpavim be joki
smoning ms pastang. Didioji darbo dalis atliekama smegen kamiene,
kuris sudaro rib tarp galvos ir nugaros smegen. Smegen kamienas siunia
nervinius impulsus pagrindinius kvpuojamuosius raumenis.
Kvpuojama visada pagal t pai schem. Krtins lstos, diafragmos ir
gerkls raumenys susitraukia tikslia tvarka. Kvpavim reguliuoja nerv siste-
ma. Pailgosiose smegenyse yra kvpavimo centras. i smegen sritis gali su-
kelti ritmikus nervinius impulsus, o pastarieji savo ruotu priveria ritmikai
susitraukinti raumenis. Galvos ir stuburo smegenyse yra ir daugiau panai
centr, valdani kitas ritmikos elgsenos formas, pavyzdiui, rijim ir vaik-
iojim.
Esm ta, kad smegen kamienas i pradi reguliavo uv kvpavim, ir
tik vliau jis buvo pertvarkytas taip, kad reguliuot induoli kvpavim. Tiek
kremzlins, tiek kaulins uvys turi smegen srit, reguliuojani ritmik ger-
kls ir iaun raumen susitraukim. Visi ias sritis reguliuojantys nervai iei-
na i tam tikros smegen kamieno srities.
Toks nerv isidstymas bdingas kai kurioms paioms primityviau-
sioms ikastinms uvims. Tarp skydaodi liekan, aptikt daugiau kaip
181
uvis tavyje
400mln.m. uolienose, randama gerai isilaikiusi galvos smegen ir galvos

nerv atspaud. Kaip ir iuolaikini uv, skydaodi kvpavim reguliuo-
jantys nervai atsiakoja nuo smegen kamieno.
i sistema puikiai tinka uvims, taiau induoliams ne, nes uv kvpa-
vim reguliuojantiems nervams nereikia toli keliauti nuo smegen kamieno.
iaunos ir rykl yra visai prie pat smegen srities. Mes, induoliai, turime
kitoki problem. Ms kvpavim valdo krtins lstos sienels raumenys
ir diafragma plona plvin raumens ploktel, atskirianti krtins lst nuo
pilvo ertms.
Susitraukdama diafragma leidia kvpti. J reguliuojantys nervai ieina
i smegen kamieno kaip tik ten, kur ir nervai, reguliuojantys uv kvpavi-
m sprando srityje. ie nervai, klajoklis ir diafragminis, eina nuo kaukols
pagrindo per krtins ertm, pasiekia diafragm ir krtins raumenis, regu-
liuojanius kvpavim. is rangytas kelias pridaro nemalonum. Jeigu ms
kno sandara bt racionali, ie nervai ieit ne i kaklo srities, o kur nors
artliau diafragmos. Deja, klitis, pasitaikanti i nerv kelyje, gali sutrikdyti
j funkcionavim ir sukelti spazmus.
Keist nerv sandar paveldjome i senovini uv, o agsjim veikiau-
siai paliko artimesni giminaiiai varliagyviai. agsjimas nebdingi kvpa-
vimo organ judesiai kai, staigiai kvpus, udaromas balso plyys. Atrodo,
agsjim taip pat reguliuoja pailgosiose smegenyse esantis kvpavimo centras.
Stimuliuojant i srit elektros impulsais, agsjim galima sukelti dirbtinai.
i reakcij, kaip ir kitus nevalingus ritmikus judesius, lemia tam tikrais in-
tervalais susitraukiantys raumenys.
Varliagyvi agsjim, kaip ir mogaus, gali sukelti tokios pat prieastys. ag-
si ne tik suaug varliagyviai, bet ir j jaunikliai buogalviai, kurie kvpuoja ir
plauiais, ir iaunomis. Kvpuodami iaunomis buogalviai turi varyti vanden
rykl ir istumti pro iaunas ior, taiau vandens jokiu bdu neturi patekti
plauius. Kad taip neatsitikt, buogalviai usidaro balso ply uspaudia plau-
ius vedant vamzdel. Kvpavimo centras, esantis buogalvi smegen kamiene,
udaro rykl, ir buogalvis gali i karto kvpti. agsjim panai reakcija jiems
duoda galimyb kvpuoti iaunomis.
Ms agsjimo ir buogalvi kvpavimo iaunomis panaumas toks rykus,
kad daugelis mokslinink mano, jog abu ie reikiniai yra visikai tapats. iaunin
182
K visa tai reikia?
buogalvi kvpavim irgi galima sulaikyti anglies dvideginiu, kaip ir ms ags-

jim. J taip pat galima ublokuoti, itempiant krtins lstos sienel, panaiai kaip
kad sustabdome agsjim, giliai kvpdami ir sulaikydami. iaunin kvpavim gal-
bt pavykt sulaikyti ir privertus apverst buogalv gerti vanden i stiklins.
Ryklio palikimas: ivaros

Ms polinkis turti ivar, ypa kirknies srityje, atsirado dl to, kad per-
mme uvies kn, virtus induolio knu.
uvys turi lytines liaukas, einanias iki pat krtins lstos ir usibaigian-
ias netoli irdies. induoli sandara kitokia, ir todl kyla problem. Taiau
tikrai nereikia, kad ms lytins liaukos baigtsi kakur krtins lstos gilu-
moje (jeigu taip bt, priesaika, itariama pridjus rank prie krtins, skam-
bt gana dviprasmikai). Taip pat jeigu ms lytins liaukos bt isidsiu-
sios krtins lstoje, negaltume daugintis.
Perskroskime ryklio pilv nuo rykls iki uodegos. Vis pirma pamatysime
kepenis didiules. Ryklio kepenys yra milinikos. Kai kurie zoologai mano,
kad didels kepenys padidina jo pldrum. Im kepenis, pamatysime lytines
liaukas per vis kn iki pat prieirdio krtins srityje. Toks idstymas b-
dingas daugeliui uv: lytins liaukos eina iilgai kno galvos link.
mogui, kaip ir daugeliui kit induoli, toks lytini liauk idstymas
bt pratingas. induoli patin organizme vis gyvenim gaminasi vyri-
kosios lytins lstels spermatozoidai. ioms smulkioms lstelms vystytis
btina tam tikra temperatra, ir, tik jai esant, lstels gali igyventi tam tikr
laikotarp apie tris mnesius.
Jeigu temperatra per aukta, spermatozoidai isigimsta, jeigu per ema
sta. Todl vyrikosios lyties induoliai turi labai veiksming spermos gami-
nimo temperatros kontrols tais kapel. inome, kad vyrikosios lytins
liaukos yra maielyje. Jo raumenys gali susitraukti arba isiplsti priklauso
nuo temperatros. Sklini latak sienels taip pat turi raumenines skaidulas.
i raumen susitraukimas sukelia alto duo efekt: atvsus orui,
kapelis pritraukiamas ariau kno. Temperatrai krintant arba kylant, kape-
lis atitinkamai pakeliamas arba nuleidiamas. Tokia sistema utikrina neper-
traukiam sveik spermatozoid gamyb vairiomis aplinkos slygomis.
183
uvis tavyje
kepenys
dar daugiau
kepen
sklids
spermos
ijimas
sklids
Perskrod ryklio patin aptiksite didiules kepenis (viruje). Jas

paalin pamatysite lytines liaukas, einanias per vis kn be-
veik iki pat irdies. Toks sklidi isidstymas bdingas daugeliui
primityvi stuburini. ias nuotraukas maloniai leido panaudoti
dr. Stivenas Kampana (Steven Campana) i Kanados rykli tyrinji-
mo laboratorijos.
184
K visa tai reikia?
Tabaluojantis kapelis daugelio ri induoli pateles veikia kaip sti-

mulas daugintis. Taigi induoli kapelio atsiradimas lm gana apiuopiam
fiziologini ir elgsenos privalum: jis ne tik apsaugo spermatozoidus, bet ir
padeda atkreipti save potencialios partners dmes.
Taiau dl tokios sklidi padties ikyla ir viena didel problema: kad
patekt varp, spermatozoidai turi keliauti ilgais aplinkkeliais i kapelyje
mogaus sklidi nusileidimas emyn. Embrionui augant, ms sklids, i

