Mikroekonomikos teorija

Paskait konspektai. Pareng lektorius Venantas Maiekus.

(Kurso apimtis - 32 val. paskait)
1
Mikroekonomikos teorijos programa (32 val.)
1 tema. Paklausos ir pasilos modelis (2 val.).
Preks (paslaugos) paklausos svoka. Paklausos funkcija. Paklausos dsnis ir paklau-
sos kreiv. Preks (paslaugos) paklaus veikiantys veiksniai.
Preks (paslaugos) pasilos svoka. Pasilos funkcija. Pasilos dsnis ir pasilos
funkcija. Preks (paslaugos) pasil veikiantys veiksniai.
Rinkos pusiausvyra. A.Maralo kryius (irkls). Vartotojo ir gamintojo rinka.
Paklausos ir pasilos pokyi poveikis rinkos pusiausvyrai.
Vyriausybs taka rinkos pusiausvyrai. Minimalioji ir maksimalioji kainos, j nusta-
tymo prieastys ir ekonomins pasekms.
2 tema. Paklausos ir pasilos elastingumas (2 val.).
Preks (paslaugos) paklausos elastingumo kain atvilgiu svoka ir jo vertinimas.
Takinis ir lankinis paklausos elastingumo kain atvilgiu koeficientai.
Paklausos elastingumo kain atvilgiu atvejai: absoliutus elastingumas ir absoliutus
neelastingumas, vienetinis elastingumas. Paklausos elastingum kainai veikiantys veiks-
niai.
Kryminis paklausos elastingumas. Pakaitalams ir papildiniams apskaiiuot paklau-
sos elastingumo koeficient reikms.
Paklausos elastingumas kain atvilgiu ir bendrosios pajamos. Paklausos elastingumo
pobdio vertinimas pagal bendrj pajam pokyt.
Preks (paslaugos) paklausos elastingumas pajam atvilgiu ir j veikiantys veiksniai.
Preks (paslaugos) elastingumo kain atvilgiu vertinimas.
Preks (paslaugos) pasilos elastingumo kain atvilgiu svoka ir jo vertinimas. Ta-
kinis ir lankinis pasilos elastingumo kain atvilgiu koeficientai. Pasilos elastingum
veikiantys veiksniai.
3 tema. Vartotojo elgesio modeliavimas (8 val.).
Vartotojo biudetinis apribojimas. Biudeto ties ir biudetin aib. Sudtin prek.
Biudeto tiess pokyiai keiiantis vartotojo pajamoms ir preki kainoms. Atsiskaitomoji
kaina.
Kiekio mokesiai ir subsidijos. Verts mokesiai ir subsidijos. Preki normavimas ir
biudeto aib.
Vartojimo rinkiniai. Vartotojo pirmenybs: grietos pirmenybs, silpnos pirmenybs
ir abejingumo santykiai. Vartotojo pirmenybs aksiomos.
Abejingumo kreivs svoka. Abejingumo kreivi savybs. Tobulj pakaital, tobu-
lj papildini, blogybi ir neutrali abejingumo kreivs. Prisotinimo takas. Ikilosios
ir neikilosios pirmenybs. Grieto ikilumo prielaida.
Abejingumo kreiv ir ribin pakeitimo norma. Ribins pakeitimo normos algebrin,
geometrin ir ekonomin interpretacija.
Bendrojo ir ribinio naudingumo svokos. Bendrojo ir ribinio naudingumo kreivs.
Naudingumo funkcijos ir abejingumo kreivs. Tobulj pakaital, tobulj papildini,
2
Cobbo Douglaso, kvazitiesini pirmenybi naudingumo funkcijos. Naudingumo funk-
cijos monotonin transformacija. Ribins pakeitimo normos ireikimas ribiniais naudin-
gumais.
Vartotojo optimalaus pasirinkimo udavinys ir optimalumo slygos. Vidinis ir kra-
tini optimumas. Btinoji ir pakankamoji optimalumo slygos grietai ikilosios pirme-
nybs atveju. Optimals pasirinkimai tobulj pakaital, tobulj papildini , Cobbo
Douglaso pirmenybi atvejais. Vartotojo pusiausvyra bendru atveju.
Normalioji ir blogesns kokybs prek. Pajam poveikio, kainos poveikio ir Engelio
kreivs. i kreivi nuolydiai tobulj pakaital, tobulj papildini, CobboDouglaso
ir kvazitiesini pirmenybi atvejais.
4 tema. Gamybos teorija (2 val.).
Gamybos aib ir gamybos funkcija. Technologin ir ekonomin gamybos funkcijos
interpretacija.
Izokvantos svoka. Tobulj pakaital, pastovi proporcij, Cobbo Douglaso tech-
nologij izokvantos.
Bendrasis ir ribinis produktas. Ribinio produkto kitimas.
Izokvanta ir technin pakeitimo norma. Technins pakeitimo normos algebrin, geo-
metrin ir ekonomin interpretacija.
Ilgas ir trumpas laikotarpis ekonominje analizje. Gamybos masto gros dsnis.
Pastovi, didjanti ir majanti gamybos masto gra. Gamybos funkcijos homogenikumo
laipsnis ir gamybos masto gra.
Gamybos linijos ir izoklinals. Izoklinali panaudojimas nustatant gamybos masto
gros pobd.
Technins paangos atspindjimas gamybos funkcijoje.
5 tema. Pelno maksimizavimas (2 val.).
Pelno svoka. Pelno funkcija bendru atveju. Ekonominio pelno svoka.
Pagrindins verslo organizavimo formos: individuali mon, kin bendrija, akcin
bendrov.
Pastovieji ir kintamieji gamybos veiksniai.
Pelno maksimizavimas trumpu laikotarpiu. Btinoji slyga. Izopelno tiess ir j lyg-
tys.
Pelno maksimizavimas ilgu laikotarpiu. Btinoji slyga.
Silpnoji pelno maksimizavimo aksioma. Gamybos veiksnio paklausos dsnis.
6 tema. Kat teorija (2 val.).
Kat minimizavimo udavinys. Btinoji slyga. Izokostos svoka. Kat minimiza-
vimas tobulj pakaital, pastovij proporcij, CobboDouglaso technologij atvejais.
Silpnoji kat minimizavimo aksioma. Gamybos veiksnio paklausos dsnis.
Gamybos masto gra ir kat funkcija.
Trumpo laikotarpio kat funkcija. Ilgo laikotarpio kat funkcija. Trumpo ir ilgo
laikotarpio kat lygybs svoka.
Pastovieji ir kintamieji katai. Vidutiniai katai. Vidutini kintamj, vidutini pa-
stovij ir vidutini bendrj kat funkcijos ir kreivs.
3
Ribiniai katai. Vidutini ir ribini kat kreivi tarpusavio santykis. Ribiniai ir
kintamieji katai.
Vidutiniai ir ribiniai katai ilgu laikotarpiu. Trumpo ir ilgo laikotarpio vidutini bei
ribini kat kreivi tarpusavio santykis.
7 tema. Konkurencins rinkos modelis (3 val.).
Firm veikiantys aplinkos apribojimai: technologiniai, ekonominiai, rinkos.
Konkurencins rinkos svoka. Btinos slygos tobulosios konkurencijos rinkai egzis-
tuoti.
Konkurencins rinkos paklausa ir pajamos. Ribini pajam svoka.
Konkurencins firmos pelno maksimizavimo btinoji ir pakankamoji slygos.
Konkurencins firmos pasila. Firmos veiklos nutraukimo slyga.
Konkurencins firmos pelnas. Gamintojo perviris. Trys bdai jam vertinti.
Konkurencins firmos pasilos kreiv ilgu laikotarpiu. Maiausia firmos produkcijos
kaina ilgu laikotarpiu.
kio akos (rinkos) pasila. kio akos pusiausvyra trumpu laikotarpiu. Trys atvejai
firmos ekonominio pelno atvilgiu.
kio akos pusiausvyra ilgu laikotarpiu. Firm skaiiaus akoje nustatymas.
8 tema. Monopolins rinkos modelis (3 val.).
Monopolijos svoka. Btinos slygos monopolijai susidaryti.
Monopolins firmos pelno maksimizavimo btinoji ir pakankamoji slygos.
Ribins pajamos ir pelnas esant tiess pavidalo paklausos kreivei.
Kat priedo kainodara. Kiekio mokesio poveikis monopolisto produkcijos kainai.
Monopolijos neefektyvumas pagal Pareto. Perteklinis monopolijos nuostolis.
Natralioji monopolija ir jos susidarymo prieastys. Produkcijos kainos pagal ribinius
ir pagal vidutinius katus. Maiausio efektyvaus masto dydis.
Diskriminacija kainomis. Trys diskriminacijos laipsniai. Paklausos elastingumo kai-
nos atvilgiu ir kainos santykis esant treiojo laipsnio diskriminacijai kainomis.
Dviej dali tarifo kainodaros schema.
Monopolin konkurencija. Gamini diferencijavimas. akos pusiausvyros slygos
esant monopolinei konkurencijai.
9 tema. Oligopolins rinkos modeliai (3 val.).
Oligopolijos svoka. Oligopolist strategijos.
Kiekio lyderysts (Stackelbergo) modelis. Reagavimo kreivs. Izopelno kreivs.
Stackelbergo pusiausvyra.
Kain lyderysts modeliai. Dominuojanios firmos (lyders) modelis. Kain lyderis
em kat firma. Kain lyderis didiausi rinkos dal turinti firma. Kain lyderyst
barometro principu.
Vienalaikis kiekio nustatymas. Cournot (Kurn o) modelis. Modelio trkumai. Daug
firm Cournot pusiausvyros slygomis.
Vienalaikis kainos nustatymas. Bertrano modelis. Pelno maksimizavimo btinoji ir
pakankamoji slygos.
4
Suokalbi modeliai. Kartelio modelis. Pelno maksimizavimo btinoji ir pakankamoji
slygos. Kartelio pelno maksimizavimui trukdantys veiksniai.
10 tema. Gamybos veiksni rinkos (3 val.).
Ribinis pajam produktas. Jo dydis konkurencinje ir monopolinje preki rinkose.
Monopsonijos svoka. Gamybos veiksnio kaina monopsoninje gamybos veiksnio
rinkoje.
Auktupio ir emupio monopolijos.
Ivestin gamybos veiksni paklausa. Gamybos veiksni paklausa konkurencinje ir
netobulos konkurencijos rinkose.
Konkurencin, monopsonin ir monopolin darbo rinkos.
Skolinamasis kapitalas. Normali ir reali palkan normos. Skolinamojo kapitalo pa-
sila ir paklausa.
Investiciniai sprendimai. Bsimj pajam dabartin vert.
ems kaip gamybos veiksnio ypatumai. Grynoji ekonomin renta.
11 tema. Pusiausvyra mainuose (2 val.).
Bendroji ir dalin pusiausvyra. Edgewortho d. Grynj main analiz Edgewortho
dje. Galutinio paskirstymo suradimas.
Pareto efektyvus pasiskirstymas.
Mainai rinkoje ir Walras pusiausvyra. Walras dsnis.
Pirmoji gerovs teorema. Antroji gerovs teorema.
Vadovliai:
1. Varian H.R. Mikroekonomika: iuolaikinis poiris. Vilnius: Margi ratai, 1999.
624 p.
2. Mikroekonomika. Ats. redaktorius V. Skominas. Vilnius: Enciklopedija, 2000.
415p.
3. Snieka V. ir kt. Mikroekonomika. Kaunas: Technologija, 2000. 291 p.
4. Wonnacott P. Wonnacott R. Mikroekonomika. Kaunas: Litera Universitati Vytauti
Magni, 1993. 571 p.
5
1 Paklausos ir pasilos modelis (2val)
1. Paklausa.
2. Pasila.
3. Rinkos pusiausvyra.
4. Vyriausybs taka rinkos pusiausvyrai.
1. Paklausa. Rinkos subjekt pirkjo ir pardavjo (vartotojo ir gamintojo) interesai
rinkoje reikiasi pasilos ir paklausos forma.
Paklausa preks kiekio, kur pirkjas nori ir gali pirkti, ryys su kaina, u kuri i
prek perkama.
Paklausos funkcija ireikia paklausos priklausomyb nuo j lemiani veiksni.
Q
A
D
= f(T
A
, T
B
, ..., T
Z
, , T , ...).
Q
A
D
/ preks paklausos kiekis;
T
A
/preks kaina;
T
B
, ..., T
Z
kit preki kainos;
pirkj pinigins pajamos;
T skonis ir mada.
Jeigu laikysime, kad kiti veiksniai yra nekintami, o paklausa priklauso nuo kainos, tai:
Q
A
D
= f(T
A
).
i priklausomyb apibdina paklausos dsnis.
Paklausos dsnis teigia, kad paklausos kiekis auga kainai majant ir maja kainai
didjant, t.y.
Q
A
D
T
A
< 0.
Majant kainai, paklausa auga dl dviej prieasi: pirma, sumajus kainai, pir-
kjai perka t prek daniau ir didesniais kiekiais; antra sumajusi kaina vilioja naujus
pirkjus.
Paklausos kiekis preks kiekis, kur nori ir gali pirkti pirkjas per tam tikr laiko-
tarp (pvz. per mnes), esant tam tikrai kainai, kai kiti veiksniai yra nekintami.
Paklausos kreiv (angl k. demand curve) grafinis preks kainos ir paklausos kiekio
ryio vaizdas.
1.1 pav. Paklausos ties ir kreiv (demand curve).
6
Paklausos kiekio pokytis judjimas iilgai paklausos kreivs.
Paklausos pokyius rodo paklausos kreivs poslinkiai koordinai sistemoje: paklau-
sos padidjimas vaizduojamas paklausos kreivs poslinkiu dein, sumajimas kai-
r.
Pirkjo pajam padidjimas didina normalios ir auktesns kokybs preki paklaus
bei maina emesns kokybs preki paklaus.
Auktesns kokybs preke (normal goods) laikoma prek, kurios perkama daugiau,
kai pajamos padidja (kiti veiksniai yra nekintami).
emesns kokybs preke (inferior goods) laikoma prek, kurios perkama maiau, kai
pajamos didja (kiti veiksniai yra nekintami). Pvz. margarinas keiiamas sviest, pad-
vti drabuiai naujus.
Yra dvejopos tarpusavyje susijusios preks: pakaitalai (preks, kurios tenkina tuos
paius poreikius ir keiia viena kit jas vartojant pvz. arbata ir kava); papildanios viena
kit preks (jos vartojamos kartu kaip komplektas).
Padidjusi preks kaina padidina ios preks pakaitalo paklaus (sumajusi - atvirk-
iai). Vienos i papildani preki pabrangimas sumaina kitos preks paklaus.
Jei pirkjas tikisi, jog preks kaina padids, ta preke apsirpinama i anksto (tai padi-
dina preks paklaus).
Bendrj rinkos paklaus formuoja individualios pirkj paklausos. Surandama hori-
zontaliai sumuojant individualias pirkj paklausas.
2. Pasila. Pasila tai preks kiekio, kur gamintojas nori ir gali parduoti rinkoje,
ryys su kaina u kuri prek parduodama.
Pasilos funkcija:
Q
A
S
= f(T
A
, T
B
, ..., T
Z
, T
K
, T
L
, /, (, ^, ...).
Q
A
S
/ preks pasilos kiekis;
T
A
/ preks kaina;
T
B
, ..., T
Z
kit preki kainos;
/ naudojama technologija;
T
K
, T
L
gamybos veiksni kainos;
( mokesiai ir dotacijos;
valstybinis reguliavimas;
^ gamtins salygos.
Jei visi veiksniai, iskyrus kain, yra pastovs,
Q
A
S
= f(T
A
).
Pasilos dsnis (law of supply) tvirtina, kad kai preks kaina didja, esant kitoms
vienodoms salygoms, pasilos kiekis taip pat didja, o kai kaina krinta - maja, t.y.
Q
A
S
T
A
> 0.
Pasilos kreiv (supply curve) grafinis ryio tarp preks kainos ir pasilos kiekio
per tam tikr laikotarp vaizdas.
7
1.2 pav. Pasilos ties ir kreiv (supply curve).
Pasilos kiekio pokyiai gaminamo ir silomo preks kiekio pasikeitimas pasikei-
tus preks kainai, kai kiti veiksniai yra pastovs. Pasilos kiekio pokyius rodo judjimas
iilgai pasilos kreivs.
Paklausos kiekio reakcija kainos pasikeitim maiau priklauso nuo laiko trukms,
negu pasilos kiekio reakcija (pastaroji yra skirtinga vairiais laikotarpiais).
Pasilos pasikeitim rodo pasilos kreivs padties koordinai sistemoje pasikeiti-
mas: pasilai didjant dein, pasilai majant kair.
Gamybos veiksni kainos sumajimas pasilos kreiv pastumia dein. Taip pat
veikia paangi technologij naudojimas (jos taupo aliavas ir mediagas ir tokiu bdu
jas atpigina).
Tarpusavyje susijusi preki kain pasikeitimas pasila veikia vairiai.
Preks pakaitalai gamyboje yra tokios, kuri gamybai naudojami tie patys itekliai
(pvz. em). Vienos tokios preks kainai padidjus, kitos preks pasila sumas, nes
dalis iai prekei skirt itekli bus sunaudojama pirmosios preks gamybai. Antrosios
preks pasilos kreiv pasislinks kair.
Jei preks yra papildanios gamyboje viena kit, tai gaminant vien prek kaip aluti-
nis (papildomas) produktas pagaminama antroji prek (pvz. jautiena ir odos).
Mokesi didinimas ir dotacij mainimas pasilos kreiv pastms kair, mokesi
mainimas ir dotacij didinimas dein.
Gamtins slygos gali padidinti arba sumainti ems kio kultr pasil.
Rinkos pasilos kreiv surandama horizontaliai sumuojant pasilos kreives.
3. Rinkos pusiausvyra. Rinkoje yra pusiausvyra (market equilibrium), kada preks
kaina tokia, kad preki kiekis, kur gamintojai nori parduoti, sutampa su preks kiekiu,
kur pirkjai nori pirkti.
1.3 pav. Rinkos pusiausvyros modelis.
8
T
E
preks pusiausvyros kaina, kuriai esant bendrosios paklausos kiekis sutampa su
bendrosios pasilos kiekiu: Q
D
= Q
S
.
Q
E
pusiausvyros kiekis.
Kainai nukrypus nuo pusiausvyros, pradeda veikti rinkos jgos. Jeigu preks kaina
T
S
yra didesn u pusiausvyros kain, tai preks pasila virija paklaus (Q
S
1
> Q
D
1
)
susidaro pasilos perteklius ab. Tai vartotojo rinka, nes vartotojas gali rinktis, o pardav-
jai konkuruoja tarpusavyje. Neparduot preki atsargos veria pardavjus mainti kain.
Kainos majimas sukelia pasilos kiekio majim, o paklausos augim. Tai atveda
pusiausvyr.
Jeigu preks kaina T
2
yra maesn u pusiausvyros kain T
E
, tai u toki kain pirk-
jas nori pirkti daugiau negu pardavjai nori parduoti t.y. paklausa virija pasil (Q
D
2
>
Q
S
2
). Atstumas cd rodo trkumo dyd. Tokia rinka yra vadinama gamintojo rinka. Pirk-
jai ima tarpusavyje konkuruoti ir silyti didesn kain. Kaina ima augti, pasila taip pat
auga, o paklausa maja. Tai vl veda pusiausvyr.
Rinkos pusiausvyra yra dinamika, nes pusiausvyros kain ir pusiausvyros kiek vei-
ki paklausos ir pasilos pokyiai.
Tegul dl sumajusi pajam sumaja vartotoj paklausa. Tuomet paklausos kreiv
T pasislinks kair ir uims T
1
padt. Naujoji pusiausvyra susidarys E
1
take. Parduo-
damas preki kiekis sumas nuo Q
E
iki Q
E
1
, o pusiausvyros kaina nuo T
E
iki T
E
1
.
1.4 pav. Sumajusios paklausos poveikis rinkos pusiausvyrai.
Rinkos pusiausvyr taip pat veikia pasilos pokyiai. Tegul dl pabrangusi gamybos
veiksni sumaja pasila. Pasilos kreiv o pasislenka kair ir uima padt o
1
, o
pusiausvyros takas E pakyla iki E
1
.
9
1.5 pav. Sumajusios pasilos poveikis rinkos pusiausvyrai.
4. Vyriausybs taka rinkos pusiausvyrai. Paklausos ir pasilos model galima
panaudoti kain reguliavimo pasekmms analizuoti. Jeigu Vyriausyb nustato kain, tai
perteklius ar trkumas sudaromas dirbtinai ir sugriaunama rinkos pusiausvyra. Paprastai
vyriausyb nustato minimalias ar maksimalias kain ribas.
1.6 pav. Kain reguliavimo poveikis rinkos pusiausvyrai nustaius minimalij kain.
Paklausos kreiv T pasislenka dein T
1
padt. Vyriausybs nustatyta minimalioji
kaina T
1
tampa pusiausvyros kaina (susidaro nauja pusiausvyra E
1
).
Vyriausybs nustatyta minimalioji kaina (price floors) reikia, kad negalima parduoti
pigiau negu ia kaina. Daniausiai minimalioji kaina nustatoma ems kio produkcijai
ir darbo umokesiui. Ji garantuoja kininkams btinas pajamas, o dirbantiesiems
minimal gyvenimo lyg. Minimalioji kaina yra pagalbos gamintojui forma.
Minimalioji kaina yra nustatoma aukiau pusiausvyros kainos. Vartotojai perka ma-
esn preki kiek (Q
D
< Q
E
), rinka destabilizuojama. Susidarius preki pertekli
Q
G
= Q
S
Q
D
superka valstyb ta paia kaina. Q
G
padidja paklausos dydis. Vy-
riausybs supirkimai panaudojami eksportui (pajamos gaunamos i eksporto) arba kaip
labdara silpnai isivysiusiems kratams (pajamos gaunamas i mokesi, vyriausybs
paskol, savanorik gyventoj auk vairius pagalbos fondus).
Vyriausybs nustatyta maksimalioji kaina (price ceilings) reikia, kad gamintojai ne-
gali savo preki parduoti brangiau negu i kaina. i kaina nustatoma siekiant pagerinti
10
pirkj padt, (pvz. komunalinms paslaugoms, elektrai, dujoms, kontroliuojama pal-
kan norma, renta ir pan.). Maksimalioji kaina nustatoma emiau pusiausvyros kainos.
Dl to iauga paklausa, sumaja pasila ir atsiranda preki trkumas.
1.7 pav. Kain reguliavimo poveikis rinkos pusiausvyrai nustaius maksimalij kain.
Preki trkum Q
D
Q
S
= Q
G
padengia vyriausyb didindama import ir pan.
Ilgas T
max
veikimas gali sukelti neigiam pasekmi: nam kyje kaupiasi laisv pi-
nig, kurie "paleidus" kain, gali sukelti didel infliacij ar net hiperinfliacij. Be to, dl
ios prieasties brangsta laisvai parduodamos preks.
11
2 Paklausos ir pasilos elastingumas (2val)
1. Paklausos elastingumas kain atvilgiu ir jo vertinimas.
2. Paklausos elastingumo kain atvilgiu atvejai.
3. Paklausos elastingum kainai lemiantys veiksniai.
4. Kryminis paklausos elastingumas.
5. Paklausos elastingumas kain atvilgiu ir bendrosios pajamos.
6. Paklausos elastingumas pajam atvilgiu.
7. Pasilos elastingumas kain atvilgiu.
8. Pasilos elastingum lemiantys veiksniai.
1. Paklausos elastingumas kain atvilgiu ir jo vertinimas. Paklausos ir pasi-
los elastingumas kokio nors veiksnio atvilgiu tai paklausos ar pasilos jautrumas to
veiksnio pokyiams.
Kainos pokyiai skirtingai veikia vairi preki paklausos kiek. Paklausos kiekio
pokyiams vertinti, keiiantis kainoms, yra skaiiuojami elastingumo rodikliai.
Paklausos elastingumas kain atvilgiu (price elasticity of demand) tai norimo pirk-
ti preks kiekio ir preks kainos santykini pokyi santykis (santykiniai pokyiai papras-
tai ireikiami %):
c
P
D
=
Q
D
Q
D
:
T
T
.
c
P
D
=
Q
D
T

T
Q
D
.
c
P
D
paklausos elastingumo kain atvilgiu koeficientas;
Q
D
preks kiekio pokytis;
T kainos pokytis.
Paklausos elastingumo koeficientas turi neigiam enkl, nes paklausos dsnis irei-
kia atvirki kain ir paklausos kiekio priklausomyb.
Paklausos elastingumo kainai koeficientas gali bti skaiiuojamas tam tikrame inter-
vale arba take.
12
2.1 pav. Paklausos elastingumo kain atvilgiu koeficient skaiiavimai.
Paklausos elastingumo kainai koeficientas intervale /B gali bti skaiiuojamas dve-
jopai: atskaitos taku imant / arba atskaitos taku imant B.
c
P
1
D
take /:
c
P
1
D
=
Q
2
Q
1
T
2
T
1

T
1
Q
1
iuo atveju c
P
D
skaiiuotas kainai majant.
Take B c
P
2
D
bus skaiiuojamas kainai didjant:
c
P
2
D
=
Q
1
Q
2
T
1
T
2

T
2
Q
2
c
P
1
D
ir c
P
2
D
reikms skiriasi.
Kada kainos pokytis yra nedidelis, koeficient reikmi skirtumas neturi esmins
reikms. Taip intervale apskaiiuoti koeficientai yra vadinami paklausos elastingumo
kainai takiniais koeficientais.
Norint tiksliau vertinti paklausos elastingum kainos atvilgiu intervale yra skaiiuo-
jamas lankinis paklausos elastingumo kainai koeficientas (stygos /B vidurio take (.
iuo atveju, nustatant norimo pirkti preks kiekio ir preks kainos santykinius pokyius,
baze imami kiekio ir kainos vidurkiai:
Q
P
D
=
Q
T

P
1
+P
2
2
Q
1
+Q
2
2
=
Q
2
Q
1
T
2
T
1

T
1
+T
2
Q
1
+ Q
2
.
Kada paklausos kiekio priklausomyb nuo kainos pokyi nusakoma funkcija (yra
inoma paklausos kreivs algebrin iraika), tuomet galima paskaiiuoti paklausos elas-
tingumo kainos atvilgiu koeficient bet kuriame paklausos kreivs take:
c
P
D
= Q

T
Q
D
,
kur Q
D
funkcija, ireikianti paklausos kiekio priklausomyb nuo kainos pokyi.
Kada paklausos kreiv turi tiess pavidal: Q
D
= a b T,
13
a ir b pastovs dydiai,
b paklausos tiess nuolydis.
iuo atveju paklausos elastingumo kainai koeficientas bet kuriame paklausos tiess
take yra:
c
P
D
= b
T
Q
D
=
b T
a + b T
.
2. Paklausos elastingumo kain atvilgiu atvejai. Reikia nustatyti interval, kuria-
me kinta paklausos elastingumo kainai koeficient reikms.
2.2 pav. Paklausos elastingumo kain atvilgiu koeficiento reikmi intervalo nustatymas.
Darome prielaid, kad T ir Q keiiasi labai maai. Tuomet T dT ir Q
dQ.
Takinis paklausos elastingumas kainai yra lygus:
c
P
D
=
dQ
dT

T
Q
=
Q
1
Q
2
T
1
T
2

OT
1
OQ
1
=
cT
1
Tc

OT
1
OQ
1
.
Trikampiai TcT
1
irTQ
1
B yra panas, nes yra lygs j atitinkami kampai. I trikam-
pi panaumo seka:
cT
1
Tc
=
Q
1
B
TQ
1
=
Q
1
B
OT
1
.
sistaius c
P
D
turime:
c
P
D
=
Q
1
B
1
OT
1
=
OT
1
OQ
1
=
Q
1
B
OQ
1
.
I trikampi TQ
1
Bir/T
1
T panaumo turime:
Q
1
B
TB
=
T
1
T
/T
=
OQ
1
/T
.
Pertvark turime:
c
P
D
=
Q
1
B
OQ
1
=
TB
/T
.
14
Vadinasi, takinis preks paklausos kainos atvilgiu elastingumas, kada paklausos
kreiv yra tiess pavidalo, yra lygi dviej paklausos tiess dali santykiui: paklausos
tiess esanios dein nuo pasirinkto tako , su paklausos tiess dalimi, esania kair.
Gauta ivada leidia nustatyti interval, i kurio c
P
D
gyja savo reikmes.
2.3 pav. Paklausos elastingumas kain atvilgiu esant tiess pavidalo paklausos kreivei.
[c
P
D
[ gyja reikmes i udaro intervalo [0, ].
Kada [c
P
D
[ > 1, laikoma, kad paklausa yra elastinga kainos atvilgiu. iuo atveju
norimo pirkti preki kiekio santykinis pokytis yra didesnis u kainos santykin pokyt
(santykinis paklausos elastingumas).
Kada [c
P
D
[ < 1, laikoma, kad paklausa yra neelastinga kainos atvilgiu. iuo atveju
norimo pirkti preki kiekio santykinis pokytis yra maesnis u kainos santykin pokyt
(santykinis paklausos neelastingumas).
Kada [c
P
D
[ = 1, turimas vienetinis paklausos elastingumas kainai. iuo atveju tam
tikras kainos santykinis pokytis sukelia tok pat perkamo preki kiekio santykin pokyt.
Paklausos kreiv yra lygiaons hiperbols pavidalo.
Kada c
P
D
= 0, turimas absoliutinis paklausos neelastingumas. iuo atveju preks kai-
nos santykinis pokytis nepakeiia norimo pirkti preki kiekio rinkoje.
Kada [c
P
D
[ = , turimas absoliutinis paklausos elastingumas kainai. iuo atveju be-
galo maas preks kainos santykinis pokytis slygoja didel perkam preki kiekio santy-
kin pokyt.
vairius paklausos elastingumo kainai atvejus grafikai galima taip pavaizduoti:
2.4 pav. Paklausos elastingumas kain atvilgiu.
15
3. Paklausos elastingum kainai lemiantys veiksniai. Vartojamj preki paklau-
sos elastingumas kain atvilgiu skirtingais laikotarpiais ir vairiose rinkose nra vieno-
das. Paklausos elastingum kainai veikia vairs veiksniai, kuriuos galima taip sugrupuo-
ti:
a) preks pakaitalai. Jeigu prek turi daug pakaital, tai j paklausos elastingumas
kain atvilgiu yra didesnis negu t preki, kurios neturi artim pakaital. Kada preks,
kuri turi pakaital, kaina kyla, o pakaital ne, vartotojas pirks preks pakaitalus.
b) preks patenkinamo poreikio pobdis. Prekes galima skirstyti btiniausias, be
kuri mogus negali apsieiti, ir prabangos prekes. Prie btiniausi preki priskiriama
maistas, drabuiai, avalyn, elektra, dujos, kuras ir kt.
Btiniausi preki paklausa santykinai yra neelastinga, nes padidjus j kainoms, var-
tojimas maai sumaja. Tuo tarpu, prabangos preki paklausa kainai yra elastinga.
c) atskirai prekei sigyti ileidiama vartotojo pajam dalis. Kuo prekei sigyti ilei-
diama maesn vartotojo pajam dalis, tuo ta prek yra maiau elastinga kainos atvil-
giu. Pvz. palyginti ilaidas druskai su ilaidomis automobiliui ar namui sigyti.
d) laikas. Turimas galvoje laiko tarpsnis po kain pasikeitimo, kuris btinas pakaital
paiekoms, pajamoms padidinti ir pan. Vartotojo elgsena pasikeiia tik per tam tikr laik.
Pvz., pabrangus benzinui, automobilio savininkui reiks laiko benzin pakeisti dujomis ir
pan.
4. Kryminis paklausos elastingumas. Kryminis paklausos elastingumas (cross
elasticity of demand) kain atvilgiu yra skaiiuojamas tarpusavyje susijusioms prekms.
is rodiklis parodo, kaip keiiantis vienos preks kainai, pasikeiia su ja susijusios preks
paklausa.
Tegul turimos dvi tarpusavyje susijusios preks / ir B. Kryminio paklausos elas-
tingumo koeficient kain atvilgiu galima taip ireikti:
c
AB
=
Q
A
Q
A
:
T
B
T
B
=
Q
A
T
B

