Verslo ciklai,jų

priežastys, indikatoriai
 Kas yra verslo ciklas?
Verslo ciklai yra visuminės šalių ekonominės
veiklos svyravimų tipas, kurie gimsta daugiausiai
įmonėse. Ciklas susideda iš plėtros, kurį vyksta
maždaug tuo pat metu daugelyje ekonominių
veiklų, ir po jos einančio panašaus bendrojo
nuosmukio, lėtėjimo ir atsigavimo, kuris virsta kito
ciklo plėtros faze. Ši pokyčių seka yra nuolat
pasikartojanti, tačiau neperiodinė - verslo ciklų
trukmė svyruoja nuo daugiau nei vienerių metų iki
dešimties ar dvylikos metų.
 Periodinis makroekonominių dydžių kitimas
yra vadinamas konjunktūriniais svyravimais
 “Conjunctura” daikto būklė, laiko santykis
 Konjunktūriniai svyravimai gali būti:
 ILGALAIKIAI (vystymosi, plėtros tendencija
per ilgą laiko tarpą)
 SEZONINIAI (daugeliui ekonomikos
procesų būdingas sezoniškumas, žemės
ūkis, žvejyba statyba, turizmas). Tai daro
įtaką tokiems rodikliams kaip apyvarta,
užimtumas, pelnas.
 CIKLINIAI SVYRAVIMAI.
Nuolatiniai nacionalinio produkto gamybos ir
vartojimo pakilimai ir smukimai ilaglaikės
tendencijos rėmuose yra vadinami verslo
ciklais.
Ekonominis ciklas – ekonominio pakilimo ir
nuosmukio periodų kaitos procesas
Ekonominis ciklas – laikotarpis nuo vienos
ekonomikos pakilimo fazės viršūnės iki
kitos
 Verslo cilklo charakteristikos
Yra ilgo laikotarpio 40 - 60 metų megaciklai ir vidutiniai 15 - 20
metų ciklai. Vienas ilgo laikotarpio tyrinėjimas pataria, kad vidutinis
ciklas tęsiasi apie 4 metus: kyla vidutiniškai 30 mėnesių ir leidžiasi
Ilgis (lenght) vidutiniškai 19 mėnesių. Bet jeigu tai yra “vidutinis” ciklas, tai niekas
negali užtikrintai numatyti sekančio ciklo ilgio.
Laipsnis, kuriuo ciklas auga ir tuomet krinta taip pat negali būti
numatytas. Kartais kritimas yra tiesiog ekonominis sulėtėjimas ar
Aštrumas (severity) susitraukimas, kartais jis klasifikuojamas kaip recesija, o kitais
kartais, jis tampa visiška depresija.
Beveik kiekviena pramonė ir kiekvienas individas tam tikru laipsniu
yra paveikiamas ciklų užimtumo ir nedarbo, dividendų, verslo
nesėkmių, kainų stabilumo ar infliacijos, lengvų pinigų ar suvaržyto
Plotis ir vieta kredito formomis. Bet kai kurios pramonės šakos privalo ištverti
(breadth and location) smarkius ciklinius svyravimus, kai tuo metu kitos pramonės šakos
yra paveikiamos nežymiai.

Išsiplėtusi gamyba viršija paklausą. Atsiranda nedarbas, kuris tuo

pačiu sumažina paklausą ir reikalauja naujos kapitalinės įrangos.
Kuomet ekonomika lėtėja, paklausa, gamyba ir kainos krinta toliau.
Galima priežastis Vėliau, kuomet kapitalinės atsargos susidėvi ir vartotojų paklausa
(probable cause) ilgai atidedamiems pirkiniams ima taisytis, yra sudaromos sąlygos
kitai augimo fazei.

