VILNIAUS KOLEGIJOS

AGROTECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS

VETERINARINĖS MEDICINOS KATERDRA

Veterinarija, (6531HX001)

Mindaugas Bernotas
VT19A (grupės studentas)

TAIKOMOJI ETOLOGIJA
Praktiniai darbai (kontroliniai klausimai)

Praktinių darbų vertintojas:

lekt. Rūta Karalienė

Praktinių darbų pateikimo data:

2020 m. birželio 03 d .

Vilnius, 2020

Taikomosios etologijos praktinis darbas Nr. 1

Tema: ŠUNŲ ETOLOGIJA

Kontroliniai klausimai:
1. Išvardinkite artimiausius šunų giminaičius;
Lietuvoje jų giminaičių trys rūšys (pasaulyje 35) tai vilkas, lapė ir mangutas.
2. Pasakykite kiek priskaičiuojama šunų veislių;
Pasaulyje priskaičiuojama iki 400 šunų veislių, kurie yra įvairių dydžių ir svorių.
3. Paaiškinkite šunų dauginimosi elgseną;
Rujoja 2 kartus metuose. Šunų lytinis aktas ilgas (iki 45 min.), nes dėl specifinio lytinės varpos
kavernozinio kūno įvyksta patino ir kalės „susirakinimas“.
4. Paaiškinkite kalių gimdytojišką elgseną;
Neštumo metu kalė daug ėda, darosi atsargesnė. Prieš atsivedimą apetitas dingsta. Kaliuojasi
gulėdama ant šono, cypia, inkščia. Gimusius šuniukus aplaižo, suėda vaisiaus dangalus.
Kartais kalėms pasireiškia netikras (pseudo) neštumas. Tai hormonų sutrikimas. Jos ruošia
guolį ir atsiranda pieno.
5. Papasakokite apie šunų jutimo organų ypatumus;
Jie yra labai gerai išsivystę, bet manoma, kad neskiria spalvų. Uoslė 11500 kartų jautresnė nei
žmogaus. Atskiria net identiškus dvynius, gali užuosti net 6 sav. senumo pirštų atspaudus,
pėdsakus. Lojimu pažymi teritoriją ir perduoda kitą informaciją tam tikrais garsais. Labai gerai
girdi. Temperatūrą reguliuoja dažnai kvėpuodami.
6. Paaiškinkite kaip šuo reiškia savo paklusnumą;
Visišką paklusnumą rodo apsišlapindami, neskausmingai kąsdami ranką, vizgindami uodegą,
laižydami veidą.
7. Nurodykite kaip šunys keičiasi informacija;
Lojimu pažymi teritoriją ir perduoda kitą informaciją tam tikrais garsais. Teritoriją žymi
šlapimu, išmatomis, tarpupirščių liaukų išskyromis.
8. Išvardinkite kurių šunų veislės turi agresyvumo geną;
Agresyvumo geną turi:
a. bulterjerai;
b. pitbuliai;
c. stofordšyro terjerai;
d. rotveileriai;
e. dobermanai.

9. Apibūdinkite šuns medžiagų apykaitos elgseną.

Šuo mėsėdis. Ėda mėsą, šunį reikia šerti du kartus dienoje. Netinka kiauliena, sutrinka
virškinimas, retėja plaukai. Kaulai – tik žali. Šunys ilgai gali gyventi neėdę ir negėrę, bet
miegas jiems būtinas.
Taikomosios etologijos praktinis darbas Nr. 2
Tema: ARKLIŲ ETOLOGIJA

