EKONOMIKOS SISTEMOS IR RINKA

1. Visos ekonomikos sistemos turi atsakyti į kelis pagrindinius klausimus:

1) kaip reikia naudoti išteklius, kad vyktų gamyba; 2) kaip paskirstyti sukurtąjį produktą; 3) kokias prekes ir
paslaugas reikia gaminti.
2. Elementas nesusijęs su rinkos ekonomika:
Centralizuotas planavimas
3. Pagrindiniai rinkos dalyvių tikslai yra:
Vartotojų – pasitenkinimas iš įsigytų prekių ir paslaugų, verslininkų – pelnas, vyriausybės – bendra
gerovė
4. Svarbiausias ekonomikos klausimas, kuris gali būti sprendžiamas tik makro lygiu:
Infliacijos lygis
5. Rinka:
Yra grandis, jungianti pirkėjus ir pardavėjus
6. Konkurencinė rinkos sistema:
Skatina naujoves, nes sėkmingas inovatorius gauna ekonominį pelną.
7. Svarbiausias rinkos sistemos ekonominis argumentas yra tas, kad ji garantuoja:
Efektyvų išteklių išdėstymą
8. Kokie yra paprasto apytakos modelio trūkumai?
1) neatspindi firmų ir namų ūkių sąveikos jų pačių viduje; 2) neatspindi valstybės ekonominės veiklos; 3)
nepaaiškina, kaip nustatomos produktų ir išteklių kainos
9. Namų ūkių pajamas sudaro:
Darbo užmokestis, renta, palūkanos, pelnas
10. Kai rinkos atliekamas funkcijas perima valstybės organai tokia ekonomikos sistema vadinama:
Komandine
11. Išteklių rinkoje nustatoma:
Elektrikų darbo užmokestis
12. Rinkos, kuriose firmos parduoda savo gaminius, vadinamos:
Prekių;
13. Prekių rinka skiriasi nuo išteklių rinkos tuo, kad:
Prekių rinkoje parduodamos galutinės prekės
 RIBOTUMAS IR PASIRINKIMAS, PAGRINDINĖ EKONOMIKOS PROBLEMA

1. Mažiausiai ekonomiškai ribotas išteklius:

Oras
2. Mikroekonomika nagrinėja pvz.:
Profesinių sąjungų įtaką darbuotojų atlyginimams
3. Kadangi riboti ištekliai gali būti naudojami alternatyviai:
Ekonomikos sistema turi turėti išteklių paskirstymo būdą
4. Automobilių gamintojai gamina mašinas tol, kol:
Papildoma nauda, gauta pardavus mašinas, viršija papildomus mašinos gamybos kaštus
5. Studentas, mąstydamas apie dvi papildomas mokymosi valandas:
Įvertina papildomus mokymosi kaštus ir palygina juos su papildoma mokymosi nauda
6. Alternatyvieji naujo Universiteto stadiono statybos kaštai:
Yra labiausiai vertinamos prekės ir paslaugos, kurias buvo galima pagaminti panaudojus išteklius, skirtus stadiono
statybai
7. Daugumą kainų:
Lemia rinkos sąlygos.
8. Ekonomikos modelis:
a) gali būti patvirtintas empiriniais stebėjimais
b) nėra visiškai tikslus realybės ( tikrovės) aprašymas
c) yra bandymas supaprastinti sudėtingas realaus pasaulio situacijas
9. Investicijas į žmogiškąjį kapitalą sudaro visi išvardinti elementai, išskyrus:

