2 nam darbas 10 variantas 1 uduotis. PARINKITE TEISING ATSAKYM 1.

Individualios firmos, samdanios darb tobulos konkurencijos rinkoje, poiriu darbo pasilos kreiv: a) kyla vir, dein; b) absoliuiai elastinga; (didjant valandiniam darbo umokesiui, mogus pasirys dirbti ilgesn darbo laik. Darbuotojai labai jautriai reaguoja darbo umokesio kitim.) c) absoliuiai neelastinga; d) yra vienetinio elastingumo. Ribinis darbo umokestis lygus: a) bendrojo darbo umokesio ir bendrojo darbo produkto pokyi santykiui; b) bendrojo darbo umokesio ir samdom darbuotoj skaiiaus pokyi santykiui;(w/L; parodo kiek pakinta umokestis primus dar viena darbuotoj) c) bendrj kat ir bendrojo produkto pokyi santykiui; d) bendrojo darbo umokesio pokyiui pasamdius du papildomus darbuotojus.

2.

3. Esant 8 % palkan normai 400 Lt paskola kiekvienais metais teikia palkan:

a) 5000 Lt; b) 50 Lt; c) 40 Lt; d) 32 Lt; (400-100%; x-8%; x=400*8/100=32) e) nemanoma nustatyti. 4. Mokesi sistema Lietuvos ekonomikoje: a) iek tiek sumaina pajam nelygyb;(vedami progresyviniai mokesiai, taikomos vairios mokesi lengvatos) b) labai sumaina pajam nelygyb; c) iek tiek padidina pajam nelygyb; d) neturi takos pajam nelygybs apimiai; e) smarkiai padidina pajam nelygyb.

5. Jei visuomen gamina didesn negu ekonomikai efektyv visuomenini produkt kiek, tai: a) produkto visuomenin ribin nauda didesn u visuomeninius ribinius katus; b) produkto visuomenin ribin nauda maesn u visuomeninius ribinius katus;(gaminamas neefektyvus kiekis, todl gaunama nauda nra maksimali, ir yra maesn u visuomeninius ribinius katus tam produktui pagaminti) c) visuomenin ribin nauda sutampa su privaiais ribiniais katais; d) efektyvumo nuostolis, gaminant tok produkcijos kiek, gali bti toks pat, kaip ir efektyvumo nuostolis, susidarantis privaiai rinkai teikiant produkt.

2 uduotis. AR TEISINGI TOKIE TEIGINIAI? Eil. Nr. 1. 2. 3. 4. Teiginys Tarifinio atlyginimo pokytis lemia darbo pasilos kreivs perklim. Monopsonistas stengiasi suvienodinti ribin alg su pasilos kreive. Kapitalo atsargos didja tik tada, kai naujos investicijos virija kapitalo nusidvjim. Jei pajamos paskirstytos lygiai, Lorenco kreiv horizontali. T/N N N T N

5.

Vyriausyb gerai ino vairi projekt ribin naudingum kiekvienam visuomens nariui.

1. Neteisingas. Darbo paklausa priklauso nuo realaus darbo umokesio, o ne tarifinio. 2. Neteisingas . Monopsonininkas nori mokti kuo maesn darbo umokest, o tam kad suvienodintu ribins algos ir pasilos kreives jis turt j didinti. 3. Teisingas. Reikia investuoti norint padidinti kapital. Bet investicijos turi bti didesns u nusidvjim, nes kitaip jos tik padengs nusidvjim, bet nepadidins kapitalo atsarg.) 4. Neteisingas. Esant lygybei Lorenco kreiv bt striain. 5. Neteisingas. Valstyb turt inoti visoki vykdom projekt ribin naudingum kiekvienam gyventojui, kad galt sprsti ar verta ta projekt vykdyti ar ne. 3 uduotis. PRATIMAI 1. Paveikslo grafikuose pavaizduoti pasilos kreivs perklimai ir judjimai pasilos kreive. Parinkite atitinkam grafik, geriausiai atspindint (A), (B), (C), (D), (E) pokyius, kai kiti veiksniai nekinta.

A. B.

Didja tarifinis darbo umokestis. (c, didja darbo umokestis ir tuo paiu darbo kiekis) Kyla darbo statusas (prestias).(b, atsiranda daugiau norini dirbti todl krenta darbo umokestis)

C. Sumaja darbo jgos pasila. (a, kyla darbo umokestis nes norima pritraukti
daugiau darbuotoj)

D. Nustatomas darbo umokestis maesnis u pusiausvyros. (d, maja darbo E.

umokestis, ir tuo paiu darbuotoj norini dirbti kiekis, umokestis maesnis u pusiausvyros todl dirbti neapsimoka) Pirm kart moterims statymikai leidiama tarnauti ginkluotose pajgose. (b, atsiranda daugiau darbo jgos ir norini dirbti todl krenta darbo umokestis)

