2

CIVILINĖS SAUGOS SIGNALAI

 3

Siekiant laiku perspėti gyventojus ir valdymo grandis apie gresiantį avarijų, gaivalinių
nelaimių bei kitų ekstremalių situacijų pavojų ir užtikrinti šios informacijos operatyvų perdavimą,
yra patvirtinti 8 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. liepos 30 d. potvarkiu Nr.766p. )
perspėjimo signalai
 Dėmesio visiems!
Tai pagrindinis įspėjamasis garsinis civilinės saugos signalas, perduodamas įjungus
centralizuotai valdomas arba gamyklų, įmonių, laivų, garvežių, specialiųjų tarnybų automobilių
sirenas. Juo atkreipiamas gyventojų dėmesys į tai, kad susidarė ypatingos aplinkybės ir jie privalo
kuo greičiau įsijungti radiją (I ar II programą, o Klaipėdos apskrityje, kur girdima, radijo stotį
“Laluna” transliuojamą 94,9 MHz dažniu) ar televizorių (LTV programą), nes per šias visuomenės
informavimo priemones bus perduodamas civilinės saugos signalas bei žodinis pranešimas apie
susidariusią padėtį. Šis signalas gali būti skelbiamas iškilus bet kuriai grėsmei.
 Radiacinis pavojus!
Tai tiesioginės radioaktyviojo užteršimo grėsmės signalas.
 Cheminis pavojus!
Juo pranešama apie tiesioginio cheminio užteršimo grėsmę.
 Uragano pavojus!
Juo informuojama apie stichinio ar katastrofinio meteorologinio reiškinio grėsmę.
 Potvynio pavojus!
Tai signalas įspėjantis apie hidrologinio reiškinio - potvynio - grėsmę liūčių, sampūtų ar
intensyvaus polaidžio metu pakilus upėse vandens lygiui.
 Katastrofinis užtvindymas!
Tai katastrofinio užtvindymo grėsmės dėl avarijos Kauno hidroelektrinės užtvankoje
signalas.
 Oro pavojus!
Tai signalas apie tiesioginę priešo aviacijos užpuolimo grėsmę.
 Oro pavojaus atšaukimas!
Tai signalas, pranešantis apie priešo aviacijos antskrydžio pabaigą.

POTVYNIO PAVOJUS
 4

1.pav.Potvynis

„Potvynio pavojus“ – signalas apie potvynio grėsmę dėl polaidžio ar intensyvių liūčių upėse,
vandens lygiui pakilus iki pavojingos ribos. Jis kartu su reikalinga informacija perduodamas per
visuomenės informavimo priemones. Skelbiamas apskričių viršininkų, savivaldybių ir
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento sprendimu.

Išgirdus šį signalą privaloma:

 pasirūpinti savo turtu, gyvuliais, namais,

 namuose sukelti daiktus kuo aukščiau, įrenginių (mechanizmų) metalines
konstrukcijas patepti tepalu,
 apsirūpinti plaukiojimo priemonėmis, gumine avalyne,
 turėti ne mažiau kaip 10-čiai parų ilgai negendančių maisto produktų, medikamentų,
geriamojo vandens, degtukų, žvakių, žibalinių lempų, malkų, mobiliojo ryšio telefoną, radijo
imtuvą.

Nutarus evakuotis privaloma:

 prieš paliekant namus, užsukti vandens, dujų sklendes, išjunkti elektrą,

 pasiimti dokumentus, pinigus, vertybinius popierius, brangenybes, būtiniausius
daiktus, maisto produktų, medikamentų,
 užrakinti duris, uždaryti (užkalti) langus,
 apie išvykimą informuoti seniūniją, kad būtų žinoma, kiek žmonių liko galimo
potvynio (užtvindytoje) teritorijoje.

