Užduotys namuose III

12 skyrius: Nedarbas

1. Koks yra formalus nedarbo apibrėžimas (ji naudoja dauguma šalių, parengė Pasaulio darbo
organizacija). Kaip nedarbas yra matuojamas Lietuvoje (yra du būdai)?

Nedarbas – darbo jėgos neužimtumas gamyboje, trunkantis ilgesnį laiką. Nedarbas vertinamas pagal
nedarbo lygį, kuris Lietuvoje skaičiuojamas dvejais būdais: kaip bedarbių skaičiaus ir darbo jėgos
procentinis santykis ir kaip registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų procentinis santykis.

2. Paaiškinkite, kuo skiriasi struktūrinis nedarbas nuo tekamo nedarbo.

Didžiausias skirtumas yra priežastys, kurios sukelia nedarbą. Struktūrinis nedarbas apima nedarbą
kilusi dėl struktūrinių priežasčių, tokių kaip išsilavinimo ir įgūdžių stokos, nenoro keisti gyvenamą
vietą, o tekamas nedarbas dėl to, kad trunka susirasti darbą ir įsidarbinti. Tačiau dėl skirtingų
priežasčių skiriasi ir nedarbo pasekmės. Jei egzistuoja struktūrinis nedarbas, tai reiškia, kad daliai
žmonių nebus tinkamų darbų vietų, nebent jie ryšis persikvalifikuoti arba įsidarbinti tolimesnėje
darbovietėje. Tuo tarpu jei yra tekamas nedarbas, tai tinkamų darbų rinkoje yra, tačiau tik užtruks, ko
konkretus asmuo juos ras.

3. Remiantis modeliais, kur pusiausvyroje nėra ekonominio nedarbo, dėl kokių priežasčių jis gali
atsirasti? Pavaizduokite bent vieną priežastį su grafiku ir paaiškinkite.

Remiantis (ortodoksiniais ) modeliais, trumpuoju laikotarpiu nedarbas gali kilti dėl bet kokio veiksnio,
kuris pakeis darbo pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą (pvz., dingusi paklausa ir dėl to užsidariusios
įmonės, padidėjęs žmonių skaičius dėl imigracijos). Tačiau ilguoju laikotarpiu nedarbo lygis gali būti
tik tada, jei nustatytas atlyginimas yra didesnis nei pusiausvyroje. Paveiksle apačioje yra nustatytas
atlyginimas W/P1, kuris yra aukščiau pusiausvyros, pavyzdžiui dėl to, kad įmonės bijo mažinti
atlyginimus, kad neprarastų savo darbščiausių darbuotojų.
 4. Jei Faktinis (realusis) BVP yra 102, potencialus BVP yra 100, nedarbo natūralusis nedarbo lygis
yra 8, o Okuno koeficientas -2,5, koks turėtų būti faktinis nedarbo lygis?

BV Pfakt −BV P pot

=−2 ,5∗( u f −u n )
BV P pot
BV Pfakt −BV P pot
+u n=uf
−2, 5∗BV P pot
102−100
+ 0 , 08=7 , 2 %
−2 ,5∗100
5. Pateikite tris pavyzdžius, kokia užimtumo politika galėtų mažinti struktūrinį nedarbą.

Darbo jėgos mobilumo skatinimas, darbo santykių liberalizavimas, kainų stabilumo palaikymas.

14 skyrius: Infliacija, nedarbo ir infliacijos sąveika

6. Kodėl paslėptoji infliacija yra pavojingesnė negu atvira infliacija?

Tiek atviroji, tiek paslėptoji infliacija reiškia, kad produktai tampa santykinai brangesni, tačiau, jei
infliacija paslėpta, vartotojai ir gamintojai tai sunkiau arba vėliau supranta ir gali padaryti klaidingus
sprendimus. Pavyzdžiui, jei gyventojai žinotų, kad kainos kyla, jie galėtų dažniau pirkti prekes arba
intensyviau investuoti santaupas, jei tai žinotų darbdaviai, jie galėtų labiau derėtis dėl atlyginimų, o
gamintojai galėtų labiau reaguoti didindami produkciją. Kadangi jie to nesiima, ekonomika tampa
mažiau efektyvi. Be to, tokiu atveju dažnai prastėja prekių ir paslaugų kokybė ir nuo to kenčia net ir
pasiturintys vartotojai.

7. Kodėl centriniai bankai siekia palaikyti žemą infliacijos lygį (o ne nulinę infliaciją, aukštą
infliaciją arba defliaciją)?

Nedidelė infliacija skatina vartojimą, nes vartotojai žino, kad jei jie nevartos, jų pinigai nuvertės. Taip
pat, nedidelė infliacija leidžia lengviau gražinti skolas. Todėl bent truputį infliacijos nėra blogai. Nors
didesnė infliacija irgi turi šiuos du privalumus, ji taip pat turi vis daugiau trūkumų, įskaitant ir tai, kad
daugumai augančios kainos atrodo neteisinga.

8. Pavaizduokite ir pakomentuokite, kaip padidėję valstybės pirkiniai šalyje, kurioje yra gajos
profesinės sąjungos, gali sukelti infliaciją.

