Vilniaus Kolegija

Agrotechnologijų fakultetas

Modulis: Gyvūnų Sveikatingumas

Beglobiai gyvūnai
 Paskaitos uždaviniai

 Išsiaiškinti kokia yra situacija beglobių gyvūnų;

 Sužinoti kaip ir kokiais būdais gyvūnai patenka į prieglaudas bei kaip jie yra
gaudomi;
 Sužinoti bendruosius principus ką reikia daryti atvykus tokiam gyvūnui į
veterinarijos kliniką;
 Susipažinti su dažniausiai praktikoje sutinkamomis ligomis
 BEGLOBIAI GYVŪNAI
Bešeimininkis
gyvūnas – gyvūnas,
kuris neturi
savininko ar jis
nežinomas arba
kurio savininkas
atsisakė
neperduodamas jo
kitam savininkui
https://www.boredpanda.com/homeless-dogs-and-owners/
Bepriežiūris gyvūnas
– gyvūno laikytojo
neprižiūrimas gyvūnas, kuris
yra už gyvūno laikytojo
valdomo gyvenamojo ar
negyvenamojo pastato ar kitos
teritorijos ribų
 Tūkstančio atsiskyrusių šunų žemė

Ūkyje Kosta
Rikoje laikoma
apie 1000
išgelbėtų
benamių šunų. Jie
adaptuojami prie
laukinių sąlygų.
Gali kasdien
lakstyti 378
akrų žemės
plote.
Dan Giannopoulos nuotrauka https://www.nationalgeographic.com/photography/proof/2017/11/land-of-strays/?utm_source=NatGeocom&utm_medium=Email&utm_content=Look_Newsletter_20171107&utm_campaign=Look_Newsletter&utm_rd=11430368775
 Beglobių gyvūnų statistika

 Benamių gyvūnų globa – tai ne tik gyvūnų neturinčių šeimininkų ir namų aprūpinimas
maistu, tinkamomis sąlygomis, bet ir veiksmai, nukreipti prieš gyvūnų žalojimą, jų
naikinimą.
 Remiantis apytiksliai statistiniais duomenimis, Europoje 2012 m. gyvena apie 100 mln.
Beglobių šunų.
 Beglobių kačių šiame regione priskaičiuojama dar daugiau
Beglobių gyvūnų statistika
 Beglobių gyvūnų istorija

 Lietuvoje apie gyvūnų globą galima sužinoti iš pirmųjų rašitinių šaltinių, kurie
buvo žinomi jau nuo XVIII am. Lietuvoje. Pirmoji gyvūnus globojanti
organizacija – Lietuvos gyvulių globos draugija. Ji buvo įkurta 1873 metais
Rietave.
 Pirmąjį kartą benamiais gyvūnais Europos Sąjungoje susidomėta 1979 metais, ko
pasekoje buvo suformuluota Europos Komisijos (EK) rekomendacija 860 (1979).
 Prieglaudos Lietuvoje
Vilniuje
 Grinda, Vilniaus gyvūnų sanitarinė tarnyba
 Gyvūnų namai
 Kaimo grandinė (prieglaudos neturi)
 Lesė, gyvūnų globos organizacija ir t.t
Kauno
 Penkta Koja
 Nuaras, Kauno skyr. gyvūnų prieglauda
 Prieglaudos Lietuvoje
 Gyvūnų globos namai turi būti patvirtinti pagal VMVT
direktoriaus 2004 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. B1-560
patvirtintus Veterinarinės priežiūros objektų ir subjektų
patvirtinimo reikalavimus (Žin., 2004, Nr. 94-3466).
 Gyvūnų globos namai, norintys gauti veterinarinio
patvirtinimo numerį, teritorinei VMVT turi pateikti tam
tikrus dokumentus.
 Reglamentuotas įstatymas

6 straipsnis. Gyvūnų laikymas

Kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir
prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir
elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal
gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų
reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma
gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų
keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar
kančia.
Į gyvūnų globos namus patekę gyvūnai turi būti:

 Patikrintikliniškai, užregistruoti, suženklinti

individualiu numeriu (su antkakliu) ne vėliau kaip per
24 valandas nuo atvežimo;
 Jeiserga ar sužeisti – nedelsiant apžiūrėti ir gauti
pirmąją pagalbą;
 Laikomi ne mažiau kaip 10 dienų karantino patalpose
(atliekami klinikiniai tyrimai ir įvertinama elgsena);
 Pasibaiguskarantino laikotarpiui – dehelmentizuojami ir
vakcinuojami nuo pasiutligės, jei nepateikti dokumentai apie jų
vakcinavimą;
 Po karantinavimo šunys laikomi narvuose grupėmis ar
individualiuose narvuose;
 Narvai turi būti sustatomi taip, kad šunys neturėtų tiesioginio
kontakto.
Prieglaudos užsienyje
Prieglaudos užsienyje
 Kaip gyvūnai patenka į prieglaudas
Šunys
1. Persikraustymas
2. Būsto savininko reikalavimai
3. Gyvūno išlaikymo didelės sąnaudos
4. Nėra laiko gyvūnui
5. Netikėtos aplinkybės
6. Namuose per daug naminių gyvūnų
7. Gyvūno liga(-os)
8. Asmeninės problemos
9. Gyvūno agresyvumas
10. Nėra vietos jaunikliams
Katės
1. Namuose per daug gyvūnų
2. Alergijos
3. Persikraustymas
4. Didelės gyvūno išlaikymo sąnaudos
5. Būsto savininko reikalavimai
6. Nėra vietos jaunikliams
7. Būsto teršimas
8. Asmeninės problemos
9. Gyvūno liga(-os)
10. Netikėtos aplinkybės
 Benamių gyvūnų gaudymas