pradi (kaip ir tolim ms protvi) isidsiusios giliai kno ertmje, lei-
diasi emyn kapel, sudarant kno sienels iorin kien. Dl to mogaus
vyrikosios lyties individ kirkni sritis paeidiama, ir joje gali susidaryti
ivara.
185
uvis tavyje
esani sklidi skliniais latakais. Sklinis latakas ieina i kapelio, kyla

vir iki juosmens, padaro kilp ties dubeniu, tada per duben tsta iki varpos
ir pasiekia ior. Spermatozoid kelyje esanios liaukos iskiria sekret, suda-
rant sklinio skysio, spermos, pagrind.
Tokia absurdika induoli patin lytins sistemos sandara yra susijusi
su ms evoliucija. Vystymosi pradioje induolio embriono lytins liaukos
pradeda vystytis beveik toje pat vietoje kaip ir ryklio viruje, prie kepen.
Augdamos leidiasi emyn. Tokiu bdu moter kiauids i vidurins kno
dalies atsiduria alia gimdos ir kiauintaki. Tokia sandara leidia sutrumpinti
kiauinlio keli nuo lytins liaukos iki apvaisinimo vietos. Vyrikosios lyties
individ lytins liaukos nusileidia dar emiau.
Dl lytini liauk nusileidimo emyn, ypa tai pasakytina apie vyrikosios
lyties individus, kno sienelje atsiranda lengvai paeidiama sritis. Nordami
suprasti, kas nutinka, kai sklids ir skliniai latakai nusileidia i vidins kno
dalies kapel, sivaizduokite, kad kumiu stumiate gumin lakt. Tarkime,
iame pavyzdyje kumtis atitinka sklides, o ranka sklin latak. Kumio
veikimo vietoje gumos laktas isilenkia ir sudaro kien.
Ten, kur anksiau buvo lygus gumos laktas, dabar susidaro papildoma
ertm tarp rankos ir lakto, kuri galima kakuo upildyti. Btent tai ir nutin-
ka, kai vyrams susidaro vairi form kirknies ivaros.
Kartais kirknies ivara bna gimta kai embriono arnos dalis nusilei-
dia emyn kartu su sklidmis. Dar viena kirknies ivaros ris gyta i-
vara. Kai tempiame pilvo raumenis, arnos slegia kno sienel. Tose vietose,
kur sienel yra silpnesn, arna gali isiverti i kno ertms ir bti ispausta
ior alia sklinio latako.
Moterys kur kas atsparesns u vyrus, ypa ioje kno dalyje. Per moters
kn neina jokie ilgi latakai, ir jos pilvo sienel yra kur kas stipresn nei vyro.
i kno sienels savyb itin pravarti ntumo metu ir gimdant, kai organizmas
patiria didiul tamp. U kno sienels ieinantys vamzdeliai tokiais atvejais
bt niekam tik. Vyrai turi taikstytis su padidjusiu kirknies ivaros pavo-
jumi, mokdami u tam tikrus privalumus, jiems atitekusius, uviai virstant
sausumos stuburiniu.
186
K visa tai reikia?
Mikrob palikimas: mitochondrins ligos
Mitochondrij yra kiekvienoje ms kno lstelje, kur jos atlieka vairias

svarbias funkcijas. Pati inomiausia i deguonies ir cukraus igauti energij,
naudojam lsteli. Kitos mitochondrij funkcijos apima toksin skaidym
kepenyse ir proces, vykstani lstelse, reguliavim. mitochondrijas atkrei-
piame dmes tik tuomet, kai sutrinka j veikla.
Nelaimei, sutrikusio mitochondrij funkcionavimo sukeltos ligos sudaro
itin ilg ir sudting sra. Kai sutrikdomos chemins reakcijos, kai lstels
sisavina deguon, sutrinka ir nuo i reakcij priklausoma energijos gamyba.
Tokie funkcij sutrikimai gali apsiriboti tik pavieniais audiniais, pavyzdiui,
aki, arba gali paeisti visas organizmo sistemas. Priklausomai nuo sutrikimo
vietos ir stiprumo, galime jausti silpnum ar netgi mirti.
Dauguma mogaus gyvybin veikl utikrinani proces rodo ms
mitochondrij kilms istorij. Grandinins chemins reakcijos, kai cukrus ir
deguonis paveriami naudinga energija ir anglies dvideginiu, atsirado prie
milijardus met, ir j variantus vis dar galima matyti vairiuose mikrobuose.
i bakterin praeit mitochondrijos ilaiko viduje: j gen sandara ir
lsteli mikroskopin sandara labai panai bakterij sandar. Visuotinai pri-
pastama, kad mitochondrijos isivyst i laisvai gyvenusi bakterij prie
milijard met. I tikrj, ms mitochondrij energijos generavimo mecha-
nizmas atsirado tolimuose ms protviuose bakterijose.
Bakterij palikimo tyrimai gali padti isiaikinti mogaus mitochondri-
ni lig prieastis. I tikrj, patys geriausi eksperimentiniai toki lig tyrin-
jimo modeliai ir yra bakterijos. Tai nuostabu, nes su bakterijomis galime atlikti
daugyb toki eksperiment, kuri nemanoma atlikti su moni lstelmis.
Vien domiausi tokio pobdio tyrim atliko mokslinink grup i Ita-
lijos ir Vokietijos. Jie tyr apsigimim, nuo kurio mirta kdikiai. i liga vadi-
nama kardioencefalomiopatija. Ja susergama dl gen pokyi, paeidiani
normali mitochondrij mediag apykaitos funkcij.
Tirdami vien i ia liga sergani pacient, mokslinink grup i Euro-
pos aptiko tartinai pakitusi DNR atkarp, galjusi tapti ligos prieastimi.
Remdamiesi iniomis apie gyvybs istorij, jie sutelk dmes mikrob Para-
coccus denitrificans, kuris danai vadinamas laisvai gyvenania mitochondrija,
187
uvis tavyje
nes jo genai ir mediag apykaita yra labai panai mitochondrij. Vliau at-
likti eksperimentai vaizdiai patvirtino didiul i bakterij ir mitochondrij
panaum.
Mokslininkai ios bakterijos gene dirbtinai sukl toki pai mutacij,
koki aptiko serganio mogaus mitochondrijoje. Kaip rodo ms kilms is-
torija, rezultatas buvo lengvai nuspjamas. Mitochondrin lig sukl muta-
vusios bakterijos, kai joms buvo sukelti tokie patys mediag apykaitos paki-
timai, kokius aptiko pacient mitochondrijose.
i lig padjo itirti inios apie ms kilms milijard met senumo
vykius.
Tai toli grau ne paskutinis skmingas mikrob tyrinjim pavyzdys.
Remdamasis atradimais, u kuriuos medicinos ir fiziologijos srityse buvo ski-
riamos Nobelio premijos per pastaruosius trylika met, i knyg galiau
pavadinti Mus tavyje, Kirml tavyje arba Miels tavyje.
1995m. Nobelio premija buvo paskirta u novatorikus vaisini muse-
li tyrimus, kai aptikta grup gen, lemiani moni ir kit gyvn sanda-
r. 2002 ir 2006m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos skirtos mo-
nms u ymius laimjimus genetikos ir medicinos srityse, tyrinjant i pirmo
vilgsnio niekuo neisiskiriani mikroskopin kirml Caenorhabditis elegans.
2001m. Nobelio medicinos premija skirta u simintinus bandymus su miel-
mis (skaitant ir kepimo) ir jr eiais, kuri tyrimas padjo giliau painti kai
kurias esmines biologines mogaus lsteli savybes.
Ir tai nra kokie nors paslaptingi atradimai, padaryti tiriant paslaptin-
gus ir keistus organizmus. Tokie mieli, vaisini museli, kirmli ir, savaime
suprantama, uv tyrinjimai atskleidia, kaip veikia ms knas, dl koki
prieasi susergame ir kaip pailginti gyvenim ir pagerinti sveikat.
188
Epilogas
Esu dviej vaik tvas, ir pastaruoju metu daug laiko su jais praleidiu zoolo-
gijos soduose, muziejuose, stebime akvariumus. Bti iose vietose tik lankyto-
ju man keista, nes jau kelis deimtmeius dirbu su vairi muziej kolekcijo-
mis, kai kada netgi padedu surengti parodas. Lankydamasis tokiose vietose su
eima, a (dl to tikriausiai kalta mano profesija) danai netenku ado, maty-
damas, koks didingai graus ir sudtingas yra ms pasaulis, kokie nuostabs
jame gyvenani btybi knai.
A tyrinju gyvnus, gyvenusius emje prie milijonus met, raau apie
keistus senovinius pasaulius, skaitau apie juos paskaitas, ir mano susidomji-
mas iais dalykais paprastai bna nealikas ir analitinis. Dabar tarsi i naujo
pasineriu iuos mokslus su savo vaikais btent ten, kur pirm kart pats
pajutau jiems prasidedani meil.
Kart patyriau simintin nuotyk, kai su snumi vaiktinjau po Moks-
lo ir pramons muziej ikagoje. Per pastaruosius trejus metus ia buvome
apsilank kelet kart, nes snui labai patinka traukiniai, o paiame muzie-
jaus centre yra didiulis veikiantis geleinkelio maketas. Praleidau daugyb
valand alia io eksponato, stebdamas ma lokomotyv, kursuojani i
ikagos Sietl, judjim.
Kelis kartus apsilank ioje traukini gerbj ventovje, su Natanieliu ukly-
dome vien muziejaus kampel, kur anksiau, dmiai apirindami traukinius
ar atsitiktinai stabtelj prie natralaus dydio traktori bei lktuv, kakaip pra-
leidome. Muziejaus gilumoje, Henrio Krauno (Henry Crown) kosminiame cen-
tre palubje kabjo planet modeliai, o vitrinose buvo istatyti skafandrai ir kitos
XXa. septintojoatuntojo deimtmeio kosmini program relikvijos.
Kakodl buvau sitikins, kad muziejaus gilumoje neivysime nieko do-
mau, nieko, kas bt verta pagrindins ekspozicijos, idstytos svarbiausiose
189
Epilogas
salse. Vienas i eksponat buvo gerokai aplamdyta kosmin kapsul. Apie j

