1) Gyvulininkystes patalpu sanacija(dezinfekcija,dezinsekcija,dezinvazija,deratizacija,dezodoracija ).

Eratizacija (grauik kontrol ) - priemoni kompleksas, apimantis grauik stebjim, atbaidym, naikinim, naudojant specialius metodus ir priemones; dezinsekcija ( vab di kontrol) - priemoni kompleksas, apimantis vab di stebjim, naikinim, naudojant specialius metodus ir priemones; dezinfekcija (mikrob kontrol) - ukreciamsias ligas sukelianci mikrob pa!alinimas ir naikinimas aplinkoje; dezodoracija - nemalonaus kvapo pa!alinimas panaudojant naujausias metodikas ir priemones; Dezinfekcijos tikslas - in"ekcines ligas sukelian#i, patogenini mikroorgani m (virus, bakterij ir kt.), esan#i aplinkoje, naikinimas. $terili acijos atveju sunaikinami visi mikroorgani mai ir j sporos. %aprastai de in"ekuojamos atliek duobs, i!viets, sandliai, medicinins paskirties ir kt. %atalpos, medicininiai instrumentai, drabuiai, nam apyvokos daiktai, vanduo, maisto produktai, pa!arai ir kt.Skiriama pro"ilaktin ir idinin de in"ekcija& Profilaktin dezinfekcija atliekama iki in"ekcini lig i!ai!kinimo. %ro"ilaktin de in"ekcija daroma nuolat (net ir nesant susirgim in"ekcinmis ligomis) moni susitelkimo vietose (prekybos, visuomeninio maitinimo, mokymo, gydymo 'staigose, pirtyse, stotyse ir pan.), gyvulininkysts "ermose, gyvulins kilms aliav perdirbimo 'monse. %ro"ilaktinei de in"ekcijai priskiriama pieno pasteri avimas ir vandens c(loravimas. idinin dezinfekcija daroma in"ekcins ligos idinyje. )i susideda i! einamosios ir baigiamosios. *inamoji de in"ekcija daroma ligonio aplinkoje (ligoninje, namuose) per vis jo buvimo laik. ) atlieka specialiai apmokyti gydymo 'staigos darbuotojai arba ligon' slaugantys asmenys. +aigiamj de in"ekcij atlieka ,isuomens sveikatos centr, -e in"ekcijos sto#i darbuotojai arba kaimo apylinkini ligonini de in"ektoriai. .iuo atveju pla#iau taikomos c(emins de in"ekuojan#ios priemons. -e in"ekcins kontrols priemons& "i ikins - plovimas, virinimas, kaitinimas didesnio slgio vandens gar arba sauso kar!to oro kamerose, pasteri avimas, sterili avimas, !vitinimas ultravioletiniais, joni uojan#iais spinduliais, veikimas auk!to danio elektros srove, ultragarsu. c(emins / tam tikros c(emins mediagos. -aniausiai vartojama c(loraminas, c(lorkalks, kalcio (ipoc(loritas. .ios mediagos laikomos sandarioje taroje, sausoje, tamsioje patalpoje, kurioje nra maisto produkt. 0irpalai gaminami gryname ore arba gerai vdinamoje patalpoje, naudojantis individualiomis apsaugos priemonmis (guminmis pir!tinmis, respiratoriumi, skarele). 0irpalais daniausiai de in"ekuojama pur!kimu. Dezinsekcija (lot. -is - neigimo prie!dlis 1 insectum - vab dys).-e insekcija (vab di kontrol) - tai priemoni kompleksas, apimantis vab di stebjim, atbaidym, naikinim, naudojant specialius metodus ir priemones. ,ab di ala mogui pasirei!kia ne tik tuo, kad jie gali perne!ti kai kurias in"ekcines ligas, bet ir tuo, kad kai kurie i! j, gyvendami netoli mogaus, drums#ia jo poils' arba sudaro antisanitarines slygas gyvenamosiose patalpose. Dezinsekcijos tikslas - pa!alinti kenksmingus vab dius (tarakonus, skru dles, blusas, blakes, utles, uodus, muses ir kt.) 2r voragyvius (erkes, vorus ir kt. 3a!tuonkojus3) i! mog supan#ios aplinkos . Dezinsekcijos priemons yra profilaktins ir naikinamosios. %ro"ilaktinmis priemonmis sudaromos nepalankios slygos vab diams daugintis, vystytis ir plisti. 0aikant pro"ilaktines priemones labai svarbi !vara, asmens (igiena, sistemingas patalp remontas, vab dius nepraleidian#i tinkleli 'statymas ' langus, kiem, i!vie#i, atliek duobi priei4ra. Deratizacija - tai grauik (peli, iurki ir kt.) kontrols ir naikinimo darbai. 5psaugins derati acijos priemons yra pasyvios& jos neturi didesns 'takos grauik skai#iaus sumainimui, ta#iau turi teigiam epidemiologin' e"ekt. 6aikinamosios priemons skirtos grauik populiacijai mainti. -erati acijos priemonmis sudaromos nepalankios slygos grauikams eg istuoti, daugintis, migruoti. ,ykdant derati acij tvarkoma pastat aplinka, patalpose palaikoma !vara, maisto produktai laikomi grauikams neprieinamose vietose, !alinamos maisto atliekos, !iuk!ls,sistemingai remontuojamos patalpos, sandarinami r4si ir pusr4si langai, vdinimo angos udengiamos vieliniu tinkleliu. 7abai didelis dmesys skiriamas ' grauik plitimo kontrol8 .Grau ik! kontrols priemons&

biologins - grauikus naikina j nat4ral4s prie!ai / kats, !unys, pl!rieji pauk!#iai. Dezinvazija / nuoroda ' sunaikinim gemaliniu b4du supan#ioj aplinkoj (kiau!ini, kiau!inli). .-e inva ija sutinkama trij r4!i& mec(anin / pa!alinimas gemal, suadinan#i inva ijini lig, i! objekt, mec(aniniu b4du. 0ai yra kruop!tus apdirbimas tr! (m!lo), !iuk!li, maisto liku#i ir pana!iai i! patalp. %rietaisai, patalp sienos plaunamos kar!tu vandeniu su 9 : soda. "i ikin / tik prasidjus inva ijai, reikia naikinti sauls spinduliais, ultravioletinmis lempomis, i!diovinant, u!aldant, ukaitinant prie didels temperat4ros (ugnimi, kar!ta anglimi, virinimu vandens garais). c(emin / pagrindas sudarytas naudojant 'vairius c(eminius sujungimus. )i 'gyvendinam kartu sujungiant mec(anin' ir "i ikin' b4dus. Dezodoracija / nemalonaus kvapo pa!alinimas panaudojant naujausias metodikas ir priemones.

mec(anins - grauikai gaudomi gaudyklmis, spstais; c(emins - kontrolei naudojami c(eminiai preparatai;

1) "eislini! #uli! laikymo $i%iena.

