3 tema.

Paklausos ir pasilos elastingumas Planas:

1. Paklausos elastingumas kain atvilgiu. 2. Paklausos elastingum lemiantys veiksniai. 3. Paklausos elastingumas ir bendrosios pajamos. 4. Kryminis paklausos elastingumas. 5. Pasilos elastingumas kain atvilgiu. 6. Pasilos elastingum lemiantys veiksniai. 7. Elastingumo take ir intervale apskaiiavimas. 8. Elastingumas, mokesi nata ir vyriausybs pajamos.

3.1. Paklausos elastingumas kain atvilgiu Ekonomikos teorijoje paklausos kiekio pokyiams vertinti, keiiantis kainoms, vartojama elastingumo kategorija. Jei pirkjai jautriai reaguoja kain pasikeitim, tai paklausa elastinga, kai silpnai neelastinga.

3.1. Paklausos elastingumas kain atvilgiu Paklausos elastingumas kain atvilgiu tai norimo pirkti preks kiekio ir preks kainos procentinio kitimo santykis:

3.1. Paklausos elastingumas kain atvilgiu Paklausos elastingumo koeficientas yra neigiamas dydis. Taip yra todl, kad paklausos dsnis ireikia atvirki kain ir paklausos kiekio priklausomyb.

Ed =

Qd % P%

3.1. Skiriami ie paklausos elastingumo atvejai:

1. Santykinis paklausos elastingumas kai norimo pirkti preki kiekio procentinis pokytis yra didesnis u kainos procentin pokyt.
Pvz. P padidja 10 %, perkamas Q sumaja 20 %, tai:

3.1. Skiriami ie paklausos elastingumo atvejai:

2. Santykinis paklausos neelastingumas kai norimo pirkti preki kiekio procentinis pokytis yra maesnis u kainos procentin pokyt.
Pvz. P padidja 10 %, perkamas Q sumaja 5 %, tai:

Ed=-20/10=-2
Kai Ed < -1, paklausa elastinga

Ed=-5/10=-0,5
Kai Ed > -1, paklausa neelastinga

3.1. Skiriami ie paklausos elastingumo atvejai:

3. Vienetinis paklausos elastingumas kai tam tikras kainos procentinis pokytis sukelia tok pat perkamo preki kiekio procentin pokyt
Pvz. P padidja 10 %, perkamas Q sumaja 10 %, tai:

3.1. Skiriami ie paklausos elastingumo atvejai:

4. Absoliutus paklausos elastingumas kai be galo maas preks kainos procentinis pokytis slygoja didel perkam preki kiekio procentin pokyt.
Ed =
ir

P% = 0

Ed=-10/10=-1
Kai Ed = -1, vienetinis elastingumas

Net ir maiausias P pokytis, pakeis perkam preki Q rinkoje.

3.1. Skiriami ie paklausos elastingumo atvejai: 5. Absoliutus paklausos neelastingumas kai preks kainos procentinis pokytis nepakeiia norimo pirkti preki kiekio.
P

3.1. Paklausos elastingumo atvej kreivs

P P P P D D D 0 Q 0 Q 0 Q
.

D D 0 0

Q% = 0 ir E d = 0
Pirkjai nereaguoja kain pokyius.

Ed > 1

Ed < 1

Ed = 1

Ed =

Ed = 0

3.2. Paklausos elastingum lemiantys veiksniai

1.

3.2. Paklausos elastingum lemiantys veiksniai

2. Btiniausios ir prabangos preks. Kasdieniam gyvenimui btiniausias prekes, pvz., maist, drabuius, avalyn, elektr, dujas, kur ir t.t. vartotojas visada pirks net padidjus kainoms. i preki paklausa santykinai neelastinga.

Preks pakaitai.

Jeigu preks turi daug pakait, tai j paklausos elastingumas kain atvilgiu yra didesnis negu t preki, kurios neturi artim pakait. Kai preks, kuri turi daug pakait, kaina kyla, o jos pakaito ne, vartotojas pirks preks pakait.

