Šią knygą nusipirko vilija kizyte vilijag321@gmail.

com

Napoleon Hill

Mąstyk ir būk turtingas!

Leidykla „Luceo“, 2008
ISBN 978-9955-678-45-8
El. versiją paruošė:
www.skaitykle.lt
 Versta iš leidinio:
Think and grow rich
action pack
by Napoleon Hill
A Plume Book
ISBN: 978-0-452-26660-2

Iš anglų kalbos vertė Živilė Šileikaitė

 Pratarmė
KIEKVIENAME ŠIOS KNYGOS SKYRIUJE AŠ KALBU APIE
PASLAPTĮ, KURI PADEDA UŽDIRBTI PINIGŲ. Pažinę šia paslaptį,
praturtėjo šimtai žmonių. Ir jų biografijas aš esu išstudijavęs.
Daugiau nei prieš pusę amžiaus mano dėmesį į tą paslaptį atkreipė Endriu
Karnegis (Andrew Carnegie). Šis pagyvenęs, meilaus veido škotas mestelėjo
man, tuo laiku dar berniūkščiui, tą mintį lyg tarp kitko, tada atsišliejo krėsle ir
įsmeigė į mane akis – jam rūpėjo sužinoti, ar man pakaks nuovokos iki galo
suprasti jo žodžių svarbą.
Įsitikinęs, jog suvokiau esmę, jis pasidomėjo, ar norėčiau jo paslaptį
atskleisti pasauliui: žmonėms, kurie jos nežinodami gali niekada nepasiekti
sėkmės. Tai truksią, pridūrė jis, dvidešimt, o gal ir daugiau metų. Sutikau. Ir
padedamas Endriu Karnegio, savąjį pažadą tesėjau.
Mano knyga yra apie tą paslaptį. Ir apie žmonės, kurie ja pasinaudojo.
Endriu Karnegis nusprendė, kad magiškasis receptas, sukrovęs jam turtus,
turi patekti į žmonių rankas, idant šie irgi išmoktų „daryti“ pinigus. Jis
tikėjosi, jog, atsižvelgdamas į kiekvienos profesijos atstovų gyvenimo patirtį,
sugebėsiu atskleisti jo patarimų veiksmingumą. Karnegis, be to, buvo
įsitikinęs, jog sėkmės receptas turėtų būti įtrauktas į visų mokyklų bei
universitetų programas. Jeigu jis būtų tinkamai dėstomas bei studijuojamas,
mokymo sistemą sukrėstų esminiai pokyčiai, o studijų laikas sutrumpėtų
mažiausiai dvigubai.
Tikri pasakojimai apie nuostabią paslapties jėgą
Skyriuje „Tikėjimas“ jūs perskaitysite kelias nepaprastas istorijas, kurios
liudija, kad sėkmės receptas gali padėti visiems, kurie yra pasirengę juo
pasinaudoti.
Štai Čarlzas M. Švabas (Charles M. Schwab), pasinaudojęs tuo receptu,
susikrovė didžiulius turtus ir juos su kiekviena diena gausino. Karnegio
receptas padėjo jam uždirbti maždaug šešis šimtus milijonų dolerių.
Turbūt jau supratote, ką ši knyga gali jums duoti… su sąlyga, aišku, jeigu
patys žinote, ko norite iš gyvenimo.
Kaip ir tikėjosi E. Karnegis, tūkstančiai žmonių, vyrų ir moterų, pažino šią
paslaptį bei ja pasinaudojo. Vieni užsidirbo pinigų ir tapo turtingi. Kitiems
stebuklingas receptas pravertė šeimose – ten įsivyravo taika ir ramybė.
Arturas Nešas (Arthur Nash), siuvėjas iš Cincinačio, Karnegio receptą
išbandė su savo bankrutuojančiu verslu – jo įmonė atgimė ir suklestėjo. Nors
Nešo jau nebėra tarp gyvųjų, jo įmonė klesti iki šiol. Eksperimento sėkmė
buvo tokia akivaizdi, jog žurnalistai pralobo vien todėl, jog rašė straipsnius
apie jį.
Dalaso gyventojas Stiuartas Vijeras (Stuart Ostin Wier) taip pat pažino
sėkmės paslaptį. O pažinęs, jis metė senąjį amatą ir ėmė studijuoti teisę. Ar jį
lydėjo sėkmė? Apie tai jūs perskaitysite knygoje.
Paslaptis, apie kurią kalbu, šioje knygoje minima mažiausiai šimtą kartų.
Vis dėlto tikslaus jos apibūdinimo neaptiksite. Manyčiau, naudingiau ją
aprašyti užuominomis, kad visi, kurie yra pasirengę ir trokšta ją atskleisti,
patys atrastų konkrečią formuluotę. Štai kodėl Karnegis stebuklingąjį receptą
man nupasakojo bendrais bruožais ir nesigilindamas į smulkmenas.
Kas turi ausis, teklauso
Jeigu pasiryžote pasinaudoti paslaptimi, po dalį jos rasite kiekviename
knygos skyriuje. Nesakysiu, kaip nustatyti, ar esate pasirengę sužinoti
paslaptį ir ja pasinaudoti. Jeigu visko nesužinosite savarankiškai, neteksite
daug galimybių.
Paslaptis padėjo dvidešimt aštuntajam Amerikos prezidentui Vudro
Vilsonui (Woodrow Wilson) vadovauti šalies armijai per Pirmąjį pasaulinį
karą. Paslaptis buvo perduota kiekvienam kareiviui prieš šiam išvykstant į
mūšių laukus. Taip pat ta paslaptis padėjo Vilsonui rinkti lėšas, reikalingas
karo pramonei.
Išskirtinis paslapties bruožas yra tas, jog savarankiškai ją atskleidęs
žmogus būtinai nutvers už uodegos sėkmės paukštę. Jeigu abejojate,
perskaitykite paslaptį sužinojusių žmonių vardus, pasidomėkite jų
biografijomis, ir patys tuo įsitikinsite.
Suprantama, niekas neduodama veltui.
Paslaptis, apie kurią kalbu, jums bus perduota tik tada, kai sumokėsite
atitinkamą kainą. Tiesą sakant, toji kaina yra neapsakomai maža, lyginant su
tikrąja paslapties verte. (Kurie nuoširdžiai nesiekia sužinoti paslapties, jos
nenusipirks už jokius pinigus.) Ir dar: paslaptis susideda iš dviejų dalių, kurių
vieną jau žmogus žino, jei tik jis tą paslaptį pasiryžęs sužinoti.
Paslaptis padeda visiems. Čia išsilavinimas nėra svarbus. Štai Tomas A.
Edisonas (Thomas A. Edison) pažino šią paslaptį ir tapo pasaulinio garso
išradėju, nors mokykloje jam nesisekė.
Edisono partneris Edvinas S. Bernsas (Edwin C. Barnes) taip pat sužinojo
paslaptį ir puikiai ja pasinaudojo. Jis susikrovė milžiniškus turtus ir
pasitraukė iš aktyvios veiklos dar būdamas jaunas. Pirmojo skyriaus
pradžioje sužinosite šios istorijos smulkmenas. Tai turėtų jus įtikinti, kad
turtai nėra nepasiekiamas dalykas, o jūs galite siekti pačių didžiausių tikslų.
Jūsų laukia pinigai, garbė, pripažinimas ir laimė – tik būkite ryžtingi.
Iš kur aš visa tai žinau? Atsakymą rasite knygoje. Galbūt tai atsitiks, kai
skaitysite pirmąjį skyrių, o gal tik tada, kai knygą perskaitysite iki galo… ir
tada sušuksite: „Štai toji paslaptis!“
Per dvidešimt metų aš išstudijavau gausybės žymių žmonių patirtį.
Daugelis jų pasinaudojo pono Karnegio paslaptimi ir įgijo didžiulius turtus.
Čia keletas tų žmonių: pramoninkas Henris Fordas (Henry Ford), 26-​asis
JAV prezidentas Teodoras Ruzveltas (Theodore Roosevelt), kramtomosios
gumos gamintojas Viljamas Riglis Jaunesnysis (William Wrigley Jr.),
religinis lyderis ir politikas Džonas Vanameikeris (John Wanamaker),
filosofas ir rašytojas Elbertas Habardas (Elbert Hubbard), oreivis Vilburas
Raitas (Wilbur Wright), išradėjas ir pramonininkas Džordžas Parkeris
(George S. Parker), mokslininkas Deividas Džordanas (David Starr Jordan),
pramonininkas Henris Dohertis (Henry L. Doherty), žurnalistas Arturas
Brisbeinas (Arthur Brisbane), pramonininkas Džordžas Istmenas (George
Eastmen), 27​-asis JAV prezidentas Viljamas Hovardas Taftas (William
Howard Taft), išradėjas Aleksandras Grehemas Belas (Alexander Graham
Bell), išradėjas Tomas Edisonas, pramonininkas, saugių skutimosi peiliukų
gamintojas Kingas Žiletas (King Gillette), politikas Džordžas Aleksandras
(George Alexander)…
Čia paminėjau tik keletą visame pasaulyje žinomų amerikiečių,
pasinaudojusių Endriu Karnegio patarimu. Nesutikau nė vieno, kuris,
vadovaudamasis šia paslaptimi, pasirinktoje veiklos srityje nebūtų pasiekęs
gerų rezultatų. Taip pat negalėčiau pateikti nė vieno pavyzdžio, kuris įrodytų,
jog paslapties nežinantis žmogus praturtėjo ar kaip kitaip pasižymėjo. Todėl
galiu tvirtinti, jog Karnegio paslaptis yra nepalyginamai svarbesnė nei žinios,
kurias įgyjame oficialiose mokymo įstaigose.
Beje, kas yra oficialusis išsilavinimas? Į šį klausimą jūs taip pat rasite
atsakymą šios knygos puslapiuose.
Lemiamas gyvenimo posūkis
Tuojau paslaptis, apie kurią nuolat kalbu, iššoks iš knygos puslapių ir
atsiskleis jums prieš akis! Tik būkite pasirengę. Tada pažinsite paslaptį, vos
tik ją pamatę. Nesvarbu, kada tai įvyks – kai skaitysite pirmuosius puslapius
ar paskutinius. Tada padėkite knygą į šalį ir pakelkite taurę šampano, nes tai
bus lemiamas jūsų gyvenimo posūkis.
Nepamirškite, kad ši knyga pagrįsta tikrais įvykiais, o jos užduotis –
perteikti tiesą, kuri visiems pasirengusiems gali parodyti ne tik ką, bet ir kaip
daryti!
O dabar, kol dar neperskaitėte pirmojo skyriaus, leiskite duoti jums
užuominą, kuri padės atpažinti Endriu Karnegio paslaptį: visi turtai, visos
didžiosios gyvenimo pergalės prasidėjo vien nuo minties apie tai! Jeigu esate
pasirengę pažinti paslaptį, tai žinokite, jog vieną jos dalį jūs jau turite.
Antrąją suvoksite tuomet, kai jūsų protas bus pasirengęs ją priimti.
– NAPOLEON HILL
 Įžanga
KNYGOS „Mąstyk ir būk turtingas!“ STEBUKLAI
W. CLEMENT STONE
Stebuklas – tai nuostabus, neįtikėtinas,
nepaprastas įvykis, daiktas ar pasiekimas

Šiandien išaušo svarbi jūsų gyvenimo diena. Kodėl? Jūs pradėjote skaityti
daktaro Napoleono Hilo knygą Mąstyk ir būk turtingas! Ji man buvo labai
reikšminga. Tikiuosi, jog ir milijonams kitų žmonių šis kūrinys taps
gyvenimo vadovu ir tikru stebuklu.
Kas yra stebuklas?
Stebuklas – tai smarkiai motyvuoto žmogaus ar grupės pasiekimas… kuris
iš pirmo žvilgsnio atrodo neįmanomas. Pirmiausia užgimsta mintis, vėliau
atsiranda motyvacija, paskui – veiksmas. Galima įgyvendinti visus tikslus, jei
tik jie neprieštarauja visatos dėsniams ir Dievo valiai.
Papasakosiu jums apie vyrą, gimusį be kojų, kuris suvokė pagrindines šios
knygos taisykles ir jomis pasinaudojo. Dabar jis ryžtingai žengia savo
„nepasiekiamo“ tikslo link.
Žmogaus galimybių centras (Human Resource Center) už pagalbą
žmonėms su negalia apdovanojo poną Henrį Viskardį (Henry Viscardi)
„Auksiniu Napoleono Hillo medaliu“. Kai Viskardžiui buvo suteiktas žodis,
jis šlubčiodamas, tačiau aukštai iškėlęs galvą priėjo prie pakylos ir tarė:
„Širdingai dėkoju už apdovanojimą, kuris pavadintas tokio iškilaus žmogaus
vardu. Nuoširdžiai džiaugiuosi šiuo medaliu dėl daugelio priežasčių. Aš
gimiau be kojų. Septynerius gyvenimo metų praleidau labdaringoje
ligoninėje. Iki 27​erių neturėjau protezų, su kuriais vaikštau dabar. Visus tuos
metus aš karštligiškai stengiausi išgyventi, nors maniau esąs siaubingai
sužalotas vaikas, o vėliau – išsigimęs jaunuolis. Kartą paklausiau motinos,
kodėl aš toks gimiau? Ir štai ką ji papasakojo: atėjus metui, kai žemėje turėjo
gimti dar vienas neįgalus kūdikis, Dievas sukvietė savuosius patarėjus. Jie
turėjo nuspręsti, kuri šeima susilauks tokio nelaimingojo vaikelio. Ir Dievas
tarė: ‘Manau, jog Viskardžių šeima gražiai elgsis su neįgaliu mažyliu’.“
 Tą patį galiu pasakyti ir apie mūsų valstybę. Amerika – šalis, kurią myliu.
Čia susiformavo mano idealai, jie man leidžia jaustis laisvam, pačiam spręsti
savąjį likimą… esu lygus tarp lygių, o ne ligonis. Kurioje kitoje šalyje aš
galė​čiau būti nepriklausomas, vesti mylimą moterį, jaustis savo gyvenimo
valdovu ir turėti savo verslą? Prabėgo nemaža laiko nuo tada, kai vienas
gydytojas pakeitė mano likimą. Tas žmogus leido man pirmą kartą gyvenime
atsistoti su protezais. Ir vaikštau su jais iki šiol. Anuomet, beje, neturėjau
pinigų. Gydytojas man pasakė: ‘Aš padėjau tau, o dabar tu pagelbėk kitam
vilties netekusiam žmogui. Tai bus tavasis užmokestis’. Aš jam prižadėjau ir
kartoju jums: kol pasaulyje bus bent vienas neįgalus žmogus, pasiryžęs mesti
iššūkį likimui ir neketinantis nuolankiai vegetuoti už valstybės skiriamą
pašalpą, aš visomis išgalėmis jam padėsiu. Atminkite štai ką: viltis yra
pareiga, o ne prabanga. Tikėti – tai ne tas pats, kas svajoti… Tikėti –
vadinasi, svajones paversti tikrove. Palaiminti tie, kurie svajoja, ir iš visų jėgų
stengiasi svajones įgyvendinti.
Aš nenoriu gyventi kaip kiti. Aš turiu teisę būti kitoks. Stengiuosi, kad
man sektųsi, neieškau saugios vietos. Noriu protingai rizikuoti, trokštu svajoti
ir kurti, klysti ir sulaukti sėkmės. Savo gyvenimo niekada neiškeisiu į
socialinę pašalpą. Savo laisvės neparduosiu. Tai mano iš praėjusių kartų
paveldėta teisė: stovėti tvirtai ir išdidžiai, be baimės galvoti ir veikti,
mėgautis savo kūrybos bei veiklos vaisiais. Aš turiu teisę drąsiai žvelgti į
pasaulį ir tarti: ‘Tą padariau Aš’.
Siunčiu jums vieną palinkėjimą. Jį skiriu neįgaliesiems. Pakaktų, jog
palinkėčiau sėkmės ir laimės gyvenime, tačiau tai pernelyg paprasta. Todėl aš
jums linkiu, kad likusieji jūsų gyvenimo metai būtų prasmingi. Tai ir man, ir
jums, ir milijonams neįgaliųjų reiškia štai ką: būkite amerikiečiai.“ (ŠTAI
ČIA IR YRA TIKRASIS STEBUKLAS!)
Knygos „Didingoji manija“ stebuklas
Prieš daugelį metų per naktį perskaičiau Loido Duglo knygą Didingoji
manija (Lloyd C. Douglas, Magnificent Obsession). Ryte tvirtai
nusprendžiau, jog ši knyga skirta man. Mano tikslas visada buvo, yra ir bus
pasaulį, kuriame gyvena dabartinės ir gyvens ateinančios kartos,
padaryti geresnį.
Mano dukra Dona Stoun (Donna Stone) perskaitė Mąstyk ir būk
turtingas!. Ji perprato knygoje išdėstytus principus ir pajuto įkvėpimą
įgyvendinti neįgyvendinamą svajonę.
Manoma, jog blogas elgesys su vaikais retas reiškinys, jis esą būdingas tik
vargingoms šeimoms. Tačiau nedidelė grupelė profesionalų, keletas tėvų ir
mano duktė tvirtino priešingai. Ir jie buvo teisūs! Dona manė, jog net vienas
įžeistas ir pažemintas vaikas yra pernelyg daug! Būtina už​ kirsti kelią vaikų
išnaudojimui.
Mano duktė, mąstydama kūrybiškai, rado išeitį: reikia įsteigti Nacionalinį
vaikų teisių apsaugos komitetą. Dona šiam sumanymui paskyrė begales laiko
ir pinigų. Čikagoje ji įkūrė komiteto centrą, o visoje šalyje – jo skyrius. Mano
duktė sulaukė Nacionalinės reklamos tarybos paramos – laikraščiai, žurnalai,
televizija ir radijas papasakojo amerikiečiams apie blogą elgesį su vaikais ir
paragino juos šito nedaryti.
Kryptingo mąstymo stebuklas
Kompiuteris, jei žinote, funkcionuoja panašiai kaip mūsų smegenys ir
nervų sistema. Taigi mūsų vidinis „kompiuteris“ gali nukreipti mūsų mintis,
valdyti emocijas ir lemti likimą. Norėdami išsiugdyti tokį nuostabų gebėjimą,
privalote už tai sumokėti, o mokėti reikės savo laiku! Kasdien 30 minučių
kryptingai mąstykite, dėmesį kreipkite tik į savo tikslą. Mąstykite tik apie
tai, ko jūs norite ir, meskite iš galvos tai, ko nenorite arba kas jums yra
nemalonu.
Knygos „Mąstyk ir būk turtingas!“ stebuklas
Kodėl paėmėte į rankas šią knygą? Ieškote idėjų, kaip pataisyti verslo
reikalus? išspręsti asmenines problemas? rasti svarbiausią gyvenimo tikslą?
apskritai pakeisti savo likimą? Čia jūs perskaitysite, kaip panaudoti neribotas
proto galimybes, kaip realizuoti savas galias. Ši knyga išmokys jus gyvenimą
paversti stebuklu. Napoleono Hilo filosofija patikrinta laiko. Tą jau įrodė
milijonai žmonių!
Ši diena – viena svarbiausių jūsų gyvenime! Visos idėjos įgyvendinamos.
Pasitikėkite savo protu. Kokie stebuklai prasidės, kai perskaitysite knygą
Mąstyk ir būk turtingas? Visi! Atminkite: jūs galite pasiekti visa, kas
neprieštarauja visatos dėsniams, Dievo įstatymams ir žmogaus teisėms.
 Mintys
yra materialios
IŠ TIESŲ – MINTYS YRA MATERIALIOS. Jos, nuolatos mintijamos ir
sustiprintos troškimo, gali virsti materialiais daiktais.
Edvinas S. Bernsas tvirtina, kad tinkamai mąstydamas žmogus tampa
turtingesnis. E. Bernsas tą suvokė ne iš karto. Iš pradžių jis tik svajojo tapti
Tomo Edisono partneriu.
Svarbiausia Bernso troškimo ypatybė ta, kad tas troškimas buvo
kryptingas. Žmogus norėjo dirbti su Edisonu, o ne Edisonui. Atidžiai sekite
pasakojimą, kaip jam tai pavyko, ir jūs geriau atpažinsite pagrindines gaires,
kurios rodo kelią į sėkmę.
Iš pradžių Bernsas neturėjo nė menkiausios galimybės įgyvendinti šį
sumanymą. Buvo dvi kliūtys: pirma, Bernsas net nebuvo pažįstamas su
Edisonu, antra, jis neturėjo pinigų traukinio bilietui į Naująjį Džersį.
Šie sunkumai nuo panašių sumanymų galėjo atbaidyti daug ką, tačiau
Bernso troškimas buvo nepaprastas!
Edisonas pažvelgė jam į akis…

Jėga, vedanti į sėkmę, yra jūsų protas.

Kaip priversti gyvenimą tarti TAIP jūsų planams?
Kaip padaryti, kad gyvenimas nesakytų NE?

Bernsas prisistatė Edisonui ir pareiškė, jog „nori su išradėju daryti verslą“.

Vėliau apie tą susitikimą Edisonas pasakojo taip: „Jis atrodė kaip paprastas
valkata. Tačiau jo veido išraiška buvo įspūdinga – regėjos, tas jaunuolis net
nedvejoja, kad gaus visa tai, dėl ko čia atvyko. Žinau iš patirties: jeigu
žmogus taip karštai ko nors trokšta ir dėl savo tikslo pasiryžęs viską paaukoti
– jis būtinai laimės. Aš suteikiau Bernsui tokią galimybę, todėl, kad mačiau
jo tvirtą ryžtą siekti užsibrėžto tikslo. Vėlesni įvykiai įrodė, jog aš neklydau.“
Edisonas jaunuoliui davė galimybę išmėginti savo jėgas. Bernso išvaizda
nieko nelėmė, tiksliau, paveikė priešiškai. Lemiamasis veiksnys buvo Bernso
mintys.
Po pirmo pokalbio Bernsas dar netapo Edisono verslo partneriu. Jis gavo
kukliai apmokamas pareigas išradėjo kontoroje.
Slinko mėnesiai, Bernsas dirbo, tačiau nė per žingsnelį nepriartėjo prie
savo didžiojo tikslo. Vis dėlto jo prote vyko įdomūs dalykai – noras tapti
Edisono partneriu nė kiek nesilpo. Priešingai – kasdien vis stiprėjo.
Psichologai gerai sako, jog tuomet, kai mes iš tikro esame „pasirengę
gauti, tai būtinai ir gauname“. Bernsas buvo pasiryžęs tapti Edisono verslo
partneriu. Dar daugiau – jis buvo pasiruošęs laukti tol, kol pasieks trokštamą
tikslą.
Bernsas neniurzgėjo: „Ak, nėra prasmės… Gal pabandyti dirbti kokiu
pardavėju?“ Ne. Jis save įtikinėjo: „Aš čia atvykau dirbti su Edisonu. Tad šį
planą įgyvendinsiu, net jei teks paaukoti visą gyvenimą.“ Jis nuolat mąstė
apie tai! Žmonių gyvenimo istorijos būtų daug įdomesnės ir turiningesnės,
jeigu jie, užsibrėžę konkrečius tikslus, stengtųsi juos įgyvendinti tarsi apsėsti!
Galbūt jaunasis Bernsas tada dar nežinojo, bet tikslą jis pasiekė tik todėl,
kad buvo be galo užsispyręs ir atsidavęs vienam vieninteliam troškimui.
Galimybė įėjo iš kitos pusės
Galimybė atėjo visai iš kitos pusės, nei kad tikėjosi Bernsas, ir atrodė visai
kitaip, nei jis ją įsivaizdavo. Galimybės mėgsta papokštauti, jos prisėlina
nelaukiamos tada, kai nebelieka jokios vilties. Štai kodėl daugelis savo
galimybes pražiopso.
Kaip tik tada Edisonas tobulino savo naująjį išradimą, kuris tais laikais
buvo vadinamas „diktavimo mašina“. Jo prekybos agentai dirbo be įkvėpimo,
nes netikėjo, kad šią mašiną galima bus parduoti.
O Bernsas tikėjo. Jis pasakė apie tai Edisonui… ir išnaudojo savo
galimybę. Jis ėmė pardavinėti Edisono išradimą. Ir pardavinėjo labai
sėkmingai. Taip sėkmingai, kad Edisonas pasirašė su juo bendradarbiavimo
sutartį. Bernsas, prekiaudamas Edisono „diktavimo mašina“ praturtėjo. Tai
akivaizdus patvirtinimas, kad mąstydamas gali praturtėti.
Nežinau, kiek uždirbo Bernsas iš savo troškimo. Gal du ar tris milijonus
dolerių. Tačiau pinigai šiuo atveju mažai ką reiškia. Kur kas vertingesnis
turtas yra supratimas, kad mintis gali virsti materialiu atlygiu.
 Bernsas sumąstė tapti didžiojo Edisono verslo partneriu ir juo tapo! Jis
sumąstė būti turtingas! Nors pradžioje Bernsas neturėjo nieko, išskyrus
troškimą ir tikslą.
Žmogus, kuris pernelyg greitai nuleido rankas
Dažniausiai pasitaikanti nesėkmės priežastis yra polinkis nuleisti rankas
po pirmos nesėkmės. Toks R. U. Derbis susirgo aukso karštlige ir iškeliavo į
Koloradą. Ten jis tikėjosi praturtėti. Tačiau jis net neįsivaizdavo, kad galva
galima uždirbti kur kas daugiau aukso, nei rankomis jo iškasti iš žemės.
Derbis atsimatavo sklypą ir puolė darbuotis kirtikliu.
Po kelių savaičių po jo kojomis sublizgo auksas. Reikėjo technikos, kuri
iškeltų rūdą į viršų. Trumpam nustojęs darbuotis, Derbis grįžo namo į
Merilendą, pasikvietė pagalbon sūnėną, surinko pinigų ir įsigijo būtinus
įrengimus, paskui grįžo tęsti darbų. Prikasę pirmąjį vežimėlį rūdos, jie subėrė
jį į lydyklę – paaiškėjo, kad Derbis įsigijo labai auksingą sklypą! Dar keletas
vežimėlių ir, atsipirks visos įdėtos lėšos, o tada… tada jie pasakiškai
praturtės.
Vis giliau smigo kirtikliai, vis aukščiau vilties sparnai kėlė Derbį ir jo
sūnėną. Ir staiga aukso gysla dingo! Ieškotojai, stengdamiesi rasti aukso
pėdsakų, teberausė žemę, tačiau visos pastangos buvo bergždžios.
Pagaliau jie nusprendė atsisakyti šio sumanymo.
Nekvaršindamas sau galvos, Derbis už keletą šimtų dolerių pardavė visą
įrangą vienam naudotų daiktų supirkėjui ir išvyko namo. O tas žmogus
nusprendė pasinaudoti žinovų paslaugomis. Jis kreipėsi pagalbos į
kalnakasybos inžinierių. Pastarasis paaiškino, jog buvę sklypo savininkai
patyrė nesėkmę vien dėl savo neišprusimo. Jie nežinojo, kad pasitaiko „tuščių
gyslų“. Inžinierius apskaičiavo, jog už kelių pėdų nuo tos vietos, kur Derbis ir
jo sūnėnas nustojo kasti, turi būti tikroji aukso gysla! Ten ją ir rado!
Naudotų daiktų supirkėjas uždirbo milijonus dolerių. Jis neišsigando,
nusprendė pasitarti su žinovu ir laimėjo. Jis laimėjo, nes nenuleido rankų.
Nuo nesėkmės iki sėkmės tik vienas žingsnis
Po kiek laiko Derbis jaunesnysis praturtėjo supratęs, kad karštą troškimą
galima paversti auksu. Jis su kaupu kompensavo savo nuostolius. Derbis
niekaip negalėjo pamiršti milžiniškų turtų, kurie anąsyk išslydo jam iš rankų
vien todėl, kad jis per anksti pasidavė. Jis vis sau kartodavo: „Tuomet
pasidaviau, bet daugiau niekada taip nesuklysiu. Tegul žmonės sako man
„ne“, kai pasiūlysiu apsidrausti – aš nesitrauksiu.“
Derbis ėmėsi draudimo verslo ir uždirbo milijonus. Už savo tvirtybę jis
turi būti dėkingas anuomet gautai pamokai, kai jį, ieškantį aukso, buvo
apėmusi neviltis.
Pirm nei žmogų aplanko sėkmę, jis būtinai susiduria su kliūtimis, kartais jį
ištinka nesėkmė. Kai žmogus pralaimi tam nepasirengęs, jam atrodo, jog
lengviausias ir protingiausias kelias – pasiduoti. Tą daugelis ir daro.
Daugiau nei penki šimtai įžymių Amerikos žmonių šios knygos autoriui
papasakojo, jog po pralaimėjimo vos už žingsnio jų laukė didžiausia
gyvenimo sėkmė. Nesėkmė yra ironiška gudruolė, turinti itin savitą humoro
jausmą. Ji džiūgauja, kai žmogus suklumpa prieš pat tikslą.
Vaikas, kuris pamokė suaugusįjį
Iškart po to, kai Derbis su dėde gavo likimo smūgį aukso kasyklose,
vienas jų gyvenimo įvykis parodė, jog „ne“ ne visada reiškia „ne“. (Tas
įvykis, beje, pakeitė visą Derbio jaunesniojo gyvenimą.)
Kartą Derbis savo dėdei padėjo malti kviečius sename malūne. Dėdė
turėjo didžiulę fermą, kurioje gyveno ir dirbo daug spalvotųjų žemdirbių.
Malūno durys buvo uždarytos. Po kiek laiko durys prasivėrė, o pro jų tarpą
dirstelėjo maža juodaodė mergytė – vieno žemės nuomotojo duktė. Įėjusi
vidun, ji stabtelėjo prie durų. Atsigręžęs dėdė pamatė vaiką ir piktai paklausė:
„Ko reikia?“ Mergaitė kukliai atsakė: „Mano mama prašo duoti jai
penkiasdešimt centų.“ – „Neduosiu, – atrėžė dėdė. – Eik namo.“ – „Taip,
pone“, – atsakė mergaitė, tačiau net nekrustelėjo.
Dėdė dirbo toliau ir net nematė, kad mergaitė vis dar čia. Netikėtai
atsigręžęs ir pamatęs ją prie malūno durų, jis riktelėjo: „Juk aš tau liepiau eiti
namo! Tuoj pat! Jei ne – gausi į kailį!“ – „Taip, pone“, – atsakė mažoji,
tačiau nežengė nė žingsnelio.
Dėdė numetė ant žemės maišą grūdų, kuriuos jau rengėsi supilti į malyklę,
pakėlė nuo grindų rykštę ir pasuko mergaitės link. Jo išraiška žadėjo jai
nemalonumų. Derbis net nustojo kvėpavęs. Jis žinojo, kad dėdė nemoka
valdytis, tad bijojo tapti nemalonaus incidento liudininku.
Kai dėdė buvo visai greta mergaičiukės, toji žengė link jo ir šaižiai
riktelėjo: „Mano mamai reikia penkiasdešimt centų!“
 Dėdė sustingo, akimirką tylėdamas spoksojo į mergaitę, tada padėjo rykštę
ant grindų, kyštelėjo ranką kišenėn ir, ištraukęs penkiasdešimt centų, ištiesė
juos mažajai prašytojai.
Paėmusi monetą, mergaitė, nenuleisdama akių nuo suaugusio vyro, kurį
nugalėjo, palengva ėmė tipenti durų link. Kai ji išėjo, dėdė klestelėjo ant
dėžės ir įsmeigė akis į langą. Taip jis sėdėjo maždaug dešimt minučių. Matyt,
jis bandė suvokti, kaip tokia maža mergaitė sugebėjo jį sutramdyti.
Jaunasis Derbis, jo sūnėnas, taip pat turėjo apie ką pamąstyti. Pirmą kartą
gyvenime jam teko regėti, kaip bejėgis vaikas pamokė suaugusį žmogų. Kas
privertė dėdę pasiduoti? Kokia stebuklinga jėga padėjo mergaitei valdyti
padėtį? Šis ir kiti klausimai nedavė Derbiui ramybės, tačiau tuo metu jis
nesugebėjo į juos atsakyti. Atsakymus Derbis sužinojo vėliau.
Keista yra tai, kad šį pasakojimą išgirdau toje pat vietoje, kur visa tai vyko
– senajame malūne.
„Taip“ ir „Ne“
Šią istoriją Derbis prisiminė tuo metu, kai mes apžiūrinėjome apipelijusį
seną malūną. Baigęs pasakoti, jis paklausė: „Ką jūs apie tai manote?.. Kokią
keistą galią buvo įvaldžiusi mergaitė, kad ji sugebėjo sutramdyti mano
dėdę?“
Atsakymą rasite šioje knygoje. Jis išsamus ir detalus. Ir jis padės visiems
pažadinti savyje tą jėgą, kuri kitados padėjo mūsų aprašytai mergaitei.
Skaitydami būkite budrūs ir jūs sužinosite, kas tai yra ta jėga. Įvaldę ją,
tapsite nenugalimi. Gal esmę suprasite iš pat pirmo skyriaus, o gal kiek vėliau
– kai skaitysite tolesnius skyrius. Gal ji jums toptelės vienos vienintelės
idėjos pavidalu, o gal – konkrečių veiksmų planu. Gal prisiminsite praeities
nesėkmes ir panorėsite atgauti visa, ką kitados buvote praradę.
Užsiminiau Derbiui, kur slypi tos jėgos ištakos. Man pasirodė, jog jis
akimirksniu prisiminė trisdešimtmetį trukusią draudimo agento patirtį.
Tuomet Derbis prisipažino, kad už sėkmę šioje srityje jis dėkingas malūne
gautai pamokai.
Derbis tarė: „Kas kartą, kai potencialus klientas jau ketina nesutikti su
mano pasiūlymu, aš pamatau mergaitę iš dėdės malūno – jos didžiules akis,
įžūliai žiūrinčias į suaugusius. Ir tuomet tariu sau: ‘Tu pasirašysi šią sutartį’.
Pelningiausias sutartis pasirašiau su tais žmonėmis, kurie pradžioje man sakė
NE.“
Paskui Derbis prisiminė aukso gyslą, kai jis ir dėdė metė darbus prie pat
tikslo. „Tačiau, – pabrėžė Derbis, – ši klaida vėliau virto nauda. Nesėkmė
mane įtikino, jog niekada negalima pasiduoti ir atsisakyti savojo tikslo. Kad
ir kaip būtų sunku, pradėtą darbą būtina tęsti. Kad nutverčiau sėkmės paukštę
už uodegos ateityje, man prireikė šios pamokos dabartyje.“
Derbio nesėkmė aukso kasykloje atrodo paprasta ir kasdienė, tačiau ji
nulėmė jo likimą. Vadinasi, nesėkmė yra prasminga. Dramatiškos gyvenimo
akimirkos duoda naudos. Iš jų galima pasimokyti. O ką daryti tiems, kurie
ieško sėkmės, tačiau neturi nei laiko, nei noro nuodugniai tyrinėti savo
klaidų? Kaip išmokti nesėkmę permainyti į sėkmę?
Į šiuos klausimus jums atsakys knyga, kurią dabar laikote rankose.
Sėkmės link nuves viena gera idėja
Turėkite galvoje štai ką: jei norite sėkmės, jums gana vienos geros idėjos.
Ją sukurti jums padės šioje knygoje aprašyti principai.
Prieš pradėdami nagrinėti šiuos principus, įsisąmoninkite žemiau
parašytus žodžius:
Kai į žmogaus gyvenimą ima plūsti turtas, tai vyksta taip sparčiai, jog
belieka tik stebėtis, kur tas turtas buvo šitiek metų.
Šis teiginys atrodo neįtikėtinas – mat daugelį metų jums kalė vieną
įsigalėjusią nuomonę: praturtėja tik tie, kurie ilgai ir atkakliai dirba.
Jūs greitai suvoksite, jog turtas tiesiogiai priklauso nuo proto būsenos,
nuoseklaus tikslo apsibrėžimo ir ne itin sunkaus bei ne itin ilgo darbo. Jums,
kaip ir kiekvienam kitam, būtina išmokti susižadinti proto būseną, padedančią
žmogui pritraukti turtą. Dvidešimt penkerius metus tyrinėjau, kaip turtingi
žmonės susikrovė savo turtus, ir tą paslaptį galų gale atskleidžiau.
Vos tik jūs perprasite šios filosofijos principus bei pradėsite pagal juos
gyventi, jūsų finansinė padėtis ims gerėti. Viskas, prie ko tik prisiliesite, virs
auksu. Neįmanoma? Kodėl gi ne!
Žmonės pernelyg pamėgę žodį „neįmanoma“. Tai jų yda Jie žino daugybę
priežasčių, kodėl jiems gali nepasisekti. Ši knyga parašyta tiems, kurie ieško
kitokių priežasčių – priežasčių, kurios padės jiems siekti sėkmės.
Sėkmė šypsosi tiems, kurie jos sąmoningai ieško. O žmones, kurie
paniškai bijo pralaimėti, dažniausiai ir pralaimi.
Kita žmonių yda yra įprotis viską matuoti savais matais. Jie galbūt
nuspręs, kad nesugeba praturtėti vien todėl, kad jų mąstymą išugdė neturtas,
nepriteklius, nuolatinės nesėkmės bei pralaimėjimai.
Tokie būgštavimai man primena vieną istoriją. Kartą į Ameriką atvyko
mokytis jaunuolis iš Kinijos (beje, dabar jis jau garsus žmogus). Jis įstojo į
Čikagos universitetą. Kartą universiteto prezidentas pasiteiravo kino, kokie
amerikiečių bruožai jam paliko didžiausią įspūdį. „O! – šūktelėjo studentas. –
Suprantama, tai yra keista akių forma. Jos tokios plačios!“
O ką mes šnekame apie kinus?
Mes atsisakome tikėti tuo, ko nesuprantame. Ir tikime, kad mūsų ribotas
supratimas yra vienintelis teisingas. Mes neįsivaizduojame, kad kito žmogaus
akys gali būti „plačios“.
Žinau, ko noriu, ir tai turėsiu
Henris Fordas nusprendė sukurti naują automobilio variklį su vientisu
aštuonių cilindrų bloku. Jis liepė savo inžinieriams parengti tokio variklio
projektą. Tačiau šie teigė, jog į vieną bloką sujungti visų aštuonių cilindrų
neįmanoma.
Fordas atsakė: „O jūs vis tiek padarykite!“– „Tai neįmanoma!“ –
pakartojo projektuotojai. – „Imkitės darbo, – liepė Fordas, – ir dirbkite, kol
pavyks. Visai nesvarbu, kiek truksite.“
Inžinieriams neliko kitos išeities – jie ėmėsi darbo. Jeigu būtų atsisakę,
Fordas būtų juos atleidęs. Prabėgo pusmetis, tačiau rezultatų nebuvo. Niekas
nepasikeitė dar po pusmečio. Išbandę visus įmanomus būdus, specialistai
nieko nepasiekė. Fordo sumanymas buvo neįgyvendinamas, to atlikti buvo
neįmanoma!
Metų pabaigoje Fordas patikrino projektuotojų darbą ir vėl pakartojo:
„Tęskite Aš noriu ir gausiu.“
Projektuotojai darbavosi. Jie rado atsakymą visai netikėtai, tarsi kas būtų
mostelėjęs burtų lazdele. Taip buvo sukurtas variklis V​8, kuris vėliau atnešė
Fordui pasaulinę šlovę bei milžinišką pelną.
Nepalenkiamas Fordo užsispyrimas laimėjo!
Žinoma, šį nutikimą papasakojau trumpai ir be smulkmenų, tačiau esmę
jūs supratote. Todėl galite Henrio Fordo sėkmę pakartoti.
Henris Fordas nugalėjo todėl, kad perprato sėkmės principus ir jais
pasinaudojo. Vienas principas yra toks: jis troško sėkmės ir turėjo aiškų
tikslą. Nepamirškite šio pasakojimo. Skaitydami knygą toliau, pasižymėkite
eilutes, kuriose paaiškėja H. Fordo sėkmės paslaptis. Jeigu iš visų taisyklių
sugebėsite išrinkti tas, kurios padėjo H. Fordui pasiekti sėkmės viršūnę,
vadinasi, ir jūs pajėgsite padaryti tą patį.
Poetas pamatė tiesą
Anglų poetas Ernestas Henlis (Ernest Henley) rašė: „Aš – savo likimo
valdovas. Aš – savo sielos kapitonas.“ Manau, rašydamas šiuos pranašiškus
žodžius poetas norėjo pasakyti, kad mes taip pat esame savojo likimo
šeimininkai bei savųjų sielų kapitonai. Taip yra todėl, kad sugebame valdyti
savo mintis.
Henlis užsiminė, kad mes, kai labai norime tapti turtingi, turime
įmagnetinti savo protą mintimis apie turtus. Tada protas ims traukti prie mūsų
tuos žmones ir aplinkybes, kurie padės mums siekti šio tikslo.
Henlis buvo poetas, o ne filosofas. Tad jis tiesą išreiškė eilėmis, o savo
skaitytojams paliko aiškintis filosofinę tos tiesos prasmę.
Tiesa pagaliau atsiskleidė. Dabar aišku, kad šioje knygoje aprašyti
principai gali lemti ekonominį mūsų likimą.

VERTA ĮSIDĖMĖTI
Juo atkakliau sieksite tikslo, juo greičiau jus aplankys sėkmė.
Daugelis nuleidžia rankas tada, kai iki tikslo – vienas žingsnis.
Turėkite aiškų tikslą. Tai yra jūsų sėkmės pamatas. Net ir mažas
vaikas gali įveikti didelį vyrą, jei tik turės didelį tikslą.
Būkite kaip Henris Fordas: užkrėskite savo tikėjimu žmones, ir tai,
kas ką tik buvo neįmanoma, taps tikrove.
 Pirmas žingsnis
turtų link:
troškimas
KAI EDVINAS BERNSAS PRIEŠ DAUGELĮ METŲ ISTORINDŽE
(Naujojo Džersio valstija) išlipo iš prekinio traukinio, jis atrodė tarsi valkata.
Tačiau mąstė kaip karalius!
Edvinas Bernsas ėjo į Tomo Edisono biurą, o jo protas įtemptai dirbo.
Bernsas mąstė, kaip jį sutiks Edisonas. Svarstė, kokiais žodžiais prašyti, kad
mokslininkas suteiktų jam galimybę įgyvendinti slaptąjį troškimą – tapti
didžiojo išradėjo verslo partneriu.
Bernso troškimas nebuvo viltis! Tai nebuvo menka užgaida! Tai buvo visa
ką pranokstanti aistra. Jo troškimas buvo aiškus ir tiksliai apibrėžtas.
Po kelerių metų priešais didįjį išradėją stovėjo tas pats Edvinas Bernsas. O
jo karštasis troškimas jau buvo virtęs realybe. Jiedu dirbo drauge. Svarbiausia
Bernso gyvenimo svajonė išsipildė.

Svajonės išsipildo tada,

kai troškimas paverčia jas veiksmais.
Prašykite gyvenimo dovanų
ir jas gausite.

Kai nėra kur trauktis

Prabėgo penkeri metai, kol Bernsui pasitaikė galimybė. Visiems jis buvo
tik mažas Edisono mašinos sraigtelis. Tačiau pats Bernsas jautėsi kitaip. Jis
laikė save išradėjo porininku ir galvojo apie tai kiekvieną dieną, kiekvieną
minutę.
Tai puikus tikslaus ir kryptingo troškimo pavyzdys. Bernsui pasisekė tik
todėl, kad labiau už viską pasaulyje jis troško būti Edisono verslo partneriu.
Jis aukojo viską dėl to tikslo – kol svajonė galų gale virto tikrove.
Bernsas net negalvojo, kad gali būti kitaip. Jis kartojo sau: „Yra tik vienas
tikslas, kurį aš noriu pasiekti. Tas tikslas – dirbti su Edisonu. Aš kursiu
ateities planus, kurie padės man pasiekti tai, ko trokštu.“
Jis nepasiliko galimybės atsitraukti. Buvo tik du keliai: arba laimėti, arba
žūti.
Tokia yra Bernso sėkmės istorija!
Jis sudegino savo laivus
Kitados gyveno karo vadas, kuriam kartą teko priimti ryžtingą sprendimą,
idant nugalėtų gausesnį priešą. Jo būriai laivais atplaukė į priešo šalį. Vos tik
kariai išnešė visus ginklus ir amuniciją į krantą, karvedys įsakė laivus
sudeginti. Prieš kovą jis kreipėsi į savo karius: „Jūs matėte, kaip mūsų laivai
virto dūmais. Jeigu nelaimėsime, namo negrįšime. Mes turime tik dvi
galimybes: pergalė arba mirtis!“
Jie laimėjo.
Kiekvienas, norintis laimėti, privalo ryžtis „sudeginti laivus“ ir atkirsti
visus kelius, kuriais galėtų atsitraukti. Tik taip pasiekiama tokia proto būsena,
kuri garantuoja pergalę.
Kiekvienas žmogus, kuris yra pakankamai brandus, kad suvoktų, kas tai
yra pinigai, nori jų turėti. Tačiau paprastas noras turtų neatneš. Tai turi būti
aistringas, nenugalimas troškimas, tikras apsėdimas, iš kurio kyla visi
veiksmai ir tikslai. Tik toks troškimas neleidžia pralaimėti. Tik toks
troškimas sukrauna turtus.
Šeši žingsniai, kurie troškimą pavers auksu
Tai būdas, kaip troškimą galima paversti piniginiu ekvivalentu. Jį sudaro
šeši aiškūs ir praktiški žingsniai:
1. Nusistatykite tikslią pinigų sumą, kurią norite gauti. Negana pasakyti:
„Noriu turėti daug pinigų.“ Skaičių būtina nurodyti tiksliai. (Tam yra svarbi
priežastis. Ją išnagrinėsime vėliau.)
2. Nuspręskite, ką galite atiduoti mainais už tuos pinigus. (Už viską reikia
sumokėti savo kainą. Kitaip nebūna.)
3. Nurodykite tikslią datą, kada jūs ketinate gauti tuos pinigus.
4. Sudarykite apibrėžtą veiksmų planą, kaip įgyvendinsite savo troškimą,
ir tuoj pat pradėkite. Nesvarbu, ar esate tam pasirengę, ar ne – veikite
neatidėliodami.
 5. Paėmę popieriaus lapą, aiškiai parašykite norimą sumą, nurodykite,
kiek laiko turite, nepamirškite parašyti, kuo rizikuojate, ką atiduodate
mainais, paskui tiksliai surašykite troškimo įgyvendinimo planą.
6. Balsu skaitykite savo sąrašą dukart per dieną: vakare prieš miegą ir vos
prabudę ryte. Skaitydami įsivaizduokite ir bandykite pajusti, kad geidžiami
pinigai jau yra jūsų. Svarbu griežtai laikytis visų šešių nurodymų. Ypatingą
dėmesį skirkite šeštojo žingsnio nuorodoms. Galbūt jums bus sunku
įsivaizduoti save „pinigų savininku“, kol jų neturite. Tačiau esmė ta, jog
pinigų norėti reikia nuoširdžiai ir karštai. Ir tas troškimas turi būti toks tvirtas,
kad sugebėtumėte įteigti sau būsimąją sėkmę.
Principai, verti milijonų
Kas nesusipažinęs su žmogaus proto veiklos savybėmis, tam šie
nurodymai gali pasirodyti ne itin naudingi, netgi beprasmiai. Tačiau
skeptikams bus neprošal sužinoti, jog čia pateiktos žinios gautos iš Endriu
Karnegio, kuris savo karjerą plieno liejykloje pradėjo kukliai – kaip paprastas
darbininkas. Tačiau jis pasinaudojo šiomis taisyklėmis ir susikrovė šimtus
milijonų dolerių.
Kitas įrodymas yra Tomo Edisono sėkmė. Jo gyvenimas byloja apie čia
pateikiamų taisyklių veiksmingumą ne tik tada, kai tikslas yra pinigai – juk
žinome, kad jis siekė sėkmės kitoje veiklos srityje.
Jums visai nebūtina sunkiai dirbti. Nebūtina aukotis. Nebūtinas itin geras
išsilavinimas.
Reikia turėti tik vieną savybę – turtingą vaizduotę. Tada suvoksite, kad
pinigus uždirbti galite patys, tad nereikia pasikliauti likimo dovanomis ar
laime.
Didėlės svajonės virsta turtais
Žmonės, aistringai trokštantys praturtėti, turėtų prisiminti, jog įvairiose
šalyse visais laikais tikrieji lyderiai būdavo tie, kurie sugebėdavo realizuoti
paslėptas savo galimybes. Tos galimybės virto dangoraižiais, miestais,
gamyklomis, lėktuvais, automobiliais, meno kūriniais…
Kurdami veiksmų planą, kuris padės jums gauti savo turtų dalį, niekam
neleiskite paniekinti tų svajonių. Būkite tokie, kokie kitados buvo didieji
atradėjai ir pionieriai – tai jie sukūrė visas šiandieninės civilizacijos vertybes.
Jeigu tai, ką jūs ketinate atlikti, yra teisinga, jeigu jūs tikite savo tiesa –
nedelskite ir imkitės veiklos! Visiems skelbkite apie savo svajonę ir
nekreipkite dėmesio į skeptikus. Jeigu ištikus laikinai nesėkmei aplinkiniai
šnekės, kad jūsų sumanymas nieko vertas, mokite į juos ranka. Jie nesuvokia,
kad kiekvienoje nesėkmėje slypi sėkmės sėkla.
Tomas Edisonas svajojo sukurti elektros lemputę. Kai tik Edisono galvoje
šmėstelėjo šis sumanymas, jis nedelsdamas ėmėsi veikti. Ilgus mėnesius jis
dirbo puoselėdamas šią mintį. Dirbo ir atliko daugiau nei dešimt tūkstančių
nesėkmingų bandymų, kol pagaliau jam pasisekė.
Svajotojai, nepasiduokite!
Svajones kursto troškimas
Nepaprastas troškimas yra visų svajotojų veiklos pradžios taškas.
Abejingi, tingūs ir neturintys ambicijų žmonės svajoti nemoka.
Atminkite štai ką: visi nugalėtojai kelio pradžioje turi nugalėti daugybę
kliūčių. Lūžis jų gyvenime įvyksta tada, kai juos ištinka krizė – ir jie ją
įveikia.
O. Henrio (O. Henry) genijus sužibėjo tada, kai būsimasis rašytojas kalėjo
viename Ohajo valstijos kalėjime. Nesėkmė privertė O. Henrį nukreipti
žvilgsnį į slaptąsias savo proto kerteles. Iš nusikaltėlio jis virto nuostabių
literatūros kūrinių autoriumi.
Čarlzas Dikensas (Charles Dickens) karjerą pradėjo klijuodamas etiketes
ant batų tepalo dėžučių. Jo sielą sukrėtė pirmosios meilės išgyvenimai – ir
Dikensas tapo pasaulinio garso rašytoju.
Visuomenės veikėja Helena Keler (Helen Keller) tik gimusi prarado
klausą, regėjimą ir gebėjimą kalbėti. Tačiau ji sugebėjo istorijos puslapiuose
palikti savo pėdsaką. Jos gyvenimas įrodo, kad žmogaus neįmanoma įveikti
tol, kol jis nepasiduoda pats.
Bethovenas buvo kurčias, Miltonas – aklas, tačiau šių žmonių vardai
gyvuos per amžius, nes jie svajojo ir įgyvendino savo svajones.
Verta atminti, jog yra skirtumas tarp noro turėti ir pasirengimo gauti
norimą dalyką. Žmogus pasirengęs ką nors įgyti yra tik tuomet, kai tiki, jog
tai jam pavyks. Tas tikėjimas (ne viltis ir ne užgaida) turi tapti proto būsena.
Te protas būna atviras galimybėms. Užsisklendęs protas neįkvepia, neskatina
tikėti.
 Atminkite vieną tiesą: ar siekiate didelių tikslų, ar susitaikote su kančia ir
skurdu – pastangų reikia tiek pat. Štai kaip rašė poetas Džesis Ritenhauzas
(Jessie B. Rittenhouse):

Suderėjau su gyvenimu pensą,

Ir gyvenimas man pensą mokėjo,
Pamaldžiai aš nešiau šitą kančią,
O kišenėse švilpavo vėjai.