Kontroliniai klausimai:
1. Išvardinkite kokios paskirties arklių veislės veisiamos pasaulyje;
Pasaulyje egzistuoja apie 200 arklių veislių sekančių krypčių: darbiniai, sportiniai, mėsiniai,
pieniniai.
2. Papasakokite apie arklių bioaklimatizacines savybes;
Optimali aplinkos temperatūra +12, -17 C. Kylant temperatūrai – smarkiai prakaituoja. Bijo
skersvėjų lengviau perneša šaltį. Arklio kūno temperatūra 37,5 – 38,5 laipsniai, o kumeliuko
38,5 – 39 laipsniai. Alkano arklio temperatūra krenta, pašerto kyla. Fizinio darbo metu kūno
temperatūra gali pakilti iki 42 laipsnių.
3. Pakomentuokite arklių jutimo organų ypatumus;
Geras regėjimas. Mato smulkius daiktus, nuleidus galvą tampa trumparegis, bijo neryškių
daiktų. Aplinką analizuoja pakėlęs galvą. Labai apakina šviesa – išderina akomodacija. Garsų
diapazonas platus, juos labai gerai įsimena. Arkliai jautriai reaguoja į žmogaus nuotaikas.
Uoslė labai gera (po šuns). Jautrios lūpos, ausys, oda.
4. Pasakykite ar arkliai bendruomeniniai, ar atsiskyrėliški gyvūnai;
Arkliai yra bendruomeniniai gyvūnai nes laukinėje gamtoje sudaro bandas ir turi tvirtą
hierarchiją.
5. Apibūdinkite kaip elgsis du pirmą kartą susitikę arkliai;
Susipažindami vienas kitą apuosto, paliečia lūpomis kaklą, nugarą link pauodegio.
6. Paaiškinkite kaip arkliai keičiasi informacija;
Bendrauja balsu, judina ausis, uodegą.
7. Charakterizuokite rujojančios kumelės elgseną;
Rujojančiai patelei (rujoja dažniausiai pavasarį) parausta makštų priengio gleivinė, pabringsta
lytinės lūpos, pasirodo gleivėtos ištakos, dažna šlapinimosi poza, vulvos „mirkčiojimas“,
pasukta uodega.
8. Paaiškinkite gimdytojišką elgseną;
Kumelingumas trunka 11 mėn. prieš kumeliavimąsi dažnai šlapinasi, prakaituoja, padidėja
tešmuo, kumelė darosi nerami, atsipalaiduoja dubens raiščiai, sukasi garde, taikosi atsigulti.
Kumeliuojasi naktimis, gulėdamos. Pats kumeliavimasis trunka 10 – 15 min., o tiesiogiai
vaisius išstumiamas per 2 – 3 min.
9. Pakomentuokite medžiagų apykaitos elgseną.
Žolę griebia lūpomis, niekados nekanda kandžiais. Tuštinasi stovėdami, bet gali išsituštinti ir
einant. Per parą arklys išskiria 3 – 10 ltr. šlapimo ir iki 30 kg. fekalijų. Stambius pašarus ėda
neskubėdami, kai tuo tarpu koncentratus suėda greitai. Vasarą arklys gali išgerti 30 – 60 ltr.
vandens, o žiemą iki 20 – 30 litrų.

Taikomosios etologijos praktinis darbas Nr. 3

Tema: KARVIŲ ETOLOGIJA

Kontroliniai klausimai:
1. Išvardinkite artimiausius galvijų giminaičius;
Manoma, kad europinis galvijas kilęs iš tauro apie 8 tūkst. m.pr. kristų. Artimiausi laisvėje
gyvenantys giminaičiai: bizonai, stumbrai, gaurai, gajalai, buivolai, jakai, Indijos galvijai,
zebrai.
2. Charakterizuokite bioaklimatizacines galvijų savybes;
Suaugę galvijai turi gerą termoreguliaciją. Gerai pakelia žemas temperatūras, o aukštas
sunkiai. Atvesti veršeliai bijo šalčio. Optimali aplinkos temperatūra 4, -16 C. Temperatūrą
reguliuoja neėsdami, mesdami plaukus (šeriasi), atideda riebalus po oda, sugebėdami išplėsti ir
susiaurinti kraujagysles, slėpdamiesi po medžiais. Šaltu, vėjuotu oru eina į tvartus, prieš vėją
atsistoja užpakaliu. Pakilus temperatūrai daugiau nei 25 – 30 laipsnių šilumos karvėms mažėja
produktyvumas, vislumas. Mažai prakaituoja, temperatūrą aplinkai atiduoda dažniau
kvėpuodami, stovėdami (laisvesni būna plaučiai). Sunkiai pakelia drėgmę. Organizmą teigiamai
veikia UV saulės spinduliai. Jautrūs kvėpavimo takai, todėl neperneša dulkėto oro.
3. Pakomentuokite jutimo organų ypatumus;
Rega vidutinė. Žolės botaninę sudėtį tiria ragaudamos. Ignoruoja geltoną augalų spalvą. Girdi
gerai, neperneša triukšmo. Įsimena garsus, uoslė vidutiniška.
4. Papasakokite apie karvių medžiagų apykaitos elgseną;
Galvijai nepernešą aukštesnio nei 105 decibelų garso. Tampa neramūs, dažnėja pulsas,
defekacija. Nemėgsta kartaus maisto, o mėgsta sūrų ir saldų skonį. Per parą išgeria iki 30 litrų
vandens.
5. Išvardinkite kokius pašarus mėgsta galvijai;
Geriau ėda rupaus malimo miltus. Mėgsta jauną žolę, gerą šieną, baltymingas išspaudas, žalių
pašarų ir runkelių rinkinį.
6. Paaiškinkite kada galvijai atrajoja ir kokia atrajojimo reikšmė;
Atrajojimas trunka 4 – 9 val. stovint arba gulint. Atrajodamos karvės iš naujo sukramto žolę
kurią per dieną gausiai prisiėdė.
7. Pakomentuokite galvijų šalinimo elgseną;
Sveiki galvijai tuštinantis priima specialią pozą: išsilenkia, patraukia kojas po pilvu. Einant ar
gulint tuštinasi retai. Laike paros išmatas meta 11 – 15 kartų (apie 15 – 35 kg.), šlapinasi 6 –
11 kartų (apie 8 – 22 ltr.)
8. Pakomentuokite galvijų elgesį ganykloje;
Ganykloje trukdo staiga pasirodę šunys, katės, vilkai, lapės, žmonės. Atvarytos į ganyklą,
karvės pirmiausiai ją pereina, susipažįsta su teritorija. Pavasarį pirmą kartą išvytos į ganyklą
surengia turnyrą – bandos vedlio rinkimus.

