You are on page 1of 3

11.

2 SEMINARO UŽDUOTIS:

1. Pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės dirba:


a) Darbo etika;
b) Tai, jog turėti daug laisvo laiko nėra gerai;
c) Materialiniai poreikiai;
d) Nepaminėtos priežastys.

2. Pagal apibrėžimą darbo pastangos yra optimalios, kai:


a) Darbo alternatyvieji kaštai lygūs laisvalaikio ribiniams kaštams;
b) Darbo pasiūlos kreivė kerta darbo paklausos kreivę;
c) Paskutinės darbo valandos ribinis naudingumas lygus paskutinės laisvalaikio valandos ribiniam
naudingumui;
d) Dirbama daugiau negu aštuonias valandas per dieną.

3. Jei darbas ir kapitalas yra pakaitai, tai padidėjus kapitalo pasiūlai tikriausiai:
a) Padidės darbuotojų užimtumas, o darbo užmokestis sumažės;
b) Sumažės darbuotojų užimtumas ir darbo užmokestis;
c) Darbuotojų užimtumas sumažės, o darbo užmokestis padidės;
d) Darbuotojų užimtumas ir darbo užmokestis padidės;
e) Darbuotojų užimtumas padidės, o darbo užmokestis pasikeis nežinia kaip.

4. Nekonkuruojančių darbuotojų grupių pavyzdys yra:


a) Firmų vadovai;
b) Vadovai (vyrai) ir vadovės (moterys);
c) Tos pačios firmos darbuotojai, priklausantys profsąjungai ir jai nepriklausantys;
d) Tos pačios firmos vadovai ir jų sekretorės;
e) Vienos firmos darbuotojai, priklausantys profsąjungai ir kitos firmos darbuotojai, nepriklausantys
profsąjungai.

5. Užimtumas didėja, kai:


a) Mažėja darbo našumas ir atlyginimai;
b) Mažėja darbo našumas, o atlyginimai didėja;
c) Didėja darbo našumas, o atlyginimas mažėja;
d) Didėja darbo našumas ir atlyginimai.

6. Jei darbo ribinis produktas lygus nuliui, vadinasi:


a) Firma gali pagaminti vieną papildomą produkto vienetą, labai nežymiai padidinusi darbo kiekį;
b) Firma nesamdo šio darbo;
c) Papildomo darbo vienetas nepadidina gaminamo produkto apimties;
d) Papildomas gaminamo produkto vienetas nepadidina pajamų.

7. Jonas yra kirpyklos savininkas. Už vieną kirpimą vidutiniškai gauna po 6 eurus. Jei
Jonas samdo vieną kirpėją ir moka po 5 eurus už vieną darbo valandą, tai kirpėjas per
aštuonias darbo valandas nukerpa 12 žmonių. Samdant antrą kirpėją ir mokant tą patį
darbo užmokestį abu kirpėjai nukerpa 22 žmones per dieną.

7.1 Antro kirpėjo ribinis produktas yra:


a) 60 b) 110 c) 10=22-21/2-1 d) 22 e) 12

7.2 Antro kirpėjo darbo ribinio pajamos yra:


a) 60 b) 110 c) 10 d) 22 e) 12
8. Jei du ištekliai geri pakaitai, tai:
a) Sumažėjus vieno kainai padidėja kito paklausa;
b) Padidėjus vieno kainai sumažėja kito paklausa;
c) Padidėjus vieno kainai padidėja kito paklausa;
d) Sumažėjus vieno kainai padidėja vidutiniai gamybos kaštai.

9. Atsakydami į 9.1 – 9.4 klausimus remkitės lentelės duomenimis:


Darbuotojų skaičius Bendrasis produktas, vnt. Ribinis produktas, vnt. Bendrosios pajamos, eur.
0 0 0 0
1 15 15 75
2 32 17 160
3 53 21 265
4 73 20 365
5 89 16 445
6 99 10 495
7 102 3 510
9.1 Užpildykite tuščius lentelės stulpelius. Produkto kaina= 510/102=5eur
9.2 Kiek produkcijos vienetų pagaminama samdant tris darbuotojus:
a) 88,3 b) 32 c) 53 d) 21
9.3 Koks yra šeštojo darbuotojo ribinis produktas:
a) 16 vnt. b) 10 vnt. c) 3 vnt. d) 16,5 vnt.

