JŪRŲ KIAULYTĖS

Populiariausios rūšys
 PERUJIETIŠKOJI (PERUVIAN) JŪRŲ
KIAULYTĖ

• Perujietiškoji jūrų kiaulytė pasižymi ilgu kailiu, augančiu į priekį

link snukio. Tai yra pirmoji jūrų kiaulyčių veislė, kuri sulaukė
Amerikos jūrų kiaulyčių augintojų asociacijos pripažinimo, todėl
nieko keisto, kad jos yra tokios populiarios. Perujietiškos jūrų
kiaulytės Europą pasiekė 1886-1887 metais: pirmiausia jos buvo
pristatytos Paryžiuje, o vėliau ir Anglijoje. Šių augintinių kailis
reikalauja specialios priežiūros – tik tuomet jis atrodys gražus ir
tvarkingas. Kartais šių jūrų kiaulyčių augintojai kailį šiek tiek
patrumpina, nes tai padeda išvengti sąvėlų ir infekcijų.
 ŠELTI (SHELTIE)

• Šelti jūrų kiaulytės yra ilgaplaukės, jų kailis auga kryptimi nuo snukio link
nugaros. Šelti jūrų kiaulyčių išskirtinis bruožas – ilgi barzdos plaukai, kurie
susilieja su likusiu kailiu.  Visas kūnas yra padengtas tankiais, šilkinės
tekstūros plaukais, kurie užpakalinėje kūno dalyje pereina į žeme besivelkantį
šleifą. Šios veislės jūrų kiaulytės gali būti vienspalvės arba kelių spalvų
(leistina raudona, rožinė, auksinė, alyvinė, smėlinė, juoda, balta, kreminė,
šokoladinė ir dramblio kaulo spalva). Parodose dalyvaujančių jūrų kiaulyčių
kailį būtina kruopščiai šukuoti ir sukti į papilotes, o namų augintinių kailį
galima paprasčiausiai patrumpinti. Šelti jūrų kiaulyčių veislė yra viena
seniausių, tačiau pripažinimo sulaukė tik 1973 metais: pirmiausia jos buvo
pripažintos Anglijoje, o vėliau – ir Amerikoje.
 KUJI (CUY)

• Kuji – tai milžiniškos jūrų kiaulytės, kurios yra

kilusios iš Pietų Amerikos. Šios veislės atstovės
gali išaugti net iki 50 cm ilgio, o jų svoris neretai
siekia 4 kilogramus. Kuji jūrų kiaulytės yra
skirstomos į atskiras rūšis, kurios pasižymi
skirtinga kūno struktūra (didžiausios yra Cobayos
jūrų kiaulytės).
 TEDIS (THE TEDDY)

• Šios veislės jūrų kiaulytės JAV yra vienos populiariausių.

Išskirtinis šios veislės atstovių bruožas – stačiai stovintis kailis,
kuris atrodo taip, tarsi būtų įelektrintas. Tedis nereikalauja labai
daug priežiūros – šiltuoju metų laiku jis gali būti auginamas lauko
aptvarėlyje, o šukuoti šias jūrų kiaulytes reikia kartą ar du kartus
per savaitę (maudyti šios veislės atstoves patartina kas mėnesį).
Skiriama ir kita, labai panaši jūrų kiaulyčių veislė, kuri angliškai
vadinama Teddy Satin: šios veislės atstovės pasižymi šilkinės
tekstūros blizgiu kailiu.
OLANDIŠKOJI (DUTCH) JŪRŲ KIAULYTĖ

• Olandiškoji jūrų kiaulytė pasižymi trumpu ir

glotniu kailiu. Šios jūrų kiaulytės įprastai yra
dvispalvės – jos būna baltai juodos, baltai rudos,
baltai oranžinės, ir t.t.  Šios veislės jūrų kiaulytės
šiandien nėra labai populiarios.
 KUODUOTOSIOS (CRESTED) JŪRŲ
KIAULYTĖS

• Pagrindinis šių jūrų kiaulyčių skiriamasis bruožas

yra kuodelis (rozetė) ant jų galvos. Jeigu kuodelio
spalva sutampa su su viso kailio spalva - tokia jūrų
kiaulytė vadinama Anglų kuoduotaja. Jeigu
kuodelis yra baltas, tada kiaulytė yra vadinama
Amerikos kuoduotaja.
 KIEK KAINUOS...
MATEMATIKA IR T.T
 KO REIKIA ŠIAM GYVŪNUI?

