1

1 tema. Ribotumas ir pasirinkimas

1. Rinka paskirsto išteklius, kai:

a) individai visada gauna tai, ko jie nori,
b) nėra laisvųjų gėrybių,
c) norint įsigyti pageidaujamą prekę, reikia stovėti eilėse,
d) vyriausybė turi nuspresti, kiek kokių išteklių turi būti tiekiama kiekvienam individui,
e) riboti ištekliai yra parduodami tiems, kas už juos moka brangiausiai.
Atsakymas: e (ribotumas dėl to ir atsiranda, kad išteklius gali įsigyti tie, kurie turi už ką).
2. Alternatyvieji mokymosi kaštai apima visa, išskyrus:
a) išlaidas knygoms,
b) išlaidas maistui,
c) atlyginimą, kurį būtumėte gavę dirbdami,
d) laisvalaikį, kuri prarandame besimokydami,
e) mokestį už mokslą.
Atsakymas: b (nesvarbu ar besimokydamas, ar bedirbdamas, vartotojas vistiek išleidžia maistui
dalį pinigų).
3. Visi paminėti veiksniai lemia ekonomikos augimą, išskyrus:
a) technologijos patobulinimą,
b) investicijas į žmogiškąjį kapitalą besimokant,
c) anksčiau nenaudotų išteklių panaudojimas,
d) kapitalo investicijas,
e) vartojimo reikmenų gamybos didinimas.
Atsakymas: e (tai tik poreikių padidėjimas, ekonominio augimo neskatina).

2 tema. Pasiūla ir paklausa

1. Apskaičiuokite pusiausvyros kainą ir kiekį rinkoje, kurioje pasiūlos ir paklausos kreivės lygios
atitinkamai:
ir
Reikia susilyginti lygtis, tada gausime kiekį ir kainą: 4Q=12-2Q; 12=6Q; tai Q=2, o P=2*4=8 Lt
Ats: Q=2 vnt P=8 Lt
2. Viename Lietuvos mieste namų nuomos paklausos ir pasiūlos funkcijos lygios:
 2

Kur – butų nuomos kaina, - šeimų, norinčių išsinuomoti butus, skaičius; - šeimų, norinčių
išnuomoti butus, skaičius per mėn.

Susilyginame lygtis:
A. Kokia yra pusiausvyros nuomos kaina? 600-0,75P=0,25P; P= 600 Lt
B. Kokia yra šeimų, nuomojančių butus, pusiausvyros apimtis? Q= 150 vnt.

Tarkime, kad miesto taryba nusprendžia, kad kaina yra per daug didelė ir nustato maksimalią 400 Lt
kainą per mėnesį.
C. Ar susidarys nuomojamų butų perteklius ar trūkumas? Kokia jo apimtis?
Susidarys trūkumas 200 vnt., nes kai kaina 400, tai paklausa bus 300 vnt., o pasiūla 100 vnt.
D. Kiek pajamų per mėnesį bus perkelta iš butų savininkų nuomininkams?
Nuomininkai gaus (600-400)*100=20 000 Lt pajamų.
E. Kiek žmonių dar būtų norėję išsinuomoti butus, jei nebūtų nustatyta maksimali kaina?
Ats: 50 žmonių.

Tarkime, kad vienetiniai namų statytojai kontroliuoja miesto tarybą ir nustato minimalią 700 Lt kainą
per mėnesį.
F. Ar susidarys nuomojamų butų perteklius ar trūkumas? Kokios jis apimties?
Susidarys perteklius, nes kai pasiūla bus 75, o paklausa 175 vnt., tai bus 100 vnt. pertekliaus.
G. Kiek pajamų per mėnesį bus perkelta iš vartotojų namų statytojams?
Bus perkelta 7500 Lt (nes (700-600)*75)

3. „Lietuvos rytas“ kainuoja 3,5 Lt, kavos puodelis – 2 Lt, o mėsos kg – 11 Lt.
A. Išreikškite kiekvienos prekės vertę kita preke.
LR = 2,5 kavos puodelio = 0,25 kg mėsos
Kavos puodelis = 0,4 LR = 0,1 kg mėsos
Mėsos kg = 4 LR = 10 kavos puodelių

B. Kiek yra kainų? Ats: 6

C. Kiek yra kainų, kai kiekvienos prekės vertė išreiškiama pinigais? Ats: 3
 3

4. Produkto pasiūlą rodo lygtis

a) kokios bus pardavimų pajamos, kai rinkos kaina yra 6 Lt?
Kai kaina yra P=6 Lt, tai pajamos bus: PI= Q* P=10* 6=60 Lt ( Q= 10)
b) kaip pasikeis pardavimų pajamos, kainai padidėjus iki 12 Lt?
Kai P=12, tai Q=30, tada PI= 30* 12=360 Lt
c) koks pasiūlos vidutinis elastingumas kainų atžvilgiu šiame kainų intervale?