9.4 Kokia kaina firma parduoda pagamintus produktus:


a) 2 eurai
b) 4 eurai
c) 5 eurai
d) 7 eurai
e) negalima pasakyti iš pateiktos informacijos

10. Jei vyriausybė įstatymu nustato minimalų darbo užmokestį, kurs didesnis už
pusiausvyros, tai:
a) Susidaro trūkumas;
b) Susidaro perteklius;
c) Pusiausvyros darbo užmokestis nekinta;
d) Darbo rinkoje tuoj pat susidaro nauja pusiausvyra, sutampanti su vyriausybės nustatytu minimaliu
atlyginimu.

11. Lentelėje pateikta priklausomybė tarp samdomų darbuotojų skaičiaus ir produkto


gamybos apimties kiekvieną mėnesį. Gaminamo produkto vieneto kaina lygi 2,1 euro.
Samdomų darbuotojų skaičius 1 2 3 4 5 6
Bendra produkto gamybos apimtis 400 1100 1650 2000 2250 2400
Bendrosios pajamos, eurais 840 2310 3465 4200 4725 5040
Ribinio produkto pajamos, eurais  - 1470 1155 735 525 315
a) Užpildykite tuščius lentelės stulpelius;
b) Kiek darbuotojų samdys darbdavys, jei mėnesinis darbo užmokestis lygus:
- 1470 eurų. 2 darbuotoją
735 eurų. 4 darbuotojus

12. Konkurencinėje darbo rinkoje darbo paklausa ir pasiūla apskaičiuojamos pagal lygtis:
W D =60−0,06 Q ir W S=20+ 0,1Q . (Q – darbuotojų sk., W – darbo užmokestis)
a) Kiek darbininkų samdoma? 250
b) Koks dienos darbo atlygis yra mokamas? 45
13. KŪRYBIŠKUMO UŽDUOTIS:
13.1 Elektroninėje erdvėje rasti ir perskaityti 1 straipsnį apie profsąjungų veiklą (nebūtinai Lietuvoje).
Pateikti nuorodą į straipsnį ir savo įžvalgas (min 5 sakiniai).
https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/2019-ieji-profsajungu-suaktyvejimo-metai.d?
id=83140047
Prieš 2020 metų biudžeto priėmimą profsąjungos, reikalaudamos didesnių atlyginimų bei
palankesnių darbo sąlygų, organizavo streikus, protesto akcijas. Aktyviausios buvo mokytojų
profsąjungos, kurios savo pavyzdžiu paskatino sekti panašių tikslų ir kitas profsąjungas:
dėstytojus, pareigūnus, ūkininkus, kalėjimų medikus, advokatus ir t.t. Tačiau, didžiosios dalies
profsąjungų pastangos nepasiteisino ir į jų prašymus nebuvo atsižvelgta. Visgi, į kai kuriuos
prašymus buvo sureaguota. Tuo tikslu buvo rengiamos įvairios diskusijos ir derybos, siekiant
išsikovoti kuo geresnes darbo sąlygas.

13.2 Rasti ir pateikti informaciją, kaip keitėsi minimali alga (ir valandinis tarifas) laikotarpyje nuo
2018-01-01 iki 2020-01-01 d. Lietuvoje.

Nuo 2020-01-01
Minimali mėnesinė alga – 607 Eur
Minimalus vidutinis atlyginimas – 3,72 Eur

Nuo 2019-01-01
Minimali mėnesinė alga – 555 Eur
Minimalus vidutinis atlyginimas – 3,39 Eur

Nuo 2018-01-01
Minimali mėnesinė alga – 400 Eur
Minimalus vidutinis atlyginimas – 2,45 Eur

You might also like