Didesni valstybės pirkiniai reikš didesnę visuomeninę paklausą, dėl kurios AD 1 kreivė pajudės į viršų (į
AD2), o kartu ir kainos bus aukštesnės (P1), lyginant su pradinėm (P0). Tačiau didesnės kainos skatins
darbuotojus reikalauti didesnių atlyginimų, dėl kurių darbdavių kaštai irgi augs (AS 1 pajudės į AS2). Tai
skatins darbdavius kelti ir savo prekių bei paslaugų kainais, kurios pajudės iki P2.
 9. Kodėl lūkesčiai gali sukelti infliaciją?

Dėl lūkesčių namų ūkiai ir įmonės gali tikėtis, kad kainos ir toliau augs ir atitinkamai veikti.
Pavyzdžiui, darbuotojai gali reikalauti vis didesnių atlyginimų, darbdaviai gali vis labiau kelti
kainas, o vartotojai vis sparčiau leisti pinigus. Visa tai skatins kainas augti ir toliau.

10. Kokį ryšį tarp nedarbo ir darbo užmokesčio (o kiti tarp nedarbo ir kainų augimo) atrado
Albanas Williamas Filipsas? Papildomai pasidomėkite, kiek jo teorija yra patikima šiandien.

A. W. Filipsas atrodo atvirkštinį ryšį tarp darbo užmokesčio ir nedarbo. Ši teorija yra testuojama ir
šiandien, tačiau sutinkama, kad yra daugybė ir kitų veiksnių, kurie lemia nedarbą ir darbo užmokestį.

11. Koksai modelis tiktų analizuoti 2022 m. įvykusios energetinės krizės poveikį infliacijai?

Tiktų toksai, kur vienoje lygties pusėje būtų infliacija, o kitoje energetinės kainos. Pavyzdžiui, gali būti
tokia lygtis:

π t =π t−1 + β 0 ept + β 1 (u f −u n)t + et

Kur
π yra infilacija ,
ep yra energetikos kainos ,
u f yra faktinis nedarbo lygis ,

un yra nat ūralusis nedarbo lygis ,

e t yra kiti atistiktiniai veiksniai

β 0 ir β1 parodokiek veiksniai lemia infliaciją

6 skyrius: Grynasis eksportas ir pajamos

12. Kaip yra susiejusios nacionalinis taupymas, grynasis eksportas, einamoji, kapitalo ir finansinė
sąskaita? (Žiniai, Lietuvos bankas, kaip ir daugelis kitų institucijų, naudoja Tarptautinę
valiutos fondo (TVF) mokėjimo balanso metodiką, kurioje mokėjimo balansas susideda iš trijų
sąskaitų: einamosios, kapitalo ir finansinės. Vadovėlyje nurodytas Amerikos (JAV) naudojama
metodika, kurioje yra tik dvi sąskaitos – einamoji ir kapitalo. TVF kapitalo + finansinė sąskaita
= JAV kapitalo sąskaita. Taip pat, vadovėlis daro ir daugiau prielaidų, kurių nemini. Daugiau
info čia: https://www.imf.org/external/pubs/ft/bop/2007/bopman6.htm ).

Iš nacionalinių sąskaitų apibrėžimų gauname, kad I −S=NX . NX sudaro didžiąją dalį einamosios
sąskaitos (be pirminių ir antrinių pajamų), o I – S yra glaudžiai susieję su kapitalo ir finansine
sąskaitomis. Jei I > S, šalis daugiau investuoja negu taupo, ir tam reikia skolintis iš užsienio, o jei S < I,
tada šalis pati gali skolinti užsieniečiams.

13. Kodėl atviros šalies investicijų lygį lemia tarptautinės palūkanų normos?

Jei ekonomika yra maža palyginus su pasauliu ir kapitalas nėra varžomas, tada jos palūkanų normos
negali ilgai skirtis nuo pasaulyje vyraujančių palūkanų normų. Taip yra todėl, kad jei joje palūkanų
normos būtų mažesnės nei pasaulio palūkanos normos, kapitalas išeis iš jos, o jei palūkanų normos
didesnės, į ją suplauks viso pasaulio kapitalas tol, kol palūkanos sumažės. Todėl investicijos priklausys
būtent nuo tarptautinių palūkanų normų.

14. Pavaizduokite ir pakomentuokite ribojančios fiskalinės politikos poveikį grynajam eksportui

atviroje ekonomikoje.

Ribojanti fiskalinė politika (mažinant G arba didinat T) reikštų didesnes nacionalines santaupas (S = Y
– C – G) iš S1 į S2. Svarbu pastebėti, kad pasaulinė palūkanų norma nekinta, todėl ir investicijos
nepasikeičia. Tačiau perteklinės santaupos vis tiek turi kažkur dėtis, todėl jos yra siunčiamos į užsienį
ir už jas užsieniečiai gali įsigyti daugiau prekių, todėl NX didėja, kaip pavaizduota apačioje.

Tačiau svarbu pastebėti, kad lygybė S-I = NX nėra ekonominė priklausomybė, o tik lygybė. Pavyzdžiui,
įmanoma, kad sumažėjus G taip pat sumažėtų ir Y ir tokiu būdu S nepakistų, tada nepakistų ir
grynasis eksportas.
15. Pavaizduokite ir pakomentuokite skatinančios fiskalinės politikos poveikį realiam valiutos
kursui.

Skatinamoji fiskalinė politika sumažins S nuo S1 iki S2. Jei investicijų, gamybos ir privataus
vartojimo apimtys nesikeis, tada liks mažiau prekių eksportui. Prekių kiekiui sumažėjus,
kainos tiek gyventojams, tiek užsieniečiams kyla. Todėl ir realusis valiutos kursas didėja.