Šis gyvenimas – tiesiog darbdavys,

Jis tiek duoda, kiek žmonės paprašo,
Tik paskui tarsi jautis turi
Ant pečių vilkt suderėtąją naštą.

Taip ir dirbu – tegaudamas pensą,

Save grauždamas, kam taip skubėjau,
Kam įsivėliau į gyvenimo pančius,
Tiek nedaug su juo suderėjęs. [Vertė Brigita Baranauskaitė]

Įmanoma ir neįmanoma
Baigdamas šį skyrių noriu jums papasakoti apie vieną nepaprastą žmogų.
Jis gimė be ausų. Nebuvo nė menkiausios jų užuominos. Daktarai konstatavo
liūdną faktą: vaikas visą gyvenimą liks kurčnebylis.
Aš nesutikau su jų nuomone. Ir turėjau teisę: tas kūdikis buvo mano sūnus.
Gydytojų nuosprendžiui mečiau iššūkį. Mano supratimu, vaikelis privalo
girdėti ir kalbėti. Kaip? Buvau įsitikinęs, kad išeitis yra. Prisiminiau
nemirtingojo Emersono (Ralph Waldo Emerson) žodžius: „Daiktų prigimtis
moko tikėti. Tereikia paklusti… Kiekvienas turime vadovą, ir jeigu
nuolankiai jo išklausysime, išgirsime tiesos žodį.“
Tiesos žodis? Milžiniškas trokšimas! Labiau už viską pasaulyje norėjau,
kad mano sūnus neliktų kurčnebylis. Už jokius pinigus nebūčiau atsisakęs
savo troškimo.
Ką aš galėjau padaryti? Mano sprendimas buvo toks: kai ateis metas
bendrauti su aplinkiniais žmonėmis, aš sūnui įteigsiu nenumaldomą troškimą
girdėti, o gamta tik jai vienai žinomais būdais įkūnys šį norą.
Apie savo planus niekam nepasakojau. Laikiau juos širdyje. Kasdien apie
juos mąsčiau. Tvirtai žinojau: neleisiu, kad mano vaikas liktų kurčnebylys.
Bėgo laikas, mažylis augo. Staiga pastebėjome, jog jis silpnai, bet vis
dėlto reaguoja į kai kuriuos garsus. Šito man ir reikėjo! Aš tikėjau: jei
mažylis nors kiek girdi, šią jo savybę galima išlavinti. Netrukus likimas
dovanojo viltį. Kaip neretai nutinka, pagalba atėjo iš ten, iš kur jos mažiausiai
laukėme.
Mes radome išeitį
Nusipirkome patefoną. Vaikas, pirmą kartą išgirdęs muziką, iš
susižavėjimo neteko žado. Aparatą jam padovanojome. Dantimis įsikandęs į
patefono dėžės kraštą, jis valandų valandas galėdavo klausyti tos pačios
plokštelės. Kodėl jis taip elgiasi, supratome tik po kelerių metų, kai
išgirdome apie „garsinį kaulų laidumą“.
Po kurio laiko pastebėjau, kad sūnus aiškiai girdi mano žodžius tada, kai
lūpomis liečiuosi prie jo pakaušio.
Įsitikinęs, jog vaikas girdi ir teisingai supranta mano žodžius, ėmiau jo
sąmonei „diegti“ norą girdėti bei kalbėti. Netrukus pastebėjau, kad mažyliui
labai patinka pasakėlės, kurias jam seku prieš miegą. Ėmiau kurti istorijas,
kad sūnus imtų pasitikėti savimi ir kad išsiugdytų milžinišką troškimą girdėti
bei kalbėti.
Tada dar net nenumaniau, kaip likimas jo trūkumą pavers pranašumu, nors
ir buvau girdėjęs, kad kiekviena nelaimė yra naujos galimybės pradžia.
Jo niekas negalėjo sulaikyti
Prisimindamas tuos įvykius suprantu, kiek daug sūnui reiškė tikėjimas
manimi. Kaip tik tas tikėjimas padėjo jam siekti tokių neįtikėtinų rezultatų.
Jis neabejojo mano žodžiais. Aš netgi įteigiau jam, kad jis yra pranašesnis už
savo vyresnįjį brolį – šis pranašumas išryškėsiąs dar ne kartą. Pavyzdžiui,
mokytojai skirs jam daugiau dėmesio ir elgsis su juo rūpestingiau. Taip ir
nutiko. Įtikinau sūnų, jog paaugęs jis, kaip ir vyresnysis brolis, galės prekiauti
laikraščiais. Čia jaunėlis taip pat bus pranašesnis: žmonės matys, kad jis,
nekreipdamas dėmesio į savo fizinį trūkumą, dirba gerai ir greitai, tad mokės
daugiau.
 Kai sūnui buvo maždaug septyneri, pamačiau, kad mano „smegenų
programavimo metodas“ ima duoti pirmuosius vaisius. Keletą mėnesių vaikas
prašė, kad leistume jam pardavinėti laikraščius, tačiau motina vis
nesutikdavo.
Tačiau jis nutarė būti savarankiškas. Kartą, kai namie buvo tik tarnaitė, jis
išlindo pro virtuvės langą, iš kaimyno batsiuvio pasiskolino šešis centus,
nusipirko kelis laikraščius, juos perpardavė ir vėl nusipirko… Jis prekiavo iki
vėlumos, jo kišenėje skambėjo pelnas! Grįžę namo radom sūnų lovoje.
Kumštyje jis spaudė pirmąjį gyvenime uždarbį ir saldžiai miegojo.
Mano žmona atlenkė mažus pirštelius, atsargiai paėmė monetas ir
pravirko. Nuostabu! Pamačiusi pirmąją sūnaus pergalę, ji verkė. Aš jaučiausi
visai kitaip. Nuoširdžiai juokiausi, kadangi įsitikinau, jog mano sumanymas
įskiepyti į vaiko protą pasitikėjimą savimi buvo sėkmingas.
Persilaužimas
Kurčias berniukas, negirdėdamas savo mokytojų, nebent jie garsiai ir iš
arti šaukdavo, baigė vidurinę, paskui ir aukštąją mokyklą. Jis nelankė
specialiosios kurčnebylių mokyklos. Jis neišmoko gestų kalbos, nes mes
neabejojome, kad jis gyvens kaip visi sveiki žmonės ir susilauks sveikų
vaikų. Tiesa, dėl tokios savo nuostatos mums ne kartą teko susikibti su
mokyklos vadovais.
Mokydamasis vyresnėse klasėse, sūnus bandė naudotis elektriniu klausos
aparatu, tačiau jam tai mažai padėjo.
Lemtinga pasirodė paskutinė mokslo savaitė koledže. Jam atsiuntė
išbandyti naują elektrinį klausos aparatą. Gerai prisimindamas nesėkmes su
ankstesniais aparatais, jaunuolis neskubėjo išbandyti naujojo. Pagaliau jis
paėmė aparatą ir jį užsidėjo… stebuklas – išsipildė jo karščiausias troškimas!
Pirmą kartą gyvenime sūnus girdėjo taip pat, kaip girdi kiekvienas sveikas
žmogus.
Suvokęs, kas įvyko, jis nepaprastai susijaudino ir paskambino motinai. O
paskambinęs nepaprastai aiškiai išgirdo jos balsą. Kitą dieną per paskaitas jis
puikiausiai girdėjo kiekvieną dėstytojų žodį. Pirmą kartą gyvenime jis
įprastai bendravo su žmonėmis! Pašnekovams nereikėjo šaukti – vaikinas
juos puikiausiai girdėjo. Sūnaus pasaulis pasikeitė.
Begalinis troškimas pradėjo „mokėti palūkanas“, tačiau pergalė dar buvo
negalutinė. Jaunuolis privalėjo rasti būdą, kaip savo fizinį trūkumą paversti
ekvivalentišku pranašumu.
Kurčias jaunuolis padeda kitiems
Dar iki galo nesuvokdamas, kas įvyko, ir genamas didelio džiaugsmo,
sūnus parašė laišką stebuklingųjų klausos aparatų gamintojams. Laiške jis
aprašė viską, kas jam nutiko. Pasakojimas sudomino kompanijos vadovus, ir
jie pakvietė jį atvykti į Niujorką. Ir ten mūsų sūnui gimė idėja. Tai buvo tas
minties impulsas, kuris jo fizinį trūkumą pavertė pranašumu. Tas pranašumas
vėliau jam garantavo puikius dividendus – jis tapo ir laimingas, ir turtingas.
Minties impulsas buvo toks: jis suprato, kad gali padėti milijonams
kurčiųjų, kurie jau buvo praradę viltį girdėti. Mėnesį jis analizavo
kompanijos rinkodaros sistemą, tada pasiūlė vadovams susisiekti su visais
silpnai girdinčiais žmonėmis ir pademonstruoti savo gaminį. Neįgaliesiems
atsivėrė galimybės rasti naują garsų pasaulį… Viską apskaičiavęs, mūsų
sūnus sudarė dvejų metų darbo planą. Susipažinę su projektu, kompanijos
vadovai pasiūlė jam darbą.
Jis padėjo tūkstančiams žmonių, kurie antraip būtų likę kurti visą savo
gyvenimą.
Neabejoju, kad mūsų sūnus visą gyvenimą būtų likęs kurčias, jei mes
nebūtume įdiegę jam didelių troškimų bei tikslų.
Nenugalimas noras įgijo fizinę formą. Vaikas nepaprastai troško normaliai
girdėti – dabar jis girdi! Pasiteisino šventas melas: aš įdiegiau jam į protą
mintį, kad jo trūkumas virs pranašumu. Iš tiesų tikėjimas ir begalinis noras
padeda įgyvendinti didžiausias svajones.
Tai pasiekti gali kiekvienas.
Dainininkės troškimo magija
Štai trumpas straipsnelis apie puikios operos dainininkės Ernestinos
Šuman​-Haink (Ernestine Schumann-​Heink) karjeros pradžią. Kadangi čia
kalbama apie troškimą, pacituosiu:
Savo karjeros pradžioje Šuman​Haink apsilankė pas Vienos karališkosios
operos direktorių, kad šis patikrintų jos balsą. Tačiau jis to nedarė. Metęs akį
į baugščią ir prastai apsirengusią merginą, jis ne itin švelniai sušuko: „Kaip
gali tikėtis, kad tau pasiseks operoje, turėdama tokį veidą ir neturėdama
jokios asmenybės? Mano vaike, atsisakyk tos idėjos. Nusipirk siuvimo mašiną
ir dirbk. Tu niekada nebūsi dainininkė.“
Niekada – ilgas laikas! Vienos karališkosios operos direktorius išties daug
išmanė apie dainavimo techniką, tačiau mažai nutuokė apie karšto troškimo
galią. Jei būtų nutuokęs, nebūtų atstūmęs genialios dainininkės.
Prieš kelerius metus vienas mano verslo partneris susirgo. Jo sveikata vis
blogėjo, ir galiausiai jį paguldė į ligoninę operuoti. Gydytojas mane perspėjo,
kad maža tikimybė, jog dar pamatysiu jį gyvą. Tačiau tai buvo gydytojo
nuomonė. Pacientas manė kitaip. Prieš operaciją jis sušnibždėjo:
„Nesirūpinkite, šefe, po kelių dienų aš grįšiu.“ Medicinos sesuo pažvelgė į
mane su gailesčiu. Tačiau ligonis pasveiko. Kai viskas buvo baigta, gydytojas
pasakė: „Jį išgelbėjo tik karštas troškimas gyventi. Jis nebūtų pakėlęs
operacijos, jei nebūtų taip tikėjęs.“
Tikiu troškimo galia, nes mačiau, kaip ji padeda žmonėms pakilti iš paties
dugno į valdžios ir turto viršūnes. Mačiau, kaip ji išplėšia žmones iš mirties
nagų, regėjau, kaip ji dovanojo mano sūnui laimingą gyvenimą, nors Gamta
atsiuntė jį į pasaulį be ausų. Taip, Gamta paklūsta karštam troškimui, o šis
nepripažįsta žodžio „neįmanoma“ ir niekada nesusitaiko su nesėkmėmis.

VERTA ĮSIDĖMĖTI
Kai troškimas skatina jus laimėti, tuomet atsitraukimo keliai
nereikalingi, nes pergalė jums garantuota.
Čia paminėtos šešios taisyklės troškimus paverčia auksu. Endriu
Karnegiui šios taisyklės virto milijonais dolerių.
Troškimas padeda rasti sėkmės grūdą laikinų pralaimėjimų peluose.
Berniukas be ausų išmoko girdėti. Mergina, kurios sėkme niekas
netikėjo, tapo žymia operos dainininke. Ligonis, kurio gydytojas netikėjo
operacijos sėkme, stojo į kovą su mirtimi ir laimėjo. Jiems visiems
padėjo troškimo jėga.
Mūsų protas beribis… o jei ribos ir yra, tai tik tos, kurias nusibrėžiame
patys.
 Antras žingsnis
turtų link:
tikėjimas
TIKĖJIMAS – SVARBIAUSIA VAROMOJI PROTO JĖGA. Tikėjimas
drauge su mintimi skatina pasąmoninį protą pakilti iki dvasinio lygmens ir
susilieti su Beribe Sąmone.
Tikėjimo, meilės ir lytinio potraukio pažadintos emocijos yra stipriausios
iš visų pozityviųjų energijų. Susiliejęs šis trejetas „nudažo“ mintį taip, kad ji
akimirksniu atsiduria pasąmonėje ir ima kontroliuoti mūsų veiksmus.
Tikėjimas laukia, kol jį rasite
Kalbėsime apie didžiulę savitaigos reikšmę. Savitaiga, arba autosugestija,
padeda troškimą paversti pinigais. Tikėjimas yra proto būsena, kuri
pasiekiama per savitaigą. Jūs formuluojate ir nuolat sau kartojate tam tikrus
teiginius, o jie veikia pasąmonę.
Pozityvių teiginių kartojimas yra vienintelis šiuo metu žinomas būdas,
kuriuo jūs galite susižadinti tikėjimą ir iš jo kylančias emocijas.

Tikėjimas įkvepia mintims jėgos.

Ta jėga pakylės jus į aukštumas.

Minties impulsas nuolat pasikartodamas veikia pasąmonę, šioji galiausiai

jį priima ir impulsą paverčia fiziniu ekvivalentu.
Emocijos, arba „jausminis“ minties aspektas, yra ta jėga, kuri suteikia
minčiai postūmį. Tikėjimo, meilės ir lytinio potraukio sukeltos emocijos
drauge su kryptingomis mintimis padeda žmogui pasiekti kur kas didesnių
laimėjimų, nei kiekvienas šių komponentų, paimtas atskirai.
Pasąmonę veikia ne tik su tikėjimu susijungęs minties postūmis. Jis
veiksmingas kartu su bet kokiomis teigiamomis ar neigiamomis emocijomis.
Nesėkmių nebūna
Pasąmonė tiek teigiamą, tiek neigiamą minties impulsą permaino į fizinį
ekvivalentą. Tai paaiškina, kodėl daugelis žmonių nuolat kalba apie „piktą
likimą“ ar „nesėkmę“. Milijonai žmonių įsivaizduoja esą pasmerkti skurdui,
jie aiškina, jog tai – aukštesniųjų jėgų poveikis, o jų, kaip žinome, suvaldyti
neįmanoma. Pasąmonė, veikiama neigiamų impulsų, paverčia tokias mintis
apčiuopiamu fiziniu pavidalu. Kitaip tariant, tie žmonės savo nesėkmes
prisišaukia patys.
Jūsų požiūris, jūsų tikėjimas – štai veiksnys, valdantis pasąmonės veiklą.
Galite „apgauti“ savo pasąmonę savitaigos metodu, kaip kad aš „apgavau“
savo sūnaus pasąmonę (žr. ankstesnį skyrių).
Norėdami, jog tokia „apgaulė“ būtų tikroviškesnė, patikėkite, kad jau
turite visa tai, ką, padedami pasąmonės, trokštate gauti. Tikėjimas sustiprins
pasąmonei siunčiamus signalus, ir ši ims veikti jūsų naudai.
Tikėjimas suteikia minčiai jėgų
Senovėje religijos skelbėjai kvietė žmoniją „tikėti“, tačiau jie nepaaiškino,
kaip tą tikėjimą savyje pažadinti. Jie nesutapatino tikėjimo su proto būsena,
pasiekiama savitaigos būdu.
Mes pasistengsime aprašyti visa, kas žinoma apie tikėjimo ugdymą.
Tikėkite savimi ir neribotomis savo proto galimybėmis.
Tikėjimas – tai „amžinasis eliksyras“, minčiai teikiantis gyvybę ir jėgą!
Tikėjimas – tai pagrindinė turto sąlyga.
Tikėjimas – tai visų nepaaiškinamų reiškinių pagrindas.
Tikėjimas – tai vienintelis vaistas nuo nesėkmių.
Tikėjimas – tai tas elementas, kuris sąveikaudamas su malda pakylėja
mūsų mintis iki Beribio Proto lygmens.
Dominuojamosios mintys
Ką mums duoda savitaiga?
Seniai žinoma, kad žmogus galiausiai patiki tuo, ką pats sau kalba. Ir visai
nesvarbu tų kalbų turinys. Jei žmogus begales kartų susiduria su melu, ima jį
vadinti tiesa. Ir patiki, jog tai – tiesa. Leidęs tam tikroms mintims viešpatauti
savo prote, žmogus pasiduoda jų įtakai. Mintys, kurias žmogus sąmoningai
nukreipia į savo protą, susijungia su emocijomis ir sužadina varomąsias
jėgas, o šios ima valdyti žmogaus veiksmus.
 Emocijomis „pakrautą“ mintį galima sulyginti su grūdu, kurį sėjėjas įterpė
į derlingą dirvą, patręšė ir išaugino. Iš vieno mažyčio grūdo išauga brandus
augalas, kuris sunokina begalę tokių pat grūdelių!
Mintys, sumanymai, planai ar ketinimai, gimę ir įsišakniję žmogaus prote,
sukuria magnetinį lauką, kuris pritraukia ir pasėja nesuskaičiuojamą
daugybę giminingų minčių, sumanymų, planų, ketinimų…
Dabar grįžkime į pradžią ir pagalvokime, kaip pasėti pradinį didelio tikslo
grūdą. Tikslą, kad ir koks jis būtų, galėsite įtvirtinti, jei apie jį vis galvosite.
Todėl užrašykite jį popieriuje ir kiekvieną dieną garsiai perskaitykite, įtaigiai
tardami žodžius.
Vykite lauk visas mintis apie nesėkmę. Žinokite štai ką: didžiausia jūsų
yda – pasitikėjimo savimi stoka. Savitaiga lengvai pašalins šį trūkumą. Jūs
įveiksite baimę, tapsite ryžtingi ir drąsūs. Savitaigos esmė – generuoti
teigiamus minčių impulsus, kuriuos būtina išreikšti rašytine forma, įsiminti ir
nuolat kartoti. Kartoti tol, kol jie taps jūsų pasąmonės darbo įrankiu.
Penki teiginiai, padedantys ugdytis pasitikėjimą savimi
1. Aš žinau, kad sugebėsiu pasiekti gyvenimo tikslą. Iš savęs reikalauju
ištvermės ir atkaklaus, tikslingo darbo. Pasižadu elgtis kryptingai.
2. Aš žinau, kad dominuojamosios mintys būtinai virs veiksmais, kurie
palaipsniui materializuosis. Taigi kasdien pusvalandį mąstysiu apie savo
siekius ir tikslus, kursiu jų vaizdinius.
3. Aš žinau, kad galiausiai rasis priemonių įgyvendinti tam norui, apie kurį
nuolat galvoju. Todėl kasdien dešimt minučių ugdysiuosi pasitikėjimą savimi
ir savo jėgomis.
4. Svarbiausią gyvenimo tikslą aprašiau suprantamai ir aiškiai. Stengsiuos
išsiugdyti pasitikėjimą savo jėgomis, idant šis tikslas virstų tikrove.
5. Puikiai suvokiu, kad tiek turtas, tiek padėtis visuomenėje tik tuomet yra
prasmingi, jei jie įgyti nenusižengus įstatymams bei teisingumui. Todėl
siekdamas savo tikslų, kad ir kokie jie būtų, nesudarinėsiu abejotinų sandorių,
stengsiuosi bendradarbiauti su kitais žmonėmis. Atsikratysiu neapykantos,
pavydo, pagiežos, egoizmo ir cinizmo, nes neigiamas požiūris į kitus žmones
sėkmės neatneš.
Įsiminsiu šiuos teiginius ir po jais pasirašysiu. Kartą per dieną kartosiu
juos balsu ir tikėsiu, jog palaipsniui jie persmelks mano mintis ir veiksmus.
Tokiu būdu aš patikėsiu savo jėgomis ir įgyvendinsiu visus sumanymus.
Nelaimę galima prisišaukti mintimis
Pasąmoninis protas minčių neskirsto į teigiamas ir neigiamas. Jis
darbuojasi su ta medžiaga, kuria mes jį „maitiname“. Todėl negatyvią mintį
jis paverčia tikrove lygiai taip pat kaip ir pozityvią.
Kaip vėjas gali nešti laivus į vakarus ar rytus, taip savitaiga gali iškelti jus
į nepasiekiamas aukštumas arba nusviesti į dugną – svarbiausia, kaip jūs
išskleisite „minčių bures“.
Savitaigos principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas žmogus gali
pakilti į sėkmės aukštumas, puikiai aprašytas šiose eilutėse:

Jei manai, kad esi nugalėtas, esi nugalėtas.

Jei manai, kad neišdrįsi, tikrai neišdrįsi.
Jei bijai pralaimėti, tu jau pralaimėjęs.
Jei manai, kad esi atstumtas,
tu esi atstumtas.

Nes visa ko pradžia

Yra tavo mintys.

Kad pakiltum aukštai,

Svajok drąsiai…
Kad pasiektum tikslą – tikėk savimi.

Gyvenimo kovas ne visada

Laimi stipriausi ir greičiausi…
Dažniausiai laimi tie,
KURIŲ KARŠTAS TIKĖJIMAS!

Galingas meilės potyris

Jūsų esybės gelmėse pasėtas pergalės grūdas, ir jį išauginę pakilsite į
tokias aukštumas, apie kurias pirmiau nė nesvajojote.
Tarsi muzikos garsus jūs galite pažadinti savo genialius gebėjimus, kurie
be naudos tūno smegenų kertėse. O pažadinę, galite juos nukreipti į taikinį –
siekti pačių didžiausių tikslų.
Kas tai gali padėti padaryti?
Meilė.
Nes meilė labai panaši į tikėjimą. Meilė jūsų mintis gali paversti dvasiniu
ekvivalentu. Rašydamas šią knygą, išstudijavau daugybės žymių žmonių
biografijas ir įsitikinau, jog kiekvieno gyvenime buvo moteris, smarkiai
paveikusi jų likimą.
Jei norite įsitikinti tikėjimo jėga, pastudijuokite gyvenimą žmonių, kurie
savo kelyje karštai tikėjo. Pirmasis ir didžiausias iš jų yra Jėzus Kristus.
Krikščionybės esmė – tikėjimas. Ir visai nesvarbu, kad šios galingos jėgos
esmė buvo tiek kartų iškreipta ar aiškinta neteisingai.
Arba štai Mahatma Gandis. Šis žmogus – tai akivaizdus įrodymas, koks
galingas yra tikėjimas. Neturėdamas jokių valdžios įrankių, jis sugebėjo
pasėti tikėjimą milijonų žmonių protuose ir suvienyti naciją.

VERTA ĮSIDĖMĖTI
Tikėjimas – būtina sėkmės dalis. Tikėjimas užgimsta ir stiprėja
pasąmoningame prote.
Šiame skyriuje išdėstyti penki teiginiai padės jums ugdytis
pasitikėjimą savimi. Jau dabar galite vadovautis jais visais.
Turėkite galvoje, kad galite prisišaukti tiek sėkmę, tiek nesėkmę –
rezultatas priklauso nuo jūsų minčių.
Mintys virsta magnetu, kuris traukia jūsų link reikalingus žmones ir
įvykius.
Tiek skurdas, tiek turtas yra tikėjimo rezultatas.
 Trečias žingsnis
turtų link:
savitaiga
SAVITAIGA SUJUNGIA SĄMONINGĄ MĄSTYMĄ SU
PASĄMONINGU PROTU.
Sau kartojamos mintys pasiekia pasąmonę ir ją skatina atitinkamai veikti.
Ir nesvarbu, ar tos mintys neigiamos, ar teigiamos.
Gamta sukūrė žmogų taip, kad jis puikiausiai sugeba valdyti savo protą –
ir sąmoningą, ir pasąmoningą. Deja, daugelis šio gebėjimo nelavina. Tuo
paaiškinamas faktas, kad didžioji dalis žmonijos visą gyvenimą skursta.
Pasąmonė, arba pasąmoningas protas, – lyg derlinga dirva, kuri tankiai
apžels piktžolėmis, jeigu ten nepasodinsite naudingų augalų. Savitaiga –
priežiūros būdas, suteikiantis žmogui galimybę teikti pasąmonei kūrybingas
mintis. Jei būsite nerūpestingi, destruktyvių minčių daigai apraizgys visą jūsų
proto sodą.

Jei norite puikių rezultatų, priverskite giliausius

proto klodus dirbti savo labui.

Emocijos ir pinigai
Skyriuje apie troškimus siūlėme dukart per dieną balsu skaityti užrašytą
siekį turėti daug pinigų. Skaitydami turite jaustis taip, lyg tuos pinigus jau
turėtumėte. Tuo būdu jūs susiejate trokštamą daiktą ar reiškinį su savo
pasąmone. Kartodami šį veiksmą, jūs duodate pasąmonei komandą taip
kreipti jūsų veiksmus, kad trokštami dalykai taptų tikrove.
Tad dar kartą peržvelkime šešis patarimus, aprašytus skyriuje apie
troškimą. Dar kartą atidžiai juos perskaitykite. Iš esmės tai yra tam tikra
savitaigos formulė.
Skaitydami užrašytą troškimą (tai padeda ugdyti „pinigų sąmonę“)
atminkite, jog vien tardami žodžius jūs nieko nepasieksite. Reikia gyventi
tuo, ką skaitote, įsijausti į tuos žodžius. Jūsų pasąmonė reaguoja tik į tas
mintis, kurios paremtos stipriais išgyvenimais bei emocijomis. Bejausmiai
žodžiai pasąmoningo proto neveikia. Neturėsite jokios apčiuopiamos naudos
tol, kol savo žodžių neišmoksite nuspalvinti emociškai.
Veikti pasąmonę sugebėsite tik tuo atveju, jei būsite užsispyrę ir
vadovausitės taisyklėmis, surašytomis šiame skyriuje. Už mažesnę kainą to
sugebėjimo neįgysite. Privalote pasiryžti už sėkmę sumokėti pastangomis.
Pinigai jau jūsų!
Jeigu jau vadovaujatės šešiais antrame skyriuje duotais patarimais, jums
dar reikia išmokti sutelkti dėmesį.
Leiskite pateikti jums keletą patarimų, kaip kuo veiksmingiau tai padaryti.
Kai imsite vykdyti pirmąjį patarimą („Nusistatykite tikslią pinigų sumą, kurią
norite gauti“), užsimerkite ir sutelktai galvokite apie tuos pinigus tol, kol iš
tiesų juos pamatysite. Taip darykite nors kartą per dieną. O atlikę šį pratimą
įsivaizduokite, jog tie pinigai jau jūsų rankose – taip sužadinsite tikėjimą.
Žmogaus pasąmonė suvokia minčių impulsus tik tada, jei jūs jais tikite
patys. Kartokite tuos veiksmus nuolat. Priverskite pasąmonę patikėti tuo, kuo
tikite jūs. Jūs būtinai privalote turėti įsivaizduojamą pinigų sumą, nes pinigai
laukia jūsų. Ir pasąmonė neabejotinai pateiks jums dalykišką planą, kaip gauti
pinigus, kurie išties jau yra jūsų.
Pasąmonė pradeda dirbti
Štai kaip tai atlikti praktiškai:
1. Įsitaisykite patogiai ramioje vietoje (geriausiai vakare lovoje), kad jums
niekas netrukdytų, užsimerkite ir pusbalsiu kartokite popieriaus lape užrašytą
troškimą. Paminėkite ketinamą gauti pinigų sumą ir laiką, per kurį išsipildys
jūsų noras (žr. skyrelį „Šeši žingsniai, kurie troškimą pavers auksu“).
Pavyzdžiui, per penkerius metus ketinate sukaupti … dolerių. Tai turėtų
įvykti, sakykime, iki X metų sausio pirmosios. Už pinigus jūs siūlote savo,
prekybos agento, paslaugas. Tokiu atveju jūsų užrašas turėtų būti maždaug
toks:
„X metų sausio pirmąją aš būsiu sukaupęs … dolerių. Mainais už tuos
pinigus aš siūlau savo prekybos agento paslaugas (aprašykite paslaugas ar
prekes, kurias rengiatės pardavinėti). Tikiu, jog tie pinigai bus mano. Mano
tikėjimas toks tvirtas, kad aš jau dabar juos regiu. Galiu juos netgi paliesti.
Pinigai laukia, kol tapsiu jų šeimininku. Šiuo metu kuriu planą, kuris padės
man gauti tuos pinigus. Vos tik sukursiu planą, kaipmat imsiuos jį
įgyvendinti.“
2. Kartokite šį planą rytais ir vakarais, kol vaizduotėje pamatysite
geidžiamus pinigus.
3. Lapą su tekstu padėkite taip, kad matytumėte jį kas rytą ir kas vakarą.
Ką parašėte, skaitykite prieš užmigdami ir vos pabudę, kol išmoksite
mintinai.
Jūs savitaigos metodu kryptingai veiksite pasąmoninį protą. Pasąmonė
pasiduoda poveikiui tik tada, kai jai siunčiami signalai turi emocinį atspalvį.
Be to, labai svarbu, kad savo žodžiais tikėtumėte patys.
Gal šie nurodymai iš pirmo žvilgsnio pasirodys neapibrėžti – vadovaukitės
jais vis viena. Jei veiksite pagal juos, netrukus jums atsivers iki šiol nepatirtas
pasaulis.
Kodėl esate savo likimo šeimininkai?
Žmonės į naujas idėjas žvelgia skeptiškai. Vis dėlto jeigu pasinaudosite
šios knygos patarimais, jūsų skepticizmą greitai pakeis optimizmas ir
tikėjimas.
Dauguma filosofų kalba, jog žmogus yra savo žemiškojo likimo
šeimininkas. Tačiau jie negali paaiškinti kodėl. Šiame skyriuje jūs sužinojote
atsakymą, kokiu būdu žmogus iš tiesų gali tvarkyti savo likimą ir finansus.
Žmogus gali tapti savo likimo šeimininku ir kontroliuoti aplinką per
pasąmonę.
Kai perskaitysite visą knygą, vėl atsiverskite šį skyrių ir prisiminkite čia
pateiktus patarimus.
Galite netgi visą skyrių perskaityti balsu. Pabraukite sakinius, palikusius
jums didžiausią įspūdį. Įtikėkite, kad savitaigos metodas yra veiksmingas.

VERTA ĮSIDĖMĖTI
Jūs turite šeštąjį pojūtį, tačiau jei norite valdyti į pasąmonę
siunčiamas mintis, jums pakaks penkių įprastų jutimų. To bus gana, kad
pasąmonė vestų jus materialios gausos link.
 Kai sužadinę emocijas savo vaizduotėje pamatysite pinigus, tuomet jie
ims plaukti iš tų šaltinių, kurie anksčiau jums buvo neprieinami.
Apibrėžkite tikslią sumą ir tikslų jos gavimo terminą.
Vos tik pasąmonė pateiks jums planą, nedelsdami imkitės jį
įgyvendinti. Įkvėpimas yra nuostabi būsena. Nepraleiskite jos. Jei
lauksite „tinkamo meto“, galite žlugti.
Vadovaukitės šiame bei ankstesniuose skyriuose išdėstytais
patarimais ir jūs tapsite savo likimo val​dovais.
Kiekviena nesėkmė turi savyje būsimos sėkmės sėklą.
 Ketvirtas žingsnis
turtų link:
specialiosios
žinios
YRA DVI ŽINIŲ RŪŠYS: BENDROSIOS IR SPECIALIOSIOS. Kai
siekiate įsigyti pinigų, bendrosios žinios, kad ir kokios jos būtų, reiškia ne itin
daug. Bendrąsias žinias – visa, ką žino mūsų civilizacija – gali suteikti
universitetai. Deja, didžioji dauguma profesorių yra neturtingi. Jie moka
žinias perteikti, o pasinaudoti jomis – ne.
Žinios nesuteiks materialinės gerovės, jeigu jų nesugrupuosite ir
nenukreipsite tinkama linkme. Turėkite veiksmų planą, kurio galutinis tikslas
– sukaupti turtą. Antraip jums gali atsitikti taip, kaip nutiko milijonams
žmonių, kurie tikėjo, kad „žinios yra jėga“. Tai yra klaida! Žinios – tai tik
potencialas. Tikroji žinių jėga pasireiškia tuomet, kai jos išdėstytos pagal
tikslų planą ir nukreiptos į apibrėžtą tikslą.
Tą ydą matome visose švietimo sistemos grandyse: mokinių nei studentų
niekas nemoko sisteminti gautų žinių ir jomis naudotis kūrybiškai. Išsilavinęs
žmogus nebūtinai yra tas, kuris turi sukaupęs kalną žinių. Išsilavinęs visų
pirma tas, kuris gali pasinaudoti žiniomis, kad turėtų visa, ko nori.

Jūsų išsilavinimas priklauso nuo jūsų.

Galite įgyti žinių, kurios nuves jus ten,
kur norite patekti. Veikite pagal paprastą
šio skyriaus planą, tuomet jums nereikės pradėti
nuo pat pradžių.

Įgyti žinių nesudėtinga

Norėdami įgyvendinti savo troškimą uždirbti, jūs privalėsite įgyti
specialiųjų žinių apie tas prekes ar paslaugas, kurias ketinate pasiūlyti
publikai. Tikėtina, jog prireiks daugiau žinių, nei jūs galite sukaupti. Jei taip
įvyktų, galite suburti patarėjų komandą. Juk jums svarbu tas žinias valdyti, o
ne turėti jas savo galvoje.
Neišsilavinusius žmones dažnai kankina nevisavertiškumo kompleksas.
Tačiau žmogus, kuris sugeba organizuoti ir reikiama linkme nukreipti
komandos darbą, disponuoja tomis pat žiniomis, kokias turi visa jo komanda.
Štai visas Edisono išsilavinimas tebuvo keli mokykloje praleisti mėnesiai.
Tačiau jis niekada nejautė išsilavinimo trūkumo ir mirė anaiptol ne skurde.
Henris Fordas mokykloje mokėsi viso labo šešerius metus, tačiau
susikrovė didžiulį kapitalą.
Žinių šaltiniai
Pirmiausia jūs turite nuspręsti, kokios specialiosios žinios jus domina ir
kokiam konkrečiam tikslui jų reikia. Svarbiausias gyvenimo tikslas padės
nusistatyti jums reikalingų specialiųjų žinių sritį. O štai pagrindiniai
specialiųjų žinių šaltiniai:
1. Jūsų asmeninė patirtis ir išsilavinimas.
2. Patirtis ir išsilavinimas, kurį gaunate bendraudami su kitais žmonėmis
(komanda).
3. Koledžai ir universitetai.
4. Viešosios bibliotekos (knygose ir periodiniuose leidiniuose galima rasti
visas žmonijai prieinamas žinias).
5. Specialieji kursai (vakarinės, neakivaizdinės mokyklos). Įgytas žinias
būtina susisteminti. Be to, žinios neturės nė menkiausios vertės, jeigu nebus
panaudotos kokiam nors vertingam tikslui.
Jeigu savo dienos plane pasižymėjote, kad būtina papildomai mokytis,
pirmiausia apibūdinkite tikslą, kuriam pasiekti jums prireiks papildomų žinių.
Tada pasidomėkite, kur tokių žinių galite gauti.
Žmonės, sulaukę sėkmės, niekad nesustojo pusiaukelėje, jie kaupia visas
įmanomas žinias, kurios susijusios su jų profesine veikla.
Mokytis niekada ne vėlu
Sakoma, kad JAV švietimo sistema geriausia pasaulyje. Tačiau žmogus
yra keista būtybė: jis vertina tik tai, už ką moka pinigus. Nemokamos šalies
mokyklos ir bibliotekos amerikiečiams nedaro jokio įspūdžio todėl, kad jos
nemokamos. Tai pagrindinė priežastis, kodėl dauguma žmonių, baigę
mokyklas ir pradėję dirbti, nori mokytis įvairiuose kursuose. Dažnai
darbdaviai teikia pirmenybę būtent jiems. Darbdavių logika tokia: jei žmogus
sugeba dalį savo laiko skirti mokslui, vadinasi, jis turi lyderio savybių.
Žmogus turi dar vieną silpnybę, kurią sunku nugalėti. Tai yra sveikų
ambicijų trūkumas. Tačiau tie dirbantys žmonės, kurie savo laisvą laiką skiria
savišvietai, retai užsibūna „apačioje“. Jų veiksmai atveria jiems kelią į
viršūnes, pašalina kliūtis, sudomina tuos, kurie gali suteikti galimybę kilti
karjeros laiptais.
Mokslas namuose ypač tinka tiems, kurie, baigę mokyklą ir ėmę dirbti,
suvokė, jog jiems trūksta papildomų žinių, o mokytis dieniniuose koledžuose
nėra laiko.
Kilnojamoji buhalterija
Panagrinėkime štai tokį specifinį pavyzdį. Bakalėjos prekių parduotuvės
pardavėjas netikėtai neteko darbo. Kadangi truputį išmanė buhalterinę
apskaitą, jis ėmėsi nuosavo verslo. Pradžioje sutarė su buvusiu darbdaviu,
vėliau – su šimtu kitų smulkių prekeivių, kad už sutartą atlyginimą tvarkys jų
buhalteriją. Jo sumanymas buvo toks vaisingas, kad prireikė nediduko
krovininio automobilio, kuriame jis įrengė kilnojamąją kontorą. Šiuo metu jis
valdo visą parką tokių „buhalterijų ant ratų“. Už prieinamą kainą mūsų
herojus teikia kokybiškas buhalterines paslaugas mažoms įmonėms.
Specialios žinios ir vaizduotė – štai kas yra šio unikalaus ir sėkmingo
verslo komponentai. Verslo, kurio savininkas dabar moka pelno mokestį,
dešimt kartų viršijantį jo ankstesnę algą bakalėjos parduotuvėje.
Šio sėkmingo verslo pradžioje buvo tik idėja.
O kadangi be darbo likusiam pardavėjui tą idėją pametėjau aš, noriu
pakalbėti apie dar vieną galimybę gerai uždirbti.
Šią mintį man įkvėpė tas pats pardavėjas, kuris ilgainiui tapo „buhalterijų
ant ratų“ tinklo kūrėju. Taigi kai jis išgirdo mano pasiūlymą kurti
„buhalterijas ant ratų“, riktelėjo: „Skamba neblogai, tačiau kaip įgyvendinti šį
sumanymą ir paversti jį pinigais?“ Vyrukas nežinojo, kaip reikės parduoti
buhalterio žinias, kurias jis įgis.
Iškilo problema ir ją reikėjo spręsti. Tą padaryti padėjo viena jauna
mašininkė – ji surašė visus naujosios buhalterinės sistemos privalumus ir
susegė tuos lapus į knygą. Knyga buvo kaip reklamos priemonė. Sumanymas
su knyga buvo toks veiksmingas, kad netrukus mūsų naujasis buhalteris
turėjo daugiau užsakymų, nei galėjo atlikti.
Būsimojo darbo planas
Mūsų šalyje tūkstančiams žmonių reikia rinkodaros specialisto pagalbos,
idant jie galėtų pasiūlyti savo paslaugas ar darbo jėgą.
Šis sumanymas, apie kurį kalbėsime, gimė iš būtinybės, o juo naudotis
gali ir kiti žmonės. Moteris, kuriai ši mintis šovė į galvą, turėjo lakią
vaizduotę. Ji sumanė naują specialybę, kurios atstovai reikalingi tūkstančiams
žmonių. Tie specialistai turėtų tiksliai patarti, kaip žmonės galėtų pasisiūlyti
darbo ir paslaugų rinkai.
Iš pradžių tokį planelį ji sukūrė savo sūnui, kuris, baigęs koledžą, negalėjo
rasti darbo. Jos planas – nuostabus rinkodaros kūrinys, nieko panašaus aš iki
šiol nebuvau matęs.
Planą sudarė 50 puslapių, kuriuose buvo surašyta viskas: žinios apie
sūnaus gabumus, išsilavinimą, asmens savybes ir patirtį. Taip pat buvo aiškiai
pažymėta, kokias pareigas jis norėtų gauti, ir kita panaši informacija.
Rašydama planą, moteris sugaišo keletą savaičių. Visą tą laiką ji siuntė
sūnų į viešąją biblioteką, nes reikėjo specialių žinių. Baigto plano turinį
sudarė konkretūs pasiūlymai. Atsivertęs tokį planą darbdavys iš karto
pamatydavo, kokias paslaugas jam siūlo būsimasis darbuotojas.
Jis sutaupė dešimt metų
Kai kam gali kilti klausimas: „Ar būtina taip vargti, norint gauti darbą?“
Manyčiau, kad gerai atliktas darbas – anaiptol ne vargas. Štai tos moters
parašytas planas padėjo jaunuoliui gauti trokštamą darbą ir atlyginimą, kurio
dydį jis pats nurodė, jau po pirmo pašnekesio su darbdaviu.
Dar svarbiau yra štai kas: jaunuolis karjerą pradėjo ne nuo pirmojo
laiptelio. Jis iš karto gavo administratoriaus pareigas ir atitinkamą atlyginimą
– kiti, kol pakyla iki tokios tarnybinės pozicijos, sugaišta dešimt metų.
Mintis pradėti karjerą nuo pat pirmo laiptelio kai kam atrodo patraukli,
tačiau reikia turėti galvoje, kad toks karjeros kelias labai ilgas. Žmogus,
dirbdamas paprasčiausius darbus, dažnai nesugeba pamatyti gerų galimybių,
jis pagaliau liaujasi tikėjęs sėkme. Kur kas geriau savo veiklą pradėti nuo
aukštesnės pakopos.
 Pasaulis myli nugalėtojus
Denas Halpinas (Den Halpin) – tai tikro nugalėtojo pavyzdys. Jo istorija
dar kartą patvirtina, kad pasaulis tokius myli. Mokydamasis koledže, Denas
buvo garsios Notre Dame futbolo komandos vadybininkas, o komandos
treneris tada buvo garsusis Knutas Roknis (Knute Rockne).
Kai Halpinas baigė koledžą, nedarbo lygis šalyje buvo labai aukštas.
Denas šiaip ne taip įsidarbino viename banke, paskui – kino studijoje, vis
dėlto galiausiai jis turėjo imtis pardavinėti klausos aparatus – už parduotą
aparatą jis gaudavo menkus komisinius. Jaunuolis ėmė ieškoti naujų
galimybių.
Po dvejų metų nuobodaus darbo jam pagaliau patikėjo vadybininko
padėjėjo pareigas. Šis paaukštinimas taip paskatino Deną, kad jis ėmė galvoti
apie didesnius siekius ir ėmė ieškoti naujų galimybių.
Jis labai aktyviai prekiavo savo kompanijos gaminiais, ir tada jį netikėtai
pastebėjo… konkurentai. Jie panoro susitikti su Denu, o po neilgo pokalbio
jam pasiūlė aukštesnes pareigas, nei jis turėjo savo kompanijoje. Denui dabar
padėjo trenerio Knuto Roknio žodžiai, kuriuos vaikinas įsiminė dar tais
laikais, kai dirbo futbolo komandoje: „Pasaulis myli nugalėtojus, su
pralaimėtojais jis laiko negaišta.“ Greitai Denas tapo kompanijos
viceprezidentu. Daugeliui žmonių būtų prireikę ne mažiau dešimties metų,
kad padarytų tokį karjeros šuolį, o Denui pavyko per pusmetį.
Labai svarbu suprasti štai ką: ar mes liksime pačiame dugne, ar kilsime
karjeros laiptais, priklauso tik nuo mūsų – kaip sugebėsime valdyti savo
gyvenimo aplinkybes.
Apačioje neužsibūkite
Noriu pabrėžti dar vieną dalyką: sėkmė arba nesėkmė daugeliu atvejų
priklauso nuo mūsų įpročių. Nė kiek neabejoju, jog troškimą laimėti Denas
Halpinas išsiugdė dirbdamas futbolo komandoje. Jis norėjo tapti herojumi,
kurį žmonės šlovina, ir juo tapo.
Siekdami sėkmės, stenkitės bendradarbiauti su nugalėtojais – tai labai
svarbu. Štai mano sūnus Bleras kreipėsi į Deną dėl darbo. Denas pasiūlė
pradinį atlyginimą, kuris siekė vos pusę tiek, kiek sūnus būtų gavęs
konkurentų firmoje, tačiau mano įkalbėtas jis sutiko. Aš buvau tvirtai
įsitikinęs, jog labai svarbu dirbti su žmogumi, kuris jau sugebėjo pakilti
karjeros laiptais.
„Apačioje“ žmogaus laukia monotoniškas ir nuobodus darbas, be to,
menkai apmokamas. Todėl pasistengiau pateikti jums kelis pavyzdžius, kaip
kuo greičiau pakeisti savo gyvenimo aplinkybes.
Pateikite save rinkai
Moteris, parengusi sūnui savo paslaugų siūlymo planą, iš visų šalies
kampelių gavo begales užsakymų. Paaiškėjo, kad tokių planų žmonėms labai
reikia.
Nemanykite, jog kurdama planą ta moteris naudojosi kokiomis nors
rinkodaros gudrybėmis. Ne – ji tik surašė būtiniausią informaciją, kuri rūpi
darbdaviui.
Jei turite vaizduotę ir siekiate kuo naudingiau išreklamuoti savo teikiamas
paslaugas, šis sumanymas padės jums uždirbti daugiau, nei uždirba kiti tokias
pačias paslaugas siūlantys žmonės.
Geros idėjos brangios!
Šis skyrius padės jums generuoti idėjas, kaip įgyti geidžiamą turtą.
Svarbiausia yra idėja. O turėdami idėją, jūs galite paremti ją atitinkamomis
žiniomis.