9. Paaiškinkite kas užtikrina aukštesnį hierarchijos rangą bandoje;

 Aukštą hierarchijos rangą užtikrina: masė, amžius, aukštis goge, ragų turėjimas, jų ilgis,
patyrimas, aktyvumas.
10. Charakterizuokite kaip pasikeitė kultūrinė karvė ir kaip tai atsiliepia jos gerovei.
Labai pasunkėjo karvės užpakalinė kūno dalis, todėl neatlaiko kojos. Veda stambius vaisius
(geras šėrimas), todėl sunkiai veršiuojasi. Silpnos nagos, plonas nagų ragas, greitai dyla.
Kultūrinių karvių silpni plaučiai, todėl dažnos kvėpavimo organų ligos..

Taikomosios etologijos praktinis darbas Nr. 4

Tema: KIAULIŲ ETOLOGIJA

Kontroliniai klausimai:
1. Charakterizuokite kiaulių protėvius;
Kiaulės prijaukintos apie 7000 m. prieš kristų. Europinis kiaulės protėvis yra šernas.
2. Pasakykite kada ir kokia kiaulių veislė išvesta Lietuvoje;
Lietuvoje išvestos baltosios kiaulės 1967 m.
3. Pakomentuokite kiaulių termoreguliaciją;
Kiaulėms reikalinga optimali tvarto temperatūra 15 – 18 laipsnių C., drėgmė apie 75 proc.
Ekstremali temperatūra -2 ir 23 laipsniai. Kenkia drėgmė, skersvėjai. Pakilus aukščiau aplinkos
temperatūrai, kiaulės ieško šlapio guolio ir taip apsisaugo nuo perkaitimo. Naujagimių paršelių
termoreguliacija labai prasta ir pradeda veikti tik 7 d. po gimimo.
4. Papasakokite apie kiaulės jutimo organų ypatumus;
Regėjimas prastas, gera klausa, gera uoslė, geras skonio jutimas. Jautriausios kiaulės vietos –
snukis ir kojos.
5. Pakomentuokite kiaulės komfortinę elgseną;
Kiaulės švarūs gyvūnai. Sudarius sąlygas, niekada nesituština kur papuola, o tik vienoje tam
reikalui skirtoje vietoje.
6. Nurodykite kokius elgsenos elementus kiaulės paveldėjo iš protėvių;
Knisimas, lipimas į lovį su kojomis – protėvių elgsenos elementai.
7. Pakomentuokite kiaulių dauginimosi ir gimdytojišką elgseną;
Prieš paršiavimąsi keičiasi elgsena: dantyse nešioja šiaudus, suka lizdą, neėda, jaučia troškulį,
trypia priekinėmis kojomis, griežia dantimis, mojuoja į šonus galvą. Paršiavimas trunka apie 2
val.
8. Paaiškinkite kodėl paršeliams netinka ankstyvas atjunkymas.
Ankstyvas atjunkymas nepageidaujamas nes paršeliams išlieka stiprus žindymo refleksas, o
tada jie pradeda žįsti vienas kitą.

