4.

2 SEMINARO UŽDUOTIS:

1. Kreivė, kurios skirtingi taškai rodo skirtingus dviejų prekių kiekių derinius, vartotojui teikiančius
vienodą naudą, vadinama:
a) biudžeto tiese;
b) kiekio izolinija;
c) abejingumo kreive;
d) paklausos kreive.

2. Prekių krepšelis yra naudingiausias vartotojui, jei:

a) pinigų vienetas, išleistas kiekvienos prekės paskutiniam vienetui pirkti, suteikia vartotojui
vienodą ribinę naudą;
b) pinigų vienetas, išleistas kurios nors prekės paskutiniam vienetui pirkti, suteikia vartotojui
didžiausią ribinę naudą;
c) vienos prekės viso kiekio kaina prilygsta kitos prekės vieneto kainai;
d) visi atsakymai neteisingi.

3. Jonas pasisotina per dieną suvalgęs 1 bananą, nors iš viso pajėgtų suvalgyti ir 3, tačiau
valgydamas kiekvieną papildomą bananą patirtų mažesnį papildomą sotumą. Tai atitinka:
a) mažėjančios ribinės naudos dėsnį;
b) naudos didėjimo dėsnį;
c) ribinių dydžių kaitos taisyklę;
d) absoliučiųjų dydžių kaitos taisyklę.

4. Prekių krepšelio nauda vartotojui yra didžiausia:

a) žemiausiame tos abejingumo kreivės, kuri yra biudžeto tiesės dešinėje pusėje, taške;
b) tame taške, kuriame biudžeto tiesė liečia abejingumo kreivę;
c) biudžeto tiesės atkarpos, esančios pirmame ketvirtyje, vidurio taške;
d) tuose taškuose, kuriuose biudžeto tiesė kerta abejingumo kreivę.

5. Vartotojo krepšelyje yra dvi jo mėgstamos prekės: arbata ir saldainiai. Žemiau pavaizduota to
vartotojo biudžeto tiesė ir kelios abejingumo kreivės. Pagal brėžinį nustatykite, koks prekių
krepšelis yra naudingiausias šiam vartotojui?
a) 0 g arbatos ir 10 saldainių;
b) 15 g arbatos ir 0 saldainių;
c) 9 g arbatos ir 4 saldainiai;
d) 6 g arbatos ir 8 saldainiai.
6. Mažėjančio ribinio naudingumo dėsnis teigia, kad prekės ribinis naudingumas mažėja, kai:
a) Jos vartojama daugiau;
b) Keičiasi polinkiai;
c) Bėga laikas;
d) Mažėja pajamos;
e) Ji atpinga.

7. Deimantai brangesni už vandenį, nes:

a) Namų ūkiai yra racionalūs;
b) Jie naudingesni;
c) Jie teikia didesnį bendrąjį naudingumą;
d) Didesnė deimantų paklausa;
e) Jie teikia didesnį ribinį naudingumą.

8. Optimalaus pirkimo taisyklė teigia, kad norėdamas maksimizuoti bendrojo naudingumo,

matuojamo pinigais, ir bendrųjų išlaidų skirtumą, vartotojas perka papildomus vienetus tol, kol:
a) Ribinis naudingumas yra didesnis už kainą arba lygus jai;
b) Ribinis naudingumas susilygina su bendruoju naudingumu;
c) Ribinis naudingumas tampa lygus nuliui;
d) Bendrasis naudingumas didėja.

9. Bendrasis naudingumas:
a) Nepriklauso nuo kainų kitimo;
b) Nepriklauso nuo pajamų kitimo;
c) Tiesiogiai susijęs su kaina, kurią namų ūkiai yra pasirengę mokėti už prekę ar paslaugą;
d) Parodo bendrąjį namų ūkio patiriamo pasitenkinimo lygį;
e) Mažėja didėjant vartojimui.

10. Pakeitimo efektas rodo, kad:

a) Mažėjant produkto kainai, vartotojas gali nusipirkti didesnį prekių kiekį turėdamas tas pačias
pinigines pajamas;
b) Didėjant piniginėms pajamoms vartotojas perka mažesnį normalių prekių kiekį;
c) Mažesnė produkto kaina skatina vartotoją pirkti didesnį produkto, kuris santykinai atpigo, kiekį;
d) Vartotojai perka tiek produktų, kad kiekvieno paskutinio produkto ribiniai naudingumai vienodi.

11. Brėždami biudžeto liniją darome prielaidą:

a) Vartotojo pirmenybės pastovios;
b) Dviejų produktų kainos kinta;
c) Piniginės pajamos pastovios;
d) Vartotojo noras pakeisti vieną produktą kitu yra pastovus.

12. Vartotojas stengiasi maksimizuoti bendrąjį naudingumą pirkdamas obuolius, žuvį ir dešrą. Dabar
vartotojo išlaidos yra tokios, kad ryšys tarp kainos ir kiekvienos prekės vieneto naudingumo
pateiktas lentelėje:
Prekė Ribinis naudingumas Kaina, Eur
Obuoliai 3 1
Lašiša 45 15
Dešra 75 15

Paaiškinkite, kaip elgsis vartotojas siekdamas maksimizuoti bendrąjį naudingumą?