Kompiuterio įsigijimą, kad būtų galima našiau dirbti

10. Pagrindinė prekių ir paslaugų ribotumo priežastis yra:
Išteklių ribotumas
11. Kapitalą, kaip gamybos veiksnį, sudaro visi elementai, išskyrus:
Pinigus
12. Rinka paskirsto išteklius, kai:
Riboti ištekliai yra parduodami tiems, kas už juos moka brangiausiai
13. Alternatyvieji mokymosi kaštai apima visą, išskyrus:
Išlaidas maistui
14. Gamybos galimybių kreivė leidžiasi žemyn, nes:
Negalima pagaminti vienų prekių daugiau nesumažinant kitų gamybos, jei ekonomika yra efektyvi
15. Kai veikia mažėjančio rezultatyvumo dėsnis ir kai pastoviai didinamos vieno veiksnio sąnaudos, kitų
veiksnių sąnaudoms nekintant nutinka:
Mažėja gamybos apimties prieaugis
16. Ekonomistai apibūdina alternatyviuosius kaštus kaip:
Geriausią alternatyvą, kurios netenkame, arba aukojame
17. Kas neperkelia gamybos galimybių kreivės?
Pinigų pasiūlos padvigubinimas
18. Gamybos galimybių kreivės išgaubtumas teikia informaciją apie:
Alternatyviuosius kaštus ekonomikoje
19. Ekonominio efektyvumo sąvoka pirmiausia susijusi su:
Maksimalios gamybos apimties, turint ribotus išteklius, pasiekimu
20. Ekonomika kaip mokslas egzistuoja, nes:
Ištekliai yra riboti, žmonių materialūs poreikiai – ne.
21. Ribotumo problema:
Egzistuoja, nes materialūs poreikiai viršija turimus gamybos išteklius
22. Gamybos galimybių kreivė iliustruoja pagrindinį principą, kad:
Jei ekonomikoje yra naudojami visi ištekliai, vienos prekės gamybos apimtį galima padidinti tik sumažinant kitos
prekės gamybos apimtį
23. Brėždami gamybos galimybių kreivę darome:
a) prielaidą, kad ekonominių išteklių kiekis yra ribotas
b) prielaidą, kad yra visiškas užimtumas
c) prielaidą, kad technologija fiksuota
24. Pagrindinis vartojimo prekių ir gamybos priemonių skirtumas yra tas, kad:
Vartojimo prekės tiesiogiai tenkina vartotojų poreikius, o gamybos priemonės – netiesiogiai

VARTOTOJO ELGSENOS TEORIJA

1. Mažėjančio ribinio naudingumo dėsnis teigia, kad prekės ribinis naudingumas mažėja, kai:
Jos vartojama daugiau
2. Jautienos vartojimo nesumažina:
Avienos kainos padidėjimas
3. Optimalaus pirkimo taisyklė teigia, kad norėdamas maksimizuoti bendrojo naudingumo, matuojamo
pinigais, ir bendrųjų išlaidų skirtumą, vartotojas perka papildomus vienetus tol, kol:
Ribinis naudingumas yra didesnis už kainą arba lygus jai,
4. Jei pusiausvyroje esantis vartotojas per mėnesį 40 eurų išleidžia jautienai ir 20 eurų paukštienai, tai:
Paskutinis euras, išleistas jautienai pirkti, teikia tokį pat ribinį naudingumą, kaip ir paskutinis euras, išleistas
paukštienai
5. Bendrasis naudingumas:
Parodo bendrąjį namų ūkio patiriamo pasitenkinimo lygį,
6. Kuris iš veiksnių neturi įtakos produkto paklausos pokyčiui?
Produkto kainos pokytis,
7. Vartotojas yra pusiausvyroje, kai:
Kiekvieno paskutinio vartotojo išleisto euro prekei ar paslaugai pirkti ribiniai naudingumai yra vienodi.
17. Abejingumo kreivė rodo visus galimus:
Dviejų produktų derinius, kuriems vartotojas yra abejingas,
18. Sumažėjus x prekės kainai:
Sumažėja biudžeto linijos pasvirimas,
19. Brėžiant biudžeto liniją daroma prielaida, kad:
Piniginės pajamos yra pastovios