VERTA ĮSIDĖMĖTI
Žinios – tik potenciali jėga. Susisteminkite jas taip, kad jos padėtų
jums siekti konkretaus tikslo.
Atverkite protą, semkitės žinių iš savo bei kitų žmonių patirties.
Henris Fordas buvo „neišsilavinęs“, tačiau mokėjo uždirbti pinigus.
Naudokitės visais įmanomais žinių šaltiniais.
Jeigu nesugebate parduoti prekių, galite pardavi​nėti paslaugas arba
idėjas.
Šio skyriaus idėjos padės jums sutaupyti dešimt karjeros metų.
Žinios veda turtų link tik tuomet, kai jūs žinote, kuriuo keliu pasukti.
 Penktas žingsnis
turtų link:
vaizduotė
VAIZDUOTĖ YRA TARSI DIRBTUVĖ, KURIOJE GIMSTA
ŽMOGAUS PROTO PLANAI.
Sakoma, kad žmogus gali sukurti viską, ką įsivaizduoja.
Per paskutinius penkiasdešimt metų žmogus atrado daugiau gamtos dėsnių
nei per visa ankstesnįjį pasaulio raidos laikotarpį. Žmogus išraižė erdvę,
sužinojo už milijono kilometrų esančios Saulės svorį ir padedamas vaizduotės
nustatė sudėtines jos dalis. Žmogus patobulino transporto priemones. Dabar
jos juda greičiau už garsą.
Žmogus ribas susikuria todėl, kad nesugeba naudotis vaizduotės dovana.
Kūryba ir sintezė
Vaizduotė veikia dvejopai. Ji sintezuoja ir kuria.
Sintezė. Žmogus gali pertvarkyti senas idėjas, planus, sumanymus. Šiuo
atveju jis nieko nekuria – tik dirba su jau žinoma informacija. Tai,
pavyzdžiui, būdinga išradėjams, kurie, remdamiesi turimomis žiniomis ir
sukaupta patirtimi, sugeba konstruoti naujus dalykus.

Visa, ko jums reikia, kad jus lydėtų sėkmė,

slypi jūsų vaizduotėje.
Vaizduotė – proto dirbtuvė, kurioje proto energija
virsta turtu.

Kūryba. Kurdamas žmogus savo protą sujungia su Aukščiausiuoju Protu

ir iš ten semiasi naujų idėjų. Tai nušvitimas, iš kurio gimsta nauja.​
Kūryba dažnai vyksta tarsi savaime. Pavyzdžiui, taip būna tada, kai
žmogaus veiksmus skatina stiprus troškimas. Kuo dažniau veikia jūsų
kūrybinė vaizduotė, tuo labiau ji tobulėja. Garsūs mokslininkai, pramonės ir
finansų atstovai, aktoriai ir muzikantai, poetai ir rašytojai, – pasaulis apie juos
sužinojo dėl to, kad jie sugebėjo pažadinti savo kūrybinę vaizduotę.
Ugdykitės vaizduotę
Jei neugdysite vaizduotės, ji nusilps. Vaizduotę priversite „dirbti“ tik ja
nuolat naudodamiesi.
Visų pirma sutelkite dėmesį į idėjų sintezę. Kaip tik tai jums padės
uždirbti – jūsų neapčiuopiamas troškimas virs realiu veiksmų planu.
Perskaitykite visą knygą, tada vėl atsiverskite šį skyrių ir nedelsdami
pamėginkite susikurti planą, kuris paverstų jūsų troškimus pinigais. Tikslūs ir
aiškūs patarimai, kaip tokį planą sukurti, duodami beveik kiekviename šios
knygos skyriuje. Planą susirašykite ant popieriaus lapo ir, kai viskas bus
atlikta, neapčiuopiamas troškimas ims transformuotis į apibrėžtą materialų
pavidalą. Dar kartą perskaitykite savo užrašus. Dar kartą – garsiai ir lėtai.
Atminkite: užrašę savo troškimą ir jo įgyvendinimo planą, žengsite pirmąjį
žingsnį savo svajonių link.
Sėkmės paslaptį praneša gamta
Štai labai svarbi žinia: kiekviena mūsų organizmo ląstelė ir kiekvienas
materijos atomas turi neapčiuopiamos energijos įkrovą.
Troškimas yra minties postūmis! Jis turi energinį pavidalą. Kai jūsų prote
gimsta troškimas kaupti pinigus, jūs prisiliečiate prie tų pačių jėgų, kuriomis
gamta sukūrė mūsų Žemę ir visa, kas joje yra.
Galite sukaupti didžiulį turtą, jei vadovausitės amžinaisiais visatos
dėsniais. Tik pirmiausia reikia tuos dėsnius pažinti ir išmokti jais naudotis.
Tikiuosi padėti jums sužinoti turto paslaptį. Nuolat kartosiu šiuos dėsnius,
mes aptarsime juos visais aspektais. Didelės paslapties, beje, čia nėra. Visas
paslaptis mums atveria pati gamta – pažvelkime, kaip ji kūrė Žemę, tolimas
planetas, visa, kas mus supa, kiekvieną augalėlį bei visas gyvybės apraiškas.
Teiginiai, kuriuos išdėstysiu kituose skyriuose, padės suvokti, kas yra
vaizduotė. Pirmą kartą skaitydami knygą galite ne visai tiksliai suprasti mano
mintis, todėl perskaitykite knygą kelis kartus. Kai imsite detaliau studijuoti
medžiagą, pajusite, kaip aiškėja painios knygos vietos bei plečiasi jūsų žinios.
Nedvejokite – skaityti šią knygą ar jos neskaityti. Perskaitykite ją mažiausiai
tris kartus – tik tada visiškai suprasite sėkmės principus.
Idėjos virsta turtu
 Idėjos yra visų turtų pradžia. O idėjas gimdo vaizduotė. Aptarkime kelis
pavyzdžius, kelias nuostabias idėjas. Jos sukrovė jų „šeimininkams“
didžiulius turtus. Tikiuosi, šie pavyzdžiai įtikins jus, kokia svarbi yra
vaizduotė.
Trūko vienos sudedamosios dalies
Prieš penkiasdešimt metų į miestą atvyko senas kaimo gydytojas. Suradęs
vaistinę, jis įėjo vidun ir ėmė šnekučiuotis su jaunu vaistininku.
Daugiau nei valandą du žmonės – senas ir jaunas – šnekėjosi prie
prekystalio. Tada gydytojas išėjo. Netrukus jis vėl pasirodė, rankose turėjo
senamadišką katilą ir medinę maišymo mentelę. Jis sudėjo daiktus ant
prekystalio.
Apžiūrėjęs katilą, vaistininkas iš vidinės švarko kišenės ištraukė nedidelį
pluoštą pinigų ir padavė jį gydytojui. Ten buvo visos vaistininko santaupos!
Gydytojas ištiesė jaunuoliui lapą popieriaus, kuriame buvo surašytas
vienas stebuklingas receptas. Tai buvo brangiau už auksą! Tačiau senasis
gydytojas to nežinojo! Jis džiaugėsi pardavęs katilą, o vaistininkas tiesiog
vylėsi, kad jam pasiseks! Jis nesitikėjo, jog netrukus įvyks stebuklas,
prilygstantis Aladino lempos galiai.
Vaistininkas iš tiesų pirko idėją!
Senas katilas, medinė mentelė ir receptas, – visa tai įprasti dalykai.
Stebuklas prasidėjo tuomet, kai vaistininkas į recepte nurodytą mišinį įdėjo
dar vieną sudedamąją dalį. Senasis gydytojas nieko nežinojo apie ją. Kas tai
buvo? Kodėl katilas ėmė nešti pelną? Atsakymas yra toks: nes vaistininkas
turėjo idėją.
Pažiūrėkime, kokius turtus sukrovė ši idėja. Ji tapo tikrove ir iki šiol neša
pelną žmonėms visame pasaulyje. Katilo turinį su džiaugsmu perka milijonai
žmonių.
Šiandien šis „senasis katilas“ – vienas stambiausių cukraus vartotojų
pasaulyje. Jis garantuoja darbą bei uždarbį cukrašvendrių plantacijų
darbininkams. Šio katilo turiniui išpilstyti reikia milijonų stiklo butelių – tai
suteikia darbą daugybei žmonių stiklo fabrikuose.
„Senasis katilas“ aprūpina darbu didžiulį būrį pardavėjų ir reklamos
agentų. Jis padėjo išgarsėti daugybei menininkų, kurie kūrė etiketes katilo
produkcijai.
Mažas miestelis netikėtai virto pietinių valstijų sostine. Iš to gavo naudos
visi jo gyventojai ir visos čia dirbančios kompanijos.
Idėja paveikė kiekvienos civilizuotos šalies verslo sritį. Ji tapo aukso gysla
visiems, prie jos prisilietusiems. „Senojo katilo“ uždirbtas auksas padėjo
pastatyti koledžą, kuris veikia ir dabar. Jame išsilavinimą gauna tūkstančiai
jaunų žmonių. Jeigu „senojo katilo“ turinys prabiltų, jis papasakotų
nesuskaičiuojamą galybę istorijų apie meilę, verslą ir žmones, kurie kasdien
gaivinasi šiuo puikiu produktu.
Kad ir kur jūs gyventumėte ir kas būtumėte, kiekvieną kartą išvydę Coca​-
Cola užrašą pagalvokite, kokia didžiulė imperija išaugo iš vienos idėjos. O
trūkstamoji recepto dalis, kurią vaistininkas Asa Kandleris (Asa Griggs
Candler) sujungė su paslaptingąja formule, buvo vaizduotė!
Pamąstykite apie tai.
Kokakolos kūrėjas savo didžios sėkmės link ėjo taip, kaip aprašyta šioje
knygoje. Šiandien šis gėrimas pardavinėjamas visuose pasaulio miestuose ir
miesteliuose. Turėkite galvoje, kad tokios sėkmės gali susilaukti kiekviena
gera ir brandi idėja.
Milijonas per savaitę
Šis pasakojimas įrodo vienos senos patarlės tiesą. Patarlė skelbia: „Kai
labai nori, tai randi būdą, kaip tą norą įgyvendinti.“ Patarlę išgirdau iš
puikaus pedagogo ir kunigo Frenko V. Ganzolo (Frank. W. Gunsaulus),
karjerą pradėjusio gyvulininkystės fermose netoli Čikagos.
Mokydamasis koledže, Gonzolas įžvelgė nemaža švietimo sistemos
trūkumų ir panoro juos ištaisyti. Visų pirma jis nutarė įsteigti naują koledžą,
tačiau tam projektui reikėjo milijono dolerių! Iš kur paimti tokią didžiulę
pinigų sumą? Šis klausimas užvaldė visas jauno ambicingo kunigo mintis. Jis
užmigdavo ir prabusdavo galvodamas tik apie vieną: kur gauti milijoną? Ta
mintis persekiojo jį kiekviename žingsnyje, tiesiog virto apsėdimu.
Iš pradžių Frenkas Gonzolas net nenumanė, iš kur gauti milijoną dolerių.
Lengviausia buvo atsisakyti idėjos: „Žinoma, mintis buvo gera, tačiau man
nepavyks, nes niekada neturėsiu milijono dolerių.“ Taip elgiasi daugelis
žmonių, tačiau mūsų herojus nusprendė kitaip. Štai ką papasakojo jis pats:
 Vieną šeštadienį sėdėjau savo kambaryje ir sukau galvą, kaip prasimanyti
pinigų. Ši mintis man nedavė ramybės jau dveji metai, tačiau aš nieko
nedariau, vien tik galvojau!
Tą šeštadienio vidurdienį netikėtai nusprendžiau, jog per šią savaitę
gausiu milijoną. Kaip? Nenutuokiau. Svarbiausia buvo numatyti tikslią datą,
kada privalau gauti pinigus. Noriu pasakyti, kad vos tik nusistačiau terminą,
mane užvaldė lig šiol nepatirtas pasitikėjimas savimi. Atrodė, jog vidinis
balsas man priekaištavo: „Kodėl to nenusprendei anksčiau? Visą laiką
pinigai laukė tavęs!“
Nuo tos akimirkos įvykiai ėmė suktis pašėlusiu greičiu. Perskambinau
visoms laikraščių redakcijoms, sukviečiau žurnalistus į pamokslą, kurį
rengiausi skaityti kitą rytą. „Ką daryčiau, jei turėčiau milijoną dolerių“, –
taip skambėjo pamokslo pavadinimas.
Pamokslo tekstą baigiau rašyti prieš vidurnaktį. Atsiguliau miegoti
visiškai ramus ir pasitikintis savimi. Jau įsivaizdavau save turintį tą milijoną
dolerių.
Kitą rytą atsikėliau anksčiau, perskaičiau, ką parašęs, atsiklaupiau ir
ėmiau melsti Dievą, kad mano pamokslą išgirstų žmogus, kuris galėtų man
duoti pinigų.
Melsdamasis tvirtai žinojau, jog tuos pinigus gausiu. Išėjau iš namų ir
patraukiau bažnyčios link. Tačiau lipdamas į sakyklą susigriebiau, kad
pamokslo tekstą palikau namuose.
Grįžti buvo vėlu. Ir, ačiū Dievui, kad negrįžau! Reikalingus žodžius man
pakuždėjo pasąmoningas protas. Atsistojau, užsimerkiau ir ėmiau kalbėti.
Žodžiai plaukė iš širdies, iš tolimiausių sielos kampelių, kuriuose slypėjo
mano sumanymas. Kalbėjau ne vien su klausytojais, bet ir su Dievu.
Pasakojau, ką daryčiau, jeigu turėčiau milijoną dolerių. Aiškinau, kaip
įsivaizduoju mokslo įstaigos įkūrimą, kurioje jaunimas įgytų praktinių žinių ir
tuo pat metu įgautų išminties.
Kai baigiau, pakilo nepažįstamas vyriškis ir pasuko manęs link. Laukiau
užgniaužęs kvapą. Vyriškis priėjo prie manęs ir tarė: „Gerbiamasis, man
patiko jūsų pamokslas. Tikiu, kad jūs galite įgyvendinti tai, apie ką kalbėjote.
Tikiu jūsų jėgomis ir šiam sumanymui skiriu milijoną dolerių. Ateikite rytoj į
mano biurą jų pasiimti. Mano vardas Filipas Amoras (Phillip D. Armour).
 Kitą dieną jaunasis Gonzolas atvyko į stambaus verslininko Amoro biurą
ir gavo pinigus.
Už juos dvasininkas įsteigė F. D. Amoro technologijos institutą. Šiais
laikais jis žinomas kaip Ilinojaus valstijos technologijos institutas.
Milijonas dolerių buvo Gonzolo idėjos vaisius.
Atkreipkite dėmesį į vieną svarbų faktą: pinigus dvasininkas gavo nuo
apsisprendimo akimirkos praėjus trisdešimt šešioms valandoms.
Principai, kurie padėjo Gonzolui gauti pinigus, galioja ir mūsų dienomis!
Jam gimė idėja, jis karštai troško ją įgyvendinti ir tikėjo sėkme.
Aiškus tikslas ir tikslus planas
Kandleris ir Gonzolas turėjo šį tą bendra. Jie žinojo, kad idėjos gali virsti
pinigais, tik reikia jas paremti aiškiu tikslu ir tiksliu planu.
Klystate, jei manote, jog tik sunkus ir sąžiningas darbas sukrauna turtus.
Jokiu būdu! Turtai, ypač didžiuliai, niekada nebūna sunkaus darbo rezultatas!
Turtus žmonės susikrauna tada, kai laikosi tam tikrų principų. Turtų jums
nepadės susikrauti nei laimė, nei atsitiktinumas.
Idėja yra minties impulsas, kuris skatina veikti ir „įjungti“ vaizduotę. Visi
sėkmės lydimi verslininkai žino vieną tiesą: jei negali parduoti prekės,
parduok idėją. Paprasti verslinin​kai šito nesupranta, todėl jie ir yra paprasti.
Vienas leidėjas padarė nepaprastą atradimą. Jis suprato, jog žmonės perka
ne knygos turinį, o jos pavadinimą. Pakeitęs menkai perkamos knygos
pavadinimą, leidėjas pamatė, kad perkamumo rodikliai išaugo daugiau nei
milijonu egzempliorių. Knygos turinys nė kiek nepakito!
Visa tai atrodo labai paprasta, ir taip yra iš tiesų! Esmė – vaizduotė ir
idėja!
Idėjos standartinės kainos neturi. Idėjos autorius turi teisę „užsiprašyti“
tiek, kiek jam šaus į galvą, o jei bus apsukrus ir sumanus, tą kainą jis tikrai
gaus.
Didelio turto pradžia būna tada, kai susitinka idėjų kūrėjai ir žmonės,
kurie tas idėjas pasiruošę nupirkti. Štai Endriu Karnegis – jį supo žmonės,
turintys idėjų. Tie žmonės žinojo tai, ko nežinojo jis. Abipusio
bendradarbiavimo rezultatas buvo pasakiškas Karnegio ir jo bendražygių
turtas.
 Daugelis žmonių viliasi, jog kada nors jiems netikėtai pasiseks. Galbūt
kam nors taip ir atsitiks, tačiau kur kas tiesesnis kelias yra turėti aiškius
planus. Pavyzdžiui, man galimybę suteikė atsitiktinumas, tačiau kol jis virto
turtu, prireikė dvidešimt penkerių metų sąmoningų pastangų.
Aš atsitiktinai sutikau Endriu Karnegį, ir jis užvaldė mano protą sėkmės
teorijos idėja. Tūkstančius žmonių aplankė sėkmė, kai jie pasinaudojo mano
ilgo darbo rezultatais.
Kad sutikau E. Karnegį, man, žinoma, pasisekė. Tačiau nereikia nuvertinti
tų dvidešimt penkerių metų ryžto ir atkaklumo, sąmoningų pastangų, noro
pasiekti tikslą. Tai nebuvo paprastas noras. Tai buvo begalinis troškimas!
Apsėdimas!
Kai Karnegis pranešė man savo idėją, aš ėmiau ją puoselėti ir saugoti, kad
tik ji liktų gyva. Idėja augo, stiprėjo, įkvėpė mane ir ėmė vesti. Taip „elgiasi“
idėjos. Pradžioje jas „išauginate“, sušildote, o tada jos jus užvaldo.
Idėjos – neapčiuopiamos, tačiau jos stipresnės nei kokia nors materialų
pagrindą turinti jėga. Idėjos lieka gyventi net tada, kai jas pagimdžiusios
smegenys virsta pelenais.

VERTA ĮSIDĖMĖTI
Išmokite kurti naujas idėjas ir apibendrinti jau esamas.
Vaizduotė – tai tas sėkmės ingredientas, kurio trūksta daugeliui
nevykėlių.
Pinigai jums ims plūsti tuomet, kai turėsite aiškų tikslą jų gauti.
Paprasta idėja gali virsti dideliais pinigais.
Net puikiausias įrankis neveiks be žmogaus, mokančio juo naudotis.
 Šeštas žingsnis
turtų link:
planavimas
SUŽINOJOTE, KAD VISA, KĄ ŽMOGUS SUKURIA, prasideda nuo
idėjos, kuri pagimdo troškimą. O troškimą realizuoti padeda vaizduotė.
Jau kalbėjome, kaip troškimus paversti piniginiu jų ekvivalentu. Vienas iš
šių žingsnių yra konstruktyvaus plano sukūrimas.
Dabar sužinosite, kaip kurti tokius planus.
1. Pasinaudokite kitų žmonių patirtimi. Būkite veiklos organizatoriai. (Tai
yra būtina. Nepamirškite šio patarimo.)
2. Formuodami specialistų komandą, nustatykite atlygį kiekvienam nariui
už bendradarbiavimą. Niekas nedirbs be tam tikros kompensacijos už
pastangas. Be to, joks protingas žmogus nereikalaus ką nors padaryti be
atlygio, kuris nebūtinai turi būti pinigai.

Būkite organizatoriai. Raskite veiklos sritį,

kurioje jūsų talentai sužydėtų visu savo grožiu, –
per trumpą laiką tapsite lyderiais, į jūsų sąskaitą
ims plaukti pinigai.

3. Komandos narių susitikimus organizuokite mažiausiai du kartus per

savaitę, o esant galimybei ir dažniau – kol bendromis jėgomis sukursite
pinigų gavimo planą.
4. Stenkitės, kad komandos narių santykiai būtų harmoningi ir geranoriški.
Priešingu atveju jus gali ištikti nesėkmė. Komanda negali duoti rezultatų,
jeigu jai trūksta harmonijos.
Turėkite galvoje šiuos faktus:
1. Jūsų veikla labai svarbi, todėl privalote turėti gerą veiksmų planą.
2. Privalote pasinaudoti kitų žmonių patirtimi, išsilavinimu, gabumais ir
vaizduote. Tai įrodė daugybė sėkmės lydimų žmonių.
 Joks atskirai paimtas žmogus neturės tokios patirties, išsilavinimo,
gabumų ir žinių, kokių turi komanda. Kad ir kokį susidarysite pinigų
uždirbimo planą, jį galų gale realizuos visa komanda.
Nesėkmės grūdina
Jeigu pirmasis jūsų planas nepavyko, kurkite naują. Ištikus nesėkmei antrą
kartą, nenusiminkite ir tęskite, kol pagaliau pasiseks. Daugybė žmonių
nuleidžia rankas vien todėl, kad jiems pritrūksta atkaklumo kurti vis naujus
planus.
Net protingiausias pasaulyje žmogus neišsivers be gero veiklos plano.
Turėkite tai galvoje ir nepraraskite dvasios tvirtumo patyrę eilinį
pralaimėjimą. Vadinasi, jūsų planas buvo prastas. Kurkite kitą planą.
Pradėkite viską iš pradžių. Milijonai žmonių gyvena blogiau, nei galėtų, tik
todėl, kad neturi efektyvaus pinigų „darymo“ plano.
Kuo konstruktyvesni bus jūsų planai, tuo daugiau jūs pasieksite.
Žmogus tik tuomet yra nugalėtas, kai pats pripažįsta savo pralaimėjimą.
Kai kalbame apie įžymius ir turtingus žmones, dažnai prisimename tik jų
pasiekimus, o nesėkmes, su kuriomis jiems tekdavo susidurti, pamirštame.
Laikinų nesėkmių neišvengs niekas. Jas reikia vertinti kaip signalą, kad
jūsų pasirinktas planas turi trūkumų. Te nesėkmė paskatins jus pakeisti planą
ir dar kartą leistis į nežinomus vandenis – bet jau nauju maršrutu. Jeigu
atsisakote savo tikslų, esate pralaimėtojai. O pralaimėtojai niekuomet
nelaimi, kaip laimėtojai niekuomet nepasiduoda. Įsidėmėkite tai, užrašykite
ant popieriaus lapo ir pasidėkite tokioje vietoje, kad matytumėte eidami
miegoti ir prabudę ryte.
Rinkdami savo komandą, ieškokite žmonių, kurie nebijo laikinų
nesėkmių.
Kartais žmonės mėgsta sakyti, kad „pinigus daro pinigai“. Ne! Pinigus
„daro“ karštas troškimas, paremtas šioje knygoje išdėstytais patarimais.
Patys savaime pinigai yra inertinė materija. Ji negali judėti, kalbėti,
galvoti, tačiau sugeba „išgirsti“ žmonių balsą, kai jie karštai stengiasi juos
prisivilioti.
Paslaugas ir idėjas galima parduoti
Protingas planavimas yra bet kokios finansinės veiklos pagrindas. Toliau
rasite nurodymą, kaip geriau parduoti asmenines paslaugas ir tuo būdu
uždirbti pinigų.
Bemaž visas didelis žmonių turtas yra atlygis už jų suteiktas paslaugas ir
idėjas. Kito būdo praturtėti aš nežinau.
Kur prasideda lyderiavimas
Apskritai imant, esama dviejų žmonių tipų. Tai lyderiai ir pavaldiniai. Iš
pat pradžių turite nuspręsti, kuris tipas jums patrauklesnis: norite likti
pavaldiniu ar norite tapti lyderiu. Nuo pasirinkimo priklausys jūsų atlygis.
Skirtumas tarp šių variantų didelis. Juk pavaldinys negali tikėtis tokio pat
atlygio, kokio nusipelno lyderis, nors daugelis pavaldinių klaidingai mano,
kad yra verti daugiau.
Nėra gėdinga būti pavaldiniu. Kita vertus, nėra jokių priežasčių likti juo
amžinai. Daug lyderių savo karjerą pradėjo kaip pavaldiniai. O lyderiais jie
tapo todėl, kad buvo protingi pavaldiniai.
Žmogus (išskyrus retas išimtis), kuris nesugeba sumaniai įvykdyti lyderio
reikalavimų, pats geras lyderis būti negali. Ir priešingai, – kas moka vykdyti
lyderio nurodymus, paprastai sulaukia progos vadovauti.
Vienuolika lyderiavimo paslapčių
Štai svarbiausios lyderio savybės.
1. Drąsa: ji grįsta savęs ir savo veiklos pažinimu. Nėra pavaldinių,
norinčių turėti vadovą, kuriam trūksta pasitikėjimo savimi. Joks protingas
pavaldinys su tokiu vadovu ilgai nedirbs.
2. Savikontrolė: nesugebantis savęs kontroliuoti žmogus niekuomet
nesugebės valdyti kitų. Savikontrolė yra būtinas pavaldinių bruožas, jei jie
kada nors nori tapti lyderiais, tikrais vadovais.
3. Aštrus teisingumo jausmas: jeigu lyderis neteisingas ir negarbingas, jis
nesugebės išsikovoti pavaldinių pagarbos.
4. Sprendimų tikslumas: svyruojantis ir neryžtingas žmogus yra
nepatikimas ir vadovauti negali.
5. Planų tikslumas: geras vadovas turi planuoti savo darbą ir baigti savo
planus. Vadovas, kuris neturi darbo plano, primena laivą be vairininko.
Anksčiau ar vėliau jis suduš į uolas.
6. Įprotis padaryti daugiau, negu kad yra mokama: vadovas turi būti
pasirengęs dirbti daugiau, negu reikalauja iš savo pavaldinių.
7. Maloni asmenybė: nedėmesingas, netvarkingas žmogus vargu ar
sugebės tapti geru lyderiu. Lyderis turi būti vertas pagarbos. Žmonės neis
paskui tą, kuris nesiekia palenkti kitų į savo pusę.
8. Atjauta ir supratimas: geras lyderis privalo savo pavaldinius suprasti.
Jis turi gyventi jų rūpesčiais.
9. Išmanyti visas subtilybes: vadovas apie savo pareigas ir veiklą turi
žinioti visas smulkmenas.
10. Atsakomybė: geras vadovas turi būti pasirengęs prisiimti atsakomybę
už savo pavaldinių klaidas ir trūkumus. Mėginantis išvengti atsakomybės jau
nebėra vadovas. Jeigu kuris nors pavaldinys suklydo, vadovas pirmiausia turi
pagalvoti, ką jis pats padarė negerai.
11. Bendradarbiavimas: komandos lyderis turi stengtis suvienyti visų
komandos narių pastangas. Jis turi sugebėti įtikinti savo pavaldinius veikti
taip kaip ir jis. Lyderiavimas reikalauja jėgos, o norėdamas būti stiprus,
lyderis turi dirbti išvien su komanda.
Yra dvi lyderiavimo formos. Pirma – tai lyderiavimas, grįstas dėmesingu
ir geranorišku požiūriu į pavaldinius. Antra – lyderiavimas gali remtis vien
jėga ir prievarta.
Žmonijos istorijoje yra daug pavyzdžių, kai prievarta grįstas lyderiavimas
žlugo. Diktatorius ir tironus paprastai nuverčia. Vadinasi, žmonės nenori
sekti paskui vadovą, kuris juos išnaudoja. Tironai būna pasmerkti.
Tokių despotiškų lyderių pavyzdžiai yra Napoleonas, Musolinis,
Hitleris… jie galų gale patyrė nesėkmę. Sėkmingas lyderiavimas – tai
lyderiavimas, grįstas rūpesčiu ir pagarba pavaldiniams!
Naujausieji lyderiavimo principai apima minėtuosius vienuolika faktorių,
tačiau jais neapsiriboja. Tie, kurie pasinaudos šiais principais savo veikloje,
galės lyderiauti visose gyvenimo srityse.
Kodėl lyderiai kartais pralaimi
Lyderiams svarbu žinoti, ko nereikia daryti. Pažiūrėkime, kokios klaidos
įstumia juos į nesėkmę:
1. Jie nenumato visų detalių. Efektyvus vadovavimas reikalauja atsižvelgti
į visas detales. Nė vienas tikras lyderis negali būti „pernelyg užsiėmęs“, kad
pamirštų vykdyti savo pareigas. Jeigu žmogus, vadovas arba pavaldinys,
sako, kad jis „pernelyg užsiėmęs“, idant pakoreguotų savo planus ar atkreiptų
dėmesį į kurią nors detalę, vadinasi, jam trūksta kompetencijos. Geras lyderis
nepraleidžia pro akis nė vienos smulkmenos. Be abejo, kai reikia, jis
pasikliauja savo pavaduotojais.
2. Jie nenori atlikti kai kurių užduočių. Tikras lyderis, iškilus būtinybei,
visuomet turi būti pasirengęs atlikti bet kokį darbą, bet kokį pavedimą.
Vadovas daro viską – tai tiesa, kurią žino ir kuria vadovaujasi visi klestintys
lyderiai.
3. Jie mano, kad jiems moka už žinias, o ne už jų pritaikymą. Pinigai
nedalijami tiems, kurie paprasčiausiai „žino“. Jie atitenka tiems, kurie,
vadovaudamiesi žiniomis, dirba patys arba vadovauja kitiems.
4. Jie bijo konkurencijos. Lyderiui, kuris bijo, kad pavaldinys gali užimti
jo vietą, anksčiau ar vėliau tą vietą iš tiesų teks užleisti kitam. Talentingas
vadovas kurį nors iš pavaldinių supažindina su visomis darbo subtilybėmis,
kad iškilus būtinybei šis galėtų jį pavaduoti. Tik taip vadovas gali vienu metu
būti keliose vietose ir kontroliuoti situaciją. Tiesa yra tokia: tas vadovas,
kuris leidžia pavaldiniams atskleisti savo galimybes, pasiekia kur kas daugiau
nei tas, kuris pasikliauja vien savo jėgomis.
5. Jiems trūksta vaizduotės. Žmogus be vaizduotės nesugeba priimti
efektyvių sprendimų, todėl jo vadovavimo rezultatai visad bus prastesni.
6. Jie būna savanaudžiai. Jei vadovas nuolat savinsis pavaldinių
pasiekimus, jis anksčiau ar vėliau sukels šių nepasitenkinimą. Tikras lyderis
nepretenduoja į garbę ir apdovanojimus. Jis rūpinasi, kad bendradarbiai gautų
už savo darbą atitinkamą atlygį ir būtų tinkamai įvertinti.
7. Jie nemoka tvardytis. Pavaldiniai negerbs vadovo, jeigu jis nesugeba
tvardytis ir būna nesantūrus. Nesantūrumas ir panašios asmenybės savybės
žlugdo abipusį pasitikėjimą ir griauna vadovo autoritetą.
8. Jie būna nelojalūs. Šis punktas turėtų būti sąrašo viršuje. Vadovas,
kuris negerbia nei pavaldinių, nei vadovų, savo poste ilgai neišsilaikys.
Lojalumo stoka – viena iš priežasčių, dėl kurios žmonės pralaimi visose
veiklos srityse.
9. Jie būna pernelyg valdingi. Geras vadovas pataria, padrąsina, tačiau
jokiu būdu nesistengia pavaldinių gąsdinti. Jei vadovas yra sumanus, jis
nesistengs pabrėžti, kad jis – vadovas. Savo aukštas pareigas jis pateisins
geru darbu.
10. Jie pernelyg įsijaučia į vadovo vaidmenį. Tikras lyderis niekada
nesistengs pabrėžti savo titulo. Žmogus, kuris pernelyg didžiuojasi savo
postu, paprastai daugiau nieko ir neturi – tik postą.
Tokios yra dažniausios nesėkmių priežastys. Bet kuri iš jų gali būti
lemiama. Jeigu norite vesti paskui save komandą, atidžiai išstudijuokite
vadovų klaidas ir stenkitės jų vengti.
Lyderių veiklos laukas
Gerų vadovų šiandien reikia įvairiose srityse, todėl jei turite lyderio
bruožų, jūsų galimybės labai didelės. Lyderių stoka juntama bankų versle,
politikoje, religijoje, švietimo ir medicinos srityje, netgi žurnalistikoje.
Galima sakyti, lyderių trūksta visur. Pasaulis sparčiai keičiasi, ir žmonės
turi išmokti prisitaikyti prie permainų.
Kaip sukurti trumpą gyvenimo aprašymą
Šį dokumentą reikia rašyti labai atsakingai – kaip kad teisininkai ruošia
dokumentus teismo posėdžiams. Juk pagal šį aprašymą darbdavys spręs apie
jūsų tinkamumą eiti naujas pareigas. Aprašyme turi būti pateikta tokia
informacija:
1. Išsilavinimas. Trumpai paminėkite, kokias mokslo įstaigas baigėte ir
kokių specialiųjų dalykų mokėtės mokykloje.
2. Patirtis. Jeigu turite darbo patirtį toje veiklos sferoje, kuria norite
užsiimti, būtinai ją aprašykite, nurodykite buvusių darbdavių pavardes ir
adresus.
3. Rekomendacijos. Darbdaviai nori žinoti, kaip kandidatas
užsirekomendavo ankstesnėse darbovietėse ar mokslo įstaigose. Prie savo
aprašymo pridėkite rekomendacijas:
a. buvusio darbdavio;
b. savo dėstytojų;
c. žinomų žmonių, į kurių nuomonę bus atsižvelgta.
4. Įdėkite savo nuotrauką.
5. Konkrečiai nurodykite, kokių pareigų pageidaujate. Jūsų pareiškime
turi būti tiksliai nurodyta, kokias pareigas norite užimti. Jokiu būdu
neprašykite „kokio nors darbo“. Tai rodytų menką jūsų kvalifikaciją.
6. Jūsų kvalifikacijos patvirtinimas. Išsamiai aprašykite, kodėl jūs norite
gauti pageidaujamas pareigas, patvirtinkite, kad sugebėsite atlikti visas
darbines užduotis.
7. Pasisiūlykite dirbti bandomąjį laikotarpį. Jeigu esate pakankamai
profesionalūs ir turite reikalingą kvalifikaciją, bandomasis laikas padės jums
įsitvirtinti. Be to, toks prašymas rodo jūsų pasitikėjimą savimi, ryžtingumą ir
atkaklumą.
8. Jūsų žinios apie būsimojo darbdavio verslo pobūdį. Jei norite čia dirbti,
privalote žinoti, koks tas verslas, kokios jo ypatybės. Užsiminkite apie tai
savo gyvenimo aprašyme. Tai padarys įspūdį ir dar kartą patvirtins, kad turite
vaizduotę ir rimtai siekiate tikslo.
Įsidėmėkite: tikras juristas ne tas, kuris moka mintinai visus įstatymus, bet
tas, kuris geriausiai pasiruošia teismo procesui ir laimi bylą. Jei jums pavyks
surinkti būtinus įrodymus, vadinas, pusė darbo padaryta.
Nebijokite, jei jūsų gyvenimo aprašymas išėjo labai ilgas. Darbdavį
domina aukštos kokybės paslaugos arba aukštos kvalifikacijos darbuotojas ne
mažiau, nei jūs norite gauti darbą. Daugelio klestinčių darbdavių sėkmė grįsta
jų mokėjimu pasirinkti gerus darbuotojus, ypač pavaduotojus. Štai kodėl juos
domina visa informacija.
Įsidėmėkite dar vieną dalyką: kruopščiai surašytas dokumentas parodys
jūsų nuoširdumą ir stropumą. Esu padėjęs žmonėms kurti tokius aprašymus.
Ir visi mano globotiniai iš karto gavo darbą.
Ieškokite tokio darbo, kuris mielas širdžiai
Kiekvienas žmogus jaučia malonumą dirbdamas darbą, kuris jam prie
širdies. Dailininkas mėgsta piešti, rašytojas – rašyti, drožėjas – drožti. Kiti
savo pomėgius realizuoja pramonėje ar kitose veiklos srityse. Galimybių
labai daug.
1. Nuspręskite, kokia veiklos sritis jus traukia labiausiai. Jeigu tokios
profesijos dar nėra, nenusiminkite: galbūt jūs ją sukursite patys!
2. Išsirinkite kompaniją, kurioje norėtumėte dirbti.
3. Sužinokite apie ją kuo daugiau: kokios karjeros galimybės, personalo
atrankos politika ir taip toliau.
4. Kuo tiksliau įvertinkite savo sugebėjimus ir talentus, išsiaiškinkite, ką
realiai galite pasiūlyti naujajam darbdaviui.
5. Neklauskite „Ar turite man darbo?“ Visų pirma žiūrėkite, ką jūs galite
pasiūlyti.
6. Kai tik gims konkretus planas, užfiksuokite jį ant popieriaus.
Aprašykite jį kuo smulkiau.
7. Atsiminkite, kad kiekviena kompanija domisi darbuotojais, kurie gali
pasiūlyti idėjų, paslaugų ar „ryšių“. Ir kiekvienoje kompanijoje atsiras vieta
žmogui, turinčiam konkretų veiksmų planą, kaip padidinti kompanijos
pajamas.
Visa ši procedūra gali užimti kelias dienas arba savaites, tačiau kruopštus
pasirengimas sutaupys metus sunkaus darbo. Pasiūlytas būdas turi daug
privalumų, o svarbiausia, jis taupo laiką.
Kiekvienas, savo kopimą karjeros laiptais pradėjęs ne nuo pirmųjų
pakopų, o nuo vidurio, vadovavosi nuosekliai apgalvotu ir paruoštu planu.
Jūsų partneris – visuomenė
Norėdami kuo geriau pasisiūlyti rinkai, atkreipkite dėmesį, kokie šiandien
yra darbdavių ir darbuotojų santykiai. Šie santykiai dabar grindžiami
partnerystės principu – čia veikia trys partneriai: darbdavys, darbuotojas ir
visuomenė.
Šių santykių naujumą galima paaiškinti daugeliu priežasčių. Pirmiausia ir
darbdavys, ir darbuotojas dirba visuomenės naudai. Anksčiau darbdavys ir
darbuotojas, derėdamiesi dėl užmokesčio už darbą ir darbo sąlygų,
neatsižvelgdavo į tai, kad dirbs bendram reikalui. Jie pamiršdavo, kad yra
trečioji šalis – visuomenė, kuriai jie tarnauja.
Privalomos šiuolaikinio verslo sąlygos yra mandagumas ir paslaugumas.
Šie reikalavimai taikomi tiek darbdaviui, tiek pretendentui į darbą, kadangi
abu tarnauja visuomenei. Turėkime galvoje, kad ta tarnystė yra privilegija,
kurią reikia užsitarnauti.
Didžiosios depresijos laikais keletą mėnesių praleidau Pensilvanijos
anglių kasyklose, kur aiškinausi artėjančio kalnakasybos verslo kracho
priežastis. Kasyklos šeimininkai ir šachtininkai negalėjo susitarti dėl darbo
užmokesčio, todėl buvo išpūstos anglies kainos. Anglies pramonė sukūrė
naujas galimybes naftininkams ir dujininkams, o pati artėjo prie visiško
žlugimo – tik todėl, kad darbdaviai su darbuotojais nesugebėjo rasti bendros
kalbos.
Šis pavyzdys įrodo, koks svarbus yra mūsų elgesys, kai mes einame į
rinką su savo pasiūlymais. Galima sakyti, mūsų elgesys lemia mūsų
ekonominį statusą.
Įvertinkite save trimis aspektais
Jau kalbėjome, kaip svarbu mokėti pasisiūlyti darbo ar paslaugų rinkai.
Kol žmogus neišmoks to padaryti, sėkmės tikėtis jam bus sunku. Siūlomų
paslaugų kiekybė ir kokybė, taip pat atmosfera, kurioje jos pateikiamos,
nulemia jų paslaugų kainą. Kad sėkmingai parduotų savo paslaugas, žmogus
turi vadovautis KKD instrukcija. Ši santrumpa iššifruojama taip:
1. Paslaugų KOKYBĖ turi būti nepriekaištinga. Numatykite visas
smulkmenas, kad jūsų darbas būtų kuo kokybiškesnis.
2. Paslaugų KIEKYBĖ. Per tą patį laiko tarpsnį stenkitės padaryti
daugiau, nei padaro kiti tos pačios sferos darbuotojai.
3. Paslaugų DVASIA. Tai reiškia, kad jūs turite išmokti harmoningai
sugyventi ir su savo klientais, ir su kolegomis, ir su vadovais.
Į paskutinį punktą itin kreipė dėmesį Endriu Karnegis. Jis ne kartą
pabrėžė, kad didžiulę reikšmę turi harmoningi santykiai tarp kliento ir
paslaugos pardavėjo. Net ir labai kvalifikuotas bei produktyvus darbuotojas
bus bevertis, jei jis nesugebės rasti bendros kalbos su kolegomis, vadovais ar
vartotojais. Endriu Karnegis siekė, kad darbuotojas sugebėtų bendrauti ir
bendradarbiauti. Ši savybė, jo supratimu, buvo pirmaeilė, jis padėjo daugeliui
jo reikalavimus atitinkančių žmonių praturtėti, o tie, kurie neatitiko
reikalavimų, turėjo užleisti vietą kitiems.
Verteivos ir stropuoliai
Savo paslaugas parduodantis žmogus yra toks pats pardavėjas kaip ir tas,
kuris prekiauja pramonės ar žemės ūkio prekėmis. Tai svarbu todėl, kad
daugelis žmonių, kurie pelnosi parduodami savo paslaugas, klaidingai mano,
jog gali nesilaikyti tam tikrų prekybos taisyklių.
Verteivų laikai baigėsi. Juos pakeitė stropūs žmonės, kurie teikia savo
paslaugą pagarbiai.
Jūsų gebėjimus atspindi jūsų uždirbami pinigai, tačiau reikia pabrėžti, kad
gebėjimai ir talentai už pinigus yra vertesni. Taip tvirtinu todėl, kad gebėjimų
neveikia infliacija, jie nenuvertės dėl ekonomikos nuosmukio, juos visada
galima iškeisti į pinigus.
31 nesėkmės priežastis
Baisiausia gyvenimo tragedija yra ta, kad daugelis sėkmės siekiančių vyrų
ir moterų suklumpa! Pralaimėtojų, deja, daug daugiau nei nugalėtojų. Ištyriau
kelių tūkstančių žmonių biografijas – 98 procentams jų gyvenime nepasisekė.
Analizė parodė, jog egzistuoja daugybė nesėkmę lemiančių priežasčių ir
tik trylika būdų, kaip pasiekti sėkmę. Dabar suminėsiu visas galimas
nesėkmių priežastis. Susipažinkite su pateikiamu sąrašu ir pasižymėkite,
kurie jo punktai trukdo jums.
1. Paveldėtos asmenybės savybės. Nedaug galima padėti tiems, kurie iš
tėvų paveldėjo „silpną protą“. Matau tik vieną galimybę – tai komandinis
darbas. Tačiau ši kliūtis kelyje į sėkmę vienintelė, kurią sunku įveikti. Su
visomis kitomis problemomis žmogus gali lengvai susidoroti.
2. Apibrėžto tikslo neturėjimas. Žmogui, kuris neturi didelio gyvenimo
tikslo, sėkmės tikėtis neverta. Mano analizės duomenimis, devyniasdešimt
aštuoni iš šimto „nevykėlių“ neturėjo jokių siekių. Galbūt tai ir buvo
pagrindinė jų nesėkmės priežastis.
3. Ambicijų stoka, pasitenkinimas vidutiniškais rezultatais. Jokios vilties
neturi abejingi ir be ambicijų žmonės, kurie net nesistengia pajudėti tikslo
link.
4. Menkas išsilavinimas. Šį trūkumą nesunku pašalinti. Beje, nepakanka
baigti koledžą ir gauti kokį nors mokslinį laipsnį. Tikrai išsilavinęs žmogus
yra tas, kuris moka gauti tai, ko nori, nepažeisdamas įstatymo ir
nevaržydamas kitų žmonių teisių. Išsilavinimas – tai ne tiek žinios, kiek
mokėjimas jas pritaikyti. Didžiausią naudą žmonės gauna ne todėl, kad ką
nors žino, o todėl, kad savo žinias taiko praktikoje.
5. Asmeninės drausmės stoka. Privalote mokėti valdyti visas savo
negatyvias emocijas. Prieš mokydamiesi valdyti situaciją, turite išmokti
savitvardos meno. Tai bene sunkiausias iš uždavinių, su kuriais jums teks
susidurti.
 Jeigu neįveiksite savęs, atsidursite įvairių neigiamybių nelaisvėje.
Prisiminkite seną tiesą: žiūrėdami į veidrodį, tuo pačiu metu matote ir
geriausią savo draugą, ir pikčiausią priešą.
6. Prasta sveikata. Neturėdamas geros sveikatos, sėkmės nepelnys niekas.
Daugelio blogos sveikatos priežasčių galima išvengti. Štai pagrindinės iš jų:
a. persivalgymas; b. įprotis galvoti apie blogus dalykus; c. piktnaudžiavimas
seksu; d. fizinės veiklos stoka; e. gryno oro trūkumas.
7. Bloga aplinkos įtaka vaikystėje. Patarlė sako: „Lenk medį, kol jaunas.“
Dauguma iš tų, kurie susiejo savo gyvenimą su kriminaliniu pasauliu,
prisijungė prie jo jauni, o su savo bendražygiais nusikaltėliais susipažino
vaikystėje.
8. Delsimas. Tai labiausiai paplitusi nesėkmių priežastis. Atstumti darbus
kuo toliau mėgsta daugelis. Praktiškai kiekvienas žmogus yra taip kada nors
daręs. Daugelis mūsų nuolat pralaimi, kadangi laukia „tinkamo momento“.
Nelaukite. Pradėkite iš karto. Pradėkite ten, kur esate dabar.
9. Atkaklumo stoka. Dauguma žmonių gerai pradeda, bet blogai baigia –
jiems pritrūksta entuziazmo ir ryžto. Jie linkę viską mesti po pirmos
nesėkmės. Žmogus, kuris atkakliai siekia tikslo ir nekreipia dėmesio į
laikinus nesklandumus, galų gale įsitikina, kad nesėkmė – tik laikinas
dalykas. Nesėkmė atsitraukia ir galų gale užleidžia vietą sėkmei – tik reikia
būti atkakliems.
10. Negatyvios asmenybės savybės. Tie, kurių negatyvi asmenybė atstumia
žmones, negali tikėtis sėkmės. Sėkmė yra bendro žmonių darbo rezultatas.
Negatyvių savybių turintis žmogus negali tikėtis kitų žmonių paramos.
11. Seksualinių potraukių nekontroliavimas. Seksualinė energija – vienas
iš stipresnių stimulų, skatinančių žmones veikti. Todėl šią energiją reikia
valdyti ir leisti jai reikštis kitais būdais.
12. Azartas. Azartiniai lošimai yra daugelio žmonių žlugimo priežastis.
Prie azartinių lošimų priskirtinas ir lošimas biržoje.
13. Sprendimų neapibrėžtumas. Sėkmės lydimi žmonės daro ryžtingus ir
konkrečius sprendimus. O žmonės, kurie nuolat klumpa, sprendimus priima
(jeigu apskritai juos priima) labai lėtai, keičia juos dažnai ir greitai.
Neryžtingumas ir delsimas – panašūs dalykai. Abi šios būdo savybės
pasmerkia jus nesėkmėms.
 14. Baimės. Apie baimes kalbėsime paskutinėje knygos dalyje. Turite apie
jas žinoti ir jas įveikti – tik tada galėsite tikėtis sėkmės darbo ir paslaugų
rinkoje.
15. Netinkamas sutuoktinis. Tai labai paplitusi nesėkmių priežastis.
Santuokiniai ryšiai yra patys intymiausi ir jeigu jie nebus harmoningi,
pralaimėjimo neišvengsite. Ir dar: nedarni santuoka sunaikina savivertę,
užgesina ambicijas, padaro žmogų nelaimingą.
16. Per didelis atsargumas. Žmogus, kuris delsia, nes bijo suklysti,
priverstas tenkintis tuo, kas lieka nuo kitų. Per didelis atsargumas toks pat
pragaištingas kaip ir jo stoka.
17. Netinkami verslo partneriai ar darbdaviai. Tai dažna nesėkmių
priežastis. Rinkitės tokius darbdavius ir partnerius, kurie jus įkvėptų ir
kuriuos pačius lydėtų sėkmė. Juk dirbdami kartu žmonės supanašėja, tad
rinkitės tokius žmones, į kuriuos norėtumėte būti panašūs.
18. Prietarai. Prietarai – viena iš baimės rūšių. Jie byloja apie žmogaus
neišprusimą. Klestintys žmonės nieko nebijo ir mąsto blaiviai.
19. Netinkama profesija. Žmogus niekuomet nesuklestės nepalankioje jam
profesinėje dirvoje. Todėl raskite darbą, kuriam galėtumėte atsiduoti visa
širdimi.
20. Nesugebėjimas susitelkti prie vieno darbo. Žmogus, kuris griebiasi
kelių darbų iš karto, iš esmės nieko nepadaro gerai. Todėl visas jėgas
sutelkite į vieną tikslą.
21. Įprotis švaistyti pinigus. Švaistūnas nieko nepasieks gyvenime.
Išsiugdykite įprotį atidėti dalį uždirbtų pinigų.
22. Entuziazmo stoka. Jeigu žmogus neturi entuziazmo, jis niekam
nesugebės įrodyti, kad gali ko nors siekti. Be to, entuziazmas persiduoda
aplinkiniams, todėl tokie žmonės visuomet laukiami kiekviename kolektyve.
23. Netolerancija. Žmogus, nesugebantis atvirai žvelgti į pasaulį ir atverti
savo širdies, retai pakyla karjeros laiptais. Daugiausia žalos padaro kitos
religijos, kitos rasės ir kitokių politinių pažiūrų netoleravimas.
24. Piktnaudžiavimas. Piktnaudžiavimas maistu, alkoholiniais gėrimais ar
seksu kenkia jūsų sveikatai ir trukdo siekti sėkmės.
25. Nesugebėjimas bendradarbiauti. Dauguma žmonių nepasinaudoja
savo galimybėmis todėl, kad nesugeba bendradarbiauti su kitais. Visi
klestintys verslininkai apie panašų trūkumą bijo net pagalvoti.
26. Ne savo pastangomis įgyta valdžia. Valdžia, atitekusi į rankas žmogui
be menkiausių pastangų, dažniausiai jį pražudo. Turtas, gautas greitai ir
lengvai, yra daug pavojingesnis nei skurdas. Turtingus paveldėtojus dažnai
ištinka liūdnas galas.
27. Nesąžiningas elgesys. Sąžinės nepakeis jokia kita žmogaus savybė.
Kartais žmogus, susidūręs su nepalankiomis aplinkybėmis, gali pasielgti
priešingai, nei liepia sąžinė. Tačiau tuo atveju, jei žmogus negarbingai elgiasi
savo noru, pateisinimo jis nesulauks. Anksčiau ar vėliau melas iškils į
paviršių ir sugadins gerą reputaciją.
28. Egoizmas ir tuštybė. Šios savybės kaip raudonas signalas atstumia
žmones, kurie kitu atveju galėtų padėti. Egoistai lieka vieni, o vieniems siekti
sėkmės labai sunku.
29. Ydingas mąstymas. Dauguma žmonių tingi apgalvoti faktus, kol
neiškyla būtinybė. Jie geriau pasikliauja savo spėliojimais.
30. Pradinio kapitalo nebuvimas. Su šia problema susiduria daugelis tų,
kurie pradeda savo karjerą be cento kišenėje.
31. Kitos priežastys. Įrašykite bet kokią priežastį, kuri, jūsų nuomone, gali
lemti jūsų nesėkmę.
Jūs jau žinote trisdešimt vieną nesėkmės priežastį. Aptarkite šį sąrašą su
artimu žmogumi, išanalizuokite, kurios nesėkmės priežastys gali sutrukdyti
jums.
Kaip pasisiūlyti rinkai?
Yra toks senas patarimas: „Žmogau, pažink save!“ Pardavėjas, kad
parduotų prekę, turi ją labai gerai pažinti. Ta pati taisyklė galioja ir tada, kai
siūlome savo paslaugas. Jūs turite puikiai žinoti visas savo silpnybes, kad jų
atsikratytumėte arba jomis pasinaudotumėte. Taip pat gerai turite žinoti ir
savo privalumus.
Leiskite pateikti pavyzdį, kuris parodo žmogaus nesugebėjimą kūrybiškai
mąstyti. Tai atsitiko jaunuoliui, norėjusiam gauti darbą vienoje garsioje
firmoje. Pirmas įspūdis buvo puikus, tačiau kai vadybininkas uždavė
klausimą, kokio uždarbio tikisi pretendentas, jaunuolis susimąstė (tai rodė jo
tikslo neapibrėžtumą) ir atsakė: „Aš apie tai negalvojau.“ Vadybininkas
pasiūlė: „Savaitę jus stebėsime, o tada mokėsime tiek, kiek būsite vertas.“ –
„Na, jau ne, – atsakė pretendentas, – aš ankstesniame savo darbe gaudavau
tiek, kiek čia man turbūt iš karto nemokėsite.“
Norėti yra viena, o gauti tam tikrą atlygį – visai kas kita. Jūsų vertę
darbdavys nustatys priklausomai nuo jūsų sugebėjimo pasisiūlyti. Apie tai
kalbėjome ankstesniuose skyreliuose.
Ar palypėjote karjeros laipteliais per praėjusius metus
Kasmetinė savianalizė tokia pat svarbi parduodant paslaugas, kaip ir
kasmetinis balansas parduodant prekes. Be to, panaši procedūra padeda
ištaisyti klaidas ir išvengti jų pasikartojimo. Žmogus arba juda į priekį, arba
trypčioja vietoje, arba pasitraukia. Metinė analizė padės jums nustatyti, kiek
pasistūmėjote į priekį. Parduodami paslaugas, kad ir labai lėtai, turite judėti
pirmyn.
Tokią savianalizę reikia daryti metų pabaigoje. Tada jūs galėsite kurti
konkrečius planus kitiems metams ir išvengti praeities klaidų. Pasinaudokite
šiuo patarimu. Nebijokite klausinėti savęs ir sąžiningai į tuos klausimus
atsakyti. Paskui patikrinkite atsakymus su artimu žmogumi, kuris neleis jums
savęs apgaudinėti. Štai ko turėtumėte savęs paklausti:
28 labai asmeniški klausimai
1. Ar per šiuos metus įgyvendinau išsikeltus tikslus? (Be svarbiausio
tikslo, jūs turite susikurti „smulkesnių“ tikslų ir užsibrėžti juos įgyvendinti
per metus.)
2. Ar mano paslaugos buvo aukščiausios kokybės? Kaip jas pagerinti?
3. Ar maksimaliai išnaudojau savo gebėjimus?
4. Ar visuomet mano santykiai su kitais žmonėmis buvo harmoningi ir
darnūs?
5. Ar būna, kad kartais delsiu?
6. Ar patobulėjau kaip asmenybė?
7. Ar buvau atkaklus, realizuodamas savo planus?
8. Ar visose situacijose darydavau aiškius ir nedviprasmiškus sprendimus?
9. Ar visi mano sprendimai buvo grįsti detalia padėties analize?
 10. Gal buvau pernelyg atsargus ar pernelyg rizikavau?
11. Ar mano santykiai su padėjėjais buvo malonūs, o gal nemokėjau su
tais žmonėmis bendrai dirbti?
12. Ar nešvaisčiau veltui energijos?
13. Ar buvau tolerantiškas? Ar sugebėjau atverti širdį ir protą?
14. Kaip pagerinau savo sugebėjimus teikti paslaugas?
15. Ar turėjau žalingų įpročių?
16. Gal buvau savanaudis?
17. Ar savo elgesiu pelniau bendradarbių pagarbą?
18. Ar man netrukdė baimė?
19. Ar išmokau skaičiuoti savo laiką, savo išlaidas, savo pajamas?
20. Kiek laiko iššvaisčiau nereikšmingiems dalykams?
21. Kaip galėčiau reorganizuoti savo laiką ir pakeisti įpročius, kad
padidėtų darbo efektyvumas?
22. Ar kada pasielgiau nesąžiningai?
23. Ar pavyko man duoti klientui daugiau, negu jis sumokėjo?
24. Ar su visais elgiausi garbingai?
25. Jeigu būčiau klientas, ar būčiau patenkintas tokiomis paslaugomis?
26. Ar ta profesija man iš tiesų tinka?
27. Ar patenkinti mano klientai?
28. Kuriame sėkmės kelio etape aš esu? (Kreipkitės į artimus žmones,
kurie nepabijos paprieštarauti jūsų nuomonei.)
Perskaitę šiame skyriuje pateiktą informaciją, jūs jau galite kurti
asmeninių paslaugų pardavimo planus. Čia aprašyti visi tokių planų
sudarymo principai, labiausiai paplitusios nesėkmių priežastys, svarbiausi
klausimai, kuriuos reikia užduoti sau nors kartą per metus, jūs, be to,
sužinojote, koks turi būti tikras lyderis, komandos vadovas. Tai žinios, kurios
padės jums patekti į rinką ir sėkmingai parduoti savo darbo jėgą ar paslaugas.
Ši informacija taip pat pravers personalo vadybininkams ir kitiems
vadovams.
Kapitalo jėga
 Politikai mėgsta pakalbėti apie laisvę, tačiau retas susimąsto apie tai, kas
tą laisvę garantuoja, kur jos ištakos. Kas toji jėga, kuri kiekvienam laisvos
visuomenės piliečiui suteikia galimybę praturtėti ir gyventi laimingai?
Daugiau nei per pusę amžiaus susipažinau su daugybe žmonių, kuriems
pavyko organizuoti šią jėgą, taip pat su tais, kurie dabar šią jėgą valdo.
Šios laisvę teikiančios jėgos vardas yra kapitalas!
Kapitalas – tai ne tik pinigai. Tai visų pirma gerai organizuotas
išsilavinusių, gabių žmonių darbas. Tie žmonės ieško būdų, kaip panaudoti
pinigus visuomenės ir savo gerovei.
Tie žmonės – tai mokslininkai, dėstytojai, išradėjai, finansininkai,
visuomenės veikėjai, juristai, gydytojai… Jie remia mokslo įstaigas,
ligonines, tiesia magistrales, leidžia laikraščius, moka didžiulius mokesčius,
skatina visuomenę vystytis. Kitaip sakant, kapitalistai – tai varomoji
žmonijos jėga, nuo kurios priklauso visa jos pažanga.
Beje, kai nėra proto, pinigai – pavojingas dalykas. Tik išmintingai išleisti
pinigai duoda naudą.
Štai pavyzdys, ką gali pinigai. Įsivaizduokite, kad jums reikia parūpinti
šeimai pusryčius, o visuomenė neturi pinigų. Taigi vietoj rytinės mankštos
jums teks nusigauti į Kiniją arba Indiją ir prisirinkti arbatos lapelių. Tačiau
iškils dar viena problema: jeigu pavyks ten atsidurti, ar jūs gausite leidimą
skinti arbatą?
O kaip cukrus, kiaušiniai, kiti produktai?..
Absurdas, tiesa? Tačiau panaši situacija būtų visiškai reali, jeigu žmonijai
netarnautų kapitalistinė sistema.
Kapitalas – civilizacijos pamatas
Kiek reikia pinigų, kad ant jūsų stalo atsirastų pakelis arbatos? Kiek
kainuoja pristatyti arbatą iš Indijos ar Kinijos? Geležinkeliai, laivai, jų
priežiūra – tai šimtai milijonų dolerių, tai daug sunkaus ir kūrybingo
inžinierių, projektuotojų, darbininkų darbo.
O tą visą darbą organizuoja žmonės, kuriuos mes vadiname kapitalistais.
Jų veiklos motyvas yra troškimas statyti, kurti, siekti, teikti paslaugas, gauti
pajamų ir turtėti. Jie pasirinko teisingą kelią į turtus, kadangi teikia paslaugas,
be kurių civilizacija negalėtų egzistuoti.
 Beje, apie šiuos žmones nepaliaujamai kalba naujienose, žurnalistai
pravardžiuoja juos „verslo rykliais“, „Volstrito plėšrūnais“ ir panašiais
epitetais.
Aš neagituoju už jokią ekonominę sistemą. Tik faktai.
Mano knygos tikslas – jam paskyriau daugiau nei pusę šimtmečio –
pateikti žmonėms kuo patikimesnę metodiką, kaip įsigyti tiek pinigų, kiek
jiems reikia.
Kalbėdamas apie kapitalizmo sistemą, noriu pabrėžti dar du dalykus:
1. Kas siekia turtų, turi prisitaikyti prie esamos sistemos, priimti „žaidimo
taisykles“. Tik tada kelias turto link bus atviras.
2. Organizuotas kapitalizmas nėra ydingas, kaip kad visuomenę bando
įtikinti kai kurie demagogai ir politikai.
Mes gyvename kapitalistinėje visuomenėje. Ir jokia kita visuomeninių
santykių sistema nesuteiks jums tiek galimybių praturtėti.
Yra tik vienas patikimas ir teisėtas pinigų kaupimo būdas – savo darbo
jėgos ar paslaugų pardavimas. Ir nėra santvarkos, kuri leistų jums uždirbti
neįdėjus atitinkamų pastangų.