T
B
Q
A
.
Prekms pakaitalams B preks kainos T
B
padidjimas padidins / preks paklaus,
T
B
sumajimas sumains / preks paklaus. B preks kainos ir / preks paklausos
pokyiai turi vienod enkl. Todl kryminis paklausos elastingumo kain atvilgiu
koeficientas c
AB
turi teigiam enkl.
Kada yra turimos preks papildiniai, tuomet augant B preks kainai T
B
, / preks pa-
klausa maja. Kainos ir kiekio pokyiai vyksta prieingomis kryptimis. Todl kryminis
paklausos elastingumo koeficientas iuo atveju turi neigiam enkl.
Kada dvi preks yra viena nuo kitos nepriklausomos, tuomet kryminis paklausos
elastingumo koeficientas c
AB
= 0.
5. Paklausos elastingumas kain atvilgiu ir bendrosios pajamos. Pajamos (T 1)
yra preki kainos (p) ir parduot preki kiekio (q) sandauga: (T 1 = p q). (T 1 =

n
i=1
p
i
q
i
). Pagal paklausos dsn, jei preki kaina kyla, tai parduotas kiekis maja.
Todl pajamos gali ir didti, ir mati. Pajam kitimas priklausys nuo paklausos jautrumo
kainos pokyiui, t.y. nuo paklausos elastingumo kainai.
Tegul kaina pasikeiia iki p + p, o j atitinkantis paklausos kiekis iki q + q.
Tuomet naujos pajamos T 1

yra lygios:
T 1

= (p + p) (q + q) = p q + p q + p q + p q.
16
T 1atm i T 1

gauname:
T 1 = p q + p q + p q.
Vadinasi pajam pokytis apytiksliai yra lygus kiekio ir kainos pokyio sandaugos ir
kainos (pradins) ir kiekio pokyio sandaugos sumai.
Pajam pokyio santyk su kainos pokyiu galime taip ireikti:
T 1
p
= q +
p q
p
.
2.5 pav. Pajam pokytis keiiantis kainoms.
Kada kaina padidja, prie pradinio pajam staiakampio ploto p q pridedame sta-
iakampio plot, apytiksliai lyg q p, esant vir pradinio staiakampio, ir atimame
staiakampio plot, apytiksliai lyg p q, esant pajam staiakampio one. Kada kaina
maja, vyksta atvirkiai.
Kyla klausimas, kada q p ir p q bendras poveikis duoda teigiam rezultat, t.y.
bendrj pajam padidjim:
T 1
p
= q +
p q
p
> 0 .
Padalij nelygyb i q gauname:
1 +
p q
q p
> 0
p q
q p
> 1
Kairioji nelygybs pus yra algebrin paklausos elastingumo kainai koeficiento irai-
ka. Kadangi c
P
D
yra neigiamas dydis, tai abi nelygybes puses padaugin i (-1) turime:
c
P
D
> 1 / (1)
[c
P
D
[ < 1 .
17
Vadinasi kainai didjant, pajamos auga tik tuo atveju, kada paklausa yra neelastinga
kainos atvilgiu.
Kada [c
P
D
[ < 1 ir kaina maja, tuomet maja ir pajamos.
Pagal pajam pokyt keiiantis kainai galima nustatyti ar paklausa yra elastinga kainai,
ar ne, t.y. ar [c
P
D
[ yra didesnis u vienet, maesnis u vienet ar lygus vienetui.
Kada
T

, T 1

, [c
P
D
[ < 1
T

, T 1

, [c
P
D
[ > 1
T

, T 1

, [c
P
D
[ > 1
T

, T 1

, [c
P
D
[ < 1
Kada kain pokyiai (majimas, didjimas) nepakeiia bendrj pajam apimties,
turimas vienetinis elastingumas, t.y. [c
P
D
[ = 1
6. Paklausos elastingumas pajam atvilgiu. Paklausos elastingumas pajam atvil-
giu (income elasticity of demand) tai norimo pirkti preki kiekio santykinio pokyio
santykis su pajam santykiniu pokyiu:
c
I
d
=
Q
Q
:
1
1
=
Q
1

1
Q
.
io koeficiento reikms priklauso nuo preki pobdio.
Btiniausi preki (maisto produkt, drabui, avalyns) vartojimo apimtis didja tik
pirkjo pajam intervale, kol ios pajamos palyginti yra nedidels. Esant didelms pirkjo
pajamoms i preki paklausa yra neelastinga (brinyje pajamoms virijus Q
A
tak).
2.6 pav. Paklausos elastingumas pajam atvilgiu.
Kada, didjant pajamoms, preki paklausa auga, ir, atvirkiai, majant pajamoms,
preki paklausa maja, c
I
d
turi teigiam enkl. Tai bdinga normalios kokybs pre-
kms, kurios yra vadinamos normaliosiomis.
Kitokia priklausomyb yra tarp blogesns kokybs (subprodukt ir kit pigi maisto
preki bei pramons preki) preki (jos dar kitaip yra vadinamos nepatraukliomis pre-
kmis). Didjant pajamoms, toki preki vartotojas kur laik gali pirkti daugiau. Taip
tsiasi iki tol, kol pirkjas pradeda pirkti normalisias prekes. Tuomet nepatrauklij
18
preki paklausa ima mati. Todl laikoma, kad nepatrauklij preki paklausos elas-
tingumas pajam atvilgiu yra neigiamas (pajam padidjimas slygoja perkam preki
sumajim).
Prabangos ir ilgai vartojam preki perkamas kiekis, didjant pajamoms, spariai di-
dja. Kai jau yra patenkinti btiniausi preki poreikiai, paklausos kreiv pasidaro paly-
ginti plokia. Tai rodo, kad i preki paklausa yra labai jautri vartotojo pajamoms.
Preks paklausos elastingum pajamoms veikia tokie veiksniai:
1) preks patenkinamo poreikio pobdis, pvz., maistui ileidiam pajam procenti-
n dalis maja pajamoms augant. Tai XIX a. pirmasis pastebjo vokiei statistikas
Ernstas Engelis. Todl is reikinys yra vadinamas Engelio dsniu. Rodiklis naudojamas
gerbviui ir ekonomikos isivystymo lygiui matuoti.
2) pradinis pajam lygis alyje. Pvz., neisivysiusiose, neturtingose alyse televizo-
rius bus prabangos prek. Tuo tarpu auktas vidutines vienam gyventojui pajamas turin-
iose alyse televizorius yra btiniausia prek.
3) laikas, nes vartojimo modeliai prie pajam pasikeitimo prisitaiko vluodami (vadi-
namas lagas, padarinio atsilikimas nuo prieasties).
7. Pasilos elastingumas kain atvilgiu. Pasilos elastingumas kain atvilgiu
(price elasticity of supply) tai silomo preki kiekio santykinio pokyio santykis su
preks kainos santykiniu pokyiu.
c
p
s
=
Q
s
Q
s
:
T
T
=
Q
s
T

T
Q
s
.
Pasilos elastingumo kainai koeficientas yra teigiamas dydis, nes pasilos dsnis i-
reikia tiesiogin priklausomyb tarp silom preki kiekio ir kainos.
Pasilos elastingumo kainai koeficientas, kaip kad ir analogikas paklausos elastingu-
mo koeficientas gali bti skaiiuojamas intervale ir take. Intervalo galuose apskaiiuo-
ti pasilos elastingumo kainai koeficientai yra vadinami takiniais, o intervalo viduryje
lankiniu. Lankinis pasilos elastingumo kainai koeficientas:
c
p
s
=
Q
s
T

T
1
+T
2
Q
1
+ Q
2
.
Tegul turima pasilos kiekio priklausomybs nuo kainos algebrin iraika:
Q
s
= a + b T, kai b > 0
c
p
s
=
Q
s
T

T
Q
s
=
b T
a + b T
.
2.7 pav. Pasilos elastingumo kain atvilgiu atvejai.
19
8. Pasilos elastingum lemiantys veiksniai. Pasilos elastingum kain atvil-
giu veikia vairs veiksniai. Laikas yra laikomas svarbiausiu veiksniu, veikianiu pa-
silos elastingum kainai. io veiksnio taka priklauso nuo laiko trukms. Todl yra
iskiriami trys laikotarpiai: momentinis, trumpasis ir ilgasis. Momentinis laikotarpis yra
per trumpas, kad gamintojai suskubt reaguoti rinkos situacij. iuo atveju turimas
absoliutus pasilos neelastingumas kainos atvilgiu. Pvz., kininkas turguje pardavinja
brakes (greitai gendanti produkcija) ir stengiasi visas parduoti nepriklausomai nuo kai-
nos pokyi. Momentiniu laikotarpiu, didjant paklausai, kininkas yra nepajgus didinti
pasilos kiekio.
Trumpasis laikotarpis yra tada, kada gamintojai gali padidinti gaminam preki kiek
panaudodami turimus renginius. Kainos pokytis tuo daugiau veiks pasilos kiek, kuo
daugiau laiko bus praj po kainos pasikeitimo.
2.8 pav. Pasilos elastingumas kainos atvilgiu ir laiko tarpsnis.
Ilgasis laikotarpis yra toks, per kur mons padidina gamybos pajgumus ar naujos
mons gali eiti ak ar j palikti.
Kitas veiksnys yra preks pakaitalai gamyboje. Preki pakaital buvimas paprastai
didina pasilos elastingum kain atvilgiu (pvz., kada tuos paius iteklius galima pa-
naudoti keli preki gamybai (em)).
Preki saugojimo galimybs irgi veikia pasilos elastingum kain atvilgiu. Pre-
ki, kuri negalima ilg laik saugoti (vieia uvis, greitai gendantys maisto produktai),
pasilos elastingumas kain atvilgiu yra nedidelis, nes j pardavimo negalima atidti
vlesniam laikui, net jeigu kainos maja. Negendani pigiai saugom preki pasilos
elastingumas kain atvilgiu yra didesnis.
20
3 Vartotojo elgesio modeliavimas (8val)
1. Biudetinis apribojimas.
2. Mokesiai, subsidijos ir preki normavimas.
3. Vartotojo pirmenybs.
4. Abejingumo kreivs.
5. Ribin pakeitimo norma.
6. Bendrasis ir ribinis naudingumas.
7. Naudingumo funkcijos.
8. Ribinis naudingumas ir /1o.
9. Vartotojo optimalaus pasirinkimo udavinys ir optimalumo slygos.
10. Pasirinkimo ypatybs, esant vairioms naudingumo funkcijoms.
11. Vartotojo pusiausvyra bendru atveju.
12. Normalioji ir blogesns kokybs prek.
13. Pajam poveikio ir Engelio kreivs.
14. Kainos poveikio ir paklausos kreivs.
1. Biudetinis apribojimas. Ekonomikos teorija laiko, kad vartotojas pasirenka
geriausi pasiekiam grybi rinkin. Tegul yra turimas dviej preki vartojimo rinkinys
(x
1
, x
2
), kur
x
1
pasirenkamas pirmos preks kiekis;
x
2
pasirenkamas antros preks kiekis.
T preki vieneto kaina yra (p
1
, p
2
), o m pinig kiekis, kur vartotojas gali ileisti.
Tuomet vartojo biudetinis apribojimas:
p
1
x
1
+ p
2
x
2
m
p
1
x
1
pirmajai prekei ileista pinig suma;
p
2
x
2
antrajai prekei ileista pinig suma.
Vartojimo rinkiniai, nekainuojantys daugiau u m, yra perkami rinkiniai. Tokia per-
kam vartojimo rinkini aib, esant kainoms (p
1
, p
2
) ir pajamoms m vadinama vartotojo
biudetine aibe.
x
1
galime laikyti pagrindine preke, o x
2
visa kita, k vartotojas nort vartoti: x
2
galime traktuoti kaip pinigus, kuriuos vartotojas nort ileisti kitoms prekms. Tada x
2
kaina bus 1, nes vienas Lt kainuoja vien Lt. Antroji prek yra vadinama sudtine preke,
21
3.1 pav. Biudetin aib.
nes ji apima visa kita, k vartotojas nort vartoti iskyrus pirm prek. Kada p
2
= 1,
vartotojo biudetinis apribojimas gauna tok pavidal:
p
1
x
1
+ x
2
m.
Biudetin ties yra aib rinkini, kurie kainuoja lygiai m. Jos lygtis:
p
1
x
1
+ p
2
x
2
= m.
Isprend lygt x
2
atvilgiu gauname:
x
2
=
m
p
2

p
1
p
2
x
1
.
Tai tiess su vertikalija atkarpa
x
p
2
ir nuolydiu -
p
1
p
2
lygtis. Ji parodo, kiek vartotojas
turi vartoti antros preks vienet, jei vartoja pirmos preks x
1
vienet, kad tiksliai paten-
kint biudetin apribojim. Kada x
2
= 0, tuomet x
1
=
m
p
1
, kai x
1
= 0, tuomet x
2
=
m
p
2
.
Atkarpa
m
p
2
parodo, kiek vartotojas galt sigyti x
2
preks, jeigu vis biudet ileist tik
jai sigyti;
m
p
1
kiek vartotojas galt sigyti x
1
preks, jeigu vis biudet ileist tik jai
sigyti.
Biudetins tiess nuolydio ekonomin prasm: kain santykis -
p
1
p
2
parodo, kiek rinka
"atiduot" antros preks u pirm.
Tegul pirmos preks vartotojas nori daugiau vartoti dydiu x
1
. Tuomet antros pre-
ks jis gals vartoti x
2
dydiu maiau.
Jei vartotojas savo biudetin apribojim tenkina prie ir po vartojimo pokyio, tai
vartotojas turi patenkinti tokias lygybes:
p
1
x
1
+ p
2
x
2
= m,
p
1
(x
1
+ x
1
) + p
2
(x
2
+ x
2
) = m.
I antrosios lygties atm pirmj gauname:
p
1
x
1
+ p
2
x
2
= 0.
Vadinasi, bendroji vartojimo pokyio vert privalo bti lygi nuliui.
22
Santykis
x
2
x
1
parodo, kokiu santykiu antra prek gali bti mainoma pirm ir jis yra
lygus:
x
2
x
1
=
p
1
p
2
.
Biudetins tiess nuolydis rodo pirmos preks vartojimo alternatyviuosius katus. Ant-
ros preks vartojimo galimybs praradimas yra tikrieji didesnio pirmos preks vartojimo
ekonominiai katai.
Keiiantis kainoms ir pajamoms, keiiasi biudetin aib ir j ribojanti biudetin
ties.
Pajam padidjimas biudetin ties lygiagreiai pastumia iorn (tolyn nuo koordi-
nai pradios), o pajam sumajimas lygiagreiai vidun.
Kada pajamos nesikeiia, kain pasikeitimas biudetin ties veikia taip: p
1
padi-
djimas
m
p
2
nepakeis, taiau padids
p
1
p
2
santykis, t.y. biudetin ties bus statesn; p
1
sumajus biudetin ties turs maesn nuolyd.
Analogikai galima samprotauti keiiantis p
2
, o p
1
nesikeiiant.
3.2 pav. Biudeto tiess pokyiai.
Jeigu abi kainos tuo paiu mastu padidt, biudetin ties lygiagreiai pasislinkt
ariau koordinai pradios, jeigu abi kainos tuo paiu mastu sumat biudetin
ties lygiagreiai pasislinkt tolyn nuo koordinai pradios (iorn).
Jeigu abi kainos ir biudetas pasikeist pastoviu dydiu k:
k p
1
x
1
+ k p
2
x
2
= k m,
jei x
1
= 0, x
2
=
m
p
2
;
jei x
2
= 0, x
1
=
m
p
1
, t.y. biudetin ties visikai nepasikeist.
Jei antrosios preks kaina padidja daugiau u pirmos [
p
1
p
2
[ > [
p

1
p

2
[, biudetin
ties bus gulstesn; jei antros preks kaina sumaja daugiau u pirmos [
p
1
p
2
[ < [
p

1
p

2
[,
biudetin ties bus statesn.
Biudetins tiess
p
1
p
2
x
1
+ x
2
=
m
p
2
ir
p
1
m
x
1
+
p
2
m
x
2
= 1
23
yra tokios pat kaip p
1
x
1
+ p
2
x
2
= m. Vadinasi, vienos i preki kain ar pajamas
prilyginus vienetui ir atitinkamai pakeitus kitus kintamuosius, biudetin aib nepakinta.
Vienetui prilyginta kaina yra vadinama atsiskaitomja. Atsiskaitomja kaina yra ma-
tuojamos visos kitos kainos ir pajamos. Tai kai kuriais atvejais palengvina analiz.
2. Mokesiai, subsidijos ir preki normavimas. Biudetin apribojim veikia
ekonomins politikos naudojamos priemons: mokesiai, subsidijos, preki normavimas.
Mokesiai bna dvejopi: kiekio ir verts. Kiekio mokestis yra mokamas u kiekvien
preks vienet. Todl jis pakeiia preks kain nuo p
1
iki (p
1
+t), kur tkiekio mokestis.
Verts mokestis (arba ad valorem pagal vert, pagal kain) imamas kaip tam tikras
procentas nuo verts. Jei pirmos preks kaina yra p
1
, o verts mokesio norma , tai
vartotojas moks (1 + ) p
1
: p
1
moks pardavjui ir p
1
vyriausybei u kiekvien
preks vienet. Kiekio ir verts mokesiai vienaip ar kitaip pakreipia biudetin ties.
Subsidija yra mokesio prieingyb. Esant kiekio subsidijai, vyriausyb duoda varto-
tojui sum nuo nupirkto preks kiekio. Jei subsidijos dydis yra s Lt u suvartot pirmos
preks vienet, tai ios preks kaina vartotojui bus p
1
s. Biudetin ties bus gulstesn.
Verts subsidija grindiama subsidijuojamos preks kaina. Jei pirmos preks verts
subsidijos norma yra , tai galutin preks kaina vartotojui yra (1 ) p
1
.
Vyriausyb gali taikyti pastov mokest arba subsidij. Pastovus mokestis tai tam
tikro pastovaus dydio vyriausybs imama pinig suma nekreipiant dmesio asmens
elgsen. Toks mokestis biudetin ties pastumia link koordinai pradios. Pastovaus
dydio subsidija vartotojo biudetin linij pastumia iorn, t.y. tolyn nuo koordinai
pradios.
Vyriausyb kartais nustato preki normavimo apribojimus, t.y. kokios nors preks
vartojimas negali viryti tam tikro nustatyto dydio.
Kartais sujungiama mokesiai ir normavimas. Pvz., vartotojas u pirm prek moka
p
1
kain iki tam tikro x
1
kiekio imtinai, o paskui moka dar ir t mokest u suvartot kiek,
virijant x
1
.
3.3 pav. Normavimo biudeto ties. 3.4 pav. Vartojimo, virijanio x
1
, apmokestinimas.
3. Vartotojo pirmenybs. Vartojimo rinkiniai tai vartotojo pasirinkti objektai. Ta
pati prek, esanti skirtingoje vietoje ir skirtingomis aplinkybmis, gali bti traktuojama
kaip skirtinga prek.
24
Tegul yra bet kurie du preki rinkiniai (x
1
, x
2
) ir (y
1
, y
2
) (rinkinius galime ymti di-
diosiomis raidmis A, ) ir vartotojas gali nustatyti, kad vien rinkin jis mgsta grietai
labiau negu kit, arba nutarti, jog mgsta vienodai. Pirmu atveju,
(x
1
, x
2
) ~ (y
1
, y
2
),
t.y. rinkiniui (x
1
, x
2
) vartotojas teikia griet pirmenyb rinkinio (y
1
, y
2
) atvilgiu (sim-
bolis ~ reikia, kad vienam rinkiniui suteikiama grieta pirmenyb kito atvilgiu).
Jei vartotojui abu rinkiniai yra vienodai geri, jis abejingas, tada vartojamas simbolis :
(x
1
, x
2
) (y
1
, y
2
). Abejingumas reikia, kad savo pomgius vartotojas patenkina rinki-
niu (x
1
, x
2
), taiau taip pat patenkintu kitu rinkiniu (y
1
, y
2
).
Jei vartotojas teikia pirmenyb vienam i rinkini ar yra abejingas, tuomet laikoma,
kad vartotojas silpnai teikia pirmenyb rinkiniui (x
1
, x
2
) rinkinio (y
1
, y
2
) atvilgiu:
(x
1
, x
2
) _ (y
1
, y
2
).
ios svokos yra glaudiai susijusios. Pvz., jeigu (x
1
, x
2
) _ (y
1
, y
2
) ir (y
1
, y
2
) _
(x
1
, x
2
), tai galima daryti ivad, kad (x
1
, x
2
) (y
1
, y
2
).
Jeigu (x
1
, x
2
) _ (y
1
, y
2
), taiau (x
1
, x
2
) (y
1
, y
2
), tai galime daryti ivad, jog
privalo bti (x
1
, x
2
) ~ (y
1
, y
2
).
Ekonomikos teorija daro kelias vartotojo teikiam pirmenybi "nuoseklumo" prielai-
das. Jos yra vadinamos vartotojo pirmenybs aksiomomis.
1) Visikumo prielaida. Esant bet kuriems rinkiniams A ir , laikome, jog (x
1
, x
2
) _
(y
1
, y
2
) arba (y
1
, y
2
) _ (x
1
, x
2
), arba (x
1
, x
2
) _ (y
1
, y
2
) ir (y
1
, y
2
) _ (x
1
, x
2
) tada
vartotojas abejingas.
2) Refleksyvumo aksioma (refleksyvus ymintis objekto santyk su paiu savimi).
Kiekvienas rinkinys yra ne blogesnis u save: (x
1
, x
2
) _ (x
1
, x
2
).
3) Tranzityvumo aksioma (tranzityvus pereinamasis). Jeigu (x
1
, x
2
) _ (y
1
, y
2
) ir
(y
1
, y
2
) _ (z
1
, z
2
), tai (x
1
, x
2
) _ (z
1
, z
2
). Jeigu vartotojas mano, kad A yra ne blogesnis
u , o ne blogesnis u Z, tada jis taip pat mano, kad A ne blogesnis u Z.
4. Abejingumo kreivs. Vartotojo pirmenybes yra patogu vaizduoti grafikai taikant
abejingumo kreivi metod.
Pasirenkame kur nors vartojimo rinkin (x
1
, x
2
) ir ubrkniuojame visus vartojimo
rinkinius, kuriems teikiama silpna pirmenyb (x
1
, x
2
) atvilgiu. Gauname silpnos pirme-
nybs aib. Rinkiniai, esantys jos krate, tokie, kuriuos vartotojas mgsta tiek pat tiek
ir (x
1
, x
2
), sudaro abejingumo kreiv. J galima nubrti per bet kur vartojimo rinkin.
3.5 pav. Silpnos pirmenybs aib ir abejingumo kreiv.
25
Abejingumo kreiv, einanti per kur nors vartojimo rinkin, susideda i vis preki
rinkini, kuriuos vartotojas mgsta tiek pat. Rinkiniai, kuriuos vartotojas mgsta ne-
vienodai, sudaro abejingumo kreivi emlap (jeigu per juos nubrtume abejingumo
kreives).
Skirtingus pirmenybs lygius rodanios abejingumo kreivs negali susikirsti (nes abe-
jingumo kreivs rodo skirtingus pirmenybs lygius).
3.6 pav. Abejingumo kreivi susikirtimo negalimumas.
Daugumai preki rinkini abejingumo kreivs yra hiperbols pavidalo ir turi neigiam
nuolyd.
Dvi preks yra vadinamos tobulaisiais pakaitalais, jei vartotojas nori vien i j keisti
kita pastoviu santykiu. Paprasiausias santykis 1 : 1. Tobulj pakaital abejingumo
kreivi nuolydis yra pastovus.
3.7 pav. Tobulieji pakaitalai.
Tobulieji papildiniai yra preks, kurios visada vartojamos kartu ir pastoviu santykiu.
Abejingumo kreiv yra pavidalo. virns yra takuose, kuriuose preks papildiniai
sudaro komplekt.
26
3.8 pav. Tobulieji papildiniai.
Blogyb yra vartotojo nemgstama prek. Tegul x
2
yra vartotojo nemgstama prek,
o x
1
mgstama. iuo atveju pirmenybes galsime pavaizduoti kylaniomis dein
abejingumo kreivmis (su teigiamu nuolydiu). Pirmenyb didja emyn ir dein.
3.9 pav. Blogybs.
Neutralioji prek yra tokia, kuri vartotojui visikai nerpi. Tegul tokia prek yra x
2
.
Pirmenyb didja dein.
3.10 pav. Neutralioji prek.
27
Pasitaiko atvej, kada vartotojui yra kakoks geriausias rinkinys i vis (x
1
, x
2
). Tokiu
atveju takas (x
1
, x
2
) yra vadinamas prisotinimo, arba palaimos taku. Kuo vartotojas yra
ariau io rinkinio, tuo jam geriau, ir, atvirkiai, kuo toliau, tuo blogiau.
3.11 pav. Prisotinimo pirmenybs.
Abejingumo kreivi nuolydis neigiamas, kai abiej preki vartotojas turi "per daug"
arba "per maai", o teigiamas, kai "per daug" vienos preks.
Analizuojant pirmenybes tarytum buvo daroma prielaida, kad prekes galima vartoti
trupmeniniais kiekiais, t.y. kad jos yra tolydios.
Taiau dalis preki yra vartojamos diskreiais vienetais. Preks priskyrimas tolydia-
jai ar diskreiajai priklauso nuo tyrimo pobdio. Pvz., jeigu per analizuojam laiko tarp
vartotojas pasirenka vien - du preks vienetus, tai tokia prek yra diskreioji, o jeigu 40
- 50 tolydioji.
Tegul x
1
yra diskreioji prek, o x
2
pinigai, kuriuos galima ileisti visoms kitoms
prekms.
3.12 pav. Diskreiosios preks.
Jeigu (x
1
, x
2
) yra vienas preki rinkinys, o (y
1
, y
2
) kitas, kuriame abiej preki
yra ne maiau nei pirmajame, o vienos i j daugiau, tai (y
1
, y
2
) ~ (x
1
, x
2
). i prie-
laida yra vadinam pirmenybi monotonikumu. K tik kalbjome, kad geriau yra tik iki
prisotinimo tako. Imame atvejus, kada tas takas dar nra pasiektas. Dl pirmenybi
monotonikumo abejingumo kreivi nuolydis yra neigiamas.
28
3.13 pav. Monotonins pirmenybs.
Jeigu i tako (x
1
, x
2
) einame bet kur auktyn ir dein, tai einame geresn padt.
I geresns padties nordami grti abejingumo padt, privalome eiti arba auktyn
ir kair, arba emyn ir dein (vadinasi, abejingumo kreivs nuolydis privalo bti
neigiamas).
Tegul du rinkiniai vartotojui yra vienodai geri, t.y. (x
1
, x
2
) (y
1
, y
2
). Pabandysime
tuos abu rinkinius suvidurkinti, tarp 0 ir 1 pasirink t svor (0 t 1). Gausime rinkin:
(t x
1
+ (1 t) y
1
, t x
2
+ (1 t) y
2
) _ (x
1
, x
2
).
Darome prielaid, kad suvidurkintas rinkinys bus neblogesnis arba jam bus teikiama
grieta pirmenyb abiej kratini rinkini atvilgiu. Geometrikai i prielaida reikia,
kad rinkiniai, kuriems suteikiama silpna pirmenyb rinkinio (x
1
, x
2
) atvilgiu, sudaro
ikilj aib.
Jei ikiloje aibje pasirinksime bet kokius du takus ir juos sujungsime tiess atkarpa,
tai toje aibje bus visa atkarpa.
3.14 pav. vairios pirmenybs.
Antrojo ir treiojo paveikslo pirmenybs rodo, kad vartotojas yra links vartoti vien
i preki.
29
Grieto ikilumo prielaida reikia, kad i dviej rinkini, kuriems vartotojas yra abe-
jingas, sudarytam svertiniam vidurkiui teikiama grieta pirmenyb kratini rinkini at-
vilgiu. Ikilj pirmenybi abejingumo kreivs gali turti tiesias vietas, o grietai i-
kilj pirmenybi kreivs ne. Tobulj pakaital pirmenybs yra ikilosios, bet ne
grietai.
Abejingumo kreivs, kurios atspindi ikilsias ir monotonikas, yra vadinamos "geros
elgsenos" abejingumo kreivmis.
5. Ribin pakeitimo norma. Abejingumo kreivs nuolyd konkreiame take irei-
kia santykis -
x
2
x
1
. Tai yra norma, kuria vartotojas antr prek nori keisti pirm. Todl
abejingumo kreivs nuolydis arba jo algebrin iraika vadinamas ribine pakeitimo norma
(Marginal Rate of Substitution).
x
2
x
1
dydis tuo artimesnis abejingumo kreivs nuolydiui,
kuo x
1
yra maesnis.
3.15 pav. Ribin pakeitimo norma (MRS).
/1o rodo, kokiu antros preks kiekiu vartotojas nori sumokti, kad papildomai
galt suvartoti ribin pirmos preks kiek. Pinig kiekis, kur i tikrj reikia sumokti,
gali skirtis nuo to, kur vartotojas nori mokti.
Grietai ikilj abejingumo kreivi /1o absoliutine reikme maja, jei padidja
x
1
. Vadinasi, abejingumo kreivs pasiymi majania ribine pakeitimo norma.
Tobulj pakaital abejingumo kreivms bdinga tai, kad /1o visada yra pastovi,
o neutralij preki /1o visada yra begalin.
6. Bendrasis ir ribinis naudingumas. mons labai skirtingai elgiasi pasirinkdami
prekes ir paslaugas vartoti. J norai ir siekiai tiek kiekio, tiek kokybs prasme labai skir-
tingi. Vartodami prekes ir paslaugas mons tenkina vienokius ar kitokius savo poreikius.
Poreikio patenkinimas tai mogaus pasitenkinimo ar nepasitenkinimo bsena, kuri
jis nori pratsti arba nutraukti.
Preks ar paslaugos vartojimo teikiamas pasitenkinimas vadinamas naudingumu (uti-
lity).
Bendras preki ar paslaug vartojimo teikiamas pasitenkinimas vadinamas bendruoju
naudingumu (total utility).
Didinant tos paios preks ar paslaugos vartojim, mogaus poreikis palaipsniui priso-
tinamas ir dl to kiekvienas kitas papildomas preks vienetas teikia vis maesn ir maesn
pasitenkinim.
30
Ribinis naudingumas (marginal utility) papildomas naudingumas, gautas vartojant
papildom preks ar paslaugos vienet.
Ribinis naudingumas palaipsniui maja. i priklausomyb atspindi majanio ribi-
nio naudingumo dsnis: didjant vartojamos preks ar paslaugos kiekiui, ltja bendrojo
naudingumo didjimo tempas, nes kiekvienas papildomas vartojamos preks ar paslaugos
vienetas teikia majant naudingum.
/|
n
=
T |
n
T |
n1
Q
n
Q
n1
T | bendrasis naudingumas;
/| ribinis naudingumas;
Q suvartot preki vienet skaiius;
n preks vienet seka.
T | =
_
n
0
/|.
3.16 pav. Bendrojo (T U) ir ribinio naudingumo kreivs.
7. Naudingumo funkcijos. Matematikoje aib vis (x
1
, x
2
), toki, kad T |(x
1
, x
2
)
reikm lygi konstantai, vadinama lygio aibe. Kiekvienai skirtingai konstantos reikmei
gausime skirting abejingumo kreiv.
31
Abejingumo kreives galima ivesti i naudingumo funkcij. Tegu naudingumo funk-
cija yra T |(x
1
, x
2
) = x
1
x
2
. I abejingumo kreivs apibrimo inome, kad abejingumo
kreiv yra aib vis x
1
ir x
2
, kuri x
1
x
2
= k, kur k yra kokia nors konstanta. I to seka,
kad x
2
=
k
x
1
(tai tipikos abejingumo kreivs lygtis).
Tobulj pakaital pirmenybs uraomos tokiu naudingumo funkcijos pavidalu:
T |(x
1
, x
2
) = a x
1
+ b x
2
a ir b yra teigiami skaiiai, kurie matuoja vienos ar kitos preks naudingum vartotojui
ir nusako j keitimo santyk. Tobulj pakaital abejingumo kreivs nuolydis nusakomas
santykiu -
a
b
.
Tobulj papildini pirmenybes apibdinanti naudingumo funkcija turi tok pavidal:
T |(x
1
, x
2
) = minax
1
, bx
2
,
kur a ir b yra teigiami skaiiai, rodantys preki vartojimo santyk.
Kvazitiesins pirmenybs. iuo atveju kiekviena abejingumo kreiv gaunama vertika-
liai pastumiant kit abejingumo kreiv. Abejingumo kreivs pavidalas: x
2
= k (x
1
),
kur k yra skirtinga konstanta kiekvienai abejingumo kreivei. Kuo didesn k reikm, tuo
auktesn abejingumo kreiv.
3.17 pav. Kvazitiesins pirmenybs.
I abejingumo kreivs seka, kad naudingumo funkcija yra:
T |(x
1
, x
2
) = k = (x
1
) + x
2
.
i naudingumo funkcija yra tiesin antrosios preks atvilgiu ir, galimas dalykas, ne-
tiesin pirmosios preks atvilgiu. I lotyn kalbos kils kvazitiesinio naudingumo pava-
dinimas, reikiantis "i dalies" tiesin naudingum. Kvazitiesinio naudingumo funkcijos:
T |(x
1
, x
2
) =

x
1
+ x
2
; T |(x
1
, x
2
) = ln x
1
+ x
2
ir pan.
Ekonominje analizje plaiai yra naudojama Cobbo Douglaso naudingumo funk-
cija:
T |(x
1
, x
2
) = x
c
1
x
d
2
,
kur c ir d yra teigiami skaiiai, apibdinantys vartotojo pirmenybes.
32
3.18 pav. Coobo Douglaso abejingumo kreivs.
Cobbo Douglaso abejingumo kreivs yra panaios ikilsias monotonines abejin-
gumo kreives.
Naudingumo funkcijos monotonin transformacija yra naudingumo funkcija, kuri vaiz-
duoja tas paias pirmenybes kaip ir pradin naudingumo funkcija.
Cobbo Douglaso naudingumo funkcijos monotonin transformacija:
(x
1
, x
2
) = ln(x
c
1
x
d
2
) = c ln x
1
+ d ln x
2
.
(Natralusis logaritmas yra monotonin transformacija)
Kita monotonin transformacija:
(x
1
, x
2
) = x
c
1
x
d
2
.
Naudingumo funkcij pakeliame laipsniu
1
c+d
:
x
c
c+d
1
x
d
c+d
2
.
vedame a =
c
c+d
, tuomet
d
c+d
= 1 a.
(x
1
, x
2
) = x
a
1
x
1a
2
.
Vadinasi, CobboDouglaso naudingumo funkcij monotonine transformacija visada
galime pakeisti toki funkcij, kurios laipsni rodikli suma lygi 1.
8. Ribinis naudingumas ir /1o. Tegul dviej preki suvartojimo pokyiai x
1
ir
x
2
ilaiko pastov naudingum, t.y. vartojimo pokyt, kuris perkelia iilgai abejingumo
kreivs. Tada turi bti:
/|
1
x
1
+/|
2
x
2
= T | = 0
I to seka:
x
2
x
1
=

