Žmogaus saugos referatas

BENDRI IŠGYVENIMO
ATOKIOJE VIETOVĖJE
PRINCIPAI

Kaunas,
2020 12 21
 Turinys:

1. Įvadas;

2. Išgyvenimas;

3. Pirmieji veiksmai, įvykus nelaimei ar

susiklosčius ekstremaliai situacijai atokioje
vietovėje;

4. Kaip sukurti ugnį be degtukų;

5. Ko negalima daryti įvykus nelaimei;

6. Pagrindiniai pagalbos signalų perdavimo

būdai;

7. Ką daryti, kai trūksta maisto ir vandens;

8. Nuorodos.
 1. Įvadas

Žmogui ar žmonių grupei netikėtai atsidūrus laukinėje gamtoje, sveikatai ir gyvybei iškyla daug
pavojų. 90 proc. tragiškai pasibaigusių atvejų priežastys – badas, troškulys, karštis, šaltis, baimė,
pervargimas, vienatvė.

Ar įmanoma išgyventi, patekus į situaciją, kurioje slypi tiek neįprastų pavojų? Taip, jeigu turite
pakankamai žinių ir įgūdžių. Pagrindiniai išgyvenimo principai – pasirengimas veikti ekstremalios
situacijos metu, noras išgyventi, savisaugos būdų žinojimas, išgyvenimo įgūdžiai, bendras fizinis
pasirengimas ir teisingas gelbėjimosi darbų organizavimas.

Pasirengimas veikti ekstremalios situacijos metu - sąmoningas, apgalvotas žinojimas „ką daryti
jeigu.....“ .Todėl prieš einat į turistinį žygį ar net grybauti, reikia apgalvoti, kaip reikėtų pasielgti
vienoje ar kitoje situacijoje. Kuo sudėtingesnis žygis, tuo pasirengimas turėtų būti kruopštesnis:
atidžiau parenkamas avarinis rinkinys, paimamas didesnis neliečiamų atsargų rezervas.
Planuojamas maršrutas turi būti gerai apgalvotas, įvertinti visi pavojai ir aptarta su grupe, kaip
reiktų elgtis vienos ar kitos ekstremalios situacijos metu. Kiekvienas grupės narys turi žinoti, už ką
jis bus atsakingas susiklosčius ekstremaliai situacijai. Kuo geriau bus apgalvotos įvairios galimos
situacijos, tuo bus didesnė tikimybė, kad pavyks išvengti aukų.
 2. Išgyvenimas

Ekstremalioje situacijoje pagrindinis tikslas turi būti noras išgyventi. Noras išgyventi turi būti
sąmoningas ir tikslingas. Galima tai pavadinti siekiu išgyventi. Geriausi išgyvenimo įgūdžiai,
didžiausias avarinis komplektas nepadės išgyventi, jeigu žmogus susitaikys su likimu. Ilgalaikis
išgyvenimas pagrįstas ne instinktyviu noru „aš nenoriu mirti“, bet sąmoningu tikslu „aš turiu
išgyventi“. Noras išgyventi turi remtis ne instinktais, o sąmoninga būtinybe.

Siekis išgyventi avarinėje situacijoje turi būti įgyvendinamas konkrečia veikla. Pasyvus elgesys
gimdo depresiją. Emocijos taip pat pavojingos. Gailėtis savęs ar įsivaizduoti savo žūties variantus
tikrai nepatartina. Atvirkščiai – reikia įtikinėti save ir kitus, kad tolesnė kova dėl išgyvenimo yra
būtina. Visiškai išsekus, kai savos gyvybės išsaugojimas nėra stimulas ir mirtis jau ne baugina, o
atrodo tarsi vienintelis išsigelbėjimas iš kasdienių kančių, reikia prisiminti artimuosius ir draugus,
kuriems esi reikalingas.