Kai kurios priežastys - tokios kaip technologinės inovacijos arba

Galimos priežastys politiniai įvykiai - nesugeba paaiškinti, kodėl verslo ciklai atsiranda
(possible causes) laikais, kurių metu nebūna tokių inovacijų ar politinių sukilimų. Kitos
teorijos - tokios kaip monetariniai paaiškinimai, kurie priskiria
kredito augimą ir mažėjimą cikliniams svyravimams, demografinės
teorijos - yra iš dalies tikėtinos.
Penki verslo ciklo apibrėžimo aspektai
Nors realus BVP gali būti vienintelis kintamasis, kuris geriausiais
atspindi visuminę ekonominę veiklą, tačiau Burns ir Mitchell taip pat
Visuminė ekonominė veikla manė, kad svarbu pažiūrėti į kitus veiklos indikatorius, tokius kaip
užimtumas ir finansų rinkos kintamieji.

Laikotarpis kai visuminė ekonominė veikla krenta yra lėtėjimas ar

nuosmukis. Jei nuosmukis yra ypač gilus, jis tampa depresija.
Pasiekusi žemutinį lėtėjimo tašką, dugną, ekonominė veikla ima
didėti. Laikotarpis, kuriuo visuminė ekonominė veikla auga yra
Plėtros ir lėtėjimai plėtra ar bumas. Pasiekusi aukščiausią plėtros tašką, viršūnę,
visuminė ekonominė veikla vėl ima mažėti. Visa kritimo ir augimo,
nuo dugno iki dugno, ar nuo viršūnės iki viršūnės, seka yra verslo
ciklas.
Nors kai kurios šakos yra labiau jautrios verslo ciklui nei kitos,
gamyba ir užimtumas daugumoje šakų linkęs kristi nuosmukių metu
Bendras judėjimas ir padidėti plėtros metu. Daug kitų ekonominių kintamųjų, tokių kaip
kainos, našumas, investicijos ir valstybiniai pirkimai taip pat turi
reguliarias ir prognozuojamas trajektorijas verslo ciklo metu

Verslo ciklas nėra periodinis, t.y. jis neįvyksta reguliariais,

Nuolat pasikartojantys, prognozuotinais intervalais ir nesitęsia fiksuotą laikotarpį. Jie yra
tačiau nereguliarūs nuolat besikartojantys

Tendencija, kai ekonimika linkusi lėtėti tam tikrą laikotarpį, o

Inercija prasidėjusi plėtra, dažniausiai tęsiasi taip pat tam tikrą laikotarpį
 Verslo ciklai

Stora linija parodo visuminės ekonominės veiklos elgseną tipinio verslo ciklo metu. Punktyrinė tiesė rodo
ekonomikos normalią augimo trajektoriją. Lėtėjimo metu visuminė ekonominė veikla krenta kol pasiekia
dugną (trough) T. Po dugno yra plėtra, kurios metu ekonominė veikla didėja kol pasiekia viršūnę (peak) P.
Visiškas ciklas yra matuojamas nuo viršūnės iki viršūnės ar nuo dugno iki dugno.
 Ciklo stadijos (fazės)
Realus
BNP
Viršūnė

Pakilimas

Nuosmukis

Lūžis

Laikas
 Ciklo stadijos (fazės)
Tai žemiausia potencialaus NP atžvilgiu eilinio
ciklo stadija. Jos metu išauga nedarbas, o
paklausa gerokai atsilieka nuo gamybinių
pajėgumų. Verslo pajamos ir pelnas smukę,
Krizė (lūžis, depresija) dalis firmų patiria nuostolių. Paskatos
investicijos silpnos. Jei toks ciklo „įdubimas“
yra gilus ir užtrunka ilgą laiką, jis vadinamas
depresija

Tai stadija, einanti po krizės, kada gamyba

Pagyvėjimas (pakilimas) pradeda augti. Atnaujinami nusidėvėję
įrengimai, kyla užimtumo, pajamų ir vartojimo
rodikliai. Pagerėja gamybos, realizavimo ir
pelno perspektyvos, pagausėja investavimo
motyvų. Įtraukiami į gamybą ligi tol
nepanaudoti gamybiniai pajėgumai ir neužimta
darbo jėga.

