GYVŪNŲ

APVAISINIMAS IR
INDIVIDUALUS
VYSTYMASIS
Gyvūnams būdingas išorinis arba vidinis
apvaisinimas
Išorinis Vidinis
 Išorinis apvaisinimas:
• Vyksta vandenyje;
• Būdingas gyvūnams gyvenantiems vandenyje
arba grįžtantiems į jį veistis (pvz.: žuvys, varlės);
• Patelių kiaušidėse subręsta daug kiaušialąsčių, o
patinėlių sėklidėse – spermatozoidų;
• Spermatozoidai labai judrūs, kad galėtų priplaukti
prie kiaušialąsčių ir jas apvaisinti;
• Apvaisinami ne visi kiaušinėliai, nes apvaisinimo
tikimybė nedidelė ir priklauso nuo aplinkos sąlygų.
 Vidinis apvaisinimas:
• Būdingas daugeliui sausumos gyvūnų (pvz.: ropliai,
paukščiai, žinduoliai);
• Patelių kiaušidėse subręsta kiaušialąstės, o patinėlių
sėklidėse – spermatozoidai;
• Kiaušialąstės apvaisinimas įvyksta patelės
organizmo viduje (judrūs spermatozoidai keliauja
lytiniais latakais, kol pasiekia kiaušialąstę);
• Apvaisinimo tikimybė didelė, nes į patelės organizmą
patenka daug spermatozoidų, o kiaušialąsčių
subrandinama nedaug;
• Apvaisintas kiaušinėlis, žinduolių vystosi įsitvirtinęs
motinos gimdoje, o paukščių ir roplių kiaušinyje,
kuris turo storą lukštą.
 Po apvaisinimo prasideda individualus
organizmo vystymasis (ontogenezė), kuris
baigiasi suaugėlio susiformavimu.
Poembrioninis vystymasis prasideda, kai
organizmas išeina iš kiaušinio apvalkalų
arba jam gimus.
Poembrioninis vystymasis gali būti
tiesioginis ir netiesioginis.
 Tiesioginis vystymasis
Ką tik gimęs organizmas būna panašus į
suaugėlį, skiriasi tik dydžiu, proporcijomis, ir
kai kurių organų išsivystymu.
Toks vystymosi būdas būdingas daugumai
stuburinių (ropliai, paukščiai, žinduoliai) ir kai
kuriems bestuburiams (dėlės, vorai).
Tiesioginis vystymasis
 Netiesioginis vystymasis
Būdinga tai, kad naujas organizmas pasaulį išvysta kaip lerva.
Kol virsta suaugėliu, jis patiria daug pasikeitimų
(metamorfozių).
Netiesioginis vystymasis suteikia organizmams tam tikrų
privalumų, nes lerva ir suaugėlis gyvena skirtingomis
sąlygomis, skirtingai maitinasi, todėl nekonkuruoja vienas su
kitu dėl vietos ir maisto.
Netiesioginis vystymasis būdingas žuvims, varliagyviams ir
daugeliui bestuburių (duobagyviai, plokščiosios ir apvaliosios
kirmėlės, moliuskai, vabzdžiai). Vabzdžiams būdinga visiška
(musės, vabalai, bitės, skruzdėlės, drugiai) ir nevisiška
metamorfozė (tarakonai, utėlės, žiogai, žirgeliai, amarai,
blakės).
Netiesioginis vystymasis
Vabzdžių metamorfozė
 ŽMOGAUS
DAUGINIMOSI
SISTEMA
 PAMOKOS UŽDAVINYS

Mokėti nusakyti, kokie organai sudaro

žmogaus dauginimosi sistemą.
Apibūdinti, kuo skiriasi vyrų ir moterų
lytinės ląstelės.
Gebėti nurodyti, koks lytinių hormonų
vaidmuo žmogui lytiškai bręstant ir
formuojantis jo lytinėms ląstelėms.
 Vyro dauginimosi organai

