5 tema.

Gamybos teorija Planas:

1. 2. 3.

5.1. Gamybos veiksniai

Gamyba - procesas, kuriame gamybos itekliai naudojami produkt ir paslaug gamybai. Gamybos veiksniai (itekliai) itekliai, kuriuos firma panaudoja kaip snaudas prekei pagaminti.

Gamybos veiksniai. Gamybos funkcija ir izokvant. Bendrasis, vidutinis ir ribinis produktai. Gamyba ilguoju laikotarpiu. Ribin technin keitimo norma.

4. 5.

5.1. Gamybos veiksniai

em - natralus gamybos veiksnys, kuris yra gamtos duotas ir pats savaime nra mogaus veiklos rezultatas. Darbas L (labor)- mogaus fiziniai ar protiniai sugebjimai, panaudoti preki ir paslaug gamyboje. Kapitalas K (capital)- pastatai, renginiai ir kitos anksiau pagamintos preks, vartojamos kit preki gamyboje.

5.1. Gamybos veiksniai

Gamintojas, kaip ir vartotojas, turi pasirinkimo galimyb. Jis renkasi gamybos metod, t.y. firma sprendia, kok gamybos veiksni derin ir kokius gamybos veiksni kiekius ji naudos. Pasirinkimo galimyb priklauso nuo to, kiek laiko turi firma, kad sureaguot rinkos pokyius. Firmos veikloje iskiriami trumpasis ir ilgasis laikotarpiai.

5.1. Gamybos veiksniai

Trumpasis laikotarpis firmos veikloje - tai abstraktus laiko tarpas, kai firmos naudojami kai kurie gamybos veiksniai yra pastovs, o produkcijos apimtis kinta keiiant sunaudot kintamj gamybos veiksni kiek. Ilgasis laikotarpis firmos veikloje - tai abstraktus laiko tarpas, kuomet keiiasi visi firmos naudojami veiksniai. Per ilg laik firma gali keisti naudojam gamybos metod ir sigyti papildomai rengini ar gamybos patalp, kurie atitikt naujas gamybos slygas.

5.2. Gamybos funkcija

Gamybos funkcija parodo, kiek darbo, kapitalo bei kit gamybos veiksni ir kokiomis proporcijomis sunaudojama norint pagaminti maksimal produkcijos kiek.

Q = f ( L, K )

5.2. Gamybos funkcija

Dviej veiksni gamybos funkcij galima pavaizduoti grafikai. Gamybos veiksni snaudas matuosime darbo laiku, kapitalo snaudas matuosime rengim darbo valandomis per mnes, o darbo snaudas - rank darbo valand skaiiumi per mnes.

5.2. Gamybos funkcijos braiymas

Darbinink darbo laikas, val./mn. rengim darbo laikas, val./mn.

100 200 300 400 500

100 20 30 55 65 72

200 30 85 150 180 210

300 35 150 210 250 270

400 38 210 270 315 320

5.2. Izokvants kreiv

K 700 600 500 A 400 300 200 100 0 100 200 300 400 500 600 700 L B C D Q=210

5.2. Gamybos funkcija, izokvant

Sujungus takus atitinkanius vienod gaminamo produkto kiek (Q=210) gaunama kreiv. Izokvant - koordinai sistemos kreiv, rodanti vairius gamybos veiksni snaud derinius, kurie gali bti panaudoti gaminant apibrt produkto kiek.

5.2. Gamybos funkcija, izokvant

Izokvantin kreiv, palyginti su abejingumo kreive, yra sudtingesn ir teikia daugiau informacijos. Kiekviena izokvant rodo konkret produkcijos kiek, tuo tarpu abejingumo kreiv - "auktesn" ar "emesn" vartotojo pasitenkinimo lyg, t.y. mes neinome, kiek naudingumo vienet ji rodo esant.

5.2. Gamybos funkcij atvejai

Atskirais atvejais gamybos veiksni negalima pasirinkti, nes btinas fiksuotas K ir L kiekis. Tokia gamybos funkcija vadinama juodja de. Pvz. vienai siuvimo mainai btina viena siuvja. Kitas atvejis absoliutus gamybos veiksni pakeiiamumas.
K K/L=1 Q=3 Q=2 Q=1 / K L Q=10 L=1 K

Juodoji d

Absoliutus K ir L pakeiiamumas

5.3. Bendrasis produktas

Firmos gamybos rezultatams apibdinti vartojamos svokos: 1. Bendrasis produktas TP (total product) - produkt kiekis, pagamintas naudojant visus gamybos iteklius per tam tikr laikotarp.