PAKLAUSA IR PASIŪLA, PIRMINIS SUPAŽINDINIMAS

1. Jei, sumažėjus vartotojo pajamoms, x produkto paklausa padidėja, galime teigti, kad x produktas yra:
Nepatraukli prekė.
2. Pusiausvyros kaina rinkos ekonomikoje susidaro tame taške, kuriame:
Pasiūlos kreivė kerta paklausos kreivę
3. Kai rinkos ekonomikoje yra perteklius, firma turi:
Sumažinti kainas
4. Jei prekių kaina didėja, o namų ūkio pajamos taip pat didėja ta pačia proporcija, tai paklausos kiekis:
Nesikeičia
5. Jei prekė nepatraukli, tada pajamoms didėjant, o kitiems veiksniams nesikeičiant:
Sumažėja prekės pusiausvyros kaina
6. Pasiūlos kreivė persikelia į dešinę, jei:
Patobulinama gamybos technologija
7. Padidėjus pasiūlai, pasiūlos kreivė persikelia:
Į dešinę
8. Kuris iš šių teiginių, esant pusiausvyros kainai, yra neteisingas?
Gėrybė neribota
9. Padidėjus vieno pakaito pasiūlai:
Mažėja kito pakaito pusiausvyros kaina ir pardavimo apimtis.
10. Jei pasiūla ir paklausa didėja, tai:
Pardavimo apimtis padidėja, o kaina gali didėti arba mažėti,
11. Jei pasiūla padidėja, o paklausa mažėja, tai:
Pardavimo apimtis gali didėti arba mažėti, o kaina mažėja,
12. Jei Pepsicolos kaina mažėja, galima tikėtis, jog:
Coca-Cola paklausa sumažės.
Remdamiesi pateiktomis paklausos ir pasiūlos funkcijomis atsakykite į 13 ir 14 testus.
QD = 100 – 2P
QS = 10 + 4P
13. Kokia pusiausvyros kaina ir kiekis?
P = 15.0 eur ir Q= 70,
14. Esant pateiktoms paklausos ir pasiūlos kreivėms, sumažėjus pasiūlai:
Rinkos kaina padidėja, o gamybos apimtis sumažėja,
Atsakykite į 15 - 19 klausimus remdamiesi pateikta informacija. A prekės paklausą rodo lygtis
P = 8 – QD, o pasiūlą lygtis P = 2 + 2QS.
15. A prekės pusiausvyros kiekis lygus:
2
16. A prekės pusiausvyros kaina lygi:
6 eur,
17. Jei paklausa pasikeičia nuo P = 8 – QD iki P = 6 – QD, tai galime daryti išvadą, kad:
Paklausa sumažėja,
18. Pasikeitus paklausai naujas pusiausvyros kiekis yra:
a) 1,3, A
19. Pasikeitus paklausai nauja pusiausvyros kaina yra:
a) 4,7 eur, KODEL B

PAKLAUSOS IR PASIŪLOS ELASTINGUMAS

1.Kurių prekių ar paslaugų paklausos kreivė yra neelastingiausia:

Insulino diabetikams
2. Pagrindinis veiksnys, lemiantis prekės ar paslaugos paklausos elastingumą kainai, yra:
Pakaitų buvimas
3. Bendrosios pajamos mažėja, kai:
Kai veikia kitos priežastys.
4. Elastingumo teorija parodo:
Procentinio kiekio pakitimo ir procentinio kainos pakitimo santykį
5. Kai žmogus atleidžiamas iš darbo ir negali susirasti kito darbo, jo perkamų prekių paklausos:
Kreivė persikelia į kairę
6. Jei įstatymų leidėjai nori padidinti pajamas, didindami apyvartos mokestį, tai jį turi padidinti
prekėms:
Kurių paklausa neelastinga
7. Produkto paklausa yra neelastinga:
Jei nėra puikių pakaitų
8. Jei pasiūla neelastinga, tai:
Procentinis pasiūlos kiekio pokytis yra mažesnis už procentinį kainos pokytį,
9. Jei prekės paklausa didėja, tai:
Kiekis nesikeičia, kai pasiūla absoliučiai neelastinga,
10. Jei prekės kaina dvigubai sumažėja, o įsigytas jos kiekis didėja, tai galima daryti išvadą, jog:

11. Jei kokios nors prekės paklausos elastingumas lygus 1.7, tai galime sakyti, jog šios prekės paklausa yra:
Elastinga
12. Jei tarpmiestinių pasikalbėjimų kaina sumažėja 20%, o jų paklausa padidėja 35%, tai telefoninių pokalbių
paklausa yra:
Elastinga
13. Jei kaina padidėja 10%, o paklausos kiekis sumažėja 12%, tai paklausos elastingumas kaina lygus:
12 : 10 = 1,2
14. Jei dviejų prekių kryžminis paklausos elastingumas yra teigiamas, galime daryti išvadą, jog dvi prekės
yra:
Pakaitai
15. Jei automobilis ir benzinas yra komplektinės prekės:
b) padidėjus benzino kainai, sumažėja automobilių pardavimas
c) sumažėjus benzino kainai, padidėja automobilių gamintojų pajamos,
d) sumažėjus automobilių kainai, padidėja benzino pardavimas.
16. Jei kaina padidėja nuo 80 iki 90 eurų, o paklausos kiekis sumažėja nuo 250 iki 200, tai:
Elastingumo koeficientas didesnis už vienetą
17. Nepatraukliosios prekės:
Paklausos elastingumo pajamoms koeficientas neigiamas.
18. Kryžminis paklausos elastingumas:
Matuoja vienos prekės paklausos kiekio jautrumą kitos prekės kainos kitimui.
19. ”Švyturio” alaus paklausos elastingumo kainai koeficientas lygus 2.5. Galime būti tikri, kad kainai
sumažėjus 20% paklausos kiekis padidės:
50%
20. Bendrosios vartotojų išlaidos didėja, kai:
Paklausa yra neelastinga, o kaina didėja
21. Tarkime, kad Jūs esate atsakingas už transporto paslaugų tiekimą ir norite padidinti pajamas. Kokia yra
geriausia strategija, jei viešojo transporto paslaugų paklausos elastingumas kainai lygus 0.64 ?
Padidinti kainą
22.Tarkime, kad Jūs esate benzino kolonėlės vadovas. Ekonometriniais skaičiavimais užsiimanti firma
apskaičiuoja, kad benzino paklausos elastingumo kainai koeficientas yra 0.78. Jeigu benzino kainą padidinsite
10 %, galite tikėtis, kad:
Bendrosios pajamos, gautos pardavus benziną, padidės

GAMYBOS TEORIJA
1.Gamybos funkcija parodo gamybos apimties ir :
Gamybos išteklių kiekio ryšį
2. Ribinis produktas lygus:
Bendrojo produkto pokyčiui, pasamdžius vieną papildomą darbuotoją
3. Jei, padvigubinus visus išteklius, gamybos apimtis padidėja daugiau kaip du kartus, tai:
Pasireiškia masto ekonomija
4.Esminis trumpojo laikotarpio bruožas yra tas, kad:
Firma neturi pakankamai laiko pakeisti įmonės dydį,
5. Ribinis produktas sutampa su vidutiniu produktu:
Kai vidutinis produktas yra maksimalus
6. Kuris iš pateiktų teiginių apie ryšį tarp bendrojo produkto, vidutinio produkto, ir ribinio produkto yra
neteisingas?
Vidutinis produktas didėja tol, kol didėja bendrasis produktas
7. Firmos gamybos apimtis yra maksimali, kai:
Ribinis produktas lygus nuliui,
8. Jei vidutinis produktas didėja, tai ribinis produktas:
Gali didėti arba mažėti, tačiau turi būti didesnis už vidutinį produktą
13. Tarkime, kad trumpuoju laikotarpiu septinto darbuotojo sukurtas vidutinis darbo produktas yra 15 vnt., o
aštunto darbuotojo ribinis produktas yra 20 vnt. Koks bus vidutinis produktas samdant aštuntą darbuotoją?
Didesnis negu 15 vnt.
14. Ribinė technologinio pakeitimo norma:
a) lygi santykiui, kuriuo vieną išteklių galima pakeisti kitu, nekintant gamybos apimčiai,
b) lygi darbo ribinio produkto ir kapitalo ribinio produkto santykiui,
c) lygi kapitalo pokyčio ir darbo pokyčio santykiui,
15. Jei darbo išteklius padidinus du kartus gamybos apimtis padidėja taip pat du kartus, tai:
Negalima pasakyti, kaip kinta masto pajamos (rezultatyvumas dėl gamybos mastų).
16. Jei ribinis produktas mažėja, tai vidutinis produktas:
Gali didėti arba mažėti

GAMYBOS KAŠTAI

1) Kokie kaštai yra spėjami (netiesioginiai)?