VERTA ĮSIDĖMĖTI
Komandą jums padės suburti keturi principai, paminėti šio skyriaus
pradžioje. O komandinis darbas gerokai padidina galimybes uždirbti.
Rinkitės žmones, kurie jus įkvėps, dalysis su jumis savo mintimis,
stiprins ir palaikys jūsų tikėjimą sėkme.
Turėkite galvoje vienuolika sėkmingo lyderiavimo paslapčių;
nepamirškite labiausiai paplitusių klaidų, kurios žlugdo lyderius, raskite
veiklos sritį, kurioje geriausiai atskleistumėte savo galimybes.
Pagal šioje dalyje pateiktą planą sudarykite gyvenimo aprašymą,
kuris atvers jums visas duris. Jeigu šis dokumentas bus surašytas
tinkamai, pagal jį darbdavys pasiūlys jums kaip tik tokias pareigas, apie
kokias jūs svajojote.
Už klestėjimą mūsų visuomenė turi būti dėkinga kapitalui. Ir jūs
galite tapti tos sistemos dalimi.
 Visas savo nesėkmių priežastis galite pašalinti, jei laikysitės tam tikrų
taisyklių.
 Septintas žingsnis
turtų link:
sprendimas
Išanalizavęs kone dvidešimt penkių tūkstančių patyrusių nesėkmes
žmonių biografijas, pastebėjau tokį dėsningumą: dažna jų nesėkmės priežastis
– neryžtingumas.
Mūsų bendras priešas, kurį privalome įveikti, yra delsimas – priešinga
savybė, nei gebėjimas priimti sprendimus. Ši knyga, be kita ko, moko, kaip
spręsti greitai ir tiksliai.
Visi sėkmės lydimi žmonės sugeba greitai apsispręsti. Jei reikia, jie
apgalvotai ir palengva sprendimus keičia. Žmonės, kuriems nepasisekė
sukaupti turto, visi kaip vienas sprendimus priimti delsė. Tačiau jau priimtus
sprendimus jie kaitaliodavo dažnai ir greitai.
Vienas įspūdingiausių Henrio Fordo ypatumų buvo sugebėjimas staigiai
spręsti ir itin nenoriai keisti nusistatymą. Dėl šios savybės milijonierius buvo
pramintas „bjauriuoju užsispyrėliu“. Tuo metu, kai žinovai ir automobilių
pirkėjai vienbalsiai prašė „užsispyrėlio“ nutraukti „T“ modelio – bjauriausio
automobilio pasaulyje – gamybą, milijonierius nekeitė savo nuostatų.

Išmokite priimti sprendimus, o paskui

juos vykdykite.
Jei reikia, sprendimą pakeiskite, kad jis jum
garantuotų kuo didesnį pelną…

Svetima nuomonė – pigi prekė

Daugelis nesėkmę patyrusių žmonių lengvai pasiduoda kitų žmonių įtakai.
Spaudos gandais bei kaimynų šnekomis jie pasikliauja labiau nei savo galva.
Nuomonė – pigiausia prekė pasaulyje. Pirmas sutiktas žmogus jums gali
pasiūlyti visą pluoštą savo nuomonių vienu ar kitu klausimu. Jeigu klausysite
pirmo sutiktojo nuomonės ir ji lems jūsų sprendimus – sėkmė jus aplenks. Jūs
negalėsite paversti savo troškimo pinigais. Jei vadovaujatės kitų žmonių
nuomone, vadinasi, nenorite turėti savosios.
Kai imsitės įgyvendinti šioje knygoje dėstomus principus, tapsite
savarankiški. Patys apsispręsite ir tuo sprendimu vadovausitės. Tarsitės tik su
savo komandos nariais. Juos privalote rinktis atsakingai ir pasitikėti jais tarsi
savimi.
Galvokite savo galva. Jei jums kada iš tiesų rūpės kitų žmonių nuomonė,
pasistenkite ją sužinoti neatskleisdami savo planų ir ketinimų.
Neretai žmonės, paviršutiniškai išmanantys vieną ar kitą sritį, mėgina
pasirodyti esą visažiniai. Jie daug kalba ir mažai klauso. Jeigu norite, kad
jūsų sprendimas būtų geras, plačiai atmerkite akis, įtempkite ausis, o liežuvį
laikykite už dantų. Kas daug šneka, mažai nuveikia. Perdėtas šnekumas
trukdo klausytis ir kaupti žinias.
Kiekvieną kartą pravėrę lūpas išsilavinusio žmogaus akivaizdoje, jūs
demonstruojate savo žinias arba jų trūkumą! Tikroji išmintis paprastai glūdi
po tylaus kuklumo kauke.
Nepamirškite, kad aplinkiniai taip pat trokšta turėti daug pinigų. Ir jeigu
atvirai skelbsite savo planus bei ketinimus, rizikuosite, jog kiti jus aplenks,
gal net pasinaudos jūsų idėjomis.
Pirmasis jūsų sprendimas tebūna daugiau klausytis ir mažiau kalbėti.
Kad nuolat prisimintumėte šį naudingą patarimą, jį vertėtų užrašyti ant
didelio popieriaus lapo. Užrašas turėtų būti toks: „Papasakok pasauliui apie
savo ketinimus, bet pirma parodyk, kokie jie yra įgyvendinti!“ Šį popieriaus
lapą padėkite matomoje vietoje. Kitas užrašas galėtų būti toks: „Vertę turi
darbai, o ne žodžiai!“
Istoriniai sprendimai
Svarbiausias sprendimas istorijoje, amerikiečių nuomone, buvo priimtas
1776 metų liepos ketvirtąją Filadelfijoje. Penkiasdešimt šeši žmonės prisiėmė
atsakomybę ir patvirtino dokumentą, kuriuo suteikė laisvę visiems JAV
piliečiams.
Visi prisimena šio dokumento pasirašymo datą. Deja, ne visi žino, kiek
drąsos ir ryžto reikėjo turėti jį pasirašiusiems žmonėms. Istoriją žinome tokią,
kokią mums ją dėsto mokykloje. Atsimename datas, istorines asmenybes,
tačiau nesusimąstome, kokia stiprybė slypi tose datose, varduose, miestų
pavadinimuose. Liūdna, kad nė vienas istorikas šiandien nekalba apie tą
nenugalimą jėgą, kuri pagimdė žmonių širdyse laisvės troškimą.
Prisiminkime anuos įvykius. Buvo 1770 metų kovo 5 diena. Kolonijinės
britų kariuomenės kariai patruliavo Bostono miesto gatvėse ir mėgino
įbauginti taikius gyventojus. Miestiečiai piktinosi karių elgesiu ir juos garsiai
niekino. Situacija tapo nevaldoma. Vienas britų karininkas įsakė šaudyti į
žmones, ir ėmė lietis kraujas.
Šis įvykis sukėlė didžiulį atgarsį. Įtakingi kolonistai sušaukė posėdį, kad
išspręstų konfliktą. Du jų, Dž. Henkokas ir S. Adamsas (John Hancock,
Samuel Adams), – pareikalavo kuo skubiau išvesti britų kariuomenę iš
Bostono.
Šių dviejų išmintingų ir drąsių vyrų sprendimą būtų galima teisėtai
pavadinti laisvės pradžia. Jos vaisiais iki šiol naudojasi visa Amerika.
Patikėkite, norint tai nuspręsti, reikėjo būti neįtikėtinai drąsiems ir
neabejoti savo pasirinkimo teisingumu.
Tuoj pat po pranešimo apie susirėmimą S. Adamsui buvo pavesta susitikti
su provincijos gubernatoriumi ponu Hatčinsonu (Hutchinson) ir pareikalauti
išvesti britų kariuomenę iš Bostono.
Reikalavimas buvo patenkintas, kariai iš miesto išvesti. Tačiau
nemalonumai tuo nesibaigė. Jie davė impulsą tolesnei įvykių raidai.
Protai dirba drauge
Anksčiau aprašytoje istorijoje nemenką vaidmenį suvaidino Ričardas H.
Li (Richard Henry Lee) iš Virdžinijos valstijos, bendravęs tada su S.
Adamsu. Jiedu aptardavo šalyje susidariusią padėtį, keisdavosi nuomonėmis
bei sumanymais, kalbėdavo apie ateitį. S. Adamsui kilo mintis, kad trylikos
britų kolonijų atstovai galėtų susirašinėti tarpusavyje ir derinti savo
veiksmus. O praėjus dvejiems metams po įvykių Bostone, buvo įkurtas
Koordinacinis kolonijų komitetas, kuriame kiekviena kolonija turėjo savo
atstovą.
Taip gimė jėga, atnešusi laisvę mūsų šaliai. Buvo suformuota komanda.
Jai priklausė: S. Adamsas, R. H. Li, Dž. Henkokas.
Kolonijų piliečiai ėmė atviriau reikšti savo nepasitenkinimą britų
kariuomene. Tai vienur, tai kitur kildavo neramumai panašūs kaip Bostone,
tačiau pavieniai ir spontaniški nepasitenkinimo proveržiai daug naudos
neatnešė. Žmonių pajėgos buvo išsibarsčiusios, jie negalėjo pasiekti tikslo.
Tai tapo įmanoma tik tada, kai S. Adamsas, Dž. Henkokas ir R. H. Li
susibūrė į komandą.
Britai taip pat nesnaudė. Jie irgi pasitelkė komandinio proto pajėgas, nes
tada dar turėjo daugiau pinigų ir kareivių.
Greitas sprendimas keičia istoriją
Masačusetso valstijos gubernatorių Hatčinsoną Anglijos karalius pakeitė
kitu žmogumi – skyrė į šias pareigas Tomą Geidžą (Thomas Gage).
Pirmiausia, ką nuveikė pastarasis, – parašė laišką S. Adamsui. Geriau
suprasime tų laikų įvykius, jei susipažinsime su pulkininko Fentono (Fenton),
Geidžo pasiuntinio, bei S. Adamso pokalbiu, kuri įvyko anomis labai
svarbiomis dienomis.
Pulkininkas Fentonas: „Pone S. Adamsai, esu gubernatoriaus Geidžo
įgaliotas pranešti, kad jis ketina su jumis derėtis ir pasiūlyti jums priimtinas
sąlygas (pulkininko žodžiuose juntamas mėginimas papirkti S. Adamsą).
Svarbu, kad jūs neprieštarautumėte vyriausybės sprendimams. Gubernatorius
primygtinai pataria nekelti Jo Didenybės karaliaus nepasitenkinimo. Ponas
Geidžas primena, jog yra išleistas Henriko VIII įsakymas. Pagal jį asmuo,
įtariamas išdavyste ar prisidėjęs prie jos, gubernatoriaus gali būti išsiųstas į
Angliją ir tenai teisiamas. Pakeitę savo politinį kursą jūs turėsite didelės
naudos, be to, sudarysite taiką su karaliumi.“
S. Adamsui reikėjo spręsti: ar pasinaudoti puikiu pasiūlymu, ar tęsti
pradėtą veiklą ir rizikuoti savo gyvybe – juk už jo veiksmus grėsė kartuvės.
Adamsas privalėjo apsispręsti akimirksniu. Sprendimas galėjo jam
kainuoti gyvybę, tad jis privertė pulkininką prisiekti, jog jo atsakymas bus
perduotas visiškai pažodžiui.
S. Adamso atsakymas buvo toks: „Galite perduoti gubernatoriui Geidžui,
kad jau ilgokai gyvenu šalyje, kurią valdo Karalių Karalius. Ir niekas
neprivers manęs atsisakyti idealų, padėsiančių mano šaliai. Perduokite
gubernatoriui, kad aš, S. Adamsas, patariu nepykdyti žmonių ir neįžeidinėti
jų jausmų.“
Geidžas, išgirdęs kandų S. Adamso atsaką, įniršo ir kuo skubiausiai
išleido įsakymą. Jo turinys skelbė: „Jo Didenybės vardu pranešu, kad
visiems, savo noru sudėjusiems ginklus, bus atleista. Tačiau nei S. Adamsui,
nei Dž. Henkokui šis pasiūlymas negalioja. Šių žmonių nusikaltimai tokie
begėdiški, kad jiedu nenusipelno nieko kito kaip tik griežčiausios bausmės.“
S. Adamsas ir Dž. Henkokas faktiškai buvo pasmerkti myriop. Tačiau ta
aplinkybė tik paskatino juos padaryti dar vieną pavojingą sprendimą. Jie
skubiai sušaukė artimiausių bendraminčių susirinkimą. Įėjus paskutiniam
dalyviui, S. Adamsas užrakino duris ir raktą įsidėjo kišenėn. Tuomet visiems
pranešė, jog pribrendo laikas organizuoti kolonistų kongresą, ir nė vienas
neišeis iš šio susirinkimo, kol nebus padarytas ryžtingas sprendimas.
Kilo sąmyšis. Vieni, suprasdami galimas tokių radikalių sprendimų
pasekmes, dvejojo. Kiti abejojo, ar apskritai verta spręsti aiškiai ir
konkrečiai. Tarp visų užrakintųjų baimės nejautė tik du asmenys, kurie
atmetė tikimybę pralaimėti. Tai buvo S. Adamsas ir Dž. Henkokas. Jie galų
gale įtikino susirinkimo dalyvius, kad šie sutiktų su pasiūlymu sušaukti
pirmąjį Kontinentinį kongresą. Kongresas turėjo įvykti 1774 metų rugsėjo 5
d. Filadelfijoje.
Atminkite šią datą. Ji svarbesnė už 1776 metų liepos ketvirtąją. Jei nebūtų
susirinkęs Kontinentinis kongresas, vėliau nebūtų buvę Nepriklausomybės
deklaracijos.
Prieš pat pirmąjį naujojo kongreso posėdį vienas lyderis iš kito šalies
regiono parengė dokumentą „Apibendrintas žvilgsnis į Britų Amerikos
teises“. Tas žmogus buvo Tomas Džefersonas (Thomas Jefferson) iš
Virdžinijos valstijos (tada dar Virdžinijos provincijos). Reikia paminėti, jog
šio vyriškio santykiai su lordu Danmoru (Dunmore), karaliaus vietininku
Virdžinijoje, buvo neką geresni nei S. Adamso ir Dž. Henkoko su jų valstijos
gubernatoriumi.
Kai tas dokumentas buvo paskelbtas, T. Džefersoną apkaltino išdavus Jo
Didenybę. Tai sužinojęs vienas politiko bendražygis, vardu Patrikas Henris
(Patrick Henry), pasakė žodžius, kurie seniai tapo amžinąja politikos klasika:
„Jeigu tai išdavystė, tuomet kiekvienas pilietis turėtų taip elgtis kuo dažniau.“
Šie žmonės, neturėdami valdžios, paramos, pinigų, ketino spręsti kolonijų
likimą. Pradėję nuo pirmojo Kontinentinio kongreso, jie kelerius metus siekė
užsibrėžto tikslo. Ir štai 1776​-ųjų birželio 7​-ąją Ričardas H. Li per antrąją
Kontinentinio kongreso asamblėją paskelbė rezoliuciją:
 Ponai, skelbiu, kad susijungusios kolonijos yra ir teisiškai turi būti laisvos
bei nepriklausomos valstijos. Šios valstijos nepavaldžios Britanijos karūnai,
o visi politiniai ryšiai tarp valstijų bei Didžiosios Britanijos turi būti
nutraukti.
Tomas Džefersonas skaito garsiai
R. H. Li žodžiai nuskambėjo tarsi sprogimas. Akimirksniu kilo šurmulys –
susirinkimo nariai ėmė aptarinėti išgirstus žodžius. Triukšmas truko tol, kol
kalbėtojas prarado kantrybę. Galiausiai, po kelių dienų nesiliovusių diskusijų
ir ginčų, Asamblėjos dalyviai vėl susirinko. Žodžio vėl paprašė R. H. Li. Jis
tvirtai ir įtaigiai pareiškė: „Pone Prezidente, prieš keletą dienų aptariau šią
problemą. Tėra vienintelis teisingas kelias, kuriuo privalome eiti. Kodėl,
pone, vilkiname tą akimirką? Kam dvejoti? Šiandien – puiki diena!
Pavadinkime ją Amerikos Respublikos gimimo diena! Te ji gyvuoja ir
stiprėja, tačiau ne tam, kad kariautų ar būtų pavergta. Atkurkime taiką ir
teisingumą…“
Dar nesibaigus asamblėjai, R. H. Li išvyko namo dėl asmeninių
priežasčių. Savo tvirtus ketinimus ir idėjas jis perdavė į draugo Tomo
Džefersono rankas.
Vėliau Kongreso prezidentas Dž. Henkokas paskyrė T. Džefersoną
Nepriklausomybės Deklaraciją rengiančio komiteto pirmininku. Dokumentas
buvo rengiamas ilgai ir sunkiai. Kiekvienas, kuris tą darė, žinojo, kad bus
pasmerktas myriop, jei tik kovą laimės Didžioji Britanija.
Birželio 28​-ąją baigtas dokumentas buvo pateiktas svarstyti kongresui.
Keletą dienų dalyviai jį aptarinėjo, taisė ir pildė.
1776 m. liepos 4​-ąją asamblėjoje Tomas Džefersonas perskaitė:
„Jei viena tauta dėl susiklosčiusių aplinkybių jaučia poreikį būti politiškai
nepriklausoma nuo kitos tautos ir, be kita ko, lygiai su visais naudotis Dievo
bei gamtos duotomis teisėmis, iš pagarbos žmonijos nuomonei ji turėtų
paskelbti priežastis, kurios skatina ją atsiskirti…“
T. Džefersonui baigus kalbėti, penkiasdešimt šeši drąsuoliai, suprasdami,
kad ant kortos pastatyta kiekvieno jų gyvybė, pasirašė ką tik perskaitytą
dokumentą.
Šių žmonių sprendimu susikūrė nacija, amžiams įtvirtinusią išskirtinę
žmonijos privilegiją daryti sprendimus.
 Paanalizuokite šį istorinį įvykį, pasidomėkite, kaip gimė
Nepriklausomybės Deklaracija. Tai puikus bendro komandos darbo
pavyzdys, kuriam būdingi jau mūsų aptarti bruožai: karštas troškimas,
ryžtingas sprendimas, tikėjimas, atkaklumas, planavimas.
Proto jėga
Jau turbūt supratote, kad begaliniu troškimu sustiprinta mintis virsta
materialiu pavidalu. Tą tiesą patvirtino daug reikšmingų įvykių. Siekdami
sėkmės, nesitikėkite stebuklų. Jų nebūna. Egzistuoja amžini gamtos dėsniai,
kuriuos pažinti galime mes visi. O pažinę, jais galime pasinaudoti.
Visose žmogaus veiklos srityse lyderiai sugeba priimti greitus ir
optimalius sprendimus. Žmogus, kuris žino, ko nori, ir tuo tiki, visada pasieks
tikslą.
Neryžtingumas – įprotis, kuris formuojasi jaunystėje, palaipsniui sutvirtėja
ir tampa suaugusio žmogaus asmenybės dalimi. Daugelis lemiamu momentu
nesugeba apsispręsti, nes juos kankina dvejonės, jie delsia ir praleidžia geras
progas.

VERTA ĮSIDĖMĖTI
Nesugebėjimas apsispręsti yra viena iš nesėkmės priežasčių. Ši yda
atsiranda dar vaikystėje. Pasiryžkite ją įveikti.
Kiekvienas žmogus turi savo nuomonę, kurią reikia gerbti. Tačiau
nebūtina jos klausyti. Jūsų gy​venimas priklauso jums.
Analizuokite įvykius, kai buvo daromi svarbūs sprendimai, ir iš jų
mokykitės.
Stiprus žmogus stiprybę randa savyje.
 Aštuntas žingsnis
turtų link:
atkaklumas
ATKAKLUMAS PADEDA TROŠKIMĄ PAVERSTI PINIGINIU
EKVIVALENTU. Atkaklumas kyla iš valios jėgos.
Stipri valia ir troškimas – tai derinys, kuris padės jums siekti tikslo.
Didelių turtų savininkai paprastai turi šaltakraujiškų, o kartais netgi žiaurių
bei beširdžių žmonių reputaciją. Toks vertinimas klaidingas. Jie turi stiprią
valią, o iš valios gimsta atkaklumas, kuris juos stumia tikslo link. Dauguma
žmonių, vos pasirodžius pirmiesiems nesėkmės požymiams, yra pasiryžę
viską mesti ir pasiduoti. Tik nedaugelis sugeba nieko nepaisydami tęsti
pradėtą veiklą, kol galų gale laimi.
Kaip be anglies neatsiranda plienas, taip be atkaklumo žmogus negali
tikėtis sėkmės.
Silpnas troškimas – prasti rezultatai
Prisiminkite šešis žingsnius, kurie troškimą pavers auksu. Apie tai
kalbėjome antrame šios knygos skyriuje. Tuos žingsnius jums žengti padės
atkaklumas.

Pripažinkite savo silpnybes ir jas įveikite –

jos trukdo jums siekti tikslų.
Būkite atkaklūs – atkaklumas yra nuostabi
dvasios jėga.

Atkaklumo trūkumas – labiausiai paplitusi nesėkmės priežastis, daugumos

žmonių yda. Tačiau pasistengę, šią silpnybę galite įveikti. Viskas priklauso
tik nuo jūsų, nuo jūsų troškimo stiprumo.
Troškimas – pradinis jūsų sėkmės kelionės taškas. Niekuomet to
nepamirškite. Silpnas troškimas duoda silpnus rezultatus, kaip kad silpna
ugnis suteikia mažai šilumos. Jeigu jums trūksta atkaklumo, šią ydą galite
nugalėti stipriu troškimu.
Perskaitę knygą iki galo, grįžkite į antrą skyrių – tas skyrius apie troškimą
– ir iš karto imkite vykdyti ten pateiktas instrukcijas. Entuziazmas, lydintis
jūsų veiksmus, kaip indikatorius parodys, ar stipriai (o gal silpnai) jūs
trokštate turėti daug pinigų. Jeigu troškimas silpnas, vadinasi, dar
neišsiugdėte „pinigų sąmonės“ – tai būtina, jei norite praturtėti.
Turtai ateina pas tuos, kurių protas pasirengęs juos priimti, – kaip kad
vandenynas traukia savęs link upes.
„Pinigų sąmonės“ magija
Epizodinės pastangos laikytis šioje knygoje dėstomų taisyklių neduos
jokių rezultatų. Taisyklė turi tapti jūsų įpročiu. Tai vienintelis būdas formuoti
„pinigų“ sąmonę. Tik taip išmoksite mąstyti, kaip mąsto turtingi žmonės.
Skurdas kamuoja tuos žmonės, kurie apie jį pernelyg daug galvoja, o
pinigai eina pas tuos, kurie juos traukia savo mintimis ir norais. Skurdo
sąmonė atsiranda tada, kai žmogus nesilaiko sėkmės taisyklių.
Įsidėmėkite ką tik perskaitytus žodžius, pasistenkite suvokti jų prasmę, ir
jūs drauge suprasite, kokia svarbi savybė yra atkaklumas. Jei nebūsite
atkaklūs, pralaimėsite dar nė nepradėję. O atkaklumas jums garantuos sėkmę.
Prisiminkite, kiek jėgų ir atkaklumo jums prireikia, kad atsikratytumėte
nakties košmaro. Jūs gulite lovoje ir jaučiate, kad tuoj uždusite. Jūs
nepajėgiate pajudėti, paskui pradedate suvokti, kad privalote kontroliuoti
savo raumenis. Atkaklumu ir valios jėga jums pasiseka pajudinti vienos
rankos pirštus. Tuomet po truputį pradedate mankštinti visos rankos
raumenis, kol imate ją laisvai valdyti. Vėliau mankštinate antrą ranką, koją.
Tada pradedate kontroliuoti visą kūną ir pagaliau atsikratote baisaus
košmaro. Galutinis rezultatas atsirado pamažu, žingsnis po žingsnio atliekant
tam tikrus veiksmus.
Jūsų vidinis vedlys
Kaip kad budote iš nakties košmaro, taip pat galite išsivaduoti iš dvasinio
snaudulio, kuris jums trukdo efektyviai dirbti. Būkite atkaklūs, kad ir kaip
lėtai tektų judėti pirmuosiuose etapuose. Prisiminkite: atkaklumas būtinai
nuves jus pirmyn sėkmės keliu.
Atkaklumas – tai savotiškas draudimas nuo nesėkmių ir pralaimėjimų.
Atkaklus žmogus netgi po daugelio pralaimėjimų ryžtingai siekia tikslo.
Regis, kiekvienas žmogus turi vidinį vedlį, kuris stengiasi išmėginti savo
globotinį visokiausiais nemalonumais. Žmonės, kurie patyrę nesėkmę
sukaupia likusias jėgas ir skatinami savo vedlio juda į priekį toliau, gauna
didįjį gyvenimo prizą. Visas pasaulis jiems šaukia: „Bravo! Aš žinojau, kad
tu susidorosi!“ Tačiau vidinis vedlys padeda tik atkakliems. Per anksti
nuleidę rankas jo pagalbos nesulaukia.
Atkaklieji gauna ne tik materialinį atlygį už savo pastangas – jie sužino
vieną svarbią tiesą: kiekviena nesėkmė turi savyje pergalės sėklą.
Pralaimėjimas – laikina būsena
Taip, atkakliems žmonėms pralaimėjimas yra laikinas dalykas. Jie taip
ryžtingai siekia realizuoti savo troškimus, kad juos užklupę pralaimėjimai
galų gale virsta pergale.
Deja, didesnę dalį žmonių pirmasis pralaimėjimas parklupdo, ir jie jau
neatsigauna. Tik nedaugelis pajėgia priimti pralaimėjimą kaip postūmį kovoti
toliau. Šiems žmonėms nebaisios jokios likimo išdaigos.
Rašydamas šias eilutes pagalvojau apie Brodvėjų – jis tik už vieno
kvartalo nuo čia. Taip, paslapčių kupinas Brodvėjus, mirusių vilčių kapinės ir
didžiųjų galimybių vartai! Žmonės iš viso pasaulio stengiasi rasti Brodvėjuje
šlovę, turtus, valdžią, meilę, – viską, kas asocijuojasi su žodžiu „sėkmė“. Tik
nedaugelis pakyla į viršūnes, tik nedaugelis čia randa savo vietą. Brodvėjus
pripažįsta tik tuos ir atlygina tik tiems, kurie nepasiduoda, kurie įveikia visas
kliūtis.
Ir tuomet mes įsitikiname, kad tas žmogus pažino pergalės paslaptį. Ta
paslaptis išreiškiama vienu žodžiu – atkaklumas!
Štai rašytoja Fanė Herst (Fannie Hurst), – atkaklumas padėjo pelnyti jai
šlovę ir turtus. Ji atvyko į Niujorką tikėdamasi sėkmingai parduoti savo
rašytojos talentą. Tačiau tie mainai įvyko ne iš karto. Ketverius metus jauna
moteris mokėsi gyventi Niujorke. Dieną ji dirbo, o naktį svajojo. Kai jėgos ją
apleisdavo, ji neprisipažindavo nugalėta, nepasiduodavo. Ji kartodavo: „Na
gerai, Brodvėjau, tu gali nuvaryti nuo kojų visus, tačiau ne mane. Aš
ruošiuosi kovoti tol, kol tu pasiduosi.“
Laikraščio Saturday Evening Post redaktorius trisdešimt šešis kartus
atsisakė spausdinti Fanės kūrinius, tačiau ji įveikė šią kliūtį – jos apsakymas
buvo išspausdintas. Eilinis rašytojas būtų metęs rašyti po pirmosios
nesėkmės. Tačiau Fanė Herst buvo nusiteikusi laimėti ir pergalės link ėjo
ketverius metus.
Tada atėjo atlygio diena. Blogi burtai išsisklaidė, ir nematomas globėjas,
ištisus ketverius metus siuntęs Fanei išbandymus, įteikė jai didįjį gyvenimo
prizą. Leidėjai jos kūrinius ėmė graibstyti. Jos honorarai augo sulig kiekviena
diena. Kinematografininkai įžvelgė jos kūriniuose puikius filmų scenarijus, o
tai atvėrė dar vieną pinigų šaltinį.
Tai ryškus pavyzdys, ką galima pasiekti atkaklumu. Visi turtingi žmonės
įgydami turtus buvo atkaklūs. Brodvėjus kiekvienam išties puodelį kavos ir
sumuštinį, bet jei kas trokšta daugiau, turi pranokti pats save.
Atkaklumo gali išmokti kiekvienas
Kadangi atkaklumas yra proto būsena, jį galima ugdyti. Kaip visas proto
būsenas, atkaklumą formuoja tam tikri veiksniai. Štai svarbiausieji jų:
1. Tikslo apibrėžtumas. Jeigu žinote, ko norite, tai jau žengėte pirmąjį ir
galbūt svarbiausią žingsnį ugdydamiesi atkaklumą. Stiprūs motyvai skatina
mus įveikti daugelį kliūčių.
2. Troškimas. Kur kas lengviau būti atkakliems tada, kai mus stumia į
priekį stiprus troškimas.
3. Pasitikėjimas savo jėgomis. Kur kas lengviau būti atkakliems tada, kai
pasikliaujame savimi. (Dar sykį perskaitykite skyrių apie savitaigą.)
4. Aiškūs planai. Atkaklumą padeda ugdytis sukonkretinti planai, netgi jei
jie yra visai nepraktiški.
5. Tikslios žinios. Atkaklūs būsite tada, kai žinosite, kad jūsų planai yra
grįsti gyvenimo patirtimi ir stebėjimus.
6. Bendradarbiavimas. Atkaklumą padeda ugdytis tarpusavio simpatija,
supratimas ir harmoningi santykiai su kitais žmonėmis.
7. Sutelktas dėmesys. Atkaklūs būsite tada, kai visą dėmesį sutelksite į
tikslą.
8. Įprotis. Atkaklumas – tai tiesioginis jūsų įpročių rezultatas. Protas
absorbuoja kasdieninius potyrius, ir iš jų randasi įpročiai. Pavyzdžiui, baimę
– baisiausią mūsų visų priešą – galima įveikti nuolatiniais drąsiais poelgiais.
Tai žino kiekvienas, kuris tarnavo armijoje.
 Šešiolikos punktų atkaklumo testas
Prieš baigdamas pokalbį apie atkaklumą, noriu pasiūlyti jums atkaklumo
testą. Pagal šį testą galėsite nustatyti, kokio konkretaus atkaklumo faktoriaus
jums trūksta. Pritaikykite kiekvieną iš punktų sau ir drąsiai pasižymėkite savo
trūkumus.
Sąraše rasite savo didžiuosius „priešus“ – tai jie tolina jus nuo sėkmės. Tai
ne šiaip sau „simptomai“, nurodantys jūsų silpnybes, tačiau ir giliai jūsų
pasąmonėje tūnančios jų priežastys. Atidžiai išstudijuokite sąrašą ir
nuspręskite, ar tikrai norite sužinoti, kas jūs esate ir ką sugebate. Štai
silpnybių sąrašas, kurias turi įveikti kiekvienas, norintis susikurti finansinę
gerovę.
1. Nesugebėjimas suvokti, ko konkrečiai norite.
2. Delsimas dėl kokios nors priežasties arba be priežasčių.
3. Noro įgyti specialių žinių stoka.
4. Neryžtingumas, atsakomybės vengimas, nenoras į klausimus atsakyti
tiesiai.
5. Įprotis dėl nesėkmių kaltinti aplinkybes.
6. Pernelyg didelis pasitenkinimas savimi. Nuo šios ligos vaistų praktiškai
nėra, tokie žmonės vargu ar gali tikėtis sėkmės.
7. Abejingumas, pernelyg didelis polinkis sutikti su kompromisais.
8. Įprotis dėl savo klaidų kaltinti kitus arba nepalankias aplinkybes.
9. Silpnas troškimas, veiklos motyvų nebuvimas.
10. Polinkis nuleisti rankas susidūrus kad ir su menkiausia kliūtimi.
11. Konkretaus rašytinio plano neturėjimas.
12. Nesugebėjimas pasinaudoti geromis progomis.
13. Silpnas troškimas.
14. Ambicijų nebuvimas, kompromisas su skurdu.
15. Lengvų kelių ieškojimas. Noras viską gauti už dyką, pavyzdžiui,
išlošti kazino.
16. Kritikos baimė, nesugebėjimas kurti planų ir jų įgyvendinti praktikoje,
kadangi baisu – ką kiti pagalvos, padarys, pasakys… Paskutinysis faktorius
turėtų būti svarbiausias šiame sąraše, nes panaši silpnybė glūdi kiekvieno
žmogaus pasąmonėje. (žr. skyrių apie baimes.)
Kritikos baimė
Apžvelkime kai kuriuos kritikos baimės simptomus. Dauguma žmonių
taip pasiduoda giminių, draugų ir artimųjų įtakai, kad negali savarankiškai
veikti ir priimti sprendimų – jie bijo aplinkinių kritikos.
Dauguma žmonių klysta rinkdamiesi gyvenimo palydovą, pirkdami
daiktus, jie gyvena nelaimingi ir bijo kritikos dėl padarytų klaidų. (Visi, kas
kenčia nuo šios baimės formos, žino, kokia stipri ji yra.)
Milijonai žmonių, baigę universitetus, vengia mokytis toliau
savarankiškai, nes bijo pašalinių pašaipų ir kritikos.
Verslininkai atsisako pasinaudoti geromis galimybėmis, nes bijo kritikos
dėl nesėkmių. Kritikos baimė užgožia netgi sėkmės troškimą.
Pernelyg daug žmonių atsisako kelti sau didelius tikslus ar netgi pasirinkti
mėgstamą profesiją, nes bijo išgirsti kritiškus žodžius iš draugų ir giminių,
kurie gali pasakyti: „Čia ne tavo nosiai… Žmonės pamanys, kad išsikraustei
iš proto. Juk tas tikslas nepasiekiamas…“
Esu kritikos baimę išgyvenęs pats. Kai Endriu Karnegis pasiūlė man
bendradarbiauti, aš visų pirma ėmiau galvoti, ką man pasakys aplinkiniai. Iš
pradžių užduotis pasirodė labai sunki, ir aš ėmiau ieškoti kokių nors
priežasčių, dėl kurių galėčiau jos atsisakyti. Vidinis balselis šnibždėjo: „Tu
nesugebėsi. Šis darbas per daug atsakingas, jis ne tau. O ką pagalvos
giminės? Kaip tu užsidirbsi pragyvenimui per tuos dvidešimt penkerius
metus? Niekas iki tavęs to nedarė. Ar tau pavyks? Ar pasieksi tikslą?
Pagalvok apie kuklią savo kilmę – kaip tu gali brautis į gyvenimo filosofiją?
Žmonės pamanys, kad esi beprotis. Kodėl iki tavęs niekas to nedarė?..“
Šie bei kiti panašūs klausimai šmėkščiojo mano galvoje ir prašėsi
dėmesio. Atrodė, visas pasaulis iš manęs šaiposi ir stengiasi atkalbėti mane
priimti Karnegio pasiūlymą.
Tada iš tikro galėjau atsisakyti Karnegio pasiūlymo. Laimei, mano
ambicijos nugalėjo, ir aš pasiūlymą priėmiau. Vėliau, išanalizavęs daugelio
žmonių gyvenimus, padariau išvadą, kad dauguma idėjų gimsta vos gyvos,
tad reikia žmogaus, kuris jas įdegtų. O kritikos baimė dar gležnas idėjas
sunaikina, ir jos niekuomet nebūna realizuojamos.
 Progas jie kuriasi patys
Dauguma mano, kad materialinė sėkmė yra palankiai susiklosčiusių
aplinkybių rezultatas. Iš dalies tai tiesa, tačiau tie, kurie pasikliauja tik sėkme,
dažnai neatkreipia dėmesio į labai svarbią aplinkybę. Taigi turėkite galvoje,
kad palankias aplinkybes galima susikurti savo jėgomis.
Didžiosios depresijos laikais garsus komikas V. K. Fildsas (W. C. Fields)
vieną dieną prarado darbą, drauge su juo – ir pragyvenimo šaltinį. Be to, jam
buvo per šešiasdešimt – amžius, kai daugumai žmonių ieškoti naujo darbo
būna sunku. Negana to, jis griuvo ir susižeidė kaklą. Jo vietoje daugelis būtų
pasidavę ir nuleidę rankas. Bet Fildsas buvo atkaklus. Jis taip norėjo grįžti
prie savo ankstesnio užsiėmimo, kad sutiko nemokamai filmuotis kine. Jis
žinojo: jeigu taip tęs ir toliau, galimybė anksčiau ar vėliau pasitaikys. Taip ir
įvyko!
Dainininkas Edis Kantoras (Eddie Cantor) biržoje prarado visus pinigus,
tačiau jam liko atkaklumas ir drąsa. Jis grįžo į sceną ir greitai nuostolį
kompensavo su kaupu! Atkaklumas dovanoja žmogui neįtikėtinų dovanų.
Geriausios progos yra tos, kurias susikuriate patys.
Jie buvo reikalingi vienas kitam
Prieš daugelį metų gyveno žmogus, kuris valdė ištisą imperiją. Tas
žmogus buvo Velso princas. Jis buvo vienišas ir nelaimingas. Keturiasdešimt
metų garsiausios Europos nuotakos stengėsi ištekėti už jo. Atėjo laikas, ir
princas tapo karaliumi Edvardu VIII. Tačiau jo sieloje buvo tuščia. Karaliaus
Edvardo VIII širdį galėjo sušildyti tik meilė. Jo išrinktoji buvo Volis Simpson
(Wallis Simpson). Du kartus jai nepasisekė rasti meilės, du kartus ji skyrėsi
su savo vyrais, tačiau tebetikėjo sėkme. Mylėti buvo jos pareiga. Kokia jėga
stipriausia žemėje? Meilė – sako mums Kūrėjas. Ne įstatymai, ne žmonių
sukurtos taisyklės, o meilė, didinga ir visagalė.
Volis Simpson supurtė imperijos pamatus. Ji gavo, ko siekė.
Moterys, kurios skundžiasi, esą jos neturi tokių galimybių, kokias turi
vyrai, turėtų pastudijuoti Volis Simpson gyvenimo istoriją. Ta nuostabi
moteris, jau būdama brandaus amžiaus, galų gale laimėjo geidžiamiausio
karalystės jaunikio širdį.
O kaip karalius Edvardas? Kokia buvo jo meilės kaina? Norėdamas vesti
šią moterį, jis turėjo atsisakyti sosto… tai įvyko 1936 metais.
 Paklauskite šimto sutiktųjų, ko jie nori iš gyvenimo, ir nustebsite, kai
sužinosite, kad devyniasdešimt aštuoni iš jų negalės atsakyti. Jeigu
primygtinai prašysite, kai kurie pasakys, kad „saugumo“, dauguma –
„pinigų“, kiti – „laimės“, gali pasakyti „šlovės ir valdžios“, „visuomeninio
pripažinimo“ arba „lengvo gyvenimo“, „mokėti dainuoti ir gero balso“ ar
panašiai, tačiau niekas nesugebės konkrečiai ir apibrėžtai atsakyti į tokį,
atrodytų, lengvą klausimą. Turėkite galvoje štai ką: turtai neatsiliepia į
paprastą norą. Jie ateina, kai juos šaukia aiškus troškimas, sustiprintas
konkrečiu veiklos planu ir atkaklumu.
Keturi žingsniai iki atkaklumo
Atkaklumo įprotį padės išsiugdyti keturi žingsniai. Jums nereikės ypatingų
žinių, unikalių gabumų ir kokio nors išsilavinimo. Reikia tik trupučio laiko ir
pastangų. Štai tie keturi žingsniai.
1. Turėkite apibrėžtą tikslą, tegu jus veda karštas troškimas.
2. Turėkite aiškų veiksmų planą.
3. Nepasiduokite neigiamai aplinkinių įtakai.
4. Suburkite bendraminčių komandą.
Nežengę šių žingsnių, sėkmės nepasieksite, o žengę juos, jūs imsite
kontroliuoti savo finansinius reikalus;
tapsite laisvi ir nepriklausomi;
išmoksite išnaudoti visas geras progas;
jūsų svajonės virs materialiu ekvivalentu;
jūs išgysite nuo baimės ir nevilties.
Ar galime tikėtis Aukščiausiojo Proto pagalbos?
Kokia mistinė jėga padeda žmonėms įveikti sunkumus? Gal atkaklumas
sužadina kokius nors smegenų procesus, kurie leidžia mums susisiekti su
antgamtinėmis jėgomis? Galbūt Aukščiausiasis Protas stoja to žmogaus
pusėn, kuris, nepaisydamas nesėkmių, kovoja toliau? Kovoja netgi tada, kai
prieš jį – visas pasaulis.
Šie ir daug panašių klausimų kilo man tada, kai susipažinau su Henrio
Fordo, Tomo Edisono ir kitų sėkmės lydimų žmonių biografijomis. Fordas,
pavyzdžiui, pradėjo nieko neturėdamas ir sukūrė industrijos imperiją, o
Edisonas, baigęs vos keletą mokyklos klasių, tapo garsiu išradėju.
 Turėjau laimės Edisono ir Fordo veiklą stebėti iš arti ilgą laiką.
Išstudijavau jų veiksmus įvairiose situacijose, analizavau jų poelgius. Todėl
mano išvados grįstos tikrais faktais ir nuoseklia jų analize. Išvados tokios: jų
fenomenalią sėkmę galima paaiškinti tik atkaklumu.
Kiekvienas, kuris tyrinėjo pranašų, filosofų, religinių veikėjų biografijas,
įsitikindavo, kad svarbiausia jų savybė buvo atkaklumas, pastangų, tikslų ir
minčių sutelktumas.
Štai pranašo Mahomedo gyvenimo istorija. Paanalizuokite jo veiklą,
palyginkite jo pasiekimus su mūsų amžininkų pasiekimais, ir jūs būtinai
rasite vieną bendrą visų šių žmonių bruožą – atkaklumą! Jeigu panorėsite
pažinti tą jėgą, kuri sužadina tikrą atkaklumą, perskaitykite Mahomedo
gyvenimo aprašymą, siūlyčiau skaityti parašytą Esado Bejaus (Essad Bey,
Mohammed: A Biography). Štai jums trumpa šios knygos apžvalga, kurią
sudarė Tomas Segriu (Thomas Segriu) ir paskelbė laikraštyje Herald Tribun.
Paskutinis iš didžiųjų pranašų
Mahomedas buvo pranašas, tačiau stebuklų jis nedarė. Jis nebuvo
mistikas, o savo misiją pradėjo sulaukęs keturiasdešimties metų. Kai jis
pasiskelbė esąs Dievo žinianešys ir ėmė įtikinėti žmones atsiversti į tikrąjį
tikėjimą, jį išjuokė ir apšaukė bepročiu. Vaikai iš jo tyčiojosi, moterys svaidė
į jį purvais. Jį išvijo iš gimtojo Mekos miesto, iš jo sekėjų atėmė žemiškąją
nuosavybę, ir šie buvo priversti eiti paskui savo pranašą į dykumą. Per dešimt
metų, kuriuos Mahomedas praleido paniręs į maldą, jis nieko, išskyrus
pajuoką, skurdą ir kančias nematė. Tačiau prabėgo dar dešimt metų, ir jis
tapo visos Arabijos ir Mekos valdytoju, naujos religijos skelbėju. Šios
religijos varomoji jėga buvo trejopa: ją sudarė žodžiai, malda ir žmogaus
vienovė su Dievu.
Mahomedas gimė nuskurdusių Mekos didikų šeimoje. Meka tais laikais
buvo visų prekybos kelių kryžkelė. Mieste buvo nešvaru, todėl vaikus auklėti
atiduodavo beduinams. Jie turėjo rūpintis, kad vaikai užaugtų sveiki ir
stiprūs. Mahomedas ganė avis, o netrukus pasisamdė turtingai našlei
karavano vedliu. Jis keliavo po Rytus, kalbėjosi su daugeliu žmonių ir
stebėjo, kaip dygsta krikščioniškos pakraipos sektos, kaip jos iškraipo tikrą
tikėjimą. Kai Mahomedui suėjo dvidešimt aštuoneri metai, Hadija, ta pati
turtingoji našlė, pradėjo meilintis jaunuoliui – jie galų gale susituokė.
Dvylika metų Mahomedas gyveno kaip turtingas ir apsukrus pirklys. Tačiau
kartą grįžęs iš eilinės kelionės, jis pareiškė žmonai, kad jam apsireiškė
archangelas Gabrielius ir pranešė apie jo paskirtį būti Dievo pasiuntiniu
žemėje.
Ir Dievas Mahomedui per dvidešimt trejus metus atskleidė Koraną –
pagrindinę musulmonų šventąją knygą, jų gyvenimo kelrodį. Arabams
Korano eilutės buvo stebuklas, o pats Mahomedas vėliau imtas laikyti
pranašu.
Taip gimė islamo judėjimas. Dykumoje įsižiebė liepsna.