galjai apeiti ratu ir netgi lsti vidun. i kapsul neatrod kakuo ypatinga:
nediduk ir visai neivaizdi, kad atrodyt tikrai svarbi.
raas lentelje prie eksponato buvo, sakyiau, formalus, ir j turjau skai-
tyti kelet kart, kol paaikjo, kad prie mus ne kas kita, o originalus ko-
mandinis Apollo 8 modulis, kuriuo pirm kart monijos istorijoje astronautai
Deimsas Lovelis (James Lovell), Frenkas Bormanas (Frank Borman) ir Vilja-
mas Andersas (William Anders) apskriejo orbit aplink Mnul.
io erdvlaivio skryd dmiai sekiau per Kald atostogas, kai dar mo-
kiausi treioje klasje. Dabar, prabgus trisdeimt atuoneriems metams, su
snumi galjome pamatyti t pat kosmin aparat savo akimis! inoma, jis
aplamdytas. Korpusas nustas randais, likusiais po tolimo skrydio ir sugri-
mo em.
Natanielio is eksponatas n kiek nesudomino, tad mginau jam paai-
kinti, kas ia. Bet susijaudins negaljau kalbti. Mane taip uvald jausmai,
kad vos galjau pralementi vien kit od. Po keli minui pavyko susitvar-
dyti, ir snui papasakojau pirmosios mogaus kelions Mnul istorij.
Tik galbt kada nors vliau, kai jis paaugs, sugebsiu tinkamai paaikinti,
kodl tuomet taip susijaudinau ir netekau ado. Pasakysiu, kad Apollo 8 man
simbolizuoja mokslo gali, leidiani geriau suprasti ir painti Visat. Gali-
ma be galo be krato ginytis, kiek kosmoso ukariavimo programose esama
mokslo ir kiek politikos, taiau svarbiausias faktas ilieka nepakits nuo pat
1968m.: Apollo 8 rezultatas to optimizmo, kuris teikia mokslui verlumo ir
skatina jo pltr. Jis rod, kad neinomyb, uuot sjusi prietaring baim ir
kursiusi abejones, gali kvpti mones kelti naujus klausimus ir iekoti juos
atsakym.
Jeigu kosmoso tyrinjimo programa privert kitaip pavelgti Mnul,
paleontologija ir genetika gerokai pakeit ms poir save. Nuolatos ty-
rindami pasaul, pradedame perprasti ir suvokti tai, kas anksiau atrod be
galo tolima ir nepasiekiama. Gyvename didi atradim amiuje, kai mokslas
atskleidia lig tol neregtus pai vairiausi organizm (medz, kirmli,
peli ir kt.) vidaus sandaros dsningumus.
Prie ms akis vis rykiau spindi vienos didiausi mokslo msli ge-
netini skirtum, skiriani mones nuo kit gyv organizm minimas.
190
Epilogas
Prie i spding mokslo laimjim pridkime svarbiausius pastarj dviej

deimtmei paleontologijos atradimus naujus ikastini gyvn radinius ir
modernias j tyrimo priemones ir ms kilms istorija gis kur kas rykes-
nius kontrus.
Studijuodami per milijardus met emje vykusius pokyius, galime siti-
kinti, kad visi gyvybs istorijos reikiniai, kurie atrodo novatoriki ir unikals,
i tikrj tra ta pati sena mediaga, tik perdirbta, perrinkta, pakartotinai pa-
naudota ir pritaikyta vykdyti naujas funkcijas. Tai kiekvienos ms kno dalies
istorija nuo jutimo organ iki galvos, netgi iki bendros mogaus sandaros.
K reikia ms gyvenimui vykiai, vyk prie milijardus met? Atsaky-
mus jaudinanius klausimus apie vidinius ms organ mechanizmus ir
apie ms viet gamtoje rasime tik tuomet, kai isiaikinsime, kaip ms
knas ir smon isirutuliojo i organ, kuriuos turi ir kitos gyvos btybs.
Manau, labai nedaug srii groiu ir intelektiniu gilumu galt prilygti mo-
gaus itak paiekoms ir paiekoms priemoni, kuri galima aptikti daugelyje
pai kukliausi kadaise emje gyvenusi btybi, galini padti veikti
daugel mus iandien kamuojani lig.
191
Baigiamasis naujo leidimo odis
Naiviai vyliausi, kad toli nuo skambani telefon, elektroninio pato ir kit
iuolaikins civilizacijos vilkduobi esanti Arktis taps saugiu prieglobsiu,
kur galsiu ramiai apmstyti metus, prabgusius nuo knygos uvis tavyje
pirmojo leidimo. Deja, vienas ios vietovs esmini bruo apversti visus
planus auktyn kojomis.
i vasar grome Elesmyro sal, kurioje aptikome tiktaaliko fosilijas,
tikdamiesi suinoti daugiau apie gyvn ir jo pasaul. Tedas, Ferias ir a
kurpme paius vairiausius planus dirbti i fosilij radimvietse ir iekoti
kit ikasen alia esaniame fiorde. Siekdami tai vykdyti, labai tiksliai iki
paskutins okolado plytels apskaiiavome savo mitybos racion, degal s-
naudas visai vasarai ir visas stovyklos perklimo datas numatme taip, kad
susptume atlikti visus darbus.
Taiau dabar, liepos 19 dien, raau ias eilutes per pat pgos lsm.
Mano nailonins palapins stog slegia stora lapio sniego paklod, sune-
ta varbaus Arkties vjo. Sniegas i tikrj gali nutraukti ms darb, nes
per j negalsime iekoti fosilij. O dar blogiau, kad gali tekti vl atidti
artjant stovyklos perklim perspektyv fosilij rajon, traukt ms
planus nuo 2004m., taiau dl daugybs prieasi vis atidedam kiekvie-
n paiek sezon. Vis prisimenu snaus vaik darelio aukltojos fraz,
kuri tinka ne tik dalijant ukandius vaikams, bet ir kur kas vyresniems
mokslininkams, kurie darbuojasi Arktyje: Turime, k turime, ir dl to
nra ko nusiminti.
ia, Arktyje, ms langu 375mln.m. pasaul tapo madaug 30 pd
[9m] skersmens ir 12 pd [3,5 m] gylio emje irausta duob. Mgindami
atidengti labai ypating sluoksn, kuriame gausu fosilini kaul, per daugel
met ikasme apie 30 kubini pd uolienos, daugiausiai rankomis. Tikrai
192
Slnis, kuriame aptikome tiktaalik (kairje) didiul plyn, taiau tikroji fosilijos
radimviet (paymta rodykle ir nuotrauka deinje) yra labai ankta. Nuotrauka
autoriaus.
juokingas reginys: Arktis milinik plot uimanti bergdia em, kurios