3.2. Paklausos elastingum lemiantys veiksniai Prieingai, prabangos preki kainoms padidjus, galima sumainti j vartojim. Pvz., atostog usienyje galima atsisakyti. i preki paklausa yra elastingesn kain atvilgiu.

3.2. Paklausos elastingum lemiantys veiksniai

3. Vartotojo biudeto dalis, skirta prekms sigyti. Paklausos elastingumas vienodai padidjusi vairi preki kain atvilgiu yra labai skirtingas. Pvz., pietuk, kramtomosios gumos, automobili ir gyvenamj nam kain padidjimas 10 proc. slygos nevienod vartotoj reakcij. iuo atveju svarbi reikm turi mint preki ilaid lyginamoji dalis svoris vartotojo biudete.

3.2. Paklausos elastingum lemiantys veiksniai 4. Laikas. Svarbu yra laiko tarpsnis po kain pasikeitimo. Vartotojai, pasikeitus preki kainoms, gali pakeisti savo elgsen, kai tam yra pakankamai laiko. Laikas yra btinas pakait paiekoms, pajamoms padidinti ir pan.

3.3. Paklausos elastingumas ir gamintojo bendrosios pajamos

Pirmas atvejis. Kai paklausa neelastinga|Ed|<1, majant kainai, bendrosios pajamos taip pat maja, o kainos didjimo atveju pajamos didja. Antras atvejis. Kai paklausa elastinga|Ed|>1, majant kainai, bendrosios pajamos padidja, o didjant kainai, bendrosios pajamos mas. Treias atvejis. Kai paklausa turi vienetin elastingum, kain pokyiai (majimas, didjimas) nepakeiia bendrj pajam apimties.

TR=QP

(TR- total revenue)

3.3. Paklausos elastingumas ir gamintojo bendrosios pajamos

P P A B P A 15 20 15 10 5 0 A B C 12 E F 10 D 5 G 0 16 Q C 4 E F 10 D 5 G 0 8 Q C 8 G 12 Q B E F D

3.4. Kryminis paklausos elastingumas

Kryminis paklausos elastingumas kain atvilgiu apibdina vien preki kain pasikeitimo tak kit preki perkamam kiekiui.

P maja, TR maja

P maja, TR didja

P maja, TR nekinta

EAB =

QA % PB %

3.4. Kryminio paklausos elastingumo atvejai

1. Teigiamas kryminis paklausos elastingumas susidaro tada, kai vienos preks (B) kainos padidjimas (sumajimas) slygoja kitos preks (A) perkamo kiekio didjim (majim). Tai preks pakaitai.

3.4. Kryminio paklausos elastingumo atvejai

2. Neigiamas kryminis paklausos elastingumas bna tada, kai padidjus vienos preks kainai, sumaja su ja kartu vartojam preki perkamas kiekis. Tai yra papildanios viena kit preks.

3.4. Kryminio paklausos elastingumo atvejai

3. Nulinis kryminis paklausos elastingumas yra tada, kai dvi preks viena nuo kitos nepriklausomos. Tai vartojime nesusij preks.

3.5. Pasilos elastingumas kain atvilgiu

Pasilos elastingumas kain atvilgiu tai silomo preki kiekio procentinio pokyio ir preks kainos procentinio pokyio santykis.

ES =

QS% P%

3.5. Pasilos elastingumas kain atvilgiu Pasilos elastingumo koeficientas yra teigiamas dydis. Taip yra todl, kad pasilos dsnis ireikia tiesiogin priklausomyb tarp silom preki kiekio ir kainos.