/|
1
/|
2
= /1o
x
1
,x
2
33
Ekonominje analizje paprastai imama [/1o
x
1
,x
2
[.
/1o
x
2
,x
1
=
/|
2
/|
1
, /1o
2,1
=
1
/1o
1,2
.
9. Vartotojo optimalaus pasirinkimo udavinys ir optimalumo slygos. Vartoto-
jas su savo biudetu stengiasi pasirinkti geriausi rinkin.
3.19 pav. Optimalus pasirinkimas.
Abejingumo kreivs rodo, kad pirmenybs yra "geros elgsenos", t.y. daugiau yra
geriau negu maiau.
I deiniojo biudeto tiess krato judame kairn. Pasiekiame vis auktesnes abe-
jingumo kreives, kol pasiekiame aukiausi, kuri biudeto ties tik lieia. Tai rinkinys
(x

1
, x

2
), kuris yra geriausias vartotojo perkamas rinkinys, t.y. optimalus. Tai liestins
takas. Jei biudeto ties abejingumo kreiv kirst, atsirast geresni perkam rinkini
vir io tako. Suprantama, kad optimumo take abejingumo kreiv biudeto tiess kirsti
negali.
3.20 pav. "Lauytos" pirmenybs.
iame brinyje abejingumo kreiv lta optimumo take. iuo atveju liestin yra ne-
apibrta, nes matematinis liestins apibrimas reikalauja, kad kiekvienas kreivs takas
turi turti vienintel liestin.
34
3.21 pav. Kratinis optimumas.
iuo atveju optimumo takas yra ten, kur vienos i preki vartojimas lygus nuliui.
Optimalus rinkinys yra (x

1
, 0). Turime kratinio optimumo atvej. Ankstesnis optimumas
buvo vidinis.
Jeigu turime vidin optimum su glodiomis abejingumo kreivmis, tai abejingumo
kreivs ir biudetins tiess nuolydiai tame take turi sutapti. Tai btinoji slyga, kuri
turi tenkinti optimalus pasirinkimas.
3.22 pav. Daugiau kaip vienas lietimosi takas.
ia yra trys lietimosi takai, bet tik du optimumai.
Vadinasi, lietimosi slyga yra btinoji, bet ne pakankamoji. i slyga bus pakankamoji
tik ikilj pirmenybi atveju.
Geometrikai matyti, kad ikilosios abejingumo kreivs nuo biudetins tiess turi
bti nusisukusios (jos negali atsigrti ir vl liesti biudeto ties).
Jei abejingumo kreivs yra grietai ikilosios (neturi joki tiesi atkarp), tai kiekvie-
noje biudeto tiesje bus tik vienas optimumas.
Abejingumo kreivs (grietai ikilosios) nuolydis bet kuriame take yra lygus ribinei
pakeitimo normai tame take (/1o). Biudeto tiess nuolydis yra lygus -
p
1
p
2
.
35
Vadinasi grietai ikilj abejingumo kreivi atveju, btinoji ir pakankamoji optima-
lumo slyga yra:
/1o
1,2
=

/|
1
/|
2
=
p
1
p
2
Kada i slyga netenkinama, vartotojas optimaliai pasirinkti negali.
10. Pasirinkimo ypatybs, esant vairioms naudingumo funkcijoms. Optimalus
vartotojo pasirinkimas keisis keiiantis preki kainoms ir pajamoms. Optimal pasirin-
kim su skirtingomis kain ir pajam reikmmis susieja paklausos funkcija. Paklausos
funkcijas taip ymsime:
x
1
(p
1
, p
2
, m) ir x
2
(p
1
, p
2
, m).
Skirtingos pirmenybs yra susijusios su skirtingomis paklausos funkcijomis.
3.23 pav. Optimalus tobulj pakaital pasirinkimas.
Tobulieji pakaitalai:
x
1
=
_

_
m
p
1
, kai p
1
< p
2
;
[0,
m
p
1
], kai p
1
= p
2
;
0, kai p
1
> p
2
.
x
2
=
_

_
m
p
2
, kai p
1
> p
2
;
[0,
m
p
2
], kai p
1
= p
2
;
0, kai p
1
< p
2
.
Tai rodo, kad, jeigu dvi preks yra tobulieji pakaitalai, tai vartotojas pirks pigesn
prek.
36
3.24 pav. Optimalus tobulj papildini pasirinkimas.
Optimalus tobulj papildini rinkinys visada bus striainje, einanioje per abejin-
gumo kreivi virnes.
Optimalus x
1
ir x
2
kiekis yra:
x
1
= x
2
= x =
m
p
1
+ p
2
.
Kadangi tobulieji papildiniai visada yra vartojami kartu, tai prilygsta atvejui, kai var-
totojas ileist visus savo pinigus vienintelei prekei, kurios p = p
1
+ p
2
.
Jeigu x
2
yra neutrali prek arba "blogyb", tai paklausos funkcija yra: x
1
=
m
p
1
, x
2
=
0.
Tarkime, kad pirmoji prek yra diskreioji, o antroji prek pinigai, kurie gali bti
ileisti visoms kitoms prekms sigyti. Jeigu vartotojas pasirenka 1, 2, 3... pirmos preks
vienetus, tai reik, kad jis pasirinks rinkinius (1, mp
1
), (2, m2p
1
), (3, m3p
1
) ir t.t.
3.25 pav. Optimalus pasirinkimas diskrei preki atveju.
Kada turimos gaubtosios pirmenybs, tuomet optimalus pasirinkimas yra kratinis
takas.
37
3.26 pav. Optimalus pasirinkimas esant gaubtosioms pirmenybms.
Tegul yra turima Cobbo Douglaso naudingumo funkcija:
T |(x
1
, x
2
) = x
c
1
x
d
2
;
/|
1
= c x
c1
1
x
d
2
;
c
d

x
2
x
1
=
p
1
p
2

/|
2
= d x
c
1
x
d1
2
.
_
cx
2
dx
1
=
p
1
p
2
= x
2
=
m
p
2

p
1
p
2
x
1
p
1
x
1
+ p
2
x
2
= m
c (
m
p
2

p
1
p
2
x
1
)
d x
1
=
p
1
p
2
=
c (mp
1
x
1
) = d p
1
x
1
=
c m = (c + d) p
1
x
1
x
1
=
c
c + d

m
p
1
x
2
=
m
p
2

p
1
p
2

c
c + d

m
p
1
=
cm + dmcm
p
2
(c + d)
=
d
c + d

m
p
2
.
38
Jeigu vartotojas vartoja x
1
pirmos preks vienet, tai kainuoja jam p
1
x
1
ir sudaro
p
1
x
1
m
vis jo pajam.
p
1
x
1
m
=
p
1

c
c+d

m
p
1
m
=
c
c + d
Tai pajam dalis, kuri vartotojas ileidia pirmajai prekei. Antrajai prekei jis ileis
d
c+d
savo pajam dal.
Vadinasi, esant CobboDouglaso naudingumo funkcijai, vartotojas kiekvienai prekei
ileidia pastovi pajam dal, kuri priklauso nuo Cobbo Douglaso funkcijos laipsni
rodikli.
11. Vartotojo pusiausvyra bendru atveju. Vartotojas, pasirinkdamas rinkin
(x

1
, x

2
) maksimizuoja savo naudingum, t.y. jis atsiduria pusiausvyros bklje.
Paimsime bendr atvej, kada vartotojo rinkin sudaro n preki ir paslaug, kuri
rinkos kainos yra p
1
, p
2
, p
3
, . . . , p
n
.
Vartotojas turi m pajam (jo biudetas yra lygus m).
Formaliai turime maksimizuoti naudingumo funkcij T | = f(x
1
, x
2
, . . . , x
n
), esant
apribojimui: p
1
x
1
+ p
2
x
2
+ + p
n
x
n
=

n
i=1
p
i
x
i
= m.
Sprsdami udavin pasinaudosime Lagrange daugikliais, kuri pagalba gauname
Lagrange funkcij (i funkcija apjungia tikslo funkcij ir apribojim).
Tam tikslui pertvarkome apribojim:
p
1
x
1
+ p
2
x
2
+ + p
n
x
n
m = 0.
Lagrange funkcija:
L = T | (p
1
x
1
+ p
2
x
2
+ + p
n
x
n
m).
Lagrange teorema teigia, kad optimalus pasirinkimas turi tenkinti slygas:
_

_
L
x
1
=
(T U)
x
1
p
1
= 0 (
(T U)
x
1
= /|
1
)
L
x
2
=
(T U)
x
2
p
2
= 0 (
(T U)
x
2
= /|
2
)

L
x
1
=
(T U)
x
1
p
1
= 0 (
(T U)
x
n
= /|
n
)
L

= (p
1
x
1
+ p
2
x
2
+ + p
n
x
n
m) = 0
Isprend pirmsias n lygi atvilgiu gauname:
=
/|
1
p
1
=
/|
2
p
2
= =
/|
n
p
n
.
Gavome vartotojo pusiausvyros btin ir pakankam slygas, kada vartotojo pirmeny-
bs yra grietai ikilosios.
39
12. Normalioji ir blogesns kokybs prek. Analizuojame, kaip keiiasi preks
paklausa, keiiantis kainoms bei pajamoms.
Tegul kainos nesikeiia, o kinta tik pajamos. Galimi du atvejai.
3.27 pav. Normaliosios preks.
Jei pareikalautas preks kiekis kinta ta paia linkme kaip ir pajamos, tokia prek yra
vadinama normalija. Pieinyje
x
1
m
> 0,
x
2
m
> 0.
Didjant pajamoms, abiej preki paklausa iauga, todl abi preks yra normaliosios
arba, kitaip, normalios kokybs.
3.28 pav. Blogesns kokybs prek.
Pirmoji prek yra blogesns kokybs prek, nes, didjant pajamoms, preks paklausa
maja.
Neturting moni pajamoms iaugus, i pradi blogesns kokybs preki paklausa
gali iaugti, bet pajamoms toliau augant, blogesns kokybs preki paklausa ima mati.
13. Pajam poveikio ir Engelio kreivs. Pajam didjimas reikia lygiagret biu-
deto tiess poslink tolyn nuo koordinai pradios. Taip paslinkdami biudeto ties,
gauname pareikalautus rinkinius, kuriuos jungdami, sudarome pajam poveikio kreiv,
kuri kitaip dar yra vadinama pajam didjimo keliu. Jeigu abi preks yra normaliosios,
pajam didjimo kelias turi teigiam nuolyd.
40
3.29 pav. Pajam poveikio kreiv 3.30 pav. Engelio kreiv.
Pirmos preks paklausos funkcija x
1
(p
1
, p
2
, m). Jei pirmos ir antros preks kain
nekeiiame, o tik stebime, kaip, keiiantis pajamoms, kinta pirmos preks paklausa, gau-
name Engelio kreiv.
Pajam poveikis ir Engelio kreivs kitoms pirmenybms.
Tobulieji pakaitalai
3.31 pav. Pajam poveikio ir Engelio kreivs (kada p
1
< p
2
).
iuo atveju pirmas preks paklausa x

1
=
m
p
1
; i ia:
m = p
1
x
p
1
x
1
x
1
= p
41
Tobulieji papildiniai
3.32 pav. Pajam poveikio ir Engelio kreivs (tobulieji papildiniai).
x
1
=
m
p
1
, m = x
1
(p
1
+ p
2
)
x
1
(p
1
+ p
2
)
x
1
= p
1
+ p
2
Jeigu Cobbo Douglaso pirmenybs algebrin iraika yra T |(x
1
, x
2
) = x
a
1
x
1a
2
,
paklausa pirmai prekei x
1
=
am
p
1
. Kai p
1
yra pastovi, x
1
yra tiesin m funkcija, t.y. m
padvigubinus padvigubs ir x
1
paklausa.
Paklausos funkcija antrai prekei irgi yra tiesin:
x
2
=
(1 a) m
p
2
Engelio kreivs nuolydis:
a m = p
1
x
1
m =
p
1
x
1
a
=
p
1
x
1
a x
1
=
p
1
a
3.33 pav. Pajam poveikio ir Engelio kreivs (Cobbo Douglaso pirmenybs).
42
Nagrintos Engelio kreivs buvo tiess pavidalo, kas reik, kad tam tikros preks
paklausa auga proporcingai pajamoms. Danesnis yra prieingas atvejis. Jei tam tik-
ros preks paklausa padidja didesne proporcija nei pajamos, tokia prek yra vadinama
prabangos preke, jei maesne proporcija btiniausia.
Jei vartotojas teikia pirmenyb rinkiniui (x
1
, x
2
), o ne rinkiniui (y
1
, y
2
), tai jis teiks
pirmenyb ir rinkiniui (t x
1
, t x
2
), o ne rinkiniui (t y
1
, t y
2
), kur t - bet koks teigiamas
skaiius. Toki savyb turinios pirmenybs yra vadinamos homotetinmis. Tobulieji
pakaitalai, tobulieji papildiniai ir Cobbo Douglaso pirmenybs yra homotetins. Api-
bendrinant galima pasakyti, jei pirmenybs yra homotetins, tai pajamas padidinus ar
sumainus bet kokiu mastu t > 0, pareikalautas rinkinys padidja arba sumaja tiek pat.
3.34 pav. Pajam poveikio ir Engelio kreivs (kvazitiesins pirmenybs).
Kvazitiesins pirmenybs: tegul biudeto ties yra abejingumo kreivs liestin take
(x

1
, x

2
), o kita biudeto ties, esanti toliau nuo koordinai pradios, yra kitos abejin-
gumo kreivs liestin take (x

1
, x

2
+ k), kur k bet koks pastovus skaiius, turimos
kvazitiesins pirmenybs. Pajam didinimas visikai nekeiia pirmos preks paklausos,
o visos papildomos pajamos atitenka antros preks vartojimui. Turimas "nulinis pajam
efektas" pirmai prekei. Engelio kreiv yra vertikali ties kai keiiasi pajamos, pirmos
preks paklausa lieka ta pati. Pvz., x
1
prek nesudaro didels vartotojo biudeto dalies
(dant pasta, druska).
14. Kainos poveikio ir paklausos kreivs. Tegul p
2
ir pajamos yra pastovios, o
keiiasi pirmos preks kaina p
1
. Geometrikai tai reik biudeto tiess pasisukim.
3.35 pav. Paprastoji ir Giffeno preks.
43
Jei, kainai krintant, pirmos preks paklausa didja, turima paprastoji prek. Galima
rasti geros elgsenos pirmenybi, kurioms esant pirmos preks kainos sumajimas nule-
mia pirmos preks paklausos sumajim. Tai Giffeno preks (19a. ekonomisto, kuris
pirmasis pastebjo tok reikin, pavard).
Antros preks kainai ir pajamoms esant pastovioms, pirmos preks kainos p
1
suma-
jimas leidia daugiau sigyti pirmos preks.
3.36 pav. Kainos poveikio ir paklausos kreivs.
Preks kainai pakilus paklausa paprastai sumaja. Todl preks kiekis ir kaina juda
prieingomis kryptimis:
x
1
p
1
< 0.
Giffeno prekms yra manoma paklausos kreiv su teigiamu nuolydiu.
Prisiminkime tobulj pakaital x
1
paklausos funkcij.
3.37 pav. Kainos poveikio ir paklausos kreivs (tobulieji pakaitalai).
Tobulieji papildiniai
3.38 pav. Kainos poveikio ir paklausos kreivs (tobulieji papildiniai).
44
4 Gamybos teorija (2val)
1. Gamybos funkcija.
2. Izokvantos.
3. Ribinis produktas ir jo kitimo tendencijos.
4. Technin pakeitimo norma ir jos kitimas.
5. Gamybos masto gra.
6. Gamybos linijos ir izoklinals.
7. Technins paangos atspindjimas gamybos funkcijoje.
1. Gamybos funkcija. Vystydama gamyklin veikl firma susiduria su apribojimais,
kuriuos sukelia jos produkcijos pirkjai, varovai, gamta. Gamta apriboja manomus b-
dus, kuriais gamybos veiksniai (darbas, kapitalas, em, aliavos) yra paveriami gami-
niais. is apribojimas reikia, kad yra manomi tik tam tikri technologiniai sprendimai.
(Gamybos veiksni snaudos ir gaminiai yra matuojami tam tikrais srauto vienetais
(pvz., darbo kiekiu per mnes, pagamintos produkcijos kiekiu per mnes ir pan.))
Gamtos sukurti technologiniai apribojimai reikia, kad tik naudojant tam tikrus gamy-
bos veiksni derinius, manoma pagaminti konkret gaminio kiek. Tai reikia, kad fir-
mos gali apsiriboti tik technologikai manomais gamybos planais.
Vis derini aib, susidedanti i gamybos veiksni snaud ir gamini, kuri sudaro
technologikai manom gamybos bd, vadinama gamybos aibe. Gamybos aib rodo
galimus technologinius firmos pasirinkimus.
Prasminga yra nagrinti tik didiausi galim gaminio kiek, pagamint esant konk-
reiam snaud kiekiui. Tok kiek parodys gamybos aibs krat apibrianti funkcija,
kuri yra vadinama gamybos funkcija (production function). y = f(x
1
) gamybos funkci-
ja naudojant x
1
pirmo veiksnio, kai kit gamybos veiksni snaudos ceteris paribus.
4.1 pav. Gamybos aib.
45
Gaminamos produkcijos kiekis priklauso nuo keli gamybos veiksni:
L darbo,
/ kapitalo,
o ems,
1 aliav ir mediag,
gamybos masto gros,
gamybos ir darbo organizavimo efektyvumo, t.y.
y = f(L, /, o, 1, , ).
Tarp produkcijos kiekio ir aliav bei pagrindini mediag kiekio vairiuose gamy-
bos lygiuose yra pastovus ryys (pvz., sunaudot plyt kiekis tam tikro projekto namui
pastatyti, metalo kiekis tam tikros marks automobiliui pagaminti ir pan.). Todl gamy-
bos veiksn 1galime atmesti.
Taip yra suardoma grynai technologin gamybos funkcijos prigimtis, nes turime dabar
reikal su pridtine, t.y. naujai sukurta verte, kuri matuojama pinigai.
Daugeliui ekonomikos ak, iskyrus ems k, em yra pastovus veiksnys, kons-
tanta, todl io gamybos veiksnio irgi galime atsisakyti. Tokiu bdu gamybos funkcija
darosi maiau sudtinga:
y = f(L, /, , ).
2. Izokvantos. Produkcijai pagaminti reikia maiausiai dviej gamybos veiksni:
darbo ir kapitalo. Dviej veiksni sry su gamyba yra patogu vaizduoti izokvantu.
Izokvanta yra aib vis manom derini, susidedani i pirmojo ir antrojo gamybos
veiksnio (darbo ir kapitalo) snaud, kuri pakanka tam tikram gaminio kiekiui paga-
minti (y). Izokvantos nuo abejingumo kreivi skiriasi tuo, kad jos siejamos su konkreiu
gaminio kiekiu, kur nustato technologija, o ne su savavaliko pobdio naudingumo ly-
giu.
Paprasiausia izokvanta yra tobulj pakaital.
y
4
> y
3
> y
2
> y
1
y
2
> y
1
y = x
1
+ x
2
y = f(x
1
, x
2
) = min{x
1
, x
2
}
4.2 pav. Tobulj pakaital izokvantos. 4.3 pav. Pastovi proporcij izokvantos.
46
Tobulj pakaital izokvantos leidia visik gamybos veiksni pakeiiamum (L ir
/ atvilgiu tai sunkoka sivaizduoti, nes gaminys gali bti pagamintas naudojant tik L
arba naudojant tik /).
CobboDouglaso gamybos funkcija y = f(x
1
, x
2
) = a
0
x
a
1
x
b
2
. CobboDouglaso
naudingumo funkcijoje, kurios skaitin reikm nebuvo svarbi, a
0
prilyginome 1. Cobbo
Douglaso gamybos funkcijoje a
0
matuoja gamybos mast ir gamybos bei darbo organi-
zavimo efektyvum, o santykis
a
b
gamybos veiksni naudojimo intensyvum. Kada
x
1
= L, o x
2
= /, tai didesnis
a
b
santykis rodo maiau automatizuotas technologijas,
maesnis
a
b
daugiau automatizuotas technologijas.
Cobbo Douglaso gamybos funkcija yra ikilos izokvantos pavyzdys.
4.4 pav. Ikilumas.
Tai reikia, kad jeigu y preks vienet galima pagaminti dviem bdais (x
1
, x
2
) ir
(z
1
, z
2
), tai j svertinis vidurkis pagamins ne maiau u y vienet preks.
Ikilumas yra bdinga prielaida tokiai technologijai, kai galima lengvai padidinti ar
sumainti gamybos proces ir atskiri gamybos procesai vienas kitam netrukdo.
3. Ribinis produktas ir jo kitimo tendencijos. Tarkime, kad gaminame sunaudoda-
mi (x
1
, x
2
) gamybos veiksni ir norime panaudoti iek tiek daugiau pirmo veiksnio, esant
ceteris paribus antrojo veiksnio x
2
snaudoms.
Sunaudoj papildom pirmo veiksnio vienet gausimdaugiau gaminio, is papildomas
pirmo veiksnio gaminys yra vadinamas pirmo veiksnio ribinis produktas. Skaiiuojant
pagal apibrim imamas gaminio pokyio santykis su pirmojo veiksnio pokyiu:
y
x
1
=
f(x
1
+ x
1
, x
2
) f(x
1
, x
2
)
x
1
.
Pirmojo (antrojo) gamybos veiksnio ribinis produktas, tai papildomas gaminio kie-
kis, kur gauname sunaudoj dar "vien" pirmojo (antrojo) veiksnio vienet.
Ribiniai produktai yra ymimi /T
1
(x
1
, x
2
), /T
2
(x
1
, x
2
).
Kada yra turima algebrin gamybos funkcijos iraika, /T yra lygs dalinms ga-
mybos funkcijoms ivestinms pagal vien ir kit gamybos veiksn, t.y.
/T
1
=
y
x
1
, /T
2
=
y
x
2
.
47
Geometrin ribinio produkto interpretacija:
4.5 pav. Gamybos ir ribinio produkto kreivs.
Atkarpoje 0/ ribinis produktas auga, o atkarpoje /B ima mati. Padidinus pirmojo
veiksnio snaudos vir x
B
, ileidiamos produkcijos kiekis imt mati. Taip galt elgtis
tik neracionaliai dirbanti firma.
Gamybos teorijai yra domiausia atkarpa /B, kurioje ribinis produktas, nors ir b-
damas teigiamas, ima mati. Apie ribinio produkto kitimo pobd galima suinoti i
gamybos funkcijos antros eils ivestini:

2
y
x
2
1
=
(/T
1
)
x
1

2
y
x
2
2
=
(/T
2
)
x
2
Kada ios ivestins yra teigiamos, ribinis produktas auga, kada neigiamos maja.
Daugeliui gamybos proces yra bdinga tai, kad, didinant kurio nors gamybos veiks-
nio snaudas, kitiems veiksniams esant ceteris paribus, ribinis produktas maja. Tai
vadinama majanio ribinio produkto aksioma (dsniu).
4. Technin pakeitimo norma ir jos kitimas. Tegul yra turima ikiloji izokvanta.
4.6 pav. Technin pakeitimo norma.
Izokvantos nuolyd kuriame nors take (/, B) ireikia santykis
x
2
x
1
= tg. Tai
technin pakeitimo norma (Technical Rate of Substitution), kuri parodo norm, kuria fir-
ma gali pirm veiksn pakeisti antru, kad ilaikyt pastovi gamybos apimt. Ji ymima
T 1o
1,2
ar jai atvirktin T 1o
2,1
=
1
T RS
1,2
.
48
Technin pakeitimo norm ireikime ribiniais produktais:
y = /T
1
x
1
+/T
2
x
2
= 0
I ia seka:
T 1o
1,2
=
x
2
x
1
=
/T
1
/T
2
.
Izokvantos nuolydis maja judant emyn ir dein. Tai reikia, kad vis maiau
reikia antrojo veiksnio vienet norint pakeisti pirmojo veiksnio vienet. Tai susij su
ribini produkt kitimu: didjant pirmojo gamybos veiksnio snaudoms, maja jo ribinis
produktas; tuo paiu metu antrojo gamybos veiksnio snaudos maja, o tai reikia, kad
auga jo ribinis produktas.
5. Gamybos masto gra. Ekonomikos teorijoje yra skiriamas ilgas ir trumpas
laikotarpis. Ilgas laikotarpis (the long run) yra toks, kuriame visi gamybos veiksniai
gali kisti. Jeigu vienas ar daugiau veiksni yra pastovs, nekintami, tuomet turimas
trumpas laikotarpis (the short run)(trumpu laikotarpiu gali bti pastovs ems kiekis,
gamyklos dydis, main skaiius ir pan.). Kalbant apie ilg ir trump laikotarp nenuma-
nomas joks laiko intervalas (ie laikotarpiai nesiejami su laiko intervalu).
Ilgame laikotarpyje gamyb didinti galima didinant visus gamybos veiksnius tomis
paiomis arba skirtingomis proporcijomis. Klasikin gamybos teorija nagrinja pirm
atvej ir iam atvejui yra suformuotas masto gros dsnis (Law of Returns to Scale).
Tegul gamybos veiksnius darb (L) ir kapital (/) padidiname k kart. Galimi trys
atvejai:
1) k f(L, /) = f(kL, k/), t.y. gamybos apimtis irgi padidja k kart. Tai pastovios
masto gros atvejis (Constant Returns to Scale);
2) k f(L, /) < f(kL, k/), visiems k > 1, t.y gamybos apimtis padidja daugiau
negu k kart. turima didjanti masto gra (increasing returns to scale);
3) k f(L, /) > f(kL, k/), visiems k > 1, t.y. gamybos apimtis padidjo maiau
negu k kart. Turima majanti masto gra (decreasing returns to scale).
Didjania masto gra pasiymi technologija, kada yra nedidel gamybos apimtis.
Iaugus gamybai nusistato pastovi masto gra. Firmai per daug iplitus, dl sudtingo
vadovavimo ir kit prieasi, gali pasireikti majanti masto gra.
Gamybos funkcija yra vadinama homogenine, jeigu daugikl k galima ikelti prie
funkcijos enkl ir nauj gamybos apimt y

ireikti kaip k, pakelto bet kokiu laipsnio

rodikliu, ir pradins gamybos apimties sandaug:
y

= k

y.
Prieingu atveju, gamybos funkcija yra vadinama nehomogenine.
Taigi, homogeninei funkcijai yra bdinga tai, kad, padidinus visus gamybos veiksnius
k kart gamybos apimtis iauga k

kart.
Laipsnio rodiklis yra vadinamas funkcijos homogenikumo laipsniu ir yra masto gr-
os matas.
Jeigu = 1, masto gra yra pastovi, tokia gamybos funkcija yra vadinama tiesine ho-
mogenine. Jeigu > 1, masto gra yra didjanti, jeigu < 1 majanti.
49
Tegul turime Cobbo Douglaso gamybos funkcij ir L ir / padidiname k kart:
y

= a
0
(k L)
a
(k /)
b
= k
a+b
a
0
L
a
/
b
.
Vadinasi, = a + b.
6. Gamybos linijos ir izoklinals. Nordami geometrikai iliustruoti gamybos ap-
imties didjim dviej veiksni gamybinje funkcijoje, turtume naudotis trimate erdve.
Tai nra patogu. Todl gamybos apimties kitim geriau parodyti izokvant postmiu. Ga-
mybos apimties didjimui pavaizduoti yra naudojamos gamybos linijos (produkt lines).
Gamybos linijos nusako technikai galimus gamybos apimties didinimo variantus, t.y. pa-
rodo perjimo nuo vienos izokvantos prie kitos keli, kai yra keiiamos vieno ar abiej
gamybos veiksni snaudos. mons pasirinktas variantas priklauso nuo gamybos veiks-
ni kain.
Jeigu vienas gamybos veiksnys yra kintamas, o antras pastovus, tai gamybos linija
yra ties, lygiagreti su kintamojo veiksnio aimi. Jeigu gamybos apimtis auga didjant
abiem veiksniams, tai gamybos linija prasideda koordinai pradios take.
4.7 pav. Gamybos linijos ir izoklinals.
Tarp gamybos linij ypating viet uima izoklinals (isoclines). Izoklinal sudaro
skirting izokvant takai, kuriuose gamybos veiksni technins pakeitimo normos yra
lygios.
Izoklinal nurodo tok gamybos pltimo variant, kai gamybos veiksni pakeiiamu-
mo slygos ilieka pastovios. Geometrikai tai reikia, kad izokvant liestins, nubrtos
j susikirtimo su izoklinale takuose yra lygiagreios.
Jeigu gamybos funkcija yra homogenin, izoklinals yra koordinai pradioje prasi-
dedanios kreivs. Nehomogenini gamybos funkcij izoklinals yra kreivs.
4.8 pav. Nehomogenini gamybos funkcij izoklinals.
50
Izoklinals atkarpomis, esaniomis tarp dviej gretim izokvant, gali bti pavaiz-
duoti masto graos atvejai. Iilgai bet kurios vienos izoklinals santykis
K
L
yra pastovus
(nes yra vienodos technins pakeitimo normos).
Lyginami kartotini produkcijos kiekiai su izoklinals atkarpomis. Kada izoklinali
atkarpos ir kartotini produkcijos kiekiai yra vienodi, yra pastovios masto gros atvejis;
kada izoklinali atkarpos yra trumpesns u kartotinus produkcijos kiekius ir turi tenden-
cij trumpti turimas didjanios masto gros atvejis; kada izoklinali atkarpos yra
ilgesns ir turi tendencij ilgti yra majanios masto gros atvejis.
0a > ab > bc 0a < ab < bc
Didjanti masto gra Majanti masto gra
4.9 pav. Izoklinali panaudojimas gamybos masto gros pobdiui nustatyti.
7. Technins paangos atspindjimas gamybos funkcijoje. Paangesni tech-
nologini proces efektas grafikai gali bti pavaizduotas vir pasislinkusia gamybos
funkcija ar link koordinai pradios pajudjusia izokvanta.
4.10 pav. Paangesni technologini proces efektas.
Technin paanga, kuri yra siejama su didesniu kapitalo panaudojimu, didina kapi-
talo ribin produkt iilgai gamybos linijos, kurioje santykis
K
L
yra pastovus. Technin
pakeitimo norma auga, bet jos modulis maja
51
Technins pakeitimo normos modulis maja Technnins pakeitimo normos modulis auga
4.11 pav. Su didesniu kapitalo panaudojimu 4.12 pav. Su didesniu darbo panaudojimu
siejam technin paanga. siejama technin paanga.
Su didesniu darbo naudojimu siejama technin paanga didina darbo ribin produkt
/T
L
iilgai gamybos linijos, kurioje
K
L
yra pastovus. Dl to maja T 1o
L,K
, bet auga
jos modulis.
Technin paanga yra laikoma neutralia, kada abiej gamybos veiksni ribiniai pro-
duktai auga tuo paiu santykiu, t.y. T 1o
L,K
lieka nepakitusi.
52
5 Pelno maksimizavimas (2val)
1. Ekonomin pelno samprata.
2. Pagrindins verslo organizavimo formos.
3. Pastovieji ir kintamieji gamybos veiksniai.
4. Pelno maksimizavimas trumpu laikotarpiu.
5. Pelno maksimizavimas ilgu laikotarpiu.
6. Atskleistas pelningumas.
1. Ekonomin pelno samprata. Kada firma maksimizuoja peln, sakoma, ji yra
pusiausvyroje. Kuriant pelno maksimizavimo model daroma prielaida, kad gamybos
veiksni ir pagamintos produkcijos kainos nekinta bei firma j paveikti negali. Rinka,
kurios kainoms gamintojai mano neturintys takos, ekonomistai vadina konkurencine.
Pelnas tai pajam ir kat skirtumas. Tarkime, firma gamina n preki (y
1
, y
2
, . . . y
j
,
. . . y
n
) ir naudoja m veiksni (x
1
, x
2
, . . . x
i
, . . . x
m
).
Gamini kainos p
1
, p
2
, . . . p
j
, . . . p
n
.
Gamybos veiksni kainos w
1
, w
2
, . . . w
i
, . . . w
m
.
Firmos pelnas :
=
n

j=1
p
j
y
j
. .