paviriuje beveik jokios gyvybs. Taiau jeigu btumte pavelg ms i-
raust karjer, btumte pamat eis suaugusius vyrus, taip susigrdusius
maoje duobutje, kad vos galdavome pajudti neatsitrenk vienas kit gal-
vomis, peiais ar keliais.
Tnome duobje valand valandas su epetliu vienoje rankoje ir krap-
tikliu kitoje, veidais prisispaud prie akmen. Ms akys turi bti vis laik
bestos uolien, nes skirtumas tarp kaulo ir j supani nuogul beveik ne-
irimas. Kartais uoloje esant kaul iduoda ypatingas spindesys ar kiek pa-
kitusi paviriaus tekstra. Kiekvienas maas purvo ar dumblo gniuullis gali
ustoti potencialiai svarb radin. Vienas i geriausi ms aptikt tiktaaliko
egzempliori i pradi tebuvo maytis i uolos kyantis kaulo fragmentas.
Tokius dalykus be galo lengva praiopsoti mane danai kankina mintis, kad
galjome prairti daugyb svarbi radini dl lapi uolien, vjo ar netgi
tdien buvusio blogo apvietimo.
Nuo tada, kai 2006m. pirm kart apibdinome tiktaalik, toliau ren-
kame faktin mediag, kad kuo daugiau suinotume apie gyvn. Labo-
ratorijoje taip pat vyksta temptas darbas. Ms patyr fosilij preparuotojai
F.Mulisonas ir B. Masekas, kuriuos tikriausiai atsimenate i ankstesni ios
knygos skyri, kruopiai nukraptinja uolien likuius nuo tiktaaliko kau-
kols apatins dalies, kad galtume pamatyti gomur ir smegenin.
Ar pamenate student D. Dauns, jaunj ms koleg, prisidjus prie
ms 2000 m. ir aptikus pagrindin tiktaaliko fosilij radimviet? Dabar
193
uvis tavyje
Deisonas tapo dr. Deisonu P. Dauniu, Ph.D. ir, apsigyns disertacij, tsia
kruopius i tiktaaliko dali tyrinjimus.
Apatin kaukols dalis ms tyrinjimuose sukl tikr prover po to,
kai buvo ileista i knyga. Kaip raoma viename i 2008m. Nature urnalo
numeri, kai Fredas su Bobu nuval iuos fragmentus, nustatme, kaip tikta-
alikas judjo, kvpavo ir kaip galnmis rmsi em. Pirm kart tiktaalik
regime kaip vandens gyvn, prisitaikius kvpuoti oru ir stovti ant tvirtos
ems. Vienas i poymi, paskatinusi mus prieiti prie tokios ivados, buvo
tas, kad tiktaalikas, skirtingai nei kitos kaulins uvys, neturjo joms svarbios
kaulins ploktels iaunadangio (operculum).
iaunadangtis kaulin ploktel, primenanti votuv ir udengian-
ti daugumos kaulini uv iaunas. Tikriausiai matte, kaip iaunadangtis
veikia itrauktoje i vandens uvyje. Kai uvis mgina kvpuoti, is votuvas
atsidaro ir usidaro. Normaliai veikiantis iaunadangtis padeda vandeniui cir-
kuliuoti per iaunas.
Dauguma iaunadangi veikia stumktrauk principu. I pradi van-
duo pro pravirus uvies nasrus patenka rykl. Kai nasrai usiveria, iauna-
dangtis atsiveria: vanduo istumiamas i rykls ir itraukiamas pro iaunas,
atsivrus iaunadangiui. is uvies kvpavimo bdas labai skiriasi nuo sausu-
mos gyvn kvpavimo bdo: vanden arba or kvpavimo organai (iaunos
arba plauiai) judina tik tuomet, kai nasrai veikia tarsi siurblys, arba keiiantis
krtins lstos apimiai. Pavyzdiui, varl siurbt or suspaudia burnaryklje
ir stumia plauius.
Taigi tiktaalikas turinti pelekus, tikras iaunas ir plauius uvis, taiau
iaunadangtis yra sunyks. Ji kvpuoja daugiausiai burnarykle, kaip ir daugu-
ma sausumos stuburini. Galite tikti ar netikti, taiau iaunadangio prara-
dimas prisidjo ir prie tiktaaliko judsenos pasikeitimo. iaunadangtis tai ir
vienas i keli kauleli, kuriais uvies galva pritvirtinta prie kno. Toks sujun-
gimo bdas reikia, kad, uviai sukinjant galv, juda visas knas.
Prarads iaunadangt ir kitus galv su liemeniu jungianius kaulus, tik-
taalikas gijo tikr kakl. Vadinasi, is gyvnas galv galjo sukinti kaip ir kiti
stuburiniai, gij gebjim judti sausuma. uvys plaukioja vandenyje ir min-
ta trimatje terpje. Jos lengvai pakeiia kno padt taip, kad nasrai atsidurt
tiesiai prieais grob.
194
Eusthenopteron (uvis) tiktaalikas (uvis) Acanthostega (varliagyvis)
iaun lank kaulas (hyomandibulaRE) per milijonus met tolydio majo ir virto
mayiu vidurins ausies kauleliu. is tiktaaliko kaulas savo dydiu uima tarpin
padt tarp msingapeleki uv ir ankstyvj varliagyvi to paties kaulo. Pieinys
Kaliops Monoijos (Kalliopi Monoyios).
Kaklas naudingas gyvnams, kuri galns remiasi kiet pagrind, kurie

gyvena sekliose balose arba bginja sausuma. Kad suprastumte, koks svarbus
kaklas sausumos stuburiniams, apsivalgykite aplinkui, darydami atsispaudi-
mus be kaklo tai tikrai nepavykt.
Tiktaaliko kaukols apatin dalis rodo, kad is gyvnas uima tarpin
grand ir daugeliu kit atvilgi. Kilpel, ms vidurinje ausyje esantis klau-
sos kaulelis, anksiau buvo uvies iaun lank eilje. Tai atskleid lyginamoji
anatomija ir genetika. Kad vykt is evoliucinis pokytis, is kaulas turjo ge-
rokai sumati, ir i didelio atraminio kremzlini ir kaulini uv kaukols
kaulo virsti mayiu kauleliu ausies viduje.
Pirmasis gyvnas, kuriame aptikta kilpel Acanthostega. Pavelkite jam
giminingas msingapelekes uvis: jose vis dar aikiai matyti didelis kaulas, savo
forma primenantis bumerang. Viena inomiausi io poklasio uv, Eusthe-
nopteron, turi didel kaul su daugybe sandr, i kuri galima sprsti j buvus
svarbiausia vairi kaukols kaul jungtimi. Dabar inome, kaip atrodo is tik-
taaliko kaulas. Fredas ir Bobas im kaulus i uvies, ir inote k? Tiktaaliko
kaulas maesnis nei Eusthenopteron kaulas, taiau didesnis, nei tas pats kaulas,
aptiktas Acanthostega. Jis akivaizdiai uima tarpin padt.
Bet kodl apsiriboti vien ausimis? Msingapeleks uvys, pavyzdiui, Eus-
thenopteron, turi keist snar smegeninje. Be to, kaukols prieakin dalis
gali lankstytis upakalins dalies atvilgiu. Sausumos stuburini, sakykime,
195
uvis tavyje
Acanthostega, kaukols yra standesns: io snario nebra, ir kaulai yra tvirtai