;ardas turi b4ti 'rengtas taip, kad bulius matyt ir girdt kas vyksta tvarte. ,idutinio dydio buliui reikt skirti ne maesn' kaip <=m9 tvarte plot 'skaitant ir gyvulio on. +uliam, kurie yra sunkesni nei <>>>kg guolio vietai reikia skirti ne maiau <m9 kiekvienam =>kg gyvo svorio.. 5ptvare plotas turi b4ti suprojektuotas taip, kad dirbantys su gyvuliais mons b4t apsaugoti nuo sueidim. +ulius po 9-? val turi usiimti mocionu.. 0eritorija, kurioje yra buli laikymo patalpo ir mociono eik!tele turi b4ti aptverta ne emesne kaip <,@m tvora. Aad lengviau buli b4t valdyti, jam ' nos' yra 'veriamas iedas. Biedas neturi trukdyti buliui sti. +ulii vedami su <,@-9m ilgio la da, kurios vienas galas ' ied esant' buliaus nosyje. 7a da turi b4ti lengva ir tvirta.

2) Priri&t! karvi! laikymas.

$tovjimo vietos gali b4ti trumposios(<,=-<,C m ilgio ir <,<-<,D m plo#io) ir ilgosios(<,E>-9,9@ m ilgio ir <,9-<,@ m plo#io). 2lgosiose nepasiekia m!lo tako,tad pablogja sanitarin b4kl. 0rumposios prakti!kesns, bet sunkiau stambiom karvm. $usialoja upakalines kojas, gali i!krist mak!tys. Aarvs yra atitveriamos F-9GD stovjimo vietos ilgio ir >,E-<,> m auk!#io pertvarom.Hdios apie I>-C> cm plo#io.0rumpj viet dugnas arba grind lygyje arba D-@ cm auk!#io, su >,>@> nuolydiu vandeniui nutekti.Aad netrukdyt gulin#iai karvei galv laikyt vir! di, di siena nuo karvs puss <@-9> cm auk!#io.2lgj viet di dugnas 9@ cm auk!#io.;irdomos i! automatini girdini.< girdin 9 karvm,ties diom ar prie! jas. $aitai trumpose vietose tinkamiausi i! 9 grandini (ilgosios ir trumposios). 2lgosiose dvi!ak grandin tvirtinama prie grind.

3) Palaid! karvi! laikymo $i%iena.

%alaidas laikymas ant gilaus kraiko; boksuose; ir su dideliu nuolydiu. Jaai taikomas pas mus, bet jau daniau 4kininkai pasirenka palaida laikym boksuose. )os #ia laisviau juda tad re#iau ir serga. 6ereikia rai!ioti. ;rei#iau pastebimos rujojan#ios karvs, lengviau ver!iuojasi, maiau komplikacij po apsiver!iavimo. -anai pasitaiko ir traum. %alaida laikym pratinti reikia nuo maens. .eriami i! grupini !rykl iki soties. Aoncentruota pa!ar geriau kad sustu per @-= kartus. %alaidos karvs laikomos grupm po @>-=> gyvuli. 6aujas grupes "ormuot reikt i! kartu apsiver!iavusi karvi. Keik nupjauti rag galus, kad nesusialotu ir !iaip ramesns b4na.0vart vidaus 'ranga&boksai, !rimo takai, m!lo !alinimas, girdymas. ;alima gyvulius laikyti palaidus ant gilaus kraiko. <karvei guoliui turtu tekti = m9 . %arai pakratome apie I-<9 kg !iaud. J!l !alinam < kart Gmetus. 0ada jis b4na <,D-<,@ m storio. Lra palaida karvi laikymas lang konstrukcija (gauna daugiau sauls spinduli, daugiau gryno oro). $ienos i! lent gelbetonio plok!#i, langai i! tinklo. ;irdyklos yra prijungiamos po grindim patiest vandentiekiu vam diu. J!lo temp <> M tad vam dis neu!la.

4) ' trukusi! karvi! ir ver&iavimosi $i%iena. ,ersiavimosi (igiena. Aarvems versiuotis reikalinga atskira patalpasviesi, silta,svari,gerai vedinama,su atskira kanali acija.versiavimosi patalpa t.b. 0okio dyd io kad is karto tilptu <>: tvarte laikomu priristu karviu ir <@: -laikomu palaidu. -idelese "ermmose versiavimosi patalpa skiirstoma i 9-D sekcijas,viena nuo kitos atitverti aklinomis sienomis. Aiekv sekcijoje atitveriamos 9m ilgio <.@m plocio perdarynesG 9.@m ilgio . 9m plocio gardai.dar gali buti atskira sekcija karvems laikyti <@-9>d pries versiavimasi.daromos tokios pat stovimos vietos kaip karvidese. )ei atskiros versiavimosi patalpos nera tai keikv karvideje turi buti irengtos karviu versiavimosi vietos.

5) (arviu melzimo $i%iena. %irmaverses karves reikia ruosti mel imui dar pries joms patenkant y versiavimosi
skyriu. %irmiausiai joms masa uojamas tesmuo ir speniai, ir paskui karves pratinamos prie mel ikliu, periodiskai u dedant jas ant speniu. $iuo laikotarpiu mel ejos turi atid iai stebeti pieno liaukos bukle. Jel ikliai ant speniu dedami po to kai tesmuo nuplaunamas, nusausinamas rankscluosciu ir pamasa uojamas. $i procedura turi trukti neilgiau kaip < / <,@ min. $varbi pro"ilaktine pieno liaukos ligu priemone / sisteminga tesmens prie iura, reikia kasdien kruopsciai jy apiplauti, pamels iant pamasa uoti. 0uri buti sausos ir siltos grindys , sausas kraikas. Jel ikliu negalima nuimti esant vakumui, tai yra tada kai atleistas spaustukas, arba atidarytas kolektoriau vo tuvas, nes taip traumuojami speniai ir sukeliamas mastitis. %o mec(aninio mel imo karviu nereikia baigti mel ti rankomis, nes jos gali priprasti nevisiskai atiduoti piena y mel tuve. 2s pa iestu tesmens ketvirciu ismelstas pienas sunaikinamas, o is nepa eistu virinamas ir paskui girdomas prieauglis.