VERTA ĮSIDĖMĖTI
Atkaklumas pakeičia žmogų taip, kaip anglis pakeičia geležį –
paverčia ją aukštos kokybės plie​nu. Atkaklumas padės jums išsiugdyti
„pinigų sąmonę“ – jūs imsite mąstyti ir veikti, kaip tai daro turtingi
žmonės. Toks elgesys pritraukia turtus.
Šiame skyriuje sužinojote apie aštuonis veiksnius, kurie padeda
išsiugdyti atkaklumą. Dar sykį juos perskaitykite.
Studijuokite sėkmės lydimų žmonių biografijas. Bemaž visi jie savo
tikslą pasiekė todėl, kad buvo atkaklūs.
Atkaklumas įveikia visas kliūtis.
 Devintas žingsnis
turtų link:
komandos jėga
VISI PLANAI UŽDIRBTI BUS BEVERČIAI, JEI NEBUS PAREMTI
KONKREČIA JĖGA. Apie tai mes ir kalbėsime šiame skyriuje.
Jėgą galima apibūdinti kaip organizuotas ir apibrėžtu būdu nukreiptas
žinias. Ji padeda paversti troškimą piniginiu ekvivalentu. Kuo daugiau
žmonių suvienys savo jėgas, tuo greičiau bus pasiektas tikslas.
Taip, norėdami uždirbti, turime kaupti jėgą! O paskui jėga padės
sukauptus pinigus išsaugoti.
Kaip įgyjama jėga? Jeigu jėga – tai organizuotos žinios, pažiūrėkime,
kokie tų žinių šaltiniai.
1. Aukščiausias Protas. Šiuo žinių šaltiniu galima pasinaudoti
vadovaujantis būdais, aprašytais šios knygos skyriuje apie vaizduotę.
2. Patirtis. Žmonijos patirtis sukaupta knygose, žurnaluose ir
laikraščiuose, – visa tai galima rasti bibliotekose. Taip pat tos žinios,
atitinkamu būdu sugrupuotos, dėstomos mokyklose ir universitetuose.

Ekonominių ir psichologinių faktorių dermė

daro stebuklus. Komandos jėga padeda uždirbti
pinigus ir nuolat gausinti jų kiekį.

3. Eksperimentas ir tyrinėjimas. Mokslo ir kiekvienoje kitoje žmogaus

veiklos srityje kasdien vyksta informacijos apie naujus faktus rinkimas,
organizavimas ir klasifikavimas. Šis šaltinis reikalingas tuomet, kai žinių
negalima pasisemti iš patirties. Čia taip pat reikia „įjungti“ savo vaizduotę.
Retai kada vieno žmogaus žinių būna gana. Todėl svarbu suburti „daug
žinančią“ komandą.
Endriu Karnegio sėkmės paslaptis
Komandos nariai, siekdami bendro tikslo, koordinuoja savo pastangas ir
vaisingai bendradarbiauja.
Nė vienas žmogus nevaldo tokios jėgos, kokią gali sukaupti komanda.
Ankstesniame skyriuje kalbėjome apie planus, kaip troškimą paversti
pinigais. Laikantis šių instrukcijų ir naudojantis komandos žiniomis bei
patirtimi, galima sulaukti greitos sėkmės.
Dabar apie dvi komandos charakteristikas, iš kurių viena yra ekonominio,
kita – psichologinio pobūdžio. Ekonominė ypatybė akivaizdi. Ekonominė
nauda gali būti prieinama kiekvienam žmogui, radusiam gerų patarėjų,
konsultantų, su kuriais vaisingai bendradarbiaujama, kurie pasirengę atiduoti
visas jėgas bendram labui. Beveik kiekvienas stambus turtas buvo sukauptas
geros komandos dėka. Jūsų būsimasis finansinis statusas priklauso nuo to,
kaip jūs suprantate šią tiesą.
Psichologinį komandos aspektą suvokti sunkiau. Iš dalies jį galima
apibūdinti tokiu teiginiu: „Du protai, sprendžiantys tą patį uždavinį vienu
metu, sukuria trečią protą.“
Žmogaus protas – tai energijos forma, sudedamoji dvasinės prigimties
dalis. Kai kelių žmonių protai dirba viena kryptimi, jų energija susilieja –
toks yra psichologinis problemos aspektas.
Apie komandos jėgą man pirmą kartą užsiminė Endriu Karnegis daugiau
nei prieš penkiasdešimt metų. Šio principo atradimas lėmė mano tolesnį
likimą.
Karnegio komandą sudarė maždaug penkiasdešimt žmonių, su kuriais jis
valdė savo plieno gamybos įmones ir organizavo rinką. Visas jo turtas, kurį
jis valdė, buvo šios grupės darbo rezultatas.
Panašiai elgiasi dauguma protingų ir turtingų žmonių. Sąmoningai ar
nesąmoningai, tačiau kiekvienas pasiturintis žmogus naudojasi jėga, kuri
atsiranda kaip komandos darbo rezultatas.
Jungtinės proto pajėgos
Žmogaus smegenis galima palyginti su elektros baterija. Visiems žinoma,
kad kelios baterijos sukuria daugiau energijos nei viena. Panašiai ir žmogaus
smegenys. Kelių žmonių smegenų darbas yra efektyvesnis nei vieno. Todėl
komandos darbas visad bus našesnis nei vieno paskiro žmogaus.
Be to, kai komandos narių protai harmoningai dirba drauge, kiekvienas
atskiras komandos narys gali kiekvieną akimirką pasinaudoti kitų narių
žiniomis ir patirtimi.
Henris Fordas pradėjo savo karjerą kaip vargšas, neraštingas jaunuolis –
tai visiems žinomas faktas. Tačiau per gana trumpą laiko tarpą jam pavyko
tapti vienu turtingiausių Amerikos žmonių. Taip pat prisiminkite faktą, kad
vaisingiausias Fordo gyvenimo periodas prasidėjo po jo pažinties su Tomu A.
Edisonu. Manau, jūs sugretinsite šį faktą su ankstesniais duomenimis apie
„komandos protą“. Vėliau Fordas sutiko dar kelis labai kūrybiškus ir veržlius
savo meto žmones – jo pasiekimai po šių susitikimų tapo dar nuostabesni.
Jūs irgi galite pasinaudoti kitų žmonių žiniomis, patirtimi ir gebėjimais!
Mes jau minėjome Mahatmą Gandį. Jis pasižymėjo jėga, kadangi privertė
du šimtus milijonų žmonių susivienyti mintimis ir tikslais.
Kitaip sakant, Gandis padarė stebuklą, du šimtai milijonų žmonių ėmėsi
bendrų veiksmų ne verčiami jėga, o savo noru. Jeigu jūs abejojate, kad tai –
stebuklas, pamėginkite įkalbėti du žmones dirbti sutartinai ir harmoningai
tam tikrą laiką. Kiekvienas verslininkas pasakys, kad tai labai sudėtinga. O ką
kalbėti apie milijonus!?
Aukščiausiąjį Protą mes pavadinome pirmuoju tarp žinių šaltinių. Kai
keletas žmonių bendradarbiauja, norėdami pasiekti tam tikrą tikslą, jie
semiasi žinių kaip tik iš šio šaltinio.
Todėl kituose skyriuose kalbėsiu apie tai, kaip pasinaudoti Aukščiausiojo
Proto galia.
Ši knyga – tai ne religijos pradžiamokslis, todėl joje dėstomi
fundamentalieji sėkmės principai neturėtų būti suprasti kaip tikėjimo dogmos.
Vienintelis knygos tikslas – duoti skaitytojams nurodymus, kaip troškimą
turėti pinigų paversti realiais pinigais.
Todėl skaitykite, mąstykite, medituokite. Greitai jums atsiskleis visa
knygos esmė.
Dvipusis srautas
Pinigai – tarsi drovi ir išsisukinėti linkusi moteris. Juos reikia patraukti,
suvilioti, kaip kad įsimylėjęs vyras galų gale suvilioja savo širdies damą.
Tačiau taip būna tik iš pradžių. Kai pinigai virsta „dideliais pinigais“, jie
pradeda „kristi“ tarsi krioklio vanduo. Egzistuoja nematomas jėgos srautas,
kurį galima palyginti su upe, tas srautas – dvipusis: viena jo pusė srūva į
viršų, turto ir gerovės link, kita – žemyn, į skurdą ir nepriteklių. Su kuriuo
srautu norėtumėte keliauti per gyvenimą?
Kiekvienas žmogus, sukaupęs didelius turtus, suvokė tokio srauto
egzistavimą. Pozityvios mintys ir emocijos formuoja aukštyn, turtų link
nukreiptą srautą; negatyvios – veda prie skurdo.
Jeigu vis dėlto esate įtraukti į skurdo srautą, pasistenkite iš jo ištrūkti ir
peršokti į kitą pusę.
Skurdas ir turtas kartais labai greitai pasikeičia vietomis. Iš skurdo srauto
ištrūkti padeda gerai parengtas planas ir stiprus troškimas. Tačiau kad
nuskurstumėte, planų nereikia. Skurdui nereikia padėjėjų, jis drąsus ir
negailestingas. Turtas drovus ir nedrąsus, jį reikia „vilioti“.

VERTA ĮSIDĖMĖTI
Endriu Karnegio verslo sėkmė buvo komandos darbas. Jo pavyzdžiu
gali pasinaudoti kiekvienas, reikia tik sukaupti žinių ir nukreipti jas
norime linkme.
Žmogaus protas – tai energijos forma. Kai du ar daugiau žmonių
harmoningai ir sutartinai bendra​darbiauja, jie sukuria ypatingą
energijos „banką“, trečiąjį protą – nematomą jėgą, kuri yra komandos
darbo rezultatas.
Retai kada vieno žmogaus žinių būna gana. Todėl svarbu suburti
„daug žinančią“ komandą.
Kad praturtėtumėte, turite planuotis veiksmus. O likti neturtingi
galite be jokio plano.
Laimė – tai visų pirma veiksmas, o ne turėjimas.
 Dešimtas žingsnis
turtų link:
seksualinės energijos transformacija
Transformacija – tai vieno elemento, ar energijos rūšies, virtimas kitu
elementu, ar energijos rūšimi.
Seksualinę energiją galima nukreipti kitais kanalais. Deja, seksas mūsų
visuomenėje siejamas tik su fiziniu pasitenkinimu, o kitos galimybės tiesiog
ignoruojamos. Iš esmės seksas atlieka tris funkcijas:
1. Giminės pratęsimo;
2. Sveikatos palaikymo (puiki terapijos priemonė);
3. Vidutinybę transformuoja į genijų.
Seksualinė transformacija – lengvai suprantamas reiškinys, jei tik
pasistengsime jį patyrinėti.

Žmogus gali suklestėti, tinkamai nukreipęs

savo seksualinę energiją.

Sekso troškimas yra bemaž stipriausias žmogaus gyvenime. Šio troškimo

skatinami žmonės ugdo vaizduotę, drąsą, valią, užsispyrimą ir kūrybingumą.
Seksualinio kontakto troškimas yra toks stiprus, kad žmonės dėl jo rizikuoja
gyvybe ir reputacija. Jeigu šią jėgą pažabotume ir nukreiptume kita vaga, ji
išsaugotų visus jai būdingus atributus (vaizduotę, drąsą ir kita), kuriuos
galima panaudoti kaip galingą kūrybinę jėgą. Tokių pavyzdžių gausu
literatūroje, mene, kitose žmogaus veiklos srityse. Jei taip, vadinasi,
seksualinė energija gali padėti ir uždirbti pinigus.
Seksualinei energijai transformuoti reikia valios, tačiau stengtis tikrai
verta. Seksualinės išraiškos troškimas yra įgimtas ir natūralus. Šis troškimas
negali ir neturi būti užgniaužtas ar jo atsisakoma. Jį reikia taip išreikšti, kad
praturtėtų žmogaus kūnas, protas ir siela. Jeigu seksualinio poreikio nepavyks
transformuoti, jis baigsis vien fiziniais kontaktais. Galima užtvenkti upę,
tačiau vandenį kontroliuoti vienu ar kitu būdu būtina. Tą patį galima pasakyti
ir apie seksualinę energiją. Kurį laiką ji gali būti užgniaužta, bet galų gale
vienaip ar kitaip prasiveržia. Jeigu ji neras kūrybinio pritaikymo, išsilies kur
nors kitur, tik ne taip garbingai.
Varomoji sekso jėga
Laimingi tie, kurie moka nukreipti seksualinę energiją į kūrybinę vagą.
Žmonės, kurie pasiekė didingą tikslą, buvo seksualūs. Jie mokėjo
transformuoti seksualinę energiją.
Seksualinės energijos nuslopinti neįmanoma, ją įmanoma tik
transformuoti. Dabar jūs suprantate, kodėl tvirtinu, kad seksualinės energijos
perkeitimas skatina kūrybingumą.
Pašalinę žmogaus arba gyvūno lytines liaukas, jūs atimsite iš jo pagrindinį
skatinimo šaltinį. Pažiūrėkite, kas atsitinka su gyvuliu po kastracijos: jautis,
pavyzdžiui, tampa toks pat paklusnus kaip ir karvė. Patino lyties pakeitimas –
žmogaus ar gyvulio – atima tas kovines savybes, kurios iki tol buvo jam
būdingos.
Geri ir blogi smegenų stimulai
Žmogaus protas reaguoja į įvairius stimulus, kurie pakelia jo virpesių
dažnį. Taip kyla entuziazmas, vaizduotė, stiprus troškimas… Štai stimulai, į
kuriuos protas reaguoja jautriausiai:
1. Seksualinio pasitenkinimo troškimas
2. Meilė
3. Šlovės, valdžios, pinigų troškimas
4. Muzika
5. Vienos ar skirtingų lyčių žmonių draugystė
6. Siekis susilieti su Aukščiausiuoju Protu
7. Atjauta
8. Savitaiga
9. Baimė
10. Narkotikai ir alkoholis
Seksualinės išraiškos troškimas, kaip matome, yra svarbiausias. Be to,
pirmi aštuoni stimulai yra konstruktyvūs, o paskutiniai du – destruktyvūs.
 Sakoma, kad genijus – tai žmogus, kuris „nešioja ilgus plaukus, valgo
neįprastą maistą, gyvena vienas ir yra pašaipūnų taikinys“. Tačiau yra ir kitas,
tikslesnis apibūdinimas: „Genijus – tai žmogus, kuris sugeba bendrauti su
kitiems žmonėms neprieinamu žinių šaltiniu.“
Dėl pastarojo genijaus apibūdinimo kyla keli klausimai. Pirmasis būtų
toks: „Kaip gali žmogus bendrauti su žinių šaltiniu, neprieinamu paprastai
minčiai?“ Kitas klausimas: „Ar žinomi šaltiniai, kurie prieinami tik genijams,
ir jeigu žinomi, kas jie ir kur juos rasti?“
Mes siūlome liudijimus, kurių teisingumu jūs įsitikinsite patys, ir tuomet
galėsite atsakyti į abu klausimus.
Vaizduotė – jūsų šeštasis pojūtis
Neabejotinai įrodyta, kad šeštasis pojūtis egzistuoja.
Šeštasis pojūtis – tai kūrybinė vaizduotė, gebėjimas kūrybingai mąstyti.
Šiuo gebėjimu dauguma žmonių nesinaudoja visą gyvenimą, o jeigu ir
pasinaudoja, tai tik atsitiktinai. Palyginti nedaug žmonių pasinaudoja šiuo
sugebėjimu sąmoningai ir tikslingai – jie ir yra genijai.
Kūrybinga vaizduotė garantuoja tiesioginį ryšį tarp riboto žmogaus proto
ir beribio Aukščiausiojo Proto.
Visi vadinamieji apreiškimai, kuriais remiamasi religijos, ir visi didieji
žmonijos atradimai yra vaizduotės veiklos vaisius.
Aukštesnieji minties lygmenys
Netikėtas sąmonės blyksnis vadinamas intuicija. Intuicija kyla iš vieno ar
kelių šaltinių. Jie yra:
1. Aukščiausias Protas.
2. Pasąmonė, kur saugomi visi jausmų atspaudai ir minčių impulsai, kada
nors pasiekę smegenis per penkis mūsų pojūčius.
3. Kito žmogaus protas, kuris ką tik sugeneravo idėją ar vaizdinį.
4. Kito žmogaus pasąmonė.
Kai smegenų veikla stimuliuojama, žmogus mato toliau, nei įprasta, jo
mintys pakyla į kitą, aukštesnį, lygmenį, iš kurio galima pažvelgti už
horizonto linijos ir pamatyti tuos dalykus, kurie, žvelgiant iš žemės, yra
nematomi. Be to, būdamas šiame, aukščiausiame, minties lygmenyje, žmogus
yra nesuvaržytas mąstymo stereotipų, todėl jis gauna kūrybiškus atsakymus į
daugel, regis, neišsprendžiamų problemų. Jis gyvena minčių pasaulyje,
kuriame išnyksta eiliniai, kasdieniai rūpesčiai, nutolsta realybė. Tada
užgimsta šeštasis pojūtis. Žmogus tampa imlus idėjoms, kurios negali rasti
atgarsio kitomis aplinkybėmis. Šeštasis pojūtis – tai savybė, kuri skiria genijų
nuo paprasto žmogaus.
Vidinis balsas
Kuo daugiau žmogus kuria, tuo sparčiau jo kūryba tobulėja, tuo aiškiau jis
suvokia pasąmonės impulsus, kurie ima reikštis kaip vidinis balsas. Tokie yra
didieji tapytojai, rašytojai, muzikantai ir poetai. Turtingos vaizduotės žmonės
žino, kad geriausios idėjos kyla iš vidaus.
Vienas garsus oratorius, kuris visas savo kalbas sakydavo užsimerkęs,
aiškino taip: „Kai taip darau, iš mano burnos skrieja idėjos, kurias išsako
mano vidinis balsas.“
Vienas žinomas amerikiečių finansininkas priimdamas sprendimą nuolat
dviem trims minutėms užmerkdavo akis. Kai jo paklausė, kodėl jis tai daro,
atsakė: „Kai užsimerkiu, užčiuopiu Aukščiausiojo Proto šaltinį.“
Idėjų belaukiant
Daktaras Elmeris Geitsas (Elmer R. Gates) iš Čevi Čeiso miesto
Merilendo valstijoje padarė daugiau nei du šimtus išradimų ir juos
užpatentavo. Savo kūrybinius gebėjimus jis išnaudojo visiškai. Jo darbo
metodai turėtų būti įdomūs visiems, kurie nori realizuoti savo kūrybinį
potencialą. Dr. Geitsas buvo vienas iš didžiųjų, nors pasauliui nelabai žinomų
mokslininkų.
Jo laboratorijoje įrengtas, kaip jis vadina, „asmeninis bendravimo
kambarys“. Jis su garso izoliacija, į jį nepatenka šviesa. Jame stovi mažas
stalas, ant kurio guli krūvelė rašomojo popieriaus. Priešais stalą ant sienos –
elektros jungiklis, reguliuojantis šviesos stiprumą. Kai dr. Geitsas nori
atsiduoti kūrybai, jis sėda prie stalo, išjungia šviesą ir sutelkia mintis į
mokslinę problemą, – kol jo sąmonėje ima „blykčioti“ idėja. Tą idėją jis
fiksuoja popieriuje, paskui užrašus analizuoja ir apibendrina.
Dr. Geitsas užsidirba pragyvenimui tuo, kad sėdi ir laukia, kol jam gims
idėja. Kelios stambios Amerikos korporacijos už tokį sėdėjimą jam moka
didelius pinigus.
Tradicinė logika padeda ne visada, nes ji dažnai remiasi klaidingomis
žiniomis ir prielaidomis. Ne visos žinios, kurias akumuliuoja žmogus,
tikslios. O štai kūrybinio polėkio akimirkomis gautos idėjos yra tikslesnės,
nes jos kyla iš Aukštesniojo Proto šaltinio.
Genialumo šaltinis jums prieinamas
Genijus ir vidutinybė skiriasi tuo, kad pirmasis duoda valią savo kūrybinei
vaizduotei, o antrasis apie tokią galimybę neturi supratimo. Talentingas
išradėjas sugeba ir sintetinti jau esamas idėjas, ir kurti naujas. Jeigu senų
žinių sankaupos jam pasirodo nepakankamos, tuomet jis stengiasi prisiliesti
prie aukštesnio žinių šaltinio. Kiekvienas turi savo metodą, tačiau jų esmė
tokia:
1. Žmogus stimuliuoja savo protą vienu arba daugiau iš dešimties stimulų.
Protas ima funkcionuoti aukštesniu lygmeniu.
2. Žmogus sutelkia dėmesį į žinomus faktus (kokioje stadijoje jo išradimas
yra dabar), paskui mintyse kuria idealų darbo rezultatą (kaip išradimas turėtų
atrodyti, kai bus baigtas). Jis laiko paveikslą smegenyse tol, kol jo neperima
pasąmonė. Tada atsipalaiduoja, išlaisvina protą nuo visų minčių ir laukia, kol
jo galvoje „blykstels“ atsakymas.
Kartais toks atsakymas ateina iš karto ir būna tikslus, nors pasitaiko
atvejų, kai šie rezultatai būna negatyvūs. Viskas priklauso nuo kūrybinės
vaizduotės lygio.
Tomas Edisonas išmėgino daugiau nei dešimt tūkstančių įvairiausių idėjų
kombinacijų, kol pagaliau vaizduotė jam padiktavo atsakymą, kaip
patobulinti elektros lemputę. Panašiai buvo išrastas fonografas.
Yra daug liudijimų, kad vaizduotės galimybės beribės. Šie liudijimai buvo
gauti išanalizavus biografijas žmonių, kurie neturėjo gero išsilavinimo, bet
tapo savo profesijos lyderiais.
Seksualinės energijos transformacija
Istorija žino lyderių, kuriuos įkvėpė moterys. Savo proto ribas šie vyrai
praplėtė veikiami seksualinio troškimo.
Žmogaus smegenys reaguoja į stimulus! Vienas stipriausių, kaip sakėme,
yra seksualinis troškimas. Jeigu pažabotume ir transformuotume šią varomąją
jėgą, ji galėtų pakelti žmogų į aukščiausią minties lygmenį, – tokį kuris
garantuoja visų troškimų išsipildymą.
 Štai žmonės (jau ne kartą minėti mūsų knygoje), pasiekę negirdėtas
sėkmės aukštumas, – kiekvienas jų buvo apdovanotas dideliu seksualiniu
potencialu, kurį jie sugebėjo nukreipti kita vaga: Džordžas Vašingtonas,
Elbertas Habardas, Napoleonas Bonapartas, Elbertas Geris, Viljamas
Šekspyras, Vudrou Vilsonas, Abraomas Linkolnas, Džonas Petersonas,
Ralfas Valdas Emersonas, Endriu Džeksonas, Robertas Bernsas, Enrikas
Karuzas, Tomas Džefersonas…
Sąrašą galite papildyti. Pamėginkite prisiminti, jeigu jums pavyks, nors
vieną iškilią asmenybę žmonijos istorijoje, kuri nepasižymėjo seksualumu.
Jeigu nepasitikite vyrų, kurie gyveno praėjusiais amžiais, biografijomis,
atkreipkite dėmesį į amžininkus, kurie, jūsų supratimu, daug pasiekė; manau,
jie taip pat turi daug seksualinės energijos.
Seksualinė energija – tai visų genijų kūrybinė jėga. Nebuvo ir lyderio,
kuris nebūtų jos pažabojęs.
Žinoma, nereikia šio teiginio absoliutinti, toli gražu ne visi seksualūs
žmonės yra genijai. Žmogus įgyja genijaus statusą tik tuomet, kai stimuliuoja
savo protą taip, kad šiame gimsta kūrybinė vaizduotė. O pagrindinis stimulas
yra seksualinė energija. Tačiau vien energijos negana – ją reikia
transformuoti į kūrybą, tik tada gimsta genijus.
Veltui švaistoma energija
Išanalizavęs daugiau nei dvidešimt penkių tūkstančių žmonių biografijas
aptikau, kad didžiausia sėkmė juos aplanko tada, kai jie peržengia
keturiasdešimties metų ribą. O sugebėjimų branda visiškai susiformuoja po
penkiasdešimtųjų gyvenimo metų. Šis faktas mane nustebino ir aš ėmiausi
dar gilesnės analizės.
Supratau, kodėl didesnė dauguma vyrų į sėkmės viršūnę įkopia 50 – 60
metų amžiaus. Iki tol juos valdė seksualinis gaivalas. Dauguma vyrų netgi
nesuvokia, kad seksualiniai troškimai turi kitokias išraiškos galimybes, kurios
daug svarbesnės nei paprastas fizinis kontaktas. Tačiau tą jie suvokia tik tada,
kai daug metų iššvaisto veltui.
O keturiasdešimtmečiai ir net penkiasdešimtmečiai tebešvaisto energiją,
kuri galėtų būti panaudota daug efektyviau. Jų geriausios ir galingiausios
emocijos paleidžiamos vėjais. Posakis „deginti jaunystę“ puikiausiai
apibūdina situaciją.
 Seksualinio kontakto troškimas yra stipriausias iš visų troškimų. Jeigu jį
pažabotume ir nukreiptume jo energiją kita vaga, jis padėtų mums kelyje į
sėkmę.
Kiti stimulai
Istorijoje apstu pavyzdžių, kai genijaus statusą vyrai įgijo naudodamiesi
dirbtiniais smegenų stimuliatoriais – narkotikais ir alkoholiu. Štai Edgaras
Alanas Po savo garsiąją poemą Varnas (Edgar Allan Poe, The Raven) rašė
veikiamas alkoholio: „Ak, menu, tai buvo gruodis, atšiauri diena pajuodus /
židinio žarijų suodžiai biro žemėn nuo ugnies…“ Džeimsas Railis (James W.
Riley) visus geriausius savo kūrinius parašė irgi apsvaigęs. Galbūt todėl jis
matė „realybės ir sapno piešinį, malūną prie upės ir rūką virš upelio“. „Už
mūsų jaunas dieneles pakelkime taures…“ – rašė Robertas Bernsas.
Leiskite jums priminti, kad šie vyrai galų gale susinaikino. Nereikia
vartoti dirbtinų ir nuodingų stimuliatorių, nes pati gamta mums davė
natūralius būdus, kaip skatinti savo kūrybinį potencialą.
Psichologams gerai žinomas faktas, kad egzistuoja glaudus tarpusavio
ryšys tarp seksualinių troškimų ir dvasinių siekių. Juo paaiškinamos
seksualinės orgijos, kartais vykdomos religinių ritualų metu. Tai itin būdinga
Rytų religijoms.
Pasaulį valdo jausmai, nuo jų priklauso civilizacijos likimas. Žmonės
pasiduoda ne tiek logikos, kiek jausmų kalbai. Kūrybinius proto gebėjimus
pažadina emocijos, o ne šalta logika. Stipriausias iš žmogaus jausmų – tai
seksas. Egzistuoja ir kiti smegenų stimuliatoriai, kai kurie iš jų buvo
išvardyti, tačiau nė vienas iš jų negali prilygti varomajai sekso jėgai.
Smegenų stimuliatoriai – tai bet koks poveikis, kuris laikinai arba nuolat
stiprina minties intensyvumą. Dešimt pagrindinių stimuliatorių, kurie buvo
paminėti, yra populiariausi, jų dažniausiai griebiamasi. Naudodamasis šiais
šaltiniais, žmogus gali bendrauti su Aukščiausiuoju Protu arba įeiti į savo
pasąmonės klodų saugyklą – ši procedūra būdinga genijui.
Seksas ir prekyba
Pastebėta, kad seksualūs žmonės yra geresni pardavėjai. Jiems padeda
asmenybės magnetizmas – neatsiejama seksualinės energijos dalis. Labai
seksualūs žmonės paprastai turi turtingas magnetizmo atsargas. Ta gyvybinė
jėga padeda bendrauti su žmonėmis. Ji veikia keliais būdais:
 1. Rankos paspaudimu: rankos paspaudimas akimirksniu parodo, ar yra
magnetizmas, ar jo nėra;
2. Balso tonu: magnetizmas, arba seksualinė energija, – tai faktorius, dėl
kurio balsas gali būti muzikalus ir žavingas;
3. Laikysena ir eisena: labai seksualūs žmonės juda greitai, gracingai ir
lengvai;
4. Koketavimu: seksualūs žmonės sujungia seksualinius išgyvenimus su
mintimis ir taip veikia aplinkinius;
5. Kūno puošimu: žmonės, turintys didelę seksualinę energiją, paprastai
labai rūpinasi savo išvaizda. Jie renkasi drabužius pagal savo individualybę,
fizinį sudėjimą, veidą – tuo būdu kuria savo unikalų stilių.
Priimdami į darbą pardavėjus, dauguma patyrusių vadybininkų ieško
asmeninio magnetizmo savybės kaip svarbiausios. Žmonės, neturintys
seksualinės energijos, niekuomet netaps entuziastais ir nesugebės įkvėpti
kitiems entuziazmo, o tai yra vienas iš svarbiausių gero pardavėjų bruožų.
Neturintis seksualinės energijos oratorius, pamokslininkas, juristas arba
prekybininkas patirs nesėkmę mėgindamas daryti įtaką kitiems žmonėms.
Dauguma žmonių pasiduoda įtakai tik tada, kai paveiktos jų emocijos.
Sumanus pardavėjas prekiaudamas sąmoningai arba nesąmoningai paverčia
seksualinę energiją entuziazmu! Prisiminkite šį teiginį, kai praktiškai
bandysite transformuoti seksualinę energiją.
Pardavėjas, kuris sugeba „perjungti“ savo smegenis nuo sekso prie
prekybos, dirba aistringai lyg mylėtųsi. Suvokia tai ar ne, jis yra įvaldęs
seksualinės transformacijos meną. Dauguma pardavėjų, kurie perkeičia savo
seksualinę energiją, netgi neįtaria, kad yra įvaldę didžiulę jėgą.
Seksualinei energijai pakeisti reikia didžiulių pastangų, tačiau to galima
pamažu išmokti. Tai, žinoma, reikalauja stiprios valios, tačiau atlygis toks
vertingas, kad pamėginti verta.
Klaidingos nuomonės apie seksą
Dauguma žmonių seksualiai neišprusę. Seksualinis troškimas aiškinamas
klaidingai, jį juodina nemokšos ir pikti liežuviai.
Į didelę seksualinę energiją turinčius moteris ir vyrus paprastai žiūrima
kaip į žmones, su kuriais reikia elgtis atsargiai. Užuot vadinę juos
palaimintaisiais, juos paprastai smerkia.
Milijonai žmonių net mūsų visuotinio švietimo amžiuje turi
nevisavertiškumo kompleksą, kuris atsirado dėl klaidingos nuomonės, esą jų
įgimtas seksualumas – tai prakeikimas. Žinoma, šis mano pareiškimas apie
seksualinės energijos privalumus neturėtų būti suprastas kaip palaido
gyvenimo pateisinimas. Kai seksu piktnaudžiaujama (dažnai taip ir būna),
tuomet jis darko kūną ir alina dvasią.
Praktiškai visų didžiųjų lyderių veiklą labai skatino moterys. Daugeliu
atvejų tai buvo kukli, pasiaukojanti žmona, apie kurią visuomenė beveik
nieko arba iš viso nieko nežinojo. Kitais atvejais įkvėpimo šaltinis buvo „kita
moteris“.
Kiekvienas protingas žmogus supranta, kad per didelė stimuliacija
alkoholiu ir narkotikais pražūtinga. Deja, ne kiekvienas žino, kad
piktnaudžiavimas seksu yra toks pat pragaištingas dalykas kaip narkotikų ir
alkoholio vartojimas.
„Seksomanai“ iš esmės niekuo nesiskiria nuo narkomanų! Ir vieni, ir kiti
praradę aistrų kontrolę.
Daugelis nė nenutuokia, kad seksualinę energiją galima transformuoti.
Šis nemokšiškumas paplito todėl, kad sekso klausimai visuomenėje
menkai aptarinėjami. Nutylėjimas veikia jaunus žmones taip pat kaip ir
draudimas.
Permainų pradžia
Retas žmogus pasiekia savo kūrybos viršūnę iki 40 metų amžiaus. Ilgai
stebėjęs tūkstančius vyrų ir moterų galiu pasakyti, kad vidutinis žmogus į
kūrybinio aktyvumo viršūnę pakyla būdamas nuo 40 iki 60 metų. Ši žinia
turėtų įkvėpti tuos, kurie nesugebėjo atskleisti savo kūrybinių sugebėjimų iki
40 metų, ir tuos, kurie bijo senatvės. Periodas tarp 40 ir 50 metų yra
vaisingiausias žmogaus gyvenime. Artėti prie tos atžymos žmogus turėtų ne
su baime, o su viltimi ir nekantrumu.
Dauguma vyrų tik po 40 metų imasi didelių darbų. Tai liudija įžymių
žmonių biografijos. Apie juos mes jau šioje knygoje kalbėjome. Įkopęs į
ketvirtą dešimtį, žmogus pradeda mokytis seksualinės energijos
transformacijos meno. Paprastai žmogus net nepastebi, kad jo seksualinė
energija jau srūva kita vaga. Jis mato, kad jo veiklos rezultatai vis gerėja,
tačiau tokios permainos priežasčių dažnai nesupranta.
Genijaus gimimas
Seksualinis potraukis skatina veikti, tačiau to potraukio jėga panaši į
cikloną – dažniausiai ji nekontroliuojama. O kai su seksualinio potraukio
energija susilieja meilės emocijos, žmogus nurimsta, tampa pusiausviras,
susitvardęs.
Meilė, romantika ir seksas kuria emocijas, kurios gali pakelti žmogų į
aukštumas. Meilė – tai jausmas, kuris atlieka vožtuvo funkcijas ir garantuoja
asmenybės pusiausvyrą, padeda atskleisti kūrybinį potencialą. Meilės
emocijų, romantiškų išgyvenimų ir sekso derinys gali pakylėti žmogų iki
genijaus aukštumų.
Gamta apdovanojo žmogų „smegenų, arba dvasios, chemija“. Ji veikia
tokiais pat principais kaip ir materialinė chemija. Žinoma, kad chemikas gali
sukurti mirtinus nuodus sumaišęs elementus, kurie, atkirai paimti, nėra
žalingi. Emocijas taip pat galima sumaišyti, ir iš jų bus sukurti mirtini nuodai.
Sumaišytos sekso ir pavydo emocijos gali paversti žmogų išprotėjusiu
žvėrimi. Žmogaus prote atsiradusios destruktyvios emocijos gali sukurti
nuodus, griaunančius teisingumo ir garbės supratimą.
Kelią į genialumą ir sėkmę galime nusitiesti patys. Tereikia pažaboti
seksualinį potraukį, o tai įvyksta tada, kai žmogus pamilsta. Ši tiesa pravers
tiek moterims, tiek ir vyrams. Nepaisydami jos žmonės rizikuoja savo laime,
kad ir kiek jie turtų būtų sukaupę.
Stipri meilė
Prisiminimai apie meilę neblėsta. Jie lydi visą gyvenimą, nors
stimuliacijos šaltinis išseko. Čia nėra nieko naujo. Kiekvienas aistringai
mylintis žmogus žino: meilė širdyje palieka neišdildomus pėdsakus, nes ji
savo prigimtimi yra dvasinga. Žmogus, kuris negali būti stimuliuojamas
meilės dideliems pasiekimams, beviltiškas – jis miręs, nors ir atrodo gyvas.
Kartkartėmis grįžkite į savo praeitį ir pasinerkite į puikius prisiminimus
apie praėjusią meilę. Jie sušvelnins dabartinių išgyvenimų ir dirgiklių įtaką,
suteiks jums slėptuvę nuo nemalonios tikrovės. Galbūt – kas žino? – protas
nuneš jus į fantazijų, idėjų ir planų, kurie gali visiškai pakeisti jūsų finansinę
ir dvasinę būklę, pasaulį.
Jeigu manote esą nelaimingi todėl, kad mylėjote ir praradote meilę,
atsikratykite šios minties. Meilė – keista ir kaprizinga. Ji ateina ir išeina
neperspėjusi. Priimkite ją ir mėgaukitės, kol ji yra, tačiau neleiskite laiko
veltui gedėdami, kai ją prarasite. Jos nesugrąžinsi.
Netiesa, kad meilė ateina tik kartą. Ją galima patirti daugybę kartų, ir
nebūna dviejų meilės patyrimų, kurie veiktų vienodai. Galbūt vienas meilės
patyrimas palieka gilesnę žymę širdyje nei visi kiti, tačiau meilės patyrimai
yra visiems naudingi, išskyrus tuos žmones, kuriuos drasko nuoskaudos ir
cinizmas, kai meilė juos palieka.
Meilėje neturėtų būti jokių nusivylimų, tačiau reikia, kad žmonės suprastų
skirtumą tarp meilės ir sekso emocijų. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad
meilė yra dvasiška, seksas – fizinis. Patirtis, kuri pripildo žmogaus širdį
dvasios stiprybės, gali pakenkti tik nemokšoms ir pavyduoliams.
Meilė, be jokios abejonės, yra didžiausias patyrimas gyvenime, ji padeda
žmogui bendrauti su Aukščiausiuoju Protu. Susijungusi su romantikos ir
sekso emocijomis, ji gali pastūmėti žmogų prasmingos kūrybos keliu. Meilės,
sekso ir romantikos emocijos yra amžinojo genialumą apibrėžiančio
trikampio kraštinės.
Meilė – tai išgyvenimai, kurie turi daugybę atspalvių ir spalvų.
Nepalaimintos amžinojo meilės artumo, tinkamai ir proporcingai su seksu
nesubalansuotos santuokos negali būti laimingos ir trunka neilgai. Santuokai
laimės neatneš nei platoniška meilė, nei seksualinis potraukis, jeigu jie bus
pateikiami atskirai. Santuoka bus laiminga tuo atveju, kai šios dvi pusės
susijungs. Kai prie meilės ir sekso prisideda romantiniai išgyvenimai,
išnyksta pertvaros, susiliejama su Aukščiausiuoju Protu. Ir tuomet gimsta
genijus!
Kur moterų jėga
Vyrai siekia patikti moterims! Taip buvo priešistoriniais laikais, taip yra
dabar. Vyro prigimtis nuo tų laikų nė kiek nepasikeitė. „Medžiotojas“
šiandien neatneša moteriai laukinio žvėries kailio, tačiau jis siekia jos
palankumo pirkdamas jai gražius drabužius, automobilius ir brangenybes.
Vyras nori padaryti malonumą moteriai lygiai taip pat, kaip jis tai darė
civilizacijos aušroje. Vienintelis dalykas, kuris pasikeitė nuo tų laikų, yra
veikimo būdas. Vyrai, kurie turtėja ir kyla į valdžios bei šlovės viršūnes, daro
tai visų pirma siekdami moterų palankumo. Atimkite iš vyro jo gyvenimo
moterį – ir dauguma jų praras susidomėjimą karjera. Todėl moteris gali
pakylėti vyrą į gyvenimo sėkmės viršūnes ar nublokšti į patį dugną.
Dauguma vyrų nepripažįsta, kad lengvai pasiduoda savo išrinktųjų įtakai,
kadangi tai įrašyta jų prigimtyje – neparodyti silpnybių ir nesipuikuoti jėga.
Be to, protinga moteris žino šį charakterio bruožą ir labai išmintingai juo
naudojasi.
Vyrai žino, kad jiems daro įtaką moterys – jų žmonos, mylimosios,
motinos arba seserys, tačiau jie nesipriešina, nes yra išmintingi ir supranta,
kad tai – laimingo gyvenimo prielaida. Vyras, jei jis nežino šios svarbios
tiesos, atima iš savęs jėgą, kuri yra galingesnė nei kitos drauge sudėjus.