susijung.
O kaip tiktaaliko galvoje? Sandra yra ilikusi toje pat vietoje kaip ir
Eusthenopteron galvoje. Taiau, palyginti su primityvia Eusthenopteron galva, i
sandra tiktaaliko galvoje yra gerokiai nejudresn. Kitos smegenins dalys yra
tokios pat, kaip uvies (tarkime, upakalins dalies forma), arba labai panaios
roplio (pavyzdiui, gomurio forma).
Nuo tada, kai uvis tavyje buvo ileista 2008-j saus, sulaukiau dau-
gybs klausim apie tolim ms praeit ir apie tai, kaip mes, paleontologai,
j atkuriame. Kol kas daniausiai klausiama apie globalin atilim: Ar, ylant
Arkties klimatui ir traukiantis ledynams, randama daugiau tyrinjimams tin-
kam uolien? Nedvejodamas atsakau neigiamai.
Uolienos, kur dirbame, iandien yra atidengtos tiek pat, kaip ir tuomet,
kai jomis pirm kart vaikiojo E. Embris, tyrindamas Arkties geologij
XX a. atuntajame deimtmetyje. Taiau vyko daug kit permain. Ko gero
didiausios yra susijusios su iandienine mogaus veikla Arktyje. Kylant naf-
tos, duj ir vairi naudingj ikasen kainoms, Arkties tyrinjimai gauna
vis beprotikesn temp. iuo poiriu ms stovyklaviet duoda svarbi
pamok.
Sugrome viet, kurioje pirm kart lankms 2000m. Apirinda-
mi senj radimviet, buvome sukrsti ms pdsakai, kuriuos palikome
tundroje prie atuonerius metus, buvo ryks, tarsi k tik spausti. I palik-
to pad rato netgi atpainau savo pdsakus, kuriuos palikau emje vien
2000m. liepos dien, grdamas stovykl. Turime bti labai atsargs ioje be
galo ypatingoje ir trapioje ekosistemoje.
mons taip pat klausinja, kaip tiktaalikas galjo igyventi arktinio
klimato slygomis? Apsivalgykime aplink karjer (oficialiai paymt kodu
NV2K17), ir ivysime klasikin Arkiai bding kratovaizd. I didiuli le-
dyn, stksani madaug u 40 myli [6 km], itekanias upes, po sln
slampinjanius vilkus, poliarines lapes ir avijauius, lopinlius sniego, nenu-
tirpstanio net per pat vidurvasar.
alta. Taiau pasaulis, kur su kolegomis pamau igauname i uolien,
buvo tropinis jame plaukiojo iltj vanden uvys, ir augo ilumamgiai
augalai. iltame klimate gyvenusi gyvn fosilijos Arkties uolienose gali by-
196
loti du dalykus: globalin klimato kait ir (arba) emyn judjim. iuo atveju
takos turjo abu dalykai: dabartinis klimatas gerokai skiriasi nuo klimato,
vyravusio prie 375mln.m., o uolienos, dabar aptinkamos Elsmyro saloje,
kadaise buvo prie pat pusiaujo.
Dar vienas dalykas, apie kur mans vis klausia: ar tiktaalikas yra trks-
tamoji grandis. is terminas paleontologams tikras galvos skausmas. Svar-
biausia ne tai, kad tiktaalikas yra aptikta trkstamoji grandis. Problema yra
kur kas gilesn. Ji padeda nusprsti, kokios grandys sieja msingapelekes uvis
ir sausumos stuburinius.
Turime DNR pavyzdi, kurie aikiai rodo, kad msingapeleks uvys yra
genetikai glaudiai susijusios su varliagyviais. Taip pat inome, kaip veikia kai
kurios DNR atkarpos; tos paios DNR, kuri sukuria knus. Pasirodo, pelek
formavimsi nulemiantis gen receptas daug kuo panaus keturkoj galnes
formuojant recept. Taip pat daugel j poymi turi ir dabar gyvenanios
uvys ir varliagyviai. Kai kurios msingapeleks uvys, pavyzdiui, dvikvps,
yra tokios panaios varliagyvius, kad jas danai painioja su salamandromis.
2008 liepos 19, Berdo fiordas. Autoriaus nuotrauka.
197
uvis tavyje
Galiausiai, esame aptik daugyb fosilij, sudarani itisas grupes, ku-

rias aptarme ioje knygoje, pavyzdiui, Eusthenopteron, Panderichthys, Acant-
hostega ir Ichthyostega. Kai kurias, sakykim, Gogonasus ir Ventastega, aptikome
ir aprame i knyg jau ileidus. Visi ie fosiliniai gyvnai yra veikiau artimi
giminaiiai, nei tolimi vieni kit protviai ar palikuonys.
Itisos fosilij grups turi kaukoles, galni kaulus, peius, launis bei
kitus darinius, kuri bruoai byloja apie j priklausym tarpinms gyvybs
formoms. Vadinasi, tiktaalikas tikrai negali bti laikomas trkstama grandimi.
Jis priklauso vienai i aptikt trkstamj grandi virtini. Tikrai turime ko
iekoti, ir dl to sugrau Arkt. Ir nuolat ten sugrtu.
Nors atrodo kiek beprotikai, bet man tikrai bus lidna, kai po keleto
dien tursiu atsisveikinti su iuo slniu ir jo emje irausta duobe. Tedas,
Fetias, Deisonas, Fredas ir a beveik itis deimtmet dirbome kartu, tyrin-
dami kaulus iame maame sklypelyje. Iekodami fosilij, atkasinjome vien
geologin sluoksn po kito.
iose uolienose gldi ir ms asmenins istorijos sluoksniai, ms kan-
ios, diaugsmai ir pamokos, kurias imokome per daugel met. Bet judame
toliau. Ten, kur jaunesns uolienos, ir, galbt, jeigu pasiseks, aptiksime versijas
Tiktaalik 2.0, o vliau ir Tiktaalik 3.0, o tada vl kibsime naujas paiekas.
Kiekviena nauja fosilija tai atsakymas senus klausimus ir raginimas ikelti
naujus, dar sudtingesnius. Tai mus uvalds tyrinjimo jaudulys.
2008 liepa
Berdo fiordas
Elsmyro salos pietin dalis
198
Pastabos, nuorodos
ir rekomenduojama literatra
pirmas skyrius. Iekant mumyse tnanios uvies
Skaitytojams, kurie nori suinoti daugiau apie ioje knygoje nagrinjamas te-
mas, pateikiu nuorodas pirminius ir antrinius altinius. Apie paleontologini
ekspedicij atradimus, kuriais remiantis aptariami svarbiausi biologijos ir geo-
logijos klausimai, r.: NovacekM. Dinosaurs of the Flaming Cliffs (New York:
Anchor, 1997), Knoll A. Life on a Young Planet (Princeton: Princeton Univer-
sity Press, 2002) ir Long J. Swimming in Stone (Melbourne: Freemantle Press,
2006). Visose iose knygose mokslin analiz derinama su atradim, padaryt
vairiose vietovse, apraymais.
Lyginamieji metodai, kuriais rmiausi savo knygoje, skaitant ir metodus,
taikytus per ms sivaizduojam pasivaikiojim po zoologijos sod tai
kladistikos metodai. Puiki i metod apvalga pateikiama knygoje: Gee H.
In Search of Deep Time (New York: Free Press, 1999). Knygoje remiuosi tri-
j sistemini grupi versija. Tai kladistinio lyginimo atspirties takas. Puiki
temos traktuot ir foninius altinius galima rasti straipsnyje: Forey R. et al.,
The Lungfish, the Coelacanth and the Cow Revisited, leidinyje Schultze
H.-P. and Trueb L., eds., Origin of the Higher Groups of Tetrapods (Ithaca, N.Y.:
Cornell University Press, 1991).
Paleontologinio metraio ir ms pasivaikiojimo po zoologijos sod
ssaja aptariama daugelyje straipsni. tai keli pavyzdiai: Benton M. J.,
Hitchin R. (1997) Congruence between phylogenetic and stratigraphic data
in the history of life, Proceedings of the Royal Society of London, B 264:885
890; Norell M. A., Novacek M. J. (1992) Congruence between superpo-
sitional and phylogenetic patterns: Comparing cladistic patterns with fossil
199
records, Cladistics 8:319337; Wagner P. J., and Sidor C. (2000) Age rank/
clade rank metrics sampling, taxonomy, and the meaning of stratigraphic
consistency, Systematic Biology 49:463479.
Uolien kolonos sluoksniai ir juose palaidotos fosilijos yra puikiai ir
glaustai aprayti knygoje: Fortey R. Life: A Natural History of the First Four Bil-
lion Years of Life on Earth (New York: Knopf, 1998). Apie stuburini paleon-
tologij pasakojama knygose: Carroll R., Vertebrate Paleontology and Evolution
(San Francisco: W. H. Freeman, 1987) ir BentonM. J., Vertebrate Paleontology
(London: Blackwell, 2004).
Apie keturkoj kilm skaitykite domiai paraytoje ir pagrstoje naujausi
tyrim rezultatais knygoje: Zimmer C., At the Waters Edge (New York: Free
Press, 1998). Isam vandens gyvn virsmo sausumos stuburiniais apray-
m rasite Clack J., Gaining Ground (Bloomington: Indiana University Press,
2002). i knyga tai tikr tikriausia biblija apie stuburini ijim sausum.
Bet kuris j perskaits naujokas gali greitai tapti tikru ios srities inovu.
Ms straipsniai, kuriuose pirm kart buvo apraytas tiktaalikas, pa-
skelbti urnalo Nature 2006m. balandio 6 d. numeryje. i publikacij nuo-
rodos: Daeschler et al. (2006) A Devonian tetrapod-like fishand the origin
of the tetrapod body plan, Nature 757:757763; Shubin et al. (2006) The
pectoral fin of Tiktaalik roseae and the origin of the tetrapod limb, Nature
757:764771. iame numeryje taip pat paskelbtas labai domus ir isamus i
darb komentaras (Clack J. and Ahlberg P., Nature 757:747749).
Viskas, kas siejasi su ms praeitimi, yra reliatyvu. Net ir ios knygos
sandara yra reliatyvi. Juk galjau pavadinti mogus tavyje ir parayti si-
jauts uvies poir. Taiau knygos planas bt iliks beveik toks pat: joje
bt kalbama apie tas paias moni ir uv kn, smegen ir lsteli raidos
bendrybes. Jau turjome progos sitikinti, kad kiekviena gyva btyb turi ne
tik iskirtini, jei vienai bding savybi, bet ir daugyb kit poymi, jas
siejani su kitais gyvnais.
antras skyrius. Tvirti gniautai