Pagal PGSO (pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos) gaires:

 Kompetentinga institucija turėtų gaudyti benamius šunis ir patikrinti jų
galimus tapatybę.
 Gaudymas, transportavimas ir laikymas turi būti atliekamas humaniškai
 Kompetentinga institucija turėtų parengti ir įgyvendinti atitinkamus teisės
aktus ir mokymus
 Gyvūnų gaudymas turėtų būti pasiekiamas naudojant kuo mažiau jėgos ir
įrangos, panaudojama įranga turi būti humaniškai
 Atidengta vielos kilpa neturėtų būti naudojama gyvūnų gaudymui
Benamėms katėms naudojamos priemonės

 Spąstai „Maistu“
 Spąstai turėtų būti dideli;
 Gali būti panaudotas itin kvapnus ėdalas ar
„skaniukai“
 Galima naudoti dėmesio nukreipimo priemones ( pvz
lazeriukas)
 Narvai turėtų būti pastatyti nuošalioje vietovėje;
 Patinus pagauti galima rujojančiomis patelėmis
Benamėms katėms naudojamos priemonės

 Spąstai gali būti paslėpti krūmuose, galima apdengti lapais,

šakomis ir pan.
 Katės su kačiukais gaudymas:
1. Į rankšluostį suvyniokite kelis butelius su karštu vandeniu,
kad kačiukai galėtų šildytis kol priviliosite katę
2. Įdėkite į narvą itin kvapnų jauką tam, kad privilioti katę
3. Pridėkite kitą narvą, kad katė bandytų gelbėti savo
kačiukus
 Benamių šunų gaudymas

Gaudant šunis reikia atminti, kad reikia naudoti kuo

mažiau jėgos, nes tai:
1. Mažina stresą tiek šuniui, tiek gaudytojui
2. Sumažėja sužeidimų tikimybė
 Benamių šunų gaudymas

Dažniausiai naudojamos priemonės:

1. Narvai su jauku;
 Benamių šunų gaudymas

 Tinklai
 Benamių šunų gaudymas

• Specialios lazdos su
užveržėjais;
Pagauk – sterilizuok – paleisk programa
Pirma veterinarinė pagalba prieglaudoje

Reikalingiausios priemonės suteikiant gyvūnui pirmą pagalbą:

 Absorbuojanti marlė;
 Pleistras;
 Vatos rutuliukai arba tamponėliai;
 3 proc. Vandenilio peroksidas;
 Ledas;
 Vienkartinės pirštinės;
 Pirštinės su bukais galais;
Pirma veterinarinė pagalba prieglaudoje

Reikalingiausios priemonės suteikiant gyvūnui pirmą pagalbą:

 Pincetas;
 Antibiotinis tepalas (Baneocin);
 Rankšluosčiai;
 Mažas šviesos šaltinis;
 Fiziologinis akių valiklis;
 Dirbtinės ašaros;
 Plovimo priemonės (maudymui);
 Veterinarijos klinikos kontaktiniai duomenys.
Pirma veterinarinė pagalba prieglaudoje
Prieglaudose pasitaikančios gyvūnų ligos

 Kačių herpes virusas (FHV) – rinotracheitas;

 Šunų maras;
 Šunų gripas;
 Kačių kalcivirozė (FCV)
 Kačių ir šunų parvovirusas
 Kačių infekcinis peritonitas (FIP)
 Šunų cirkovirozė;
 Kačių koronavirusas;
 Kačių imunodeficito virusas (FIV)
 Šunidžių kosulys
 Prieglaudinis gyvūnas veterinarijos
klinikoje
 Geriausia gyvūną įvesti per kitą įėjimą;
 Biosaugos principų laikymosi ypatumai (įv.
Vienkartinės priemonės, atskiras chalatas, atskirai
įrengtos „švarios ir nešvarios zonos“ bachilų
naudojimas, rankų plovimas ir dezinfekavimas;
 Speciali vieta (karantinas);
 Neperkėlinėti gyvūno iš vienos vietos į kitą ir kitaip
neplatinti ligos užkrato;
 Prieglaudinis gyvūnas veterinarijos
klinikoje
 Vedinti patalpas;
 Dezinfekuoti patalpas specialiomis priemonėms;
 Kiekvieną kartą naudoti vienkartines pirštines ir jas keisti;
 Tos pačios priemonės (pvz. storos pirštinės) neturi būti
naudojamos kitiems gyvūnams
 Prieglaudų neigiama pusė