VERTA ĮSIDĖMĖTI
Įvaldę savo seksualinę energiją, įgysite begalinės jėgos šaltinį.
Seksualinė energija žmogų pakylėja iki genijaus lygmens.
Seksualinė energija pažadina entuziazmą, vaizduotę, troškimą,
atkaklumą ir kitas savybes, kurios skatina jus siekti turtų.
Transformavę seksualinę energiją, jūs pakylate į kitą mąstymo
lygmenį, prisiliečiate prie pasąmonės informacijos klodų.
Dabar jau žinote visų didžiųjų išradėjų sėkmės paslaptį. Prisiminkite
du dalykus: pirma, transformuota seksualinė energija pasitarnaus jums
nė kiek ne mažiau nei protas, antra, daugelis vyrų savo seksualinę
energiją kūrybos tikslams panaudoja sulaukę keturiasdešimties ar net
penkiasdešimties metų.
Visų gyvenimo jėgų šaltinis yra drauge ir turto šaltinis.
 Vienuoliktas
žingsnis turtų link:
pasąmonės galia
PASĄMONĖ PRIIMA, APDOROJA IR SAUGO IŠ SĄMONĖS
SIUNČIAMUS MINČIŲ IMPULSUS. Paskui tas mintis iš pasąmonės galima
traukti kaip iš pašto dėžutės laiškus.
Pasąmonė priima į savo saugyklas pojūčius ir mintis nepaisydama jų
prigimties. Jūs galite iš anksto įteigti jai bet kokią mintį apie savo finansinius
planus ir tikslus. Pasąmonė jautriau reaguos į tas mintis, kurios turės stipresnį
emocinį atspalvį – tarkime, jas lydės karštas troškimas ir tikėjimas.
Prisiminkite šios knygos skyrius apie tikėjimą, troškimą ir savitaigą –
jums bus aiškiau, kaip svarbu pasąmonei perduodamas mintis palydėti
troškimu ir sustiprinti tikėjimu.
Pasąmonė dirba ir dieną, ir naktį. Žmonėms nežinomu būdu ji siurbia
Aukščiausiojo Proto energiją ir formuoja impulsus, kurie paverčia troškimus
jų fiziniu ekvivalentu – pinigais.
Jūs negalite visiškai kontroliuoti savo pasąmonės, tačiau galite perduoti jai
savo planus, norus ir tikslus. Kaip tai padaryti, kalbėjome skyriuje apie
savitaigą.

Jūsų pasąmonė kaip miegantis milžinas laukia

progos, kad galėtų padėti jums siekti jūsų tikslų.
Siųskite į pasąmonę pozityvias mintis,
kurios galų gale virs išsipildžiusiais troškimais.

Yra įrodymų, kad pasąmonė – tai rišamoji grandis tarp riboto žmogaus
proto ir begalinio Aukščiausiojo Proto. Pasąmonė – tarpininkas, kuris leidžia
žmogui prisijungti prie aukštesniojo būties lygmens. Ten vyksta paslaptingi
procesai, realizuojamos idėjos, norai, tikslai ir planai. Tik pasąmonė padeda
gauti atsakymus į pačius painiausius klausimus.
 Pirma gimsta mintis
Pasąmonės galimybės neįsivaizduojamai didelės – ypač jei žmogus siekia
tikslo karštai jo trokšdamas.
Kai imama kalbėti apie pasąmonę, aš pasijuntu labai mažas, matyt, todėl,
kad mūsų šios srities žinios gana menkos.
Pripažinę pasąmonės egzistavimą ir jos galimybes troškimus paversti
piniginiu ekvivalentu, jūs drauge suprasite, kokios svarbios yra instrukcijos,
nurodytos skyriuje apie troškimą. Dar sykį atkreipkite dėmesį, kad troškimas
turi būti aiškus ir užrašytas popieriuje, o pradėję jį įgyvendinti, turite būti
atkaklūs, kad ir kokios jums iškiltų kliūtys.
Trylika šioje knygoje aprašomų principų yra stimulai, kurie padės jums
įsiskverbti į pasąmonę ir daryti įtaką jos veiklai. Nenusivilkite, jeigu jums iš
karto nepavyks. Prisiminkite, kad pasąmonę valdyti galite tik per savo
įpročius. Būkite kantrūs. Būkite atkaklūs.
Daug dalykų, apie kuriuos kalbėjome ankstesniuose skyriuose, aš
pakartosiu, nes jie labai svarbūs, jei norite naudotis pasąmonės galia.
Prisiminkite štai ką: jūsų pasąmonė dirba pati savaime, nepriklausomai nuo
jūsų pastangų. Tai reiškia, kad jei daug galvosite apie skurdą, tos mintys
veiks pasąmonę tol, kol nepasiūlysite jai kitokio „peno“.
Pasąmonė niekada „neišsijungia“! Jeigu jūs ten nesiųsite minčių apie savo
troškimus, jų vietą užims neigiamos mintys.
Jūs gyvenate pačių įvairiausių minčių impulsų sraute. Vieni impulsai
pozityvūs, kiti – negatyvūs. Jūsų uždavinys – neleisti negatyviai veikti
pasąmonės ir skatinti pozityvų poveikį. Tokiu būdu priversite pasąmonę
dirbti savo labui.
Pirma gimsta mintis. Visa, kas sukuriama, prasideda nuo minties impulso.
Žmogus negali kurti be pradinės minties, idėjos. „Įjungę“ vaizduotę, minčių
impulsus galite nukreipti viena ar kita kryptimi. Nukreipkite juos reikiama
vaga – ir turėsite gaires, rodančias jums sėkmės kelią.
Minčių impulsai turi būti praturtinti vaizduotės ir sustiprinti tikėjimo – tik
tada jie materializuosis. Tikėjimo ir idėjos „samplaika“ įmanoma tik tada, kai
paremiame ją vaizduote.
Pozityvios emocijos
 Pasąmonė lengviau pasiduoda minčių impulsų poveikiui tada, kai tuos
impulsus sutvirtina jausmai. Gerai žinome, kad daugelio žmonių elgesį valdo
emocijos – teigiamos ar neigiamos. Teigiamų emocijų yra septynios, tiek pat
esama ir neigiamų emocijų. Negatyvios emocijos savaime įsismelkia į
minties impulsus ir pasiekia pasąmonę. Teigiamas emocijas į pasąmonę reikia
įterpti savitaigos būdu. (Atsiverskite skyrių apie savitaigą.)
Emocijos yra tarsi katalizatorius, kuris minties impulsus atgaivina, padaro
juos aktyvius. Todėl emociškai nuspalvintos mintys pasąmonę veiks kur kas
stipriau nei šalta logika.
Turite išmokti paveikti savo pasąmonę taip, kad joje įsitvirtintų pinigų ir
turto troškimas. Raskite būdus prabilti į pasąmonę jos kalba. O štai septynios
teigiamos ir septynios neigiamos emocijos, – bendraudami su pasąmone
stenkitės sužadinti teigiamas ir venkite neigiamų.
SEPTYNIOS TEIGIAMOS EMOCIJOS
Troškimas
Tikėjimas
Meilė
Seksas
Entuziazmas
Romantiška nuotaika
Viltis
Yra ir kitų teigiamų emocijų, čia tik stipriausios jų, kurios itin sustiprina
kūrybines pastangas. Išmokite jas išgyventi, ir jūsų troškimus pasąmonė
priims kur kas veiksmingiau. Atminkite: ši knyga padės jums susiformuoti
„pinigų sąmonę“, o vienas būdų tai padaryti – pripildyti pasąmonę teigiamų
emocijų.
SEPTYNIOS NEIGIAMOS EMOCIJOS
Baimė
Pavydas
Neapykanta
Keršto troškimas
Pagieža
 Prietaringumas
Pyktis
Teigiamos ir neigiamos emocijos prote vienu metu būti negali. Būtinai
dominuoja kuri nors viena iš grupių. Pasirūpinkite, kad dominuotų teigiamos
emocijos. Išsiugdykite įprotį į gyvenimo aplinkybes reaguoti pozityviai, kad
įsivyrautų teigiamos emocijos. Nors viena negatyvi emocija gali išvesti jus iš
pusiausvyros ir sužlugdyti pastangas perduoti pasąmonei turto troškimą.
Tiksliai vykdydami šiuos nurodymus, jūs pagaliau savo pasąmonę
priversite tarnauti sau.
Pasąmonė ir malda
Turbūt pastebėjote, kad dauguma žmonių prisimena maldą tik nesėkmės
akimirką, kai jiems būna sunku. Arba jie tiesiog atlieka ritualą ir
nesusimąstydami kartoja maldos žodžius, kurie jiems neturi jokios prasmės.
O jei žmogus melsdamasis galvoje turi daugybę neigiamų minčių (juk jam ką
tik nepasisekė), jei jį kamuoja neigiamos emocijos, visa tai nukeliaus į
pasąmonę, o pasąmonė perduos tą neigiamą žinią Aukščiausiajam Protui.
Tad jeigu melsdamiesi bijosite ar išgyvensite kitą neigiamą emociją, jūsų
malda bus perniek. Supratę maldos veikimo principą, jūs drauge suprasite,
kad vien maldos žodžių kartojimas jums nepadės, jei tų žodžių nelydės
teigiamos emocijos ir mintys.

VERTA ĮSIDĖMĖTI
Jūsų pasąmonė priima ir teigiamas, ir neigiamas mintis. Nuo to
priklauso, ar jums pasiseks, ar jūs žlugsite.
Prisiminkite, kokios yra septynios neigiamos emocijos, neleiskite, kad
jos įsišaknytų jūsų prote.
Stenkitės kuo dažniau išgyventi septynias teigiamas emocijas.
Įvaldykite pasąmonės galias. Kai pradėsite kon​troliuoti pasąmonę, jūs
galėsite realizuoti visus savo planus.
Žmogaus didybės matas yra jo mąstymas.
 Dvyliktas žingsnis
turtų link:
smegenys
DAUGIAU NEI PRIEŠ KETURIASDEŠIMT METŲ KNYGOS
AUTORIUS, bendradarbiaudamas su daktaru Aleksandru Grehemu Belu
(Alexander Graham Bell) ir daktaru Elmeriu R. Geitsu (Elmer R. Gates),
priėjo prie išvados, kad žmogaus smegenys yra panašios į radijo siųstuvą ir
imtuvą – jos spinduliuoja ir priima minčių virpesius.
Kaip kad radijo imtuvas priima kitų stočių siunčiamas radijo bangas,
žmogaus smegenys gali priimti kitų žmonių siunčiamus minčių impulsus.
Šia smegenų savybe, be kita ko, grindžiama vaizduotės funkcija.
Stimuliuodami savo smegenis pozityviomis ar negatyviomis emocijomis,
galite tapti jautresni mintims, sklindančioms iš išorinių šaltinių. Ypač
svarbios šiuo atveju yra su seksu susijusios emocijos. Smegenys, kurių veiklą
stimuliuoja sekso emocijos, funkcionuoja aukštesniu dažniu. Taip veikiančios
smegenys traukia savęs link kitų žmonių skleidžiamas idėjas ir geriau
sąveikauja su pasąmone.

Atskleiskite nepaprastą proto galią, pagerinkite

savo mąstymo kokybę.

O pasąmonė, kaip jau sakėme, yra tarsi transliacijos stotis, kuri

išspinduliuoja minčių virpesius į eterį.
Dabar, kai jau žinote, kaip veikia pasąmonė ir kaip ji padeda troškimą
paversti piniginiu ekvivalentu, pamėginkite savitaigos būdu įjungti savo
„radijo stotį“. (Galite dar sykį perskaityti skyrių apie savitaigą.) Jums reikia
prisiminti tris dalykus: pasąmonė, vaizduotė, savitaiga. O visas vyksmas
prasideda nuo troškimo.
Mus valdo nežinomos jėgos
Daugelį metų žmonės pasikliovė savo fiziniais pojūčiais, ir pasaulis bei
daiktai juos domino tiek, kiek jie galėjo juos matyti, girdėti, liesti, pasverti ir
išmatuoti.
Tačiau dabar mes gyvename stebuklų amžiuje. Mes jau imame suvokti,
kad aplink egzistuoja ir kitos, mums kol kas nepažįstamos jėgos. Galbūt
greitai paaiškės, kad yra kitas mūsų „Aš“ – kur kas galingesnis nei ta fizinė
esybė, kurią mes matome pažvelgę į veidrodį.
Žmonės į nepažintus reiškinius kartais žvelgia pernelyg lengvabūdiškai.
Jie tvirtina, esą jei ko negalime užfiksuoti savo pojūčiais, tai to dalyko ir nėra
apskritai. Tačiau dabar ima aiškėti, kad visus mus valdo nematomos ir
neapčiuopiamos jėgos.
Žmonės negali suvaldyti, pavyzdžiui, vandenyno bangų jėgos. Jiems
nepavaldi gravitacija, kuri išlaiko mažą mūsų planetą jos kosminėje orbitoje.
Žmogus tų jėgų akivaizdoje atrodo menkas ir bejėgis. Jis neturi nė
menkiausio supratimo, kas yra ta jėga, kuri priverčia dygti žemėje pasėtą
grūdą ir aprūpina mus maistu, apranga, kitais dalykais.
Smegenų kontaktai
Ir dar: žmonės, nors ir giriasi savo kultūra bei išsilavinimu, beveik nieko
nenutuokia apie nepaprastą minties jėgą. Žmogui pavyko įgyti kai kurių žinių
apie smegenis ir jų veiklą, tačiau kaip veikia smegenys – tebelieka paslaptis.
Šia problema jau domisi mokslininkai, pradėti tyrimai. Nustatyta, kad
smegenyse egzistuoja daugybė milijonų ryšių, jungiančių paskiras ląsteles į
vieną „mąstymo aparatą“.
„Tas skaičius toks milžiniškas, – sako daktaras Džadsonas Herrikas (C.
Judson Herrick) iš Čikagos universiteto, – kad prieš jį nublanksta visas
kosmosas…“
Sudėtinga suvokti ir įsisąmoninti, kad mūsų smegenys yra tokia sudėtinga
ir trapi sistema. Ir sunku patikėti, kad ji rūpinasi vien fizinėms žmogaus
funkcijoms: augimu, kūno valdymu… Labai tikėtina, kad ši sudėtinga
sistema, be kita ko, užtikrina mūsų ryšį ne tik su kitais žmonėmis, bet ir su
kitomis jėgomis, kurių prigimties mes kol kas paaiškinti negalime.
The New York Times neseniai pasirodė straipsnis apie Diuko universiteto
daktaro Raino (Dr. Rhine) ir jo kolegų darbus telepatijos tyrinėjimo srityje.
Daktaro Raino išvados stebėtinai sutampa su kai kuriais mūsų knygos
teiginiais. Štai tas straipsnis.
 Kas yra telepatija?
Mes jau kalbėjome apie nuostabius daktaro Raino ir jo kolegų iš Diuko
universiteto tyrimus. Iš viso buvo atlikta daugiau nei šimtai tūkstančių
bandymų mėginant patvirtinti arba paneigti „telepatijos“ ir „aiškiaregystės“
egzistavimą…
Mokslo visuomenė dabar mato įtikimą telepatijos ir aiškiaregystės
egzistavimo galimybę. Eksperimento dalyviams buvo iškeltas uždavinys
išvardyti kuo daugiau kortų iš specialios malkos į jas nežiūrint ir
nesinaudojant jokiomis jutiminio suvokimo priemonėmis. Grupė žmonių
atspėdavo kortas taip dažnai, kad nebuvo nė kalbos apie atsitiktinumą arba
sutapimą.
Kaip jiems tai pavyko? Juk tos jėgos, jeigu jos egzistuoja, neturi
sensorinės prigimties. Žmogus neturi tokio jutimo organo, kuris jas fiksuotų.
Eksperimentai su atspėjusiaisiais pavykdavo vienodai gerai nepriklausomai
nuo to, ar respondentas buvo už šimto mylių nuo bandytojo, ar abu sėdėjo
tame pačiame kambaryje. Kaip mano daktaras Rainas, tie faktai paneigia
fizinę telepatijos ir aiškiaregystės prigimtį. Juk visų žmonijai žinomų
spindulinės energijos formų stiprumas atvirkščiai proporcingas atstumo
šaltinio kvadratui. Telepatija ir aiškiaregystė šiam fizikos dėsniui nepaklūsta.
Be to, paaiškėjo, kad telepatijos ir aiškiaregystės gebėjimai padidėja ne tada,
kai žmogus miega, bet kai yra šviesios sąmonės ir būdrauja. Rainas taip pat
išsiaiškino, kad narkotikai ir alkoholis susilpnina šį sugebėjimą.
Daktaras Rainas padarė vieną patikimą išvadą: telepatija ir aiškiaregystė
yra tos pačios kilmės talentas. Tas pat žmogus sugeba ir matyti užverstą
kortą, ir skaityti kitų mintis. Jam tai daryti netrukdo jokios fizinės kliūtys:
sienos, užtvaros, dideli atstumai. Taip pat galima daryti prielaidą, kad kiti
nepaprasti gebėjimai (ateities numatymas, pranašiškas sapnavimas) irgi yra
tos pačios prigimties reiškiniai.
Tarpusavyje derantys protai
Čia noriu pridurti, kad mano stebėjimai patvirtina daktaro Raino
tyrinėjimų rezultatus. Aš ir mano kolegos padarėme išvadą, kad egzistuoja
tam tikros sąlygos, kurioms veikiant gimsta šeštasis pojūtis (apie jį kalbėsime
kitame knygos skyriuje).
Sąlygos, apie kurias kalbame, susiklostė bendradarbiaujant mūsų
komandos nariams. Eksperimentuodami ir praktikuodami mes nustatėme,
kaip galima stimuliuoti protą, kad kelių protų sąjunga padėtų spręsti daugybę
problemų.
Procedūra labai paprasta. Mes sėdome už stalo posėdžių kabinete, tiksliai
nustatėme problemos prigimtį ir ją ėmėme ją svarstyti. Kiekvienas išsakė
savo mintis. Ir tada pastebėjome keistą dalyką: visi mes jautėmės prisilietę
prie išorinio žinių šaltinio, kuris, esant kitoms sąlygoms, mums buvo
neprieinamas.
Jei jūs supratote komandinio darbo principus, tai galite suburti vadinamąjį
apskritąjį stalą: tai yra grupė žmonių, kurie sprendžia tą pačią problemą.
Jeigu laikysitės panašaus veiklos plano, tai pažinsite Karnegio paslaptį,
apie kurią mes kalbėjome pratarmėje. Jeigu šiuo metu jūs nesusidomėjote šia
problema, pasižymėkite šį puslapį ir perskaitykite jį po to, kai baigsite
skaityti visą knygą.

VERTA ĮSIDĖMĖTI
Jei išmoksite prisiliesti prie neregimų mus valdančių jėgų, kurias
daugelis neigia, jūs nepaprastai išplėsite savo galimybių ribas.
Mokslas apie proto galimybes yra praktinis įrankis, kuris padės jums
tobulėti.
Protas gali sukaupti tiek žinių, kiek jums jų reikia, kad galėtumėte
troškimus paversti pinigais.
Dauguma žmonių nori turtų, tačiau tik nedaugelis turi tikslų planą, kaip
tai pasiekti.
 Tryliktas žingsnis
turtų link:
šeštasis pojūtis
ŠEŠTASIS POJŪTIS YRA PRIEMONĖ, KURI PADĖS JUMS
UŽMEGZTI RYŠĮ SU AUKŠČIAUSIUOJU PROTU. Tai įvyksta savaime.
Jums nereikia to nei prašyti, nei specialiai stengtis.
Šis principas – sėkmės filosofijos viršūnė, ji pasiekiama tik tiems, kurie
pripažino, suprato ir žengė pirmuosius dvylika žingsnių.
Šeštasis pojūtis yra tas pasąmonės elementas, kurį generuoja kūrybiška
vaizduotė. Jį taip pat galima pavadinti staiga kylančių idėjų, sumanymų ir
minčių „priimamuoju“. Kartais jį vadiname įkvėpimu ar nuojauta.
Šeštajam pojūčiui nereikia apibūdinimų! Jo ir neįmanoma apibūdinti, jei
žmogus nesusipažinęs su sėkmės filosofijos principais – toks žmogus neturės
būtinų žinių ir patirties, kad suprastų, apie ką kalbama. Šeštąjį pojūtį galima
suprasti tik po ilgų meditacijų. Tas supratimas nėra loginis – jis veikiau
intuityvus blyksnis, kylantis iš proto gelmių.
Jeigu įsisąmoninote šioje knygoje aprašytus principus, tai galėsite suvokti
tolesnį teiginį ir pripažinti jo teisingumą.

Jums atsivers išminties šventyklos durys.

Ženkite didingu kūrybos taku turtų link.

Antraip jis pasirodys jums neįtikėtinas. Štai šis teiginys: šeštuoju pojūčiu
jūs galėsite numatyti tykančius pavojus ir laiku jų išvengti, taip pat nuspėti
galimybes ir nepraleisti progos jomis pasinaudoti.
Šeštasis pojūtis taps jūsų „angelu sargu“, kuris atvers jums išminties
šventyklos duris.
Didžioji pirminė priežastis
Aš netikiu stebuklais. Žinau, kad gamtoje viskas vyksta pagal tam tikrus
dėsnius.​ Bet kai kurie dėsniai yra tokie nesuvokiami, kad jų pasireiškimai
pelnė stebuklų šlovę. Šeštasis pojūtis – viena tokių apraiškų, kurią stebėjau
savo akimis.
Esu tvirtai įsitikinęs, kad egzistuoja jėga (ją galima pavadinti pirmine
priežastimi, arba Aukščiausiuoju Protu), kuri persmelkia kiekvieną materijos
atomą ir sukuria kiekvieną energijos vatą. Ši jėga paverčia gilę aukštu ir
galingu ąžuolu, nustato metų laikų eiliškumą, stumia upių vandenį jūrų
pusėn. Tai ta pati jėga, kuri jūsų troškimą gali paversti jo materialiu
ekvivalentu. Ar tikrai, paklausite? Tikrai žinau, kad gali, nes
eksperimentavau ir pats tai patyriau.
Žingsnis po žingsnio, skaitydami skyrių po skyriaus, jūs sužinojote apie šį
paskutinį sėkmės principą. Jei įveikėte visas ankstesnes pakopas, tai jau esate
įveikę skepticizmą ir galite priimti idėją apie čia aprašomą jėgą. O jeigu jums
nepavyko įveikti pirmųjų žingsnių, grįžkite į pradžią ir pakartokite „sėkmės
kursą“.
Savo karjeros pradžioje stengiausi mėgdžioti sėkmės lydimus žmones.
Man jie buvo herojai. Aš jais tikėjau. Ir tas tikėjimas man taip pat padėjo
siekti sėkmės.
Nematomi konsultantai
Sėkmės lydimais žmonėmis ir didžiaisiais lyderiais žaviuosi iki šiol. Ir iki
šiol juos laikau herojais. Iš patirties žinau, kad sekdamas jų pavyzdžiu ir
bandydamas juos pranokti žmogus sparčiau tobulėja ir artėja prie savo
didybės.
Dar prieš pradėdamas rašyti knygas ir skaityti paskaitas stengiausi
lygiuotis į devynis žmones, kurių gyvenimas ir karjera padarė man didžiausią
įspūdį. Štai jų vardai: Ralfas Valdas Emersonas (Ralph Waldo Emerson),
Tomas Peinas (Thomas Paine), Tomas Edisonas, Čarlzas Darvinas,
Abraomas Linkolnas, Liuteris Berbankas (Liuther Burbank), Napoleonas,
Henris Fordas ir Endriu Karnegis. Daugelį metų kiekvieną naktį įsivaizdavau
besitariąs su šia „nematomų konsultantų“ grupe.
Darydavau taip: prieš užmigdamas užsimerkdavau ir įsivaizduodavau
visus tuos žmones sėdinčius su manimi prie vieno stalo. Galėjau ne tik sėdėti
šalia jų, bet ir vadovauti šios grupės pasitarimui.
Vesdamas šiuos „pasitarimus“ siekiau konkretaus tikslo – suformuoti savo
charakterį taip, kad jis įkūnytų mano „patarėjų“ bruožus. Tai padėjo man
įveikti kelias dideles asmenines ydas, įgytas dar vaikystėje (augau
tamsuoliškoje aplinkoje, kurioje gyvavo begalė įvairiausių prietarų). Galima
sakyti, aš tokiu būdu gimiau iš naujo.
Darbas su konsultantais
Kiekvienas žmogus yra toks, kaip jis mąsto. Ir kiekvienas stiprus
troškimas verčia mus ieškoti būdų, kaip jį paversti tikrove. Mano troškimas
anuomet buvo persitvarkyti savo charakterį. Ir vienas būdų tai padaryti buvo
savitaiga.
Žinodamas, kaip veikia žmogaus protas, galėjau imtis tam tikrų veiksmų.
Vadovaudamas įsivaizduojamiems pasitarimams tariausi su savo
„konsultantais“, prašydavau, kad jie pasidalytų su manimi žiniomis.
Sakydavau maždaug taip: „Pone Emersonai, prašyčiau išmokyti mane
suprasti gyvenimą, gamtą ir jos dėsnius. Paveikite mano pasąmonę taip, idant
ji taptų imli šioms žinioms.“ „Pone Berbankai, prašau pamokyti mane darniai
gyventi šiame pasaulyje. Pasakykite, kaip galėčiau išauginti dvi žoleles toje
vietoje, kur anksčiau augo viena.“ Panašiai kreipdavausi ir į kitus savo
patarėjus.
„Pone Darvinai, noriu turėti Jūsų kantrybę… noriu būti laisvas nuo
išankstinių nuomonių bei prietarų…“
„Pone Linkolnai, noriu išsiugdyti Jūsų charakterio bruožus: teisingumą,
pakantumą, humoro jausmą…“
„Pone Karnegi, aš noriu išmokti organizuoti verslą, kaip tai darote jūs…“
„Pone Fordai, išmokykite mane siekti tikslo… noriu būti atkaklus kaip
jūs…“
„Pone Edisonai, aš trokštu turėti jūsų tikėjimo dvasią, – tokią, kuri padėjo
Jums atskleisti daugybę gamtos paslapčių… ir išmokykite mane pralaimėjimą
paversti pergale.“
Mano „kabinetas“
Kreipdavausi į kiekvieną įsivaizduojamo susirinkimo dalyvį
atsižvelgdamas į tai, kokie charakterio bruožai vienu ar kitu metu mane
domindavo. Buvau nuodugniai išstudijavęs tų žmonių biografijas. Po kelių
mėnesių atkaklių „pasitarimų“ įsivaizduojami žmonės man tapo realūs.
Mano konsultantai buvo labai savotiški, o kai kurie iš jų mane vis
nustebindavo. Pavyzdžiui, Linkolnas įprato vėluoti, o atėjęs į kabinetą
laikydavosi atokiau nuo kitų. Be to, jo veidą visada slėpė rimtumo kaukė, jis
niekada nesišypsodavo. Berbankas ir Peinas juokaudavo, laidydavo ironiškas
pastabas, kurios kartais kitus „kabineto“ narius gerokai nustebindavo.
Berbankas pavėlavo tik sykį. Tą dieną atėjęs į susirinkimą jis buvo labai
susijaudinęs, vos peržengęs slenkstį, ėmė teisintis, kad pavėlavo. Mat, jis darė
labai įdomų eksperimentą – ieškojo naujų vaismedžių skiepijimo būdų ir
tikėjosi, kad pavykus eksperimentui jis galės užauginti obuolius ant bet kokio
medžio. Peinas tuoj pat priminė visiems dalyviams, kad nuo obuolio
prasidėjo visi vyrų ir moterų nesutarimai. Darvinas juokaudamas įspėjo apie
pavojų sutikti žaltį. Emersonas tarė: „Nebus žalčių, nebus ir obuolių!“
Napoleonas nukirto: „Nėra obuolių, nėra ir valstybės!“
Šie susitikimai pasidarė tokie realūs, jog aš net išsigandau… išsigandau ir
padariau kelių mėnesių pertrauką. Iš tiesų ėmiau nebesuvokti, kad mano
konsultantai – tik vaizduotės kūrinys.
Atvirai apie tai kalbu pirmą kartą. Iki šiol to padaryti nesiryžau, nes iš
patirties žinojau, jog žmonės manęs nesupras. Tačiau dabar aš jau nebebijau,
„ką pasakys žmonės“, todėl ir pasidalijau su jumis šiais prisiminimais.
Nors tie „pasitarimai“ tebuvo vaizduotės kūrinys, turiu pabrėžti, kad mano
„konsultantai“ parodė man, kas yra tikroji didybė, ir pastūmėjo žengti sėkmės
keliu. Tai buvo nuostabus mano gyvenimo epizodas.
Kaip pažadinti šeštąjį pojūtį?
Mokslas dar nenustatė, kaip smegenyse užgimsta šeštasis pojūtis ir kokiu
būdu atsiranda vadinamoji nuojauta, bet tai nelabai svarbu. Faktas yra toks:
žmogus gauna informaciją ne vien iš fizinių šaltinių. Tai vyksta tada, kai
žmogaus protas nepaprastai stimuliuojamas. Visa, kas sukelia emocijų audrą
ar priverčia širdį greičiau plakti, pažadina šeštąjį pojūtį. Žinoma daug atvejų,
kai šeštasis pojūtis ateina pagalbon sekundę prieš katastrofą ir išgelbėja
žmones nuo nelaimės.
Būtent tokią proto būseną aš sau susikeldavau bendraudamas su savo
„konsultantais“. Tomis akimirkomis būdavau itin imlus naujoms idėjoms ir
žinioms, kurias gaudavau per šeštąjį pojūtį.
Tardamasis su tais įsivaizduojamais žmonėmis, siekiau įteigti savo
pasąmonei tuos jų charakterio bruožus, kuriuos norėjau turėti pats.
 Vėliau mano eksperimentai su vaizduote pasuko visai kita kryptimi. Dabar
kreipiuosi į konsultantus, kai man prireikia išspręsti kokią svarbią savo ar
kito žmogaus problemą. Kartais rezultatai stulbina, nors, aišku, tai toli gražu
nėra vienintelis problemų sprendimo būdas.
Nauja jėga
Šeštasis pojūtis – ne drabužis, kurį galima apsivilkti arba nusivilkti.
Sugebėjimas naudotis šia didžia jėga formuojasi pamažu, kai pritaikomi ir
kiti šioje knygoje aprašyti principai.
Nesvarbu, kas jūs esate ir kokio tikslo siekiate, visų pirma pasistenkite
suprasti, kad jums į pagalbą ateina nauja jėga. Ypač tada, kai jūsų tikslas –
turėti daug pinigų ar kitų materialių dalykų.
Skyrius apie šeštąjį pojūtį buvo įtrauktas į šią knygą todėl, kad aš norėjau
pateikti visą savo filosofiją, kurios paskirtis – išmokyti žmones siekti visų
trokštamų dalykų. Kiekvieno pasiekimo pradžia yra karštas troškimas. Tačiau
paskui, jau artėdamas prie tikslo, žmogus turi pažinti save ir kitus, o visų
pirma – tuos gamtos dėsnius, kurie garantuoja laimingą gyvenimą. Toks
pažinimas ateina tik per šeštąjį pojūtį.
Skaitydami šį skyrių, jūs galbūt pajutote, kad jūsų protas yra
stimuliuojamas. Puiku! Po mėnesio vėl jį perskaitykite. Pamatysite, kad tas
poveikis bus dar stipresnis. Vis kartodami tokį stimuliavimą, pastebėsite, jog
pamažėle kaupiate iki šiol nepatirtą jėgą. Ji padės jums įveikti baimes,
pažadins jūsų vaizduotę ir neleis jums delsti. Ta jėga buvo persmelkusi visus
didžiuosius mąstytojus, menininkus, rašytojus, politinius ir religinius
lyderius. Kai tai atsitiks, jūs galėsite įgyvendinti visas savo svajones, visus
norus.

VERTA ĮSIDĖMĖTI
Kai pažadinsite vaizduotę ir šeštąjį pojūtį, įkvėpimas taps nuolatine
jūsų būsena.
Mano „neregimi konsultantai“ buvo patys iškiliausi žmonės. Ir jūs
galite naudotis panašios „komandos“ patarimais.
Dabar jau prisilietėte prie tos jėgos, kurią buvo įvaldę visi didūs
žmonės. Ta jėga padeda kurti meną, daryti mokslinius atradimus ir
siekti sėkmės versle.
Jeigu jūsų tikslas – sukaupti daug pinigų ar kitokių materialių
gėrybių, šis skyrius jums ypač svarbus.
Sėkmės laiptų viršuje daug žmonių nebūna.
 Šešios baimės
šmėklos
JŪSŲ PROTAS TURI PASIRENGTI, KAD GALĖTUMĖTE
SĖKMINGAI PASINAUDOTI SĖKMĖS FILOSOFIJA. Pasirengimas
nesudėtingas. Pirmiausia reikia pažinti tris priešus, kad paskui juos būtų
galima sunaikinti. Šie priešai yra neryžtingumas, abejonės ir baimės.
Šeštojo pojūčio nepažadinsite, kol neatsikratysite šių neigiamybių, kurios
tarpusavyje artimai susijusios. Kai tik pasireiškia viena jų, netrukus pasirodo
ir kitos dvi.
Neryžtingumas – baimės sėkla! Skaitydami šią knygą tai atminkite.
Neryžtingumas iš pradžių virsta abejone, tada ši nelemta porelė pagimdo
baimę! Dažnai neryžtingumo ir abejonės susiliejimas vyksta lėtai, dėl to šie
priešai dar pavojingesni. Jie auga ir kenkia jums nepastebimai.
Šiame skyriuje kalbėsime apie tai, ką daryti, kad sėkmės filosofija galų
gale taptų jūsų gyvenimo dalimi, be to, paminėsime priežastis, kodėl daugelis
žmonių gyvenimą praleidžia skurde.
Sėkmės žmonėms siekti trukdo baimės. Štai kokį turime priešą. Kad
galėtume jį įveikti, turime žinoti, koks jis, pažinti jo silpnąsias ir stipriąsias
vietas.

Patyrinėkite save.
Įsitikinkite, ar jūsų kelyje nėra baimės šmėklų,
kurios jums trukdo siekti didelių tikslų.

