VILNIAUS KOLEGIJA

AGROTECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS

Programa: ŪKININKAVIMO PRADMENŲ KURSAI

.................................................................................................................

Pavardė, vardas, grupė, data

Modulis/dalykai: Gyvulininkystė, veterinarija, ADP sauga, inžinerija

Dalykas: Ūkinių auginimo technologijos

Užduotis: Gyvūnų auginimo technologinių kortelių sudarymas

Tikslas – Suteikti žinių ir ugdyti gebėjimus parenkant gyvūnų auginimo technologijas bei
planuoti technologinį procesą.
Siekiami rezultatai:
 Gebės analizuoti gyvūnų auginimo technologijas
 Gebės planuoti technologinį gyvūnų auginimo procesą
 Gebės parinkti gyvūnų auginimo technologijas atskiroms gyvūnų rūšims

GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGINĖ KORTELĖ

Rudųjų dedeklių Tetra SL auginimo technologinė kortelė

Nurodyti ūkinių gyvūnų rūšį, auginimo kryptį, veislę ( galima ir nenurodyti)

Veislės pasirinkimas, registracija, ženklinimas, bandos formavimas, veisimas

Rudos dedeklės Tetra SL – dėsliųjų paukščių, dedančių kiaušinius rudu lukštu, krosai. Šių krosų
paukščiai yra autoseksiniai, t.y. išsiritusios hibridinės vištaitės yra vienos spalvos, o gaidžiukai – kitos
spalvos.
Rudos dedeklės Tetra SL - šiuo metu pasaulyje greitai populiarėjantis vengriškas pramoninis
dedeklių krosas. Jis išvestas ir genetinis darbas su juo atliekamas Vengrijos įmonėje Babolna
Tetra Kft, kuri, ko gero, yra seniausia paukštininkystės įmonė Europoje, veikianti nuo 1783
metų. Savo ūkinėmis savybėmis Tetra SL labai panaši į kitas pramonines veisles, tokias, kaip
Lohmann Brown ar ISA Brown. Šio kroso vištos 50% dėslumą pasiekia 21–23 savaičių amžiaus,
per 74 amžiaus savaites prekinės dedeklės sudeda 300 – 312 kiaušinių.
Šios vištaitės puikiai prisitaiko tiek auginant narveliuose, tiek ir palaidai. Tinka ir ekologiškiems
ūkiams. Vištos deda kiaušinius rudu lukštu. Tačiau, skirtingai nuo kitų veislių, yra kiek mažiau
lepios lesalų kokybei ir geriau deda produkcijos pabaigoje.
1
Šiuo metu ūkyje gyvena 45 dedeklės. Vištų ūkis neįregistruotas, nes neplanuojame kreiptis dėl
valstybės paramos ir vištų skaičius neviršija 51 vnt.
Dedeklių kiaušiniai realizuojami vietinėje rinkoje, t. y. Lietuvos teritorijoje - tiesiai iš ūkio.
Kokiam tikslui auginami ūkiniai gyvūnai?
Rudos dedeklės Tetra SL auginamos dėl kiaušinių.
Produkcija ( pirminė ir perdirbama)
Pirminė (kiaušiniai).
Laikymo technologija
Paukščių ūkyje įrengta grindinė paukštidė (paukštidė, kurioje naminiai paukščiai gali laisvai
vaikščioti ant grindų visoje paukštidėje arba jos dalyje).
Grindinė paukštidė įrengta:
1. Vienai vištai dedeklei tenka ne mažiau kaip 10 cm linijinės lesyklos ilgio;
2. Vienai vištai dedeklei tenka ne mažiau kaip 1 cm žiedinės lovelio tipo girdyklos ilgio;
3. Septynios vištos dedeklės turi ne mažiau kaip vieną lizdą;
4. Vienai vištai dedeklei skirta ne mažiau kaip 15 cm ilgio neaštriu paviršiumi laktos;
5. Vienai vištai dedeklei skirta ne mažiau kaip 250 cm2 pakratais pakreikto paukštidės;
6. Grindinėje paukštidėje pakreikta ne mažiau kaip 1/3 grindų paviršiaus.
7. Grindinėje paukštidėje grindys įrengtos taip, kad vištai dedeklei stovint visų trijų į priekį
nukreiptų pirštų nagai remiasi į grindis.
Vištoms dedeklėms yra sudarytos sąlygos laisvai išeiti į lauko aptvarą:
 Įrengta landa, pro kurią vištos dedeklės gali laisvai išeiti į lauko aptvarus; landa yra ne
mažesnio kaip 35 cm aukščio ir 40 cm pločio;
Lauko aptvaras:
 pakankamo ploto laikomų vištų dedeklių skaičiui ir tinkamo grunto vištoms dedeklėms
laikyti, kad apsaugotų jas nuo užteršimo;
 su priedanga, kuri apsaugo vištas dedekles nuo nepalankių oro sąlygų ir plėšrūnų;
 lauke įrengtos girdyklos.
Laikant vištas dedekles grindinėse paukštidėse, vištų dedeklių tankumas jose yra ne didesnis kaip
9 vištos dedeklės viename paukštidės naudingo ploto kvadratiniame metre.
Yra atskiros lesalų ir kraiko saugyklos.
Kraiko poreikis ir atsargos
Vištos laikomos ant gilaus kraiko: 10–30 cm kraiko sluoksnis supiltas iš karto, o vėliau
kreikiama papildomai. Tam naudojame susmulkintus šiaudus. Kraikas nuolat permaišomas, kad
nesusidarytų pluta.
Kraikas (kraikinis mėšlas) paukštidėje keičiamas keičiant laikomų paukščių grupes.
Kraikas ne drėgnesnis kaip 25 proc. (šiaudai – 20 proc.). Paukščių kraikui naudojami šiaudai
sandėliuojami daržinėje.
Girdymas
Trūkstant vandens, negrįžtamai sumažėja produktyvumas, todėl tam skiriame didelį dėmesį.