.
 Moters dauginimosi organai

.
Vyriškos lytinės liaukos
Moteriškos lytinės liaukos
 Lytinės ląstelės
Spermatozoidai
• Judrus, turi žiuželį ir gali
pasiekti kiaušialąstę;
• Turi daug mitochondrijų,
kurios gamina ATP reikalingą
ląstelei judėti;
• Maža (60 µm), todėl
sunaudoja mažiau energijos
judėti;
• Jų yra daug ir tai padidina
apvaisinimo tikimybę;
• Turi akrosomą, kurios
fermentai ištirpina folikulo
apvalkalą.
Folikulas (kiaušialąstė)
• Nejudri;
• Turi daug citoplazmos, joje yra
daug maisto medžiagų
būsimam gemalui;
• Didelė (120 – 140 µm);
• Kiaušialąstės apvalkalai
praleidžia į ląstelę tik vieną
spermatozoidą;
• Kiaušialąstės apvalkaluose yra
junginių, pagal kuriuos jos
atpažįsta tik savo rūšies
spermatozoidus.
 Lytinės ląstelės

.
 Testosterono poveikis

.
Estrogenų poveikis
Moters lytinis ciklas
 Ovuliacija
Tai kiaušinėlio išėjmas iš folikulo.
 Apvaisinimas
Apvaisinimas,
tai dviejų
skirtingų
lytinių
ląstelių
susijungimas.
Apvaisinant
dalyvauja subrendęs
spermatozoidas ir
užbaigiamas
kiaušialąstės
dalijimasis,
atkuriamas dvigubas
chromosomų
rinkinys, užtikrinama
genetinė įvairovė ir
nulemiama lytis,
įsijungia tolesni
medžiagų apykaitos
bei dalijimosi
mechanizmai.
Nuo zigotos iki vaisiaus
Vaisiaus vystymasis
Dvynių vystymasis
Užduotys
ŽALINGŲ MOTERS ĮPROČIŲ
POVEIKIS BESIVYSTANČIAM
VAISIUI
Rūkymo poveikis
• Tabako dūmuose randama
per 400 cheminių
junginių;
• Apie 200 iš jų, yra realiai
kenksmingi sveikatai;
• 40 – patvirtinta kaip A
grupės kancerogenai
(sukeliančios vėžį).
 Rūkymo poveikis vaisiui
• Nikotinas siaurina virkštelės kraujagysles, todėl
patenka mažiau kraujo su maisto medžiagomis
ir deguonimi, lėčiau transportuojami šalintini
vaisiaus produktai.
• Nikotinas slopina kvėpavimo fermentus, todėl
lėčiau vyksta ATP (energijos) sintezė.
• Anglies monoksidas jungiasi su eritrocituose
esančiu hemoglobinu ir neleidžia prisijungti
deguoniui.
• Cianidas, esantis cigarečių dūmuose, sutrikdo
vaisiaus audinių ląstelių kvėpavimą.
 Rūkymo padariniai vaisiui
• Vaisius gimsta mažesnio svorio/ sulėtėja
vaisiaus augimas.
• Rūkymas gali sukelti persileidimą ar
priešlaikinį gimdymą, vaisiaus
apsigimimus.
• Rūkančių nėščiųjų naujagimiai turi polinkį
sirgti kvėpavimo takų ligomis, astma.
 Alkoholio poveikis vaisiui
• Paveikia spermatozoidų ir kiaušialąsčių
kokybę ir apvaisinimo galimybę.
• Gemalas neturi alkoholį skaidančių
fermentų, todėl pakenkiama vaisiaus
kepenims, apnuodijamas organizmas.
• Alkoholio skilimo produktas trikdo
audinių aprūpinimą deguonimi, slopina
DNR, RNR ir baltymų sintezę.
 Alkoholio padariniai vaisiui
• Didina persileidimų, vaisiaus mirties,
priešlaikinio gimdymo riziką.
• Lėtina vaisiaus judesius.
• Mažina vaisiaus svorį.
• Galimi regos klausos sutrikimai, įgimti
defektai: šlapimo išskyrimo, širdies, kaulų
sistemų.