• Jūrų kiaulytėms reikia pakankamai erdvaus narvelio. Geriausiai joms

tiks metalinis narvelis plastikiniu pagrindu. 
• Pasirūpinkite, kad narvelyje būtų gertuvė – augintiniui bus patogu
gerti ir jis neprilaistys vandens. Ypač svarbu užtikrinti,
kad gertuvėje visad būtų šviežio, švaraus vandens.
• Taip pat rekomenduojama turėti ir dubenėlį arba ėdžias maistui. 
Dubenėlį geriausia rinktis keramikinį. Tokio dubenėlio neįveiks
graužiko dantys. Taip pat labai patogu naudoti dubenėlį, kurį galima
pritvirtinti narvelio viduje. Taip būsite tikri, kad gyvūnėlis dubenėlio
neapvers ir neišsklaidys maisto.
PATARIMAI
 PIRMAS PATARIMAS

• Jūrų kiaulyčių populiarumas išaugo po Antrojo

pasaulinio karo, Europoje atsirado jūrų kiaulyčių
augintojų klubų, draugijų, rengiamos parodos. Šie
žvėreliai aktyvūs dieną. Pirkti geriausia 6-8 savaičių
jūros kiaulytę, ji turi sverti ne mažiau kaip 220–280 g.
 NR.2

• Pagrindinę jūrų kiaulytės maisto raciono dalį turėtų sudaryti

specialus sausas ėdalas. Taip pat jas galima maitinti
grūdais, daržovėmis, retkarčiais duoti pieno produktų
(pavyzdžiui, varškės). Nuolat augantiems dantims galąsti
duoti medžių šakelių, kreidos arba specialios druskos.
Narvelyje taip pat turėtų būti speciali girdyklė su vandeniu,
kurį reikėtų keisti kuo dažniau (geriausiai – kiekviena
dieną). Kartais gali ėsti savo išmatas, tačiau tai reiškia, kad
joms trūksta reikiamų medžiagų organizmui.
DALYKAI KURIUOS VERTA
ŽINOTI/ FAKTAI
 NR. 1

• Jūrų kiaulytės yra draugiškos, niekad nekanda (nebent jei yra kankinamos). Yra
ramios, greitai prisiriša prie žmogaus. Išgyvena apie 8-10 metų, retais atvejais
ir 12 metų. Turi gerų savybių, gerai nuteikia. Bendrauja cypdamos, burbdamos,
kalendamos dantimis. Jei dažnai cypia be priežasties, kol laikomos ant rankų,
reikėtų neliesti užpakalinės dalies ar pilvo (seniau plėšrūs paukščiai jūros
kiaulytes gaudydavo už užpakalinės pilvo ir nugaros dalies, todėl išliko toks
instinktas).
 NR.2

• Jei jūrų kiaulytė laižo rankas, tai gali reikšti, kad ji prisirišusi prie savo
šeimininko (prisirišimo ženklas, laižo ne kiekvieno žmogaus rankas),
arba rankos yra prakaituotos ar suteptos kuo nors, ką mėgsta jūrų
kiaulytės.
 NR. 3

• Gyvūno narvelis turėtų būti pakankamai erdvus, kad

gyvūnas galėtų laisvai judėti. Narvelio dugną geriausia
iškloti pjuvenomis, kurias reikėtų keisti bent kelis kartus per
savaitę. Gyvūną galima retkarčiais išleisti palakstyti po
kambarį narvelio duris paliekant atviras, tačiau reikėtų
prižiūrėti, kad kambaryje nebūtų laidų, kuriuos gyvūnas
galėtų perkąsti.
• Jūrų kiaulytės yra gana baikštūs ir slėptis mėgstantys
gyvūnai, todėl į narvelį galima įdėti specialų namelį kiaulytei,
dėžutę ar tiesiog pridengti narvelį medžiagos skiaute.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ ;)

Emilytė 