KAIP ELGTIS POTVYNIO METU

 5

2 pav. Apsemtas kelias

Būdinga Lietuvai gaivalinė nelaimė yra potvyniai. Juos sukelia smarkios liūtys, sparčiai
tirpstantis sniegas, upių poplūdžiai, prasidėję dėl pasikeitusio vėjo upių žiotyse atvaryto vandens.
Kasmetiniai potvyniai kelia grėsmę gyventojų sveikatai, gyvybei ir jų turtui, todėl jam būtina iš
anksto rengtis. Civilinės saugos departamento specialistai pataria gyventojams, kaip reikėtų elgtis,
kad potvynio metu būtų išsaugota gyvybė ir patirta kuo mažiau turtinių nuostolių.
Prieš prasidedant potvyniui, geriausia žmonių apsaugos priemonė – jų evakavimas iš
pavojingos vietovės. Patariama nėščioms moterims, ligoniams, senyvo amžiaus žmonėms, vaikams
iš potvynio zonos išvykti į saugesnes vietas. Jeigu nusprendėte likti potvynio zonoje, turite pradėti
rengtis galimam potvyniui, įsigyti patikimą plaukiojimo priemonę (plaustą, valtį), apsirūpinti
reikiama neperšlampama apranga (žvejų batais, gumine avalyne ir kt.), parūpinti ne mažiau kaip 10
-čiai parų: ilgai negendančių maisto produktų, medikamentų, geriamojo vandens degtukų, žvakių,
žibalinių lempų, žibalo, žibintų, malkų, mobiliojo ryšio telefoną ir atsarginius maitinimo elementus.
Turite paruošti gyvuliams, baldams paaukštinimus, gerai izoliuoti visus elektros laidus, kad
neįvyktų trumpasis jungimas, iš rūsių išnešti daržoves, maisto atsargas, vertingus daiktus.
Lengvesnius daiktus kuriuos gali sugadinti vanduo, privalote nunešti į viršutinius aukštus, pastoges.
Būtinai užsandarinkite šulinius, kad į juos nepatektų užterštas paviršinis vanduo. Viršutinį šulinio
rentinį patartina apiplūkti moliu, o aplink šulinį suformuoti nuolydį, kurį reikėtų išgrįsti akmenimis
arba išbetonuoti. Apsaugokite sodybą nuo ledo lyčių, įkalkite apsauginius stulpus. Pažymėkite
vėliavėlėmis ar kitais ženklais, kaip privažiuoti nuo pagrindinio kelio iki sodybos. Išvežkite iš
užliejamų vietų trąšų ir pesticidų atsargas. Patikrinkite, kad garažuose, ūkiniuose pastatuose,
sandėliukuose neliktų atvirų teršalų (chemikalų, tepalų ir kt.), kurie gali užteršti aplinką.
Užsandarinkite naftos produktų saugyklas. Patepkite storu tepalo sluoksniu paliekamų įrenginių
(mechanizmų) metalines detales, sutvirtinkite atskiras konstrukcijas. Apdrauskite savo ir šeimos
narių gyvybę bei turtą. Jei nutarėte išvykti į saugesnę vietovę, prieš palikdami namus užsukite
vandens, dujų sklendes, išjunkite elektrą, pasiimkite dokumentus, vertybes, būtiniausius daiktus,
 6

maisto atsargų, medikamentų, užrakinkite duris, uždarykite (užkalkite) langus. Kad būtų žinoma,
kiek žmonių liko užtvindytoje teritorijoje, užsiregistruokite seniūnijoje.
Kilus potvyniui rekomenduojama evakuotis iš potvynio zonos. Gyventojams, kurie
nusprendė nesikelti iš savo gyvenamosios vietos, patariame: palaikyti ryšį su kaimynais ir būti
pasiruošę vieni kitiems padėti; jei apie namus jau kyla vanduo, lipkite į viršutinius aukštus, jeigu
namas vienaukštis – įsitaisykite pastogėje esančiose patalpose.

Mokėkite pagalbos ženklus. Iškeltas audeklo gabalas (naktį – žibinto šviesa) – reikalinga
pagalba. Mosavimas audeklo gabalu (naktį – mirksinti žibinto šviesa) - reikalinga skubi pagalba.

3.pav. REIKALINGA PAGALBA Iškelti vėliavėlę aukštyn ir laikyti. Galima iškelti vėliavėlę arba audeklo
skiautę ant karties, ant namo stogo, virs medžio, kad gerai matytųsi iš aukštai

4.pav. REIKALINGA SKUBI PAGALBA Mojuoti vėliavėle.

Brisdami užlietomis vietovėmis, kad neįsmuktumėte į vandens išplautą duobę, kelią

tikrinkite kartimi. Jei tektų eiti keliese per užtvindytą vietovę, patartina susirišti virve. Jei
įkristumėte į vandenį, nusimeskite sunkius drabužius ir apavą, bandykite įsikibti į netoliese
plaukiojančius ar virš vandens kyšančius daiktus, kuo tvirčiau laikykitės ir laukite pagalbos.
Padėkite laukiniams žvėreliams (stirnoms, lapėms, kiškiams), patekusiems per potvynį į bėdą. Iš
pavienių sausumos salelių perkelkite juos į laukus.
 7

5 pav. Ištvinusi upė.