3.5. Skiriami ie pasilos elastingumo atvejai

1. Santykinis pasilos elastingumas kai silomo parduoti preki kiekio procentinis pokytis yra didesnis u kainos procentin pokyt.
Pvz. P sumaja 10 %, parduodamas Q sumaja 15 %, tai:

ES=15/10=1,5
Kai ES > 1, pasila elastinga

3.5. Skiriami ie pasilos elastingumo atvejai

2. Santykinis pasilos neelastingumas kai silomo parduoti preki kiekio procentinis pokytis yra maesnis u kainos procentin pokyt.
Pvz. P padidjo 10 %, parduodamas Q padidjo 5 %, tai:

3.5. Skiriami ie pasilos elastingumo atvejai 3. Vienetinis pasilos elastingumas kai kain procentinis pokytis sukelia tok pat parduodam preki kiekio procentin pokyt. Kai ES = 1, vienetinis pasilos elastingumas

ES=5/10=0,5
Kai ES < 1, pasila neelastinga

3.5. Skiriami ie pasilos elastingumo atvejai 4. Absoliutus pasilos elastingumas kai nedidelis kain pokytis stipriai takoja parduodam preki kiek. Kai Es = , absoliutus pasilos elastingumas

3.5. Skiriami ie pasilos elastingumo atvejai 5. Absoliutus pasilos neelastingumas kai ymus kain pokytis beveik netakoja parduodam preki kiekio. Kai E s = 0 , absoliutus pasilos neelastingumas

3.5. Pasilos elastingumo atvej kreivs

P P S P S S S P P

1.
S

3.6. Pasilos elastingum lemiantys veiksniai Laiko tarpsnis:

Momentinis laikotarpis yra toks trumpas, kad gamintojai nespja sureaguoti rinkos situacij. Tarkime, kininkas atve rink parduoti vis iaugint braki derli. iuo atveju jis sieks parduoti vis produkcij, nors kaina rinkoje keisis.

a) momentinis

Es > 1

Es < 1

Es = 1 Es = Es = 0

3.6. Pasilos elastingum lemiantys veiksniai

b) trumpasis
Trumpasis laikotarpis yra tada, kai mons gali padidinti gaminam preki apimt efektyviau naudodamos esamus renginius nedidindamos j kiekio. Tarkime, mons intensyvina darbuotoj ir rengim darb, todl daugiau pagamina.

3.6. Pasilos elastingum lemiantys veiksniai

c) ilgasis
Ilgasis laikotarpis yra tada, kai mons padidina gamybos pajgumus, naujos mons gali eiti (arba palikti) ak. mon gali pirkti daugiau rengim, samdyti papildomus darbuotojus ir pan. Taip mon labai padidins rinkai silom preki kiek, net jei j kainos padids. Per ilg laik pasila tampa dar elastingesn kainos atvilgiu.

3.6. Pasilos elastingum lemiantys veiksniai

2. Preki pakaitai. Jeigu tuos paius iteklius (em, renginius) galima naudoti keli ri preki gamybai (pvz., rugiams ir cukriniams runkeliams auginti), vienos i i preki kainos padidjimas slygos itekli perklim jos gamybai, o kitos preks bus gaminama maiau. iuo atveju pakaitai gamyboje didina pasilos elastingum kain atvilgiu.

3.6. Pasilos elastingum lemiantys veiksniai

3. Preki saugojimo galimybs. Jeigu preki negalima saugoti ilg laik (greitai gendantys maisto produktai), tai pasilos elastingumas kain atvilgiu bus nedidelis. Mint preki pardavimo negalima atidti vlesniam laikui, net jeigu kainos maja.

3.7. Elastingumo take apskaiiavimas

Paklausos elastingum kain atvilgiu bet kuriame tiess D take galima apskaiiuoti:

3.7. Elastingumo intervale apskaiiavimas

Paklausos elastingumas kain atvilgiu tam tikrame intervale apskaiiuojamas pagal vidurkio formul:

Ed =

Qd % P%

Ed =

Qd P : Q1 + Q2 P1 + P2 2 2

3.7. Elastingumo intervale apskaiiavimas

PA A 20 15 10 5 0 50 100 150 B C F D 200
A

3.8. Elastingumas, mokesi nata ir vyriausybs pajamos Elastingumo teorija padeda atskleisti mokesi pasiskirstym tarp pirkj ir pardavj. Kai kurioms prekms, turinioms didel paklaus, vyriausyb gali udti akcizo mokest.

Preki kiekis, vnt.

Kaina, Lt/vnt. 20 15 10 5

Q vid.

P vid.