Laikas praleistas eilėje bilietui pirkti,
2) Jei bendrieji kaštai trumpuoju laikotarpiu didėja, tai ribiniai kaštai turi:
Būti teigiami
3) Pastoviųjų kaštų pavyzdys yra:
Palūkanos už lėšas, pasiskolintas kompiuteriui pirkti.
4) Ilguoju laikotarpiu:
Visi kaštai yra kintamieji
5) Kuris iš šių teiginių yra teisingas:
a) kai ribinis produktas mažėja, ribiniai kaštai didėja, b) kai ribinis produktas didėja, ribiniai kaštai mažėja, c) kai
pradeda veikti mažėjančio rezultatyvumo dėsnis, ribiniai kaštai didėja,
6) Didėjančius ribinius kaštus lemia:
c) mažėjantis ribinis produktas,
7) Didėjant gamybos apimčiai, vidutiniai kaštai:
Pradžioje mažėja, o vėliau didėja (jų kreivė primena U raidę)
8) Jei bendrieji trijų vienetų gamybos kaštai yra lygūs 40 eur, o keturių vienetų - 50 eur, tai ketvirto vieneto
ribiniai kaštai lygūs:
10 eur
9) Vidutiniai bendrieji kaštai visada lygūs:
Bendrųjų kaštų ir gamybos apimties santykiui.
10) Didėjant gamybos apimčiai, vidutiniai bendrieji kaštai mažėja, kai:
Yra masto ekonomija,
11) Ribiniai kaštai lygūs:
Bendrųjų kaštų pokyčiui, kurį lemia gamybos apimties padidinimas vienu vienetu,
12) Ribinis pelnas lygus:
Ribinių pajamų ir ribinių kaštų skirtumui.
13) Optimalaus išteklių derinimo parinkimas:
Įmanomas tada kai, turima informacija apie įvairių išteklių ribinius produktus ir jų kainas
14) Pastovieji kaštai:
Neegzistuoja ilguoju laikotarpiu,
15) Tarkime, kad Jūs išlošėte du bilietus į Varšuvą. Jei dviese važiuosite į Varšuvą, tai kambariui ir
pasilinksminimams išleisite 1500 eur. Yra ir kita alternatyva. Jūs galite nevažiuoti ir parduoti kiekvieną bilietą
po 75 eur. Šiuo atveju:
Bendrieji kelionės į Varšuvą kaštai lygūs 1650 eur,

Pastovieji kaštai = renta*kapitalas arba nieko neskaičiuoti, kintamieji kaštai= darbo užmokestis*darbuotojų kiekis

TOBULOJI KONKURENCIJA

1. Netobuloji konkurencija yra, jei:

Pavieniai gamintojai turi rinkos galią ir gali paveikti kainas
2. Didindami savo produkto kainą tobulosios konkurencijos rinkose, pardavėjai:
Visiškai neparduos produktų
3. Laikinojo užsidarymo taisyklė teigia, kad firma negamina produkcijos, jei:
Kaina mažesnė už minimalius vidutinius kintamuosius kaštus
4. Tobulosios konkurencijos firmos ribinės pajamos:
Yra lygios produkto kainai
5. Jei, esant dabartinei gamybos apimčiai, firmos ribinės pajamos yra mažesnės už ribinius kaštus, tai firma
turi:
Sumažinti gamybos apimtį,
6. Jei produkto kaina 4 eur, o tobulosios konkurencijos firma, parinkusi optimalų produkcijos kiekį, gamina
50 vienetų, patirdama nuostolius, tai:
Kintamieji kaštai turi būti mažesni už 200 eurų
7. Naujoms firmoms įsijungus į tobulosios konkurencijos rinką persikelia:
Šakos pasiūlos kreivė į dešinę
8. Jei tobulosios konkurencijos firmos išteklius gali įsigyti pastovia kaina, tai ilgojo laikotarpio šakos pasiūlos
kreivė yra:
Absoliučiai elastinga