2. Remdamiesi itekliaus paklausos ir pasilos duomenimis, pateiktais lentelje: Bendrasis produktas (vnt.) 0 12 29 45 58 70 79 Produkto kaina (Lt) 5,5 5 4,5 4 3,5 3 Bendrosios pajamos (Lt) 0 66 145 202,5 232 245 237 Ribinio produkto pajamos (Lt) 66 79 57,5 29,5 13 -8 Darbo umokestis (Lt) 3 6 9 12 15 18 Bendrieji darbo katai (Lt) 0 3 12 27 48 75 108 Ribiniai darbo katai (Lt) 3 9 15 21 27 33 Pelnas TR-TC 63 133 175,5 184 170 129

Uimtumas 0 1 2 3 4 5 6

Ribinio produkto pajamos MRPL= TR/L Bendrosios pajamos TR=Q*P (bendrasis produktas*produkto kaina) Bendrieji darbo katai: Uimtumas* darbo umokestis (L*w) Ribiniai darbo katai: bendrj darbo kat pokytis/ uimtumo (TCL/L) A. Apskaiiuokite lentelje praleist kintamj reikmes. B. Nubrkite darbo paklausos, pasilos ir ribini kat kreives.

C. D. E. F.

Kiek darbuotoj samdys firma? 4, nes tada gauna didiausi peln 184 Lt. Kok produkcijos kiek gamins firma? 58 vnt. Koks bus pusiausvyros darbo umokestis? 12 lt. Kokia kaina firma parduos produkt? 4 Lt.

G. Kokioje preki rinkoje parduodamas produktas ir kokioje rinkoje perkamas darbas?

(Parduodamas monopolijoje arba monopolinje konkurencijoje (ne tobuloje, nes MRMC). Darbas perkamas monopsonijoje (pirkdama daugiau darbo snaud firma kelia darbo umokest.) 3. ems nuomos paklausa nustatoma pagal lygt Q = 30000 40N, o pasil sudaro 14000 ha. Koks ems nuomos mokestis? Kokia ems kaina, jei palkan norma lygi 8 %. Q=30000-40N 14000=30000-40N N=400 (nuomos mokestis) P= 400/0,08= 5000 (ems kaina)

4. Kompanijos vadovyb, remdamasi lentelje pateikta informacija, turi nusprsti, kuris i dviej projekt yra geresnis. Rinkos sudtini palkan norma - 14 %. Projektas A B Kapitalo ilaidos (investicijos dabar) 80 000 100 000 Pajamos met gale 1 metai 95 400 35 000 2 metai 39 000 58 000 3 metai 12 000 80 000

Rinktsi projekt B, nes DPV didesnis. Kaip keistsi vadovybs pasirinkimas, jeigu rinkos sudtini palkan norma sumat iki 10 %.

Pasirinkimas nepasikeist. 5. Paveiksle pavaizduota produkto, kurio gamyba teria aplink, rinka.

A. Tarkime, kad rinka yra tobulos konkurencijos, ir padengiami tik privats katai: a) koks produkcijos kiekis bus gaminamas? OC (paklausa kertasi su ribiniais privaiais katais) b) kokia rinkos kaina? OE c) kokie privats ribiniai katai gaminant produkcijos kiek? LC (RK kerta D take L) d) Kokie ioriniai ribiniai katai? ML (vir privai ribini kat) B. Tarkime, kad tobulos konkurencijos firmos turi padengti ne tik privaius, bet ir iorinius katus: a) kokia optimali gamybos apimtis? OB (padengia ir iorinius katus kur paklausa kertasi su ribiniais visuomeniniais katais( take B).) b) kokiu mokesiu apmokestinant kiekvien gaminamos produkcijos vienet galima pasiekti optimali gamybos apimt? JK (atstumas tarp visuomenini ir privai ribini kat) c) koks bt efektyvumo nuostolis neudjus mokesio? JML (vir paklauso kreivs ir tarp visuomenini ir privai kat) d) kokia bus kaina udjus mokest? OF (statmuo iki tako J) C. Tarkime, kad produkt gamina nereguliuojama monopolin firma: a) kok produkcijos kiek ji gamins, jei padengs tik privaius katus? OB b) koki kain nustatys? OF c) koks efektyvumo nuostolis? 0

D. Tarkime, kad ioriniai ribiniai katai pastovs, t.y. RKprivats ir RKvisuomeniniai kreivs yra lygiagrets,
o vyriausyb monopolistui udeda tok pat mokest kaip ir tobulos konkurencijos firmai: a) kok produkcijos kiek gamins monopolistas? OA b) koki kain nustatys monopolistas? OG c) koks bus efektyvumo nuostolis? IJH

Naudota literatra
1. 2. 3. Vadovlis auktj mokykl studentams Mikroekonomika , Vilniaus universitetas. Kauno technologijos universiteto vadovlis auktj mokykl studentams Mikroekonomika Jolanta Paunksnien, Aura Liuvaitien Mikroekonomika, VGTU.