3. Pirmieji veiksmai, įvykus

nelaimei ar susiklosčius
ekstremaliai situacijai
atokioje vietovėje:
• įvertinti situaciją, galimas grėsmes;

• kuo skubiau palikti pavojingą zoną;

• sužeistiesiems suteikti pirmąją medicinos pagalbą;

• pasikeisti sušlapusius, suplėšytus drabužius, esant šaltam orui, kuo šilčiau apsirengti;

• apsisaugoti nuo nepalankių oro sąlygų – pasistatyti laikiną priedangą;

• inventorizuoti visus grupės daiktus;

• paskirstyti šiltus drabužius;

• surinkti produktų ir daiktų neliečiamas atsargas;

• numatyti tolimesnių veiksmų taktiką.

4. Kaip sukurti ugnį be

degtukų:
Reikia sukurti ugnį, bet neturi jokių degtukų? Yra daug būdų užkurti liepsnelę, degančią iki tol,
kol jūs turesite galingą laužą. Yra keli skirtingi metodai, užkurti ugnį, priklausomai nuo to, ką
jūs turite su savimi.

Daiktai kuriuos galite panaudoti užkurti ugnį:

* Padidinamasis stiklas(akinių lęšiai, butelis ir pan.)

* Pluoštas degios medžiagos(šiaudai, pagaliukai, sausa žolė ir pan.)

* Titnagas

* Šautuvas su šoviniais
* Peilis

Iš pradžių surinkite pradžią savo laužui – medžio drožlių, sausos žolėss, mažų pagaliukų.

Nesvarbu kokiu būdu kursite ugnį, pradžioje reikia pasiruošti pluoštą greitai užsidegančių
medžiagų. Savo paruoštą mini lauželį suspauskite proto ribose ir palikite vietos cirkuliuoti orui
ir padarykite jį panašų į paukščio lizdą. Būkite pasiruošę didesnių malkų, kai pavyks užkurti
liepsną.

Naudokite padidinamąjį stiklą jei yra saulėta: nukreipkite stiklą į saulę ir sukoncentruokite
spindulį į savo mini laužą. Kai tik pamatysite dūmus atsargiai pūskite, taip turėtų įsiliepsnoti
ugnis. Sudužę stiklai, buteliai ir pan. dalykai gali suveikti, jei bus tikrai labai saulėta.

Jeigu turite titnagą, jums labai pasisekė, jei nelyja turėtumėte greitai užkurti savo mini laužą,
skeldami kibirkštį su titnagu.

Jei turite šautuvą su kulkomis :) Išimkite kulką iš šautuvo ir atsargiai pradarę ją išpilkite puse
parako ant savo mini laužo, jei turite dujines kulkas geriau taip nedarykit. Įdėkite kulką su puse
parako atgal į šautuvą, pasidėję patogiai mini laužą stabilioje vietoje, iššaukite į jį, laužas turėtų
iškart užsidegti.

Jei neturite nieko, kaip dažniausiai ir būna, jums reikia susirasti tvirtą sausą pagaliuką ir
platesnę sausą lentelę ir labai daug kantrybės, viduryje lentelės peiliu ar kokiu kitu būdu
 padarykite pagaliuko pločio skylutę ir aplink ją sudėkite savo mini laužą, tada nusiteikite stipriai
sukioti pagaliuką kol pamatysite dūmus, atsiradus dūmams švelniai pūskite į žariją taip turėtų
įsiliepsnoti ugnis

5. Ko negalima daryti įvykus

nelaimei:
• veikti paklūstant emociniam situacijos vertinimui;

• palikti nelaimės vietą neįsitikinus, kad iš jos išėjo visi grupės nariai;

• iš nelaimės vietos evakuotis individualiai;

• užsiimti antraeiliais darbais, nesuteikus pirmosios medicinos pagalbos.

6. Pagrindiniai pagalbos
signalų perdavimo būdai:

• signalinės raketos;

• laužų šviesa ir dūmai;

• ryškūs drabužiai;

• garsiniai signalai;

• šviesos signalai;

• vėliavos, balionai ir aitvarai;

• aplinkos žymėjimas.