6) Galvij! prieau%lio laikymo $i%iena.6e vliau kaip prajus >,@-<,> ( po atvedimo ver!eliui reikia sugirdyti <,9<,@ l kreken, > silpnam pakanka >,I@ <. Arekenose, ypa# pameltose pirm kart, b4na labai daug maisto mediag,kurios suteikia jaunam organi mui atsparum mikrobams.5tskyrimas nuo karvi i!kart arba palaikom su karve @-I dienas.5tskirti laikomi individualiose ar grupiniuose gardeliuose pro"ilakt.Aur laikomi <? d.5rba

!altas laikymo b4das lauke i oliuotuose narveliuose, ;ardai turi b4t valomi de in"ekuojami,kratomi !iaudai. ;irdom i! automatini ar #iulptukini girdykl.%ratinam prie stambi pa!ar.,liau ver!elius keliam ' ver!ides.)os turtu b4t ne!ildomos, gilios vienaeils su gardais,pusiau atviros.;ardai vienoj pusje.;ardo plotai D= mn <,@-9 m9,<9-<C mn D m9 .;ard plotis turi b4ti toks,kad pertvaros prie kuri tvirtinami loviai kiekvienam ver!eliui tekt&D-= mn >,?> m;=-<9 mn >,@>.2! gardo turi b4t durys ' mociono diendar'.-iendaris < ver!eliui turi tekt ?-@ m9.

7) (arvides,versides,ju vidaus iren%imai ir matmenys. Aarvides da niausiai statomos ketureiles 9>> vietu.
$tambus ukiai stato 9-? karv viena salia kt.o jos jungiamos pagalb pastatais&pieno saldymo bloku,karviu seklinimo punktu, versiavimosi patalpa,verseliu pro"ilaktoriumi.jei < karvide-sios patalpos pr jos blokuojamos.ketureilese 9>> vietu karvid karviu vietos rengiamos po 9 viena pries kt,o tarp ju paliekami paltus takai va ineti pasaru dalytuvams.grindys dedamos istisines,o meslo salinimo takuose dedamos kartais grotelines .nustatyuta kad tinkamiausios istisines grindys. Aarviu stovimos vietos buna trumpos <.=-<.Cm ilgio<.<-<.Dm plocio; o ilgos <.E>9.9@ ilgio; <.9-<.@ plocio.ilgosiose mesla reikia mesti ant transporterio. *d ios daromos I>-C>cm plocio. *d iu u pakaline siena daroma 9>-D>cm aukstesne tada nebarstomas pasaras.girdytuves statomos automatines,da nai tie ed iom ar pries jas, <-dviem karvem.saitai karvem risti t.b lengvi,tink ilgio,kad netrukdytu gyv stot ir gult,siekt pasara ar vandeni.karviu saitai& grabnerio konstrukcijos, pvalkinis, dvisaka grandine. ,ersides.-lengvos konstrukcijos,pusiau atviros,gilios, vienaeiles,jose yra gardai Gboksai .gardai < pusej,kad atidarius duris nesusidarytu skersvejis. ,ersiu gardo plotas& D-=men <.@-9 kvadrat m ; =-<9men 9.@-D; <9-<Cmen D.kiekv gardo durys t.b i mociono diendar i.diendar is daromas toks kad kiekv versiui tektu ?-@ kv m.telycioms daromi boksai.jie atitveriami priesingam negu ed ios gardo gale.dedamos lygios grindys, <>-9>cm auksciua nei versides takas.siauruose boksuose telycios negali sukinetis tdl ismatas meta viename gale ir netersia viso bokso.buna svresnes,greiciau auga.

8) (iauliu laikymo sistemos.Lra D&a)laikymas tvarte,neleid iant mociono;b)laikymas tvarte,leid iant mociono pgl
darbotvarke arba laisvai;c)laikymas stovyklose. 0vartuose kiaules laikomos garduose.%arsavedes nuo ? parsingumo menesio prad ios iki parseliu nujunkymo ir kuiliai reproduktoriai laikomi pavieniuose garduose,o visos kitos kiaules-grupiniuose garduose.Jociono i aiksteles leid iamos,o vasara stovyklose laikomos tik veislines kiaules ir veislinis prieauglis.

9) (iaulides,ju vidaus iren%imai ir matmenys.Aompleksuose ir didelese "ermose statomos specialios kiaulides

kiekvienos grupes kiaulems laikyti,o ma ose "ermose-viena kiaulide 9-D grupiu kiaulems,bet ji skirstoma i sekcijas.Aiekvienos grupes kiauliu tvartas arba sekcijos statomos taip kad kiaules is vienos patalpos i kita varinejamos kuo trumpesniu atstumu.Aiauliu sekcijos bendroje kiaulideje neturetu buti didesnes kaip D>-=> parsaved iu,=>> nujunkytu parseliu,<9>> penimu kiauliu.Nniversalus gardai parsavedems patogus todel kad ju konstrukcija galima kaitalioti pgl reikala.%erstatinejant kilnojamas pertvaras,garde galima padaryti parsavedes "iksavimo boksa, gardelius parseliams,o jas priglaudus prie nuolatiniu pertvaru arba visai issard ius,gardas pasidaro tinkamas penimu kiauliu grupei laikyti.;ardai grupems da niaus buna is 9 daliu&seryklos ir gulyklos. $eryklos daromos is tako puses, >,?m platesnes u kiauliu kuno ilgi.;rindys da niausiai dedamos betonines,D:nuolyd io.$eryklos kraste buna meslo salinimo transporteris ar grotelemis dengtas kanalas.;ulykloj dedamos sildomos grindys.;ulyklos plotis ne daugiau Dm.$verianciai 9>kg-<@m 9,?>-=>kg->,D=m9.;ardu pertvaros gali buti metalines,gel betonines,murines,medines,ne plonesniu kaip <@mm storio vertikaliu virbu.0arpai tarp vertikaliu virbu <>-<9cm.%ertvaros turi buti ne emiau @cm aukstyje nuo grindu.;ardu metalines pertvaros turi but da ytos kad nerudytu ir kad lengvau butu valyt.7oviai daromi is perpjautu didelio skersmens plieniniu vam d iu,storos skardos, gel betonio,mediniu lentu.7ovio virsaus plotis ?>c,,dugnas @-<>cm siauresnis

u virsu.5utomatines girdytuves statomos gardo sone,daniaus ties meslo kanalu.