Pasibaigus potvyniui, draudžiama liesti nutrūkusius laidus, patiems atlikti elektros tinklų ir
elektros įrenginių remonto darbus, įjungti agregatus, stakles ir kitus įrengimus.
Praneškite atitinkamoms tarnyboms apie gedimus elektros tinkluose, vandentiekio ir dujų
sistemose ir laukite jų pagalbos.
Nevalgykite vandenyje mirkusių maisto produktų. Kad išvengtumėte per vandenį plintančių
infekcinių ligų (dizenterijos, choleros, vidurių šiltinės, poliomielito ir kt.): išvalykite šulinius:
ištraukite šiukšles, pagalius, išsemkite nešvarų vandenį ir išdezinfekuokite šulinį chlorkalkių tirpalu
(1 m3  vandens –  400–600 g chlorkalkių miltelių). Po paros atsiradusį vandenį išsemkite. Dėl
geriamojo vandens kokybės kreipkitės į Visuomenės sveikatos centrą arba į apskrities valstybinės
maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją. Praneškite seniūnijai apie potvynio metu patirtus
nuostolius.
 8

Išvados

Ruošiantis potvyniui patartina išvykti į saugesnę vietovę. Prieš palikdami namus, užsukite
vandens ir dujų čiaupus, išjunkite elektrą, pasiimkite dokumentus. vertybes. būtiniausius daiktus.
maisto atsargų, medikamentų, užrakinkite duris, uždarykite (užkalkite) langus. Jeigu nusprendėte
neišvykti iš savo namų:

 Apdrauskite savo bei šeimos narių gyvybes bei turtą.

 Įsigykite patikimą plaukiojamąją priemonę (plaustą, valtį).
 Apsirūpinkite reikiama apranga (žvejų batais, puskombinezoniais),
 Įsigykite būtiniausių prekių ne mažiau kaip 10 parų:
o ilgai negendančių maisto produktų,
o degtukų, žvakių, malkų,
o žibalo žibalinėms lempoms ir žibintams,
o geriamojo vandens,
o medikamentų, telefono ryšių priemonių bei jų elementų.
 Paruoškite baldams, gyvuliams paaukštinimus;
 Iš rūsių išneškite daržoves, maisto atsargas, daiktus;
 Paruoskite pašarų atsargų gyvuliams;
 Gerai izoliuokite visus elektros laidus, kad neįvyktų trumpas sujungimus;
 Daiktus, kuriuos gali sugadinti vanduo. sukelkite į viršutinius aukštus, pastoges;
 Užsandarinkite šulinius;
 Apsaugokite sodybą nuo ledo lyčių, apsodinkite ją medžiais arba statykite apsauginius
stulpus.

Potvynio metu reikia klausytis per radiją ir televiziją informacijos apie potvynį, vykdyti
specialistų rekomendacijas. Kasdien palaikyti ryšį su kaimynais ir būti pasiruošusiems vienas kitam
padėti. Turėti lazdą, skarą, šviesios medžiagos gabalą dar geriau - vėliavą, kad gelbėtojai iš toli
pamatytų ir suprastų, kad Jums reikalinga pagalba. Nakties metu galima panaudoti mirksinčią
žibinto šviesą, kasdien domėtis savo ūkio būkle. Būti susipažinus su pagalbos ženklais:

 iškelta vėliava - reikalinga pagalba,

 mojuoti vėliava reikalinga skubi pagalba.
 9

Brendant užlietomis vietomis, saugotis nematomų duobių ir sraunių vietų, kelią tikrinti tik su
kartimi. Einant grupėmis per užtvindytą vietovę, patartina susirišti virvę. Vykstant į gelbėjimo
darbus, reikia būti ištvermingiems, nesukelti panikos ir tiksliai vykdyti gelbėtojų nurodymus.
Patekus į vandenį, reikia nusimesti sunkius drabužius ir apavą, susirasti netoliese plaukiojančius ar
virš vandens kyšančius daiktus, laikytis ir laukti pagalbos.

Pasibaigus potvyniui būtina:

 Išvalyti šulinius.
 Patikrinti Visuomenės sveikatos centre geriamo vandens kokybę.
 Nevalgyti vandenyje mirkusių maisto produktų,
 Apie gedimus elektros tinkluose, vandentiekio. dujų, ūkio sistemose pranešti
atitinkamoms tarnyboms.
 Griežtai draudžiama liesti įtrūkusius laidus, patiems savavališkai atlikti remonto
darbus elektros tinkluose ir elektros įrenginiuose, patiems įjungti agregatus, stakles ir kitus
įrengimus be atitinkamų tarnybų specialistų pagalbos.

Apie potvynio metu patirtus nuostolius informuoti vietos valdžią, draudimo kompaniją, jei
apdraudėte savo turtą.