Signalinis laužas – pats paprasčiausias ir seniausias pagalbos signalo perdavimo būdas. Ryškus
laužas naktį iš lėktuvo matosi už 20 kilometrų, o nuo žemės – už 8 kilometrų. Geriausia laužą kurti
kuo atviresnėje ir kuo aukštesnėje vietoje. Geriausia sukurti ne vieną, o kelis laužus, išdėstytus
kokia nors geometrine forma. Trys laužai, išdėstyti vienas nuo kito trijų šimtų metrų atstumu ir
sudarantys taisyklingą trikampį, arba trys laužai išdėstyti tiesia linija yra tarptautinis pagalbos
signalas. Nesvarbu, kaip išdėstomi laužai, atstumas tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 30-50 metrų.
Jeigu sukurtas tik vienas laužas, jį periodiškai reikėtų uždenginėti šakomis ar audinio gabalu, kad
trūkčiojanti laužo šviesa labiau atkreiptų dėmesį. Periodiškai uždenginėjamu laužu galima perduoti
pagalbos signalą Morzės abėcėlės ženklais. Užkūrus laužą būtina pasirūpinti, kad šalia būtų
pakankamai kuro atsargų ir lemiamu momentu laužas neužgestų. Stipriai lyjant ar sningant kuro
atsargas ir laužavietę reikėtų uždengti. Ryškią saulėtą dieną gerai matomi balti dūmai, todėl į laužą
reikėtų įdėti drėgnų šakų, sausų samanų ar sausos žolės. Apsiniaukusią dieną gerai matomi tamsūs
dūmai – tada į laužą reikėtų krauti žalių lapų, drėgnų samanų ar gumos.

Signalinė raketa –vienas iš paprasčiausių būdų perduoti pagalbos signalą. Pagalbos signalu
laikomos viena ar kelios ryškiai raudonos ar avietinės spalvos žvaigždutės, paleistos viena po kitos,
arba raudona ilgai šviečianti parašiutinės raketos šviesa.

Pagalbos galima kviestis ir garsiniais signalais. Garsas, sukurtas mechaninėmis priemonėmis,

girdisi dvigubai toliau negu žmogaus balsas. Garsiniu pagalbos signalu laikomi atskiri garsai,
periodiškai pasikartojantys kas 1 minutę arba 6 atskirų garsų grupė, po kurių daroma pauzė.
Geriausiai girdimas pavėjui paleistas garsas. Perduodant garsinį pagalbos signalą būtina atsistoti
kuo aukščiau, kadangi bet kokia kliūtis silpnina garsą. Tuo tarpu rūkas ne trukdo garsui sklisti, o
padeda.

Pagalbos signalo perdavimas elektros priemonėmis. Geriausiai turistiniame žygyje turėti specialų
žibintą su ksenonine lempa, kuris perduoda šviesos blyksnius net 10 kilometrų atstumu. Neturint
specialaus žibinto, užtektų ir paprasto žibintuvėlio. Žibintuvėliu perduodamas signalas gali būti
matomas už 2–4 kilometrų. Ruošiantis į žygį, būtina į žibintuvėlį įdėti naujus elementus ir pasiimti
atsarginius, supakavus juos taip, kad nepatektų drėgmės. Žibintuvėliu galima perduoti pagalbos
signalą ar kitus pranešimus Morzės abėcėle. Norint perduoti tarptautinį pagalbos šauksmo signalą
SOS, signalizuoti reikia taip: trys trumpi blyksniai, trys ilgi blyksniai, trys trumpi blyksniai ( ... – –
– ... ).
 7. Ką daryti, kai trūksta maisto
ir vandens
Pasirūpinus pavojaus signalo perdavimu, reikia pasirūpinti, kad nepritrūktų labiausiai reikalingų
daiktų: vandens, maisto, ugnies ir būsto.