i=1
w
i
x
i
. .
pajamos katai
Apskaiiuojant katus turi bti traukti visi firmos naudojami gamybos veiksniai j
rinkos kainomis. Pvz., savo firmoje dirbanio asmens udarbio norma turi prilygti darbo
umokesiui, kur jis gaut savo darb parduodamas atviroje rinkoje.
Ekonominis pelno apibrimas reikalauja vertinti visas snaudas ir visus gaminius
pagal j galimybi katus. Skiriamos svokos: istoriniai katai kokia kaina gamybos
veiksnys buvo sigytas; ekonominiai katai kiek tas gamybos veiksnys kainuot dabar.
Mikroekonomikos analizje vartojamas ekonominis pelno apibrimas.
Pelno terminas gali bti vairiai vartojamas. Ekonominis pelnas (economic profit)
tai suma, virijanti prastin normalj peln. Kitaip jis dar yra vadinamas virpelniu.
2. Pagrindins verslo organizavimo formos. Firma yra juridinis asmuo. U firmos
veiksmus atsako jo savininkas. Firmos gali bti organizuotos kaip individualios mons,
kins bendrijos ir akcins bendrovs. Individualioji mon yra firma, kurios savininkas
yra vienas asmuo. kin bendrija turi du ar daugiau savinink. Akcin bendrov taip pat
turi kelet savinink, taiau statymikai egzistuoja greta j. kin bendrija egzistuoja
tol, kol partneriai yra gyvi ir sutaria jos neiardyti. Tuo tarpu akcin bendrov gali gy-
vuoti ilgiau nei bet kuris atskirai paimtas jos savininkas. Todl daugelis stambi firm
organizuotos kaip akcins bendrovs.
Akcins bendrovs savininkai ir vadybininkai danai bna kiti asmenys. Tokiu bdu
akcinje bendrovje atskiriama nuosavyb ir valdymas. Savininkas nustato uduot vady-
bininkams ir stengiasi utikrinti, kad vadybininkai siekt savinink tiksl.
53
3. Pastovieji ir kintamieji gamybos veiksniai. Gamybos veiksnys, kurio kiekio
firma negali pakeisti, yra vadinamas pastoviuoju veiksniu. Pvz., firma yra susaistyta ilga-
laike pastato nuomos sutartimi.
Gamybos veiksnys, kuris gali bti naudojamas vairiais kiekiais, vadinamas kintamuo-
ju. Trumpu laikotarpiu firma sipareigojusi kai kuriuos veiksnius naudoti net tada, jei
nusprst ir nieko negaminti. Todl trumpu laikotarpiu firma gali gauti neigiam peln.
Ilgam laikotarpiui visi gamybos veiksniai kinta. Vadinasi, firma visada gali nusprsti
veiksni nenaudoti ir nieko negaminti, t.y. savo veikl nutraukti. Todl maiausias ilgo
laikotarpio pelnas gali bti lygus nuliui.
Yra gamybos veiksni, u kuriuos firma turi mokti tik tada, kai nusprendia gaminti
produkcij, pvz., elektra apvietimui. Veiksniai, kurie yra naudojami pastoviais kiekiais
nepriklausomai nuo gamybos apimties, jei ji yra teigiama, vadinami kvazipastoviaisiais.
4. Pelno maksimizavimas trumpu laikotarpiu. Tegul antras gamybos veiksnys yra
pastovaus dydio. J paymsime x
2
. Firmos gaminio kain yra p, o gamybos veiksni
kainos w
1
ir w
2
. Firmos pelno maksimizavimo udavin galime taip urayti:
max
x
1
p f(x
1
, x
2
) w
1
x
1
w
2
x
2
.
Peln maksimizuojant pirmojo veiksnio kiek x

1
rasime pelno funkcijos ivestin (pir-
mos eils) pagal x
1
prilygin nuliui:
p /T
1
(x

1
, x
2
) = w
1
.
Gaminio kainos ir pirmojo gamybos veiksnio ribinio produkto sandauga turi bti lygi
pirmojo veiksnio kainai arba, kitaip, gamybos veiksnio ribinio produkto vert turi bti
lygi veiksnio kainai.
Jeigu p /T
1
> w
1
, tai pelnas gali bti padidintas padidinant pirmojo veiksnio
snaudas. Jeigu p /T
1
< w
1
peln padidinti bt galima sumainant pirmojo veiks-
nio snaudas. Jeigu firmos pelnas yra manomai didiausias, tai jo negalima padidinti
padidinant ar sumainant pirmojo veiksnio snaudas.
T pai ivad galima gauti atliekant grafin analiz.
5.1 pav. Pelno maksimizavimas.
54
Firmos gaminio kiek paymime y. Peln ireikiame taip:
= p y w
1
x
1
w
2
x
2
.
I ia ireikiame gamybos apimt kaip x
1
funkcij:
y =

p
+
w
2
p
x
2
+
w
1
p
x
1
.
Gavome izopelno tiesin lygt. Izopelno ties parodo visus gamybos veiksni snaud
ir gamybos apimties derinius, kurie duoda t pat pelno dyd.
Keisdami gausime izopelno tiesi eim, kur nuolydis yra
w
1
p
, o vertikaliosios
atkarpos

p
+
w
2
p
x
2
rodo firmos pelno ir pastovij kat sum. Pereinant nuo vienos
izopelno tiess prie kitos pastovieji, katai nekinta, keiiasi tik pelno lygis. Didesnis
pelnas yra susijs su auktesnmis izopelno tiesmis.
Pelno maksimizavimo udavinys yra rasti gamybos funkcijos kreivs tak, kuris b-
t taip pat ir aukiausias izopelno tiesje. Tai takas /, kuris yra gamybos kreivs ir
izopelno tiess lietimosi takas. iame take gamybos funkcijos kreivs ir izopelno tie-
ss nuolydiai yra lygs. Gamybos funkcijos kreivs nuolyd parodo ribinis produktas, o
izopelno tiess nuolydis yra lygus
w
1
p
:
/T
1
=
w
1
p
arba
p /T
1
= w
1
.
Gavome t pai pelno maksimizavimo slyg.
Panagrinsime, kaip keisis pirmojo gamybos veiksnio paklausa ir gaminamas produk-
cijos kiekis, dl w
1
ir p kitimo.
5.2 pav. Gaminio ir pirmojo gamybos veiksnio (x
1
) kainos taka gamybos veiksnio (x
1
) paklausai.
Padidinus w
1
, izopelno ties taps statesn, nes padids jos nuolydis:
w

1
> w
1
,
w

1
p
>
w
1
p
.
55
Lietimosi takas bus daugiau kair. Tai reikia, kad sumas optimalus pirmojo
veiksnio kiekis. Vadinasi, padidjus pirmo veiksnio kainai, jo paklausa privalo sumati.
Ivada: gamybos veiksni paklausos kreivs privalo turti neigiam nuolyd.
Jeigu gaminio kaina p sumaja, tai izopelno ties bus statesn. Maksimizuojantis pir-
mo veiksnio pasirinkimas sumas. Kadangi antrojo gamybos veiksnio snaudos yra pa-
stovios trumpu laikotarpiu, tai turi sumati gaminio pasila. Ivada: gaminio kainos su-
majimas privalo sumainti gaminio pasil. Kitaip sakant: pasilos funkcija privalo tu-
rti teigiam nuolyd.
5. Pelno maksimizavimas ilgu laikotarpiu. Ilgu laikotarpiu firma gali pasirinkti
vis gamybos veiksni snaud kiekius. Pelno maksimizavimo udavinys yra:
max
x
1
,x
2
p f(x
1
, x
2
) w
1
x
1
w
2
x
2
.
Pelno maksimizavimo slygas ivesime surad pirmos eils ivestines pagal x
1
ir x
2
ir
jas prilygin nuliams:
= p y w
1
x
1
w
2
x
2

x
1
= p /T
1
w
1
= 0

x
2
= p /T
2
w
2
= 0
p/T
1
(x

1
, x

2
) = w
1
p/T
2
(x

1
, x

2
) = w
2
Jei pirmojo ir antrojo veiksni kiekius firma pasirinko optimaliai, tai kiekvieno veiks-
nio ribinio produkto vert turi bti lygi atitinkamo veiksnio kainai.
inodami ribini produkt funkcines iraikas, priklausanias nuo x
1
ir x
2
, kiekvie-
no veiksnio optimal pasirinkim galima ireikti kaip kain funkcij, nes esant bet ko-
kioms kainoms (p, w
1
, w
2
), surandame tokias veiksni paklausas (x

1
, x

2
), kad kiekvieno
produkto ribin vert bt lygi atitinkamo veiksnio kainai. i priklausomyb ireikia
gamybos veiksni paklausos kreivs.
Atvirktins veiksnio paklausos kreiv rodo t pai priklausomyb tik kitu poiriu,
t.y. kokia turi bti veiksnio kaina, kad bt pareikalautas konkretus veiksnio kiekis. Tai
grafikai pavaizduota lygtis:
p /T
1
(x
1
, x

2
) = w
1
.
i kreiv turs neigiam nuolyd pagal majanio ribinio produkto aksiom. Bet
kokiam x
1
kiekiui i kreiv rodo, kokia privalo bti veiksnio kaina, kad paskatint firm
pareikalauti tokio kiekio, jei kitas gamybos veiksnys bus pastovus ir lygus x

2
.
5.3 pav. Atvirktins veiksnio paklausos kreiv.
56
6. Atskleistas pelningumas. Kada peln maksimizuojanti firma pasirenka veiksni
kiekius ir gamybos apimt, ji atskleidia du dalykus: a) pasirinkti gamybos veiksniai ir
gamybos apimtis yra manomas gamybos planas; b) toks pasirinkimas yra pelningesnis,
nei kiti manomi pasirinkimai.
Tegul turime du firmos pasirinkimus esant dviem skirtingoms kain aibms. Tegul
t laikotarpiu kainos buvo (p
t
, w
t
1
, w
t
2
) ir firma pasirinko (y
t
, x
t
1
, x
t
2
). Kitu s laikotarpiu
kainos buvo (p
s
, w
s
1
, w
s
2
) ir firma pasirinko (y
s
, x
s
1
, x
s
2
).
Jei tarp t ir s laikotarpi gamybos funkcija nepasikeit (t.y. iliko ta pati technologija)
ir jei firma peln maksimizuoja, tai privalo bti:
p
t
y
t
w
t
1
x
t
1
w
t
2
x
t
2
p
t
y
s
w
t
1
x
s
1
w
t
2
x
s
2
(1)
ir
p
s
y
s
w
s
1
x
s
1
w
s
2
x
s
2
p
s
y
t
w
s
1
x
t
1
w
s
2
x
t
2
(2)
Tai reikia, kad firmos gautas pelnas, esant t laikotarpio kainoms turi bti didesnis
nei naudojant s laikotarpio plan, ir atvirkiai. Jei bent viena i i nelygybi bt
paeista, tai nesikeiiant technologijai firma nebt galjusi maksimizuoti pelno.
i nelygybi patenkinimas yra peln maksimizuojanios elgsenos aksioma ir vadi-
nama silpnja pelno maksimizavimo aksioma (J/T/ Weak Axiom of Profit Maxi-
mization).
Antrosios nelygybs (2) puses sukeit vietomis gausime:
p
s
y
t
+ w
s
1
x
t
1
+ w
s
2
x
t
2
p
s
y
s
+ w
s
1
x
s
1
+ w
s
2
x
s
2
(3)
Sudj (1) ir gaut (3) nelygybes turime:
(p
t
p
s
) y
t
(w
t
1
w
s
1
) x
t
1
(w
t
2
w
s
2
) x
t
2
(p
t
p
s
) y
s
(w
t
1
w
s
1
) x
s
1
(w
t
2
w
s
2
) x
s
2
Nelygybes pertvark turime:
w
1
x
1
w
2
x
2
(p
t
p
s
) (y
t
y
s
)
..
(w
t
1
w
s
1
)
..
(x
t
1
x
s
1
)
..
(w
t
2
w
s
2
)
..
(x
t
2
x
s
2
) 0
Paymj: y
t
y
s
= y, p
t
p
s
= p ir t.t. tursime:
p y w
1
x
1
w
2
x
2
0
Vadinasi, kainos ir gamybos pokyi sandaugos ir veiksni kain pokyi bei veiksni
kieki pokyi sandaug skirtumas turi bti neneigiamas. Tai logika ivada i pelno
maksimizavimo apibrimo. Tegul keiiasi gaminio kaina, o veiksni kainos ilieka tos
paios ( w
1
= w
2
= 0), tuomet:
p y 0
57
Tai reikia, jeigu gaminio kaina padidja, gaminio pokytis turi bti neneigiamas,
y 0; jeigu p < 0, tai ir y < 0.
Vadinasi, konkurencins firmos peln maksimizuojanti pasilos kreiv turi turti tei-
giam (ar bent nulin) nuolyd.
Jei y = 0 ir x
2
= 0, tai
w
1
x
1
0
arba
w
1
x
1
0.
Vadinasi, jeigu w
1
> 0 (pirmojo veiksnio kaina pakyla), pirmojo veiksnio paklau-
sa sumas (arba nepasikeis), t.y. x
1
0. Veiksnio paklausos funkcijos turi neigiam
nuolyd.
58
6 Kat teorija (2val)
1. Kat minimizavimas.
2. Silpnoji kat minimizavimo aksioma.
3. Gamybos masto gra ir kat funkcija.
4. Ilgo ir trumpo laikotarpio katai.
5. Pastovieji ir kintamieji katai.
6. Vidutiniai katai ir j kreivs.
7. Ribiniai katai ir j kreiv.
8. Ilgo laikotarpio vidutiniai ir ribiniai katai ir j kreivs.
1. Kat minimizavimas. Tegul yra du gamybos veiksniai x
1
ir x
2
, kuri kai-
nos atitinkamai w
1
ir w
2
. Rasti pigiausi bd pagaminti tam tikr nustatyt produkcijos
kiek y. udavin galime formuluoti taip: min
x
1
,x
2
(w
1
x
1
+ w
2
x
2
) esant apribojimui
f(x
1
, x
2
) = y.
Minimals katai priklausys nuo w
1
, w
2
ir y. Kat funkcija: c(w
1
, w
2
, y).
6.1 pav. .
Izokvanta parodys technologinius apribojimus visus x
1
ir x
2
derinius, leidianius
pagaminti y.
Abiej gamybos veiksni derinius, kainuojanius kakokius nustatyto dydio katus,
paymime c.
Tokie deriniai tenkins slyg: w
1
x
1
+ w
2
x
2
= c.
I ia: x
2
=
c
w
2

w
1
w
2
x
1
.
Turime tiess lygt, kurios nuolydis yra -
w
1
w
2
ir kuri atkerta vertikali atkarp
c
w
2
.
59
Keisdami c, gausime vis eim toki tiesi, kurios yra vadinamos izokostomis. Kiek-
vienas izokostos takas kainuoja tok pat dyd c, o auktesn izokosta yra susijusi su di-
desniais katais.
Kat minimizavimo udavin galime taip suformuluoti: rasti izokvantos ir izokostos
lietimosi tak. iame take izokvantos ir izokostos nuolydiai sutampa:

/T
1
(x

1
, x

2
)
/T
2
(x

1
, x

2
)
=
w
1
w
2
.
Esant kratiniam optimumui bus naudojamas tik vienas i gamybos veiksni.
Katus minimizuojantis veiksni derinys priklauso nuo gamybos veiksni kain ir pa-
geidaujamos gamybos apimties: x
1
(w
1
, w
2
, y), x
2
(w
1
, w
2
, y). Tai slygins veiksni pak-
lausos funkcijos, arba ivestins veiksni paklausos.
Bding technologij kat minimizavimas.
Tobulieji papildiniai: jeigu j santykis 1 : 1, norint pagaminti y vienet produkto, prireiks
po y vienet x
1
ir x
2
:
c(w
1
, w
2
, y) = w
1
y + w
2
y = (w
1
+ w
2
) y.
Tobulieji pakaitalai (firma naudos pigesn gamybos veiksn):
c(w
1
, w
2
, y) = minw
1
y, w
2
y = minw
1
, w
2
y.
Gamybos veiksni paklausos funkcija esant Cobbo Douglaso technologijai:
c(w
1
, w
2
, y) = / w
a
a+b
1
w
b
a+b
2
y
1
a+b
,
kur / konstanta, priklausanti nuo a ir b.
2. Silpnoji kat minimizavimo aksioma. Tegul turime dvi kain aibes (w
t
1
, w
t
2
) ir
(w
s
1
, w
s
2
) ir su jomis susijusius firmos sprendimus (x
t
1
, x
t
2
) ir (x
s
1
, x
s
2
). Tegul abiem atvejais
yra gaminamas tas pats produkcijos kiekis y.
Jeigu kiekvienas firmos pasirinkimas, gaminant y vienet produkto, minimizuoja fir-
mos katus, tai jos sprendimai t ir s metu turi tenkinti tokias nelygybes:
w
t
1
x
t
1
+ w
t
2
x
t
2
w
t
1
x
s
1
+ w
t
2
x
s
2
,
w
s
1
x
s
1
+ w
s
2
x
s
2
w
s
1
x
t
1
+ w
s
2
x
t
2
.
ios nelygybs yra algebrin silpnosios kat minimizavimo aksiomos iraika (J/(/
The Weak Axsiom of Cost Minimization).
Antrj nelygyb pertvarkome ir pridedame prie pirmosios:
w
s
1
x
t
1
w
s
2
x
t
2
w
s
1
x
s
1
w
s
2
x
s
2

(w
t
1
w
s
1
) x
t
1
+ (w
t
2
w
s
2
) x
t
2
(w
t
1
w
s
1
) x
s
1
+ (w
t
2
w
s
2
) x
s
2
.
(w
t
1
w
s
1
) (x
t
1
x
s
2
) + (w
t
2
w
s
2
) (x
t
2
x
s
2
) 0.
Gamybos veiksni paklaus ir kain pokyius paymj delta simboliais tursime:
w
1
x
1
+ w
2
x
2
0
60
i nelygyb apriboja galim firmos elgsenos kitim, pakitus gamybos veiksni kai-
noms, kai produkto kiekis y ilieka nepakits.
Jei antros preks kaina nesikeiia, t.y. w
2
= 0, turime:
w
1
x
1
0.
i nelygyb reikia, kad, padidjus pirmo veiksnio kainai, jo paklausa turi sumati.
Vadinasi, gamybos veiksni slygini paklaus grafikai turi turti neigiam nuolyd.
Firmos katai iauga: a) jeigu padidja kurio nors gamybos veiksnio kaina, o gamina-
mo produkto kiekis y ilieka nepakits; b) jeigu firma pradeda gaminti daugiau produkto
y, o gamybos veiksni kainos nesikeiia.
3. Gamybos masto gra ir kat funkcija. Yra glaudus ryys tarp gamybos masto
gros ir kat funkcijos elgsenos.
Tegul yra pastovi gamybos masto gra. Tegul surandame minimalius katus vienam
vienetui produkcijos pagaminti c(w
1
, w
2
, 1). Tai vienetin kat funkcija. iuo atveju
minimals katai, reikalingi pagaminti y vnt produkcijos, yra c(w
1
, w
2
, 1) y. Vadinasi,
esant pastoviai gamybos masto grai, gaminio kiekio atvilgiu kat funkcija yra tiesin.
Didjanios gamybos masto gros atveju, produkcijos gamyb padidinus k kart
(k > 1), firma gamybos veiksni sunaudos maiau negu k kart. Gaminio kiekio at-
vilgiu iuo atveju katai padids maiau nei tiesikai.
Jeigu gamybos technologijai yra bdinga majanti gamybos masto gra, gaminio
kiekio atvilgiu kat funkcija padids daugiau nei tiesikai.
Gamybos masto gra pasireikia vidutini kat funkcijos elgsena:
/((y) =
c(w
1
, w
2
, y)
y
.
Pastovios gamybos masto gros atveju:
/((w
1
, w
2
, y) =
c(w
1
, w
2
, 1) y
y
= c(w
1
, w
2
, 1).
iuo atveju vidutiniai katai bus pastovs ir nepriklausys nuo firmos gaminamo gami-
nio kiekio.
Didjanios gamybos masto gros atveju vidutiniai gamybos katai mas gaminio
kiekiui augant. Majanios gamybos masto gros atveju vidutiniai gamybos katai di-
ds gaminio kiekiui didjant.
Konkreti technologija gali turti didjanios, pastovios ir majanios gamybos masto
gros sritis. Vidutiniai katai atitinkamai mas, bus pastovs arba dids.
4. Ilgo ir trumpo laikotarpio katai. Bendrieji katai (total cost) tiek trumpame,
tiek ir ilgame laikotarpyje yra daugiafaktorin funkcija. Ilgo laikotarpio kat funkcija
gali bti taip ireikta:
T (
l
= f(y, T , T
f
),
y produkcijos kiekis,
T naudojama technologija,
T
f
gamybos veiksni kainos.
61
Mikroekonominje analizje daroma prielaida, kad kat lygis priklauso tik nuo pro-
dukcijos apimties, o kiti gamybos veiksniai yra pastovs (pvz., gamybos veiksni kainos
yra duotos ir nekintamos), t.y.
T (
l
= f(y). (kitose temose naudosim i funkcij).
Trumpo laikotarpio kat funkcija tai minimals katai, btini pagaminti tam tik-
ram preks kiekiui, pasirenkant vien tik kintam gamybos veiksni kiekius. Ilgo laikotar-
pio kat funkcija rodo minimalius katus konkreiam preks kiekiui pagaminti pasiren-
kant vis gamybos veiksni kiekius.
Tegul trumpu laikotarpiu yra pastovus antro veiksnio kiekis x
2
. Tuomet trumpo laiko-
tarpio kat funkcija yra apibriama taip:
c
s
(y, x
2
) = min
x
1
w
1
x
1
+ w
2
x
2
,
esant apribojimui f(x
1
, x
2
) = y.
Trumpo laikotarpio pirmojo veiksnio paklausos funkcija katus minimizuojantis pir-
mojo veiksnio kiekis.
x
1
= x
s
1
(w
1
, w
2
, x
2
, y),
x
2
= x
2
.
(pvz., jei pastato dydis yra pastovus trumpu laikotarpiu, tai darbuotoj skaiius, kur
firma nort pasamdyti esant tam tikrai kain aibei ir gamybos apimiai, priklausys nuo
pastato dydio).
trumpo laikotarpio funkcij stat x
s
1
turime:
c
s
(y, x
2
) = w
1
x
s
1
(w
1
, w
2
, x
2
, y) + w
2
x
2
.
Vadinasi, y preks kiekio minimals gamybos katai yra katai, kuriuos tenka patirti
naudojant gamybos katus minimizuojanius veiksni kiekius.
Ilgo laikotarpio kat funkcija yra apibriama taip:
c(y) = min
x
1
,x
2
(w
1
x
1
+ w
2
x
2
),
esant apribojimui f(x
1
, x
2
) = y.
Ilgo laikotarpio katai priklausys tik nuo gaminamos preks kiekio ir veiksni kain.
Veiksni paklausos:
x
1
= x
1
(w
1
, w
2
, y),
x
2
= x
2
(w
1
, w
2
, y).
stat veiksni paklausas, ilgo laikotarpio kat funkcij galime taip urayti:
c(y) = w
1
x
1
(w
1
, w
2
, y) + w
2
x
2
(w
1
, w
2
, y).
Ilgo laikotarpio minimals katai yra katai, kuriuos patiria firma, naudodama katus
minimizuojanius gamybos veiksni kiekius.
Trumpo ir ilgo laikotarpio kat funkcijos yra tarpusavyje susijusios.
62
Supaprastindami situacij darome prielaid, kad veiksni kainos yra pastovios, t.y.:
x
1
= x
1
(y), x
2
= x
2
(y).
Tuomet ilgo laikotarpio kat funkcij galime taip urayti:
c(y) = c
s
(y, x
2
(y)).
Komentaras: minimals katai, kai visi veiksniai kintami yra kaip tik tie minimals
katai, kai antrasis veiksnys yra pastovus, taiau tokio kiekio, jog minimizuoja ilgo laiko-
tarpio katus.
Katus minimizuojanti ilgo laikotarpio kintamojo veiksnio paklausa yra:
x
1
(w
1
, w
2
, y) = x
s
1
(w
1
, w
2
, x
2
(y), y).
5. Pastovieji ir kintamieji katai. Pastovieji katai yra susij su pastoviaisiais ga-
mybos veiksniais. Nuo gamybos apimties jie nepriklauso. Pvz., administracijos personalo
algos; rengim, pastat amortizacija; ems mokestis ir pan.
Kintamieji katai yra siejami su kintamaisiais gamybos veiksniais ir jie priklauso nuo
gamybos apimties. Pvz., aliav ir mediag vert; darbinink darbo umokestis ir at-
skaitymai SODRAI; technologins paskirties energijos katai ir kt.
Kvazipastovieji katai nuo gamybos apimties nepriklauso, bet jie atsiranda tuomet,
kada pradedama gaminti produkcija (pvz., gamybini patalp apvietimas).
Pastovij kat atmaina yra neatgaunami katai. Pvz., inuomot patalp remontas.
Ilgu laikotarpiu pastovij kat nra, visi katai kintamieji. Taiau ilgu laikotarpiu
kvazipastovij kat pasitaiko. Pvz., btina ileisti nustatyt pinig sum prie pagami-
nant bet kok preks kiek.
6. Vidutiniai katai ir j kreivs. Darome prielaid, kad gamybos veiksni kainos
yra pastovios. Tuomet kat funkcij galime urayti T ((y).
Bendrieji firmos katai yra kintamj kat T 1((y) ir pastovij kat suma:
T ((y) = T 1((y) +T T(.
Vidutini kat funkcija parodo gaminio vieneto katus, vidutini kintamj kat fun-
kcija gaminio vieneto kintamuosius katus, vidutini pastovij kat funkcija gami-
nio vieneto pastoviuosius katus.
/((y) =
T ((y)
y
=
T 1((y)
y
+
T T(
y
= /1((y) +/T((y),
/1((y) vidutiniai kintamieji katai,
/T((y) vidutiniai pastovieji katai.
Kai y = 0, /T((y) = ; didjant y, /T((y) 0.
Didinant gamyb, gamyba danai organizuojama efektyviau, dl ko maja (bet neb-
tinai) /1((y). Vliau gamybos proces ima varyti pastovieji veiksniai ir dl to /1((y)
ima didti.
/((y) sumajim daugiausia lemia /T((y) sumajimas, o padidjim /1((y)
iaugimas.
Firmos paprastai gamina nevienar produkcij. Todl realiai yra skaiiuojami 1 Lt
produkcijos katai.
63
6.2 pav. .
7. Ribiniai katai ir j kreiv. Ribiniai katai rodo kat pokyt, pagaminus vienu
diskreiu gaminio vienetu daugiau, t.y.
/((y) = T ((y) T ((y 1).
Bendru atveju, toki pat priklausomyb galime urayti ir kintamiesiems katams, nes
pastovieji katai T T( keiiantis y nesikeiia.
/((y) =
T ((y + y) T ((y)
y
=
T ((y)
y
.
Kada yra turima bendrj kat funkcija, ribiniai katai yra lygs tos funkcijos pirmos
eils ivestinei pagal y:
/((y) =
(T ((y))
y
.
Ribiniai katai matuoja kat kitimo greit (kat pokyio ir gamybos apimties poky-
io santyk). Pagaminto pirmojo vieneto ribiniai katai yra lygs preks vieneto viduti-
niams kintamiesiems katams:
/((1) =
T 1((1) +T T( T 1((0) T T(
1
=
T 1((1)
1
= /1((1).
/((y) kreiv su /1((y) ir /((y) kreivmis susikerta j emiausiuose takuose.
Pastovieji katai T T(, keiiantis y, nesikeiia.
Jeigu gamybos apimtis yra y
n
vienet, tuomet /((y
n
) =
T C(y
n
)
y
n
, jeigu y
n+1
, tuomet
/((y
n+1
) =
T C(y
n+1
)
y
n+1
. T ((y
n
+ 1) = T ((y
n
) +/(.
Jeigu /( < /((y
n
), tai ir /((y
n+1
) < /((y
n
); jeigu /( > /((y
n
), tai /((y
n+1
) >
/((y
n
).
Geometrikai tai reikia, kad kol /( yra maesni u /(, jie maina /( ir "traukia"
i kreiv emyn (plsti gamyb iuo atveju yra naudinga, nes papildomo gaminio katai
yra maesni negu vidutiniai). Kada /( yra vir /(, ji /( "traukia" auktyn. I to seka,
kad /( turi kirsti /( jos minimumo take.
Taip pat galima pagrsti, kad ir /1( yra /( kertama minimumo take.
/( kerta /( take B, t.y. esant didesnei gamybos apimiai negu /1(, dl to, kad
atkarpoje y
A
y
B
/T( majimas pralenkia /1( augim: [ /T([ > /1(.
64
6.3 pav. .
Ribinius ir kintamuosiuos katus sieja dar viena domi priklausomyb:
T 1((y) = [T 1((y)T 1((y1)]+[T 1((y1)T 1((y2)]+ +[T 1((1)T 1((0)].
Tai yra teisinga, nes kiekvienas deins puss narys, iskyrus pirmj, susiprastina.
Lautiniuose skliaustuose esantys skirtumai duoda ribinius katus esant skirtingoms ga-
mybos apimtims:
T 1((y) = /((y) +/((y 1) + +/((2) +/((1).
Geometrikai kiekvienas sumos narys yra staiakampio, kurio auktis /((y) ir pag-
rindas lygus vienetui, plotas. Todl plotas po ribini kat kreive yra kintamieji katai.
6.4 pav. .
8. Ilgo laikotarpio vidutiniai ir ribiniai katai ir j kreivs. Ilgu laikotarpiu
firma gali pasirinkti norimus pastovij veiksni kiekius, t.y. visi gamybos veiksniai yra
kintami.
Jeigu pastovus veiksnys yra gamyklos dydis, tai ilgas laikotarpis bt toks, per kur
firma pakeist gamyklos dyd. Tegul is pastovus dydis yra k.
Tuomet trumpo laikotarpio kat funkcija yra:
c
s
(y, k).
65
Kiekvienai tam tikrai gamybos apimiai yra optimalus gamyklos dydis. Tok gamyk-
los dyd paymkime k(y).
Tuomet firmos ilgo laikotarpio kat funkcij galime ireikti kaip trumpojo laikotar-
pio kat funkcij, kai pastoviojo veiksnio reikm yra optimali:
c(y) = c
s
(y, k(y)).
Pasirenkame gamyklos apimt y

, o k

= k(y

) tegul yra optimalus gamyklos dy-

dis tokiai gamybos apimiai. Trumpo laikotarpio kat funkcija k

dydio gamyklai yra

c
s
(y, k

), o ilgo laikotarpio kat funkcija c(y) = c

s
(y, k(y)).
y gamybos apimties trumpo laikotarpio katai visada privalo bti ne maesni u y ga-
mybos apimties ilgo laikotarpio katus, nes ilgu laikotarpiu gamykla visada gali pasirinkti
k

gamykl. Todl:
c(y) c
s
(y, k

), kada y yra optimalus dydis.