10) "E)S*)+), (')*), *-)(./0 1)G)E+-. $peciali uotuose reprodukciniuose kiaulininkysts 4kiuose
kiauli vidurinje dalyje arba vienoje i! i oliuot pusi 'rengiamas sklinimo punktas su manieu spermai imti, laboratorija ir pagalbinmis patalpomis.;ardai i!dstomi dviem eilmis. 0arp j per pastato ilg' eina !rimo ir mimo takas .Auiliai reproduktoriai laikomi individualiuose metaliniuose groteliniuose garduose. 7eidiama ir grupmis laikyti kuilius reproduktorius (po 9) bei pakaitinius kuilius (po <>). 2ndividualiai laikomiems kuiliams skiriama po @-I m9, laikomiems grupmis - po 9,@-D m9 ploto kiekvienam. ;arduose 'rengiami loviai ir automatins girdytuvs. $rimo "rontas vienam gyvuliui - ?>-@> cm.Oro temp <@;oro drgnumas <?-<=:;oro judjimo greitis iem >,9mGs,pavasar' ir ruden' P<,>mGs;anglies dioksidas >,9:;amoniakas9>mgGmD;sieros vandenilis <>mgGmD;anglies monoksidas <@mgGmD.

11) P-23-"ED), *-)(./0 1)G)E+-.%ar!aveds laikomos individualiuose garduose, i!dstytuose dviem

arba keturiomis eilmis. -vieils kiaulids prana!esns tuo, kad jos tolygiau ap!viestos nat4ralia !viesa.0arp gard paliekami !rimo ir mimo takai; 0arp dviej par!avedi gard dviej li d indukliams 'rengiamas papildomo !rimo gardas. Qindamoms kiaulms gardai daromi groteliniai i! metalini virb arba vam di..;arduose daromos durys, atsiverian#ios ' tak. Aad kiaul nenugult par!eli,daromas barjeras. %asirenkant gardus par!avedi kiaulidms, pirmenyb teikiama tiems gardams, kuriuose par!avedes pirmsias <> dien po apsipar!iavimo galima laikyti "iksuotas, kad nenugult par!eli. Bindamos par!aveds laikomos garduose su i!ardomais narvais; #ia jos b4na D dienas iki apsipar!iavimo ir <> dien pojo. %askui viena narvo pus nuimama. Bindukli papildomo !rimo garduose 'rengiamos automatins !ertuvs su li dais sausam pa!arui, > geriamajam vandeniui ir pienui daromas lovelis i! cinkuotos skardos; Oro temp <@;oro drgnumas <?-<=;oro judjimo greitis iem >,DmGs,pavasar' ir ruden' >,DmGs,vasarP<, >mGs; anglies dioksidas >,9:;amoniakas 9> mgGmD;sieros vandenilio <> mgGmD;anglies monoksidas <@mgGmD.

12) P-23E*), *-)(./0 1)G)E+-.6ujunkyt par!eli kiau<ids statomos taip, kad jose b4t galima dviem
arba keturiomis eilmis i!dstyti gardus, kuriuose par!eliai laikomi grupmis. ;ardai daromi su grotelinmis pertvaromis. Aiaulidje yra vienas arba du !rimo takai. ;rindys !alia lovi daromos grotelins, Rpo jomis - srut ir i!mat !alinimo kanalas. ,iename garde laikoma 9@-D> nujunkyt par!eli; ploto norma vienam gyvuliui prekinse "ermose >,9@, veislinse - >,D m9. $rimo "rontas vienam gyvuliui - 9@ cm. ,ienam gardui (9@-D> par!eli) skiriama viena automatin girdytuv arba #iulptukin girdytuv .Aiaulids suskirstomos ' @-I i oliuotus boksus normaliai i!sivys#iusiems par!eliams ir vienas - atsiliekantiems.%akaitinio prieauglio kiaulidse i!ilgai sien 'rengiamos dvi eils grupini gard; viduryje patalpos paliekamas vienas takas. Aiekviename garde laikoma po <@-9@ pakaitinius puskiaulius, gulyk<>s plotas vienam gyvuliui - >,I m9. Aiauls !eriamos garduose, kuriuoseR 'taisytos automatins girdytuvs arba loviai. $rimo "rontas - >,D m.temp 99;oro drgnumas 9>-9?;oro judjimo greitis >,9mGs,vasar P>,=mGs; anglies dioksido>,9:;amoniako 9>mgGmD;sieros vandenilio <> mgGmD;anglies monoksido @mgGmD.

13) PE+)/, ()-'*), *-)(./0 1)G)E+-.%enimos kiauls laikomos li dais, smulkiomis grupmis9>-9@
kiauli ir stambiomis grupmis - daugiau kaip 9@ &kiauli. Jaai par! vedan#ios par!aveds i!brokuojamos, > j li do par!eliai iki @-I d. 5miaus paskirstomi kitoms,tuo %a#iu laiku apsipar!iavusioms, pieningoms ir turin#ioms laisv speni par!avedms.Aai kiauls laikomos stambiomis grupmis, jos priauga maiau mass per par, .b4na didesns pa!ar Rsnaudos, sergamumas, daugiau kiauli gai!ta. 0odl vengiama ,kiaules laikyti stambiomis grupmis. %astaruoju metu p"a#iausiai paplit8 D penim .kiauli laikymo b4dai& vien"a is, dvi"a is ir tri"a is.,ien"a is kiauli laikymas. Aiaulids penjimo ,sektoriuje par!avedms irengiami universal4s gardai. 6ujunkius .par!elius, par!aveds pervaromos i reprodukcinio sektoriaus kergiam (sklinam) par!avedi