Vištoms girdyti naudojame žiedines gėralines su pratekančiu vandeniu. Vienam paukščiui
skiriama 2 cm gėralinės krašto.
Pašarai, šėrimas
Pasirinktas lesinimo būdas - kombinuotas, arba lesinimas sausais ir sudrėkintais lesalais rankiniu
būdu. Paukščiams duodama sausų, pilnaverčių kombinuotųjų lesalų ir drėkintų lesalų mišinių.
Sauso kombinuotojo lesalo atskiroje lesalinėje būna visą laiką, o drėkintų mišinių duodama 1–2
2
kartus per parą.
Šalia kombinuotojo lesalo gaminame sultingus žalius lesalus (šakniavaisiai, bulvės, žolė,
runkelių lapai) bei atiduodame maisto atliekas.
Žiemos metu ir anksti pavasarį, be minėtų lesalų, paukščiams duodame premiksų (premiksų į
koncentruotus baltyminius arba kombinuotuosius lesalus dedama 1–2%).
Mėšlo, srutų šalinimas ir kt.
Kraikinis mėšlas ir mėšlas, susikaupiantis po laktomis, šalinamas iš pastato tik keičiantis jame
paukščių grupėms (paukščių auginimo, laikymo ciklui pasibaigus). Kraikinis mėšlas šalinamas
mobiliomis priemonėmis ir iš karto išvežamas į mėšlidę.
Vadovaujantis Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašu nustatytą laiką kauptas
mėšlidėje paukščių mėšlas daugiausia naudojamas daržams tręšti.
Maistinių medžiagų atžvilgiu vertingiausias yra paukščių mėšlas, jame yra daugiausiai maisto
medžiagų, tačiau juo tiesiogiai tręšti yra problematiška, nes jis sušoka į gabalus, sunkiai tolygiai
išsikrato.
Pasitaikantys susirgimai
Vištų kapojimasis dar vadinamas kanibalizmu. Šis reiškinys labiau būdingas vištoms dedeklėms
nei broileriams. Visų pirma tai vyksta dėl to, kad vištos dedeklės gauna normuotą lesalo kiekį.
Tuo metu broileriai lesalo turi visada – nebelieka dėl ko kapotis. Ir vis dėlto – jeigu lesalas yra
subalansuotas, kanibalizmo nebus. Kapojimasis prasideda dėl streso, esant maisto medžiagų
disbalansui. Kartais kanibalizmas atsiranda dėl sieros turinčių aminorūgščių (metionino)
trūkumo.
Prasidėjus kanibalizmui reikėtų imtis šių veiksmų:
– Pašalinti stresą. Sužeistas vištas atskirti nuo kitų, suteikti peštukėms veiklos: pridėti druskų
akmenų, kad vištos turėtų užsėmimą ir galėtų lesti. Taip kartu paukščiai gaus ir papildomų
mineralų. Stresui mažinti gali būti skiriama ir antistresinių vitaminų papildų.
– Užtikrinti tinkamą lesalą. Lesalas turi būti subalansuotas ir skirtas tam amžiaus periodui.
– Sumažinti šviesos intensyvumą iki minimumo. Duoti daugiau nakties valandų (įprastas tamsos
periodas vištoms dedeklėms yra 8 valandos). Esant galimybei, įprastą šviesą pakeisti raudonomis
lempomis.
Dar vienas vištų augintojams nerimą keliantis reiškinys – kiaušiniai minkštu lukštu. Pasak
ekspertų, tai byloja apie vitamino D3 ir kalcio trūkumą.
„Trūkumas gali atsirasti dėl nesubalansuoto lesalo arba per mažo jo kiekio. Jeigu vištų
produktyvumas yra didelis, tuomet lesalas privalo būti subalansuotas. Jei lesalo per mažai ar jis
nesubalansuotas, paukščiui gali trūkti reikiamų vitaminų. Svarbu užtikrinti, kad dedančiai vištai
būtų duodamas dėsliųjų vištų lesalas, kuriame yra daug kalcio ir vitamino D3. Taip pat gali būti
skiriami šių elementų turintys papildai. Vištidėje gali būti papildomai išbarstoma kalkakmenio ar
kriauklių“.
Kitos vištų ligos: Perozė, Kepenų riebalinė degeneracija, A, E, B1, B2, B5, B6, B12,
avitaminozės, Aspergiliozė, Fuzariotoksikozė, Salmoneliozė, Pastereliozė, Mikoplazmozė,
Kolibakteriozė, Stafilokokozė, Niukaslio liga, Gripas, Gamboro liga, Infekcinis bronchitas,
Mareko liga, Infekcinis laringotracheitas, Infekcinis encefalomielitas, Raupai, Kiaušinių dėslumo
sumažėjimo sindromas, Anemija.
Priežiūra, higiena, profilaktika, ligų prevencija
 Temperatūrai nukritus žemiau 18-kos laipsnių šilumos, vištos dedeklės galimai dės
mažiau kiaušinių, be to, dar labiau mažėjant aplinkos temperatūrai, reikės papildomai
3
 duoti daugiau lesalo.
 Grindys, sienos, lubos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos;
 Su maistu besiliečiantys paviršiai turi būti lygūs, dažnai plaunami ir dezinfekuojami;
 Patalpose svarbu užtikrinti kenkėjų (graužikų ir vabzdžių)kontrolę;
 Būtina įrengti tinkamą ventiliaciją ir apšvietimą;
 Kriauklės su karštu ir šaltu geriamuoju vandeniu, medžiagos rankoms plauti, džiovinimo
bei higienos priemonės turi būti lengvai pasiekiamos;
 Žaliavos turi būti lengvai atsekamos – paženklintos ir su įsigijimo dokumentais, be to,
būtina tvarkyti jų apskaitą;
 Ant fasuoto produkto būtina ženklinimo etiketė, kurioje reikia nurodyti gamintojo
pavadinimą, adresą, sudedamąsias dalis, laikymo sąlygas, tinkamumo vartoti terminą.