R. Ovenas buvo tikrai ne pirmasis asmuo, atkreips dmes schem vienas
kaulas du kaulai daug kauliuk pirtai. Dar anksiau apie i schem
200
savo poir idst Vikas dAziras (Vicq-dAzyr) XVII a. pradioje ir . Sent
Hileras (Geoffroy St. Hilaire) 1812m.
Taiau R. Ovenas nuo i autori skiriasi savo archetipo koncepcija.
Anot jo, tai buvo transcendentin kno organizacija, atspindinti Krjo su-
manym. . Sent Hileras ioje schemoje velg ne tiek archetipin model,
kiek bendr, kno formavimsi valdani dsni apraikas. ie klausimai isa-
miai nagrinjami knygose: Appel T., The Cuvier-Geoffroy Debate: French Biolo-
gy in the Decades Before Darwin (New York: Oxford University Press, 1987) ir
Russell E. S., Form and Function: A Contribution to the History of Morphology
(Chicago: University of Chicago Press, 1982).
Isami informacij apie galni vairov ir j raid galima rasti neseniai
ileistoje knygoje, kuri sudaro daug svarbi mokslini straipsni apie vairi
tip galnes: Hall B. K., ed., Fins into Limbs: Evolution, Development, and
Transformation (Chicago: University of Chicago Press, 2007). tai nuorodos
dar du mokslinius darbus, kuriuose isamiai pasakojama apie plaukmen virs-
m sausumos stuburini galnmis: Shubin N. et al. (2006) The pectoral fin
of Tiktaalik roseae and the origin of the tetrapod limb, Nature 757:764771;
CoatesM. I., Jeffery J. E., RutaM. (2002) Fins to limbs: what the fossils
say, Evolution and Development 4:390412.
treias skyrius. Rank genai

Apie vairi galni raidos biologij parayta daugyb apybrai ir apval-
gini straipsni. Klasikins literatros ia tema apvalgas rasite iuose: Shu-
bin N., Alberch P. (1986) A morphogenetic approach to the origin and
basic organization of the tetrapod Limb, Evolutionary Biology 20:319387
ir Hinchliffe J. R., Griffiths P., The Pre-chondrogenic Patterns in Tetra-
pod Limb Develoment and Their Phylogenetic Significance, in Goodwin
B., Holder N., and Wylie C., eds., Development and Evolution (Cambridge,
Eng.: Cambridge University Press, 1983), p. 99121. D. Sonderso ir
E. Cvilingo eksperimentai jau tapo klasika, ir vienus geriausi i ekspe-
riment apraymus galima rasti vystymosi biologijos vadovliuose. Galime
iskirti dvi knygas: Gilbert S., Developmental Biology, 8th ed. (Sunderland,
Mass.: Sinauer Associates, 2006); Wolpert L., Smith J., Jessell T., Lawrence
201
F., Robertson E., Meyerowitz E., Principles of Development (Oxford, Eng.:
Oxford University Press, 2006).
Pirmoji studija, kurioje apraytas geno eiukas Sonikas taka galni
raidai: Riddle R., Johnson R. L., Laufer E., Tabin C. (1993) Sonic hedgehog
mediates the polarizing activity of the ZPA, Cell 75:14011416.
R. Dano rezultatai, gauti tyrinjant geno eiukas Sonikas signalin
vaidmen rykli ir raj pelekuose, paskelbti straipsnyje: Dahn R., DavisM.,
Pappano W., Shubin N. (2007) Sonic hedgehog function in chondrichthyan
fins and the evolution of appendage patterning, Nature 445:311314. V-
lesni ms laboratorijoje gauti rezultatai apie sausumos stuburini galni
kilm bent jau genetiniu poiriu paskelbti straipsnyje: DavisM., Dahn
R., Shubin N. (2007) A limb autopodial-like pattern of Hox expression in a
basal actinopterygian fish, Nature 447:473476.
Itin daug musi, vit ir moni vystymosi genetini panaum aptariama
straipsniuose: Shubin N., Tabin C., Carroll S. (1997) Fossils, genes, and the
evolution of animal limbs, Nature 388:639648 ir Erwin D., Davidson E. H.
(2003) The last common bilaterian ancestor, Development 129:30213032.
ketvirtas skyrius. Kur pavelgsi visur dantys

Daugyb induoliams skirt darb atskleidia, kokie svarbs dantys i gy-
vn grups tyrinjimams. Dant sandara itin svarbi tiriant seniausius ikas-
tinius induolius. Isamias ios temos apvalgas galima rasti knygose: Kielan-
Jaworowska Z., Cifelli R. L., Luo Z., Mammals from the Age of Dinosaurs
(New York: Columbia University Press, 2004) ir Lillegraven J. A., Kielan-Ja-
worowska Z., Clemens W., eds., Mesozoic Mammals: The First Two-Thirds of
Mammalian History (Berkeley: University of California Press, 1979), p. 311.
Arizonoje aptikti Ferio ikastiniai induoliai analizuojami straipsnyje: Jen-
kins F. A., Jr., Crompton A. W., Downs W. R. (1983) Mesozoic mammals from
Arizona: New evidence on mammalian evolution, Science 222:12331235.
Naujojoje kotijoje ms aptikti triteledontai aprayti straipsnyje: Shu-
bin N., Crompton A. W., Sues H.-D., Olsen P. (1991) New fossil evidence
on the sister-group of mammals and early mesozoic faunal distributions, Sci-
ence 251:10631065.
202
Dant, kaul ir kaukols kilms apvalga, ypa evoliucijos faktai, surink-
ti tyrinjant konodontus, pateikiami iame darbe: Donoghue P., Sansom I.
(2002) Origin and early evolution of vertebrate skeletionization, Micros-
copy Research and Technique 59:352372. Konodont evoliucini ryi ir j
reikms isami apvalga pateikta straipsnyje: Donoghue P., Forey P., Aldridge
R. (2000) Conodont affinity and chordate phylogeny, Biological Reviews
75:191251.
penktas skyrius. Griauiai su galva