50 100 150 200

50 50 50

150/2 250/2 350/2

-5 -5 -5

35/2 25/2 15/2

50 5 : = 2,3 150 / 2 35 / 2 50 5 : = 1 250 / 2 25 / 2 50 5 : = 0,4 350 / 2 15 / 2

3.8. Vyriausybs pajamos i akcizo

Tarkime, vyriausyb nustat preks vienetui 4 Lt akcizo mokest. iuo atveju svarbu tai, kas realiai sumoks mokest, t.y. kokia jo dalis teks pirkjui ir pardavjui. Tarkime, jog paklausa elastinga kain atvilgiu (t.y. pirkjai jautriai reaguoja kain pasikeitimus).
P 9 A 8 5 B

3.8. Vyriausybs pajamos i akcizo

S1 E1
Akcizo mokestis 4 Lt/vnt.

P S 11 A 8 7 6 B 4 2

S1 E 2 mokestis S
4 Lt/vnt. Akcizo

E D C

E C D

8 Q

6 7 8

1) Paklausa elastinga

2) Paklausa neelastinga

3.8. Vyriausybs pajamos i akcizo

Pradin pusiausvyra (iki apmokestinimo) yra take , kuris atitinka 6 preks vienetus, parduotus po 8 Lt/vnt. Udjus 4 Lt akcizo mokest, pasila sumaja: pasilos kreiv S pasislenka auktyn 4 Lt atstumu, t.y. nuo S iki S1 . Pusiausvyros takas persikelia i E E1. Tai matome 1 pav.

3.8. Vyriausybs pajamos i akcizo

Kaina padidjo nuo 8 Lt/vnt. iki 9 Lt/vnt., o kiekis sumajo nuo 6 vnt. iki 4 vnt. iuo atveju paklausa labiau reaguoja kainos pokyius, ji yra elastingesn u pasil. Padidjus kainai iki 9 Lt/vnt., paklausos kiekis sumajo iki 4 vnt. Pirkjui preks kaina padidjo tik 1 Lt. ios kainos pasikeitimas ir parodo, koki reali akcizo mokesio dal, tenkani vienam preks vienetui, sumoka pirkjas. Likusi akcizo mokesio dal, t.y. 3 litus, realiai sumoka pardavjas.

3.8. Vyriausybs pajamos i akcizo

Bendras akcizo mokestis, kur sumoka pardavjas ir pirkjas, pavaizduotas 1 paveikslo ubrkniuotu staiakampio plotu. Pirkjo bendrj akcizo mokest vaizduoja virutinis parykintas staiakampio plotas, o pardavjo - apatinis staiakampio plotas.

3.8. Elastingumas ir vyriausybs pajamos i akcizo

Pajamos, kurias vyriausyb gauna i akcizo mokesio, apskaiiuojame, akcizo mokest u preks vienet (A) padauginus i parduoto preki kiekio (Q):

TRvyr = A Q

3.8. Vyriausybs pajamos i akcizo

Kai paklausa elastinga vyriausybs pajamos i akcizo mokesio nedidels. 1 paveiksle parodytu atveju pajamos i akcizo sudaro 16 Lt (TR=4 x 4=16 Lt). Kai paklausa neelastinga vyriausyb gauna dideles pajamas i akcizo mokesio. 2 paveiksle parodytu atveju ios pajamos sudaro 24 Lt (TR=4 x 6=24 Lt).

3.8. Vyriausybs pajamos i akcizo IVADA: Vyriausyb siekdama gerokai padidinti pajamas i akcizo mokesio, iuo mokesiu apmokestina tas prekes, kuri paklausa ir pasila yra neelastinga kainos atvilgiu.

3.8. Lietuvoje akcizai taikomi ioms prekms

1. Etilo alkoholis, alkoholiniai grimai, alus, vynas i viei vynuogi ir kiti fermentuoti grimai. 2. Cigarets ir kitaip apdorotas tabakas. 3. Energetiniai produktai (benzinas, ibalas, gazolis, skystas kuras, naftos dujos). 4. ildymui skirtas gazolis (buitini krosni kuras).