Taikoma mechanizacija, automatizacija, robotizacija

 Paukščiams girdyti naudojamos girdyklos, išlaistančios mažiausiai vandens.
 Paukštidės kreikiamos atvežant į pastatą kraiką traktoriuku, paskleidžiamas bei
išlyginamas kraiko sluoksnis paukštidėse rankiniu būdu.
 Kraikinis paukščių mėšlas pakraunamas rankiniu būdu į karutį ir išvežamas į paukštidės
mėšlidę.
 Paukštidėms valyti, plauti ir dezinfekuoti naudojamos mažosios mechanizacijos
priemonės: mechaninės šluotos, aukšto slėgio plovimo siurbliai, patalpų dezinfekavimo
degikliai, purkštuvai ir aerozolinio dezinfekavimo įrenginiai.
Gyvūnų gerovės reikalavimai
 Paukštyno savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi užtikrinti, kad visos laikomos vištos
dedeklės būtų kasdien ne mažiau kaip vieną kartą apžiūrimos.
 Paukštyne turi būti minimalus triukšmas. Paukštidėse, kuriose laikomos vištos dedeklės,
turi būti vengiama nuolatinio arba staigaus triukšmo.
 Paukštidėje, kurioje laikomos vištos dedeklės, turi būti pakankamai šviesu, kad vištos
dedeklės galėtų matyti viena kitą, būtų gerai matomos, galėtų tyrinėti aplinką ir būtų
pakankamai aktyvios.
 Apšvietimo režimas turi atitikti paros ritmą ir apimti nenutrūkstamą tamsos periodą,
kuris užimtų apie trečdalį paros, kad vištos dedeklės galėtų pailsėti, išvengti imuninės
sistemos slopinimo ir regėjimo sutrikimų.
 Paukštidėje taip pat turi būti numatytas atitinkamos trukmės prieblandos periodas, kad
vištos dedeklės galėtų ramiai, nesusižeisdamos ir nesužeisdamos kitų vištų dedeklių
sutūpti ant laktų.
 Paukštidė, paukštidės technologinė įranga, kuri turi sąlytį su vištomis dedeklėmis,
privalo būti reguliariai valoma ir dezinfekuojama ir visais atvejais prieš patalpinant į
paukštidę naujas vištas dedekles, kai vištos dedeklės keičiamos naujomis. Iš paukštidės
vištų dedeklių išmatos turi būti šalinamos reguliariai, o gaišenos – kasdien.
 Narvuose, grindinėse paukštidėse ar jose esančiuose laikymo įrenginiuose vištoms
dedeklėms turi būti skiriamas ne mažesnis, nei Reikalavimuose nustatytas plotas, kuriuo
yra laikoma narvo, grindinės paukštidės ar joje esančių laikymo įrenginių grindų dalis,
kur grindų nuolydis yra ne didesnis kaip 14 %, plotis yra ne mažesnis kaip 30 cm, o
narvų, grindinių paukštidžių ar jose esančių laikymo įrenginių aukštis – ne mažesnis kaip
45 cm (toliau – naudingas plotas). Lizdai neįskaičiuojami į naudingą plotą.
 Draudžiama bet kokiu būdu kankinti, luošinti vištas dedekles, šalinti jų audinius arba
4
 kūno dalis (mutiliacija). Siekiant išvengti plunksnų pešiojimo kitiems paukščiams ir
kanibalizmo, galima apipjaustyti snapus jaunesnėms kaip 10 dienų amžiaus dedeklinėms
vištaitėms, kaip nustatyta Gyvūnų gerovės reikalavimų atliekant kai kurias veterinarines
procedūras, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m.