5.3. Vidutinis produktas

2. Vidutinis produktas AP (average product) - tai bendrojo produkto dalis, tenkanti vienam kurio nors gamybos veiksnio snaud vienetui.

APL =

TPL L

, kai K = const , kai L = const

APK =

TP K K

5.3. Ribinis produktas

3. Ribinis produktas MP (marginal product)- bendrojo produkto pokytis, pasikeitus kurio nors gamybos veiksnio snaudoms vienu vienetu.
Q

5.3. Trumpojo laikotarpio g-bos funkcija

TP L Q 3
2

I stadija B A

II stadija C

III stadija TP
L

TP L MP L = L

0 AP
L

, kai K = const

, MP

MPK =

TP K , kai L = const K

AP MP 0 L
1 L

TPL kreiv rodo gamybos rezultatus esant vairiems darbo snaud lygiams, kai pastovi veiksni snaudos nekinta. Didiausia produkcijos apimtis pagaminama take C, kai darbo snaudos sudaro L3. Panaudojus daugiau darbo valand, gamyba ima mati. Tai rodo punktyrin linija, kurios takai netraukiami gamybos funkcij, nes ta pati gamybos apimtis gali bti pagaminta esant maesnms darbo snaudoms.

Pasinaudojus TP kreive, galima nubrti vidutinio ir ribinio produkt kreives. AP nustatomas imatavus nuoulnum spindulio, ivesto i koordinai sistemos pradios ir einanio per kreivs tak. I io tako nuleisti statmenys rodo produkcijos apimt Q, pagamint sunaudojus L darbo. Spindulio nuoulnumas lygus Q/L arba vidutiniam darbo produktui APL.

5.3. Iskiriamos 3 gamybos stadijos:

Take MPL=APL vidutinis darbo produktas, pasieks savo maksimum, susilygina su ribiniu darbo produktu. Taigi APL ir MPL kreivi susikirtimo take vidutinis darbo produktas yra didiausias, todl ia kintamieji gamybos veiksniai naudojami produktyviai: kiekvienas darbo snaud vienetas leidia pagaminti didiausi produkcijos kiek.

I stadija. Prasideda nuo gamybos pradios, kai L=0, ir tsiasi tol, kol L=L2, o APL didja ir pasiekia max. II stadija. Prasideda nuo to momento, kai APL yra didiausias, ir tsiasi, kol MPL pasidaro = 0 III stadija. ioje stadijoje MPL yra neigiamas, nes t pat kiek galima pagamini maesnmis snaudomis.

5.4. Gamyba ilguoju laikotarpiu Ilguoju laikotarpiu gali bti keiiami visi gamybos veiksniai. Iskiriami trys atvejai tarp gamybos rezultat ir gamybos snaud:

5.4. Gamyba ilguoju laikotarpiu

1. Didjanti gamybos masto gra - kai gamybos apimtis didja spariau nei gamybos veiksni snaudos firmoje. F(tL, tK)>tF(L, K)
K 200 150 100 Q=40 Q=20 Q=85

100

150

200

5.4. Gamyba ilguoju laikotarpiu

2. Pastovi gamybos masto gra - kai gamybos apimtis didja proporcingai darbo ir kapitalo snaud didjimui. F(tL, tK)=tF(L, K)
K 1000 Q=680 500 Q=340

5.4. Gamyba ilguoju laikotarpiu

3. Majanti gamybos masto gra kai gamybos apimtis didja liau negu gamybos veiksni snaudos. F(tL, tK)<t(L, K).
K 2200 2000 Q=1360 Q=1200 1000 Q=680

500

1000

1000

2000

2200

5.5. Ribin technin keitimo norma Izokvani metodas naudojamas norint nustatyti gamybos veiksni keiiamumo galimybes. Izokvantin kreiv parodo, kaip vyksta vieno gamybos veiksnio keitimas kitu, kai gamybos apimtis yra pastovi.

5.5. Ribin technin keitimo norma

Ribin techninio keitimo norma MRTS, darbu, nustatoma kapitalo kiekiu, kur gali pakeisti, nepakeitus gamybos apimties, kiekvienas papildomas darbo vienetas:

(marginal rate of technical subsitution) kai keiiamas kapitalas

MRTSLK =

K L

5.5. Ribins technins keitimo normos majimas

K

5.5. Majanio ribinio rezultatyvumo dsnis

Didinant kintamo veiksnio snaudoms ir esant atitinkamam io veiksnio dydiui pasiekiama tokia ribinio produkto MP gamybos apimtis, kai kiekvienas papildomas kintamo veiksnio vienetas padidina bendrj produkt TP vis maesniu laipsniu.

400 300 200 100 0

A K=100 { B K=60 { C K=40 {

Q=210

100

200

300

400

500