Taikomosios etologijos praktinis darbas Nr. 5

Tema: KAČIŲ ETOLOGIJA

Kontroliniai klausimai:
1. Išvardykite kačių protėvius;
Katės kilusios iš kelių protėviu: vienos iš Libijos katės, kitos iš dėmėtosios stepių katės, Indijos
stepių katės, o europinės iš miškinės katės.
2. Kokia artimiausia katės giminaitė gyvena Lietuvoje?;
Lietuvoje artimiausia katės giminaitė gyvena lūšis.
3. Paaiškinkite kačių jutimo organų ypatumus;
Gera orientacija, gera klausa, rega ir puiki, gera uoslė.
4. Išvardinkite, kokiuose pasaulio kraštuose prisitaikė gyventi katės;
Prisitaikiusi gyventi visur tik jų nėra Australijoje ir Antarktidoje.
5. Nurodykite kaip katės reiškia savo emocijas;
Uodegos pagalba reiškia emocijas.
6. Pakomentuokite katės bendrojo aktyvumo ir situacinę elgseną;
Mėgstančios vienatvę, mėgstančios bendrauti su žmogumi. Poilsiui katės renkasi minkštą ir
aukštą vietą. Mėgsta stebėti aplinką iš aukštai.
7. Pakomentuokite kačių lytinę ir gimdytojišką elgseną;
Virš 80 proc. sterilizuotų kačių nustoja žymėti teritoriją. Tai sezoninis gyvūnas, rujoja kelis
kartus per metus, dažniausiai pavasarį. Subręsta lytiškai 6 – 10 mėn. rujos metu labai pakinta
elgsena, ypač vokalizacija, būna nerami, dažnai šlapinasi, jausminga šeimininkui. Nėštumas
trunka 63 – 66 dienas. Gimus kačiukams, katė nukanda virkštelę, suėda dangalus.
8. Apibūdinkite katės medžiagų apykaitos elgseną;
Pas kates medžiagų apykaita greita ir gera.
9. Paaiškinkite kačių komfortinę elgseną.
Teritoriją žymi šlapimu, neužkastomis išmatomis, daiktų padraskymu nagais. Mėgsta būti
vienos, guli aukštai ir ant kuo minkštesnio daikto.

Taikomosios etologijos praktinis darbas Nr. 6

Tema: AVIŲ ETOLOGIJA

Kontroliniai klausimai:
1. Apibūdinkite avies charakterio bruožus;
Tai ramus, kantrus, nedrąsus, baikštus gyvūnas.
2. Charakterizuokite avių jutimo organų ypatumus;
Avys gerai mato judančius daiktus, gerai girdi ir užuodžia. Pažįsta savo bandos šunį, gina savo
vaikus nuo priešų. Stiprus bandos instinktas.
3. Pakomentuokite avių visuomeninę elgseną;
Jos gana baikščios, stresą gali sukelti nepažystami šunys, bandoje turi vedlį. Apskritai jas
veikia bet koks neigiamas triukšmas. Prie naujos kaimenes pripranta labai sunkiai. Turi
gynimosi pozą: trypia kojomis, prunkščia, krato galvą.
4. Išnagrinėkite aviu dauginimosi ir gimdytojišką elgseną;
Avys rujoja rudenį, ėriuojasi žiemą – pavasarį (policikliniai – sezoniniai). Lytiškai subręsta 6 -8
mėn. Rujojančios avys neramios, dažnai šlapinasi, retai šokinėja viena ant kitos, pačios bėga
prie avinų ar jų gardo. Vienas avinas gali per dieną sukergti 3 – 4 avis, o per sezoną 40 – 50
avių. Lytinis aktas tęsiasi apie 2 min. Nėštumas trunka 5 mėn. Prieš ėriavimąsi pasirodo
gleivėtos ištakos.
5. Apibūdinkite avies gynimosi pozas;
Turi gynimosi pozą: trypia kojomis, prunkščia, krato galvą.
6. Panagrinėkite avių medžiagų apykaitos elgseną.
Avys nereiklios ganykloms. Jos nuėda žolę kurios neėda kiti gyvuliai. Svarbu, kad ganyklos būtų
sausos. Atrajoja iki 15 kartų per parą. Išgeria apie 6 litrus vandens per parą.