Skaičiuojama pagal formulę

d) nubrėžkite pasiūlos kreivę.

3 tema. Pasiūlos ir paklausos elastingumas

1. Produkto paklausa neelastinga:

a) ilguoju laikotarpiu, bet elastinga trumpuoju,
b) jei produktas turi puikius pakaitalus,
c) jei nėra puikių pakaitalų,
d) jei jo kryžminio paklausos elastingumo koeficientas labai didelis.
Atsakymas: c (jei prekei nebus pakaitalų, vartotojai labiau ją pirks ir pasikeitus kainai).

2. Produkto pasiūlą rodo lygtis . Kokios bus pardavimų įplaukos, kai rinkos kaina yra 50
Lt?
Sprendimas:
Q= 6, P=50, tai PI= 50*6=300 Lt
 4
a) Kaip pasikeis pardavimų įplaukos rinkos kainai padidėjus 5 Lt?
Kai P=55, tada Q=7; PI=7*55=385 Lt, padides 85 Lt.
b) Koks pasiūlos vidutinis elastingumas šiame kainų intervale?

c) Nubrėžkite pasiūlos kreivę.

4 tema. Rinkos struktūros tipai

1. Monopolisto ribinės pajamos mažesnės už kainą, nes:

a) monopolisto gaminamo produkto paklausa absoliučiai elastinga,
b) monopolisto gaminamo produkto paklausa absoliučiai neelastinga,
c) monopolistas, norėdamas padidinti pardavimų apimtį, žemesne kaina turi parduoti visus vienetus,
d) monopolisto bendrųjų pajamų kreivė yra tiesi linija ir kyla į viršų.
Atsakymas: c (monopolinėje rinkoje yra konkuruojama ir kainomis).

2. Užpildikyte lentelę ir nustatykite, kokią gamybos apimtį pasirinks firma, veikianti tobulosios
konkurencijos rinkoje, kai produkto rinkos kaina yra 90 Lt? Kokiai esant kainai firma pelno negaus?
Kokiai kainai esant firma nutrauks gamybą?

Q BK KK VBK VKK RK
0 150 0 --- --- --
1 240 90 240 90 90
 5
2 310 160 155 80 70
3 360 210 120 70 50
4 400 250 100 62,5 40
5 450 300 90 60 50
6 510 360 85 60 60
7 595 445 85 63,57 85
8 720 570 90 71,25 125

Firma negau pelno, kai kaina bus mažesnė už 85 Lt.

Kai kaina 90 Lt, firma gamins 7 vnt.
Firma nutrauks gamybą, kai kaina bus mažesnė už 60 Lt.

3. Kas nesiderina su grynąja monopolija?

a) įėjimo kliūtys,
b) masto ekonomija,
c) nuostolius patiriantys gamintojai,
d) artimi gaminių produktų pakaitai.
Atsakymas: d (monopolijos rinkoje yra tik unikalus produktas).

5 tema. Vartotojo elgsena

1. Tarkime, kad jūs renkatės A ir B prekes, kurių ribinis naudingumas RN pateiktas lentelėje

A prekes vnt. A prekės RN B prekės vnt. B prekės RN

18 10 18 8
19 8 19 7
20 6 20 6
21 4 21 5
22 3 22 4
23 2 23 3

a) Kiek kiekvienos prekės vienetų jums reikėtų pirkti, kad būtų jums naudinga, jei jūsų pajamos yra 9
Lt, o A prekės kaina – 2 Lt, B prekės kaina – 1 Lt?
Ats: reikėtų pirkti 2 A prekes ir 5 B prekes.
b) Apskaičiuokite bendrąjį naudingumą, kurį teikia jūsų pasirinktas rinkinys.
Ats: tada bendrasis naudingumas būtų 2,222+1,11=3,3333.
c) A prekės kaina sumažėjo 2 kartus ir lygi 1 Lt. Kiek A ir B prekių pirksite dabar?
Ats: A prekes ir B prekes perkamos po lygiai.
 6

2. Abejingumo kreivė rodo visus galimus:

a) dviejų produktų derinius, kuriems vartotojas abejingas,
b) dviejų produktų pusiausvyros derinius, kuriuos galima įsigyti turint tam tikrą pinigų sumą,
c) dviejų produktų derinius, kuriuos vartotojas gali įsigyti turėdamas tam tikras pajamas, kai yra tam
tikros produktų kainos,
d) pusiausvyros taškus abejingumo kreivėje.
Atsakymas: a (kreivė parodo poreikių pasiskirstymą tarp dviejų produktų).

LITERATŪRA

1. Skominas V. Mikroekonomika. Vilnius: Enciklopedija, 2000. ISBN 9986-433-24X.

2. Mikroekonomika: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams. Vytautas Snieška, 2005.
3. Varian, Hal R Mikroekonomika: šiuolaikinis požiūris, 2004.
4. Titarenko V. Ekonomikos teorijos įvadas. Vilnius, 1997. ISBN 9986-409-22-5.