sausio 12 d. įsakymu Nr. B1-50 „Dėl Gyvūnų gerovės reikalavimų atliekant kai kurias
veterinarines procedūras patvirtinimo“, 17–18 punktuose.
Biologinio saugumo reikalavimai
Išskiriami biologinio saugumo rizikos veiksniai:
1. paukštininkystės ūkio darbuotojai, lankytojai;
2. transporto priemonės, patenkančios į paukštininkystės ūkio teritoriją;
3. lesalai ir vanduo, kuriais lesinami ir girdomi naminiai paukščiai;
4. naminių paukščių laikymo įranga (toliau – laikymo įranga), įrankiai ir kiti daiktai,
patenkantys į paukštides ar peryklas;
5. laukiniai, bešeimininkiai ir bepriežiūriai gyvūnai;
6. naminių paukščių gaišenos (toliau – gaišenos), joms laikyti skirti konteineriai;
7. graužikai, vabzdžiai ir kiti kenkėjai;
8. mėšlo šalinimo sistemos ir mėšlas;
9. naminiai paukščiai, periniai kiaušiniai, įvežami į paukštininkystės ūkį;
10. paukštininkystės ūkio teritorija;
11. kiti paukštininkystės ūkyje laikomi gyvūnai;
12. kraikas (jei naminiai paukščiai laikomi ant kraiko);
13. paukštininkystės ūkio teritorijoje esantys atvirieji paviršiniai vandens telkiniai.
 Sudarytos sąlygas veterinarijos gydytojui apžiūrėti naminius paukščius, juos stebėti,
prireikus ir gydyti, vakcinuoti, imti kraujo ar kitus mėginius laboratoriniams tyrimams ir
taikyti kitas veterinarines priemones.
 Patalpos, kuriose laikomi lesalai, sukonstruotos ir įrengtos taip, kad į jas negalėtų patekti
laukiniai paukščiai ir graužikai, ir atitinka pašarų laikymą reglamentuojančių teisės aktų
reikalavimus.
 Paukštidės viduje įrengta rankų plautuvė ir prie jos padėta priemonių rankoms plauti,
dezinfekuoti ir sausinti.
 Kiekvieną kartą įėję į paukštidę ir prieš išeinant iš jos, plaunamos ir dezinfekuojamos
rankos.
 Į vištidę įeiname tik su darbiniais batais ir rūbais.
 Paukštidė įrengta taip, kad būtų galima lengvai valyti ir dezinfekuoti ir į ją negalėtų
patekti kiti naminiai, laukiniai, bešeimininkiai ir be priežiūrai gyvūnai.
 Visi lesinimo įrenginiai, lizdai kiaušiniams dėti ir kita įranga yra paukštidės viduje, o
aptvaras įrengti taip, kad jame laikomi naminiai paukščiai negalėtų prieiti prie galimo
užkrato šaltinių (šalutinių gyvūninių produktų ir kitų atliekų, mėšlidžių, nežinomos
kokybės ar paviršinių vandens telkinių).
Aplinkosaugos, darbo saugos ir priešgaisriniai reikalavimai
 Dėl mažo vištų skaičiau laikymo poveikio aplinkai vertinimo neatliekame, sanitarinės
apsaugos zonų dydis netaikomas, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK)
leidimas nereikalingas.
 Vištidėje bei lesalų ir kraiko laikymo patalpose įrengti dūmų jutikliai. Pastatas
papildomai dėl šilumos nekūrenamas.
5
 Galimi elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai. Tam laikomas
miltelinis gesintuvas.
 Renkant kiaušinius ir pilant lesalus naudojami akių apsaugai akiniai ir pirštinės.