Taikomosios etologijos praktinis darbas Nr. 7

Tema: VIŠTŲ ETOLOGIJA

Kontroliniai klausimai:
1. Pasakykite kas buvo naminių vištų protėviai;
Vištos domestikuotos prieš 300 t.m. prieš Kristų iš bankivinių vištų.
2. Išvardinkite vištų elgsenos elementus, kurie liko nuo jų protėvių;
Nuo protėvių pasiliko kapstymo, smėlio vonių, perėjimo, lizdo sukimo instinktai.
3. Paaiškinkite vištų bioaklimatizaciją;
Optimali temperatūra +6 – 18 laipsnių. Viščiukams +29 – 32 laipsniai, o pirmąją gyvenimo
savaitę ji turėtų būti netgi +35 laipsniai. 4 savaites iki apsiplunksnavimo temperatūra turėtų
būti su lyg 21 laipsniu. Viščiukai iki 15 d. neturi termoreguliacijos sistemos.
4. Pakomentuokite vištų jutimo organų ypatumus;
 Vištų didelės akys, rega gera, bet jos trumparegės. Mato iki 35 metrų, skiria spalvas. Klausa
gera, nors išorinės ausies neturi. Viščiukai perekšlę girdi dar būdami kiaušinyje. Skonio jutimas
silpnas. Atmintis ir yra silpna. Per 60 dienų pamiršta savo pirminę gyvenimo vietą, o per 3
savaites pripranta prie naujos.
5. Pasakykite ar išreikšta hierarchija vištų pulke;
Vištų pulke hierarchija ypač pasireiškia maitinantis arba poravimosi metu. Gaidys gina
teritoriją.
6. Charakterizuokite viščiukų elgseną;
Vienos – dviejų dienų viščiukai laikosi visai šalia perekšlės. Nuo 10 d. viščiukai gali nutolti iki 3
m., bet pagąsdinti tuoj slepiasi po perekšlės sparnais. Aštuntą – dešimtą savaitę viščiukai
nustatinėja savo rangus. Apie 5 sav. galutinai susiformuoja termoreguliacijos mechanizmas, o 8
savaitę jau tampa visiškai savarankiški.
7. Paaiškinkite kaip prižiūrėti jaunus viščiukus;
Laisvai auginant viščiukus, svarbu prieš juos įkurdinant gerai paruošti patalpas: išvaloma,
išdezinfekuojama, pasirūpinama šildymu. Svarbiausia parodyti vandeny – įkišti snapelį į
geralinę, leisti išgirsti vandens čiurlenimą. Atsigėrus – galima lesinti įvairiomis kruopomis
arba specialiuoju mišiniu. Lesinti kas 2 val. Pirmas 5 – 7 dienas tinka kietai virti kiaušiniai su
smulkiomis kvietinėmis, miežinėmis, kukurūzų kruopomis. Pirmas tris dienas po išsiritimo
viščiukai maitinami trynio liekanomis ir lesinami mažai.

Taikomosios etologijos praktinis darbas Nr. 10

Tema: NARVUOSE LAIKOMŲ VIŠTŲ ELGSENA

Kontroliniai klausimai:
1. Pakomentuokite narvuose laikomų paukščių gerovės pliusus ir minusus;
Paukščių fabrikuose dažniausiai laikomos vištos taip vadinamuose „baterijose“. Mažuose
narvuose, keliais aukštais. Tačiau narvuose laikomos vištos yra labai suspaustos, gauna mažai
pajudėti, negali elgtis pagal prigimtį. Labiausiai taip laikomos vištos kenčia dėl kaulų lūžių,
pado opų, kanibalizmo, plunksnų lesimo. Žinoma toks laikymo būdas yra pats
ekonomiškiausias: maksimaliai išnaudojamos patalpos, mėšlas pro groteles iškarto sukrenta
ant transporterio (sumažėja tikimybė plisti ligoms ypač parazitinėms), nervus lengva
dezinfekuoti, reguliuojama centralizuotai temperatūra, drėgmė, ventiliacija, apšvietimas.
2. Nurodykite dėl kokių priežasčių kenčia narvuose laikomi broileriai;
Ypač neigiamai vištas veikia ankštumas: negali pasimankštinti, paplasnoti, pasikapstyti, sukti
gūžtų, tupėti ant laktų ir kt... Dėl šių apribojimų paukščiai greitai nutunka. Atsiranda
kanibalizmas, lesimas savo plunksnas.