Vandens paieškomis reikia užsiimti pirmiausia, ypač jeigu jo nėra arba yra mažai. Miškingose
vietose, kur arti nėra gyvenviečių, upelių ir šaltinių vandenį galima gerti tiesiai iš vandens telkinio.
Jeigu yra tik stovinčio vandens telkinys, vandenį reikėtų dezinfekuoti arba virinti. Dezinfekcijai
tinka jodo, kalio permanganatas, net paprasta druska (vienas valgomas šaukštas 1–2 litrams
vandens). Dezinfekuotą vandenį galima gerti po 15–30 minučių. Gera dezinfekavimo priemone
laikomas ir sidabras. Todėl visi žmonių, patekusių į ekstremalią situaciją, sidabriniai papuošalai turi
būti panaudoti vandeniui dezinfekuoti. Į virinamą vandenį patartina įdėti 100–200 gramų jaunų
eglių, pušų ar kadagių šakučių ir pavirinti 10–30 minučių.

Ugnis – tai šiluma, apsauga, šiltas maistas, karštas vanduo, sausi drabužiai, pavojaus signalo
perdavimas. Svarbu mokėti sukurti laužą bet kokiomis oro sąlygomis ir parinkti jam tinkamą vietą.

Laužo vieta turi būti apsaugota nuo vėjo, išvalyta nuo lapų, samanų, sausų šakų ir sausos žolės. Jei
žemė šlapia ar padengta sniegu, laužas kuriamas ant pagrindo, sudėto iš žalių rastų ir apipilto
žemėmis, arba ant akmenų. Akmenys neturi būti porėti ar ištraukti iš vandens. Jeigu pučia stiprus
vėjas ir nėra užuovėjos, laužas kuriamas iškastoje pailgoje duobėje, arba aplink laužavietę sukrovus
didesnius akmenis. Kadangi akmenys sulaiko šilumą – bus taupomas kuras.

Prakurams tinka medžiaga, užsideganti nuo vienos kibirkšties. Tai gali būti plona beržo tošis, sausa
žolė, smulkios, sausos skiedros, išpurenta vata, eglės kankorėžiai, pušies spygliai, paukščių lizdas ir
t. t. Laužas kuriamas, aplink prakurus iš plonų skiedrų pastačius „piramidę“. Jeigu labai vėjuota,
prakurai dedami prie didesnio rąsto pavėjinėje pusėje ir uždengiami plonomis skiedromis. Kai
ugnis gerai įsidega, degančios malkos pernešamos į laužui paruoštą vietą. Laužui geriausiai tinka
kieta mediena: ąžuolas, uosis. Malkos iš tokių medžių ilgiau dega, yra kaitresnės. Eglinės, pušinės,
beržinės malkos yra blogiausios. Drėgnas, žalias malkas reikia džiovinti. Geriausia rąstus sukrauti
priešvėjinėje laužo pusėje: malkos džiūs ir laužas bus apsaugotas nuo vėjo.
Kadangi lengviausia užkurti laužą degtukais, juos ypač reikia taupyti ir saugoti nuo drėgmės. Jeigu
degtukai drėgni, reikia juos džiovinti. Vienas iš džiovinimo būdų – po vieną degtuką laikyti
plaukuose (jeigu plaukai sausi ir pakankamai švarūs). Kad taupiau naudotume degtukus, kiekvieną
kartą pirmiausia reikėtų uždegti žvakę, nes kuriant laužą vieno degtuko gali ir neužtekti.

O ką daryti, jei degtukų nėra? Tai jau ne ekstremali situacija, o katastrofa! Reikia prisiminti ir
išbandyti visus galimus primityvius ugnies gavimo būdus. Lengviausias būdas –žiežirbų skėlimas
daužant kietą akmenį metaliniu daiktu: kirviu, peiliu taip, kad įskeltos žiežirbos kristų ant po
akmeniu padėtų prakurų. Kitas pirmykštis ugnies išgavimo būdas – dviejų sausų medžio gabalų
trynimas. Jeigu šviečia saulė, ugnį nesunku įkurti naudojant akinius, optinius prietaisus, fotoaparato
lęšius.

