EVOLIUCIJOS

SAMPRATA

RŪŠIES
ATSIRADIMAS
► Evoliucija (iš lotyniško žodžio evolutio –
„išvyniojimas“, „išsirutuliojimas“, kuris kilęs
iš žodžio evolvo – „išvynioju risdamas“,
lietuvių kalboje – „raida“) mokslas apie
gyvų organizmų bruožų pokyčius per
kartas, apimant ir naujų rūšių
atsiradimą.
► Visi šiuolaikiniai organizmai yra siejami
bendros kilmės, o jų įvairovė atsirado dėl
milijardus metų trunkančios evoliucijos.
 Evoliucijos rezultatas
– naujų rūšių atsiradimas
iš egzamino programos:
• 24.1. Apibūdinti rūšį kaip visumą individų, kurie
gali gyventi tam tikromis aplinkos sąlygomis
(rūšies ekologinėje nišoje), kryžmintis
tarpusavyje ir palikti vaisingų palikuonių.

• 24.2. Apibūdinti, kad skirtingos rūšys,

išsivysčiusios iš to paties protėvio, turi bendrus
genus ir panašią sandarą.
 EVOLIUCIJA- MOKSLAS APIE
VYSTYMĄSI
► 1859 m. pasirodė
Č.Darvino veikalas
,,Rūšių atsiradimas
gamtinės atrankos
būdu", kuriame buvo
pagrįsta rūšių
atsiradimo teorija.
► Keliaudamas po
pasaulį, jis bandė
išsiaiškinti rūšių
atsiradimo priežastis
 Rūšis
► Rūšis– taksono rangas, mokslinės klasifikacijos
kategorija.
► Tai svarbiausias organizmų evoliucinio giminingumo
sistemos struktūrinis vienetas.

► Paprastai rūšis - visuma vienos kilmės individų,

pasižyminčių panašiomis (morfologinėmis,
fiziologinėmis, ekologinėmis, etologinėmis)
ypatybėmis, užimanti tam tikrą teritoriją ,
turinti bendrą genofondą, galinti tarpusavyje
kryžmintis ir duoti vaisingus palikuonis.
 Rūšies kriterijai:
► Morfologinis kriterijus - vienos rūšies individų išorinės
ir vidinės sandaros panašumas
► Fiziologinis kriterijus - vienos rūšies individų visų
gyvybinės veiklos procesų, pirmiausia dauginimosi,
panašumas
► Geografinis kriterijus - tam tikra teritorija, kurią rūšis
užima gamtoje
► Ekologinis kriterijus - rūšies gyvenamosios aplinkos
veiksnių sistema (ekologinė niša)
► Etologinis kriterijus - individų elgsenos ypatybės
(veisimosi laikas, tuoktuvinių žaidimų pobūdis ir kt.).
► Genetinis kriterijus - vienos rūšies individai
tarpusavyje kryžminasi, ir jų palikuonys būna
vislūs
 Pvz., mùlas (lot. mulus), asilėnas
► Kumelės ir asilo hibridas (tai ne atskira rūšis)
► Iš kumelės paveldi dydį, raumeningumą,
gebėjimą greitai judėti, iš asilo – ištvermę,
nereiklumą, darbingumą, ilgą amžių (gyvena iki
40 metų).
► Naudojamas darbui ir nešuliams nešti. Atsparus
ligoms, nereiklus pašarui ir laikymo sąlygoms.
Nevaisingas.
► Pradėti auginti Graikijoje ir Egipte
Panagrinėję S.S. Mader Biologija 1 d. teoriją ir pvz. (314-
317 psl.),
(vadov. „Ekologija. Evoliucija.118, 120-121 psl.)
atsakykite:
Koks yra reprodukcinės
izoliacijos mechanizmas?
Pateikite jos pavyzdžių iki
poravimosi ir po poravimosi.
 Adaptyvioji radiacija
-Greitas daugelio rūšių išsivystymas iš vienos
protėvių formos.
► Ji įvyksta, kai organizmai patenka į nišą, kurioje
jiems palankios sąlygos: gausu maisto, didelė jo
įvairovė, nėra konkurentų.
► Pavyzdys-Galapagų salų kikiliai.
Prieš kelis milijonus metų į šias tolimas salas iš Pietų
Amerikos pateko grupė vienos rūšies kikilių.
► Salose jie neturėjo konkurentų, o maisto įvairovė
čia buvo labai didelė.
► Per trumpą laiką susiformavę požymiai taip nutolino
naujas formas nuo pradinės rūšies, kad jos
negalėjo tarpusavyje kryžmintis.
 Galapagų salose gyvenantys
Darvino kikiliai
► Šiandien salose gyvena
13 Darvino kikilių rūšių.
► Jų prisitaikymą
maitintis skirtingu
maistu rodo snapų
įvairovė, jais paukščiai
trupina sėklas, kapoja
žievę ir traukia vabzdžių
lervas iš plyšių, gaudo
vabzdžius ir t. t.
 Rūšių susidarymo būdai:
► Alopatrinis vyksta tada, kai populiacijas skiria
geografinė kliūtis, neleidžianti kryžmintis
tarpusavyje.
► Panagrinėti (vadovėlio Biologija tau 2) 164 psl. pav. pvz.;
(vadovėlio Ekologija. Evoliucija 118-120 psl.)

► Simpatrinis vyksta tada, kai dalis populiacijos

individų įgyja genetinių skirtumų, kurie
neleidžia jiems kryžmintis su tėvine forma.
► Panagrinėti (vadovėlio Biologija tau 2) 165 psl. (vadovėlio
Ekologija. Evoliucija 118-120 psl.) izoliacijos priežastis
 Arklio evoliucija
► https://www.youtube.com/watch?v
=PxLO6kKwGQ0
► Arklio protėvis buvo šuns
dydžio, turėjo smailius
krūminius dantis, pritaikytus
maitintis lapais, žole, bei
keturpirštes priekines ir
tripirštes užpakalines galūnes.
► Miškingoms vietoms virstant
pievomis, daugėjant atvirų
plotų, išsigelbėti nuo priešų šis
gyvūnas galėjo tik greitai
bėgdamas ir pastebėdamas
plėšrūną anksčiau, nei jis
pamatydavo auką. Arklys
keitėsi
 Užduotys:
(naudojantis S.S.Mader I
vadovėlio 296-297,311 psl.):
1. Paaiškinti ir nurodyti
priežastis, kodėl dabartinis
arklys (Equus) skiriasi nuo
miškuose gyvenusio
protėvio
(Hyraccotherium)?
2. Apibūdinti arklio protėvį
(nurodyti būdingus jam
požymius).
• - Naujų rūšių
atsiradimo priežastys