9.

1 SEMINARO UŽDUOTIS:

1. Oligopolinės rinkos:
a) Gali būti apibūdinamos kaip rinkos, kuriose yra daugybė pardavėjų;
b) Visuomet gamina tik diferencijuotus produktus;
c) Gali gaminti standartizuotus arba diferencijuotus produktus;
d) Visuomet gamina tik standartizuotus produktus.

2. Būdinga oligopolijos savybė yra:

a) Tarpusavio priklausomybė;
b) Reklamos išlaidos;
c) Produkto diferenciacija;
d) Visos nurodytos.

3. Farmacijos pramonėje yra daug gamintojų, kurie stengiasi diferencijuoti savo gaminius. Šie
gamintojai veikia:
a) Monopolinės konkurencijos sąlygomis;
b) Tobulos konkurencijos sąlygomis;
c) Oligopolijos sąlygomis;
d) Didelės konkurencijos sąlygomis.

4. Kuris bruožas labiausiai skiria oligopoliją nuo kitų rinkos struktūrų:

a) Ypač didelės įėjimo (įsitraukimo) kliūtys;
b) Pardavėjų tarpusavio priklausomybė;
c) Didelis pardavėjų skaičius;
d) Identiški produktai;
e) Diferencijuoti (besiskiriantys) produktai.

5. Ribinių pajamų kreivė laužtos paklausos modelyje:

a) Laužta kaip ir paklausos kreivė;
b) Turi horizontalią dalį;
c) Yra tiesė;
d) Neegzistuoja.

6. Sprendžiant „kalinio dilemą“, abiem būtų geriau, jeigu:

a) Abu prisipažintų;
b) Nė vienas neprisipažintų;
c) Vienas prisipažintų, kitas – ne;
d) Nepriklausomai nuo kito elgsenos vienas prisipažintų.

7. Aukštesnės įėjimo kliūtys į oligopolinę šaką lemia:

a) Didesnę šakos gamybos apimtį;
b) Nulinį ekonominį pelną;
c) Mažesnę produkcijos kainą;
d) Didesnį ekonominį pelną.

8. Koncentracijos norma parodo:

a) Oligopolijos paklausos elastingumą;
b) Kiek firmų yra šakoje;
c) Galimybes įeiti į šaką;
d) Kontroliuojamą kelių firmų rinkos dalį.
9. Atsakydami į 9.1 ir 9.2 klausimus remkitės pateiktu grafiku, kur RK – ribiniai kaštai, RP –
ribinės pajamos, D – paklausa.

9.1. Paveiksle pateikti vieno kartelio nario (firmos) kaštai ir pajamos. Jei firma laikosi kartelio
junginio pelno maksimizavimo taisyklių, ji gamina (pati nustatydama kainą):
a) 75 vienetus po 19 eurų;
b) 75 vienetus po 8 eurus;
c) 150 vienetų po 8 eurus;
d) 150 vienetų po 19 eurų.

9.2. Jei 10 identiškų kartelio narių laikosi kartelio taisyklių ir siekia maksimizuoti bendrąjį pelną,
tai kartelis gamina:
a) 750 vienetus po 190 eurų;
b) 750 vienetus po 19 eurų;
c) 1500 vienetų po 8 eurus;
d) 150 vienetų po 80 eurų.

10. Firma gamina nedidelius automobilius. Lentelėje pateikti automobilių gamybos kaštai ir kaina,
kai yra skirtingos gamybos apimtys.

Mašinų kiekis (tūkst. vnt.) 0 25 50 75 100 125 150 175

Mašinų kaina (tūkst. eurų) 7 6,5 6 5,5 5 4,5 4 3,5
Žemė, pastatai, įrengimai, mokesčiai (mln. Eurų) 120 120 120 120 120 120 120 120
Darbas, plastikai, guma, metalas (mln. Eurų) 0 50 100 150 200 250 300 350
Transportavimas, verslo paslaugos (mln. Eurų) 80 80 80 80 80 80 80 80
Bendrieji kaštai (mln. Eurų) 200 250 300 350 400 450 500 550
Ribiniai kaštai (mln. Eurų) - 2 2 2 2 2 2 2
Bendrosios pajamos (mln. Eurų) 0 162,5 300 412,5 500 562,5 600 612,5
Ribinės pajamos (tūkst. už vienetą) - 6,5 5,5 4,5 3,5 2,5 1,5 0,5
Pelnas (mln. Eurų) -200 -87,5 0 62,5 100 112,5 100 62,5

a) Užpildykite tuščius lentelės stulpelius.

b) Nubrėžkite paklausos kreivę,
Paklausos kreivė ribinių pajamų ir ribinių
8 kaštų kreives;
7
6
5
Kaina

4
3
2
1
0
0 25 50 75 100 125 150 175
Kiekis
 Ribinių kaštų ir ribinių pajamų kreivės
7

0
0 25 50 75 100 125 150 175

c) Kiek mašinų gaminat gaunamas maksimalus pelnas? 125 tūkst.vnt.