sekcij, > par!eliai paliekami tame pa#iame garde. 2!ardius par!aveds boks, #ia jie stovi iki i!veimo ' msos kombinat. 0aip auginami par!ai nenuken#ia nuo pervarinjim ir pergrupavim streso,dl to priauga daugiau mass, b4na maesns pa!ar snaudos, par!ai ,re#iau serga. 0a#iau !iuo b4du laikomoms kiaulms reikia 'rengti daug jr sudting universali gard ir blogiau naudojamas patalp ,plotas. -vi"a is kiauli laikymas. %ar!aveds ipar!iuojasi universaliuose garduose reprodukcinio sektoriaus par!iavimosi ipaRtalpose. 6ujunkius par!elius, par!aveds i!varomos, > par!eliai lieka tame pa#iame pertvarkytame ,gar-de iki D mn. 5mi.aus. %o to jie Rpervaromi ' penjimo sektoriaus patalpas ir laikomi tame pa#iame garde iki ;penjimo pabaigos. 0aip laikomoms kiaulms reikia maiau kombinuot g,ard ir ipenimos kiauls perv,aromos ' kitas. %atalpas tik vien kart. $is laikymo b4das taikomas <9 ir 9? t4kst. Aiauli kompleksuose.0ri"a is kiauli laikymas. 6ujunkyti par!ai iki => ,d. 5miaus paliekami par!iavimosi garde. %o to jie pervaromi ' auginimo patalpas ir sugrupuojami po 9@ ,puskiaulius. Mia jie laikomi icki <<9 d. 5miaus. 2! auginimo paltalp kiauls pervaromos ' penti patalpas. -l pervarinjimo ir pergmpavimo streso kiauls auga apie <=: l#iau, sunaudoja daugiau pa!ar ir ,daugiau j serga bei gai!ta.Aiaules laikant tri"a iu b4du geriau naudojamas patalp plotas, > j 'rengimai ir mikroklimatas geriau pritaikomi skirtingo amiaus ,kiaulms.0emp <=-<C;Oro drgnumas <9-<C:;Oro judjimo greitis >,9mGs; vasarP<,>mGs; anglies dioksidas>,9:;amoniakas 9> mgGmD;sieros vandenilis <> mgGmD;anglies monoksido 9> mgGmD.

14) -"), *-)(./0 1)G)E+-;5vys nelabai bijo !al#io, ta#iau joms drgm ir skersvjai. 6uo nuolatins
drgms tamsja ir smunka avi vilna. 6uo oro temperat4ros priklauso gyvulio organi mo !ilumos ir mediag apykaita. %risitaikiusi prie temperat4ros poky#i ;irdomo vandens temperat4ra neturt b4ti emesn nei <> oc 5psaugotos nuo krituli ir skersvj, avys iem i!liks sveikos net laikomos atvirame ore. -rgm gyvuliu labiau kenkia nei !altis.0varte drgm atsiranda garuojant vandeniui i! lovi, nuo pa!ar, tvarto sien, m!lo ir nuo pa#i avi tvartus reikia gerai vedinti, laiku pakreikti ir reguliariai avis i!leisti ' diendar'.-rgm sumaina gyvulio atsparum !al#iui ir kar!#iui. .altame ir drgname tvarte maisto mediag avims reikia <@-D>: daugiau negu laikomoms sausoje ir !iltoje patalpoje 5vis per par i!skiria apie ?-= l !lapimo, kuris taip pat garuoja, didindamas patalpos drgm8 ir nuodydamas aplinkos or kenksmingomis amoniako, sieros vandenilio dujomis. 5vis lengvai adaptuojasi pla#iame temperat4rini svyravim diapa one, bet prie dideli kenksming duj koncentracij ar per didels drgms nra prisitaikiusi. 0aigi tvartai turi b4ti pakankamai !ilti su mi!ria ventiliacija, kur nepakankam nat4rali oro apykait kompensuos mec(anins ventiliacins sistemos, ir !alt erdvi tvart, kuriuos 'rengta nat4rali atviro kraigo ventiliacijos sistema. .altose avidse langai, kurie 'rengiami 9,>-9,@ m auk!tyje, gali b4ti ne'stiklinti. )ie tarnauja ir kaip oro padavimo kanalai, turt b4ti pakankamai !viesu.temp-@-C;drgnumas =@-I@; oro judjimo greitis iem >,@mGs, vasar >,CmGs;anglies dioksido kiekis >,D:;amoniako 9> mgGmD; sieros vandenilio <> mgGmD;dulki @ mgGmD;bakterij <C t4kst.GmD. 456 Erin%u aviu ir eriavimosi $i%iena. -vi! laikymas tvartuose. Areikiama nesmulkintais !variais ir geros kokybs !iaudais. Areikiant avys i! avids i!varomos ' diendar'.5vidse avys !eriamos du kartus per par, > tiek pat kart girdomos diendariuose. 0a#iau avys prie! riavimsi ir su ma- 2 ais riukais girdomos tvarte. 0en girdomos ir visos avys, kai ueina itin nepalank4s orai.0varte laikomas avis reikia kas dien leisti ' diendar' ir jame laikyti ,kuo ilgiau. 5vims riuojanti.s, avidje turi budti labiausiai .prityr8s aviprii4rtojas. 5viai apsiriavus, reikia nukir.pti viln nuo !laun vidaus puss ir aplink te!men', .kad riukas grei#iau rast spenius jr ne',prast 'sti ne!varios vilnos. %rajus 9> min Rpo apsiriavimo,riuk reikia paindyti krekenomis. 5vi prieaugliui iki met />,I->,Cm9.-iendario plotas->,?m9.Oro temp <=-9>,santykin drgm I>,oro judjimo greitis iem >,9,vasar >,D, MO9->,9,6SD mgGmD <@,S9$ mgGmD-<>.Hriukai atjunkomi D-? mn,pagal lyt' "ormuojami ' grupes.Jaisto med avinukai sunaudoja 9@:..viesos koe"icie neturt b4ti maesnis kaip >,@;

16) -vides,ju vidaus iren%imai ir matmenys. 5vides turi buti statomos ausktesneje ir butina sausoje vietoje.Terma
susideda& patalpa motininems avims su eriavimosi skyrium,patalpa veilsinems avims,dirbtinio apseklinimo,veterinarines paskirties objektas,elektros sildymo, kanali acijos irengimai,skerdimo punktas, pasaru