Nepaprastai isamus ir nuodugnus kaukols sandaros, vystymosi ir evoliucijos
apraymas pateiktas iame tritomiame veikale: Hanken J., Hall B., eds., The
Skull (Chicago: University of Chicago Press, 1993). is atnaujintas leidinys
yra vienas i klasikini daugiatomi darb apie galvos sandar ir vystymsi:
Beer G. R. de, The Development of the Vertebrate Skull (Oxford, Eng.: Oxford
University Press, 1937).
Isami informacij apie mogaus galvos vystymsi ir jos sandar gali-
ma rasti tekstuose, skirtuose mogaus anatomijai ir embriologijai. Embri-
ologijai skirta knyga: Moore K., Persaud T. V. N., The Developing Human,
7th ed. (Philadelphia: Elsevier, 2006). Kaip pried, kuriame pateikiami
anatomijos faktai, galima naudoti tekst: Moore K. and Dalley A. F., Cli-
nically Oriented Anatomy (Philadelphia: Lippincott Williams & Wilkins,
2006).
F.M. Balfuro fundamentali tyrim rezultatai pristatomi iose publikaci-
jose: Balfour F.M. (1874) A preliminary account of the development of the
elasmobranch fishes, Q. J. Microsc. Sci. 14:323364; Balfour F.M., A Mono-
graph on the Development of Elasmobranch Fishes, 4 vols. (London: Macmillan
& Co., 1878); Balfour F.M., A Treatise on Comparative Embryology, 2 vols.
(London: Macmillan & Co., 188081); Foster M., Sedgwick A., The Wor-
ks of Francis Maitland Balfour, su trumpos biografijos vadu, kur paraM.
Fosteris, 4 vols. (London: Macmillan & Co., 1885). Vienas i F.M. Balfuro
mokini Oksforde, Edvinas Gudrias (Edwin Goodrich), para vien klasiki-
ni lyginamosios anatomijos darb, Studies on the Structure and Development
of Vertebrates (London: Macmillan, 1930).
203
F.M. Balfuras, L. Okenas, J. V. Get, T. Hakslis ir kiti nagrinjo vadi-
namj galvos segmentacijos problem. Panaiai kaip kad slanksteliai skiriasi
tam tikra reguliaria seka nuo galvos iki uodegos, stuburini galva taip pat
yra segmentuota. tai keletas klasikini ir gana nauj altini (juose puiki
bibliografija), kuriuose galima daugiau suinoti apie ios srities tyrim rezul-
tatus: Olsson L., Ericsson R., Cerny R. (2005) Vertebrate head development:
Segmentation, novelties, and homology, Theory in Biosciences 124:145163;
JollieM. (1977) Segmentation of the vertebrate head, American Zoologist
17:323333; Graham A. (2001) The development and evolution of the pha-
ryngeal arches, Journal of Anatomy 199:133141.
Duomenys apie iaun lank formavimosi genetin pagrind neseniai
apibendrinti ioje apvalgoje: Kuratani S. (2004) Evolution of the vertebra-
te jaw: comparative embryology and molecular developmental biology reveal
the factors behind evolutionary novelty, Journal of Anatomy 205:335347.
Eksperimentinio vieno iaun lanko pavertimo kitu iaun lanku pavyzdiai,
taikant genetinius metodus, aprayti iuose darbuose: BaltzingerM., OriM.,
PasqualettiM., Nardi I., Riji F. (2005) Hoxa2 knockdown in Xenopus results
in hyoid to mandibular homeosis, Developmental Dynamics 234:858867;
DepewM., Lufkin T., Rubenstein J. (2002) Specification of jaw subdivisions
by Dlx genes, Science 298:381385.
Isami, puikiai iliustruot ir informatyvi apvalg, skirt ikastinms
kaukolms, galvoms ir primityvioms uvims, galima rasti ioje knygoje: Janvier
P., Early Vertebrates (Oxford, Eng.: Oxford University Press, 1996). Haikouel-
la, prie 530mln.m. gyvens bestuburis su iaunomis, apraytas straipsnyje:
Chen J.-Y., Huang D. Y., Li C. W. (1999) An early Cambrian craniate-like
chordate, Nature 402:518522.
etas skyrius. Geriausia (kno) schema

Kno sandaros kilm nagrinjama daugelyje knyg. Ypa daug informacijos
su puikia bibliografija galima rasti knygoje: Valentine J., On the Origin of Phy-
la (Chicago: University of Chicago Press, 2004).
Yra parengtos kelios K. E. fon Bro biografijos. Trump rasite straipsnyje:
Baer, Karl Ernst von, pateikt Gillespie C., ed., Dictionary of Scientific Bio-
204
graphy, vol. 1 (New York: Scribners, 1970). Isamesnis gyvenimo apraymas:
Autobiography of Dr. Karl Ernst von Baer, ed. Jane Oppenheimer (1986; pirm
kart ispausdintas Vokietijoje; II leidimas 1886). Taip pat r.: Raikov B. E.,
Karl Ernst von Baer, 17921876, vertimas i rus k. (1968), ir Stieda L., Karl
Ernst von Baer, 2nd ed. (1886). Visos knygos turi plai bibliografij. r. taip
pat knyg Gould S., Ontogeny and Phylogeny (Cambridge, Mass.: Harvard
University Press, 1977), kurioje aptariami K. E. Bro aptikti dsniai.
H. pmano ir H. Mangold eksperimentai aptariami embriologijos vado-
vliuose: Gilbert S., Developmental Biology, 8th ed. (Sunderland, Mass.: Sinauer
Associates, 2006). Poiris organizatori i iuolaikins genetikos mokslo
perspektyvos nagrinjamas straipsnyje: De Robertis E.M. (2006) Spemanns
organizer and self regulation in amphibian embryos, Nature Reviews 7:296
302 ir De Robertis E.M., and Arecheaga J. The Spemann Organizer: 75 years
on, International Journal of Developmental Biology 45 (specialusis leidinys).
Norintiems susipainti su gausia literatra apie Hox genus ir evoliucij pata-
riame pradti nuo neseniai ileistos knygos: Carroll S., Endless Forms Most Beau-
tiful (New York: Norton, 2004). Apie tai, kaip genai padeda aptikti bendr vis
dvials simetrijos gyvn protv, perskaitysite leidinyje: Erwin D., Davidson E.
H. (2002) The last common bilaterian ancestor, Development 129:30213032.
Daugelis mokslinink teigia, kad genetinis jungiklis, nulms antro-
poido ir mogaus kno sandaros skirtum, veik tolimoje praeityje. i idja
aptariama straipsnyje: De Robertis E., Sasai Y. (1996) A common plan for
dorsoventral patterning in Bilateria, Nature 380:3740. Apie istorin . Sent
Hilero pair reikm ir apie prietaravimus, lydjusius pirmuosius lygina-
mosios anatomijos ingsnius, skaitykite knygoje: Appel T., The Cuvier-Ge-
offroy Debate: French Biology in the Decades Before Darwin (New York: Oxford
University Press, 1987). Duomenys apie pusiauchordinius (Hemichordata)
nevisikai atitinka model. Veikiausiai tai rodo, kad kai kuriose sisteminse
grupse gen aktyvumo ir kno aies formavimosi ryys galjo vystytis nepri-
klausomai. Apie tai skaitykite: Lowe C. J., et al. (2006) Dorsoventral patter-
ning in hemichordates: insights into early chordate evolution, PLoS Biology
online access: http://dx.doi.org/journal.oo40291.
Darb apie gen, nulemiani kn ais, evoliucij apvalg rasite
straipsnyje: MartindaleM. Q. (2005) The evolution of metazoan axial pro-
205
perties, Nature Reviews Genetics 6:917927. Duobagyvi (medz, aktini-
j ir jiems gimining) kno sandara aptariama daugelyje svarbi straipsni:
Martindale M. Q., Finnerty J. R., Henry J. (2002) The Radiata and the
evolutionary origins of the bilaterian body plan, Molecular Phylogenetics and
Evolution 24:358365; Matus D. Q., Pang K., Marlow H., Dunn C., Thom-
sen G., MartindaleM. (2006) Molecular evidence for deep evolutionary ro-
ots of bilaterality in animal development, Proceedings of the National Academy
of Sciences 103:1119511200; Chourrout D., et al. (2006) Minimal proto-
hox cluster inferred from bilaterian and cnidarian Hox complements, Nature
442:684687; MartindaleM., Pang K., Finnerty J. (2004) Investigating the
origins of triploblasty: odermal gene expression in a diploblastic animal,
the sea anemone Nemostella vectensis (phylum, Cnidaria; class, Anthozoa),
Development 131:24632474; Finnerty J., Pang K., Burton P., Paulson D.,
MartindaleM. Q. (2004) Deep origins for bilateral symmetry: Hox and Dpp
expression in a sea anemone, Science 304:13351337.
septintas skyrius. Kno formavimo nuotykiai