MONOPOLIJA

1. Grynai monopolinė firma gauna pelną ilguoju laikotarpiu, nes;

Kliūtys trukdo naujoms firmoms įeiti (įsijungti) į rinką,
2. Kuris iš teiginių yra teisingas:
Monopolistas nustato kainą, didesnę už ribinius kaštus
3. Monopolisto gaunamas ekonominis pelnas:
Gali egzistuoti trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu,
4. Monopolistas maksimizuoja savo bendrąjį pelną arba minimizuoja nuostolius, kai, gaminant optimalų
produkcijos kiekį:
Vidutinės pajamos yra didesnės už vidutinius kintamuosius kaštus,
5. Kas nesuderinama su grynąja monopolija?
Artimi gaminamų produktų pakaitai
6. Monopolinės firmos vidutinės pajamos:
Sutampa su produkto kaina
7. Monopolistas visada gauna maksimalų pelną (patiria minimalius nuostolius), pasirinkdamas tokią gamybos
apimtį, kuriai esant:
Ribinių kaštų kreivė kerta ribinių pajamų kreivę
8. Monopolijoje, lyginant ją su tobula konkurencija:
Kaina yra didesnė, o gamybos apimtis mažesnė
9. Monopolistas sustabdo gamybą trumpuoju laikotarpiu, jei:
Vidutinės pajamos yra mažesnės už vidutinius kintamuosius kaštus, kai gamybos apimtis yra optimali
10. Grynojo monopolisto pasiūlos kreivė:
Neegzistuoja

OLIGOPOLIJA

1. Kuris bruožas labiausiai skiria oligopoliją nuo kitų rinkos struktūrų?

Pardavėjų tarpusavio priklausomybė
2. Oligopolistams nekoordinuojant sprendimų, susidaro:
Tarpusavyje priklausomų firmų konkurencija,
3. Kainų lyderio paklausos kreivė yra:
Santykinai elastinga.
4. Tarkime, kad trumpuoju laikotarpiu pelną maksimizuojanti firma gamina produkcijos kiekį, kuriam esant
kaina didesnė už ribinius kaštus. Ši firma negali veikti:
Tobulosios konkurencijos rinkoje
5. Kartelyje jungtinis visų narių pelnas yra maksimalus, kai:
Nei vienas narys nesukčiauja,
6. Didesnės įėjimo kliūtys į oligopolinę šaką lemia:
Didesnį ekonominį pelną.
7. Jei šakoje, kurioje yra masto ekonomija ir gaminami identiški produktai, veikia daug mažų ir keletas
didelių firmų, tai:
Didžiausios firmos gauna ekonominį pelną.
8. Koncentracijos norma parodo:
Kelių firmų kontroliuojamą rinkos dalį, D
9. Jei A šakoje keturių firmų koncentracijos norma yra tokia pat, kaip ir B šakoje, tai:
Keturios didžiausios A šakos firmos gamina ir parduoda tokią pat šakos produkto dalį, kaip ir keturios didžiausios B
šakos firmos,
10. Oligopolisto gaminamo produkto paklausos kreivė:
Iš dalies priklauso nuo konkurentų elgesio,
11. Jei oligopolinėje rinkoje tarp firmų nėra aktyvios kainų konkurencijos, tai:
Firmos gali konkuruoti dėl rinkos dalies kitomis (ne kainų konkurencijos) formomis, A
12. Firma – kainos ieškotoja:
Gali pasirinkti bet kokį gamybos apimties ir kainos, esančios paklausos kreivėje, derinį.
13. Ilguoju laikotarpiu oligopolija:
Gali gauti ekonominį pelną.