cec(as, pasaru saugykla ir t.t.$alia "ermu irengiamos daugiametes kulturines ganyklos, sakiciuojant viena (a ?-@ avims ir eriukams.5vides buan& staciakampes, 7 arba N raides "ormos. $tatomos ma iausiai Dm aukscio, angaro tipois lengvu konstrukciju, asbetcemento plokstemis ar skarda.5vides aukstesni pastatia padidina oro kieki patalpose, pagerina ventilaicijos rodiklius. 5patine sienos dalis iki metro aukscio murijama i splytu, auskciau siena gali buti lengvesniu konstrukciju. %rie isoriniu avid iu sienu rengimas aptvaras, aiskteles skirtos aviu mocionui bei serimui, aiskteles plotas turi buti @ k didesnis u avides plotas, statybai naudojama plytos, leggvieji gel betonio blokai, mediena. 6audojamos pertvaros grupiu atskyrimui vienai nuo kitos . ;arduose daromos =>I>cm plocio varteliai. ;rindys-is plukto molios. O avys laikomos ant gilaus kraiko. 7aikant ant groteliniu grindu, groteliu pav plotas ?-@cm, tarpelio tarp groteliu plotis ne daugiau 9cm. ;rotelinems grindims suma eja koju ligu atvejai. Araikas-naudojami siaudai.Otimalus grindu plotas&motininei aviai- <,aviu prieaugliui iki metu >,C kv m, diendar io plotas suaugusiai >,@kv m,prieaugliui >,?,eriavimosi 9-9,@ kv m.%atalpos dalinamos i tris dalis& eriavimosi, aviu prieaugliui ir avims. 2ndividualus eriavimosi boksia buna 9m aukscio.%rieauglis ypac bijo dregmes ir skersvejo, tdl butina u sandarinti langus, duris, lubas ir kt plysiai.

17) -viu kirpimo $i%iena& kirpimas-organi uojamas menuo pries kirpima. 5pkerpama per @min, pradedant nuo
galuniu. 5pkirpta avis laikoma patalpje min 9sav. Airpimas-ukine ir "i iologine bukle. %er karscius nenukirptos avys blogai eda, lieseja, duoda ma iau pieno. $ iurksciavilnes ir pusiau siurskciavilnes avys kerpamos 9 kartus per metus& gegu es pradioj ir rugsjo pabaigoj, o pusiau plonavilnes-viena karta per metus-rugpjucio arba rugsjo men. Aerpamos avys turi b4ti sausos ir alkanos, todel <9-9?Ual pries kirpima ju negalima serti ir girdyti. )ei aviu vilna nesvari, jos maudomos. Aai oras siltas ir sausas, avys kerpamos lauke, o lietui lyjant ir puciant vejui-avideje, dar ineje, kirpykloje. Aerpama irklemes arba elektrinmis masinelemis, avys paguldomos ant stalu arba pasodinamos ant ant grindu. $talai daromi is obliuotu lentu, =>-I>cm aukscio. 5vis kirpti atsargiai, stengtis nesualoti odos. +aigus kirpti, avys ap iurimos, o su eistos vietos patepamos jodo tirpalu. 5pkerpama per @min, pradedant nuo galuniu. 5pkirpta avis laikoma patalpje min 9sav. 5vys su eriukais @-Cd pries kirpimo ir tiek pat po kirpimo laikomos kartu ma omis grupmis,kad eriukai pa intu nukirptas motinas.

18) D-270 -2(*), 1)G)E+-.5rkli darbingumas priklauso nuo j !rimo ir priei4ros.

-arbo arklius i! ryto prie! darb rekomenduojama valyti, > po to valyti ir po darbo( suprakaitavusi i!trinti sausa !iaud gni4te). %o darbo pa!arai duodami tik arkliui pailsjus. 5rklius !erti nedidelmis porcijomis, daniau. .ieno duoti @-= kartus per dien, koncentratus D kartus. $taigus pa!aro pakeitimas gali arkliui sukelti dieglius. %o !rimo (ypa# koncentratais) arkliai ' darb leidiami tik prajus D>-?> min. Aad sustojus vir!kinimui koncentratai ner4gt. ;irdyti D-? kartus ' dien prie! koncentrat su!rim. V6egirdyti arkli su!ilusi, pa!ert koncentratais.%er pietus duodami stamb4s pa!arai. 5rkliai girdomi tik pilnai atvsus. 5rkliui dirbant kas ?>-@> min. -aryti <>-<@ min.pertraukas.5rklio gryno darbo diena trukm neturi vir!yti I-C val. 5rklio naudojamo transportui kelio ilgis per par neturi vir!yti ?> km. %er savait8 darbo arkliui b4tina skirti poilsio dien. Aumels nuo I kumelingumo mnesio imamos tik lengviems darbams, 9 mnesiai prie! kumeliavimas' ir <@ dien po kumeliavimosi ' darb neimamos visi!kai.,eiksniai ' kuriuos reikia atsivelgti parenkant arkli darbo kr4vi&<5rklio svoris, amius, 'vertinimas.9. 0eisingas pakinkt pritaikymas.D. 0reniruotumas.?. -arbo dienos rimas.@. 5tmos"erinio oro slygos, keli kokyb ir kiti "i iologiniai "aktoriai. 5rklio darbas vertinamas traukos jgos dydiu ir nueitu keliu.0emp =-<>M.$antykinis oro drgnumas =>-C@ proc.6at4ra ap!vietimo koe" <&<@ 486 -rklides,ju vidaus iren%imai ir matmenys."eislini! arkli! laikymo $i%iena 5rklids Rdaniausiai statomos seklios, o kai ,kada ir -gilios, dvieils. 7angai jose turi b4ti 9,> m nuo grind, durys 9,jose 'taisytos siauros durels vaik!#ioti monms. $ekliose arklidse turi b4ti '.dtos grindys& pl4kto molio, degt molini, klinkerio plyt,medini trinkeli. ;rind nuolydis turi b4ti apie 9 :. 2!ilgai ark<ids per vidur' betonuojamas takas pa!arams dalyti, arkliams vedioti, m!lui !alinti. ;ardai daromi abipus tako. ) ilgis b4na vienodas - nuo tako iki sienos. Aad greta stovintys arkliai vienas kito nespardyt, pertvaros turi b4ti ne emesns &kaip <,? .m, > kad nesikandiot iki 9 m. %ertvaros i! lent.;ard ,kumeliukams .ir kumelms laikyti didumas priklauso nuo j amiaus ir numatomo viename garde laikyti skai#iaus. 7oviai ir dios statomi prie sienos, > ,garduose - prie tako. 7oviai arkliams turi b4ti toki