Neleiskite šiam klastingam priešui jūsų apgauti. Kartais baimė glūdi

pasąmonėje, kur ją sunku aptikti ir dar sunkiau nugalėti.
Baimė – tik proto būsena
Yra šešios pagrindinės baimės, kurias patiria bemaž kiekvienas žmogus.
Laimingas tas, kurio visos šešios baimės neužklumpa vienu metu. Štai jų
vardai:
Skurdo baimė
 Kritikos baimė
Ligos baimė
Prarastos meilės baimė
Senatvės baimė
Mirties baimė
Daugiausia žalos mums padaro trys pirmosios baimės.
Esama ir kitų baimių, bet jos iš esmės gali būti priskirtos vienai iš šešių
čia suminėtų baimių.
Baimė – tai proto būsena. Todėl reikia kontroliuoti savo protą ir nukreipti
jį reikiama vaga.
Anksčiau visų žmogaus kūrinių pasireiškia minties impulsas. Remiantis
šiuo teiginiu galima sakyti, jog žmogaus minčių impulsai vos kilę ima virsti
tikrove nepriklausomai nuo to, ar jie valingi, ar ne. Mintys, kurias pasąmonė
visai atsitiktinai pagavo ir priėmė (beje, jų šaltinis gali būti kitas protas),
dažnai lemia finansinį, profesinį ar socialinį mūsų likimą. Toks pat ir valingai
sukeltų minčių poveikis.
Kodėl vieni žmonės pasirodo esą „laimės kūdikiai“, o kitus, turinčius
tokius pat gabumus ir protą, nuolat persekioja nesėkmės? Tokią padėtį galima
paaiškinti taip: kiekvienas žmogus turi galios kontroliuoti savo protą. Kitaip
sakant, jis gali įsileisti į savo proto šventovę tik pozityvias mintis arba gali
atverti proto duris negatyvioms mintims.
Pakartosiu: visi žmogaus kūriniai prasideda tam tikra minties forma –
mūsų mintys galų gale virsta savo fiziniu atitikmeniu (šis faktas nekelia jokių
abejonių). Štai kodėl mąstydami apie turtą tampame turtingi, o mintys apie
skurdą į skurdą mus ir įstumia. Pastarąsias mintis gimdo baimės.
Priešingų krypčių keliai
Tarp turto ir skurdo negali būti jokių kompromisų! Tai du keliai, kurie
veda į priešingas puses. Jei norite tapti turtingi, pamirškite šunkelius,
vedančius į skurdą. (Turėkite galvoje, jog žodis „turtas“ čia vartojamas
plačiąja prasme ir reiškia finansinį, protinį bei materialinį būvį.) Greitkelio,
vedančio į turtą, pradžia yra troškimas. Apie tai mes jau kalbėjome, o šiame
skyriuje duosiu keletą papildomų praktinių patarimų, kaip išnaudoti troškimo
jėgą.
 Dabar gerai pažvelkite į save ir atsakykite sau į klausimą, kiek jau esate
įvaldę sėkmės filosofiją. Ar norite būti turtingi, ar jus tenkina skurdus
gyvenimas? Sprendimą padaryti turite patys. Jei siekiate turto, nusistatykite
konkrečią sumą ir formą, kuria jūsų troškimas bus įgyvendintas. Aš daviau
jums žemėlapį, kuriame nužymėti sėkmės keliai. Tik jūs – niekas kitas! –
būsite kalti, jei nežengsite pirmo žingsnio ar sustosite pusiaukelėje. Tai jūsų
pareiga ir jūs atsakote, kad ji būtų atlikta. Jokie atsikalbinėjimai ar
pasiteisinimai nepriimami, nes sėkmę garantuoja tik vienas dalykas – proto
būsena. Jos neįmanoma nusipirkti ar kaip nors gauti. Ją reikia ugdytis.
Pažinkite savo baimes
Skurdo baimė tėra proto būsena – ne daugiau! Tačiau ji pajėgi sugriauti
bet kokį siekį.
Ši baimė stingdo vaizduotę, smukdo pasitikėjimą savimi, slopina
entuziazmą, neleidžia nusibrėžti tikslų, užgesina valios jėgą, žlugdo
asmenybės sugebėjimą originaliai mąstyti, menkina ambicijas, ištrina iš
atminties reikalingą informaciją, – atsiranda palanki dirva nesėkmėms ir
nelaimėms. Baimė galų gale žudo meilę, griauna draugystę, gadina
sveikatą… ir visa tai vyksta pasaulyje, kur mums skirta džiaugtis ir klestėti,
siekti didelių tikslų.
Iš šešių pagrindinių baimių, be abejonės, didžiausią žalą daro skurdo
baimė. Tačiau ne tik todėl ji visų baimių sąraše yra pirmoji. Skurdo baimė, be
visa ko kita, sunkiausiai įveikiama. Ši baimė išaugo iš fiziologinės
tendencijos išnaudoti kitus žmones. Gyvūnai, kadangi yra valdomi instinktų,
medžioja kitus gyvūnus. Žmogus, kaip labiau išsivysčiusi būtybė, turinti
intuiciją, gebanti mąstyti ir nustatyti priežastinius ryšius, neryja savo brolių
tiesiogine prasme, – jis mėgsta juos „ryti“ finansiškai. Šis reiškinys, kad
pernelyg neišplistų, yra ribojamas įstatymais.
Niekas žmogui nesukelia daugiau kančių ir pažeminimų nei skurdas! Tik
jį patyrusieji gali tai suprasti. Ir nenuostabu, jog žmonės bijo skurdo. Iš
patirties jie žino, kad su pinigais ir materialinėmis vertybėmis susijusiuose
reikaluose nedera niekuo pasitikėti. Žmogus taip trokšta turto, kad stengiasi
jo įgyti visokiausiomis priemonėmis – teisėtomis ir neteisėtomis.
Savianalizė padės jums atsikratyti daugybės ydų, taip pat ir skurdo
baimės. Žvilgsnis į save būtinas tiems, kurie nori pakilti virš vidutinybių, virš
minios. Kruopščiai tirdamiesi atminkite, kad jūs esate ir teisėjai, ir advokatai,
ir prisiekusiųjų teismas. Užduokite sau konkrečius klausimus ir reikalaukite
iš savęs aiškių atsakymų. Po savianalizės seanso pasijusite žiną apie save
daugiau. Jeigu save įtariate neteisingai teisėjaujant, pasikvieskite pagalbon
tokį žmogų, kurio nešališkumu neabejojate. Jums reikalinga tiesa. Raskite ją.
Kaina nesvarbu. Ir nebijokite, jei iš pradžių tiesa jus suglumins!
Jeigu žmonių paklaustumėte „Ko jūs labiausiai bijote?“, dauguma
atsakytų: „Aš nieko nebijau.“ Tai – netiesa. Daugelis nesuvokia, jog iš tikrųjų
yra dvasiškai prislėgti, nuskriausti, bijo daugelio dalykų. Baimė gali slėptis
tolimiausiuose proto kampeliuose, taigi žmogus jos nė nepastebės. Tik drąsi
savianalizė leidžia pažinti šį piktą priešą. Pažvelkite į savo sielos gelmes.
Paieškokite ten simptomų, kurių sąrašas pateiktas toliau.
Šeši skurdo baimės simptomai
1. Abejingumas. Paprastai pasireiškia ambicijų ir ryžto stoka, pakantumu
skurdui, nuolankiu susitaikymu su visais gyvenimo sunkumais bei kliūtimis,
protiniu bei fiziniu tingumu, iniciatyvos, vaizduotės, entuziazmo ir
savikontrolės stoka.
2. Neryžtingumas. Tai įprotis sutikti su kitų nuomone netgi tada, kai ta
nuomonė akivaizdžiai neteisinga. Tokie žmonės niekada nepalieka savo
komforto zonos.
3. Abejonė. Dažniausiai pasireiškia nuolatiniais atsikalbėjimais ir
pasiteisinimais dėl nesėkmių. Kai kada pavydima tiems, kuriems sekasi, ir jie
kritikuojami.
4. Nerimas. Būdinga išraiška – priekabiavimas, polinkis išlaidauti
daugiau, nei galima sau leisti. Tokie žmonės nesirūpina savo išvaizda, dažnai
būna paniurę, piktnaudžiauja alkoholiu, – tokie yra nerimo požymiai.
5. Perdėtas atsargumas. Įprotis visur pastebėti neigiamus dalykus.
Nuolatiniai pamąstymai apie galimas nesėkmes. Pernelyg atsargus žmogus
dažniausiai žino visus takelius, vedančius į nesėkmę, bet niekada nekuria
planų jos išvengti. Jis laukia „patogios progos“ savo sumanymams
įgyvendinti, bet kai ji pasirodo, jis jos net nepastebi. Jis linkęs save menkinti,
jį neretai kankina nemiga ir dusulys.
6. Delsimas. Senovėje žmonės sakydavo, kad delsimas primena mirtį. Jie
buvo teisūs, nes delsimas – tai simptomas, pasireiškiantis nuolatiniais
kompromisais, atsakomybės vengimu, laimės ir sėkmės atsisakymu,
susitaikymu su skurdu. Delsimas verčia rinktis įvairius atsitraukimo kelius ir
trukdo imtis ryžtingų veiksmų. Ta yda menkina pasitikėjimą savimi, ryžtą,
entuziazmą ir iniciatyvą. Delsiantis, nesiryžtantis veikti žmogus susitaiko su
skurdu, užuot siekęs turto.
„Tik pinigai!“
Kai kurie skaitytojai gali paklausti: „Kodėl savo knygoje rašote apie
pinigus? Kodėl turtą matuojate doleriais?“ Jie bus teisūs – yra ir kitokių turto
formų. Egzistuoja tokie turtai, kurių neįvertinsi jokiais pinigais, vis dėlto
milijonai žmonių diena iš dienos kartoja: „Duokite man reikiamą sumą
pinigų, o visa kita rasiu pats.“
Pagrindinė priežastis, paskatinusi mane parašyti šią knygą, – milijonus
žmonių sukausčiusi skurdo baimė. Kuo žmones paverčia skurdo baimė,
puikiai aprašė žurnalistas Vestbrukas Pegleris (Vestbrook Pegler):
Pinigai – tik kriauklelės, apskriti metaliniai niekučiai ar popieriaus
skiautės. Yra kitokių vertybių ir turtų, kurių už pinigus nenupirksi, bet
dauguma skurdo prislėgtų žmonių šito nesupranta. Kai žmogus nuskursta ir
sėdi be darbo, jo siela palūžta. Tai išduoda jo nuleisti pečiai, kūno poza,
eisena, žvilgsnis. Jis jaučiasi labai blogai. Antra vertus, aplinkiniai (galbūt net
draugai) jausdami savo pranašumą jį laiko (kartais nesąmoningai) vidutinybe.
Išstumtas iš normalaus gyvenimo žmogus kurį laiką skolinasi, bet tai negali
tęstis amžinai – skolas juk reikia grąžinti. Jis skolinasi, kad gyventų, ir tai vis
labiau jį slegia. Aišku, nekalbu apie dykaduonius ir veltėdžius. Turiu
omenyje žmones, kurie neteko darbo dėl nepalankių gyvenimo aplinkybių.
Moterys, beje, panašiose situacijose elgiasi kitaip nei vyrai. Nuskurdusių
moterų daug mažiau. Aišku, kalbu ne apie valkatas. Moterų valkatų yra tiek
pat kiek vyrų. Aš kalbu visų pirma apie jaunas ir padorias moteris, kurias
likimas įstūmė į kampą. Juk jų turėtų būti daugiau, nei mes matome. Galbūt
patekusios į tokią padėti jos tiesiog nusižudo…
Kai vyrą ištinka tokia krizė, jis gali nukeliauti šimtus mylių ieškodamas
darbo ar žmogaus, kuris jį duotų. Sužinojęs, kad ten, kur atvyko, nieko
tinkama nėra, jis klaidžioja gatvėmis, žvelgia į namų langus, apžiūrinėja
vitrinas, kuriose puikuojasi brangūs, neįperkami daiktai. Jis daug vaikščioja.
Pavargsta kojos, jis sušąla, tada užeina į traukinių stotį ar viešąją biblioteką
sušilti ir pailsėti. Galbūt jis netgi gerai apsirengęs, bet betikslis blaškymasis
išduoda, kokia yra jo padėtis.
Beklaidžiodamas jis sutinka daugybę žmonių, žvelgia jiems į akis, pavydi.
Pavydi visiems darbininkams, tarnautojams, vaistininkams, pardavėjams,
konduktoriams. Jie visi nepriklausomi, pasitikintys savimi, o jis – praradęs
save, nesugebantis nieko įtikinti, kad gali būti naudingas.
Kas neleidžia šiam žmogui patikėti ateitimi? Pinigų stoka! Jei turėtų
pinigų, nors ir nedaug, jis rastų jėgų atsitiesti ir taptų savimi.
Ar bijote kritikos?
Kaip kritikos baimė įsismelkia į žmogaus protą? Niekas negali aiškiai
atsakyti, bet faktas yra toks: kritikos baimė būdinga daugumai (o gal ir
visiems) ir yra gana stipri.
Šios knygos autorius linkęs manyti, jog kritikos baimė sudaro žmogaus
prigimties dalį, kuri kartais jam padeda pateisinti gėdingus poelgius. Visiems
žinoma, kad vagis ims kritikuoti tą, iš kurio ką nors pavogė – jis taip daro
norėdamas pateisinti savo niekšišką poelgį. Arba prisiminkite rinkimus! Juk
politikai paprastai kalba ne apie savo programą, planus ir gabumus, o piktai
kritikuoja oponentus, pliekia jų „trūkumus“.
Kritikos nebijo drabužių gamintojai. Kiekvieną sezoną jie keičia modelius.
Bet kas diktuoja madą? Aišku, ne pirkėjas, o gamintojas! Kodėl jis
užsikrauna papildomų rūpesčių nuolat keisdamas stilių? Atsakymas aiškus.
Pakeitimai jam leidžia parduoti daugiau drabužių, taigi gauti didesnį pelną.
Taip daro ir automobilių gamintojas – jo tikslas toks pat. Niekas nenori
važinėti pasenusio modelio automobiliu. Kodėl? Todėl, kad tokio
automobilio savininkas bijo savo draugų, važinėjančių naujutėlaičiais
mersedesais ar citroenais, kritikos.
Sužinojome, kaip elgiasi žmonės, bijantys kritikos dėl visai nesvarbių
priežasčių. Dabar patyrinėkime atvejus, kai kritikos baimė sukausto žmogų ir
paveikia svarbesnes jo gyvenimo sferas. Jeigu perskaitytume brandaus
žmogaus mintis, ko gera, sužinotume, kad jis nebetiki daugeliu tiesų, kurias
jam nuolat kala į galvą visuomenė.
Kodėl šis žmogus vengia apie tai kalbėti atvirai? Atsakymas toks: jis bijo
aplinkinių kritikos. Prieš keletą šimtmečių žmonės buvo deginami ant laužo
už tai, kad pasiskelbdavo netikį vaiduokliais. Mes, šių dienų žmonės, tą laužo
baimę esame paveldėję.
Kritikos baimė atima iš žmogaus iniciatyvą, naikina jo vaizduotės jėgą,
varžo individualybę, nuslopina tikrumo ir pasitikėjimo savimi jausmą, taip
pat atneša daug kitų bėdų. Dažnai tėvai savo kritika žeidžia vaikus. Vieno
mano vaikystės draugo motina jį visada mušdavo ir kalbėdavo: „Tavo vieta
kalėjime!“ Šitaip auklėtas septyniolikmetis iš tiesų papuolė į pataisos namus.
Mūsų gyvenime kritikos daugiau, nei jos reikia. Ypač skaudu, kai jos
susilaukiame iš artimųjų. Sakyčiau, baisiausias tėvų nusikaltimas –
nuolatinėmis pastabomis bei kritika formuoti vaikui nevisavertiškumo
kompleksą.
Darbdaviai, kurie supranta žmogaus prigimtį, skatina savo pavaldinius
gerai dirbti ne kritika, o protingais pasiūlymais. Tėvai gali pasiekti puikių
rezultatų taip auklėdami savo vaikus. Kritika nesugeba pažadinti meilės ar
prieraišumo, bet gali žmogaus širdyje ir prote pasėti baimės sėklas.
Septyni kritikos baimės simptomai
Ši baimės forma išplitusi tiek pat kaip ir skurdo baimė, o jos poveikis toks
pat pragaištingas. Pagrindiniai kritikos baimės simptomai yra šie:
1. Drovumas. Jis pasireiškia nervingumu, nenoru bendrauti su
nepažįstamais žmonėmis, nepatogumo jausmu, nerangumu.
2. Dvasinės pusiausvyros stoka. Požymiai: balso tembro kitimas,
nesivaldymas, bloga laikysena, prasta atmintis.
3. Charakterio silpnumas. Žmogui sunku ką nors nuspręsti, jis nesugeba
aiškiai išsakyti savo nuomonės, linkęs delsti, aklai nuolaidžiauja kitų
nuomonei.
4. Nevisavertiškumo kompleksas. Pasireiškia per dideliu kalbumu,
neparemtu darbais. Daug skambių žodžių, kurių prasmė kartais neaiški
pačiam kalbėtojui, svarbu tik įspūdis. Toks žmogus mėgdžioja aplinkinių
kalbos manierą, elgseną, netgi panašiai rengiasi.
5. Išlaidumas. Gyvena ne pagal kišenę, iš kailio neriasi, kad būtų „kaip
visi“.
6. Iniciatyvos stoka. Jis nesugeba pasinaudoti galimybėmis, bijo pasakyti
savo nuomonę, netiki savo idėjomis, išsisukinėja, meluoja.
7. Ambicijų stoka. Ambicijų neturintis žmogus lengvai pasiduoda kitų
įtakai, tačiau dažnai kritikuoja žmones, kai šių nėra šalia, o jiems patiems
meilikauja. Jis dažnai pasiduoda be kovos, visus įtarinėja, netaktiškai elgiasi,
nepripažįsta savo klaidų.
Ar bijote susirgti?
Ši baimė turi ir fizines, ir socialines šaknis. Ji glaudžiai susijusi su mirties
ir senatvės baime. Apie senatvę ir mirtį žmogus mažai žino, bet nuo pat
vaikystės prisiklausęs baisių pasakojimų, labai jų baiminasi. Ši baimė tiek
paplitusi, jog atsiranda nepadorių žmonių, kurie iš to pelnosi – jie „prekiauja
sveikata“.
Ligų baimę dar skatina baisūs vaizdiniai, kas laukia žmogaus po mirties.
Jie kemšami mums į galvą nuo ankstyvos vaikystės. Taip pat mus gąsdina
pinigų suma, kurią teks užmokėti už gydymą, jei susirgsime.
Vienas žymus gydytojas nustatė, jog 75% visų žmonių, besilankančių pas
gydytojus, kenčia nuo hipochondrijos – tai yra ligos įsikalbėjimas. Buvo
įtikinamai parodyta, kad ligos baimė gali sukelti jos fizinius simptomus.
Žmogaus protas – didžiulė jėga! Jėga galinti kurti ir griauti.
Prieš kelerius metus atliktais eksperimentais įrodyta, kad ligą galima
įteigti. Vienas eksperimentas buvo toks: prie „aukų“, nieko nežinančių apie
eksperimentą, paeiliui prieidavo pažįstamieji ir klausinėdavo: „Kas tau
atsitiko?..“ ir „Kodėl taip blogai atrodai?..“ Į pirmą klausimą būdavo
atsakoma: „Nieko, man viskas gerai“. Antrasis klausėjas paprastai išgirsdavo
tokią frazę: „Nė nežinau. Lyg ir negaluoju, gal sergu…“
Jei abejojate šiais rezultatais, galite patys pabandyti. Tik nepersistenkite!
Viena religinė sekta taip užkeikia savo priešus.
Yra įrodymų, kad kartais liga prasideda nuo minties impulso, galinčio
pereiti nuo vieno žmogaus prie kito arba kilti vieno žmogaus prote.
Vienas išmintingas žmogus prisipažino: „Kai kas nors manęs paklausia,
kaip jaučiuosi, norisi jam gerai trinktelėti.“
Kartais gydytojai pataria pacientams pakeisti klimatą, nors dažniausiai kur
kas svarbesnis dalykas yra psichologinio klimato pakeitimas. Ligos baimės
sėkla glūdi kiekvieno žmogaus prote.
Ligas ypač skatina nusivylimas meile ir verslo nesėkmės. Štai vienas
jaunuolis, kentėjęs dėl mylimos moters, pakliuvo į ligoninę ir keletą mėnesių
kovojo su mirtimi. Teko kreiptis į psichoterapeutą. Šis pirmiausia patikėjo
jaunuolį patraukliai jaunai moteriai, kuri užmezgė su juo aistringą romaną.
Po kelių savaičių pacientas pasveiko. Galbūt pagalvosite, kad nedora suteikti
žmogui apgaulingų vilčių ir meluoti apie meilę. Noriu jus nuraminti:
pacientas ir jo slaugė po kurio laiko susituokė.
Septyni ligų baimės simptomai
1. Savitaiga. Žmogus ligą įsikalba, jam patinka ligonio vaidmuo, jis nuolat
kalba apie savo ligos simptomus, bando įvairiai gydytis, ieško patarimų ir
pagalbos, eksperimentuoja su dietomis.
2. Hipochondrija. Tai yra neigiamų minčių rezultatas, todėl niekas,
išskyrus teigiamas mintis ir emocijas, negali išgydyti hipochondrija sergančio
žmogaus. Hipochondrija gali padaryti tiek pat žalos kiek tikra liga.
3. Neveiklumas. Ligų baimė kliudo mankštintis ir dirbti bet kokį fizinį
darbą, todėl žmogus dažnai priauga svorio, tampa pasyvus, mažai juda – o tai
gali sukelti tikrą ligą.
4. Nusilpęs imunitetas. Ligų baimė susilpnina įgimtą žmogaus organizmo
atsparumą bakterijoms – puikios sąlygos sirgti. Ligų baimė paprastai susijusi
su skurdo baime, nes žmogus visą laiką nerimauja, kaip jam reikės apmokėti
sąskaitas ir nusipirkti vaistų. Tokie žmonės daug kalba apie mirtį ir taupo
pinigus laidotuvėms.
5. Savigaila. Žmogus ima savęs gailėtis, jis neabejoja, jog yra didelis
ligonis, kita vertus, tokiu būdu bando išsisukti nuo įvairių pareigų, pateisinti
tingėjimą ir ambicijų stoką.
6. Piktnaudžiavimas alkoholiniu ar narkotikais. Jis nori numalšinti
skausmą, užuot pašalinęs jo priežastis.
7. Susirūpinimas. Jis skaito medicinines knygas apie įvairių ligų
simptomus ir bando juos rasti savyje.
Ar bijote prarasti meilę?
Šios baimės šaknys siekia tolimą praeitį, kai žmonės turėjo poligamines
šeimas ir laisva meilė buvo normalus dalykas.
Pavydas ir įvairiausios neurozės kyla todėl, kad žmogus bijo prarasti
meilę. Iš visų baimės rūšių šioji sukelia daugiausia skausmo. Ji gali žmogaus
gyvenimą paversti chaosu.
 Šios baimės ištakos siekia akmens amžių, kai vyrai grobė moteris. Jie taip
daro ir toliau, pasikeitė tik metodai. Neliko prievartos, atsirado gražūs
žodžiai, įkalbinėjimai, pažadai… Pasirodo, tai patikimi būdai moters širdžiai
užkariauti. Vyrai išsaugojo tuos pačius įpročius, kurie buvo jiems būdingi
civilizacijos aušroje, bet siekdami trokštamo tikslo naudojasi kitais metodais.
Taip jau yra, kad moterys labiau pasiduoda šiai baimei nei vyrai. Šis
faktas lengvai paaiškinamas – mat moterys iš patirties žino, jog vyras gali
nubėgti pas kitą moterį, todėl jos turi būti budrios, jei nenori savo vyro
atiduoti varžovei.
Trys meilės praradimo baimės simptomai
1. Pavydas. Žmogus būna pavydus, įtarinėja partnerį neištikimybe –
aiškus požymis, kad jis bijo prarasti jo meilę. Pasitikėjimo vietą užima
įtarumas.
2. Priekabumas. Jis ima ieškoti artimųjų ar savo verslo partnerių trūkumų.
3. Avantiūrizmas. Jis rizikuoja, apgaudinėja, kad tik turėtų pinigų – yra
įsitikinęs, kad meilę galima nupirkti. Švaisto pinigus, be progų perka
dovanas, jį dažnai kamuoja nemiga, jis nesitvardo, jam trūksta ryžto ir
atkaklumo.
Ar bijote senatvės?
Iš esmės ši baimės forma turi du šaltinius: pirma, žmonės senatvę sieja su
skurdu, antra – su ligomis, kančiomis ir panašiais dalykais. Antroji priežastis
pasitaiko kur kas dažniau. Dėl jos kyla nepasitikėjimas žmonėmis, ligų
baimė, taip pat baimė prarasti seksualumą ir patrauklumą.
Nedera pamiršti fakto, jog daugelis senyvų žmonių gyvenimą baigia
senelių namuose. Pripažinkite, kad tai nelabai džiugi perspektyva.
Be to, neužmirškite, kad žmonės būgštauja netekti savo nepriklausomybės
ir laisvės, nes visiems žinoma, jog pagyvenusių žmonių fizinė ir ekonominė
laisvė gali būti apribota.
Keturi senatvės baimės simptomai
1. Priešlaikinis nusilpimas. Kai kuriems palyginti jauniems žmonėms
(netgi keturiasdešimtmečiams) atsiranda nevisavertiškumo kompleksas, jie
įsikala į galvą, kad jau „yra seni ir nieko nesugeba“.
2. Amžiaus minėjimas. Daugelis 40 – 50 metų žmonių ima minėti savo
amžių kaip nesėkmės priežastį. Jie nesupranta, kad yra pasiekę aukščiausią
galimybių tašką.
3. Iniciatyvos atsisakymas. Žmogus neberodo iniciatyvos, jo vaizduotė
prigęsta, jis nebepasitiki savimi – to priežastis yra tariama senatvė.
4. Noras atrodyti jaunesniam. Šis noras lyg ir ne toks blogas, bet dabar
kalbame apie kraštutinius atvejus, kai pagyvenę žmonės dėvi jaunuolių
drabužius ar savo įpročiais bei manieromis mėgdžioja jaunimą. Tokie žmonės
juokingi.
Ar bijote mirties?
Kai kuriems ši baimė žiauriausia iš visų šešių čia suminėtų baimių. Kai
toks žmogus pagalvoja apie mirtį, jį sukausto siaubas. Tokios baimės šaknys
yra neteisingai suprastos religinės tiesos. Pagonys mirties bijo mažiau nei
civilizuoti žmonės. Tūkstančius metų žmogus norėjo sužinoti, iš kur jis atėjo
ir kur keliauja po mirties.
Visais laikais rasdavosi žmonių, kurie atsakymą siūlė pirkti. „Ateik pas
mane, priimk mano tikėjimą, klausykis mano dogmų, ir aš po mirties atvesiu
tave į rojų“, – šitaip kalba sektantai. „Jei tu neprisidėsi prie manęs ir
nepriimsi mano tikėjimo, – tęsia tas pats žmogus, – tai papulsi į pragarą ir
visą amžinybę degsi liepsnose.“
Mintys apie galimą amžiną bausmę atima bet kokį domėjimąsi gyvenimu.
Laimė tada nebeįmanoma.
Šiuo metu mirties baimė ne tokia stipri, kaip tais laikais, kai nebuvo
koledžų ir universitetų. Mokslininkai atrado daug pasaulio paslapčių, ir jų
atradimai šiek tiek susilpnino mirties baimę. Dabar jaunuolius,
besimokančius koledžuose ir universitetuose, nelengva įbauginti amžina
ugnimi ir šėtonu. Biologija, astronomija, geologija bei kiti mokslai padėjo ir
iki šiol padeda žmogui kovoti su nežinomybe.
Pasaulį sudaro energija ir materija. Iš elementarios fizikos žinome, kad nei
vienos, nei kitos neįmanoma sunaikinti. Ir energija, ir materija gali pereiti iš
vieno būvio į kitą, bet ne išnykti.
Gyvybė – tai energija. Kito atsakymo tiesiog nėra. Jei neįmanoma
sunaikinti energijos ir materijos, tai ir gyvybė nesunaikinama. Gyvybė, kaip
ir kitos energijos formos, be pėdsako išnykti negali. Ji tik gali pereiti į kitą
būvį. Mirtis – tik vienas iš tarpinių energijos virsmo etapų. Pamirškite mirties
baimę tarytum košmarą.
Trys mirties baimės simptomai
1. Pamąstymai apie mirtį. Įprotis galvoti apie mirtį dažniau būdingas
pagyvenusiems žmonėms, bet kartais jaunuoliai mąsto apie mirtį daugiau nei
apie tai, kaip iš gyvenimo gauti pasitenkinimą. Dažniausiai taip elgiasi
žmonės, kurie neturi gyvenimo tikslo, neranda sau vietos. Geriausias šios
baimės priešnuodis – karštas troškimas ką nors pasiekti. Užimtas žmogus
neturi laiko galvoti apie mirtį.
2. Skurdo baimės asociacija. Žmogus gali bijoti mirties todėl, kad ji jam
reiškia artimų ir mylimų žmonių skurdą.
3. Ligos asociacija. Liga gali sukelti depresiją. Nusivylimas meile,
religinis fanatizmas, nervingumas ir kitos priežastys gali žadinti mirties
baimę.
Nerimas – tai baimė
Nerimas yra proto būsena, jos pagrindas – baimė. Nerimas lėtai įsismelkia
į žmogų ir galų gale sunaikina pasitikėjimą savimi, nuslopina iniciatyvą.
Nerimas – nuolatinės baimės forma, kurią sukelia neryžtingumas,
nesugebėjimas priimti sprendimų. Tačiau kadangi nerimas kyla prote, tai
savo protu jį galite ir įveikti.
Mes nejaučiame nerimo tada, kai turime aiškų konkrečių veiksmų planą.
Kartą man teko kalbėtis su žmogumi, kuris po dviejų valandų buvo
pasodintas į elektros kėdę. Nuteistasis buvo labai ramus. Jo ramybė mane
nustebino ir paskatino paklausti, ką jis jaučia prieš išeidamas amžinybėn.
Šypsodamasis jis atsakė: „Man gera. Pagalvokite, broli, juk mano rūpesčiai
greit baigsis. Nereikės nerimauti dėl to, kas man kėlė nerimą visą gyvenimą.
Man buvo sunku gauti maisto ir drabužių. Greitai nebereiks dėl to rūpintis.
Nuo tos akimirkos, kai man paskelbė nuosprendį, aš jaučiuosi gerai.
Nusprendžiau sutikti savo lemtį gerai nusiteikęs.“
Mums kalbantis kaliniui atnešė pietus. Ir šis žmogus, kuris po kelių
valandų turėjo būti pasodintas į elektros kėdę, lyg niekur nieko ėmė valgyti.
Tvirtas apsisprendimas leido žmogui ramiai praleisti paskutines gyvenimo
minutes! Visų pirma atsikratykite mirties baimės – juk žinote, kad šis įvykis
neišvengiamas. Išguikite skurdo baimę – jūs galite ir privalote uždirbti
pakankamai pinigų. Visam laikui pamirškite kritikos baimę – neverta
nerimauti dėl to, ką šneka ar galvoja kiti. Numaldykite senatvės baimę – juk
senatvė ne yda, o dovana, atnešanti išmintį ir patirtį. Pamirškite visų ligų
simptomus, atsikratysite jų baimės. Įveikite nelaimingos meilės baimę – galų
gale juk galite gyventi ir be meilės!
Žodžiu, atsikratykite įpročio nerimauti! Nėra nieko, dėl ko būtų verta
nuolatos graužtis. Toks turėtų būti jūsų gyvenimo devizas. Tuo įsitikinęs jūsų
protas prisipildys ramybės, mintys bus tvarkingos ir darnios, pasijusite
laimingi.
Nerimaujantis žmogus ne tik atima iš savęs galimybę racionaliai veikti –
jis perduoda šiuos destruktyvius impulsus aplinkiniams ir atima iš šių žmonių
galimybę normaliai gyventi.
Šuo ar arklys jaučia, kai jų šeimininką apima baimė. Gyvūnai geba
pagauti baimės virpesius.
Mintis, kuri griauna
Baimės impulsai pereina iš vieno proto į kitą taip pat greitai ir realiai, kaip
žmogaus balsas pasiekia klausytojo ausį.
Žmogus, kuris taria žodžius, išreiškiančius neigiamą mintį, neišvengiamai
patiria tolygų atsaką. Šis procesas vadinamas grįžtamuoju ryšiu, jis
pasireiškia net tada, kai mintys neišsakomos garsiai. Pirmiausia reikia
atminti, jog žmogus, mintijantis neigiamas mintis, pats nuo jų kenčia, slopina
savo kūrybinę vaizduotę. Be to, jis atstumia nuo savęs kitus žmones, nuteikia
juos prieš save. Ir galų gale neigiami impulsai įskverbia į pasąmonę, kurioje
virsta charakterio bruožais.
Jums skirta gyvenime siekti didelių tikslų, patirti dvasios ramybę,
patenkinti materialinius poreikius ir būti laimingiems. Visos būtinos
sudedamosios laimėjimų dalys gimsta kaip minčių impulsai.
Jūs galite kontroliuoti savo protą, turite pakankamai jėgos stimuliuoti
minčių impulsus. Jūsų pareiga – nukreipti juos teigiama linkme. Esate savo
likimo šeimininkai. Tai visiškai neginčytinas faktas. Galite veikti, keisti ir
pagaliau kontroliuoti aplinką, kurti sau tokį gyvenimą, kokio norite. Bet taip
pat galite nepaisyti šios galimybės ir plaukti pasroviui, atsiduoti aplinkybėms,
leisti joms mėtyti save kaip skiedrelę.
Ar jūs nepernelyg imlūs?
 Be šešių pagrindinių baimių, yra dar viena neigiama būsena, nuo kurios
žmonės kenčia. Tai kas kita nei baimė, o žalos kartais padaro daugiau. Aš
kalbu apie imlumą neigiamam kitų žmonių poveikiui.
Žmonės, norintys būti turtingi, visada vengia šios blogybės. Varguoliai
niekada jos nesisaugo. Norintieji praturtėti turi parengti savo protą, kad jis
galėtų atsispirti svetimai įtakai. Jei norite praturtėti remdamiesi sėkmės
filosofija, atidžiai stebėkite save ir išsiaiškinkite, ar jūsų nekankina ši
priklausomybė – antraip trokštamo tikslo nepasieksite.
Vykdykite analitinį tyrimą. Perskaitę vieną iš daugybės klausimų, pateiktų
šiame skyriuje, susitelkite ir pasistenkite rasti kuo tikslesnį atsakymą. Šią
užduotį atlikite taip rimtai, lyg ji būtų gyvybiškai svarbi. Su savo trūkumais
kovokite taip, kaip kovotumėte su realiais priešais.
Lengviau susidoroti kelyje su plėšikais nei su minėta blogybe. Kovodami
su plėšikais jūs galite tikėtis įstatymo pagalbos, o nematomas priešas,
vadinamas pernelyg dideliu imlumu, kenkia jums slapta. Be to, šio priešo
ginklai gali įgauti labai įvairias formas. Kartais jis kerta giminaičių žodžiais.
Kartais tai būna kolegų ar draugų pastabos. Kartais jus paveikia spauda…
Kad ir kaip būtų, jo poveikis yra mirtinai nuodingas, nors ir lėtas.
Apsisaugokite!
Būtina apsisaugoti nuo neigiamo poveikio, kad ir koks jis būtų.
Sukaupkite valią, išsiugdykite atsparumą, imkite gyventi savo galva.
Reikia pasakyti, kad žmonės iš prigimties linkę susitaikyti su įvairiomis
neigiamybėmis – tai juk reikalauja kur kas mažiau pastangų, nei bandymai
tas neigiamybes atremti.
Taigi turėkite galvoje, kad iš esmės jus gali užklupti visos šešios baimės.
Neigiama įtaka veikia per pasąmonę, todėl ją labai sunku pajausti, o
nepajautę jos neatremsite.
Laikykitės atokiau nuo tokių žmonių, kurie nuolat skundžiasi depresija ir
menkina jūsų užmojus.
Peržiūrėkite savo vaistinėlę. Išmeskite nereikalingas tabletes, flakonus,
buteliukus, – visus vaistus nuo įsivaizduojamų ligų.
Bendraukite su tokiais žmonėmis, kurių draugijoje laisvai elgiatės ir
mąstote.
 Nepasiduokite neigiamai aplinkos įtakai.​ Daugelis žmonių nepripažįsta,
kad yra nuolat veikiami iš šalies, kiti nieko nedaro, kad tą įtaką atremtų.
Norėdamas padėti tiems, kurie nori būti savimi ir nepasiduoti neigiamų
veiksnių įtakai, pateikiu klausimų sąrašą. Būtinai į juos atsakykite. Reikia
skaityti ir atsakyti balsu, kad save girdėtumėte, – tai padės jums atsakyti
nuoširdžiai.
Prieš atsakydami pagalvokite
Ar dažnai skundžiatės bloga savijauta? Jei taip, kodėl? Ar priekabiaujate
dėl menkiausių smulkmenų?
Ar dažnai dirbdami klystate? Kodėl?
Ar bendraudami būnate agresyvūs?
Ar kalbate sarkastiškai?
Ar vengiate bendrauti su žmonėmis?
Ar dažnai kenčiate dėl savo neryžtingumo? Kodėl?
Ar gyvenimas atrodo betikslis, o ateitis – juoda?
Ar jums patinka jūsų darbas? Kodėl?
Ar dažnai savęs gailitės? Kodėl?
Ar pavydite tiems, kurie už jus pranašesni?
Apie ką dažniau galvojate: apie sėkmę ar apie nesėkmę?
Ar su metais auga jūsų pasitikėjimas savimi?
Ar mokotės iš savo klaidų?
Ar gali jūsų giminės arba pažįstami priversti jus jaudintis? Kodėl?
Ar dažnai liūdite?
Kas jus labiausiai įkvepia? Kodėl?
Ar pasiduodate neigiamiems poveikiams, kurių būtų galima išvengti?
Ar esate abejingi savo išvaizdai? Kodėl?
Ar mokate atsikratyti nerimo ir rūpesčių?
Jei galvotumėte kitų žmonių mintimis, ar pavadintumėte save
„silpnavaliu“?
Kas jus erzina? Ar mokate susitvardyti?
Ar „skandinate“ savo problemas alkoholyje? Jeigu taip, kodėl
neatsikratote žalingų įpročių?
Ar prie jūsų kas nors priekabiauja? Kodėl?
Ar turite konkretų, aiškų tikslą? Kokį? Kokias priemones naudojate
siekdami šio tikslo?
Ar jaučiate kurią nors iš šešių pagrindinių baimių? Kurią?
Ar pajėgiate atsitverti nuo neigiamo aplinkos poveikio?
Ar imatės savitaigos, idant susikeltumėte pozityvią sąmonės būseną?
Ar lengvai pasiduodate aplinkinių žmonių įtakai?
Ar šiandien sužinojote ką nors nauja?
Ar drąsiai sutinkate nemalonumus?
Ar analizuojate savo klaidas ir pralaimėjimus? Ar laikote tai nenaudingu
užsiėmimu?
Ar galite nurodyti tris didžiausias savo silpnybes? Ką darote, kad jų
atsikratytumėte?
Ar artimieji kreipiasi į jus pagalbos, kai jiems kyla rūpesčių?
Ar būna, kad neigiamai veikiate kitus žmones?
Kokie žmonių įpročiai jus labiausiai erzina?
Ar patys susidarote nuomonę, ar pasiduodate įtaigai?
Ar jūsų profesija žadina tikėjimą ir viltį?
Ar galėtumėte įveikti visas baimes?
Ar jų išvengti jums padeda religija?
Ar išgyvenate dėl kitų žmonių nesėkmių? Jei taip, kodėl?
Ką galite savo draugams pasakyti apie save?
Ar būna, kad su vienais žmonėmis jums sekasi bendrauti, o kiti jus erzina?
Ar būna, kad jūsų geriausias draugas staiga virsta priešu?
Ar jūsų padėjėjai protingesni ar kvailesni už jus?
Kiek laiko per parą jūs skiriate:
darbui
miegui
poilsiui
 savišvietai
iššvaistote
Kurie iš jūsų pažįstamų jus padrąsina;
perspėja;
atvėsina jūsų įkarštį?
Kas jums kelia daugiausiai rūpesčių? Kodėl tai pakenčiate?
Ar jūs nesvarstę paklausote kitų patarimo, ar pirmiausia kruopščiai
analizuojate jų motyvus?
Ko labiausiai norite? Kodėl?
Ar visada baigiate pradėtus darbus?
Ar jums daro įspūdį kitų žmonių verslo pasiekimai, titulai, visuomeninė
padėtis, turtai?
Ar jus jaudina kitų nuomonė?
Ar stengiatės įtikti žmonėms dėl jų visuomeninės arba finansinės
padėties?
Koks žmogus, jūsų nuomone, vertas didžiausios pagarbos ir įvertinimo?
Kiek laiko atsakinėjote į šiuos klausimus? (Kad nuoširdžiai atsakytumėte į
visus klausimus, jums prireiks geros dienos.)
Jeigu atsakėte į visus klausimus, tai dabar žinote apie save daugiau nei
dauguma žmonių. Išstudijuokite šiuos klausimus, paskui kelis mėnesius
kiekvieną savaitę prie jų grįžkite. Jei nesate įsitikinę atsakymų teisingumu,
pasikvieskite pagalbon žmogų, kuriuo pasitikite ir kuris neturi dingsties jums
meilikauti. Į save pažvelkite jo akimis. Tokios analizės rezultatai jus
nustulbins.
Kontroliuokite savo protą
Žmonės sugeba kontroliuoti savo protą. Tai svarbiausias iš visų žmogui
žinomų faktų! Jis patvirtina dievišką mūsų prigimtį. Vadinasi, mes patys
galime lemti savo likimą. Jūsų protas – tai jūsų dvasinis paveldas! Saugokite
jį ir naudokite taip rūpestingai, lyg tai būtų jūsų didžiausias turtas.
Gaila, kad nėra įstatymų, draudžiančių neigiamai veikti kito žmogaus
dvasinę sferą, nors tuos, kurie kėsinasi į svetimą protą, reikėtų kuo
griežčiausiai bausti.
 Žmonės su neigiamais mąstymo impulsais stengėsi atkalbėti Tomą
Edisoną nuo balsą atkuriančių aparatų konstravimo, nes „niekas iki tavęs šito
nedarė“. Edisonas jais nepatikėjo, nes žinojo, jog žmogaus protas gali sukurti
viską. Šios tiesos žinojimas išaukštino Edisoną.
Žmonės, siųsdami neigiamus impulsus, įtikinėjo Frenką Vulvortą (Frank
W. Woolworth), kad jis bankrutuos, jei pardavinės prekes su 5 ir 10 procentų
nuolaida. Jis nepasidavė, nes buvo įsitikinęs savo veiksmų sėkme.
Į pirmuosius Fordo automobilius, kurie pasirodė Detroito gatvėse,
daugelis žvelgė skeptiškai. Vieni sakė, kad jie niekada nebus populiarūs, kiti
tvirtino, jog panaši konstrukcija nepraktiška ir įmantri. Į visas šias abejones
Fordas atsakė: „Aš užtvindysiu Žemės rutulį automobiliais!“ Ir tikrai jis tai
padarė! Tiems, kurie siekia būti turtingi, primenu, jog Henris Fordas skyrėsi
nuo paprastų gamyklos darbininkų tik tuo, kad mokėjo kontroliuoti savo
protą. Kiti nė nebandė to daryti.
Panaši savikontrolė – tai savidraudos ir įpročio rezultatas. Arba jūs
kontroliuojate savo protą, arba tai daro kiti. Kompromiso būti negali.
Praktiškiausias tokios kontrolės būdas – numatyti konkretų tikslą ir sudaryti
detalų veiklos planą. Perskaitykite bet kurio žymaus žmogaus biografiją ir
pamatysite, kad jis lavino savo gebėjimą kontroliuoti protą, pratino jį
susitelkti ir taip spręsti mažas ir dideles problemas. Be tokios kontrolės
sėkmė neįmanoma.
Ar jūs turite įprotį teisintis?
Žmonės, kurie gyvenime nieko nepasiekė, turi vieną bendrą bruožą: jie
„žino“ visas savo nesėkmių priežastis ir moka pasiteisinti.
Vieni jų pasiteisinimai pagrįsti, kiti – laužti iš piršto. Tačiau kokie gali
būti atsikalbėjimai ir pasiteisinimai? Žmones domina tik viena: ar jums
pasisekė?
Štai labiausiai paplitusių pasiteisinimų sąrašąs. Būtinai patikrinkite, kurie
iš jų tinka jums. Atminkite štai ką: šios knygos filosofija visus juos neigia!

JEIGU neturėčiau žmonos ir vaikų…

JEIGU mane kas nors paragintų…
JEIGU turėčiau pinigų…
JEIGU turėčiau gerą išsilavinimą…
JEIGU galėčiau rasti darbą…
JEIGU būčiau sveikas…
JEIGU turėčiau daugiau laiko…
JEIGU gyvenčiau kitais laikais…
JEIGU žmonės mane suprastų…
JEIGU būtų kitokios aplinkybės…
JEIGU galėčiau pradėti gyvenimą iš naujo…
JEIGU nebūgštaučiau dėl apkalbų…
JEIGU rastųsi tinkama proga…
JEIGU nebūtų kliūčių…
JEIGU būčiau jaunesnis…
JEIGU būčiau tas, kas noriu būti…
JEIGU būčiau gimęs turtingas…
JEIGU sutikčiau „reikiamų žmonių“…
JEIGU turėčiau talentą…
JEIGU būčiau pasinaudojęs proga…
JEIGU žmonės man netrukdytų…
JEIGU man nereiktų prižiūrėti namų ir vaikų…
JEIGU sutaupyčiau pinigų…
JEIGU šefas mane vertintų…
JEIGU kas nors man padėtų…
JEIGU gyvenčiau dideliame mieste…
JEIGU tik pradėčiau…
JEIGU būčiau laisvas…
JEIGU turėčiau deramą išvaizdą…
JEIGU nebūčiau storas…
JEIGU žmonės žinotų apie mano talentus…
JEIGU galėčiau atsikratyti abejonių…
 JEIGU tik žinočiau kaip…
JEIGU neturėčiau tiek rūpesčių…
JEIGU pasisektų pelningai susituokti…
JEIGU žmonės nebūtų tokie šiurkštūs…
JEIGU mano šeima apie mane taip blogai negalvotų…
JEIGU tikėčiau savimi…
JEIGU aplinkybės būtų palankios…
JEIGU būčiau gimęs po laiminga žvaigžde…
JEIGU man nusišypsotų likimas…
JEIGU nereikėtų tiek daug dirbti…
JEIGU nebūčiau netekęs visų savo pinigų…
JEIGU mano kaimynai būtų kitokie…
JEIGU neturėčiau liūdnos praeities…
JEIGU turėčiau savo verslą…
JEIGU kiti žmonės manęs klausytų …
JEIGU………… pasiteisina tik tada, kai frazė skamba taip: „Jeigu tik man
pakaktų drąsos pažvelgti į save iš šalies, kad suprasčiau, ką darau blogai, –
gal tada sugebėčiau pašalinti visas kliūtis, kurios trukdo man siekti sėkmės.
Pražūtingas įprotis
Įprotis teisintis – toks pat senas kaip žmonija! Kodėl žmonės taip mėgsta
pasiteisinimus ir atsikalbėjimus? Atsikalbėjimas – vaizduotės vaisius.
Žmogaus prigimtis tokia, kad jis saugo tai, ką sukuria protas. Įprotis sugalvoti
atsikalbėjimus turi gilias šaknis. Jo sunku atsikratyti.
Vienas filosofas pasakė: „Nepaprastai nustebau supratęs, kad daugelis
žmonių ydų, kurias pamačiau per gyvenimą, buvo mano sielos atspindys.“
„Man visada buvo nesuprantama, – kalbėjo rašytojas Elbertas Habardas
(Elbert Hubbard), – kodėl žmonės praleidžia tiek daug laiko kryptingai save
apgaudinėdami, teisindamiesi. Per tą laiką jie galėtų nugalėti visas silpnybes
ir jiems tada nebereikėtų jokių pasiteisinimų.“
Noriu jums priminti vieną tiesą: gyvenimas – tai šachmatų lenta, o jūsų
priešininkas – laikas. Jeigu dvejojate ir nedarote gerų ėjimų, jūsų šansai
laimėti labai menki. Jūs žaidžiate su varžovu, kuris nepakenčia
neryžtingumo!
Anksčiau galėjote atsikalbėti, esą nežinote, kaip rast išeitį iš situacijos,
tačiau dabar, kai perskaitėte šią knygą, reikalai pasikeitė. Jūs jau turite
sėkmės raktą.
Šis raktas neapčiuopiamas, bet visagalis! Turite savo prote generuoti
stiprų konkretaus tikslo troškimą. Už stebuklingąjį raktą iš jūsų
nereikalaujama jokio užmokesčio, netgi priešingai – reikės brangiai mokėti,
jei nepasinaudosite šiuo raktu. Kaina – nesėkmė. Atpildas už rakto naudojimą
– pasitenkinimo jausmas, patiriamas visų, kurie įveikė savo trūkumus bei
silpnybes ir privertė gyvenimą atlyginti už nuopelnus.
Atpildas vertas pastangų. Pabandykite!
„Jeigu mes giminingos sielos, tai susitiksime“, – sakė didysis Emersonas.
Baigdamas norėčiau perfrazuoti jo žodžius ir pasakyti: „Jei mes giminingos
sielos, tai rasime vieni kitus šios knygos puslapiuose.“

VERTA ĮSIDĖMĖTI
Baimė – paplitęs reiškinys. Kai kurios baimės formos pasireiškia
aiškiai, bet yra ir tokių, kurios slapta įsišaknija, jei neatsisakote
neryžtingumo ir abejonių, sėjančių baimės sėklas.
Jūsų sumanyti pasiteisinimai gali apie jus papasakoti daug įdomių
dalykų. JEIGU JŪS GALVOSITE IR TURTĖSITE, jums nereikės jokių
pasiteisinimų.
Jūs įgyjate tokius turtus, kurie išreiškiami pini​gais, ir tokius, kurių
pinigais neišmatuosi, bet nepamirškite: pinigai padeda rasti laimę,
ilgaamžiškumą, pasitenkinimą ir ramybę.
Brangiausias turtas – gera sveikata – gali būti jūsų, jeigu nugalėsite
baimę ir atsikratysite ligų, kurias ji atneša. Puikiausios gyvenimo
dovanos nekantriai laukia, kada jomis pasinaudosite!
Drąsūs žmonės nebijo pažvelgti už horizonto.
 Veiksmų vadovas
Mąstyk ir būk turtingas!
Sveiki atvykę į puikių pasiekimų, gerovės ir laimės pasaulį! Jūs rengiatės
imtis kryptingų veiksmų, kurie veda į sėkmę, į viršų, tiesiai į auksinį tikslą, į
jūsų slapčiausios svajonės išsipildymą!
Pirmiausia jums reikia perskaityti nuostabią knygą Mąstyk ir būk
turtingas! Jūs turite sužinoti, kodėl ją jau perskaitė milijonai vyrų ir moterų.
Turite sužinoti, kodėl Combined Insurance Company prezidentas V.
Klement Stounas apie šią knygą pasakė: „Hilo kūrinys padėjo daugeliui
žmonių labiau nei bet kuri kita šiais laikais parašyta knyga…“ Jūs sužinosite,
kad šios knygos autorius Napoleonas Hilas gavo daugybę laiškų su
padėkomis. Skaitytojai dėkojo Hilui už tai, kad jis parodė jiems, kaip
užsidirbti pinigų.
Jei esate skaitę šią knygą, perskaitykite ją dar kartą. Gal rasite ką nors
nauja, nepastebėta anksčiau.
Ši knyga yra vedlys kelyje į turtus. Ji atves prie turtų kiekvieną žmogų,
kuris tiki savo sugebėjimais. „Veiksmų vadovas“, kurį dabar skaitote,
padarys knygą jūsų asmeniniu vedliu. Kiekvienas žingsnis, kurį žengsite
vedami šio vedlio, padės jums realizuoti SAVO viltis, svajones, ambicijas.
Kelios pastabos
Jūsų sėkmės laidas yra motyvacija.
Jokios knygos, filmai ir patarimai nepadės, jeigu jūs nesistengsite patys.
Niekas kitas nepajėgs galvoti apie jūsų sėkmę taip, kaip galite jūs. Niekas
negali galvoti už JUS!
Tik jūs galite užduoti sau klausimus apie tai, ką perskaitėte, tirti ir aptarti
gautą informaciją… Jūs patys turite daryti išvadas… asmeniškai spręsti…
patys turite pasitelkti savo vaizduotę… jūs turite žvelgti į save iš šalies, kai
skaitysite apie kitų žmonių pergales.
Jūs turite sugalvoti idėjas ir skaitydami knygą kurti planus, kaip jas
įgyvendinti… jūs turite ieškoti būdų tikslui pasiekti… ir niekada
nepamirškite, kad begalinis troškimas neįmanoma paverčia įmanoma.
 Jūs neturite apsiriboti vien logika. Nepamirškite, kad turite jausmus,
emocijas, instinktus, įpročius ir kitas asmenines savybes. Jūs galite jomis
vadovautis ir nukreipti norima linkme.
„Turtas prasideda nuo tam tikros proto būsenos“, – sakė Napoleonas
Hilas. Ar jūs pasirengę praturtėti? Jei taip, tai galite pradėti. Tuoj pat galite
siekti turtingesnio, laimingesnio ir sėkmingesnio gyvenimo.
Pasirenkite neįtikėtinai kelionei į savo proto gelmes, kur slypi neatrastos
galios. Skaitydami knygą Mąstyk ir būk turtingas bei jos „Veiksmų vadovą“,
visada turėkite po ranka pieštuką ir kortelių rinkinį. Susiraskite savo namuose
ramią vietą, kur kasdien ir tuo pačiu metu galėtumėte atsidėti saviugdai. Tegu
namiškiai jums netrukdo. Perspėkite juos, jog tokia praktika būtina dėl jūsų
bendros ateities. Įtikinkite juos, kad jūsų pasiryžimas tvirtas. Jie turi suprasti,
kad jūs rimtai siekiate tikslo ir esate nusiteikę ryžtingai.
Kasdien, prieš susipažindami su nauju principu, kelias minutes
prisiminkite tai, ką perskaitėte. Įsitikinkite, kad gerai supratote ir
įsisąmoninote ankstesnę informaciją. Kitaip tariant, jūs turite ne laukti
rezultato, o stebėti, kaip artėjate jo link.
Pasak V. Klement Stouno, naudodamiesi šiuo metodu jūs galite „…
išsiugdyti tokį troškimą siekti tikslo, kad susikursite ir gerovę, ir sukaupsite
didžius turtus, ir viską, kas tik ateis į galvą“.
Paverskite savo norus ir svajones tikrove.
Jūsų pirmasis veiksmas
Aišku, jūs norite turėti vedlį, kuris padėtų jums keliauti į proto,
pasąmonės, tikslų, idėjų ir sėkmės šalį.
Jūs turite knygą Mąstyk ir būk turtingas. Peržiūrėkite turinį. Pradėkite
skaityti nuo pirmojo puslapio.
Paimkite rašiklį ir peržvelkite visą tekstą. Pabraukite tuos žodžius ar
pastraipas, kurie jums įstrigo. Tai ne tik padės susidaryti „vedlį“, kuris ves jus
sėkmės keliu, bet ir leis pažvelgti į savo vidų, į slapčiausias sielos ir proto
kerteles. Pasaulyje nerasime dviejų žmonių, kurie domėtųsi tomis pačiomis
frazėmis ir punktais.
Štai pavyzdys, kaip šią užduotį atliko vienas skaitytojas, peržvelgęs vieno
iš skyrių („Mintys yra materialios“) tekstą:
 Edisonas pažvelgė jam į akis… Galimybė įėjo „pro užpakalines duris“…
Žmogus, kuris labai greitai pasiduoda… Nuo nesėkmės iki sėkmės – vienas
žingsnis … Vaikas pamokė suaugusįjį… „Taip“ slepiasi už „ne“ …
Vadovaudamiesi gera idėja jūs pasieksite sėkmę… „Aš to trokštu ir
pasieksiu“… Poetas išvydo tiesą… Jaunuolis rado savo paskirtį…
Kito skaitytojo konspektas:
Edisonas pažvelgė jam į akis… Galimybė įėjo „pro užpakalines duris“…
Nuo nesėkmės iki sėkmės – vienas žingsnis… Vaikas pamokė suaugusįjį…
„Taip“ slepiasi už „ne“… Jei norite sėkmės, jums gana vienos geros idėjos…
Poetas išvydo tiesą… Dažniausiai pasitaikanti nesėkmės priežastis yra
polinkis nuleisti rankas po pirmos nesėkmės…
Paskui dar kartą peržiūrėkite knygą, perverskite puslapius. Perskaitykite
skyrių ir poskyrių pavadinimus. Jei norėsite dar ką nors pabraukti,
nedvejokite. Vaikystėje daugeliui buvo sakoma, kad knygas braukyti
negražu. Betgi jūsų rankose ne šiaip knyga, ji ne tokia kaip kitos! Tai jūsų
vedlys, tad su juo galite elgtis kitaip. Kuo daugiau pastabų įrašysite, tuo
stipresnis bus efektas.
Jūsų antrasis veiksmas
Perskaitykite „Pratarmę“ ir „Įžangą“. Pasižymėkite įsimintinas vietas.
Pamąstykite
Jūs jau gana gerai susipažinę su knyga Mąstyk ir būk turtingas. Įsitikinote,
kad knygos pavadinimas idealiai atitinka jos turinį. Jūs suprantate, kad
autorius remiasi viena didžia idėja – paslaptimi, kuri atsiskleis šios knygos
puslapiuose, kai tik būsite pasirengę ja pasinaudoti.
Napoleonas Hilas sutelkė jūsų dėmesį į trylika žingsnių kelyje į
turtingumą. Jie tarpusavyje susiję kaip ir žmogaus gyvenimo periodai.
Žinokite štai ką: tikroji šios knygos vertė tūkstančius kartų didesnė, nei už
ją sumokėjote knygyne!
Jūsų trečiasis veiksmas
Skaitykite knygą. Tai labai specifinis skaitymas.
„Veiksmų vadovas“ bus Hilo knygos gidas. Jis rodys jums išbandytus
takus, garantuos optimalų rezultatą.
Pasibraukite
 Skaitydami knygą pasibraukite kiekvieną žodį, sakinį ar pastraipą, kurie
jums pasirodys reikšmingi.
Daugelis žmonių naudojosi įvairiais žymekliais, papildomomis įklijomis.
Tai išties labai patogu, nes papildomuose puslapiuose galima surašyti savo
įspūdžius, pastabas ir mintis – visa, ką JŪS žinote ir kas gali būti JUMS
naudinga.
Galite įrašyti savo pastabas ir į „Veiksmų vadovą“. Knygoje tam reikalui
palikta tuščių puslapių.
Gilinkitės į knygos turinį. Mąstykite.
Perskaitykite knygos skyrių „Mintys yra materialios“.
Perskaitykite šį skyrių nuo pradžios iki galo, bet kol kas neskaitykite
pačios pabaigos „Verta įsidėmėti“ – prie jos mes dar grįšime. Skaitydami
rašykite pastabas, pabraukite įdomiausias vietas. Tebus tai dialogas su knygos
autoriumi. Knygos paraštėse galite užrašyti, ką jūs manote, išreikšti savo
reakciją, savo požiūrį į perskaitytą tekstą.
Ypatingą dėmesį atkreipkite į anksčiau pabrauktas vietas. Gal jūsų
nuomonė dabar pasikeis. Keiskite ją. Juk tai tik nuomonė. Galbūt panorėsite
kai kurias vietas pabraukti rau​ donu pieštuku. Ir dabar jūs galite daryti
atžymas pačiame tekste – pabraukti žodžius, frazes, pastraipas, kurios jums
pasirodė svarbios.
Dabar jau žinote, kad „mintys yra materialios“, kad jos materializuojasi ir
kad yra pirmesnės už veiksmą. Edvino S. Bernso pavyzdys jus įtikino, kad
mintis, pamąstymas apie sėkmę atneša sėkmę, o pamąstymas apie nesėkmę
veda į nesėkmę, kaip atsitiko Derbiui – jis prarado milžiniškus turtus, nes
ėmė abejoti. Nuostabi istorija apie mažą mergaitę, išmokiusią suaugusį vyrą
siekti tikslo! Jūs jau pradedate suprasti, ką tai reiškia – susitelkti į vieną
vienintelį tikslą.
Perskaitę skyrių iki pabaigos („Verta įsidėmėti“), trumpai aprašykite tai,
ką perskaitėte. Nebandykite kartoti autoriaus žodžių. Parašykite, ką jūs
manote tuo klausimu. Rašykite glaustai ir aiškiai. Jūsų rašinys turėtų būti
maždaug 100 žodžių. Rašykite rūpestingai ir tiksliai. Savo rašinį pavadinkite
„Mano įsidėmėtinos mintys“.
Turėkite galvoje, kad negali būti teisingo arba neteisingo pabraukimo,
svarbios ar nereikšmingos pastabos. Pavyzdžiui, vienas skaitytojas apie
Derbio istoriją parašė tokią pastabą: „Kalnakasyba – pavojingas dalykas.“
Kitas parašė taip: „Jeigu jums reikia specialisto patarimo, būtinai jį gaukite.
Bet koks sprendimas turi remtis specialisto žiniomis.“ Abu teisūs. Labai
įdomu tas pastabas palyginti. Jums taip pat bus įdomu palyginti savo
nuomonę su kitomis.
Baigę „įsidėmėtinų minčių“ aprašymą, pažiūrėkite, ką autorius pataria
įsidėmėti. Pagalvokite, ar jūs su juo sutinkate, ar ne. Jeigu jūsų nuomonė
skiriasi, pagalvokite apie tai, raskite šio skirtumo priežastį. Nemanykite, kad
esate neteisūs, tiesiog atkreipkite į tai dėmesį.
Dabar padėkite į šalį savo „įsidėmėtinas mintis“ ir atkreipkite ypatingą
dėmesį į tai, ką jums siūlo įsiminti Napoleonas Hilas.
Dauguma žmonių galėjo pasiekti daugiau pergalių, nei jiems atrodo. Mat
galimybės dažnai būna pasislėpusios, ir žmonės jų tiesiog nepamato. Kita
vertus, kai mintimis grįžtate į praeitį ir prisiminate ankstesnius įvykius,
pradedate prisiminti ir buvusias pergales. Staiga pamatote, kad jau daug kartų
savo jėgomis pasiekėte vieną ar kitą tikslą. Taigi jūs imate telkti jėgas, kurios
padės jums būti turtingiems.
Perskaitykite apie pirmąjį žingsnį – apie karštą
troškimą
Perskaitykite šį skyrių nuo pradžios iki galo, bet kol kas neskaitykite
išvadų, kurios pabaigoje išskirtos ryškesniu šriftu. Kaip ir anksčiau rašykite
pastabas paraštėse arba tuščiuose puslapiuose knygos pabaigoje.
Vėl atkreipkite dėmesį, ar jums dabar patinka jūsų pasirinktos įdomiausios
vietos.
Jūs perskaitėte apie Edviną Bernsą, kuris atsisakė visų atsitraukimo
galimybių ir nugalėjo. Jūs sužinojote apie šešis žingsnius, kuriuos žengę
troškimą paversite auksu. Perskaitėte apie žmones, kurie savo svajones
parėmė stipriu troškimu, todėl jos įsikūnijo. Dabar suprantate, jog daugeliui
nebuvo lengva, bet jie vis ėjo į tikslą ir jį pasiekė.
Pagaliau jūs perskaitėte visą knygą, o dabar perskaitykite nedidelį tekstą,
kuris padės jums įveikti šešis žingsnius kelyje, kuriame troškimas virsta
tikrove. Jūsų uždavinys: įterpkite praleistas raides ar žodžius. Galite tai
padaryti tekste.
 ŠEŠI ŽINGSNIAI, KAIP TROŠKIMAS VIRSTA AUKSU
1. Mintimis nustatykite tikslią pinigų sumą, kurią norite turėti
(…………………………).
2. Tiksliai nustatykite, ką galite padaryti dėl to tikslo
(…………………………..).
3. Iki kokios datos tai turi būti pasiekta (……………….).
4. Sudarykite konkretų savo troškimo įgyvendinimo planą ir tuoj pat
imkitės jį įgyvendinti (………………….).
5. Užsirašykite trokštamą pinigų sumą, konkrečią datą, nurodykite, ką
galite atiduoti mainais, sudarykite tam tikrą veiksmų planą, kuriuo
vadovausitės (…………….. ……………………….).
6. Parašytą tekstą garsiai skaitykite du kartus per dieną: prieš miegą ir
pabudę. Jauskitės taip, tarytum jau turite trokštamą sumą.
Atlikdami „Veiksmų vadovo“ užduotis nepamirškite, jog būtina
vadovautis nurodymais, kuriuos Napoleonas Hilas duoda savo knygoje.
Atminkite: instrukcijos, pateiktos skyriuje apie troškimą, padės jums siekti
pačių didžiausių tikslų.
O dabar dar kartą perskaitykite šį eilėraštį:

Suderėjau su gyvenimu pensą,

Ir gyvenimas man pensą mokėjo,
Pamaldžiai aš nešiau šitą kančią,
O kišenėse švilpavo vėjai.