MONOPOLINĖ KONKURENCIJA

1. Monopolinė konkurencija:
Panaši į tobulą konkurenciją, skiriasi tuo, kad produktai joje diferencijuoti (įvairiarūšiai)
2. Jei monopolinės konkurencijos firmos gauna didelį ekonominį pelną trumpuoju laikotarpiu, tai ilguoju
laikotarpiu:
Ekonominis pelnas išnyksta, kadangi naujos firmos įeina į šaką, ir prekės kaina sutampa su vidutiniais kaštais, kai
gamybos apimtis optimali
3. Produktų diferenciacija yra tada, kai:
Pirkėjai atskiria kelių firmų produktus,
4. Vienas iš pagrindinių oligopolijos ir monopolinės konkurencijos skirtumų yra:
Firmų tarpusavio priklausomybės laipsnis,
5. Esminis tobulosios konkurencijos ir monopolinės konkurencijos skirtumas yra:
Produktų įvairiarūšiškumo lygis.
6. Monopolinės konkurencijos firma:
Nežymiai įtakoja gaminamo produkto kainą, o ekonominį pelną gauna tik trumpuoju laikotarpiu,
7. Monopolinė konkurencija skiriasi nuo tobulosios konkurencijos tuo, jog:
Esant monopolinei konkurencijai produktai yra diferencijuoti, o esant tobulai konkurencijai – tapatūs,
8. Tobuloje ir monopolinėje konkurencijoje:
Individualus pardavėjas negauna ekonominio pelno ilguoju laikotarpiu.
9. Monopolinės konkurencijos rinkoje firmos paklausos kreivė:
b) priklauso nuo reklamos ir firmos konkurentų produktų kokybės, c) priklauso nuo reklamos ir šios firmos produkto
kokybės,
10. Pusiausvyra ilguoju laikotarpiu monopolinėje konkurencijoje:
Susidaro taške, kuris rodo, kad vidutiniai bendrieji gamybos kaštai yra didesni negu minimalūs
 KONKURENCINĖ IŠTEKLIŲ RINKA. DARBO IR DARBO UŽMOKESČIO EKONOMIKA

1. Pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės dirba, yra:

Materialiniai poreikiai
2. Darbo pasiūlos kreivės perkėlimą lemia:
Darbo prestižo pokytis,
3. Nagrinėdami prieštaravimą tarp darbo ir laisvalaikio, ekonomistai daro prielaidą, kad:
Vienu metu neįmanoma dirbti ir būti laisvam,
4. Darbo paklausa didėja, kai mažėja:
Komplektinio gamybos veiksnio kaina.
5. Jei darbas ir kapitalas yra pakaitai, tai padidėjus kapitalo pasiūlai tikriausiai:
Sumažės darbuotojų užimtumas ir darbo užmokestis,
6. Kurių darbuotojų paklausa neelastingiausia?
Chirurgų
7. Jei mašinų paklausa yra gana elastinga, o robotai yra puikus darbuotojų, gaminančių mašinas pakaitas, tai
auto darbuotojų pasiūlos sumažėjimas lemia:
Didelį užimtumo sumažėjimą ir nedidelį algų pokytį,
8. Nekonkuruojančių darbuotojų grupių pavyzdys yra :
Tos pačios firmos vadovai ir jų sekretorės,
9. Jei namų ūkiai labiau pradeda vertinti laisvalaikį, tai:
Atlyginimai padidėja, o užimtumas sumažėja
10. Kuris iš šių panašios kvalifikacijos darbuotojų rinkos ūkio šalyse dėl kompensuojančių algų skirtumų
gauna mažesnį už kitus atlyginimą:
Universiteto dėstytojas
11. Darbas yra unikalus gamybos veiksnys, išskyrus tą priežastį, jog:
Darbo kiekis ir kokybė lemia atlyginimą,
12. Užimtumas didėja, kai:
Didėja darbo našumas ir atlyginimai.
13. Profsąjungų tikslas nėra:
b) jos narių gaminamų produktų paklausos elastingumo didinimas,
d) jos narių gaminamų produktų pakaitų prieinamumo mažinimas.
14. Darbo užmokesčio skirtumus lemia:
a) nepiniginiai įvairių profesijų skirtumai, b) darbuotojų išsimokslinimo ir sugebėjimų skirtumai, c) geografinis ir
sociologinis įvairių darbuotojų nemobilumas
15. Tobulosios konkurencijos darbo rinka skiriasi nuo monopsoninės tuo, kad:
Monopsonistas samdo mažiau darbuotojų, lyginant su tobulosios konkurencijos rinka (kai kiti veiksniai nekinta),