matmen& <,>> m ilgio, >,?> m gylio, >,=> Rm plo#io. Aumeliuk garduose ,kiek vienam reikia ne maiau ;kaip po >,=> m lovio ilgio.7oviai statomi taip, kad j vir!us b4t >,C>-<,<> m auk!tyje nuo grind. 7ovio viename gale skyrelis koncentratams. 5rklidse reikalingos patalpos pakinktams laikyti, stambij, koncentruotj ir sultingj pa!ar sandiiai, kambarys arkli prii4rtojams. 5rkliai m4s respublikoje laikomi dviem b4dais& ganyklo se ir tvartuose.,asar vis laik ganyklose laikomi ' darb neimami arkliai ir Rkumeliai. +et arkli negalima ganyti !lapiose ganyklose, kad jiems nei!siplst i!mirkusios kanopos &ir nei!sivystyt pilnapadi!kumas. 0inkamose ganyklose juos ganyti geriausi a aptvaruose, aptvertuose lygia viela, nes ' spygliuot viel jie daniau susialoja. $uaugusiems arkiiams aptvarai tveriami dviej eili vielos o kumeliams - trij eili. Aumeli aptvar vir!utin8 eil8 geriau tverti i! karteli, > .ne i! vielos, nes bgdami jie jos gali nepastebti ir susieisti. 6eilgam ,ganymuisi arkliai ganykioje ri!ami u apinasrio. 6egalima arkli ri!ti u kojos ir pan#ioti. .5rkli laikymas tvartuose. Qiem veislins kumels, erilai garduose palaidi po vien,> kumeliukai grupmis.temperat4ra <>-<9 M.$antykinis oro drg =>-I> proc. 6at4ralaus ap!vietimo koe"<&<9

20) -rkli! prieau%lio laikymo $i%iena.)ie arklidse auginami grupmis palaidi.Oro temp <>-<9 M.$antykinis oro
drg=>-I>prc. ,ienam gyvuliui skiriama iki <,@ met ?,@-= m 9 ,iki 9,@ met = m, vyresniem Im.Aumeliukam boksai 'rengiami atskiri.

21) P-()+(9-), -2(*), ()+(./-S.-idel8 'tak arklio darbingumui turi teisingas kinkymas. 6epritaikyti
pakinktai trina, daro arkliui nuospaudas. %avalkai ir ba<nelis turi gerai prigulti prie kaklo, lygiai remtis ir nespausti nekliudyti darbo metu arklio judjimui. +alnelis, pakinktai, pavalkai, ienos, sudaro tvirt ir pastovi traukos sistem. Keikalavimai pakinktams&tvirtumas, lengvumas,gamybos ir remonto paprastumas,lengvas atskir dali pakeitimas,universalumas.%akinktai neturi aloti arklio, neapsunkinti darbo ir nedirginti.Aiekvienam arkliui priskiriamas pilnai sukomplektuotas atskiras pakinkt komplektas. %akinktai visada turi b4ti tvarkingi, !varus, i!tepti. Aiekvienam komplekto elementui turi b4ti suteiktas atskiras numeris. %akinktai saugomi ir laikomi atskiroje patalpoje. 5rklio pakinktai po darbo i!valomi i!diovinami. 6audojami 9 kinkymo b4dai& %avalkinisbalninis ir plk!ninis.

22) Paukstides,ju vidaus iren%imai ir matmenys.-nt %rindu laikomu pauksciu $i%iena. Pauk&tids daniausiai
vienaauk!ts, pavi<jonins, be lang.pastatai pig4s, juose ne sunku reguliuoti mikroklimat bei ap!vietim.;rindys pauk!tidse, kur laikomi palaidi pauk!#iai, dedamos medinsgrotels, vielos tinklas arba lygios.%auk!tidi vidus 'rengiamas atsivelgiant ' pauk!#i laikymo b4d, r4!', ami, paskirt'. %alaidiems pauk!#iam laikyti pauk!tids skirstomos ' sekcijas.W <m 9 grind ploto talpinamos ?-@ vi!tos. ,eislinei pauk!#iai laikomi po <9-<D.Aiti linijiniai pauk!#iai po 9>>-D>>. 7esalins .b4na dvejopos - loveliai ir cilindrai su lesal pi<stymo mec(ani mais.7i dai daromi pavieniai (atviri arba udari) ir grupiniai. 5tviras li das skiriamas ?-= vi!toms. ;rupinis li das skiriamas 9@-D> vi!t.,i!toms li dai daromi dviej ir daugiau auk!t.Aiekvieno li do dugnas turi b4ti i!imamas, kad b4t .patogu j' valyti. Aiau!iniai i! li d rieda ' special lovel'.6arveli grindys metalins grotels, pro kurias i!matos byra.6arveli priekyje b4na lesalins, daniausiai <oveliai, ir gralins. 7esalai dalinami mec(ani uotai,gralins kra!to ilgis vi!tai D cm.< automatin gralin I@ vi!tom.%auk!#i laikymo b4dai yra 9&palaid ir narveliuose, ir vieno i! j i!sirinkimas priklauso nuo to, kokiam reikalui jie laikomi& kiau!iniams, msai, veislei.%alaidi pauk!#iai gali laisvai ir daug vaik!#ioti, todl b4na geriau i!sivyst8, stipresni, sveikesni, ta#iau pauk!tidi ore b4na daugiau amoniako, sieros vandenilio, dulki ir mikroorgani m.%alaidi pauk!#iai daniausiai laikomi ant lygi arba vielos tinklo grind ir daug re#iau - ant medini groteli, nes jas ,sunku valyti ir de in"ekuoti..viesos reimas turi 'takos pauk!#i organi mo vystymuisi, lytiniam brendimui, dslumui. ,eisliniams jaunikliams dienomis !viesa nei!jungiama vis par, kad priprast prie aplinkos. ,liau ap!vietimas trumpinamas. 2lgiau kaip <C ( .per par trunkantis ap!vietimas pauk!#ius dirgina, dl to maja j produktyvumas, didja sergamumas. 5p!vietimo intensyvumas turi b4ti ne maesnis kaip @ 2X ir ne didesnis kaip D> 2X. Aai ap!vietimas dar intensyvesnis, danja vi!t ir vi!#iuk kanibali mas.pauk!#i vir!kinimo organai ' aplink !alina daug 'vairi duj. 0ad reik gerai pauk!tids ventiliuoti. ,enti<iuojamojo oro t4r'

geriau.sia apskai#iuoti pagal pauk!#i mas8.reikia tikrinti pauk!tidi oro uter!tum anglies diok sidu, amoniaku, mikrobais, > i! duomen sprendiama, ar jos pakankamai ventiliuojamos. %auk!tidse taip pat reikia tikrinti oro temperat4r, kad jos neb4t ventiliuoj amos per stip,riai ir per daug neatvst, ypa# !altuoju metu, kad jose nesusidaryt pauk!#iams alingas skersvjis.