Tai reikt, kad firmai, pasirenkaniai gamyklos dyd, turt bti bent jau tiek pat
gerai kaip ir tada, kai gamyklos dydis pastovus.
Kada gamybos apimtis yra y

, c(y

) = c
s
(y

, k

).
iuo atveju optimalus mons dydis yra k

ir todl y

ilgo ir trumpo laikotarpio katai

yra lygs.
Jeigu trumpo laikotarpio katai visada yra didesni u ilgo laikotarpio katus ir tik
vienu atveju yra lygs, tas pats galioja ir vidutiniams katams:
/((y) /((y, k

),
/((y

) = /((y

, k

).
6.5 pav. .
Vadinasi, vidutini trumpo laikotarpio kat kreiv yra visada aukiau vidutini ilgo
laikotarpio kat kreivs, o susilieia vieninteliame take y

.
Tegul pasirenkame gamybos apimtis y
1
, y
2
, , y
n
ir jas atitinkanius gamykl dy-
dius k
1
= k(y
1
), k
2
= k(y
2
), , k
n
= k(y
n
). I to seka, kad vidutini ilgo laikotarpio
kat kreiv yra apatin vidutini trumpo laikotarpio kat kreivi gaubtin.
66
6.6 pav. .
Nagrindami ilgo laikotarpio vidutinius katus darme prielaid, kad gamyklos dy-
dius pasirinkome kaip tolydj skaii. Analogik ivad gausime ir diskretiems ga-
myklos dydiams.
Ribini ilgo laikotarpio kat kreiv susideda i atitinkam ribini trumpo laikotarpio
kat kreivi dali.
Bet kokios y gamybos apimties ilgojo laikotarpio ribiniai katai turi bti lygs trum-
pojo laikotarpio ribiniams katams, susijusiems su gamyklos dydiu, kuris yra optimalus
y gamybos apimiai.
6.7 pav. .
67
7 Konkurencins rinkos modelis (3val)
1. Rinkos aplinka.
2. Konkurencin rinka ir jos ypatybs.
3. Konkurencins firmos paklausa ir pajamos.
4. Konkurencins firmos pelno maksimizavimas (firmos pusiausvyros btina ir pa-
kankama slygos).
5. Konkurencins firmos pasila ir veiklos nutraukimo slyga.
6. Pelnas ir gamintojo perviris.
7. Ilgo laikotarpio firmos pasilos kreiv.
8. kio akos pusiausvyra trumpu laikotarpiu.
9. kio akos pusiausvyra ilgu laikotarpiu.
1. Rinkos aplinka. Pltodama savo veikl firma turi atsivelgti technologinius apri-
bojimus, kuriuos glaustai ireikia gamybos funkcija, ir ekonominius apribojimus, ku-
riuos apibdina kat funkcija.
Be i apribojim labai svarbus yra rinkos apribojimas: firma gali gaminti tai, kas fi-
zikai yra manoma, ir nustatyti koki tik nori kain, bet ji gali parduoti tik tiek, kiek mo-
ns nori pirkti. Nustaiusi p kain firma gali parduoti tam tikr gaminio kiek y. Priklau-
somyb tarp nustatytos kainos p ir parduodamo kiekio y ireikia firmos paklausos kreiv.
Rinkoje esant kelioms firmoms, kiekviena firma turi nuspti, kaip elgsis kitos firmos,
jai nustaius tam tikr savo gaminio kain ir kiek. Firm reakcija varov sprendimus,
nustatant gaminio kain ar gamybos apimt, vadinama rinkos aplinka.
2. Konkurencin rinka ir jos ypatybs. Paprasiausia rinkos aplinka yra grynoji
konkurencija. Neinaniam esms tokia rinkos aplinka gali asocijuotis su varybomis,
lenktyniavimu, tampa.
I tikrj yra kitaip: grynosios konkurencijos rinkoje kiekviena firma mano, kad jos
gaminamos preks kiekis rinkos kainos neveikia, t.y. firma paklsta rinkos nustatytai
kainai ir jai belieka rpintis tik tuo, kiek gaminti. Tokia rinkos aplinka susidaro esant
keletai slyg:
1) dl didelio firm skaiiaus atskiros firmos pasila sudaro labai ma pasilos da-
l ir negali veikti rinkos kainos keisdama produkcijos apimt, t.y. atskira firma neturi
rinkos galios;
2) firm parduodama produkcija yra homogenin, t.y. vienoda, vienalyt, neturinti
sandaros skirtum (produkcijos technins charakteristikos, taip pat su produkcijos perda-
vimu susijusios slygos yra vienodos);
3) firmos gali laisvai atsirasti, laisvai eiti rink, laisvai joje veikti ir laisvai inykti;
jeigu laisvam firm atsiradimui ir egzistavimui bt kokie nors barjerai, firm skaiius
galt sumati ir atskiros firmos pradt gauti rinkos galios;
68
4) nra jokio vyriausybinio reguliavimo, t.y. Vyriausyb nesikia rink (nenustato
minimalij ar maksimalij kain, nesubsidijuoja gamybos, nenormuoja produkcijos ir
pan.).
Tai, kaip konkurencin firma suvokia priklausomyb tarp kainos ir kiekio, parodo is
grafikas.
7.1 pav. Konkurencins firmos paklausos kreiv.
Konkurencin firma tiki: a) kad ji nieko neparduos, jei usiprays auktesns kainos
u rinkos; b) kad gals parduoti kok tik nori produkcijos kiek, jei prays rinkos kainos;
c) jei prays maesns nei rinkos kainos, patenkins vis rinkos paklaus esant tai kainai.
Firmos paklausos ir rinkos paklausos kreivi skirtumai: firmos paklausos kreiv pa-
rodo priklausomyb tarp rinkos kainos bei konkreios firmos pagaminto preks kiekio
(kreiv priklauso ne tik nuo vartotoj elgesio, bet ir nuo firm elgsenos); rinkos paklausos
kreiv parodo priklausomyb tarp rinkos kainos ir viso parduoto gaminio kiekio (kreiv
priklauso nuo vartotoj elgsenos).
Konkurencins rinkos modelis daniausiai grindiamas tuo, kad, rinkoje esant dau-
gybei ma firm, kiekvienai j tenka i esms horizontali paklausos kreiv. Tas tinka
net esant dviems firmoms rinkoje, jei viena i j pasiryusi prayti pastovios kainos bet
kokiomis aplinkybmis.
3. Konkurencins firmos paklausa ir pajamos. Jei kainos ir kiekio pokyiai yra
mai, tai pajam pokytis yra lygus:
T 1 = p q + q p.
Abi puses padalij i q gauname ribini pajam iraik. Ribins pajamos (/1
marginal revenue) tai bendrj pajam pokytis pardavus dar vien papildom gami-
nio vienet:
/1 =
T 1
q
= p +
q p
q

T 1
q
= p (1 +
q p
p q
)
69
q p
p q
=
1
p q
q p
=
1
E
p
d
,
/1 = p
_
1 +
1
E
p
d
_
= p
_
1
1
[E
p
d
[
_
.
Ivados:
[E
p
d
[ = 1, /1 = 0,
[E
p
d
[ > 1, /1 > 0,
[E
p
d
[ < 1, /1 < 0.
Papildomos pajamos, gautos pardavus pirmj preks vienet, yra tos preks kaina.
Taiau paskui ribins pajamos bus maesns u kain, nes
p
q
yra neigiamas.
Jei nusprsime preks parduoti vienu vienetu daugiau, tai kain visoms prekms tur-
sime sumainti. Vadinasi, papildomos pajamos, gautos pardavus papildom vienet, bus
maesns u gaunam kain.
Tegul yra turima tiess pavidalo paklausos kreiv. Atvirktin paklausos funkcija:
p(q) = a b q.
Atvirktins paklausos kreivs nuolydis yra konstanta:
p
q
= b,
/1 =
T 1
q
= p +
p
q
q =
= p b q = a b q b q = a 2b q.
Palyginti su atvirktins paklausos tiese, ribini kat ties turi t pai vertikali
atkarp kaip ir paklausos ties, bet yra dvigubai statesn.
7.2 pav. Ribins pajamos.
70
4. Konkurencins firmos pelno maksimizavimas (firmos pusiausvyros btina ir
pakankama slygos). Konkurencins firmos maksimizavimo udavin galima urayti:
max
y
(p y T ((y)), arba
max
y0
= p y T ((y),
nes daroma prielaida, kad konkurencin firma priima rinkos kain.
Btina pelno maksimizavimo slyga yra pirmos eils ivestins pagal y lygyb nuliui:

y
= p
(T ((y)
y
= p /((y) = 0,
p = /((y) .
Konkurencins firmos ribins pajamos yra lygios gaminio kainai.
Jeigu firma padidint gamyb y, tuomet T 1 = p y.
/1 =
T 1
y
=
p y
y
= p.
Vadinasi, konkurencins firmos /1yra lygios p, taip pat ir vidutins pajamos /1 =
p.
Jei p > /(, tai firma galt padidinti savo peln gamindama daugiau produkcijos.
Toki situacij atspindi nelygyb (kada kaina yra didesn u ribinius katus):
p
c
y
> 0.
Gamybos apimt padidiname y :
p y
c y
y
> 0,
p y c > 0.
Pajam pokytis dl papildomo gaminio kiekio virija kat kiek. Vadinasi, iuo atve-
ju gamyb yra tikslinga plsti.
Jei p < /(, peln padidintume sumain gamybos apimt.
Pakankama pelno maksimizavimo slyga:

y
2
=

2
(p y)
y
2


2
(/((y))
y
2
< 0,
0 <
(/((y))
y
.
Vadinasi, peln maksimizuojantis produkcijos kiekis gali bti tik kylanioje ribini
kat kreivs dalyje.
71
7.3 pav. Pakankamos pelno maksimizavimo slygos taikymas.
Pagal pakankam slyg matyti, kad firma peln maksimizuos gamindama y

2
produk-
cijos kiek.
5. Konkurencins firmos pasila ir veiklos nutraukimo slyga. Konkurencin fir-
ma, nordama maksimizuoti peln, turi gaminti tok produkcijos kiek, kad p = /((y).
7.4 pav. Konkurencins firmos pasilos kreiv.
Vadinasi, konkurencins firmos pasilos kreiv sutampa su jos /( kreive.
Klausimas: ar su visa /(, ar su jos dalimi?
Nieko negaminanti firma turi sumokti pastoviuosius katus T T(. Kitaip sakant,
pelnas nieko negaminant yra T T(. Pelnas, gaminant preks kiek y, yra p y
T 1((y) T T(. Firmai bus naudinga negaminti nieko, kada
T T( > p y T 1((y) T T(.
Pertvark nelygyb gauname:
/1((y) =
T 1((y)
y
> p
.
72
Tai firmos veiklos nutraukimo slyga. Jeigu vidutiniai kintamieji katai /1((y) vir-
ija kain p, tuomet firmai geriau negaminti nieko, nes tokiu atveju firma moks tik T T(,
o jeigu gamins, tuomet turs mokti T T( ir dal kaina nepadengt kintamj kat.
Vadinasi, firmos pasilos kreiv sutampa tik su ribini kat kreivs dalimi, esania
vir vidutini kintamj kat kreivs.
Lygtis p = /((y) yra atvirktin pasilos funkcija, kuri kain apibdina kaip ga-
minio kiekio funkcij. Rinkos kaina rodo akos kiekvienos firmos ribinius katus, kurie
turt bti, jeigu firmos siekia maksimizuoti savo peln. Tuo tarpu bendrieji kiekvienos
firmos katai gali labai skirtis.
6. Pelnas ir gamintojo perviris.
7.5 pav. Konkurencins firmos pelnas.
Staiakampio p

plotas yra bendrosios pajamos, o staiakampio y

/((y

) plotas
rodo bendruosius katus. Pelnas yra i dviej plot skirtumas.
Gamintojo perviris yra plotas kair nuo pasilos kreivs (iki vertikaliosios aies), o
vartotojo perviris yra plotas kair nuo paklausos kreivs.
Gamintojo perviris glaudiai siejasi su firmos pelnu. Gamintojo perviris yra lygus
pajam ir kintamj kat skirtumui arba pelno bei pastovij kat sumai:
Tr(perviris)= p y T 1((y) = +T T(.
Tuo tarpu = p y T 1((y) T T(.
7.6 pav. Konkurencins firmos perviris: a pajamos minus T VC(y);
b plotas vir MC kreivs; c plotas kairiau pasilos kreivs.
73
7.7 pav. Gamintojo pervirio pokytis.
Gamintojo pervirio pokytis apytikriai yra lygus trapecijos pavidalo plotui.
7. Ilgo laikotarpio firmos pasilos kreiv. Ilgo laikotarpio firmos pasilos funkcija
rodo, kiek firma gamint optimaliai, jeigu galt pasirinkti veiksni, kurie trumpu laiko-
tarpiu buvo pastovs, dydius (t.t. ir ankiau nagrint gamyklos dyd). Ilgo laikotarpio
pasilos kreiv yra:
p = /(
l
(y) = /((y, k(y)).
Trumpo laikotarpio pasilos kreiv yra p = /((y, k), kur k reikm yra pastovi
gamybos apimties y atvilgiu.
Trumpo ir ilgo laikotarpio ribiniai katai sutampa, jeigu k

yra optimalus gamybos

apimiai y

.
7.8 pav. Ilgo ir trumpo laikotarpio ribini kat kreivs.
Ilgo laikotarpio pasilos kreiv paprastai yra elastingesn u trumpo laikotarpio, nes,
pasikeitus gaminio kainai, ilgame laikotarpyje firma turi daugiau galimybi prisitaikyti
negu trumpame.
Jeigu ilgame laikotarpyje firma nieko negamina, ji gauna nulin peln (trumpame lai-
kotarpyje dl pastovij veiksni tokiu atveju neigiam). Todl maiausias ilgo laiko-
tarpio pelnas negali bti maesnis u nul:
74
p y T ((y) 0, p
T C(y)
y
= /((y).
Vadinasi, ilgame laikotarpyje kaina negali bti maesn u vidutinius katus. Todl
ilgo laikotarpio firmos pasilos kreiv yra teigiamo nuolydio ribini kat kreivs dalis,
esanti vir vidutini ilgo laikotarpio kat kreivs.
7.9 pav. Konkurencins firmos pasila ilgu laikotarpiu.
Kada ilgo laikotarpio technologija pasiymi pastovia gamybos masto gra, firmos
ribini kat kreiv sutampa su vidutini kat kreive, t.y. L/( yra horizontali ties,
nubrta c
min
auktyje (tokio lygio yra pastovs vidutiniai katai).
Tokio pavidalo pasilos kreiv rodo, kad firma nort pasilyti bet kok preks kiek
kai p = c
min
, neribotai didel kiek, kai p > c
min
ir nieko negaminti, kada p < c
min
.
7.10 pav. Horizontali ilgo laikotarpio pasilos ties.
8. kio akos pusiausvyra trumpu laikotarpiu. kio akos pasilos kreiv yra
atskir firm pasil suma. Tegul kio akoje yra n firm ir i tosios firmos pasilos
kreiv o
i
(p). Tuomet kio akos, arba rinkos pasilos, kreiv yra:
o(p) =
n

i=1
o
i
(p).
Geometrikai tai horizontali pasilos kreivi suma.
75
7.11 pav. Horizontali pasilos kreivi suma.
kio akos pusiausvyr ireikia rinkos pasilos kreivs ir rinkos paklausos kreivs
susikirtimo takas, kur atitinka pusiausvyros kaina p

. Individualios firmos pelno poi-

riu gali atsidurti tokioje situacijoje:
7.12 pav. Individualios firmos situacijos pelno poiriu.
a) atveju firmos gaminio kiekio ir kainos derin rodantis takas yra vidutini kat
kreivje:
p =
T ((y)
y
= p y T ((y) = 0.
Firma gauna nulin peln.
b) atveju :
p >
T ((y)
y
= p y T ((y) > 0.
Firma gauna peln trumpu laikotarpiu.
c) atveju:
p <
T ((y)
y
= p y T ((y) < 0.
76
Firma patiria nuostol. Jeigu iuo atveju preks kiekio ir kainos deriniai trumpu laiko-
tarpiu yra vir /1((y), firmai geriau tsti gamyb (versl).
9. kio akos pusiausvyra ilgu laikotarpiu. Jeigu firma patiria nuostolius ilgu
laikotarpiu, tai jai geriau pasitraukti i kio akos, nes tada ji nuostolius sumaint iki
nulio. Vadinasi, ilgu laikotarpiu svarbi tik ta pasilos kreivs dalis, kuri yra vidutini
kat kreivje arba vir jos, kadangi iuose takuose yra gaunamas neneigiamas pelnas.
Kadangi konkurencinse akose nauj firm jimas ak paprastai yra neribojamas,
tai galutin pusiausvyra kio akose nusistato pagal akos (rinkos) pusiausvyr, kuris ati-
tinka emiausi kain, kuri firmoms duoda neneigiamus pelnus.
Darome prielaid, kad keli firm ilgo laikotarpio kat funkcijos yra vienodos, pvz.,
T ((y). Turint i funkcij galima apskaiiuoti vidutinius katus minimizuojani gamy-
bos apimt y

. Tegul vidutini kat minimumas yra min /((y

) =
T C(y

)
y

= p

. i kaina
yra emiausia rinkos kaina, kuri gaunant dar galima padengti katus.
7.13 pav. Laisvo jimo kio akos pasilos kreivs.
Pusiausvyros kaina p

yra emiausiame paklausos ir pasilos susikirtimo take, kuria-

me p p

. i pusiausvyra pasiekiama esant keturioms firmoms rinkoje. Jeigu rink

eit penkta firma, tuomet bt gaunamas neigiamas pelnas. akoje gali dirbti daugiausia
4 konkurencins firmos.
Panai ivad galima gauti ir einant aproksimacijos keliu.
7.14 pav. Apytiksl ilgo laikotarpio pasilos kreiv.
77
Bandysime ivesti vien kio akos pasilos kreiv i n firm pasil kreivi. Ka-
dangi ilgame laikotarpyje negali bti neigiamo pelno, tai galima atmesti visus pasilos
kreivs takus, kurie yra emiau p

. Taip pat galima atmesti pasilos kreivi dalis, ku-

rios ilgu laikotarpiu niekada negali bti susikirtimo takai su rinkos paklausos kreive. Tai
kiekvienos pasilos kreivs takai deiniau tiesi, nubrt punktyru.
n tosios parykintos tiess atkarpa rodo visus kainos ir akoje pagaminto preks
kiekio derinius, kurie atitinka n firm ilgo laikotarpio pusiausvyr.
Kai akos gamybos apimtis didja ir daugja firm akoje, ios atkarpos darosi guls-
tesns.
Pasilos kreiv darysis gulstesn rinkoje esant daugiau firm, nes preks pasila tam-
pa vis jautresn kainai: jei kaina padidja p ir rinkoje yra n firm, tai visos gamins
n y preki.
Ilgo laikotarpio pasilos kreiv bus beveik gulsia, kai kaina lygi minimaliems vidu-
tiniams katams. Pelnas sumaja iki nulio. Tokia yra firmos, pasiyminios pastovia
gamybos masto gra ilgo laikotarpio pasilos kreiv.
78
8 Monopolins rinkos modelis (3val)
1. Monopolisto pelno maksimizavimas.
2. Ribins pajamos ir pelnas esant tiess pavidalo paklausos kreivei.
3. Kat priedo kainodara.
4. Monopolijos neefektyvumas ir perteklinis nuostolis.
5. Natralioji monopolija ir kitos monopolij atsiradimo prieastys.
6. Pirmojo laipsnio diskriminacija kainomis.
7. Antrojo laipsnio diskriminacija kainomis.
8. Treiojo laipsnio diskriminacija kainomis.
9. Dviej dali tarifas.
10. Monopolin konkurencija.
1. Monopolisto pelno maksimizavimas. Monopolija rinkos struktros tipas,
kuriam bdinga: a) viena firma ir daug ma nepriklausom pirkj; b) artim pakaita-
l nebuvimas monopolisto gaminiui (kryminis paklausos elastingumas lygus nuliui); c)
jimo rink klitys tokios didels, kad naujoms firmoms nemanoma patekti rink.
Konkurencinje rinkoje firma neturjo rinkos galios. Monopolinje rinkoje firma
monopolistas gali pats pasirinkti tok kainos bei gaminio kiekio derin, kad gaut kuo
didesn peln.
Abiej kintamj monopolistas pasirinkti negali: a) jeigu jis nustato savo gaminio kai-
n, tuomet vartotojai nusprendia kiek to gaminio tokia kaina pirkti; b) jeigu monopolistas
rinkai pasilo savo gaminio kiek, vartotojas sprendia kiek mokti.
Monopolisto pelno maksimizavimo udavin galima taip formuluoti:
max
y
= max
y
[T 1(y) TC(y)].
Btinoji pelno maksimizavimo slyga:

y
=
(T 1(y))
y

(T ((y))
y
= 0,
/1 = /( .
Pakankamoji pelno maksimizavimo slyga:

y
2
=

2
(T 1(y))
y
2


2
(T ((y))
y
2
< 0
(/1)
y
<
(/()
y
.
79
Ribini pajam kreivs nuolydis turi bti maesnis u /( nuolyd.
Konkurencinje rinkoje dirbaniai firmai galioja irgi ta pati pelno maksimizavimo
btinoji slyga, bet /1 = p.
Monopolisto sprendimas padidinti gamybos apimt y peln veikia dvejopai: peln
padidina p y ir sumaina y p (padidjus pasilai sumaja kaina):
T 1 = p y + y p.
I ia ribins pajamos:
/1 =
T 1
y
= p + y
p
y
.
Turjome:
/1 = p(y)
_
1
1
[E
p
d
[
_
.
Tuomet pelno maksimizavimo btinoji slyga:
p(y)
_
1
1
[E
p
d
[
_
= /((y).
Konkurencins firmos [E
p
d
[ = , nes paklausos kreiv yra horizontali. Todl konku-
rencinei firmai
p = /((y).
Monopolistas negals maksimizuoti pelno, kada [E
p
d
[ < 1, nes tuomet /1 yra nei-
giamos ir niekaip negali bti lygios /(. Tokiu atveju gamybos apimties sumainimas
padidint pajamas ir vest pelno padidjim.
2. Ribins pajamos ir pelnas esant tiess pavidalo paklausos kreivei. Tegul
monopolisto paklausos kreiv yra tiess pavidalo:
p(y) = a b y,
T 1(y) = p(y) y = a y b y
2
,
/1(y) = a b y ir /1(y) = a 2b y.
Vadinasi, vidutini pajam ties sutampa su paklausos tiese, o ribini pajam ties
yra dvigubai statesn u paklausos ties.
80
8.1 pav. Monopolija esant tiesinei paklausos kreivei.
3. Kat priedo kainodara. I pelno maksimizavimo btinosios slygos seka:
p(y) =
/((y

)
1
1
|E
p
d
|
.
1
1
1
|E
p
d
|
priedas
I to seka, kad kaina susideda i ribini kat ir priedo, kurio dydis priklauso nuo
paklausos elastingumo. Kadangi monopolistas, siekdamas maksimizuoti peln, gamina
elastingoje paklausos kreivs dalyje, tai priedas bus didesnis u 1.
Kada paklausos elastingumas yra pastovus, tuomet ir priedas prie ribini kat yra
pastovus.
8.2 pav. Monopolija esant pastovaus elastingumo paklausai.
Optimali gamybos apimtis yra ten, kur
p =
/(
1
1
1|E
p
d
|
.
Toliau panagrinsime, kaip toki kain paveiks kiekio mokestis. Tegul ribiniai firmos
katai yra pastovieji. /( padids kiekio mokesiu.
81
8.3 pav. Tiesin paklausa ir mokesiai.
Kadangi /1nuolydis perpus didesnis, kaina padidja tik puse mokesio dydio.
Algebrikai pagal btinj pelno maksimizavimo slyg turime:
a 2by = /( + t
2by = a /( t,
y =
a /( t
2b
.
y
t
=
1
2b
(gamybos apimties pokytis dl mokesio),
p(y) = a b y
p
y
= b (kainos pokytis dl gamybos apimties pokyio).
Tai kainos pokytis dl mokesio bus:
p
t
= (b) (
1
2b
) =
1
2
.
Bendru atveju, kain mokestis gali padidinti ir daugiau, ir maiau nei mokesio dydis.
Tegul monopolisto paklausa yra pastovaus elastingumo.
p =
/( + t
1
1
|E
p
d
|

p
t
=
1
1
1
|E
p
d
|
.
Kadangi monopolistas peln maksimizuoja kada [E
p
d
[ > 1, tai iuo atveju
p
t
> 1.
iuo atveju kain mokestis padidina daugiau negu mokesio dydis.
82
Pelno mokesio atveju monopolistas turi sumokti vyriausybei savo pelno dal T . Jo
maksimizavimo udavinys:
max
y
(1 T ) [p(y) y c(y)].
Gamybos apimtis, maksimizuojanti peln, taip pat maksimizuos ir peln, padauginta
i (1 T ). Vadinasi, gamybos apimties pasirinkimo grynasis pelno mokestis neveiks
visikai.
4. Monopolijos neefektyvumas ir perteklinis nuostolis. Monopolizuotoje rinkoje
kaina virija /( ir todl kaina bna didesn, o produkcijos gaminama maiau negu esant
konkurencinei firmos elgsenai. Vartotojui bus blogiau, o firmos savininkui geriau.
8.4 pav. Monopolijos neefektyvumas.
Monopolin kaina ir gamybos apimtis yra p
m
ir y
m
. Jeigu firma elgtsi kaip konku-
rencin (competitive), jos kaina ir gamybos apimtis bt p
c
ir y
c
.
Monopolija pagal Pareto yra neefektyvi, nes gamina maiau u konkurencin preks
kiek.
Ar negalima kam nors padaryti geriau niekam kitam nebloginant? (Pareto optimu-
mas). Imkime monopolin gamybos apimt. Kadangi p(y
m
) > /((y
m
), kakas sutikt
u papildom preks vienet mokti brangiau negu kainuoja j pagaminti. Jeigu firma
preks vienet parduot u kain p, toki, kad p(y
m
) > p > /((y
m
), tuomet iam
vartotojui bt geriau, nes u vienet vartotojas bt sutiks mokti p(y
m
) o sumokjo
p < p(y
m
). Pagaminti papildom vienet monopolistui kainuot /((y
m
), o parduot
u p > /((y
m
). Dl papildomo vieneto pardavimo abiem rinkos pusms bt geriau ir
niekam neblogiau. Pagal Paret pagerinome situacij.
Bandome apskaiiuoti bendr efektyvumo nuostol, kur sukelia monopolija. Nagri-
njame gamintojo ir vartotojo perviri pokyius pereinant nuo monopolins prie konku-
rencins gamybos apimtiems.
Monopolisto perviris sumaja /dydiu, nes u jau parduodamus vienetus jis gauna
maesn kain. Taiau papildom vienet atnetas pelnas pervir padidina ( dydiu.
Vartotojo perviris padidja / dydiu, nes vartotojas moka maiau u vienet, be to -
B plotu, nes pervirio vartotojai gauna u parduodamus papildomus vienetus.
83
8.5 pav. Perteklinis monopolijos nuostolis.
/ plotas i monopolisto atitenka vartotojams, o bendras perviris nesikeiia.
B +( plotas parodo tikrj pervirio padidjim. Jis vadinamas monopolijos pertekli-
niu nuostoliu, nes parodo dl monopolijos prarasto preks kiekio vert, kiekvien prarasto
kiekio vienet vertinant tokia kaina, kuri mons sutikt mokti.
5. Natralioji monopolija ir kitos monopolij atsiradimo prieastys. Kada pasto-
vieji katai yra dideli, o ribiniai mai, tuomet gali susidaryti padtis, kuri yra vadinama
natralija monopolija.
8.6 pav. Natralioji monopolija.
Kada monopolija gamina efektyv preks kiek (p = /(), savo kat nepadengia
(patiria nuostolius). Kada gamina tok kiek, kada p = /(, monopolija savo katus pa-
dengia, bet gamina maiau nei bt efektyvu.
Taip atsitinka komunalines paslaugas teikianioms firmoms: dujotiekiui, elektros ener-
gijos, vandens, fiksuoto ryio paslaug, ilumos tiekjams. Komunikacij tiesimas yra
brangus, o ribiniai katai yra mai. Tokios firmos negali nustatyti konkurencins kainos,
nes tuomet dirbt nuostolingai. Natralisias monopolijas vyriausybs reguliuoja arba
valdo. Pirmuoju atveju komunalines paslaugas teikianiai firmai kainas nustato vyriausy-
biniai reguliuotojai. Kaina nustatoma tokia, kad tik padengt vidutinius katus.
Kada natralij monopolij imasi valdyti pati vyriausyb, stengiamasi gaminti tiek,
kad kaina prilygt ribiniams katams. Firmai ilaikyti teikiama pastovaus dydio subsidi-
84
ja. Taip vyriausyb daniausiai elgiasi su visuomeninio transporto sistemomis (autobus,
troleibus transportu).
akos konkurencin ar monopolin pobd lemia vidutini kat ir paklausos kreivs
sryis. Svarbiausias veiksnys yra maiausio efektyvaus masto dydis (Minimum Effi
cient Scale), t.y. vidutinius katus minimizuojanios gamybos apimties ir paklausos dy-
di santykis. Vidutini kat kreiv nulemia technologija.
Jeigu /co palyginti su rinkos dydiu yra maas, tai tiktina, kad susiformuos kon-
kurencin rinka.
8.7 pav. Paklausos ir maiausio efektyvaus masto santykis.
Maiausio efektyvaus masto pakeisti negalima, nes j slygoja technologija. Taiau
rinkos dyd gali paveikti ekonomin politika. Jei alis nevarys usienio prekybos, tai
aka arts prie konkurencins rinkos, nes sumas alies firm galimyb paveikti kainas.
Prieingu atveju gali sigalti monopolijos.
6. Pirmojo laipsnio diskriminacija kainomis. Monopolins galios sukaupusi firma
turi daugiau pasirinkimo galimybi u firm grynosios konkurencijos akoje, pvz. tokia
firma gali taikyti sudtingesnes kainodaros strategijas.
Skirting tos paios preks vienet pardavimas kitokiomis kainomis yra vadinamas
diskriminacija kainomis. Ekonomistai iskiria trij ri diskriminacij kainomis.
Esant pirmojo laipsnio, arba tobulajai, diskriminacijai kainomis, kiekvienas preks
vienetas parduodamas tam asmeniui, kuris j labiausiai vertina, u didiausi kain, kuri
tas asmuo nori mokti. Gamintojas gauna pat didiausi peln.
8.8 pav. Pirmojo laipsnio diskriminacija kainomis.
85
iame pieinyje paklausa yra vaizduojama rezervavimo kain modeliu, kuriame var-
totojas pasirenka diskreios preks vienet, o kiekvienas laiptelis rodo noro mokti u
papildom preks vienet pokyt.
Tobulos konkurencijos rinkoje utrihuotas plotas reikt vartotojo pervir. Esant to-
bulajai diskriminacijai kainomis, vis pervir gali pasisavinti monopolistas.
Situacija pagal Pareto yra efektyvi: negalima padaryti geriau gamintojui, kuris gauna
manomai didiausi peln, o prek tokiomis kainomis sutinkantys pirkti vartotojai negali
gauti pervirio nemaindami gamintoj pervirio.
Lygiai kaip ir konkurencinje rinkoje, gamintojo ir vartotojo perviri suma yra mak-
simizuojama, taiau esant tobulajai diskriminacijai kainomis vis rinkoje sukurt pervir
gauna gamintojas.
Tobulai kainomis diskriminuojantis monopolistas turi gaminti tiek, kad kaina susily-
gint su ribiniais katais.
Tobuloji diskriminacija kainomis yra idealizuota svoka.
7. Antrojo laipsnio diskriminacija kainomis. Antrojo laipsnio diskriminacija kai-
nomis monopolistas parduoda skirtingus preks vienetus vienodomis kainomis, taiau
kiekvienas asmuo, preks perkantis tiek pat, moka t pai kain. Danai taikoma ko-
munalini moni produkcijai. Pvz., nuolaidos u didesn preks kiek. i diskriminacija
kainomis dar vadinama netiesine kainodara, kadangi preks vieneto kaina yra nepastovi,
bet priklauso nuo perkamo kiekio.
Pirmojo laipsnio diskriminacijos kainomis atveju daug norintis mokti asmuo gali
apsimesti maai noriniu mokti kitu asmeniu ir pardavjas gali j neatskirti. i prob-
lem galima sprsti rinkai silant du skirtingus kainos kiekio derinius, kurie paska-
tint vartotojus pasirinkti jiems skirt derin. Tokie kainos kiekio deriniai skatina
saviatrank.
Tegul turime dviej vartotoj paklausos kreives. Paprastumo dlei darome prielaid,
kad ribiniai katai /( = 0.
8.9 pav. Antrojo laipsnio diskriminacija kainomis (A).
Brinys vaizduoja kain diskriminacij, jeigu nra saviatrankos problemos.
Firma parduos x
0
2
didel paklaus turiniam vartotojui kaina, kuri yra lygi io vartoto-
jo perviriui (u kain /+B +(); maesn paklaus turiniam vartotojui firma parduos
x
0
1
u kain /.
86
Tokiai politikai prietarauja saviatrankos principas. Didel paklaus turiniam varto-
tojui tikslinga bt pasirinkti x
0
1
ir gauti pervir B. Kad bt patenkintas saviatrankos
reikalavimas monopolistas privalt pasilyti x
0
2
kaina /+(, kuri vartotojui palikt per-
vir B, nepriklausomai nuo to, kur rinkin jis pasirinks.
Tokia politika yra manoma, bet ji nra optimali.
Antrojo laipsnio diskriminacija kainomis (B, C).
Monopolistas gali pasilyti maai paklausiam vartotojui truputi maiau negu x
0
1
. Tuo-
met monopolistas netekt juodu trikampiuku paymto pelno, bet tuomet jis gali prayti
daugiau u x
0
2
(padidinti C utrihuota trapecija). Kiekio mainimas maai paklausiam
vartotojui neymiai, bet didina peln, nes paklausaus vartotojo noras mokti yra didesnis
u nul.
Treiasis brinys rodo peln maksimizuojant sprendin. Monopolistas toliau maina
nepaklausiam vartotojui silom preks kiek iki tako, kuriame prarastas pelnas, parduo-
dant nepaklausiam vartotojui, yra lygus pelnui, pardavus paklausiam vartotojui.
Nepaklausus vartotojas moka p
1
u x
m
1
vnt., paklausus p
2
. I viso nepaklausus
vartotojas sumoka /, o paklausus u x
0
2
sumoka /+( +T. Nepaklausus vartotojas
gauna nul vartotojo pervirio, o paklausus vartotojas B vartotojo pervirio.
Monopolistas danai skatina saviatrank keisdamas ne preks ar paslaugos kiek, o
kokyb, pvz., bilietai paprasta ir verslo klase. Taip diferencijuodamas bilietus oro linijos
udirba daugiau negu parduodamos bilietus u vienod kain.
8. Treiojo laipsnio diskriminacija kainomis. Treiojo laipsnio diskriminacija kai-
nomis monopolistas parduoda prek atskiriems monms skirtingomis kainomis, taiau
tas pats asmuo u kiekvien vienet mok t pai kain. i diskriminavimo kainomis for-
ma yra plaiausiai paplitusi. Pvz., nuolaidos moksleiviams, studentams ir pensininkams
perkant visuomeninio transporto bilietus ir pan. Svarbi prielaida: kiekvienos grups var-
totojai perparduoti preks negali.
Tegul yra dvi moni grups ir monopolistas gali atskirai grupei prek parduoti u
skirting kain. Atvirktins paklausos funkcijos tegul yra: p
1
(y
1
) ir p
2
(y
2
), o preks
gamybos katai yra T ((y
1
+ y
2
). Monopolisto pelno maksimizavimo udavinys:
max
y
1
,y
2
p
1
(y
1
) y
1
+ p
2
(y
2
) y
2
c(y
1
+ y
2
).
87
Btinoji pelno maksimizavimo slyga:
/1
1
(y
1
) = /((y
1
+ y
2
),
/1
2
(y
2
) = /((y
1
+ y
2
).
Pakankamoji pelno maksimizavimo slyga:
/1