KITŲ GAMYBOS VEIKSNIŲ RINKA IR PAJAMOS

1. Esant 8 proc palūkanų normai 400 eurų paskola kiekvienais metais teikia palūkanų:
32 eurai
2. Gamybos veiksnių paklausą lemia:
a) paklausa produktų, kuriems pagaminti reikalingi atitinkami gamybos veiksniai ir darbo pasiūla
c) paklausa produktų, kuriems pagaminti reikalingi atitinkami gamybos veiksniai ir gamybos veiksnių sąnaudų
produkto vienetui pagaminti dydis
3. Ekonominė renta-tai tam tikro veiksnio teikiamų pajamų ir jo reprodukcijos sąnaudų skirtumas,
susidarantis, kai:
Veiksnio pajamos viršija sąnaudas, būtinas tokiam pat veiksnio dydžiui įtraukti į gamybą
4. Ekonominės rentos neduoda veiksniai:
a) kurie gali būti atgaminti daugelio gamintojų tomis pačiomis sąnaudomis; d) kurie yra prieinami gamintojui, bet
kokiais kiekiais ta pačia verte;
5. Rentos apribojimo priimtinesnis būdas, turintis mažiau neigiamų pasekmių:
Vyriausybė nesikiša į kainodaros santykius, o išima ekonominę rentą padidintų mokesčių forma;
6. Yra tikslinga pradėti nuosavą verslą:
Jei planuojama kapitalo grąža yra didesnė už palūkanų normą;
7. Pusiausvyros palūkanų norma:
Pinigų kaina, kuriai esant norimas paskolinti pinigų kiekis lygus pinigų apimčiai, kurią norėtų pasiskolinti
8. Kuo aukštesnė palūkanų norma:
b) tuo daugiau atsiranda norinčių skolinti pinigus; c) tuo daugiau prarandama vartojimo galimybė ateityje;
9. Neatsitiktinai auganti palūkanų norma:
c) mažina pinigų paklausą; d) didina pinigų pasiūlą;
10. Kai paskolų paklausa ir pasiūla neatitinka viena kitos:
Atsiranda deficitas arba perteklius;
11. Nuomos mokesčio lygis nustatomas, atsižvelgiant į nuomojamų objektų:
Pasiūlą ir paklausą
12. Palūkanos-tai:
Kaina, kurią privalo sumokėti imantysis paskolą;
13.Renta mokama už žemę, naudojamą gyvuliams ganyti, padidės:
Atradus naujus naftos išteklius šioje žemėje;
14. Kai namų ūkiai daugiau taupo:
Palūkanų norma sumažėja, o skolinamųjų lėšų kiekis padidėja,
15. 130 eurų, kurie bus gauti po dviejų metų, dabartinė vertė, esant 14% palūkanų normai yra:
100 eurų.
16.Rentos egzistavimas pateisinamas tuo, jog:
Ji paskirsto ribotus išteklius tarp konkuruojančių naudotojų,
17. Palūkanos yra:
a) pajamų šaltinis, b) pinigai, mokami už naudojimąsi pasiskolintais pinigais, c) premija kreditoriams už susilaikymą
nuo einamojo vartojimo ir už riziką skolinant pinigus,
18.Jei nominalioji palūkanų norma yra11% , o realioji - 6% , tada infliacijos lygis, kurio tikimasi, bus:
5 %,
19. Ekonominis pelnas yra:
Bendrųjų pajamų ir ekonominių kaštų skirtumas,
20. Ekonominis pelnas gali susidaryti dėl:
a) dinaminių pokyčių ir rizikos, b) inovacijų, c) rinkos galios,
21. Ekonominė renta:
Yra kaina, mokama už išteklius, kurių pasiūla yra absoliučiai elastinga,
22. Kai talentingas žmogus gauna pajamas, viršijančias alternatyviuosius kaštus, jis gauna:
Rentą
23.Jei tikimasi, jog palūkanų norma ateityje didės, tai:
Ilgalaikė palūkanų norma bus didesnė už trumpalaikę normą
24. Ekonominis pelnas ilguoju laikotarpiu negaunamas, esant:
Tobulajai konkurencijai,