23) +arveliuose laikomu pauksciu $i%iena.Oro temp <=-<C>M, santykinis oro drgnumas =>-I>:, oro judjimas >,@>,= mGs.MO9->,9: ,6SD-<>mgGmD,S9$-@ mgGmD. -idelse "ermose ir pauk!tynuose pauk!#iai laikomi .tik narveliuose. 7aikymas narveliuose daug ,prana!esnis u palaid pauk!#i laikym& <) tame pa#iame plote telpa 9,>-D,@ karto daugiau pauk!#i; 9) mec(ani uotas ir& automati uotas pauk!#i lesinimas, girdymas, kiau!ini rinkimas, m!lo !alinimas; D) pauk!tid.se visada b4na optimalus mikroklimatas; ?) nereidda kraiko; @) pauk!#iai b4na produktyvesni, o pa!ar ir darbo snaudos maesns.

24) )nku#avimo $i%iena. 2nkubatorijus-spec patalpa, kurioje itaisyti ir Ueikia inkubatoriai. 2nkubatoriusirengimas,kuriame visciukai dirbtinai perinami. 2nkubavimui naudoti kiausiniu, surinktus ne seniau kaip pries D?d. 2 inkubatoriaus patalpa turi patekti apvalytas nuo duliu ir bakteriju oras.,entiliacijos sistema inkubatoriiuje tokia,kad atskiru patalpu oras nesusimaisytu. 2nkubatorijaus patalposr reikia sudaryti tikama mikroklimata.$varb bendri inkubacijos (igienos principai&tinkamose salygose laikyti kaiusinius ventilaicine sistema turi apsaugoti nuo mikroorg plitimo inkubatorijuje darbotoju asmenine (igiena atsargi ir rupestinga elgsena su issiritusiais pauksciukais. 25) 92)'3), *-)(./0 1)G)E+-.Termos veislins ir prekins.)ie jautrus virusinm, bakterinm ligom.Jirtingumas 9>: 'prastas.Jirtingum sumainsim veisiant mi!r4nus.%er metus gaunamas <> vad. 0riu!iuk per metus.7aikymo sistemos&2!orin narvelin(laikomi narveliuose lauke);%a!i4rin(narveliai pastogje);Ndarose triu!idse (laikom i!tisus metus).;eriausia laikyti < ar 9 auk!t narveliuose-pa!i4rse.6arvai statomi 9 eilm. ;rindys plasasins,medins,dvigubu dugnu ar i! vielos tinklo.%ateli narvuose yra 'statomi li dai.?9-?@d.amiaus prieauglis perkeliamas ' grupinius narvus.< patelei skiriama >,?->,=m 9,prieaugliui >,< m9.Hdios bunkerins ar universalios.Hdios i! vielos tinklo ar metalini virb, loveliai / dios 'statomi durelse. ;irdymui 'rengti automationes #iulptukines girdyklas.t <@-9> >M, drgnumas =@-I>:.5p!vietimas triu!iai msai 9> luX,reprodukcijai laikomi triu!iai ?> luX,vjas >,<->,9mGs,MO9>,9,6SD<>mgGmD.%rieauglis ir n!#ios !eriamos D kartus.Aiti triu!iai 9 kart.5tjunkomi <,@ mn. 5tjunkyti keliami ' narvus po <>-9> triu!iuk, o veislinius po D-? ' narv.D mn amiaus veisiniai triu!iukai grupuojami.%atels laikomos po <, o patinai po 9.

26) 9riusides,ju vidaus iren%imai ir matmenys. Termos veislines ir prekines. )autrus virusinems, bakterinem ligom.
Jirtingumas 9>: iprastas. Jirtinguma suma ina veisiant misrunus. %er metus gaunama <>vadu trusiuke per metus. 7aikymo sistemos& <)isorine narveline(laikomi narveliuose lauke), 9) pasiurine (narveliai pastogeje), D) u darose triusidese(laikomi istisus metus). ;eriausia laikyti <-9 aukstu narveliuose-pasiurese. 6arvai statomi 9 eilem. ;rindys plasasine, medines, dvigubu dugnu as ir vielos tinklo. %ateliu narvuose statomi li dai. <,@men prieauglis perkeliamas i grupinius narvus. < patelei skiriama >,?->,=kv.m. , prieaugliui >,<kv.m. *d ios bunkerines ar universalios, is vielos tinklo ar nmetaliniu virbu, loveliai-ed ios istatomi durelese. ;irdymui irengti automatines ciulptukines girdyklos. %rieauglis ir nescios seriamos Dkartus, kiti triusiai 9k. 5tjunkomi <,@ men. 5tjunkomi keliami i narvus po <>-9> trusiuku, o veiliniu po D-? i narva. Ymen am iaus veilsiniai triusiukai grupuojami. %ateles laikomos po <, patinai po 9. 0emp <@-9>laip, dregnumas =@-I>:, apsvietimas 9>luX, reprodukcijai ?>luX, vejas >,<->,9 mGs

27) (ailini!

vreli!(lapi!, audini!,nutrij!,&in&il!6au%inimo $i%iena. 6audojama pa!i4rin laikymo sistema;voljerin laikymo sistema;i!orin urvelin sistema; 5udins-pasiymi se oniniu poravimusi,veda < vad ?

jaunikliai. 5tjunkomi = sav.7yti!kai subr8sta I mn.0uri b4t !viesu,laikomi vielos tinklo narveliuose,vir! ems => cm.9 eilm.0arp gard C cm tarpas 7i das i! i!tisini medini sien, grindys i! vielos tinklo.7i das kabinamas prie narvo vid E cm emiau.W li d daroma E cm anga. %akreikiam !iaudais,drolm. .in!ilos /7aikomi !altuose angaruose,jie yra pilnai udari.6aud keli auk!t narvai.6arvai sujungiami bendru vielos tinklo taku, ' kur' patels gali lengvai i!eiti,patinai negali i!eiti.%atels veislei nuo D mn auginamos indvidualiai,kiti = mn mu!ami. ;arduose turi b4t smlio vonios.)os diena miega.7aps- "erma aptveriama 9 m auk!#io tinkline tvora.6aud !dai tai pastog su narvais.)ie b4na i! medio,metalo. 6utrijos- ) narvas i! namelio ir aptvaro.-aromi i! plyt,betono, vidus skardinis.0arp namelio ir aptvaro landa.,iduje yra baseinlis. 5tjunkomos ?>-=> dien.