Daugialsi organizm kilm ir evoliucija genetiniu, geologiniu ir ekologi-
niu poiriu nagrinjama trijuose svarbiuose straipsniuose: King N. (2004)
The unicellular ancestry of animal development, Developmental Cell 7:313
325; Knoll A. H., Carroll S. B. (1999) Early animal evolution: Emerging
views from comparative biology and geology, Science 284:21292137; Bro-
oke N.M., and Holland P. (2003) The evolution of multicellularity and ear-
ly animal geno, Current Opinion in Genetics and Development 13:599603,
kuriuose pateiktos nuorodos svarbiausius altinius. Juos galima laikyti puikiu
vadu iame skyriuje aptariam tem.
Apie kvepianius atradimus tyrinjant daugialsi organizm ir kit
nauj biologini form atsiradimo evoliucij pasakojama knygose: Buss L.
W., The Evolution of Individuality (Princeton: Princeton University Press,
2006) ir Maynard Smith J., Szathmary E., The Major Transitions in Evolution
(New York: Oxford University Press, 1998).
Ediakaro laikotarpio gyvn atradim ir tyrinjim istorija pasakojama
nurodant altinius knygose: Fortey R. Life: A Natural History of the First Four
206
Billion Years of Life on Earth (New York: Knopf, 1998) ir Knoll A. Life on a
Young Planet (Princeton: Princeton University Press, 2002).
Eksperimentas, kai i vienalsi organizm buvo suformuoti protoor-
ganizmai, apraytas straipsnyje: BoraasM. E., Seale D. B., Boxhorn J. (1998)
Phagotrophy by a flagellate selects for colonial prey: A possible origin of
multicellularity, Evolutionary Ecology 12:153164.
atuntas skyrius. Kvap vilions

Jutos universitetas yra sukrs puiki interneto svetain Learn. Genetics (Mo-
kykits. Genetikos), kurioje pateikiamas netiktinai paprastas DNR isky-
rimo bdas. Svatains adresas: http://learn.genetics.utah.edu/units/activities/
extraction/.
Vadinamj uosls gen evoliucija, arba, kalbant tiksliau, uosls orga-
n receptori gen evoliucija, yra plaiai aprayta. tai vienas pagrindini
straipsni ia tema: Buck L., and Axel R. (1991) A novel multigene family
may encode odorant receptors: a molecular basis for odor recognition, Cell
65:175181.
Uosls gen evoliucijos lyginamieji aspektai aptariami straipsniuose:
Young B., and Trask B. J. (2002) The sense of smell: genomics of vertebrate
odorant receptors, Human Molecular Genetics 11:11531160; Mombaerts
P. (1999) Molecular biology of odorant receptors in vertebrates, Annual
Reviews of Neuroscience 22:487509.
Beandi stuburini uosls receptori genai aptariami straipsnyje: Frei-
tag J., Beck A., Ludwig G., Buchholtz L. von, Breer H. (1999) On the origin
of the olfactory receptor family: receptor genes of the jawless fish (Lampetra
fluviatilis), Gene 226:165174. Vandens ir sausumos gyvn uosls recep-
tori gen skirtumai aprayti straipsnyje: Freitag J., Ludwig G., Andreini
I., Rossler P., Breer H. (1998) Olfactory receptors in aquatic and terrestrial
vertebrates, Journal of Comparative Physiology A 183:635650.
mogaus uosls receptori evoliucija aptariame daugelyje straipsni. tai
keletas j, atskleidiani knygoje aptariamus klausimus: Gilad Y., Man O.,
Lancet D. (2003) Human specific loss of olfactory receptor genes, Procee-
dings of the National Academy of Sciences 100:33243327; Gilad Y., Man O.,
207

Zuvis Tavyje PDF

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Zuvis Tavyje PDF

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Neil Shubin

Vert Ovidijus Stokys

ISBN 978-609-437-156-1 Copyright Neil Shubin, 2008, 2009

Pirmas skyrius: Iekant mumyse tnanios uvies 9

Ikastose fosilijose regime save

niekada negarantuosi imtaprocentins skms, taiau tenka aptikti ir gana

Pirmas skyrius: Iekant mumyse tnanios uvies 9

Ikastose fosilijose regime save

niekada negarantuosi imtaprocentins skms, taiau tenka aptikti ir gana

Iekant atitinkamo amiaus uolien talkina vienas nuostabus faktas. Fo-

I tikrj fosilini gyvn sekas ems uolien kloduose manoma numatyti

Poymiai, kuriuos galima pamatyti zoologijos sode

Visi gy vnai su galvomis,

Visi gy vnai su galvomis

Visi gy vnai su galvomis

Zoologijos sodo gyvnai atskleidia fosilij isidstymo sek ems uolie-

jos padjo sukaupti milinik bibliotek, arba katalog, aprpiant skirtingas

Mgindami mokytis i savo klaid, po daugybs bandym ir neskmi

Ms mayt stovykla (viruje) bekrats dykros platyb-

daugiau nei 600mln.m., alia seniausi medz liekan aptiktume mikinio

auktos temperatros ir miliniko slgio. Jose neilikt jokia jas patekusio

Taigi, jeigu norime suprasti sausumos stuburini kilm, dmes turime

Mokslininkai intensyviai tyrinja darin jau daugiau kaip 150 met.

Raudonj kalv radimviet

Pensilvanijos alikelse tyrinjome senovins ups, panaios ndienos Ama-

iose uolienose aptik Hynerpeton ir dar kelet kit fosilij, nekantriai

Ginas ugeso akimirksniu, ir pradjome planuoti nauj ekspedicij.

emlapis, nuo kurio viskas prasidjo. iame iaurs Amerikos emlapyje

atsiskraidinti tik tiksliai apskaiiuot maisto produkt kiek, renginius ir iek

Bendra stuburini galni sandara: vienas kaulas, prie jo jungiasi du kau-

Mokslininkas nustat, kad ms rankos ir kojos, platakos ir pdos ati-

Pagaliau atjo metas scenoje pasirodyti dr. Feriui A. Denkinsui jaunes-

R. Oveno ir . Darvino laikais atrod, kad uv pelekus ir stuburini galnes

danija (Cyprinidae eima)

Dauguma uv (pavyzdiui, viruje pavaizduotos dani-

iam antrajam ikastiniam gyvnui su galnmis buvo lemta likti msle

Aptinkame uv pirtus ir rieus

1995m. su T. Deleriu atvaiavome pas j Filadelfij, pervaiav vis Pensil-

Ms nuostabusis pelekas. Deja, pavyko rasti tik pavien

darbuotojai sugaio apie mnes, kol im pelek i akmens. Tada ivydo-

Dabar turjome surasti viet, kurioje bt galima aptikti sveik toki

Tiktaaliko rie turinios uvies priekinio peleko kaulai.

Natralaus dydio tiktaaliko kno modelis (viruje) ir jo pe-

rank ir koj griauiai formavosi imtus milijon met i pradi uv pele-

ir launiai: dubuo gijo vazos form, klubo duobut pagiljo, o launikaulis

ia susiduriame su labai sudtinga problema. Viena yra lyginti rankos

nulemiantis lstels ivaizd ir funkcionavimo pobd. Todl, nordami su-

Genai kiekvienoje organizmo lstelje esanios DNR fragmentai.

galni isivystym i pelek. Tada galime itirti i gen veikl embrione ir

Galns (iame pavyzdyje pateiktas viiuko sparnas) vystymasis. Svarbiau-

jomis eksperimentuoti. Embrionas turjo bti palyginti didelis, kad jo tyri-

Jie atrado du nedidelius audinio lopinlius, kurie reguliuoja galni

* Pirt pavadinimai slygiki, siekiant tiksliau apibdinti bsimj atitinkam mogaus

iam antrajam ikastiniam gyvnui su galnmis buvo lemta likti msle

Aptinkame uv pirtus ir rieus

1995m. su T. Deleriu atvaiavome pas j Filadelfij, pervaiav vis Pensil-

Ms nuostabusis pelekas. Deja, pavyko rasti tik pavien

darbuotojai sugaio apie mnes, kol im pelek i akmens. Tada ivydo-

Dabar turjome surasti viet, kurioje bt galima aptikti sveik toki

Tiktaaliko rie turinios uvies priekinio peleko kaulai.

Natralaus dydio tiktaaliko kno modelis (viruje) ir jo pe-

rank ir koj griauiai formavosi imtus milijon met i pradi uv pele-

ir launiai: dubuo gijo vazos form, klubo duobut pagiljo, o launikaulis