 Kai kurios prieglaudos piktavališkai bando išvilioti pinigus keldami į viešuosius

tinklus liūdnus vaizdo įrašus, nuotraukas ir pan. tam, kad žmonės jiems paaukotų;
 Yra registruotų atvejų kuomet prieglaudos meluodavo turinčios dideles skolas
Veterinarijos klinikoms
 Labai dažnai praktikoje pastebima, kad pačios prieglaudos nebūna supažindintos
su ligomis, kuriomis serga jų gyvūnai, kartais tenka edukuoti tokius savanorius
 Gyvūnų prieglaudos turi:

 Įvertinti kiekvieno pas juos patekusio gyvūno sveikatos būklę ir duomenis apie jo
sveikatos būklę;
 Užtikrinti, kad būtų patikrinta, ar gyvūnas yra paženklintas poodine mikroschema
(naudojant įrangą (priemonę) gyvūno poodinės mikroschemos numeriui (kodui)
nuskaityti) ar tatuiruote;
 Užtikrinti, kad sergančiam, sužeistam ar kitaip kenčiančiam gyvūnui nedelsiant
būtų suteikta veterinarinė pagalba;
 Užtikrinti, kad šunys, katės ir šeškai teisės aktų nustatyta tvarka reguliariai būtų
vakcinuojami nuo pasiutligės pagal vakcinos gamintojo informaciniame lapelyje
pateikiamus nurodymus, ir turėti tai patvirtinantį dokumentą. Rekomenduojama
šunims, katėms ir šeškams reguliariai atlikti dehelmentizaciją
 Gyvūnų prieglaudos turi:

 Užtikrinti, kad gyvūnams augintiniams būtų suteiktas ne mažesnis negu

reikalavimuose nurodomas plotas;
 Užtikrinti, kad laukiniai gyvūnai būtų laikomi pagal Laukinių gyvūnų naudojimo
taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto
ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-
533/B1-310 „Dėl Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“, 4 priedo
reikalavimus;
 Nedelsiant pranešti apie, jų nuomone, galimai užkrėstą, užsikrėtusį ar sergantį
pasiutlige gyvūną veterinarijos gydytojui arba teritorinei VMVT, o įtarę, kad
gyvūnas užkrėstas, užsikrėtęs ar serga kita užkrečiamąja liga, išskyrus pasiutligę,
pranešti veterinarijos gydytojui;
 Gyvūnų prieglaudos turi:

 Vykdyti kitus teritorinės VMVT nurodymus dėl gyvūnų sveikatos ir gerovės;

 Užtikrinti, kad gyvūnų globos vietoje reguliariai būtų atliekamas graužikų ir kitų
kenkėjų naikinimas, naudojant tam skirtus metodus ir priemones;
 Užtikrinti gyvūnų ženklinimą ir registravimą bei pranešimų apie gyvūnų kaitą
teikimą teisės aktų nustatyta tvarka. Rekomenduojama bešeimininkius šunis, kates
ir šeškus prieš jų perdavimą naujam gyvūnų savininkui paženklinti poodine
mikroschema;
 Gyvūnų prieglaudos turi:

 užtikrinti, kad gyvūnus prižiūrėtų asmenys, turintys žinių apie gyvūnų laikymą ir
priežiūrą. Rekomenduojama organizuoti gyvūnus prižiūrintiems asmenims
mokymus gyvūnų laikymo ir priežiūros klausimais;
 laikytis šių Reikalavimų ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatų.
 Savanorystė

 Savanoriai padeda gyvūnams adaptuotis ir prisileisti žmogų, tai

padidina tikimybę, kad gyvūną mielai pasiims auginti.
 Savanorių reikia VISADA.
 Net darbai, kurie atrodo nereikšmingi, yra labai svarbūs.
 Leidžiant laiką su gyvūnais gerėja ir žmogaus emocinė ir protinė
savijauta.
 Prieglaudoje galima sutikti įvairių charakterių gyvūnų, tai padeda
geriau juos suprasti ir išsiaiškinti, kaip elgtis.
 Veikia programos, kurių pagalba galima savanoriauti užsienio
gyvūnų prieglaudose.
 Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir
Apsaugos įstatymas

Kokias problemas sukelia bešeimininkiai gyvūnai?

Problema
1. ...
2. ...
3. ...
4. ...
5. ...
 Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir
Apsaugos įstatymas

Kokias problemas sukelia bešeimininkiai gyvūnai?

Problema Sprendimas
1. ... 1. ...
2. ... 2. ...
3. ... 3. ...
4. ... 4. ...
5. ... 5. ...