1
(y
1
) < /(

(y
1
+ y
2
),
/1

2
(y
2
) < /(

(y
1
+ y
2
).
Ribines pajamas iskleid tursime:
p
1
(y
1
)
_
1
1
[E
1
(y
1
)[
_
= /((y
1
+ y
2
),
p
2
(y
2
)
_
1
1
[E
2
(y
2
)[
_
= /((y
1
+ y
2
).
Elastingum koeficientai ymi abiej rink paklausos kain atvilgiu elastingumus
esant peln maksimizuojantiems preki kiekiams. Jei p
1
> p
2
, tai:
1
1
[E
1
(y
1
)[
< 1
1
[E
2
(y
2
)[

1
[E
1
(y
1
)[
>
1
[E
2
(y
2
)[

[E
1
(y
1
)[ < [E
2
(y
2
)[.
Paklausa turi bti maiau elastinga auktesns kainos rinkoje. ema kaina nustatoma
jautriai reaguojaniai gyventoj grupei (studentams, pensininkams). Peln maksimizuo-
janti firma diskriminuoja j naudai.
9. Dviej dali tarifas. Pramog organizatoriams ikyla klausimas: kokias jimo
ir naudojimosi atrakcionais kainas nustatyti? ios kainos yra tarpusavyje susijusios: kai-
na, kuri mons sutiks mokti u jim, priklausys nuo kainos, kuri reiks mokti u
atrakcionus. Tokia dviej dali kainodaros schema vadinama dviej dali tarifu.
Kuriant model daromos tokios situacij supaprastinanios prielaidos: pramog cente
yra tik vienas atrakcionas; mons park eina tik dl jo; visi atrakcion mgsta vienodai.
8.10 pav. Dviej dali tarifas ("Disneilendo dilema").
88
Nustaius kain p

bt pareikalauta y

atrakcion ir bt gautas pelnas (p

/()y

.
Vartotoj pervir vaizduojantis plotas yra tai, k parko savininkai gali gauti u jim.
Didiausi peln parko savininkai gaut, jeigu u atrakcion kain nustatyt lygi /(,
o jimo mokest, lyg vartotojo perviriui. Tokiu atveju vartotojai vis pervir atiduot
monopolistui.
10. Monopolin konkurencija. Monopolizuota kio aka sivaizduojama tokia, ku-
rioje yra vienintelis stambus gamintojas. I tikrj, monopolizuota kio aka turi daugyb
firm, gaminani prekes, kurias vartotojai laiko artimais pakaitalais. Viena firma gali
turti teisin savo prekybos enkl monopolij, taiau kitos firmos gali gaminti panaius
gaminius, kuriuos vartotojai laikys pakaitalais. PVZ., Coca Cola gaminanti firma turi
varytis su kitais nealkoholini grim gamintojais. Todl firmos paklausos kreiv pri-
klausys nuo to, kiek gamins ir kokias kainas nustatys kitos firmos, gaminanios panaias
prekes. Jeigu didelis akos firm skaiius gamina tas paias prekes, tai kiekvienos i j
tenkinamos paklausos kreiv i esms bus horizontali. Kiekviena firma privals parduoti
gamin u kain, kurios prao varovai.
Kada paklausos kreiv nra visikai horizontali, firma gali pakelti kain neprarasdama
vis savo pirkj. Prarast vartotoj skaiius priklausys nuo firmos paklausos elastingu-
mo kainai.
Jeigu kokia nors firma gamina gamin ir gauna peln, o kitoms firmoms tos preks
tiksliai atgaminti neleidiama, tai kitoms firmoms gali bti pelninga eiti ak gaminant
panai, bet isiskiriani prek. Toks reikinys yra vadinamas gaminiu diferencijavimu.
Kuo labiau firmai sekasi atskirti savo prek nuo kit firm gaminam preki, tuo maiau
elastinga jos paklausa, tuo daugiau monopolins galios turi firma.
Tokia rinkos sandara turi ir konkurencijos, ir monopolijos bruo, todl ji yra vadina-
ma monopoline konkurencija.
akos sandara yra monopolin, nes firmos gaminio paklaus ireikianti kreiv turi
neigiam nuolyd. Todl firma turi daugiau ar maiau rinkos galios. Kita vertus, firmos
varosi dl pirkj tiek kainomis, tiek ir parduodam gamini rimis; be to, naujos fir-
mos gali nevaromai eiti monopolikai konkurencin ak. Tai konkurencins rinkos
poymiai.
Monopolin konkurencija yra labai paplitusi kio akos sandara, kuri analizuoti yra
gana sudtinga.
Panagrinkime monopolins konkurencijos bruo nekliudom jim ak. Nau-
joms firmoms jus ak, senbuvs firmos paklausos kreiv pasislinks link koordinai
pradios nes, esant kiekvienai kainai, senbuv firma parduos maiau. Be to, tam tikros
firmos tenkinamos paklausos kreiv turt tapti elastingesn, nes daugiau firm gamins
panai produkcij.
Jei firmos eina ak tol, kol tikisi gauti pelno, tai akos pusiausvyra turi tenkinti to-
kias slygas:
1) kiekvienos firmos pardavimo kainos ir kiekio derinys yra jos paklausos kreivje;
2) kiekviena firma peln maksimizuoja atsivelgdama paklausos kreiv;
3) jimas kiekvienos firmos peln sumaina iki nulio.
89
8.11 pav. Monopolin konkurencija.
Pirmoji slyga teigia, kad pusiausvyros takas turi bti paklausos kreivje, treioji
gamybos apimties ir kainos derinys turi bti vidutini kat kreivje. Firma turi gaminti
take, kuris priklauso abiem kreivm. ios abi kreivs susilieia, kada yra monopolins
konkurencijos pusiausvyra (tokioje situacijoje pelnas yra nulinis). Nulinio pelno takas
yra pelno maksimizavimo takas. Jeigu koks nors paklausos kreivs takas bt vir /(,
tame take bt gaunamas teigiamas pelnas.
90
9 Oligopolins rinkos modelis (3val)
1. Oligopolija ir oligopolist strategija.
2. Kiekio lyderyst.
3. Kain lyderyst.
4. Vienalaikis kiekio nustatymas.
5. Vienalaikis kainos nustatymas.
6. Suokalbis.
1. Oligopolija ir oligopolist strategija. Realioje rinkoje yra nemaai konkuruojan-
i firm, bet j ne tiek daug, kad jos negalt daryti takos kainoms (t.y. jos turi rinkos
galios). Tokia padtis yra vadinama oligopolija (gr. oligos negausus, maas; ple
parduodu). Oligopolinje rinkoje firmos elgiasi labai skirtingai ir sukurti viening model
yra nemanoma.
Kuriant oligopolijos model apsiribojama dviem firmomis duopolija. Tokiame mo-
delyje yra 4 kintamieji: kaina, kuri nustato kiekviena firma, ir kiekis, kur kiekviena
firma gamina. Kai viena firma nustatinja iuos savo parametrus, ji gali inoti, kokius
parametrus yra nustaiusi antroji firma.
Kai viena firma nustato savo kain anksiau u antrj, ji yra vadinama kainos lydere,
o antroji firma kainos sekja. Analogikai firma, pirmoji apsisprendusi kiek gaminti,
vadinama kiekio lydere, o antroji kiekio sekja.
Kada firmos viena apie kit neturi informacijos, abi firmos gali atskirai ir vienu metu
pasirinkti kainas arba gamybos kiekius (vienu metu i prielaida tam, kad apie pasirin-
kim nepasklist informacija).
Tokia klasifikavimo schema lemia keturias sveikos galimybes: kiekio ir kainos ly-
deryst, vienalaik kiekio bei vienalaik kainos nustatym. Kiekviena i sveik lemia
skirtingas duopolist strategijas. Galima dar viena strategija: uuot viena ar kita forma
konkuravusios, firmos gali sudaryti suokalb.
2. Kiekio lyderyst. Kiekio lyderysts atveju viena firma gamybos apimt pasirenka
anksiau, nei tai padaro antroji. Sistemikai kiekio lyderio ir sekjo sveik ityr vokie-
i ekonomistas Heinrichas fon Stackelbergas (1934 m. paskelb pripaint veikal apie
rinkos organizavim). Todl is modelis yra vadinamas jo vardu.
Tegul firma lyder nusprendia gaminti y
1
kiek produkcijos. Pusiausvyros kaina rin-
koje priklauso nuo bendros gamybos apimties, t.y. p(y), kur y = y
1
+ y
2
. Firma lyder
turt tiktis, kad firma sekja stengsis maksimizuoti savo peln atsivelgdama lyde-
rs jau pasirinkt gamybos apimt. tai pasirinkdama gamybos apimt firma lyder turi
atsivelgti.
Darome prielaid, kad firma sekja nori maksimizuoti savo peln:
max
y
2
p(y
1
+ y
2
) y
2
T (
2
(y
2
).
91
Sekjos pelnas priklauso nuo lyders pasirinktos gamybos apimties, bet sekjai
lyders gamybos kiekis yra konstanta. Sekja nors pasirinkti tok gamybos kiek, kuriam
esant:
/1
2
= /(
2
= p(y
1
+ y
2
) +
p
y
2
y
2
.
Tai, kad sekjos peln maksimizuojantis pasirinkimas priklauso nuo lyders pasirin-
kimo, ireikiamas funkcija:
y
2
= f
2
(y
1
).
Tai reagavimo funkcija, nes parodo, kaip sekja reaguoja lyders pasirenkam gamy-
bos apimt.
Tegul yra turima atvirktin tiesin paklausos funkcija
p(y
1
+ y
2
) = a b(y
1
+ y
2
).
Supaprastindami model laikysime /((y) = 0.
Tuomet antros firmos pelno funkcija:

2
(y
1
, y
2
) = [a b(y
1
+ y
2
)] y
2
= a y
2
b y
1
y
2
b y
2
2
.
Gavome izopelno linij lygt: ios linijos vaizduoja tuos y
1
ir y
2
derinius, kurie u-
tikrina nekintam antros firmos pelno lyg. Konkreti izopelno linija jungia visus takus
(y
1
, y
2
), kurie patenkina lygyb:
a y
2
b y
1
y
2
b y
2
2
=
2
.
Antros firmos pelnas padids, persikeliant kairiau esanias izopelno linijas. Antro-
sios firmos pelnas dids, majant lyders pelnui, tuo paiu ir gaminamos produkcijos
apimiai.
9.1 pav.
Reagavimo kreiv nusako sekjos peln maksimizuojani gamybos apimt kiekvienai
lyders pasirinktai gamybos apimiai. Kiekvienam y
1
sekja pasirenka f
2
(x
1
) gamybos
lyg, susijus su toliausiai kair esania izopelno linija.
/1
2
(y
1
, y
2
) = a b y
1
2b y
2
.
Kadangi /( = 0,
a b y
1
2 y
2
= 0,
92
y
2
=
a b y
1
2b
sekjos reagavimo kreivs lygtis.
Darome prielaid, kad lyder supranta, jog jos sprendimai dl gamybos apimties daro
takos sekjos sprendimams f
2
(x
1
). Dl to lyders pelno maksimizavimo udavinys:
max
x
1
p(y
1
+ y
2
) y
1
T (
1
(y
1
), esant y
2
= f
2
(y
1
).
max
y
1
p[y
1
+ f
2
(y
1
)] y
1
T (
1
(y
1
).
Lyder pripasta, jog jai pasirenkant y
1
gamybos apimt, bendra gamybos apimtis
akoje bus y
1
+ f
2
(y
1
) (lyders gamybos apimtis plius sekjos apimtis).
Kadangi /((y) = 0, tai lyders pelnas yra:

1
(y
1
, y
2
) = p(y
1
+ y
2
) y
1
= ay
1
by
2
1
by
1
y
2
y
2
= f
2
(x
1
) =
a b y
1
2b

1
(y
1
, y
2
) = a y
1
b y
2
1
b y
1

a b y
1
2b
=
= a y
1
b y
2
1

b y
1
a
2b
+
b
2
y
2
1
2b
=
a y
1
2

b y
2
1
2
.
Ribins pajamos:
/1 =
a
2
b y
1
,
/( = 0,
a
2
b y
1
= 0.
y

1
=
a
2b
, y

2
=
a b y

1
2b
=
a
2b
\2b

b a
4b
2
=
2ab ab
4b
2
=
ab
4b
2
=
a
4b
;
Visumin akos apimtis: y

= y

1
+ y

2
=
a
2b
+
a
4b
=
3a
4b
.
Stackelbergo sprendinys grafikai:
9.2 pav. Stackelbergo pusiausvyra.
93
Lyder pasirenka tok tak antros firmos reagavimo kreivje, kuris lieia emiausi
dar pasiekiam izopelno linij. Taip gaunamas didiausias manomas pirmos firmos pel-
nas.
Bendru atveju Stackelbergo modelis realizuojamas naudojant tok algoritm: a) su-
randama firmos sekjos reagavimo lygtis; b) i lygtis, ireikianti sekjos gamybos ap-
imties priklausomyb nuo lyders, statoma lyders pelno lygt; c) lyders pelno lygties
ivestin prilyginama nuliui ir surandamas lyders gaminamas kiekis; d) is kiekis stato-
mas sekjos reagavimo lygt ir surandama sekjos gamybos apimtis.
3. Kain lyderyst. iame modelyje firma lyder nustato ne kiek, o kain. Firma
lyder turi nustatyti, kaip elgsis firma sekja. Pusiausvyros slygomis sekja turi visada
nustatyti toki pat kain kaip lyder. Tai nulemia prielaida, kad firmos parduoda identi-
kus produktus. Jeigu viena i firm reikalaut kitokios kainos, vartotojai pirkt pigesn
produkcij ir pusiausvyra tarp gaminani t pai produkcij firm bt nemanoma.
Tegul firma lyder nustato p kain. Firma sekja i kain priima kaip nustatyt ir
pasirenka peln maksimizuojani gamybos apimt (panai kaip konkurenciniame mo-
delyje sekja negali kontroliuoti lyders nustatytos kainos).
Firma sekja nori maksimizuoti peln
max
y
2
p y
2
T (
2
(y
2
).
9.3 pav.
Todl ji turs pasirinkti toki gamybos apimt, kuriai esant p = /((y
2
). /( duos
sekjos pasilos kreiv o(p).
Lyder suvokia, kad nustaiusi kain p, sekja pateiks o(p) produkcijos. Vadinasi
lyder gals rinkai pasilyti 1(p) = T(p) o(p). Tai lyders likutins pasilos kreiv.
Tegul firmos lyders katai yra pastovieji (c). Tuomet kainai p lyders pelnas bus:

1
(p) = (p c) [T(p) o(p)] = (p c) 1(p).
Siekdama maksimizuoti peln, lyder pasirinks tok p ir y
L
derin, kuriam esant
/((y
L
) = /1(y
L
).
Tegul yra turima tiess pavidalo paklausos kreiv. Atvirktin paklausos funkcija:
T(p) = a b p.
94
Sekjos kat funkcija T (
2
(y
2
) =
y
2
2
2
, o lyders T (
1
(y
1
) = c y
1
.
Sekja gamins produkcijos kiek:
p = /((y
2
), t.y. p = y
2
= o(p).
1(p) = T(p) o(p) = a b p p = a (b + 1) p.
Iekome p kaip lyders gamybos y
1
apimties funkcijos:
y
1
= a (b + 1) p,
p (b + 1) = a y
1
p =
a
b + 1

1
b + 1
y
1
.
Tai atvirktin lyders paklausos funkcija.
Tuomet /1funkcija (to paties vertikalaus auktumo, bet dvigubai statesn):
/1
1
=
a
b + 1

2
b + 1
y
1
.
Pusiausvyros slyga:
/1
1
= /(
1
,
a
b + 1

2
b + 1
y
1
= c,
(c y
1
)

= c.
Lyders peln maksimizuojanti gamybos apimtis:
2
b + 1
y
1
=
a
b + 1
c =
a c(b + 1)
b + 1
,
2y
1
= a c(b + 1),
y

1
=
a c(b + 1)
2
,
p

=
a
b + 1

1
b + 1
(
a
2

c(b + 1)
2
) =
=
a
b + 1

a
2(b + 1)
+
c(b + 1)
2(b + 1)
=
c
2
+
a
2(b + 1)
.
iame kain lyderysts modelyje lyderis buvo dominuojanti firma. Kiti kain lyde-
rysts modeli tipai: a) kain lyderis yra em kat firma; b) lyderis firma, turinti
didiausi rinkos dal; c) kain lyderyst barometro principu.
Tegul akoje yra tik 2 firmos. Rinkos paklausos funkcija yra:
T = a b(y) = a b(y
1
+ y
2
),
y
1
/ firmos produkcija,
y
2
B firmos produkcija.
95
Firm katai yra skirtingi: T (
1
= f
1
(y
1
), T (
2
= f
2
(y
2
), kur T (
1
< T (
2
. Lyderis
bus emesnius katus turinti / firma.
i firma daro prielaid, kad konkurent gamins tok pat produkcijos kiek: y
1
= y
2
.
Tuomet lyders sprendimui pritaikyta funkcija yra tokia:
p = a 2b y
1
.
Lyders pelno funkcija:

1
= T 1
1
T (
1
= p y
1
T ((y
1
).

1
= (a 2b y
1
) y
1
T (
1
.
Btina pelno maksimizavimo slyga reikalauja, kad:

1
y
1
=
T 1
1
y
1

T (
1
y
1
= 0
arba /1
1
= /(
1
.
Pakankama pelno maksimizavimo slyga reikalauja, kad:

1
y
2
1
< 0 arba

2
(T 1
1
)
y
2
1
<

2
(T (
1
)
y
2
1
,
(
(/1
1
)
y
1
<
(/(
1
)
y
1
).
Pakankama pelno maksimizavimo slyga teigia, kad ribiniai katai turi augti spariau
negu ribins pajamos. Geometrin interpretacija: /( kreiv /1 kreiv turi kirsti i
apaios.
Isprend, surandame kain ir /firmos gaminamos produkcijos kiek, kuris maksimi-
zuos peln. Firma sekja prisitaikys prie tokios pat kainos ir gamins tok pat produkcijos
kiek y
2
= y
1
. Kadangi c
2
> c
1
, firma sekja nemaksimizuos savo pelno. Todl jai bus
naudingiau gaminti kiek maiau produkcijos ir j pardavinti auktesne kaina.
Tegul firmos sutinka, kad jos rink pasidalins pastoviomis proporcijomis. Tegul yra
dvi firmos ir k
1
=
y
1
y
, k
2
=
y
2
y
, kur y = y
1
+ y
2
.
k
1
=
y
1
y
1
+ y
2
, k
2
=
y
2
y
1
+ y
2
.
Aiku, kad k
1
+ k
2
= 1, arba k
2
= 1 k
1
, k
1
= 1 k
2
.
Tuomet firm reagavimo funkcijos bus tokios:
k
1
(y
1
+ y
1
) = y
1
,
k
1
y
1
+ k
1
y
2
= y
1
,
(1 k
1
) y
1
= k
1
y
2
,
y
1
=
k
1
y
2
1 k
1
,
96
k
2
(y
1
+ y
2
) = y
2
,
k
2
y
1
+ k
2
y
2
= y
2
,
(1 k
2
) y
2
= k
2
y
1
,
y
2
=
k
2
y
1
1 k
2
.
Tegul firmos sutinka, kad lyder yra pirmoji firma. Lyder nustatys savo kain to-
ki, kad maksimizuot savo peln, darydama prielaid, kad firma sekja elgsis pagal
reagavimo funkcij y
2
=
k
2
y
1
1k
2
.
Kain lyderyst barometro principu pagrsta prielaida, kad visos firmos (tiksliai ar
apytikriai) seka kainos pakeitimus lyders, kuri laikoma turinti patikimos informacijos
apie vyraujanias slygas rinkoje ir gali geriau negu kitos firmos prognozuoti bsim
situacij rinkoje. Lydere pasirinkta firma lyginama su barometru, kuris atspindi pasikei-
timus ekonominje aplinkoje. Barometru pripainta firma gali bti nei em kat, nei
dominuojanti firma. Paprastai tai bna firma, kuri i elgesio praeityje yra sigijusi ger
ekonomini pasikeitim prognozuotojos reputacij. Barometriniu kainos lyderiu gali b-
ti pasirinkta ir kitai kio akai priklausanti firma. Pvz., automobili pramons mons
barometriniu kain lyderiu gali pasirinkti plieno liejimo mon. Barometrinis kain ly-
deris pasirenkamas dl vairi prieasi: 1) dl konkurencijos tarp keli dideli firm
gali bti nemanoma, kad viena i firm pripastama lydere; 2) firmos sekjos ivengia
nuolatinio kat perskaiiavimo keiiantis ekonominms slygoms; 3) firma barometras
yra rodiusi, kad yra "pakeniamai" geras kat ir paklausos pasikeitim prognozuotojas
akoje ir visoje ekonomikoje, ir firmos sekjos gali bti tikros, kad jos pasirinko teising
kain politik.
4. Vienalaikis kiekio nustatymas. Lyders ir sekjos modeliai yra asimetriki:
viena firma turi galimyb anksiau sprsti u kit. Tarkime dvi firmos, gaminanios
homogenik produkcij, vienu metu bando nusprsti, kiek joms gaminti. Tada kiekviena
firma turi numatyti, kiek gamins antroji firma, kad pasirinkt peln maksimizuojani
gamybos apimt.
Reikia rasti abiej firm numatym pusiausvyr, t.y. padt, kai kiekviena firma nu-
stato, jog jos prognoz dl kitos firmos pasitvirtino. Toki situacij nagrinja Cournot
(Kurn) modelis, pavadintas prancz matematiko Augustino Cournot (g.1801m.) gar-
bei.
Darome prielaid, kad pirma firma tikisi, jog antroji firma gamins y
e
2
produkcijos
(indeksas e ymi laukiam produkcij). Jeigu pirmoji firma nusprendia gaminti y
1
pro-
dukcijos, tai bendra gamybos apimtis bus y = y
1
+y
e
2
. Pirmoji firma maksimizuos peln:
max
y
1
p(y
1
+ y
e
2
) y
1
T ((y
1
).
Kiekvienai savo prognozs apie antros firmos gamybos apimt reikmei pirma firma
turs optimal y
1
gamybos dyd:
y
1
= f
1
(y
e
2
).
Tai pirmos firmos reagavimo funkcija. Analogikai antros firmos ragavimo funkcij
galime urayti:
y
2
= f
2
(y
e
1
).
97
Firm reagavimo funkcijas surandame i btin pelno maksimizavimo slyg:
_

1
y
1
=
(T R
1
)
y
1

(T C
1
)
y
1
= 0,

2
y
2
=
(T R
2
)
y
2

(T C
2
)
y
2
= 0.
Isprend reagavimo kreivi lygtis, surandame optimal gamybos apimi derin (y

1
, y

2
),
kuris leidia maksimizuoti abiej firm pelnus. ios gamybos apimtys turi tenkinti lygy-
bes:
y

1
= f
1
(y

2
), y

2
= f
2
(y

1
).
Pakankama abiej firm pelno maksimizavimo slyga:

1
y
2
1
< 0,

2

2
y
2
2
< 0.
Toks gamybos apimi derinys yra vadinamas Cournot pusiausvyra ir yra reagavimo
kreivi susikirtimo take. Tame take kiekviena firma gamina peln maksimizuojant pro-
dukcijos kiek, kai kitos firmos pasirinktas produkcijos kiekis yra inomas. Pusiausvyra
reikia, kad kiekviena firma pasirenka gaminti tok, optimal produkcijos kiek, kokio i
jos tikisi kita firma.
Cournot savo model konstravo dviej mineralinio vandens altini savinink pavyz-
diu ir laik, kad to vandens pardavimo ribiniai katai /( = 0.
Pirma firma (/ firma) maksimizuos peln pardavusi y
A
produkcijos, nes is kiekis
tenkina /( = /1 = 0. (Kita vertus, kada rinkos paklausos elastingumas yra 1,
bendrosios pajamos yra maksimalios). B firma daro prielaid, kad / firma gamins y
A
(parduos y
A
mineralinio vandens) ir todl jos paklausos kreiv yra (T

.
Firma B gamins pus y
B
T

kiekio, nes tada, kaip ir / firma, maksimizuos peln.

Tada firma / darys prielaid, kad B firma nekeis savo gamybos apimties ir sumains
pardavim ir t.t.
9.4 pav. .
98
/ firmos gamybos apimtys viena po kito einaniais laikotarpiais:
I laikot.
1
2
,
II laikot.
1
2
_
1
1
4
_
=
3
8
=
1
2

1
8
,
III laikot.
1
2
_
1
5
16
_
=
11
32
=
1
2

1
8

1
32
,
IV laikot.
1
2
_
1
21
64
_
=
43
128
=
1
2

1
8

1
32

1
128
,
V laikot.
1
2
_
1
85
256
_
=
171
512
=
1
2

1
8

1
32

1
128

1
512
.
B firmos gamybos apimtys vienas po kito einaniais laikotarpiais:
I laikot.
1
2

1
2
=
1
4
,
II laikot.
1
2
_
1
3
8
_
=
5
16
=
1
4
+
1
16
,
III laikot.
1
2
_
1
11
32
_
=
21
64
=
1
4
+
1
16
+
1
64
,
IV laikot.
1
2
_
1
43
128
_
=
85
256
=
1
4
+
1
16
+
1
64
+
1
256
,
V laikot.
1
2
_
1
171
512
_
=
341
1024
=
1
4
+
1
16
+
1
64
+
1
256
+
1
1024
.
Akivaizdu, kad / firmos produkcija palaipsniui maja, o B firmos palaipsniui
auga. Abiej firm gamybos apimtys artja pusiausvyr.
/ firmos pusiausvyros gamybos apimtis:
y

A
=
1
2

_
1
8
+
1
8

1
4
+
1
8

_
1
4
_
2
+
1
8

_
1
4
_
3
+
_
OT

.
Skliaustuose yra majanios geometrins progresijos suma (pirmasis narys a
1
=
1
8
,
progresijos vardiklis q =
1
4
). Tokios progresijos nari suma o =
a
1
1q
.
Turime:
o =
1
8
1
1
4
=
1
8
3
4
=
4
24
=
1
6
.
y

A
=
1
2
\3

1
6
=
2
3
=
1
3
OT

.
B firmos pusiausvyros gamybos apimtis:
y

B
=
_
1
4
+
1
4

1
4
+
1
4

_
1
4
_
2
+
1
4

_
1
4
_
3
+
1
4

_
1
4
_
4
+
_
OT

.
99
o =
1
4
1
1
4
=
4
12
=
1
3
; y

B
=
1
3
OT

.
Tai yra stabili Cournot pusiausvyra. Kiekviena firma patenkina po tredal rinkos
paklausos, abi firmos du tredalius rinkos paklausos. Bendra duopolist kaina yra
maesn u monopolistin, bet auktesn u konkurencins rinkos.
Jeigu rinkoje bt trys oligopolistai, jie patenkint
3
4
rinkos paklausos; jeigu rinkoje
bt n oligopolist, jie patenkint
n
n+1
rinkos paklausos. Kuo daugiau firm rinkoje, tuo
gaminamos produkcijos apimtis ir kaina yra artimesn konkurencins rinkos lygiui.
Nors Cournot modelis veda stabili pusiausvyr, jis turi rimt trkum:
1) firm elgesys yra naivus, jos nepasimoko i ankstesns varovo reakcijos;
2) modelis yra udaras; nors jis gali bti iplstas bet kokiam firm skaiiui, bet j
skaiius negali keistis modeliui "veikiant";
3) i modelio neaiku, kiek ilgai prisitaikymo laikotarpis tsiasi;
4) prielaida apie bekat produkcij yra nerealistika.
Nagrindami Stackelbergo model turjome, kad antros firmos reagavimo kreiv yra:
y
2
=
a b y
e
1
2b
.
Kadangi antra firma yra visikai tokia pat:
y
1
=
a b y
e
2
2b
.
Kadangi /( = 0, tai pusiausvyros slygomis abi firmos gamins po tiek pat, t.y.
y
1
= y
2
. I to seka:
y
1
=
a b y
1
2b
,
2b y
1
+ b y
1
= a,
3b y
1
= a,
y

1
=
a
3b
,
y

2
=
a
3b
.
Visumin akos gamybos apimtis:
y

1
+ y

2
=
2a
3b
.
Tegul, susidarant Cournot pusiausvyrai, dalyvauja keletas firm ir kiekviena firma
turi savo sitikinim dl kit akos firm pasirinktos gamybos apimties.
Y = Y
1
+ Y
2
+ + Y
i
+ + Y
n
,
Y
i
i - tos firmos gamybos apimtis;
Y bendra akos gamybos apimtis.
100
Tuomet i - tajai firmai pelno optimizavimo btinoji slyga yra:
p(Y ) +
p
Y
Y
i
= /((Y
i
).
Ikl p(Y ) ir antrj dmen padaugin i
Y
Y
, turime:
p(y)
_
1 +
p
Y

Y
p(Y )

Y
i
Y
_
= /((Y
i
).
Pasiymkime s
i
=
Y
i
Y
(i - tos firmos dalis bendroje gamybos apimtyje).
p
Y

Y
p(y)
=
1
E
p
D
.
Turime:
p(Y )
_
_
1
1
|E
p
D
|
s
i
_
_
= /(
i
.
|E
p
D
|
s
i
nusako firmos paklausos kreivs elastingum; kuo maesn firmos
dalis rinkoje, tuo elastingesn jos paklausos kreiv. Jei firmos rinkos dalis lygi vienetui,
ta firma yra monopolist, nes jos paklausos kreiv yra rinkos paklausos kreiv. Labai
maos firmos dalis rinkoje praktikai lygi nuliui ir jos kreiv yra beveik horizontali, t.y.
priartjama prie tobulosios konkurencijos rinkos slyg.
5. Vienalaikis kainos nustatymas. Cournot modelyje firmos pasirinko gamina-
mos produkcijos kiek, o kain nustat rinka. Galimas kitas atvejis: firmos vienu lai-
ku nustato kainas, o rinka sprendia apie perkam kiek. Toks modelis yra vadinamas
Bertrando konkurencijos modeliu (Bertrano modelis). Kiekvienos firmos sprendimas
dl peln maksimizuojanios kainos remiasi spjimu apie tai, koki kain savo gaminiui
nustatys kita firma. Pusiausvyra pasiekiama, kai spjimai dl kain pasitvirtina. Tarkime,
kad dviej firm paklausos funkcija yra:
y
1
= a b p
1
+ c p
2
ir y
2
= a b p
2
+ c p
1
.
Bendrj kat funkcijos:
T (
1
(y
1
) = d + y
1
ir T (
2
(y
2
) = d + y
2
.
Pirmoji firma spja, kad antroji firma savo gaminio vienetui nustatys p
2
kain ir tai
atsivelgdama sprendia savo pelno maksimizavimo udavin, keisdama savo kain:
max
p
1

1
= max
p
1
(a b p
1
+ c p
2
) p
1
(d + a b p
1
+ c p
2
) =
= a p
1
b p
2
1
+ c p
1
p
2
d a + b p
1
c p
2
=
= (a + b) p
1
b p
2
1
+ c p
1
p
2
c p
2
d a.