NP apimtis yra didžiausia. Ima stigti

Viršūnė (bumas) kvalifikuotos darbo jėgos. Gali kilti deficito
požymių ir medžiagų bei žaliavų rinkoje.
Tolesnis gamybos augimas darosi nebegalimas
be didelių investicijų. Padidėjusi paklausa
pirmiausiai sukelia produkcijos kainų augimą.
Stinga vis daugiau rinkos prekių, dėl kainų
kilimo auga gamybos kaštai.

Jis prasideda prekių ir paslaugų realizavimo

Nuosmukis (recesija) mažėjimu. Sumažėjus paklausai, nebeauga
gamyba, sumažėja ir užimtumas. Nyksta
naujų investicijų motyvai.
 Laikinosios ir permanentinės
sudėtinės nuosmukių dalys

3.1 pav. Permanentinės verslo ciklo sudėtinės dalys

Skaičiai rodo faktinį Prancūzijos ir Jungtinės karalystės realų BVP (ketvirtinį), o tendencijos kreivės
remiasi realiu BVP augimu nuo 1967 iki 1973 m. Abi ekonomikos negrįžo į ankstesnę tendenciją po 1973-
75 m. nuosmukio. Taigi, didžioji dalis gamybos kritimo 1973-75 m. nuosmukio metu buvo permanentinė.
Šaltinis: BVP iš Datastream.
 3.2 pav. Permanentinės verslo ciklo sudėtinės dalys

Skaičiai rodo faktinį Prancūzijos ir Jungtinės karalystės realų BVP (ketvirtinį), o tendencijos kreivės
remiasi realiu BVP augimu nuo 1967 iki 1973 m. Abi ekonomikos negrįžo į ankstesnę tendenciją po 1973-
75 m. nuosmukio. Taigi, didžioji dalis gamybos kritimo 1973-75 m. nuosmukio metu buvo permanentinė.
Šaltinis: BVP iš Datastream.
 Ciklų svyravimų priežastys

Klasikinės ekonomikos
teorijos požiūriu Svyravimai ūkyje kyla dėl
laikino disbalanso darbo rinkoje

Dž. Keinso ir jo
šalininkų nuomone
Ekonomikos nestabilumo
pirminė priežastis yra privačių
kapitalo investicijų lygis ir jo
svyravimai

Ekonomikos procesų
Monetaristų pažiūros dinamikos kaitą, lemia pinigų
kiekis cirkuliacijoje.
 Europos verslo ciklas: istoriniai
Dugnas Plėtra Viršūnė Kritimas

faktai
(mėn. nuo (mėn. nuo
dugno iki viršūnės
viršūnės) iki dugno)
Prancūzija
Spalis 1868 22 Rugpjūtis 1870 18
Vasaris 1872 19 Rugsėjis 1873 35
Rugpjūtis 1876 20 Balandis 1878 17
Rugsėjis 1879 27 Gruodis 1881 68
Rugpjūtis 1887 41 Sausis 1891 48
Sausis 1895 62 Kovas 1900 30
Rugsėjis 1902 8 Gegužė 1903 17
Spalis 1904 33 Liepa 1907 19
Vasaris 1909 52 Birželis 1913 14
Rugpjūtis 1914
Balandis 1919
46
17
Birželis
Rugsėjis
1918
1920
10
10
Lūžio taškų datos trijose šalyse iki 1945
Liepa
Birželis
1921
1925
39
16
Spalis
Spalis
1924
1926
8
8 m. yra pateikti Geoffrey H. Moore ir
Birželis 1927 33 Kovas 1930 28
Liepa
Balandis
1932
1935
12
26
Liepa
Birželis
1933
1937
21
14
Victor Zarnowitz, „The NBER's Business
Rugpjūtis 1938
Balandis1 1959 87 Liepa 1966 22
Cycle Chronologies“, in Robert J. Gordon,
Gegužė
Birželis
1968
1975
74
82
Liepa
Balandis
1974
1982
11
32
ed., The American Business Cycle:
Gruodis
Lapkritis
1984
1993
86 Vasaris 1992 9
Continuity and Change (University of
Vokietija
Vasaris 1879 35 Sausis 1882 55
Chicago Press, 1986). Duomenys apie
Rugpjūtis 1886
Vasaris 1895
41
61
Sausis
Kovas
1890
1900
61
24 lūžio taškus po 1950 m. iš Geoffrey H.
Kovas
Vasaris
1902
1905
17
29
Rugpjūtis
Liepa
1903
1907
18
17 Moore ir Anirvan Banerji iš Economic
Gruodis 1908 52 Balandis 1913 16
Rugpjūtis 1914
Birželis 1919
46
35
Birželis
Gegužė
1918
1922
12
18
Cycle Research Institute (ECRI) Niujorke
Lapkritis
Kovas
1923
1926
16
37
Kovas
Balandis
1925
1929
12
40
ir remiasi NBER metodologija.
Rugpjūtis 1932
2
Gegužė 1967 75 Rugpjūtis 1973 24
Rugpjūtis 1975 54 Vasaris 1980 31
Lapkritis 1982 98 Sausis 1991 39
Balandis 1994
Jungtinė Karalystė
Kovas 1868 54 Rugsėjis 1872 81
Birželis 1879 42 Gruodis 1882 42
Birželis 1886 51 Rugsėjis 1890 53
Vasaris 1895 64 Birželis 1900 15
Rugsėjis 1901 21 Birželis 1903 17
Lapkritis 1904 31 Birželis 1907 17
Lapkritis 1908 49 Gruodis 1912 21