11. Atsakydami į 11.1 – 11.2 klausimus remkitės lentelės duomenimis. Lentelėje pateiktos atskirų
firmų užimamos rinkos dalys dviejose skirtingose rinkose. Kiekvienoje rinkoje veikia po keturias
firmas:

Pirmoji rinka Antroji rinka

Firma Rinkos dalis Firma Rinkos dalis
A 25 % E 94 %
B 25 % F 2%
C 25 % G 2%
D 25 % H 2%
11.1. Koks yra Herfindahl – Hirschman indeksas (HHI):
a) Pirmoje rinkoje;H=25*4=2500
b) Antroje rinkoje. H=942+22+22+22=8836+12=8848
11.2. Ar turima rinkos galia vienoda abiejose rinkose? Kodėl taip arba kodėl ne?
Rinkos galia nevienoda abejose rinkose. Antroje rinkoje sprendžiant pagal Herfindalo indeksą daugiau
dominuoja viena firma (94%), todėl ji yra daugiau monopolinė rinka. Pirma rinka yra oligopolinė

12. Tarkime firmos A, B, C, E sukuria kartelį.

Šakos paklausą išreiškia lygtis P = 100 – 0,1Q
Šakos ribinius kaštus apibūdina lygtis MR = 100 – 0,2Q
Firmos A ribinius kaštus išreiškia lygtis MC A =10+0,2Q A
Firmos B ribinius kaštus išreiškia lygtis MC B =0,4 Q B
Firmos C ribinius kaštus išreiškia lygtis MC C =0,4 Q C
Firmos D ribinius kaštus išreiškia lygtis MC D =20+0,1 Q D
Šakos (kartelio) ribiniai kaštai išreiškiami lygtimi MC Š =12,5+0,05 Q Š

a) Raskite pelną maksimizuojančia gamybos apimtį visam karteliui (šakai);

100-0,2Q=12,5+0,05QŠ; QŠ =350
b) Kainą, kurią turėtų nustatyti kartelis; 100 – 0,1*350= 65
c) Kiekvienos kartelio firmos gamybos apimtį.
Firma A – 100
Firma B – 75
 Firma C – 75
Firma D – 100
Firmos (A,B,C,D)= 350

13. KŪRYBIŠKUMO UŽDUOTIS: Internetinėje erdvėje rasti pavyzdžių apie firmų bandymus
kurti kartelius (slaptus susitarimus) ir jų valstybinį reguliavimą (t.y. kokios sankcijos buvo taikytos
jei atvejai įrodyti). Privaloma pateikti 1 pavyzdį.
1. Už tarpusavio susitarimus dėl kainų „Heineken“, „Bavaria“ ir „Grolsh“ bendrovės buvo nubaustos
beveik 300 mln. eurų bauda. Septinta pagal dydį ES istorijoje bauda skirta po kelerių metų sudėtingo
tyrimo.

2. 2017 metais susitarimą tyrusi Europos Komisija (EK) skelbia, kad „Scania“ 14 metų drauge su kitais
vilkikų gamintojais tarpusavyje derino sunkvežimių kainas, išlaidas naujoms technologijoms, susijusioms
su griežtesnėmis taršos normomis, ir pan.. „Volkswagen“ dabar gauna vilkikų pirkėjų ieškinius su
reikalavimais atlyginti žalą, patirta perkant per brangius vilkikus. Be šito, koncernas dar gali būti įtrauktas
į EK tyrimus dėl galimo kartelio su „Daimler“ ir BMW, nes, manoma, gamintojai derino savo veiksmus
siekdami atitikti technologinius standartus. Visa tai prisidės prie jau vykdomų tyrimų dėl sukčiavimo
naudojant specialią įrangą dyzeliniuose automobiliuose, leidžiančią bandymų metu sumažinti išmetamų
teršalų kiekį. Koncernas jau sumokėjo milijardines sumas JAV, dengdamas iškeltus ieškinius ir
patenkindamas priimtus susitarimus.
„Scania“, kuri neigia jai mestus įtarimus, baudoms atsidėjo apie 470 mln. USD (398 mln. Eur) po to, kai
kitiems vilkikų gamintojams buvo skirta beveik 3 mlrd. Eur bauda už susitarimus dėl kainų.
„Scania“ skirta bauda „kiek viršija lūkesčius“, o vilkikų pirkėjų rengiami ieškiniai gali turėti nemažą
finansinę žalą, Christianą Ludwigą, „Bankhaus Lampe“ analitiką cituoja „Bloomberg“. Vis dėlto jis
pabrėžia, kad įrodyti patirtą žalą bus gana sudėtinga, tad dabar spėti, kas laukia „Scania“, sunku.
VŽ jau rašė, kad EK sunkvežimių gamintojams už sudarytą kartelį skyrė itin didelę baudą. „Daimler“ dar
praėjusiais metais buvo skirta 1,01 mlrd. Eur dydžio bauda.