1
p
1
= (a + b) 2b p
1
+ c p
2
= 0,
101
2b p
1
= c p
2
+ (a + b),
p

1
=
c p
2
2b
+
a + b
2b
.
Gavome pirmos firmos reagavimo antrosios firmos kain funkcij.
Tokiu pat bdu surandama ir antrosios firmos reagavimo pirmosios firmos kain
funkcij:
max
p
2

2
= max
p
2
(a b p
2
+ c p
1
) p
2
(d + a b p
2
+ c p
1
) =
= a p
2
b p
2
2
+ c p
1
p
2
d a + b p
2
c p
1
=
= (a + b) p
2
b p
2
2
+ c p
1
p
2
c p
1
d a.

2
p
2
= (a + b) 2b p
2
+ c p
1
= 0,
2b p
2
= c p
1
+ (a + b),
p

2
=
c p
1
2b
+
a + b
2b
.
Antrosios firmos reagavimo funkcija.
Sprsdami i dviej reagavimo funkcij sudaryt lygi sistem surandame p

1
, p

2
, y

1
,
y

2
. Po to galima apskaiiuoti kiekvienos firmos peln ir patikrinti, ar pelnas yra maksi-
malus.
Pakankamos pelno maksimizavimo slygos:

1
p
2
1
< 0,

2

2
p
2
2
< 0.
6. Suokalbis. Vienas i bd ivengti netikrumo, kuris atsiranda dl oligopolistins
tarpusavio priklausomybs, yra oligopolist slapti susitarimai, kitaip, suokalbiai. Ekono-
mistai iskiria du pagrindinius suokalbi tipus: kartelius ir lyderyst kainodaroje.
Karteli [pranc. cartel < it. cartello < carta popierius, ratas] vienos kurios ga-
mybos akos moninink arba j susivienijim sjunga, siekianti suvelninti arba paalinti
konkurencij rinkoje. Kartelio nariai lieka teisikai ir kikai savarankiki.
Abu tipai priskiriami prie slapt susitarim, nes atskiri suokalbiai iuo metu daugelyje
ali yra draudiami statymo. Pasaulins prekybos asociacijos ir kitos panaios institu-
cijos tiesiogini, atvir suokalbi tiksl pasiekia netiesioginiu keliu. Pvz., prekybos aso-
ciacijos leidia vairius periodinius leidinius, kuriuose yra informacijos apie faktik ar
planuojam asociacijos nari veikl. Tokiu bdu firmos oficialiai gauna jas dominanias
informacijas ir ja besivadovaudamos nusistato peln maksimizuojanias gamybos apimtis.
Kartelis yra grup firm, susitarusi veikti drauge kaip viena monopolin firma ir
maksimizuoti j vis peln sum. Bendras kartelio pelnas, kada kartel sudaro dvi firmos
(pelno maksimizavimo udavinys):
max
y
1
,y
2
= max
y
1
,y
2
p(y
1
+ y
2
) [y
1
+ y
2
] T (
1
(y
1
) T (
2
(y
2
).
102
Btina pelno optimizavimo slyga:
/1(y

) = /(
1
(y

1
),
/1(y

) = /(
2
(y

2
).
Abi firmos sieks visos akos, o ne vien savo pelno maksimizavimo. I optimalumo
slyg seka, kad papildom produkcijos vienet ribins pajamos bus tos paios, kas t
produkcij begamint. Vadinasi:
/(
1
(y

1
) = /(
2
(y

2
),
t.y. abiej firm ribiniai katai esant pusiausvyrai bus lygs.
Jei kuri nors firma turi kat pranaum (jos /( kreiv bus emiau kitos firmos), tai
ji neivengiamai pagamins daugiau produkcijos susidarant pusiausvyrai kartelio slygo-
mis.
Udavinio sprendimo algoritmas:
_

y
1
= 0,

y
2
= 0.
Kartu isprendus ias reagavimo lygtis, surandamas abiej firm bendr kartelio peln
maksimizuojanios gamybos apimtys.
Pakankama pelno maksimizavimo slyga:

y
2
1
< 0,

2

y
2
2
< 0.
Yra daug veiksni, kurie gali trukdyti maksimizuoti kartelio peln. Tai:
1) klaidos vertinant rinkos paklaus; dl to klaidingai vertinama /1; paprastai rin-
kos paklausa nustatoma auktesn ir dl to kaina pasidaro auktesn u monopolin kain;
2) klaidos vertinant rinkos /(; paprastai yra neinomi firm /( visiems produk-
cijos lygiams; kadangi firmoms paskirstant produkcij ir peln atsivelgiama kain lyg,
tai firmos, pateikdamos centrinei kartelio agentrai duomenis, iek tiek sumaina savo
katus ir danai pateikia neteisingus duomenis;
3) derybos dl kartelio sudarymo utrunka, nes firmos yra skirting dydi, gamina
nevienod produkcijos kiek nevienodais katais; deryb metu kiekviena firma stengiasi
ipeti didiausi peln i kartelinio susitarimo; jeigu deryb pradioje katai ir rinkos
paklausa buvo tiksliai vertinti, tai, kol bus pasiektas susitarimas, rinkos slygos gali labai
pasikeisti; jeigu yra daugiau nei 20 partneri, kartelin susitarim yra sunku pasiekti ir
labai lengva sulauyti tai, kas pasiekta;
4) sutart kain nelankstumas; kart susitarus dl kain, jos turi tendencij likti nepa-
kitusios ilg laikotarp, nors rinkos slygos tame laikotarpyje pasikeiia;
5) atskir firm apsimetinjimas deryb metu; kai kurios firmos gali sumainti kai-
nas, padidinti parduodam produkcij ir dl to gauti didesn rinkos dal galutiniame susi-
tarime ir pasiekti maksimali naud i susitarimo; taiau tokia politika duoda tik trumpa-
laik rezultat, nes ibalansuoja monopolins kainos ir gamybos apimties pusiausvyr;
103
6) firm su auktais katais buvimas; jeigu firmos katai yra auktesni u pusiausvy-
ros ribinius katus (/(), i firma turt usidaryti, jeigu bus siekiama bendro pelno
maksimizavimo; taiau n viena firma nesijungs kartel, jeigu ji kartelyje bus udaryta,
net jeigu kitos firmos sutikt atiduoti dal bendrojo pelno, nes firmos udarymas reikia
klient praradim;
7) Vyriausybs sikiimo baim; jeigu monopolins kainos gali duoti per aukt peln
kartelio nariams, tai kartelio nariai toki kain gali nenustatyti bijodamiesi Vyriausybs
sikiimo;
8) noras turti ger visuomenin vaizd ("mid"); kartelio nariai gali susitarti nenu-
statyti peln maksimizuojanios kainos, jeigu jie nori turti ger reputacij kaip "sinin-
gos kainos" nustatytojai ir "siningo pelno" gavjai;
9) baim, kad kio ak eis naujos firmos; peln maksimizuojanios kainos gali b-
ti nenustatytos bijantis nauj firm atjimo ak.
104
10 Gamybos veiksni rinkos (3val)
1. Gaminio rinkos monopolija.
2. Monopsonija (r. papildym p.113).
3. Auktupio ir emupio monopolijos.
4. Gamybos veiksni paklausa ir jos kitim apsprendiantys veiksniai.
5. Konkurencin darbo rinka.
6. Monopolin darbo rinka.
7. Palkan norma.
8. Skolinamojo kapitalo pasila ir paklausa.
9. Investiciniai sprendimai.
10. ems ir natrali itekli renta.
1. Gaminio rinkos monopolija. Tegul monopolija gamybai naudoja vien gamybos
veiksn x. Jos gamybos funkcija y = f(x). Tegul gamybos veiksni rinka yra konku-
rencin. Nustatysime, kaip ribinis gamybos veiksnio kiekio padidjimas veikia firmos
pajamas. Tegul gamybos veiksnio kiek padidiname labai mau dydiu x. Ribinis
produktas:
/T
x
=
y
x
=
f(x + x) f(x)
x
.
Dl gamybos apimties padidjimo kreivs ribins pajamos:
/1
y
=
T 1
y
=
T 1(y + y) T 1(y)
y
.
Gamybos veiksnio ribinio pokyio poveikis pajamoms vadinamas ribiniu pajam pro-
duktu:
/1T
x
=
T 1
x
=
T 1
y

y
x
= /1
y
/T
x
.
/1
y
= p(y) +
p
y
y.
/1T
x
=
_
p(y) +
p
y
y
_
/T
x
= p(y)
_
1 +
1
E
p
d
_
/T
x
= p(y)
_
1
1
[E
p
d
[
_
/T
x
.
Konkurencinje rinkoje [E
p
d
[ = , todl /1T
x
= p(y) /T
x
.
Vadinasi, ribinis pajam produktas konkurencinje rinkoje yra to veiksnio ribinio pro-
dukto vert p /T
x
.
Monopolijos atveju, [E
p
d
[ < .
105
Vadinasi, ribinis pajam produktas visada yra maesnis u jo vert:
/1T
x
= p
_
1
1
[E
p
d
[
_
/T
x
< p /T
x
.
Taip yra dl neigiam nuolyd turinios paklausos kreivs: gamybos veiksnio naudo-
jant daugiau, padidja gamybos apimtis ir sumaja monopolisto nustatoma kaina.
10.1 pav. Monopolins firmos paklausa gamybos veiksniui.
Konkurencinje gamybos veiksni rinkoje konkurencin firma u pastovi w kain
pirks tiek x
c
vienet, kad
p /T(x
c
) = w.
Monopolistas konkurencinje gamybos veiksni rinkoje pirks x
m
veiksnio vienet,
kad
/1T(x
m
) = w.
Vadinasi, monopolistas gamybos veiksnio pirks maiau negu konkurencin firma.
2. Monopsonija. Kada rinkoje yra vienas pirkjas, turima monopsonija (graik
mono + opsnia supirkimas).
Tegul gamybos veiksnio pirkjas pagamint prek parduoda konkurencinje rinkoje.
Tegul gamybos funkcija y = f(x). Vadinasi, firma gamina prek, naudodama tik
vien veiksn. Kadangi firma dominuoja veiksnio rinkoje, tai jos perkamas veiksnio kiekis
veikia kain. T priklausomyb galima ireikti atvirktine pasilos funkcija w(x). Ji
atspindi kylani veiksnio pasilos kreiv: kuo daugiau gamybos veiksnio x nori pirkti
firma, tuo didesn kain ji turi silyti. Konkurencinje veiksnio rinkoje firma susiduria
su horizontalija veiksnio pasilos kreive: firma kainai paklsta. Tuo tarpu monopsonin
firma kain nustato.
Monopsonins firmos pelno maksimizavimo udavinys:
max
x
p f(x) w(x) x.
Kat pokytis nupirkus papildomai x yra:
T ( = w x + x w.
106
Ribiniai katai (/(
x
):
/(
x
= w +
w
x
x.
U x firma sumoks w x. Taiau padidjusi veiksnio paklausa padidins jo
kain w.
Pertvark ankstesn lygyb gauname:
/(
x
= w
_
1 +
w
x

x
w
_
= w
_
1 +
1
E
w
s
_
.
E
w
s
veiksnio pasilos elastingumas.
Jei pasilos kreiv yra be galo elastinga (E
w
s
= ), turime:
/(
x
= w (konkurencin veiksni rinka).
Tegul gamybos veiksnio pasila yra tiesin, t.y.
w(x) = a + b x.
Bendrj kat funkcija:
T ((x) = w(x) x = a x + b x
2
.
Papildomo gamybos veiksnio ribiniai katai:
/(
x
= a + 2b x.
10.2 pav. Monopsonija.
Gamybos veiksnio firma perka tiek, kad papildomo veiksnio ribins pajamos yra ly-
gios jo ribiniams katams.
Gamybos veiksnio kaina yra maesn negu konkurencinje rinkoje (w

< /(), bet

perkama veiksnio gerokai maiau negu konkurencinje rinkoje. Pagal Pareto monopso-
nin firma gamina neefektyviame take.
3. Auktupio ir emupio monopolijos. Tegul turime toki situacij: viena mono-
polin firma gamina prek, kuri kita monopolin firma naudoja kaip gamybos veiksn.
107
Pagal analogij su upe pirmasis vadinamas auktupio monopolistu, antrasis emupio
monopolistu.
Tegul auktupio monopolistas gamina x gamybos veiksn, jo ribiniai katai yra pasto-
vs ir lygs c, ir jis savo produkcij parduoda emupio monopolistui u k kain. emupio
monopolisto gamybos funkcija f = f(x). Savo prek jis parduoda rinkoje, kurios atvirk-
tin paklausos funkcija yra p(y).
Tegul yra tiesin paklausos funkcija p(y) = aby, ir tegul y = x (vienamprodukcijos
y vienetui pagaminti reikia vieno gamybos veiksnio vieneto). Ir tegul be k kainos emupio
monopolistas kit nuostoli nepatiria.
emupio monopolisto pelno maksimizavimo udavinys:
max
y
p(y) y k y = [a b y] y k y .
/1 = a 2b y; /( = k.
a 2b y = k.
y =
a k
2b
.
Tuomet veiksnio paklausos funkcija:
x =
a k
2b
(nes y = x).
i funkcija parodo, kaip gamybos veiksnio x paklausa priklauso nuo jo kainos c.
Auktupio monopolistas maksimizuos savo peln, patenkins lygyb /1 = /(.
a k = 2b x.
k = a 2b x.
/1 = a 4b x; /( = c.
a 4b x = c.
x

=
a c
4b
.
Kadangi y = x, tai emupio monopolija gamins
y

=
a c
4b
.
Tegul auktupio ir emupio monopolijos susiliejo. Nustatykime, kiek gamins viena
integruota monopolin firma.
p = a b y.
/1 = a 2b y; /( = c.
y

=
a c
2b
.
Vadinasi, integruota monopolin firma preks gamina dvigubai daugiau u neinte-
gruotas monopolines firmas.
108
10.3 pav. Auktupio ir emulio monopolija.
emupio monopolijos paklaus rodo p(y) kreiv. I jos ivedama /1
D
(y) ribini
pajam kreiv (i kreiv kartu yra auktupio monopolijos paklausos kreiv). I jos ive-
dama auktupio monopolijos ribini pajam kreiv (/1
U
(y)). Integruota monopolin
firma gamina y

i
, neintegruota y

m
. Auktupio /1
U
(y) yra keturis kartus statesn u
galutin paklausos kreiv ir todl ioje rinkoje preks yra dvigubai maiau negu integruo-
toje.
Esant netiesinei paklausos kreivei i priklausomyb bus kiek kitokia. Bet integruota
monopolin firma visada gamins daugiau u auktupio ir emupio monopolij por, nes
esant dviems monopolinms firmoms susidaro dvigubas kat priedas (auktupio mono-
polija pakelia kain vir savo ribini kat, paskui emupio monopolija kain pakelia vir
padidint ribini kat). Kaina per aukta bendro monopolinio pelno maksimizavimo
poiriu (dviems monopolijoms susiliejus kaina sumaja, o pelnas iauga).
4. Gamybos veiksni paklausa ir jos kitim apsprendiantys veiksniai. Tarp
preki (paslaug) rink ir gamybos veiksni rink yra esminis skirtumas: pirmosiose
rinkose nam kiai yra preki (paslaug) paklausos pus, o verslas pasilos pus, tuo
tarpu gamybos veiksni rinkoje atvirkiai: verslas yra gamybos veiksni paklausos
pus, o nam kiai pasilos pus.
Btina skirti svokas: ekonominiai itekliai ir gamybos veiksniai. Ekonominiai ite-
kliai yra tai, kas turi potencin galimyb dalyvauti preki (paslaug) gamybos procese ir
kuri apimties didinimas teigiamai veikia bendros kins veiklos rezultatus. Gamybos
veiksniai yra ta ekonomini itekli dalis, kuri naudojama gamybos procese.
Gamybos veiksni funkcija moni poreiki atvilgiu skiriasi nuo preki (paslaug)
funkcijos, nes preks (paslaugos) tiesiogiai tenkina moni poreikius, o gamybos veiks-
niai netiesiogiai. Ekonominiai itekliai (gamybos veiksniai) naudingi yra tiek, kiek jie
padeda kurti prekes ir paslaugas. Todl ekonomini itekli (gamybos veiksni) paklausa
priklauso nuo preki (paslaug) paklausos kiekio bei ekonomini itekli (gamybos veiks-
ni) snaud preks vienetui pagaminti dydio. Vadinasi, gamybos veiksni paklausa yra
ivestin i preki (paslaug) paklausos.
Tegul firma naudoja du gamybos veiksnius darb ir kapital, i kuri kapitalas yra
pastovus, o darbas kintamas (taigi nagrinjame trump laikotarp).
Ankiau prijome ivados, kad tobulos konkurencijos preki rinkoje gamybos veiks-
109
nio ribinis pajam produktas yra lygus to produkto vertei. Ms atveju:
/1T
L
= p
L
/T
L
, iplaukia i /1 = T
L
(L labour(darbas)).
Ribinio produkto verts (p
L
/T
L
) kreivs nuolydis sutampa su ribinio natrinio pro-
dukto (/T
L
) kreivs nuolydiu, nes keiiantis pardavim apimiai, preki kaina nekinta
(p
L
).
Netobulos konkurencijos ir monopolinje rinkoje, kurioje /1
y
< p
y
, /1T
L
ma-
ja ne tik dl /T
L
majimo, bet ir dl kainos p
L
majimo didinant pardavim apimtis.
Todl /1T
L
< p /T
L
.
Peln maksimizuojanti firma didins gamybos veiksni kiek, kol paskutinio gamybos
veiksnio vieneto /1T
x
= /(
x
(ms atveju /1T
L
= w).
Mikroekonomikos teorijoje yra priimta majanio ribinio produkto, didjant gamy-
bos veiksnio snaudoms, aksioma.
Tai reikia, kad /T
L
kreiv slenka emyn (t.y. turi neigiam nuolyd). /T
L
vert
irgi maja. Ribinio produkto verts p /T
L
kreiv kartu yra ir darbo paklausos kreiv.
Konkurencin firma samdys tiek darbuotoj, kad paskutinio darbuotojo ribinio produkto
vert p /T
L
bt lygi darbo veiksnio ribiniams katams /(
L
, kurie, esant konkuren-
cinei rinkai, lygs darbo umokeiui w ( p /T
L
= /(
L
= w).
10.4 pav. Darbo paklausa netobulos konkurencijos preki rinkoje.
Klausimas: ar, bendru atveju, visa /1T
L
, kreiv yra darbo paklausos kreiv? Di-
dinant darbo snaudas, o kapitalui esant pastoviam, dl gamybos masto gros didjimo,
/T
L
i pradi didja, ir tik nuo tam tikros ribos ima mati. Kylanti p /T
L
kreivs
dalis negali bti gamybos veiksnio paklausos kreive, nes tokiu atveju darbo umokestis
viryt vidutin pajam produkt (/1T
L
=
T R
L
L
), o kintamieji katai bt didesni u
bendrsias pajamas.
110
10.5 pav. Konkurencins firmos preki rinkoje darbo paklausos kreiv.
Todl darbo paklausos kreiv konkurencinje preks rinkoje yra ta darbo ribinio pro-
dukto verts p /T
L
kreivs dalis, kuri yra emiau vidutinio pajam produkto /1T
L
kreivs ir slenka emyn dein. is teiginys tinka ir firmoms, kurios preki (/1T
L
)
rinkoje yra netobulos konkurencijos firmos ar monopolija.
Tik netobulos konkurencijos rinkoje darbo paklausos kreivs nuolydis bt didesnis
lyginant su tobulos konkurencijos firmos darbo paklausos kreive.
Gamybos veiksni rinkos paklausos kreiv yra atskir firm gamybos veiksni pa-
klausos kreivi horizontali suma.
Kadangi gamybos veiksni paklausa yra ivestin, tai, krintant preki (paslaug) pak-
lausai, keiiasi ir gamybos veiksni paklausa.
Tegul preki paklausa padidja.
10.6 pav. Gamybos veiksnio paklausos kitimas augant preks paklausai.
Tokie pokyiai preki rinkoje padidins gamybos veiksni, naudojam ioms prekms
gaminti, ribin pajam produkt bei vidutin pajam produkt. J kreivs pasislinks. Ga-
mybos veiksnio paklausos kreiv pasislinks dein. Tai reikia io gamybos veiksnio
paklausos padidjim. Be to, vir pakils veiksnio paklausos virutinis takas.
Preki paklausai sumajus vykt atvirktinis veiksmas.
Ilgu laikotarpiu gamybos veiksnio paklausa kinta dl kainos, dl kit veiksni (pakai-
tal, papildini) buvimo ir kit prieasi.
111
Tegul sumajo darbo kaina, o darbas ir kapitalas yra pakaitalai galutini preki ga-
myboje. Dl darbo kainos sumajimo atsiranda pakeitimo ir pajam efektai.
10.7 pav. Darbo paklausos kitimas majant darbo kainai.
Sumajus darbo kainai nuo w
0
iki w
1
, pusiausvyros takas i / pasislinks B. Tai
pakeitimo efektas, dl kurio samdomo darbo kiekis padidja nuo L
0
iki L
1
. Naudojant L
1
darbo kiek, pagaminama daugiau preki ir, kitoms slygoms nekintant, sumaja preki
kainos ir darbo ribinio pajam produkto kreiv pasislenka kair /1T
1
L
padt. Dl to
darbo rinkos pusiausvyra pasislenka i B tako ( tak ir samdom darbuotoj skaiius
sumaja nuo L
1
iki L
2
(pajam efektas, tiksliau gamybos apimties efektas). /ir ( takus
jungianti kreiv yra darbo paklausos kreiv.
Jeigu gamybos veiksniai (darbas ir kapitalas) yra vienas kit papildantys veiksniai,
tai vieno i j kainos sumajimas padidins abiej veiksni paklaus, kainos iaugimas
sumains abiej veiksni paklaus (pvz., pabrangus frezavimo staklms, firma gals
maiau pirkti stakli ir samdyti darbinink, nes tai yra papildomi veiksniai).
5. Konkurencin darbo rinka. Darbo umokesio lygis, be kit veiksni, priklauso
nuo darbo rinkos struktros. Galima iskirti tokias darbo rinkos struktras: a) konkuren-
cin darbo rink; b) monopsonij; c) monopolin darbo rink; d) abipus monopolij.
Konkurencin darbo rinka yra tada, kai darbuotojai arba iekantys darbo konkuruo-
ja tarpusavyje, darbo ieko individualiai (betarpikai konkuruoja su darbdaviais arba j
atstovais).
Kadangi darbo paklausa yra ivestin, ji taip pat priklauso nuo preki (paslaug) rin-
kos struktros.
Konkurencin firma, pirkdama darbo snaudas konkurencinje darbo rinkoje ir siek-
dama maksimizuoti peln, laikosi kriterijaus: darbo ribinis pajam produktas turi bti
lygus darbo umokesiui w.
Kadangi konkurencins rinkos /1T
L
= p
x
/T
L
, tai:
p
x
/T
L
= /(
L
= w.
Darbo umokestis karu yra darbo samdos ribiniai katai. Kitaip sakant, firma samdo
tiek darbuotoj, kad paskutinis darbuotojo darbo ribinio darbo produkto vert 1/T
L
=
p /T
L
bt lygi rinkos darbo umokesiui w
c
. Tai lems darbo pasilos T
L
ir darbo
pasilos o
L
sankirtos takas.
112
10.8 pav. Konkurencins darbo rinkos pusiausvyra grynosios konkurencijos preki rinkoje.
Kaina, u kuri kiekvienas individualus darbuotojas sutinka dirbti, vadinama transferi-
ne kaina (transferiniu udarbiu). akoje perkant darbo i kaina auga. Visi vienodos kva-
lifikacijos darbuotojai gauna vienod w
c
darbo umokest, kur firma privalo mokti, kad
pasamdyt ribin darbuotoj. Visi kiti darbuotojai gauna ekonomin rent, nes j dar-
bo umokestis w
c
didesnis u t, u kur jie sutikt dirbti (brinyje ekonomin renta =
/w
c
E
c
plotui).
Gamybos veiksni rinkoje ekonomin renta yra skirtumas tarp gamybos veiksni rin-
kos kainos ir minimalios sumos, kuri turt bti ileista, norint nupirkti kur nors gamybos
veiksn.
Kada darbo rinka yra konkurencin, o preki rinka monopolin ankstesns darbo
samdos slygos keiiasi, nes darbo ribinis pajam produktas
/1T
L
= /1 /T
L
.
/1T
L
< 1/T
L
, nes netobulos konkurencijos rinkoje /1 < T. Netobulos
konkurencijos firm darbo paklausos kreivs /1T
L
nuolydis yra du kartus didesnis u
1/T
L
nuolyd:
10.9 pav. Konkurencins darbo rinkos pusiausvyra monopolinje preki rinkoje.
Kada darbo rinka yra monopsonin, preki rinka gali bti konkurencin arba mono-
polin (pirmasis atvejis buvo nagrintas anksiau). Monopsonisto ribiniai darbo katai
113
didja greiiau nei darbo umokestis, t.y. /(
L
> w. /(
L
=
T C
L
L
=
Lw
L
= w, t.y.
monopsonijos vidutiniai darbo katai yra lygs darbo umokesiui. Tai iplaukia i
/(
L
= w
_
1 +
1
E
w
s
_
, nesE
w
s
< .
Vadinasi, esant monopsonijai, yra darbo inaudojimas, nes monopsonininkas moka
maesn darbo umokest negu ribinio darbuotojo ribinio produkto vert.
10.10 pav. Monopsonins darbo rinkos pusiausvyra konkurencinje preki rinkoje.
Monopsonininko pasisavinta darbo ribinio produkto vert yra lygi staiakampio BE
m
/w
m
plotui. Be to, dl monopsoninko prarandama darbo ribinio produkto verts, kuri lygi
/E
m
E
c
plotui.
Jeigu darbo rinkoje esanti monopsonija bt monopolija arba netobulos konkuren-
cijos firma preki rinkoje, tai monopsonija pirkt dar maiau darbo ir mokt maesn
atlyginim.
10.11 pav. Monopsonins darbo rinkos pusiausvyra monopolinje preki rinkoje.
Monopsonininkas pasisavina darbo ribini pajam produkto dal, kuri yra lygi staia-
kampiui BE
m
/w
m
. Be to, prarandama darbo ribini pajam produktas lygus /E
m
E
m
1
plotui.
114
6. Monopolin darbo rinka. Nordami ginti savo interesus darbuotojai vienijasi
darbo sjungas. ios gyja monopolins galios darbo rinkoje ir tam tikram laikotar-
piui sudaro kolektyvines sutartis su darbdaviais. Darbo sjungos bna dviej tip: 1)
profesins sjungos, vienijanios t pai ar gimining profesij turinius darbuotojus (jie
gali dirbti vairiose firmose, pramons akose ar regionuose); 2) akins sjungos, vieni-
janios toje paioj akoje dirbanius, skirtingas profesijas turinius darbuotojus.
Darbo sjung deryb su darbdaviais arba j atstovais procesas vadinamas kolektyvi-
nmis derybomis. Jose sudaromos kolektyvins sutartys, kuriose numatoma darbo umo-
kesio lygis, jo indeksavimas, atsivelgiant darbo naumo didjim ir infliacijos tempus,
darbo laiko trukm, darbo slygos, apribojamos darbdavi galimybs mainti darbuotoj
skaii ir t.t. Kolektyvins derybos padeda ivengti streik. strigus deryboms kreipia-
masi tarpinink arba arbitra, kurie padeda rasti kompromisinius sprendimus.
Dl turimos monopolins galios darbo sjungos kolektyvinse derybose gali kontro-
liuoti ir uimtum, ir darbo umokest.
Darbo sjung ribins pajamos /1
U
yra umokesio fondo pokytis, padidjus dir-
banij skaiiui vienu vienetu, kitoms slygoms esant ceteris paribus. Todl i pajam
tiess nuolydis yra du kartus statesnis negu darbo paklausos kreivs nuolydis.
Darbo pasilos kreiv rodo alternatyvin darbo umokest, kur gauna ne darbo sjun-
g nariai.
Darbo sjungos didins darbo umokest ir rent tol, kol pasieks lygyb /1
U
= o
L
.
10.12 pav. Darbo sjung poveikis darbo umokesiui ir uimtumui.
Trapecijos w
1
/EB plotas yra darbo sjung renta, kuri panaudojama specialiam fon-
dui sudaryti, i kurio mokami sjung lyderi atlyginimai, remiami sjung nariai netekus
darbo arba streiko metu.
Darbo sjungos gali siekti maksimalaus darbo umokesio fondo. Toks darbo umo-
kesio fondas bus lygus staiakampio w
2
^L
2
O plotui. Jis gaunamas, kada darbo sjung
ribins pajamos /1
U
= 0.
7. Palkan norma. alia fizinio (realaus) kapitalo egzistuoja finansinis ir mogi-
kasis kapitalas. ios kapitalo formos savarankikai cirkuliuoja ir sudaro skirtingas rinkas.
Pinigai, kuriuos pasiskolins kio subjektas gauna specifines pajamas palkanas,
vadinamas skolinamuoju kapitalu.
115
Palkanos bendriausia prasme yra mokestis u naudojimsi skolintais pinigais, Pa-
lkanos skaiiuojamos kaip metinis dydis, ireiktas procentais nuo paskolintos pinig
sumos.
Palkan norma yra paskolint pinig kaina, ireikta palkan procentiniu santykiu
su paskolinta pinig suma.
Nominali palkan norma yra faktikai sumokt palkan procentinis santykis su
paskolos suma. Reali palkan norma nuo nominaliosios skiriasi tuo, kad i jos yra i-
eliminuotas infliacijos lygis. Kitaip sakant, reali palkan norma yra paskolint pinig
metin perkamojo pajgumo pokyio norma.
Paymkime: i nominali palkan norma; r reali palkan norma; I infliacija.
r =
_
100 + i
100 + I
1
_
100 (apytiksliai r = i I).
Kadangi infliacija maina pinig perkamj gali, visi finansiniai sprendimai remiasi
ne nominalia, o realia palkan norma.
Palkanos bna paprastosios, kada atskiriems laikotarpiams yra skaiiuojamos nuo
pradins sumos, ir sudtins, kada yra skaiiuojamos nuo pradins sumos ir priskaiiuot
palkan:
T
t
= T
0
(1 + i)
t
,
T
t
pagrindin pinig suma t laikotarpiu;
T
0
pradin suma;
i palkan norma;
t laikotarpi (met) skaiius.
Daugel imtmei viesiausi monijos protai lau galvas nordami atsakyti klausy-
m: kodl u pasiskolintus pinigus reikia mokti palkanas. Prieita ivados, kad palka-
nos yra teistos dl trij prieasi:
1) kompensacija u dabartinio vartojimo sumainim;
2) kompensacija u pinig skolinimo rizik;
3) kompensacija u likvidumo sumajim, nes paskolintais pinigais kreditorius negali
naudotis.
8. Skolinamojo kapitalo pasila ir paklausa.
10.13 pav. Abejingumo kreivi emlapis pirmj met ir bsimajam vartojimui.
116
Dabartinis vartojimas gali bti sumaintas tik tuo atveju, jeigu u j bus kompensuo-
ta. Abejingumo kreivi emlapis pirmj ir bsimj met vartojimui pateiktas augant
palkan normai. Pusiausvyros takai /B(T rodo, kaip keiiasi individo elgsena, kai
didja palkan norma. Didjant palkan normai, individas maina dabartin vartoji-
m bsimo vartojimo labui. iuo atveju yra daugiau taupoma, didja kreditini itekli
pasila.
/B(T duoda atskiro individo kreditini l pasilos kreiv. i kreivi suma yra
rinkos kreditini l pasilos kreiv.
Bendru atveju, yra tikimyb, kad didjant palkanoms, dids skolinamojo kapitalo
pasila.
Skolinamojo kapitalo, kitaip, kreditini itekli, paklausa yra susijusi su kapitalo efek-
tyvumu. Kuo geresn rezultat duoda investuojamo kapitalo vienetas, tuo bus didesn
investicij apimtis ir tuo paiu paklausa skolinamajam kapitalui. Investicij efektyvu-
mo laipsn parodo ribinis investicij efektyvumas, t.y. papildomo investicij vieneto tei-
kiamas pelno prieaugis. Kapitalo, kaip ir kit gamybos veiksni panaudojim, kin-
je veikloje reguliuoja majanio ribinio rezultatyvumo dsnis. Panaudojant vis daugiau
kapitalo, kai kit gamybos veiksni kiekis yra ceteris paribus, ribinis kapitalo pajam
produktas mas.
10.14 pav. (A) Skolinamojo kapitalo paklausa. (B) Skolinamojo kapitalo rinkos pusiausvyra.
Modelis labai supaprastintas, nes egzistuoja ne viena, o kelios palkan normos, ku-
rios priklauso nuo paskol trukms dydio, rizikos laipsnio, ustatomo turto likvidumo
(kuo maesnis likvidumas, tuo didesni palkan norm reikalaujama).
Palkan normos pradedamos nustatinti nuo bazins (arba grynosios) palkan nor-
mos, kuri, savo ruotu, nustatoma atsivelgiant neriziking paskol palkan normas.
117
Prie toki paskol priskiriamos vyriausybms suteikiamos paskolos, taip pat paskolos,
kurias bankai suteikia vienas kitam. Pvz., Anglijoje ir i dalies Europoje tai 3- j m-
nesi trukms tarpbankins palkanos, sutrumpintai vadinamos LIBOR (London inter -
bank offered rate). Visos kitos palkanos yra ivestins i bazini palkan.
9. Investiciniai sprendimai. kin veikla yra susijusi su investicijomis. Vienas
i investicij altini yra banko kreditai. Kiti altiniai: akcij ir obligacij realizavimas,
mons pelno dalies panaudojimas (reinvestavimas), usienyje draudimo kompanij,
pensij fond ir kt. finansini institucij los.
Vadinasi, investicijoms gali bti naudojamos ir skolintos los.
Finansuojant investicinius projektus i mons pelno, susiduriama su alternatyvij
kat problema (investitorius atsisako pajam, kurios bt gautos, kitu bdu panaudojant
kapital). Kada investicijoms naudojamos skolintos los, padidja firmos katai, nes u
kreditus reikia mokti palkanas.
Nustatant investicij tikslingum iuos du veiksnius daugiausiai atsivelgiama.
Ryys tarp palkan norm ir investicini sprendim pasireikia tuo, kad, nustatant
investicij tikslingum, bsimos pajamos ir ilaidos yra diskontuojamos, t.y. nustatoma
j dabartin (prieinvesticin) vert Tv (present value). Bsim pajam dabartin vert
yra maesn, nes tokiu atveju, kai pajamos bus gautos tik ateityje, netenkama galimybi
u jas gauti palkan iki to laiko, kai jos i tikrj bus gautos. Esant palkan normai i,
diskontuotos sumos vert kasmet mas (1 + i) karto.
Dabartin bsim pajam vert (Tv) apskaiiuojama:
Tv =
T
t
(1 + i)
t
,
i palkan norma,
T
t
bsimos pajamos,
Tv dabartin vert.
Didjant palkan normai, dabartin bsimj pajam vert maja.
Investicinis sprendimas laikomas tikslingu, jei Tv > c, kur c investicinio objekto
sigijimo katai; kada Tv = 0, tai numatomos pajamos tik atkurs investicinio objekto
katus; jeigu Tv < c, tuomet investuoti neverta.
Bendru atveju Tv apskaiiuojama:
Tv =
1
1
(1 + i)
+
1
2
(1 + i)
2
+
1
3
(1 + i)
3
+
1
4
(1 + i)
4
+ +
1
n
(1 + i)
n
,
1
t
pajamos per laikotarp,
t = 1, 2, 3,
Kitas investicini projekt tikslingumo nustatymo bdas remiasi naujo kapitalo pelno
normos (investicij ribinio efektyvumo) kriterijumi. Investicij ribinis efektyvumas /c1
parodo kiekvieno papildomo investicij vieneto teikiam pelno prieaug. Jeigu /c1 > i
(rinkos palkan norma), tai investiciniai sprendimai yra pagrsti; kai /c1 < i, tuomet
investuoti neverta; kai /c1 = i, investicinis projektas neduos nei pelno, nei nuostoli.
Lyginant /c1 su rinkos palkan norma yra nustatomas investicij kiekis arba pa-
klausa investicijoms.
118
10. ems ir natrali itekli renta. Dl savo ypatum ems ir natrali i-
tekli rinka skiriasi nuo kit gamybos veiksni rinkos. Kaip gamtinis gamybos veiksnys
em tarytum susideda i dviej element: a) nuolatinio (klimatas, ems reljefinis isi-
dstymas, natrali ems kokyb) ir b) kintamojo (natralios ems kokybs gerinimas,
panaudojant darb ir kapital).
em i kitoki gamybos veiksni isiskiria tuo, kad tai vienintelis gamybos veiksnys,
kuriam yra bdingas nuolatinis jos isidstymas erdvje (kaip darbas ar kapitalas em
negali bti perkelta kit viet).
Kita iskirtin emes savyb em nra gaminama, jos atsiradimas nra susijs su
kokiomis nors snaudomis. Vadinasi, em negali bti atgaminama, taip pat negali bti
padidinamas jos kiekis (Japonijos, Olandijos pavyzdiai lyg prietarauja tokiam teiginiui).
Natrals gamtos itekliai (naudingosios ikasenos, mikai, vandenys ir pan.), taip pat
yra gamtiniai veiksniai. Vieni j gali bti atgaminami (sodinami mikai, veisiamos uvys
ir pan.), o kiti neatgaminami (nafta, rda, ir t.t.).
Absoliuiai ribot ir neatgaminam gamybos veiksni, toki kaip em ir panai,
kiekis, tuo paiu ir j pasila, yra pastovus ir ribotas dydis. i gamybos veiksni savi-
ninkai gauna pajamas, vadinamas grynja ekonomine renta. Grynoji ekonomin renta yra
pajamos, teikiamos t gamybos veiksni, kuri pasila neelastinga kainai.
10.15 pav. ems pasilos ir paklausos modelis.
Paklausos kreiv T yra ems ribinis pajam produktas (paklausa emei yra ivestinis
dydis ir priklauso nuo paklausos ems kio produkcijai). Kylant ems kio produkt
kainoms, ems ribinis pajam produktas didja. Dl to gali padidti paklausa emei,
nepriklausomai nuo rentos dydio. Tokiu atveju vietoje pusiausvyros rentos 1
0
susidarys
nauja pusiausvyros renta 1
1
.
kio subjekt apsisprendim pirkti em lemia du veiksniai:
a) ems sklypo teikiamos pajamos (rentins pajamos) ateityje;
b) rinkos palkan norma.
ems kaina nustatoma pagal bsim pajam diskontavimo formul. Skaiiuojant
ems kain ikyla problema dl laiko intervalo, iki kada bus gaunamos pajamos, neapi-
brtumo. Todl ems sklypo, kuris kasmet teikia rentines pajamas 1, kaina bus
R
i
.
ems kainos kitim lemia rentos dydio ir palkan normos dinamika. Kadangi rentos
padidjimas padidina kain, sakoma, kad ems kaina yra kapitalizuota ems renta.
119
11 Pusiausvyra mainuose (2val)
1. Grynj main analiz Edgeworth