1
Duomenys prasideda nuo 1955 m.
2
Duomenys prasideda nuo 1952 m.
Ciklinė ekonominių kintamųjų elgsena: kryptis...

procikliškas

Ekonominis
kintamasis

acikliškas

kontracikliškas
Ciklinė ekonominių kintamųjų elgsena: ... Ir laikas

Išankstinis
kintamasis

Ekonominis
kintamasis

Atsiliekantis
kintamasis

Laike sutampantis
kintamasis
 VERSLO CIKLO INDIKATORIAI

 ORIENTUOJANTI SEKA: RODIKLIAI

MAŽĖJA PRIEŠ VERSLO CIKLO NUOSMUKĮ
IR PRADEDA DIDĖTI PRIEŠ PAKILIMĄ
(firmų bankrotai, šis rodiklis pakyla ciklui
pasiekiant viršūnę ir krenta prieš depresiją
Statybos darbų apimtis, akcijų kursas,
bendrovių susiliejimai, vidutinė darbo
savaitė ilgėja prieš pakilimą,nauji
užsakymai ilgo naudojimo prekėms
 SUTAMPANTI SEKA, KINTA KARTU
SU VERSLO CIKLU, KURIŲ REIKŠMĖS
KRENTA CIKLUI PASIEKUS VIRŠŪNĘ
IR KYLA CIKLUI ESANT
PAPĖDĖJE( užimtumas, pramonės
gamybos, bendrovių pelnas,
bendrasis vidaus produktas,
gyvenamųjų namų kainų kitimas
 ATSILIEKANTI SEKA, kurių reikšmės
mažėja ciklui praėjus viršūnę ir kyla po
to, kai ciklas kyla iš duobės
(MAŽMENINĖ PREKIŲ APYVARTA,
PRODUKCIJOS ATSARGOS ĮMONĖSE,
ASMENINĖS PAJAMOS
 Išlaidos

4 pav. Ciklinė vartojimo ir investicijų elgsena Prancūzijoje, Vokietijoje ir JK

Ir vartojimas, ir investicijos yra prociklinės. Tačiau investicijos yra labiau jautrios verslo ciklui nei
vartojimas, atspindint faktą, kad ilgalaikės prekės sudaro didesnę investicinių išlaidų dalį nei jos sudaro
vartojimo išlaidose. Panašiai, išlaidos ilgalaikio vartojimo prekėms yra jautresnės verslo ciklui nei
neilgalaikių prekių ir paslaugų vartojimas.
Šaltinis: vartojimo išlaidų ir bendrų pagrindinių investicijų duomenys iš Datastream.