Šis gyvenimas – tiesiog darbdavys,

Jis tiek duoda, kiek žmonės paprašo,
Tik paskui tarsi jautis turi
Ant pečių vilkt suderėtąją naštą.

Taip ir dirbu – tegaudamas pensą,

Save grauždamas, kam taip skubėjau,
Kam įsivėliau į gyvenimo pančius,
Tiek nedaug su juo suderėjęs.
 Paskui suformuluokite savo įsidėmėtinas mintis. Tegu jos būna trumpos.
Pasistenkite išrinkti svarbiausia, tiksliai ir aiškiai formuluoti esmę.
Neužmirškite, kad jūs patys turite išskirti esmę. Negalvokite apie tai, ką jūsų
vietoje pasirinktų Napoleonas Hilas. Nustatykite, kas svarbiausia būtent jums.
Užrašykite savo variantą lapelyje arba tuščiuose puslapiuose knygos gale.
Tada atsiverskite puslapį, kuriame svarbiausias teksto vietas išskyrė
knygos autorius. Palyginkite savo variantą su autoriaus. Pastebėkite
skirtumus ir panašumus. Pamąstykite apie tai.
Dabar suformuluokite nors du klausimus, susijusius su šešiais etapais
paversti troškimą pinigais. Vieną klausimą jums pasufleruos eilėraštis, kuris
ragina kuo daugiau reikalauti iš gyvenimo.
Pritaikykite šį eilėraštį sau. Juk buvo, kad gyvenime nors trumpam
pasijutote karaliais ir reikalavote atitinkamos pagarbos. Prisiminkite tuos
laikus. Tai buvote jūs, ir tai gali atsitikti vėl. Šis jausmas turi grįžti. Iš pradžių
akimirkai, tada – valandai, o galų gale ta būsena taps nuolatinė. Tai tvirto
tikėjimo ir karšto troškimo rezultatas.
Pakartosiu: turtingus jus padaro ne viltis, ne likimas, o tvirtas tikėjimas ir
karštas troškimas.
Kai padarysite perskaityto skyriaus išvadas, pradėkite skaityti kitą
skyrių…
Perskaitykite apie antrąjį žingsnį – apie tikėjimą
Skaitykite neskubėdami, atidžiai, rankoje turėkite pieštuką. Stabtelėkite
ties išvadomis, kurias siūlo autorius. Pabraukite žodžius, frazes. Išskirkite
skliaustais ištisus paragrafus, jei jie pasirodė jums įdomūs.
Jūs perskaitėte apie tikėjimą, apie tą nuostabų proto „chemikalą“, kuris
nukreips jūsų veiksmus turto link. Netrukus sužinosite, kaip siųsti signalus
savo pasąmonei, o tai vienintelis metodas, kuris jūsų troškimą pavers
materialiu ekvivalentu.
Netikėkite sėkme, nes tai viso labo tik atpildas už triūsą. Netikėkite
nesėkme – tai skurdas ir pralaimėjimas, kurį sąlygoja negatyvios mintys ir
pažeista pasąmonė.
Dabar dar kartą perskaitykite penkis teiginius, padedančius ugdytis
pasitikėjimą savimi (jie skyriaus gale). Kiekvieną punktą pakomentuokite
raštu. Tai bus jūsų kelio gairės. Paskui perskaitykite štai šias eilutes:

Jei manai, kad esi nugalėtas, esi nugalėtas.

Jei manai, kad neišdrįsi, tikrai neišdrįsi.
Jei bijai pralaimėti, tu jau pralaimėjęs.
Jei manai, kad esi atstumtas, tu esi atstumtas.

Nes visa ko pradžia

Yra tavo mintys.

Kad pakiltum aukštai,

Svajok drąsiai…
Kad pasiektum tikslą – tikėk savimi.

Gyvenimo kovas ne visada

Laimi stipriausi ir greičiausi…
Dažniausiai laimi tie,
KURIŲ KARŠTAS TIKĖJIMAS!

Parašykite savo išvadas. Palyginkite jas su Napoleono Hilo išvadomis.

Lyginkite ir mąstykite.
Vėl pavartokite žodžius KAS, KĄ, KADA, KUR ir KODĖL,
formuluodami klausimus pagal Hilą. Bent du klausimai turi būti apie tai, kaip
jūs ugdysitės pasitikėjimą savimi.
Įsidėmėkite šį pagrindinį teiginį: Ką žmogus nuolat kartoja, nesvarbu,
gera ar bloga, tuo jis ilgainiui įtiki. Taip pat įsiminkite Emersono žodžius:
Žmogus yra tai, apie ką jis mąsto.
Baigę nagrinėti šį skyrių, imkitės skaityti tolesnį…
Perskaitykite apie trečiąjį žingsnį – apie savitaigą
 Perskaitę šį skyrių išvadas padarysite vėliau. Dabar jūs žinote, kaip
skaityti knygą, kad pažadintumėte savo snaudžiančias proto jėgas.
Pabraukite
Tikrinkite
Apskliauskite
Rašykite savo pastabas
Ką tik sužinojote, kad mūsų pasąmonė primena sodą, kuriame gali išaugti
piktžolės, jei nepasėsime vertingesnių augalų. Pasėti pasąmonėje naudingą ir
vaisingą sėklą galime per savitaigą.
Jūs susipažinote su trimis savitaigos etapais. Atlikite šį nedidelį testą.
Pasitikrinkite: atsakykite į kiekvieną klausimą „taip“ arba „ne“.
Ar būtinai turite sau įsiteigti mintį, kad būsite turtingi? Ar šis teiginys turi
apimti konkrečią datą, kada trokštamą pinigų sumą įsidėsite į kišenę ar banko
sąskaitą?
Ar norint praturtėti būtina lošti loterijoje?
Ar galite užsidirbti pardavinėdami savo paslaugas ar darbo jėgą?
Ar būtina teiginį užrašyti, o gal paprasčiau jį įsiminti?
Perskaitykite šį skyrių dar kartą ir pažiūrėkite, kurie jūsų atsakymai
neteisngi.
Dabar imkitės rašyti „įsidėmėtinas mintis“. Jas surašę perskaitykite Hilo
išvadas ir palyginkite su savosiomis. Apmąstykite tai. Nepagailėkite laiko
pakartotinai perskaityti, jei būtina.
Klausinėkite: KĄ? KUR? KADA? KAS? KAIP? Ištirkite, kada ir kur jūs
praleidote savo progą tik dėl to, kad delsėte veikti. Ir – TAI KUR KAS
SVARBIAU – prisiminkite atvejus, kai jūsų greiti ir ryžtingi veiksmai davė
puikų rezultatą.
Suvokite svarbiausią šio skyriaus idėją: gamta sukūrė žmogų taip, kad jis
gali visiškai kontroliuoti komandas pasąmonei.
Išstudijavę šį skyrių, imkitės kito…
Perskaitykite apie ketvirtąjį žingsnį –
apie specialiąsias žinias
Kaip visus ankstesnius skyrius, šį taip pat skaitykite su pieštuku rankoje,
rašydami pastabas ir mintis. Skaitymo procesas jums jau žinomas: ypatingą
reikšmę reikia skirti tam, kas jums atrodo svarbu.
Šiame skyriuje jūs sužinosite tai, apie ką daugelis neturi supratimo: visos
žinios – tai potenciali jėga, tačiau bendrąsias žinias reikia organizuoti ir
sustiprinti specialiosiomis, taip pat konkrečiais veikimo planais.
Pabandykite atsakyti į šį klausimą:
Kaip manote, ar žmogus su pradiniu išsilavinimu gali uždirbti daugiau nei
išsilavinęs žmogus?
Jeigu į klausimą atsakėte „teigiamai“, perskaitykite šį skyrių dar kartą.
Jame nesakoma, kad geriau būti išsilavinusiam ar atvirkščiai. Esmė ta, kad
reikia įgyti žinių ir jas tikslingai panaudoti.
Baigęs mokyklą ar koledžą žmogus gali toliau lavintis savarankiškai – ne
mažiau veiksmingai. Jis gali įgyti tiek žinių, kiek reikalauja jo profesinė
veikla.
Dar kartą perskaitykite Hilo pateiktą šaltinių sąrašą. Pagalvokite, kuriuo iš
jų naudojotės ar dabar naudojatės. Tinkamas gyvenimo aprašymas sutaupys
jums dešimt sunkaus darbo metų.
Užrašykite savo mintis. Palyginkite su Hilo išvadomis. Apmąstykite
gautus rezultatus.
Kaip visada, klauskite savęs remdamiesi Hilo išvadomis. Formuluokite
klausimus štai taip. Pavyzdžiui, užuot klausę: KUR aš galiu pritaikyti gautas
žinias?, klauskite: KAS iš mano draugų pasiekė puikių rezultatų ir KAIP jis
tai padarė?
Įsidėmėkite šį esminį teiginį: Svarbu ne pačios žinios, o gebėjimas jas
panaudoti praktiškai.
Baigę šį skyrių imkitės kito…
Perskaitykite apie penktąjį žingsnį –
apie vaizduotę
Perskaitykite skyrių apie vaizduotę. Būkite atidūs, turėkite rankoje
pieštuką.
Vaizduotė, kaip žinote, padeda jums sintetinti idėjas arba kurti naujas.
Mums nadinga abejopa veikla, kiekviena savaip. Vaizduotė taip pat padeda
mums susisieti su Aukštesniuoju Protu.
 Coca​Colos sukūrimo istorija – tai ryškus pavyzdys, kuo gali tapti stipraus
troškimo ir idėjos lydinys, paskatintas vaizduotės. Dvasininko, panorėjusio ir
gavusio milijoną dolerių, istorija taip pat liudija vaizduotės jėgą. Jau turbūt
supratote, kad visos geros progos yra šis tas daugiau nei sėkmė ar aplinkybių
sutapimas. Tai visų pirma yra troškimo, tikėjimo ir vaizduotės vaisiai.
Dabar imkitės jau pažįstamos procedūros: užrašykite savo pamąstymus
apie perskaitytą skyrių, palyginkite juos su Hilo išvadomis ir viską
apgalvokite. Ar jūsų ir Napoleono Hilo nuomonės skiriasi? Jeigu taip,
susimąstykite, pabandykite rasti šio skirtumo paaiškinimą.
Klauskite savęs pagal jums žinomą ankstesnę schemą.
Atminkite štai ką: visi „laimingi atvejai“ slypi jūsų vaizduotėje. Raskite
juos.
Suvokę visas šio skyriaus idėjas, skaitykite toliau…
Perskaitykite apie šeštąjį žingsnį –
apie planavimą
Tai ilgas ir svarbus skyrius, jame daug faktų, todėl prie jo teks padirbėti
ilgiau.
Su tuo pačiu pieštuku rankoje įdėmiai perskaitykite šį skyrių, pasibraukite,
rašykite pastabas. Perskaitę iki tos vietos, kur autorius siūlo atsakyti į 28
asmeniškus klausimus, sustokite.
Skyriaus pradžioje autorius kalba apie komandinio darbo privalumus.
Jums paaiškėjo, kad joks žmogus neturi tokios patirties, išsilavinimo, įgimtų
gabumų ir žinių, kurios garantuotų didžiulius turtus be kitų žmonių. Štai
priežastis, dėl kurios reikalinga suburti gerą komandą.
Pralaimėjimas? Kas tai? Paverskite pralaimėjimą sėkmės garantu.
Pralaimėjimas – tai signalas veikti vėl. Bandykite dar kartą, ir jūs pasieksite
tikslą.
Toliau šiame skyriuje autorius kalba apie lyderiavimo paslaptis.
Stabtelėkite. Išnagrinėkite visus vienuolika punktų. Pagalvokite ir įvertinkite
savo galimybes būti lyderiu. Pasinaudokite penkių balų sistema. Pavyzdžiui,
jeigu jūs savo savikontrolę vertinate „vienetu“, tai reiškia savikontrolės stoką;
„penketas“ rodo tos ar kitos savybės tobulumą. Turėkite omeny, jog ateityje
panašiai sumuosite rezultatus ne kartą. Todėl savo savybes vertinkite realiai.
 1. Drąsa: ?
2. Savikontrolė: ?
3. Aštrus teisingumo jausmas: ?
4. Sprendimų tikslumas: ?
5. Planų tikslumas: geras vadovas turi planuoti savo darbą ir baigti savo
planus: ?
6. Įprotis padaryti daugiau, negu kad yra mokama: ?
7. Maloni asmenybė: ?
8. Atjauta ir supratimas: ?
9. Visų subtilybių išmanymas: ?
10. Atsakomybė: ?
11. Bendradarbiavimas: ?
Atkreipkite dėmesį į lyderių pralaimėjimo priežastis. Jų Hilas mini
trisdešimt vieną. Išanalizuokite jas. Kai žinosite, kodėl lyderiai kartais patiria
nesėkmę, jums bus lengviau nekartoti jų klaidų. Susipažinę su pralaimėjimo
priežasčių sąrašu, pasižymėkite, kurios kliudo jums.
Nusibraižykite tokią nesudėtingą lentelę ir surašykite į tą ar kitą stulpelį
lyderių nesėkmių priežastis.
Būdingos man
……………………………………..
Nebūdingos man
……………………………………..
Baigę peržiūrėkite stulpelį Būdingos man ir padalykite tą sąrašą į dvi dalis.
Šias galiu ištaisyti
……………………………………..
Šių negaliu ištaisyti
……………………………………..
Tačiau prieš perkeldami vieną ar kitą eilutę į stulpelį Šių negaliu ištaisyti,
padrąsinkite save žodžiais: „Aš privalau tai padaryti.“ Ir įsitikinsite, jog nėra
jau taip blogai.
O dabar puslapis, kuriame Napoleonas Hilas siūlo atsakyti į dvidešimt
aštuonis labai asmeniškus klausimus. Atsakydami į dvidešimt aštuntąjį
klausimą gerai pamąstykite. Kiekviena minutė, sugaišta ieškant atsakymo į šį
klausimą, vėliau gali virsti dideliais pinigais.
Į visus klausimus atsakykite raštu. Atsakymus rašykite į knygos gale
esančius tuščius puslapius.
Įsitikinkite, kad į knygos tekstą jūs taip pat atidžiai įsigilinote kaip ir į
klausimus bei testus. Jei taip, jums nebūtina užrašyti savo įsidėmėtinų
minčių. Tik perskaitykite daktaro Hilo išvadas ir suvokite jų reikšmę.
Vadovaukitės štai šia idėja: pinigai nemoka judėti, kalbėti arba galvoti,
bet jie „girdi“ trokštančiojo juos gauti šauksmą!
Skaitykite toliau…
Perskaitykite apie septintąjį žingsnį –
apie sprendimą
Kadangi jau perskaitėte visą Mąstyk ir būk turtingas knygą, tai jau žinote,
kaip rasti svarbiausias kiekvieno skyriaus vietas. Nuo šiol nebepriminsiu
konkrečių veiksmų, o tik aptarsiu instrukcijas, ar rekomendacijas, kurios
padės įsisąmoninti informaciją.
Svarbiausia šioje dalyje yra pasakojimas apie Jungtinių Amerikos Valstijų
gimimą ir apie Nepriklausomybės Deklaracijos pasirašymo aplinkybes. Labai
atidžiai perskaitykite šią istoriją. Joje slypi kur kas gilesnė ir svarbesnė idėja,
nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Iš esmės čia kalbama apie drąsų
ryžtingų žmonių sprendimą.
Ką reiškia sprendimas? Ar jūsų charakteris tvirtas? Ar sugebate nuspręsti,
esant sudėtingoms aplinkybėms? O kaip jūsų draugai, artimieji, kolegos? Ar
galite pasimokyti iš kitų ir savo patirties?
Sudarykite dešimties savo pažįstamų sąrašą, kurie ryžtingi arba atvirkščiai
– neryžtingi.
1. ………………………………………………………………………..
2. ………………………………………………………………………..
3. ………………………………………………………………………..
4. ………………………………………………………………………..
5. ………………………………………………………………………..
 6. ………………………………………………………………………..
7. ………………………………………………………………………..
8. ………………………………………………………………………..
9. ………………………………………………………………………..
10. ………………………………………………………………………..
Kokie yra šių žmonių laimėjimai? Ar jiems sekasi? Atkreipkite dėmesį,
kiek kartų ryžtingumas sutapo su laimėjimu. Jūs iš karto tai pastebėsite.
Dabar padarykite išvadas: užrašykite savo įsidėmėtinas mintis,
susipažinkite su daktaro Hilo vertinimu, sudarykite klausimus taip, kaip ir
kituose skyriuose.
Nepraleiskite svarbiausio: kiekvienas stiprus žmogus turi vidinės
stiprybės.
Jeigu pasirengę, tęskite…
Perskaitykite apie aštuntąjį žingsnį –
apie atkaklumą
Šį skyrių nagrinėkite pagal schemą, kuri buvo naudota praeituose
skyriuose.
Pastebėkite, jog atkaklumas ir sugebėjimas daryti sprendimus yra labai
giminingos savybės, nuo jų ir priklauso sėkmė. Sprendimas negali būti
tvirtas, jei žmogui trūksta atkaklumo.
Autorius knygoje ne kartą mini „pinigų sąmonės“ sąvoką. Žinokite, jog
skurdas aplanko tuos, kurių protas suvokia jį kaip būtinybę, o pinigai plaukia
pas tuos, kurie išsiugdė „pinigų sąmonę“. Kad suprastum, jog esi neturtingas,
nereikia ypatingų pastangų, o kad išsiugdytum pinigų sąmonę, teks nemažai
padirbėti su savo pasąmone. Reikia žinoti, kad jus valdo pasąmonė; sąmonė
– tai pasąmonės pavaldinys, kuris vykdo įsakymus. Tačiau ilgai ir
primygtinai kartodami jūs galite išsakyti savo norus, kuriuos ji privalės
vykdyti.
Perskaitykite šį skyrių dar kartą. Čia daug naujos informacijos. Jei kas
nors neaišku, perskaitykite ankstesnius skyrius ir raskite visus reikiamus
atsakymus.
Susikaupę perskaitykite pranašo Mahomedo istoriją… Ji, kaip ir
Nepriklausomybės Deklaracijos istorija, turi paslėptą prasmę.
Dabar paimkite pieštuką ir parašykite penkis pavyzdžius, kurie apibūdintų
jūsų „pinigų sąmonę“ – ar turite ją išsiugdę, ar ne. Jei patys nieko panašaus
negalite prisiminti, aprašykite savo pažįstamų „pinigų sąmonę“.
Beje, autorius jokiu būdu netvirtina, kad viskas gyvenime turi būti
matuojama pinigais. Mes stengiamės būti savo likimo šeimininkai ir jeigu
nusprendžiame tapti turtingi, tokie ir tampame.
Baigdami šį skyrių užrašykite savo įsidėmėtinas mintis pagal jums jau
žinomą schemą.
Atsiminkite: silpni norai – menki rezultatai, karštas troškimas – didelis
tikslas.
Jei atlikote visą užduotį, eikime toliau…
Perskaitykite apie devintąjį žingsnį –
apie komandos jėgą
Su pieštuku rankoje (jau nereikėtų šito priminti!) grįžkite į devintąjį
skyrių. Šis skyrius – apie komandos jėgą. Jūs įsitikinsite begalinėmis
„kolektyvinio proto“ galimybėmis, kurios ne vienam atnešė turtus.
Endriu Karnegis turėjo sau pavaldžią penkiasdešimties žmonių komandą.
Tačiau net ir su gerokai mažesne komanda galima siekti puikių rezultatų.
Štai keletas rekomendacijų, kaip geriau išnaudoti komandos galimybes:
1. Suburkite tris keturis patikimus draugus. Įsitikinkite, kad jūsų santykiai
darnūs. Susitarkite, jog pagrindinis jūsų sąjungos tikslas – sąmonės ir dvasios
ugdymas.
2. Venkite pokalbių apie politiką, religiją ir visų su tuo susijusių
problemų. Jūsų tikslas – padėti vienas kitam, gilinti žinias, didinti patirtį.
Venkite pokalbių, kurie galėtų sužlugdyti darnius santykius.
3. Būkite atviri. O viskas, apie ką jūs kalbatės tarpusavyje, turi būti
paslaptis.
4. Palaipsniui į komandą įtraukite daugiau narių.
5. Kadangi kiekvienas komandos narys gali turėti savo nuomonę, turite
susitarti, kas tai yra sėkmė. Galite pasiremti šioje knygoje aprašytais
principais, nes jie padėjo daugeliui.
 6. Komandos vadovas turi nuolat keistis. Jo pareiga – kontroliuoti
kalbėtojų laiką, skatinti nuoširdžius pasisakymus.
7. Turėkite tikslą, kuris būtų prasmingas ne tik komandos nariams, bet ir
kitiems žmonėms.
Primename labai svarbų dalyką: skurdą prisišaukti kur kas lengviau nei
turtą. Pažvelkite į savo proto slaptavietes ir ten rasite neišsemiamą „jėgos
šaltinį“. Turtą jums garantuos karštas troškimas, tikėjimas ir atkaklumas. Šios
savybės padės jums išsiugdyti „pinigų sąmonę“.
Padarykite savo išvadas ir palyginkite jas su Hilo išvadomis.
Pakartosime: skurdą prisišaukti kur kas lengviau nei turtą.
Įsidėmėkite štai ką: siekdami tikslų, jūs galite naudotis ne vien savo protu.
Pasirengę gilintis toliau? Tęskime!
Perskaitykite apie dešimtąjį žingsnį –
apie sekso energijos paslaptis
Perskaitę šį skyrių išanalizuokite jį pagal jums žinomą schemą.
Ar jūs sutinkate su pagrindine šio skyriaus idėja?
Ar pastebėjote, kad sėkmės lydimi žmonės seksualiai patrauklūs? Jūs
perskaitėte apie tris tikslus, kurių siekti padeda seksas.
Seksualinė emocija, nukreipta tinkama linkme, yra motyvacinė jėga, kuri
žadina fantaziją, narsą, atkaklumą, kūrybiškumą.
Sekso jėga – vienas iš stimulų, į kuriuos reaguoja mūsų sąmonė. Jums
pateikiamas šių stimulų – gerų ir blogų – sąrašas. Išbraukite tuos, kurie, jūsų
nuomone, įtraukti į sąrašą per klaidą. Baigę šį darbą patikrinkite jį pagal
atsakymus, kuriuos jūs rasite šiame skyriuje.
Teigiamų stimulų veikiamas protas sugeba daugiau. Kaip sustiprinti
teigiamų stimulų poveikį? Pirmiausia reikia lavinti kūrybinę vaizduotę –
šeštąjį pojūtį, – genialių sprendimų šaltinį, kuris visiems pasiekiamas.
Jokiu būdu nemanykite, kad seksualinė transformacija, arba seksualinės
energijos pakeitimas, reiškia susilaikymą nuo sekso. Autorius kalba apie tai,
kad seksu nereika piktnaudžiauti. Pastebėkite, kad daugelis žmonių
didžiausias gyvenimo pergales pasiekia persiritę per penkiasdešimties metų
ribą. Patirtis, žinoma, labai svarbu, bet šio amžiaus žmogus sėkmingiau
kontroliuoja savo seksualinius geismus. Tai didina jo protinius sugebėjimus ir
praplečia vaizduotę. Jūs sutiksite, kad pagrindinis vyrų motyvas – tai noras
patikti moteriai!
O dabar pagalvokite apie išvadas ir klausimus. Schema jums jau žinoma.
Nepraleiskite šio skyriaus pagrindinės minties: visų gėrybių šaltinis jums
pasiekiamas.
Tęskime toliau…
Perskaitykite apie vienuoliktąjį žingsnį –
apie pasąmonę
Štai pagrindinė šio skyriaus mintis:
Jūs galite savo pasąmonei įteigti bet kokį planą, mintį ar tikslą, kurį
aistringai trokštate paversti jo fiziniu ar piniginiu atitikmeniu.
Autorius apie tai kalba ne atsitiktinai. Jis primena šią tiesą ir pabrėžia jos
svarbą.
Pasąmonė veikia ir dieną, ir naktį. Jei jums nepavyks įteigti jai stipraus
troškimo, ją gali paveikti neigiami impulsai, tada ir rezultatas gali būti
neigiamas.
Viskas prasideda nuo minties impulso. Pasąmonė jautri toms mintims,
kurios nuspalvintos emocijomis. Dabar prisiminkime, kokios yra teigiamos ir
neigiamos emocijos.
Teigiamos ir neigiamos emocijos pasąmonėje vienu metu nesireiškia.
Pasistenkite, kad joje dominuotų teigiamos emocijos, tada jos padės jums
visose veiklos srityse. Pakartokime esminę frazę:
Jūs galite savo pasąmonei įteigti bet kokį planą, mintį ar tikslą, kurį
aistringai trokštate paversti jo fiziniu ar piniginiu atitikmeniu.
Ir vėl išvados. Galvokite. Lyginkite. Klauskite. Atsakykite. Prie kiekvieno
skyriaus dirbkite tol, kol jame pateikiama informacija taps jūsų esybės
dalimi. Jūs pasirengę? Supratote šį skyrių? Jei taip, tęskime…
Perskaitykite apie dvyliktąjį žingsnį –
apie smegenų veiklą
Šiame skyriuje autorius kalba apie tuos paslaptingus procesus, kurių
negalima pamatyti, pajusti ar paliesti. Tai yra mūsų smegenų veikla.
Žmogaus smegenys pasižymi tokiomis galimybėmis, kad gali pranokti net
patį galingiausią kompiuterį. Be to, nepamirškite štai ko: kompiuteris
nesugeba naudotis kūrybine vaizduote. Ta savybė būdinga tik žmogui.
Pasąmonė veikia kaip smegenų imtuvas ir siųstuvas. Tai ji atsakinga už
telepatijos reiškinį – tai įrodyta tyrimais. Mus kontroliuoja nematomos ir
nesuvokiamos jėgos, vis dėlto tos jėgos yra gamtos dalis.
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad visa tai menkai susiję su turtu. Tačiau
įsigilinkite dar kartą, ir jūs atrasite pagrindinę idėją: …Žemėje esama
paslaptingos jėgos, kuri priverčia dygti grūdą, kuri nukreipia upes
vandenyno link… kuri aprūpina mus visa kuo, ko mums reikia. Prie tos jėgos
mes prisiliečiame per savo smegenis.
Ši frazė susijusi su esmine visos knygos idėja: KĄ PROTAS SUMANO,
TĄ JIS GALI IR PASIEKTI.
Tad jūsų sėkmė, sveikata, apskritai visas jūsų gyvenimas priklauso nuo
proto.
Šiuo atveju nebūtina formuluoti konkrečių įsidėmėtinų minčių,
paprasčiausiai atpasakokite skyrių.
Tęsiame…
Perskaitykite apie tryliktąjį žingsnį –
apie šeštąjį pojūtį
Artėdami prie pabaigos perskaitykite apie paskutinį žingsnį kelyje į turtą.
Nepamirškite pasibraukti svarbiausių minčių. Atkreipkite dėmesį į daktaro
Hilo pasitarimus su savo „nematomais konsultantais“. Tai yra jo vaizduotės
vaisius, tačiau įsivaizduojami patarėjai padėjo jam siekti sėkmės.
Ar norėtumėte turėti didžiausių protų „tarybą“? Kiekvienas gali ją
„susikurti“. Tokią „tarybą“ turintis žmogus pranoksta savo kolegas. Jūs patys
galite pasirinkti savo įsivaizduojamos „tarybos“ narius. Tai gali būti žinomi
valstybės veikėjai,finansininkai, menininkai. Rinkitės labai rimtai.
Daktaras Hilas sako: Dabar jūs prisilietėte prie nepažintos jėgos, kuri
nepasiekiama daugeliui žmonių.
Formuluodami savo išvadas daugiausia dėmesio skirkite nuojautai.
Prisiminkite tuos atvejus, kai „nepažinta“ jėga įspėdavo apie pavojų, galbūt
tai ir buvo šeštasis pojūtis. Jis jus aplankė tada, kai jo labiausiai reikėjo.
 Paskutinis skyrius – apie baimes. Jame jūs rasite patarimų, kaip atsikratyti
šešių pagrindinių baimių. Taip pat jums siūlomi testai padės pasiruošti
„Veiksmų vadovo“ egzaminų sesijai.
Tuo skyriumi ir baigiama knyga Mąstyk ir būk turtingas. Jūs pasirengę?
Perskaitykite apie šešias baimės formas
Perskaitę šį skyrių jūs turbūt įsitikinote, kad baimė – tai būsena, kurią
protas gali kontroliuoti. Gamta apdovanojo žmogų gebėjimu kontroliuoti
mintį. Tik nedaugelis ugdo šį sugebėjimą, bet praktika ir tikėjimu
pasiekiamas puikus rezultatas.
Kokios šešios pagrindinės baimės formos? Surašykite jas:
1. ………………………………………………………………………..
2. ………………………………………………………………………..
3. ………………………………………………………………………..
4. ………………………………………………………………………..
5. ………………………………………………………………………..
6. ………………………………………………………………………..
Dabar atsiverskite knygą ir pasitikrinkite, ar teisingai atsakėte.
Analizuodami savo baimes jūs pamatysite, kad, be kita ko, bijote skurdo.
Kokie charakteringi šios baimės simptomai? Išvardinkite juos.
Pasitikrinkite. Jūs jau skaitėte apie šiuos simptomus, bet perskaitykite dar
kartą.
Ar jūs bijote kritikos? Ši baimės forma atima iniciatyvą, slopina
vaizduotę. Nuolatinėmis kritinėmis pastabomis tėvai išugdo vaikams
nevisavertiškumo kompleksą. Tai tikras nusikaltimas. Galbūt ir jūs vaikystėje
dėl to kentėjote, bet šias problemas galima įveikti. Išvardykite septynis
kritikos baimės simptomus.
Kaip įprasta, pasitikrinkite pagal knygą. Nesustodami keliaukime toliau.
Pažiūrėsime, ar jūs tikrai gerai prisimenate ligos baimės simptomus.
Patikrinkite savo atsakymus. Dabar matote, kaip panašūs simptomai gali
paveikti žmogaus gyvenimą. Pavyzdžiui, kaip nerimas gali neigiamai
pasireikšti įvairiose žmogaus veiklos srityse.
Kokie yra meilės praradimo simptomai?
 Įsitikinkite savų atsakymų teisingumu. Tęsiame. Kokie yra senatvės
baimės simptomai?
Pasitikrinkite, ar atsakėte teisingai. Kita užduotis: prisiminkite mirties
baimės simptomus.
Įsitikinkite atsakymų teisingumu, paimkite šešias korteles ir kiekvienoje
įrašykite vieną simptomų grupę. Išdėliokite korteles ant stalo, sumaišykite
jas. Atkreipkite dėmesį, kaip susijusios skirtingos baimės formos, kaip jos
„uždengia“ viena kitą. Jūs įsitikinsite, kad pagrindinė baimė gali turėti
daugiau nei vieną vardą ir daugiau nei vieną būdą veikti žmogaus protą.
Nerimas – tai savotiška baimės forma, proto būsena, kurios pagrindas –
baimė. Nerimą padeda įveikti ryžtas.
Dar viena blogybė – pernelyg didelis imlumas neigiamam aplinkos
poveikiui. Patikrinkite, ar jums tai būdinga. Jums pagelbės egzaminų skyriuje
pateikta medžiaga.
Prieš atsakydami į šiame skyriuje pateiktus Hilo klausimus užsirašykite
savo „įsimintinas mintis“. Palyginkite savąjį ir autoriaus variantus.
Apgalvokite abu variantus ir galimus jų skirtumus. Sugalvokite penkis šešis
klausimus, kurie būtų susiję su įvairiausių pasiteisinimų sąrašu. Ypatingą
dėmesį atkreipkite į pasiteisinimus, kuriuos pabraukėte skaitydami knygą.
O dabar jau galime atsakinėti į klausimus. Atsakykite labai rimtai. Iš
pradžių atsakinėkite greitai, tik perskaitę. Paskui į tuos pačius klausimus
atsakykite po trijų dienų, bet jau vadovaudamiesi „Veiksmų vadovu“, kur jie
paprasčiausiai perspausdinti. Palyginkite atsakymus. Galimas daiktas, kad kai
kurie atsakymai bus skirtingi. Pagalvokite, kodėl taip atsitiko? Kas paveikė
jūsų atsakymus?
Prieš atsakydami pagalvokite
Ar dažnai skundžiatės bloga savijauta? Jei taip, kodėl?
Ar priekabiaujate dėl menkiausių smulkmenų?
Ar dažnai dirbdami klystate? Kodėl?
Ar bendraudami būnate agresyvūs?
Ar kalbate sarkastiškai?
Ar vengiate bendrauti su žmonėmis?
Ar dažnai kenčiate dėl savo neryžtingumo? Kodėl?
 Ar gyvenimas atrodo betikslis, o ateitis – juoda?
Ar jums patinka jūsų darbas? Kodėl?
Ar dažnai savęs gailitės? Kodėl?
Ar pavydite tiems, kurie už jus pranašesni?
Apie ką dažniau galvojate: apie sėkmę ar apie nesėkmę?
Ar su metais auga jūsų pasitikėjimas savimi?
Ar mokotės iš savo klaidų?
Ar gali jūsų giminės arba pažįstami priversti jus jaudintis? Kodėl?
Ar dažnai liūdite?
Kas jus labiausiai įkvepia? Kodėl?
Ar pasiduodate neigiamiems poveikiams, kurių būtų galima išvengti?
Ar esate abejingi savo išvaizdai? Kodėl?
Ar mokate atsikratyti nerimo ir rūpesčių?
Jei galvotumėte kitų žmonių mintimis, ar pavadintumėte save
„silpnavaliu“?
Kas jus erzina? Ar mokate susitvardyti?
Ar „skandinate“ savo problemas alkoholyje? Jeigu taip, kodėl
neatsikratote žalingų įpročių?
Ar prie jūsų kas nors priekabiauja? Kodėl?
Ar turite konkretų, aiškų tikslą? Kokį? Kokias priemones naudojate
siekdami šio tikslo?
Ar jaučiate kurią nors iš šešių pagrindinių baimių? Kurią?
Ar pajėgiate atsitverti nuo neigiamo aplinkos poveikio?
Ar imatės savitaigos, idant susikeltumėte pozityvią sąmonės būseną?
Ar lengvai pasiduodate aplinkinių žmonių įtakai?
Ar šiandien sužinojote ką nors nauja?
Ar drąsiai sutinkate nemalonumus?
Ar analizuojate savo klaidas ir pralaimėjimus? Ar laikote tai nenaudingu
užsiėmimu?
Ar galite nurodyti tris didžiausias savo silpnybes? Ką darote, kad jų
atsikratytumėte?
Ar artimieji kreipiasi į jus pagalbos, kai jiems kyla rūpesčių?
Ar būna, kad neigiamai veikiate kitus žmones?
Kokie žmonių įpročiai jus labiausiai erzina?
Ar patys susidarote nuomonę, ar pasiduodate įtaigai?
Ar jūsų profesija žadina tikėjimą ir viltį?
Ar galėtumėte įveikti visas baimes?
Ar jų išvengti jums padeda religija?
Ar išgyvenate dėl kitų žmonių nesėkmių? Jei taip, kodėl?
Ką galite savo draugams pasakyti apie save?
Ar būna, kad su vienais žmonėmis jums sekasi bendrauti, o kiti jus erzina?
Ar būna, kad jūsų geriausias draugas staiga virsta priešu?
Ar jūsų padėjėjai protingesni ar kvailesni už jus?
Kiek laiko per parą jūs skiriate:
darbui
miegui
poilsiui
savišvietai
iššvaistote
Kurie iš jūsų pažįstamų jus padrąsina;
perspėja;
atvėsina jūsų įkarštį?
Kas jums kelia daugiausiai rūpesčių? Kodėl tai pakenčiate?
Ar jūs nesvarstę paklausote kitų patarimo, ar pirmiausia kruopščiai
analizuojate jų motyvus?
Ko labiausiai norite? Kodėl?
Ar visada baigiate pradėtus darbus?
Ar jums daro įspūdį kitų žmonių verslo pasiekimai, titulai, visuomeninė
padėtis, turtai?
Ar jus jaudina kitų nuomonė?
 Ar stengiatės įtikti žmonėms dėl jų visuomeninės arba finansinės
padėties?
Koks žmogus, jūsų nuomone, vertas didžiausios pagarbos ir įvertinimo?
Kiek laiko atsakinėjote į šiuos klausimus? (Kad nuoširdžiai atsakytumėte į
visus klausimus, jums prireiks geros dienos.)
Jeigu nuoširdžiai atsakėte į visus klausimus, tai dabar žinote apie save
daugiau nei dauguma žmonių. Išstudijuokite šiuos klausimus: kelis mėnesius
kiekvieną savaitę prie jų grįžkite. Jei nesate įsitikinę kai kurių atsakymų
teisingumu, pasitelkite pagalbon žmogų, kuriuo pasitikite ir kuris neturi
dingsties jums pataikauti. Į save pažvelkite jo akimis. Rezultatai jus
apstulbins.
 PATIKRINKITE SAVO SUGEBĖJIMUS PRATURTĖTI

Egzaminai
Visos užduotys, kurias rasite šiame skyriuje, skirtos gerai pasirengusiems
skaitytojams. Jie turi būti atlikę šiuos darbus:
1. Atidžiai perskaitę knygą.
2. Atlikę „Veiksmų vadovo“ užduotis.
Jei taip, vadinasi, esate pasirengę kitiems testams ir užduotims.
Atsakykite į klausimus ir atlikite užduotis tokia pat tvarka, kaip nurodyta
„Vadove“. Kai kada pastebėsite, kad medžiaga visiškai ar iš dalies sutampa
su knygos Mąstyk ir būk turtingas tekstu. Tačiau jūs turite atsakinėti į
klausimus taip, tarsi matytumėte juos pirmą kartą. Vykdykite visus
nurodymus.
Pirmasis egzaminas
Perskaitykite kiekvieną knygos Mąstyk ir būk turtingas puslapį.
Pabraukite paantraštes, surašykite jas atskirose kortelėse.
Išdėliokite korteles ant stalo. Dar kartą perskaitykite pavadinimus.
Išrinkite tas korteles, kurios jums pasirodys svarbiausios. Kiekvienas žmogus
gali išrinkti skirtingas korteles. Nepasiduokite kitų įtakai, išrinkite tai, kas
jums svarbiausia. Jei per valandą jūs negalite nieko išrinkti, atidėkite
egzaminą kelioms dienoms, tada mėginkite vėl. (Kiti penki egzaminai
pateikti lentelių forma toliau. Pereikite dabar iš karto prie jų)
Antrasis egzaminas: baimė
Žemiau išvardyta dešimt baimės priežasčių. Nemėginkite savęs „kaltinti“
viena ar kita baime. Paprasčiausiai pagalvokite, ar jos kaip nors su jumis
susijusios?
 Įvertinkite kiekvieną priežastį trijų balų sistema. Jei jums atrodo, kad
rezultatas tarpinis, galite vertinti trupmenomis: 1,5 ar 2,5. Peržiūrėję visas
priežastis, susumuokite rezultatą.
 Trečiasis egzaminas: kaltė
Žemiau išvardytos kaltės jausmo priežastys.
 Įvertinkite kiekvieną priežastį trijų balų sistema. Jei jums atrodo, kad
rezultatas tarpinis, galite vertinti trupmenomis: 1,5 ar 2,5. Peržiūrėję visas
priežastis, susumuokite rezultatą.
 Ketvirtasis egzaminas: antagonizmas
Patyrinėkite antagonizmo priežastis.
 Įvertinkite kiekvieną priežastį trijų balų sistema. Jei jums atrodo, kad
rezultatas tarpinis, galite vertinti trupmenomis: 1,5 ar 2,5. Peržiūrėję visas
priežastis, susumuokite rezultatą.
 Penktasis egzaminas: pasitikėjimas savimi
Šiame egzamine galima patikrinti pasitikėjimo savimi faktorius.
 Įvertinkite kiekvieną priežastį trijų balų sistema. Jei jums atrodo, kad
rezultatas tarpinis, galite vertinti trupmenomis: 1,5 ar 2,5. Peržiūrėję visas
priežastis, susumuokite rezultatą.
 Šeštasis egzaminas: asmenybės branda
Žemiau išvardyta dešimt nesugebėjimo tapti brandžia asmenybe
priežasčių. Įsigilinkite į šiuos neigiamus veiksnius ir patikrinkite, kurie jus
labiausiai veikia.
 Įvertinkite kiekvieną priežastį trijų balų sistema. Jei jums atrodo, kad
rezultatas tarpinis, galite vertinti trupmenomis: 1,5 ar 2,5. Peržiūrėję visas
priežastis, susumuokite rezultatą.
 Skaičiuojame taškus
Štai jūs laikėte dar penkis egzaminus, kurių kiekvienas susideda iš
dešimties punktų. Kaip suskaičiuoti taškus? Didžiausias taškų skaičius už
kiekvieną egzaminą – 50; didžiausias bendras rezultatas – 250; vidutinis
taškų skaičius – 25; vidutinis bendras rezultatas – 125.
Kadangi svarbiausias yra bendras rezultatas, todėl taškus reikia skaičiuoti
tik po visų egzaminų. Kai suskaičiuosite taškus, nedarykite išvadų išlaikiau
arba neišlaikiau. Svarbiausias dalykas – PAMATYTI SAVE.
 Asmeninių savybių grafikas
Prisiminkite, kokios savybės būdingos lyderiams. Ar turite jas? Įvertinkite
save penkių balų sistema. Nubraižykite grafiką, kaip parodyta pavyzdyje
toliau.

Pabandykite nubraižyti tokius kiekvieno egzamino grafikus. Vertindami

vieną ar kitą savo savybę, pažymėkite skrituliuką po tuo balu, kurį laikote
jums tinkančiu. Paskui sujunkite skrituliukus taip, kaip parodyta pavyzdyje.
Iš pradžių prie šių grafikų grįžkite kiekvieną mėnesį, paskui – kartą per
metus. Taip darykite tol, kol grafikas taps tiesia linija dešiniame krašte po
skaičiumi 5. Tai padaryti jums padės asmeniniai įsipareigojimai.
Asmeniniai įsipareigojimai
Aš tirsiu savo baimes.
Aš pasitelksiu specialistą, kuris valdo situaciją ir išmokys mane tokioje
situacijoje veikti.
Ieškosiu išmintingų patarimų.
Aš liausiuos delsti ir pradėsiu veikti.
Visada turėsiu atsarginį veiksmų planą.
Stengsiuos neprarasti ramybės ir kantrybės.
Aš neapkalbinėsiu.
 Susidraugausiu su tuo žmogumi, kurio nuomonei nepritariu.
Valdysiu savo pyktį.
Nepavydėsiu kitiems.
Aš įveiksiu pavyduliavimą.
Pasistengsiu neapykantą pakeisti meile ir supratimu.
Aš išmoksiu ilsėtis.
Aš išmoksiu atleisti.
Aš stengsiuosi išlaikyti gerą fizinę formą.
Aš nuolatos tikrinsiuos sveikatą.
Aš neišgyvensiu dėl savo fizinių trūkumų. Suvoksiu, kad jų nepaisydami
daugelis sulaukė sėkmės.
Aš daug skaitysiu.
Pašalinsiu savo išsilavinimo spragas.
Daugiau dėmesio skirsiu savo manieroms ir aprangai.
Aš dalyvausiu diskusijose.
Aš įprasiu kalbėti garsiai ir aiškiai.
Aš laiku ir gerai vykdysiu visas savo užduotis.
Aš padėsiu kitiems.
Nesigirsiu savo pasiekimais.
Aš niekam nepiršiu savo nuomonės.
Gerbsiu save.
Gerbsiu kitus.
Aš numatysiu aiškų tikslą, sudarysiu planą tam tikslui pasiekti.
Aš atsikratysiu kaltės jausmo, susijusio su seksu.
Mylėsiu save.
Ypatingas patikrinimas
Daugelis žmonių nuleidžia rankas būdami visai netoli tikslo, jiems
nepakanka žinių ir sugebėjimų. Vienas tokių – tai sugebėjimas greitai skaityti
ir atsiminti tai, kas perskaityta. Šis sugebėjimas labai svarbus, nes ir
pirmokai žino: žinojimas – jėga. Taigi greito skaitymo įgūdžiai labai svarbūs.
Pateikiame keletą patarimų tiems, kurie nori išmokti greitai skaityti.
Pasiruošimas. Su šiuo etapu jūs jau šiek tiek susipažinote. Jo esmė ta, kad
skaitytojas prieš skaitydamas tekstą turi peržiūrėti turinį, antraštes; perversti
teksto puslapius, pastebėti autoriaus išskirtas frazes bei žodžius.
Teksto anotavimas. Anotavimo esmė ta, kad skaitant tekstą reikia rašyti
pastabas, pabraukti pagrindinius žodžius, sakinius, frazes. Svarbu įsiminti
žymimus žodžius ir užrašomas mintis.
Skaitydami nejudinkite galvos, nesekite pirštu, nekrutinkite lūpų. Skaitant
turi judėti tik akys, nes tik jos gali suspėti paskui lekiančią mintį. Visi kiti
judesiai sulėtina skaitymą.
Žiūrėkite į eilutės vidurį. Priklausomai nuo to, kaip atidžiai jums reikia
susipažinti su tekstu, galite skaityti eilučių viduriu, akis pakreipdami truputį į
dešinę ir į kairę. Pabandykite, jūs nustebsite, kad viską suprantate.
Skaitykite frazes. Tam reikia praktikos. Tačiau iš pradžių jūs pastebėsite,
kad tekstas sudarytas iš pažįstamų frazių, pavyzdžiui, tam reikalinga praktika.
Tokių frazių jums nereikia skaityti, juk ir taip jas gerai žinote.
Pirmosios ir paskutinės pastraipos dėsnis. Iš patirties žinoma, kad teksto
esmė slypi pirmojoje ir paskutinėje pastraipose. Pirmoji kiekvieno straipsnio
pastraipa atsako į klausimus: KAS, KUR, KADA, KODĖL ir KAIP.
Klauskite; ieškokite atsakymų. Skaitant turi kilti klausimų, į kuriuos
atsakymus rasite gilindamiesi į tekstą. Svarbiausia ne šiaip skaityti, o galvoti,
ką ir apie ką skaitote.
Savaime suprantama, kad greitas skaitymas – praktikos rezultatas.
Yra ir kitų įgūdžių, padedančių siekti sėkmės. Štai jie: spausdinimas
mašinėle, buhalterinės apskaitos pagrindai, psichologijos pagrindai, finansų ir
bankininkystės pagrindai, valdžios ir įstatymų žinojimas, oratorinis menas,
užsienio kalbų mokėjimas, pažintis su menais, muzika, muitinės taisyklių
žinojimas, šiuolaikinių technologijų pažinimas, atminties lavinimas,
mokėjimas naudotis kompiuteriu ir bibliotekomis.
Paskutinė instrukcija: apžvalga
Jūs perskaitėte Napoleono Hilo knygą Mąstyk ir būk turtingas, įsigilinote į
visus nurodymus, klausėte patarimų, laikėte visus egzaminus. O dabar
atsigręžkite atgal! Apžvelkite savo pasiekimus!
 Kai kurie žmonės nemato jokios prasmės grįžti prie tekstų ir grafikų,
nebando kartoti egzaminų, gilinti žinių. Kiti elgiasi atvirkščiai – nuolat grįžta
prie išeito kurso. Žinokite štai ką: kiekviena papidomai sugaišta minutė prie
šios knygos jums virs tūkstančiais dolerių!
Už jus niekas negalvos. Niekas neveiks už jus. Ir niekas nelaimės!
Džiaukitės tuo!
Knyga Mąstyk ir būk turtingas padėjo daugybei žmonių. Joje jūs rasite
visus patarimus ir paslaptis, kurių reikia, kad jums taptų įmanomi patys
didžiausi tikslai!
Pabaiga.