o ds modelyje.
2. Pareto efektyvus paskirstymas.
3. Mainai rinkoje ir Walras pusiausvyra.
4. Walras dsnis.
5. Pirmoji gerovs ekonomikos teorema.
6. Antroji gerovs ekonomikos teorema.
1. Grynj main analiz Edgewortho ds modelyje. tam tikros preks
pasil ir paklaus veikia ne tik tos preks kaina, bet ir kit preki kainos. kit preki
kain poveik anksiau nagrinjant rinkos pusiausvyr nebuvo kreipiama dmesio. Todl
tokios pusiausvyros yra laikomos dalinmis pusiausvyromis.
Bendroji pusiausvyra apima kelias rinkas. Analizuojant toki pusiausvyr isiaikina-
ma, kaip keli rink paklausa ir pasila nulemia vairi preki kainas. Tai labai sudtinga
analiz. J supaprastinti galima padarius kelias prielaidas: a) analizuojama tik konkuren-
cini rink elgsena; b) analizuojamas manomai maiausias preki ir vartotoj skaiius
(dvi preks, du vartotojai); c) analizuojami vadinamieji grynieji mainai, kada mons turi
pradinius rinkinius ir juos maino, ir niekas nieko negamina.
Angl ekonomistas Francis Isidro Edgeworthas (1845-1926) pasil patog grafi-
n model nagrinti dviej preki mainus tarp dviej asmen. iam modeliui prigijo
Edgeworth

o ds (duts) pavadinimas.
Tegul / ir B asmebys maino pirm ir antr prekes. / vartojam rinkin paymsime
x
A
= (x
1
A
, x
2
A
), kur x
1
A
pirmos preks kiekis, kur vartoja /; x
2
A
antros preks
kiekis, kur vartoja /.
Tuomet B asmens vartojim rinkin ymsime x
B
= (x
1
B
, x
2
B
).
Vartojimo rinkini por x
A
ir x
B
vadinama paskirstymu. Paskirstymas vadinamas
manomu paskirstymu, jeigu visas suvartotas kiekvienos preks kiekis yra lygus visam
esamam kiekiui:
x
1
A
+ x
1
B
= w
1
A
+ w
1
B
,
x
2
A
+ x
2
B
= w
2
A
+ w
2
B
.
Vartotojai mainus ateina su pradiniu paskirstymu (w
1
A
, w
2
A
) ir (w
1
B
, w
2
B
), kuri po tam
tikro main skaiiau ubaigia galutiniu paskirstymu.
Edgeworth

o ds plotas rodo bendr pirmos preks kiek ekonomokije, auktis

bendr antros preks kiek ekonomikoje / asmens vartojimo. / asmens pasirinkimas
yra vaizduojamas apatinio kairiojo kampo atvilgiu, B asmens pasirinkimas virutinio
deiniojo kampo atvilgiu.
Brinyje abejingumo kreivmis pavaizduojame abiej vartotoj pirmenybes.
/ turim preks kiek rodo horizontalus atstumas nuo atskaitos tako apatiniame kai-
riajame ds kampe, B turimas pirmos preks kiekis horizontalusis atstumas nuo at-
skaitos tako virutiniame deiniajame kampe. Panas vertikals atstumai rodo / ir B
turimus antros preks kiekius.
120
11.1 pav. Edgeworth

o d.
Elgeworth

o ds takai rodo visus manomus paskirstymus grynj main ekono-

mikoje. Juddami nuo /atskaitos tako apatiniame kairiajame kampe auktyn ir deinn,
judtume link paskirstym, kuriems didesn pirmenyb teikia /vartotojai. Juddami nuo
B atskaitos tako emyn ir kairn, pasiektume paskirstymus, kuriems didesn pirmenyb
teikia B.
Edgeworth

o d parodo dvi ekonomikai svarbias vartotojo pirmenybes (abiej var-

totoj manomus rinkinius ir abiej vartotoj pirmenybes).
w yra pradinis rinkinys. Visi rinkiniai, esantys vir / abejingumo kreivs, einan-
ios per w, sudaro srit, kuri / yra geresn u pradin rinkin.
B geresn sritis yra vir jo abejingumo kreivs, einanios per w, esantys takai. Abiem
vartotojams geresn sritis yra leio pavidalo sritis viduje (tarkime takas /).
Poslinkyje i w /vyksta pasikeitimai:
a) /vartotojas atiduoda [x
1
A
w
1
A
[ vnt. pirmos preks ir gauna [x
2
A
w
2
A
[ vnt. antros
preks;
b) B vartotojas gauna [x
1
B
w
1
B
[ vnt. pirmos preks ir atiduoda [x
2
B
w
2
B
[ vnt. antrosios
preks.
2. Pareto efektyvus paskirstymas.
11.2 pav. Pareto efektyvus paskirstymas.
/take geresn sritis / nesikerta su B vartotojui geresne sritimi. Vadinasi, bet koks
poslinkis, pagerinantis vienos alies padt, btinai pablogins kitos alies padt. Tokiame
121
paskirstyme nra abiej ali padt gerinani main. Todl toks pasiskirstymas yra
vadinamas efektyviu pagal Pareto pasiskirstymu. Gali bti daug efektyvi pagal Pareto
pasiskirstym apibdinim:
a) nemanoma padaryti geriau kokiam nors asmeniui, nepabloginant padties kitiems
asmenims;
b) visa main nauda jau pasiekta ir pan.
Jei paskirstymas yra efektyvus pagal Pareto, tai kiekvienas asmuo pasiekia savo abe-
jingumo kreiv sant tam tikrai kito asmens abejingumo kreivei. Bet kuriame efektyviame
pagal Pareto paskirstyme, esaniame Edgeworth

o ds viduje, dviej main dalyvi

abejingumo kreivs turi liestis. Jeigu abejingumo kreivs kirstsi, tuomet dar galt bt
kokie nors abipusikai naudingi mainai. Tai bt neefektyvu pagal Pareto.
I lietimosi slygos matyti, jog Edgeworth

o dje yra daugyb pagal Pareto efek-

tyvi paskirstym. Vis pagal Pareto efektyvi tak Edgeworth

o deje aib yra vadi-

nama Pareto aibe arba sandori aibe (todl, kad visi galutiniai sandoriai turi bti Pareto
aibje).
Sandori aib eis nuo / atskaitos tako krymai Edgeworth

o d.
(Pradiniai takai pagal Pareto irgi yra efektyvs).
Pareto aib vaizduoja visas galimas abipusikai nauding main baigmes, kurios
prasideda Edgeworth

o dje.
3. Mainai rinkoje ir Wabras pusiausvyra. Norint tiksliau apibdinti efektyvius
pasiskirstymus, reikia vesti kainas. Darome prielaid, kad Edgeworth

o d vaizduoja
vidutines paklausas ekonomikoje, kurioje yra du vartotoj tipai, bet kuriam vartotoj tipui
priklauso daug asmen.
vedame dvi svokas: bendroji paklausa ir grynoji paklausa. / dalyvio bendroji pir-
mos preks paklausa yra bendras pirmos preks kiekis, kurio jis nori esant tam tikroms
kainoms, o grynoji paklausa ios preks bendrosios paklausos ir pirmos preks kiekio,
esanio / dalyvio pradiniame rinkinyje, skirtumas.
Bendrosios pusiausvyros analizje grynosios paklausos dar yra vadinamos perteklin-
mis. Grynoji paklausa (e
1
A
): x
1
A
) w
1
A
).
Esant bet kokioms kainoms (p
1
, p
2
) pasila gali bti nelygi paklausai. Ireikiant gry-
nj paklaus: kiekis, kur nort pirkti (ar parduoti) /, nebtinai bt lygus kiekiui,
kur nort parduoti (ar pirkti) B. Ireikiant bendrj paklaus: bendrieji preki kie-
kiai, kuriuos nort turti abudu dalyviai, nra lygs esamiems preki kiekiams. Tokiu
atveju laikoma, kad rinka yra nepusiausvira. Pakeliant preks kain, kuriai yra perteklin
paklausa, ir sumainant preks kain, kuriai yra perteklin pasila, palaipsniui bt pa-
siekta rinkos pusiausvyra, t.y. situacij, kuriai esant bendrasis kiekvienos preks kiekis
yra lygus bendrajam esamajam kiekiui. Rinkos pusiausvyra yra vadinama konkurencine
arba Walras pusiausvyra (Loeonas Walras (1834-1910) prancz ekonomistas Loza-
noje, vienas pirmj bendrosios pusiausvyros teorijos krj).
Jei kiekvienas main dalyvis renkasi geriausi perkam rinkin, tai jo i dviej pre-
ki ribin pakeitimo norma turi bti lygi kain santykiui (biudeto tiess nuolydis). Ta-
iau, jei visi vartotojai susiduria su tomis paiomis kainomis, vis j i dviej preki
ribins pakeitimo normos turi bti tos paios. I to seka, kad dviej dalyvi abejingumo
kreivs privalo liestis tarpusavyje ir liesti biudeto ties.
122
11.3 pav. Pusiausvyra Edgeworth

o dje.
4. Walras dsnis. /asmens pirmos preks paklausos funkcij paymkime x
1
A
(p
1
, p
2
),
B asmens pirmos preks paklausos funkcij x
1
B
(p
1
, p
2
). nalogikai paymkime /ir B
asmen antros preks paklausos funkcijas.
Tuomet galime teigti, kad pusiausvyra yra tokia (p

1
, p

2
) kain aib, kad
x
1
A
(p

1
, p

2
) + x
1
B
(p

1
, p

2
) = w
1
A
+ w
1
B
,
x
2
A
(p

1
, p

2
) + x
2
B
(p

1
, p

2
) = w
2
A
+ w
2
B
.
ios lygtys rodo, kad, esant pusiausvyrai, bendroji kiekvienos preks paklausa privalo
bti lygi jos bendrajai pasilai:
ias lygtis pertvarkome:
_
x
1
A
(p

1
, p

2
) w
1
A

+
_
x
1
B
(p

1
, p

2
) w
1
B

= 0,
_
x
2
A
(p

1
, p

2
) w
2
A

+
_
x
2
B
(p

1
, p

2
) w
2
B

= 0.
Vadinasi, kiekvieno asmens, kiekvienos preks grynj paklaus suma turi bti lygi
nuliui.
Kitaip sakant, grynasis kiekis, kur nusprendia pareikalauti (arba pasilyti) /asmuo,
turi bti lygus grynajam kiekiui, kur nutaria pasilyti (arba pareikalauti) B asmuo.
Sudj grynsias (kitaip perteklines) / ir B asmen pirmos preks paklausas suran-
dame visumin perteklin pirmos preks paklaus:
z
1
(p
1
, p
2
) = e
1
A
(p
1
, p
2
) + e
1
B
(p
1
, p
2
) = x
1
A
(p
1
, p
2
) + x
1
B
(p
1
, p
2
) w
1
A
w
1
B
.
Sudj grynsias / ir B asmen antros preks paklausas, surandame visumin per-
teklin antros preks paklaus:
z
2
(p
1
, p
2
) = e
2
A
(p
1
, p
2
) + e
2
B
(p
1
, p
2
) = x
2
A
(p
1
, p
2
) + x
2
B
(p
1
, p
2
) w
2
A
w
2
B
.
Pusiausvyr (p

1
, p

2
) galime apibdinti taip: visumin perteklin kiekvienos preks
paklausa yra lygi nuliui:
z
1
(p

1
, p
2
) = 0,
123
z
2
(p

1
, p
2
) = 0.
i visumins perteklins paklausos funkcijos savyb yra priimta vadinti Walras ds-
niu.
Walras dsnis teigia:
p
1
z
1
(p
1
, p
2
) + p
2
z
2
(p
1
, p
2
) = 0.
Tai reikia, kad visumins perteklins paklausos vert yra tapati nuliui. Tapatumas
nuliui reikia, kad ji yra lygi nuliui, esant visoms galimoms, ne tik pusiausvyros, kai-
noms.
rodome atskirai / asmeniui ir atskirai B asmeniui. rodymas remiasi biudetiniais
apribojimais. Kadangi / asmens kiekvienos preks paklausa biudetin apribojim ten-
kin, gauname:
p
1
x
1
A
(p
1
, p
2
) + p
2
x
2
A
(p
1
, p
2
) p
1
w
1
A
+ p
2
w
2
A
,
p
1

_
x
1
A
(p
1
, p
2
) w
1
A

+ p
2

_
x
2
A
(p
1
, p
2
) w
2
A

0,
p
1
e
1
A
(p
1
, p
2
) + p
2
e
2
A
(p
1
, p
2
) 0.
Lygtis rodo, kad / asmens grynosios paklausos vert yra nulis, t.y. / norimo pirmos
preks kiekio verts ir norimo antros preks kiekio verts suma privalo bti lygi nuliui.
(Vienas i norim preki kieki turi bti lygus nuliui asmuo parduos kakiek vienos
preks, kad nupirkt iek tiek daugiau kitos).
B asmeniui:
p
1

_
x
1
B
(p
1
, p
2
) w
1
B

+ p
2

_
x
2
B
(p
1
, p
2
) w
2
B

0.
Sudj abi lygtis gauname:
p
1

_
e
1
A
(p
1
, p
2
) + e
1
B
(p
1
, p
2
)

+ p
2

_
e
2
A
(p
1
, p
2
) e
2
B
(p
1
, p
2
)

0,
p
1
z
1
(p
1
, p
2
) + p
2
z
2
(p
1
, p
2
) 0.
Kadangi kiekvieno asmens perteklin paklausos vert yra lygi nuliui, tai ir asmen
perteklini paklaus vert privalo bti nuliui (loginis rodymas.
Walras dsnis galioja visoms kainoms. Vadinasi kain aibei, kuriai esant perteklin
pirmos preks paklausa lygi nuliui:
z
1
(p

1
, p

2
) = 0.
Pagal Walras dsn taip pat turi bti:
p
1
z
1
(p

1
, p

2
) + p
2
z
2
(p

1
, p

2
) = 0.
I i dviej lygi seka, jeigu p
2
> 0, tai privalo bti:
z
2
(p

1
, p

2
) = 0.
124
Jeigu yra surasta tokia kain aib, kad pirmos preks paklausa yra lygi jos pasilai,
tai ir antroje rinkoje turi bti pusiausvyra ir atvirkiai.
Apskritai, jeigu yra k preki rink, tai reikia rasti toki kain aib, kad k 1 rinkose
bt pusiausyra.
Tuomet pagal Walras dsn pusiausvira bus ir k preks rinkoje.
I tikrj nepriklausomos yra tik k 1 kainos.
Jeigu visas kainas padaugintume i t > 0, tai i t padaugintume ir kiekvieno vartotojo
pajamas. Todl jeigu surastume koki nors (p

1
, p

2
) pusiausvyros kain aib, tai (tp

1
, tp

2
)
taip pat bt pusiausvyros kain aib esant bet kokiam t > 0. tai reikia, kad vien
i kain galime laisvai pasirinkti. ir prilyginti konstantai. Patogu vien kain prilyginti
vienetui. Tokia kaina yra vadinama atsiskaitomja. Pvz., jeigu p
1
= 1, tai visa kainas tada
padaugintume i t =
1
p
1
.
Tai, kad paklausa yra lygi pasilai kiekvienoje rinkoje, leidia nustatyti tik pusiausvy-
ros santykines kainas.
5. Pirmoji gerovs ekonomikos teorema. Visos rinkos pusiausviros yra efektyvios
pagal Pareto. "Pirmoji gerovs ekonomikos teorema.
Teoremos rodymui teigiame prieingai. Tuomet turt bti kakoks kitas manomas
paskirstymas (y/
1
, yB
1
, y/
2
, yB
2
) toks, kad
y
1
A
+ y
1
B
= w
1
A
+ w
1
B
,
y
2
A
+ y
2
B
= w
2
A
+ w
2
B
.
ir
_
y
1
A
, y
2
A
_
> /
_
x
1
A
, x
2
A
_
,
_
y
1
B
, y
2
B
_
> B
_
x
1
B
, x
2
B
_
.
Abu dalyviai teikia pirmenyb x paskirstymo atvilgiu.
Esant rinkos pusiausvyrai, kiekvienas asmuo perka geriausi perkam rinkin. Jeigu
(y
1
A
, y
2
A
) yra geresnis u rinkin, kur renkasi /, tai jis turi kainuoti daugiau negu / gali
sumokti. Tas pats atsitinka ir su B asmeniu.
p
1
y/
1
+ p
2
y
2
A
> p
1
w
1
A
p
2
w
2
A
,
p
1
yB
1
+ p
2
y
2
B
> p
1
w
1
B
p
2
w
2
B
.
Sudj ias lygtis gauname:
p
1
_
y
1
A
+ y
1
B
_
+ p
2
_
y
2
A
+ y
2
B
_
> p
1
_
w
1
A
+ w
1
B
_
+ p
2
_
w
2
A
+ w
2
B
_
.
Ireik y reikmes i lygi, kuriomis paymjimo paskirstymo manomum, turime:
p
1
_
w
1
A
+ w
1
B
_
+ p
2
_
w
2
A
+ w
2
B
_
> p
1
_
w
1
A
+ w
1
B
_
+ p
2
_
w
2
A
+ w
2
B
_
.
Pirmoji gerovs ekonomikos teorema utikrina, kad konkurencinje rinkoje bus gau-
nama visa main nauda: pusiausviros paskirstymas, pasiektas konkurencini rink aibje,
btinai bus efektyvus pagal Pareto.
6. Antroji gerovs ekonomikos teorema. Antroji gerovs ekonomikos teorema: jei
vis main dalyvi pirmenybs yra ikilosios, tai visada bus tokia kain aib, kad kiek-
vienas efektyvus pagal Pareto paskirstymas bus rinkos pusiausvyra, tinkamai paskirsius
pradinius rinkinius.
125
11.4 pav. Antroji gerovs ekonomikos teorema. 11.5 pav. Efektyvus pagal Pareto ne
pusiausvyros paskirstymas.
11.4 pieinyje aib paskirstym, kuriems / teikia pirmenyb dabartinio rinkinio at-
vilgiu, nesikerta su aibe, kuriai pirmenyb teikia B. Paskirstymas pagal Pareto yra efek
tyvus. Abi abejingumo kreivs lieiasi.
11.5 x takas yra efektyvus pagal Pareto, bet nra toki kain, kad / ir B nort
vartoti take x.
Esant tokiai biudetinei tiesei / ir B optimalios paklausos nesutampa. / asmuo nori
vartoti Y rinkin, B asmuo x. rinkin. Paklausa nra lygi pasilai esant ioms kainoms.
Kai abiej asmen pirmenybs yra ikilosios, tai bendra liestin turi ne daugiau kai vien
bendr tak su bet kuria abejingumo kreive.
126
Turinys
Mikroekonomikos teorijos programa (32 val.) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2
1. Paklausos ir pasilos modelis (2 val.) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6
1. Paklausa . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6
2. Pasila . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7
3. Rinkos pusiausvyra . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8
4. Vyriausybs taka rinkos pusiausvyrai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10
2. Paklausos ir pasilos elastingumas (2 val.) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12
1. Paklausos elastingumas kain atvilgiu ir jo vertinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12
2. Paklausos elastingumo kain atvilgiu atvejai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14
3. Paklausos elastingum kainai lemiantys veiksniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16
4. Kryminis paklausos elastingumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16
5. Paklausos elastingumas kain atvilgiu ir bendrosios pajamos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16
6. Paklausos elastingumas pajam atvilgiu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18
7. Pasilos elastingumas kain atvilgiu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 19
8. Pasilos elastingum lemiantys veiksniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20
3. Vartotojo elgesio modeliavimas (8 val.) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21
1. Biudetinis apribojimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21
2. Mokesiai, subsidijos ir preki normavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 24
3. Vartotojo pirmenybs . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 24
4. Abejingumo kreivs . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 25
5. Ribin pakeitimo norma . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 30
6. Bendrasis ir ribinis naudingumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 30
7. Naudingumo funkcijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 31
8. Ribinis naudingumas ir /1o . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 33
9. Vartotojo optimalaus pasirinkimo udavinys ir optimalumo slygos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 34
10. Pasirinkimo ypatybs, esant vairioms naudingumo funkcijoms . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 36
11. Vartotojo pusiausvyra bendru atveju . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 39
12. Normalioji ir blogesns kokybs prek . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 40
13. Pajam poveikio ir Engelio kreivs . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 40
14. Kainos poveikio ir paklausos kreivs . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 43
4. Gamybos teorija (2 val.) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 45
1. Gamybos funkcija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 45
2. Izokvantos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 46
3. Ribinis produktas ir jo kitimo tendencijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 47
4. Technin pakeitimo norma ir jos kitimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 48
5. Gamybos masto gra . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 49
6. Gamybos linijos ir izoklinals . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 50
7. Technins paangos atspindjimas gamybos funkcijoje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 51
5. Pelno maksimizavimas (2 val.) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 53
1. Ekonomin pelno samprata . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 53
2. Pagrindins verslo organizavimo formos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 53
3. Pastovieji ir kintamieji gamybos veiksniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 54
4. Pelno maksimizavimas trumpu laikotarpiu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 54
5. Pelno maksimizavimas ilgu laikotarpiu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 56
6. Atskleistas pelningumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 57
127
6. Kat teorija (2 val.) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 59
1. Kat minimizavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 59
2. Silpnoji kat minimizavimo aksioma . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 60
3. Gamybos masto gra ir kat funkcija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 61
4. Ilgo ir trumpo laikotarpio katai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 61
5. Pastovieji ir kintamieji katai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 63
6. Vidutiniai katai ir j kreivs . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 63
7. Ribiniai katai ir j kreiv . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 64
8. Ilgo laikotarpio vidutiniai ir ribiniai katai ir j kreivs . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 65
7. Konkurencins rinkos modelis (3 val.) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 68
1. Rinkos aplinka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 68
2. Konkurencin rinka ir jos ypatybs . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 69
3. Konkurencins firmos paklausa ir pajamos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 69
4. Konkurencins firmos pelno maksimizavimas (firmos
pusiausvyros btina ir pakankama slygos) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 71
5. Konkurencins firmos pasila ir veiklos nutraukimo slyga . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 72
6. Pelnas ir gamintojo perviris . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 73
7. Ilgo laikotarpio firmos pasilos kreiv . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 74
8. kio akos pusiausvyra trumpu laikotarpiu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 75
9. kio akos pusiausvyra ilgu laikotarpiu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 77
8. Monopolins rinkos modelis (3 val.) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 79
1. Monopolisto pelno maksimizavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 79
2. Ribins pajamos ir pelnas esant tiess pavidalo paklausos kreivei . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 80
3. Kat priedo kainodara . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 81
4. Monopolijos neefektyvumas ir perteklinis nuostolis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 83
5. Natralioji monopolija ir kitos monopolij atsiradimo prieastys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 84
6. Pirmojo laipsnio diskriminacija kainomis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 85
7. Antrojo laipsnio diskriminacija kainomis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 86
8. Treiojo laipsnio diskriminacija kainomis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 87
9. Dviej dali tarifas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 88
10. Monopolin konkurencija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 89
9. Oligopolins rinkos modelis (3 val.) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 91
1. Oligopolija ir oligopolist strategija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 91
2. Kiekio lyderyst . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 91
3. Kain lyderyst . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 94
4. Vienalaikis kiekio nustatymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 97
5. Vienalaikis kainos nustatymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 101
6. Suokalbis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 102
10. Gamybos veiksni rinkos (3 val) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 105
1. Gaminio rinkos monopolija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 105
2. Monopsonija (r. papildym p.110) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 106
3. Auktupio ir emupio monopolijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 107
4. Gamybos veiksni paklausa ir jos kitim apsprendiantys veiksniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . 109
5. Konkurencin darbo rinka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 112
6. Monopolin darbo rinka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 115
7. Palkan norma . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 115
8. Skolinamojo kapitalo pasila ir paklausa . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 116
128
9. Investiciniai sprendimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 118
10. ems ir natrali itekli renta . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 119
11. Pusiausvyra mainuose (2 val.) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 120
1. Grynj main analiz Edgeworth

o ds modelyje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 120
2. Pareto efektyvus paskirstymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 121
3. Mainai rinkoje ir Walras pusiausvyra . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 122
4. Walras dsnis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 123
5. Pirmoji gerovs ekonomikos teorema . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 125
6. Antroji gerovs ekonomikos teorema . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 125
129