Kiekvienas euras turi suteikti vienodą ribinį naudingumą. Reikėtų pirkti daugiau obuolių ir mažiau lašišos
ir dešros.
13. Remkitės pavaizduota biudžeto linija.

13.1. Jei vartotojo pajamos lygios 45 EUR, tai:

a) Negalime nustatyti X ir Y prekių kainų;
b) Y prekės kaina lygi 9 eur, o X prekės kaina – 5 eur.
c) Vartotojas gali įsigyti 4 Y ir 4 X prekės vienetus;
d) Y prekės kaina lygi 5 eur., o X prekės kaina 9 eur.

13.2. Sumažėjus X ir Y prekių kainoms, o pajamoms nekintant:

a) Biudžeto linija persikelia į kairę;
b) Biudžeto linija persikelia į dešinę;
c) Biudžeto linija nekinta;
d) Kinta biudžeto linijos pasvirimas.

14. Atsakymams naudokite paveikslo duomenis

14.1 X prekės kaina lygi 6 Eur, o piniginės pajamos – 18 Eur. Tuomet Y prekės kaina yra:
a) 1 Eur b) 2 Eur c) 3 Eur d) 6 Eur e) nė vienas iš pateiktų

14.2 Kai X prekės kaina lygi 6 Eur, o biudžetas - 18 Eur, kokie yra X ir Y prekių paklausos kiekiai?
a) X = 6 ir Y = 0;
b) X = 3 ir Y = 0;
c) X = 5 ir Y = 1;
d) X = 2 ir Y = 2;
e) X = 0 ir Y = 6.
15. Paveiksle pateiktos biudžeto linijos ir abejingumo kreivės. Tarkime, kad pusiausvyrą pasiekusio
vartotojo pajamos lygios 1200 Eur., X prekės kaina 2 Eur., o Y prekės kaina – 4 Eur.

b) Tarkime, kad X prekės kaina padidėjo

a) Kiek X iki 5 Eur., o pajamos nekinta. Kiek X
prekės prekės ir Y prekės vienetų bus vartojama
vienetų ir esant naujai pusiausvyrai?
kiek Y 1200/5=240
prekės 180*5=900
vienetų 1200-900=300
pirks 300/4=75
pusiausvyrą c) Kam lygus bendrasis kainų pokyčio
pasiekęs vartotojas? efektas? 240-180=60
240*2=480 d) Kam lygus pakeitimo efektas?
1200-480+720 240-130=100
720/4=75 e) Kam lygus pajamų efektas?
180-140=40

16. Lentelėje pateikti duomenys apie tai, kaip vartotoja vertina skirtingus suknelių kiekius, taip pat
bendros išlaidos suknelėms, kai viena kainuoja 135, 90 ar 60 eurų.

Kaina 135 eur. Kaina 90 eur. Kaina 60 eur.

Suknelės, Bendras Ribinis
vnt. naudingumas naudingumas Bendrosios Bendrosios
Bendrosios išlaidos
išlaidos išlaidos
1 165  165 135 90 60
2 315  315-165/2-1=150 270 180 120
3 435  1435-315=120 405 270 180
4 540  105 540 360 240
5 615  75 675 450 300
6 660  45 810 540 360
7 690  30 945 630 420

a) Apskaičiuokite ribinį naudingumą;

b) Kiek vartotoja pirks suknelių, kai viena kainuoja:
- 135 eur. 2vnt
- 90 eur. 4 vnt
- 60 eur. 5 vnt
c) Nubraižykite bendrojo naudingumo ir ribinio naudingumo kreives.
800

700

600

500

400

300

200

100

0
1 2 3 4 5 6 7

Bendras naudingumas Ribinis naudingumas

17. Vartotojo prekių rinkinį sudaro A ir B prekės. Kiekvienos iš jų vartotojas perka po 5 vnt. A prekės
kaina – 10 eurų už vienetą, B prekės - 16 eurų už vienetą.
a) Apskaičiuokite vartotojo biudžetą, skirtą šiam rinkiniui pirkti. 5*10+5*16=130
b) Nubrėžkite biudžeto kreivę.
400

350

300

250

200

150

100

50

18. Vartotojo prekių rinkinį sudaro A ir B prekės. Kiekviena parduodama po 10 eurų. A prekės perka
3 kg, o B prekės – 5 kg.
a) Apskaičiuokite vartotojo biudžetą, skirtą šiam rinkiniui pirkti. 3*10+5*10=80
b) Grafiniu sprendimo būdu nustatykite prekių kiekius, maksimizuojančius vartotojo naudingumą, jei
abejingumo kreivės funkcija.
Q =15
Q
A
B

19. Kūrybinė užduotis:

A. Kuo skiriasi paklausa nuo naudingumo?
B. Kai kurių produktų vartojimą lemia įpročiai (psichologiniai ar fiziniai). Kuo daugiau tokių
ekonominių gėrybių individas vartoja, tuo labiau nori vartoti dar daugiau. Kaip kinta tokių
produktų ribiniai naudingumai? Ar tuo paaiškinama, kodėl daugelis žmonių nerūko ir
kodėl rūkantieji surūko 10 ir daugiau cigarečių per dieną?
C. Pasidomėkite – kas tai yra „Vebleno efektas“? Pateikite pavyzdžių kada jis pasireiškia.