Ilgalaikiam išgyvenimui labai svarbu pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų. Jeigu nėra įprastų
palapinių, reikia statytis laikiną „būstą“: pašiūrę, palapinę. Priedangos tipas priklauso nuo turimos
statybinės medžiagos, aplinkos bei oro sąlygų. Prieš statant priedangą reikia nuspręsti, nuo ko ji turi
saugoti – nuo sniego, lietaus, vėjo, neigiamų oro temperatūrų, uodų, saulės. Po to parenkama
tinkama vieta. Laikinos priedangos nepatartina statyti aukštose, atvirose reljefo vietose, slėniuose ir
giliose įdubose (ten drėgna ir šalta, ypač naktį). Neverta statytis „būsto“ labai arti vandens – čia
daug įvairiausių vabalų, uodų, o užėjus stipriai liūčiai, gali užlieti potvynio vanduo. Reikėtų vengti
vietos netoli pavienių medžių – į juos gali trenkti žaibas. Taip pat patartina apsidairyti, ar šalia nėra
laukinių bičių ir vapsvų lizdų.

Jeigu nėra jokių tinkamų statybinių medžiagų, galima pasinaudoti natūraliomis priedangomis.
Pavyzdžiui, svyrančios iki žemės medžių šakos gali apsaugoti nuo nepalankių oro sąlygų. Tinkama
vieta – natūralus reljefo įdubimas. Jis apsaugos nuo vėjo, o sukonstravus stogą, jame galima
apsisaugoti ir nuo lietaus ar sniego. Stogas daromas, ant įdubimo suklojus kelias storas šakas,
galinčias išlaikyti storesnį rąstą, ant kurio toliau dedamos plonos šakos, lapai, samanos.

Turint brezento, polietileno ar kitos neperšlampamos medžiagos, galima susiręsti priedangą,

pasinaudojus keliomis storesnėmis šakomis ir virve arba plona tiesia šaka. Neperšlampamos
medžiagos kraštus reikia prispausti akmenimis arba įkalti kuoliukus. Svarbu neužmiršti aplink bet
kokį pasistatytą būstą iškasti griovelį, kad viduje nesikauptų vanduo.

Jeigu nelaimė nutiko sniegingą žiemą, patartina statyti būstą iš sniego. Toks būstas turi daug
privalumų: jo statybai nebūtina patirtis ir nereikia daug įrankių – pakanka nedidelio kastuvo ar
didesnio peilio. Kadangi sniegas porėtas, jis gerai sulaiko šilumą. Be to, gerai pastatytas būstas
neturi plyšių ir šiltas oras neišeina į lauką.

Slėptuvės iš sniego, pastatytos per pusantros ar dvi valandas, patikimai apsaugo nuo vėjo ir šalčio.
Kai lauke 30–400C laipsnių speigas, gerai pastatytame sniego namelyje vien savo kūno šilumos
dėka temperatūrą galima pakelti iki 5–100C šilumos.

Kaip pasikloti patogų guolį? Minkštam čiužiniui tinka nedidelės pušų, eglių šakelės, kurias reikia
susmeigti kampu į žemę, kaip čerpes. Kuprinę ar atsarginius marškinius prikimšus smulkių kokio
nors spygliuočio šakelių ar sausus žolės, galima pasidaryti puikią pagalvę.
 8. Nuorodos

http://burys01.mw.lt/Isyvenimas

http://www.bushcraft.lt/tag/isgyvenimas-gamtoje/

http://www.tpl.lt/kaip-sukurti-ugni-be-degtuku/

https://www.youtube.com/watch?
v=11UD9gLNlHs&ab_channel=HowtoSurvive