4 tema.

Vartotojo elgsena Planas:

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.

4.1. Vartotojo prioritetai ir pasirinkimas Poreikio patenkinimas - tai mogaus pasitenkinimo ar nepasitenkinimo bsena, kuri jis nori pratsti arba nutraukti. Prioritetas - tai mogaus noro, svajons, simpatijos ar antipatijos vieta pirmenybi skalje.

Vartotojo prioritetai ir pasirinkimas. Naudingumo funkcija ir naudingumo maksimizavimas. Vartotojo abejingumo kreiv. Ribin pakeitimo norma. Vartotojo biudetas. Vartotojo naudingumo maksimizavimas. Pajam ir pakeitimo poveikiai.

4.1. Vartotojo prioritetai ir pasirinkimas

Paprastai pirmenybi skals viruje yra btiniausi poreikiai, t.y. tie, be kuri mogus i viso negalt gyventi, skals apaioje yra prabangos preks. mogus, pirmenybi skalje rikiuodamas prekes ir paslaugas, atsivelgia tai, kiek ta ar kita prek tenkins jo poreikius.

4.1. Vartotojo prioritetai ir pasirinkimas

Preks ar paslaugos vartojimo teikiamas pasitenkinimas vadinamas naudingumu. Bendras preki ar paslaug vartojimo teikiamas pasitenkinimas vadinamas bendruoju naudingumu TU (total utility).

4.1. Vartotojo prioritetai ir pasirinkimas

Didinant tos paios preks vartojam kiek, mogaus poreikis prisotinamas. Kiekvienas kitas preks vienetas teikia vis maesn pasitenkinim. Papildomas naudingumas, gautas vartojant papildom preks ar paslaugos vienet, vadinamas ribiniu naudingumu MU (marginal utility).

4.1. Vartotojo prioritetai ir pasirinkimas

Majanio ribinio naudingumo dsnis: didjant vartojamos preks kiekiui, ltja bendrojo naudingumo didjimo tempas, nes kiekvienas papildomas vartojamos preks ar paslaugos vienetas teikia majant naudingum.

TU TU MU n = Qn Q n1 n n 1

4.2. Naudingumo funkcija

Naudingumo dydis priklauso nuo suvartoto preki ir paslaug kiekio:

4.2. Naudingumo funkcija

Funkcijos geometrinje interpretacijoje ribin naudingum rodo bendrojo naudingumo kreivs nuolydis. Bet kuriame kreivs intervale:

TU = f (Q)
Ribin naudingum galime apskaiiuoti:

MU = TU /

MU =

TU Q

4.2. Naudingumo funkcija

TU TU TU TU TU
n 4 3 2

4.2. Naudingumo funkcija

1.TU kreiv paveiksle turi teigiam nuolyd, nes didjant vartojimui (Q) didja bendrasis naudingumas. 2. Iki tako A1 neveikia majaniojo ribinio naudingumo dsnis (gaubta bendrojo naudingumo kreiv). 3. Didinant vartojim iki Q1 kiekio, ribinis naudingumas (MU) didja. Virijus rib Q1, TU prieaugiai ima mati. Suvartojus Q4, gaunamas maesnis prieaugis negu suvartojus Q3, o suvartojus Q3 - maesnis negu Q2. 4. TU pasiekus maksimum (pav. takas B), ribinis naudingumas MU=0. Tai poreikio prisotinimo bsena. Didinant vartojim u Qn kiekio ribos, gaunama ala.

A A A
2 3

TU a) MU

A
1

A'

A''

A''' Q

A'''' B'
3

0 b)

4.2. Naudingumo maksimizavimo taisykl

Vartotojo biudet btina paskirstyti taip, kad paskutinis piniginis vienetas ileistas perkant kiekvienos ries prek teikt tok pat ribin naudingum:

4.2. Naudingumo maksimizavimo taisykl

Remiantis ia taisykle galima nusprsti, kuri i keli preki rinktis. Tarkim knygos ribinis naudingumas 36, o kaina 12Lt, o filmo ribinis naudingumas 18, kaina 9 Lt. Naudingiau pirkti knyg:

MU A MU = PA PB

MU knyga MU filmas > Pknyga P filmas

4.3. Vartotojo abejingumo kreivs

vairi preki rinkinys, apimantis atitinkam preki kieki derin, vadinamas vartotojo preki krepeliu, kur pirkjas sigyja vartoti per tam tikr laikotarp. Vartotojas pagal preki naudingum gali pasirinkti tokius A ir B preki kieki derinius:
VARIANTAI

4.3. Vartotojo abejingumo kreivs

QA I II III IV I 0 1 2 3 4 5 Q
B

5 4 3 2 1

QA QB

I 5 1

II 3 2

III 2 3

IV 1 5

4.3. Vartotojo abejingumo kreivs

Vartotojas, pasirinkdamas tos paios kreivs preki rinkinio derinius, n vienam j neteikia pirmenybs. Naudingumo prasme jam neturi reikms, ar krepelyje bus I rinkinys (A pr. 5 vnt. ir B per. 1 vnt.), ar IV rinkinys (A pr. 1 vnt., o B pr. 5 vnt.). Jo poiriu, vis i rinkini bendrasis naudingumas yra vienodas, nors A ir B preki kiekiai skirtingi.

4.3. Vartotojo abejingumo kreivs

Kreiv, rodanti dviej pasirenkam preki kieki derinius, kuri kiekvienas teikia vienod bendrj naudingum, vadinama vartotojo abejingumo kreive.

4.3. Vartotojo abejingumo kreivs

QA
QA

4.3. Vartotojo abejingumo kreivs

Abejingumo kreivi emlapis - abejingumo kreivi rinkinys, kuris grafikai parodo, kad suvartojs didesn preki kiek vartotojas gauna didesn naud.
I

QA

I 0

QB

QA

0
B

QB

C4 I C1 0 I1 I
2 4

abejingumo kreiv prekms pakaitams

abejingumo kreiv prekms komplektams

I3 Q

4.3. Vartotojo abejingumo kreivs

Kartogramos kreiv, esanti toliau nuo koordinai sistemos nulinio tako, atspindi maesn naudingum, palyginus su kreive I4 (I4>I3>I2>I1). Rodykl rodo vartotojo prioritet krypt.

4.3. Vartotojo abejingumo kreivs

Abejingumo kreivs nesusikerta, nes bt paeista vartotojo prioritet slyga. Jei jos kirstsi, tada vartotojas maesnio naudingumo rinkiniui skirt pirmenyb prie didesnio naudingumo rinkin.

didesnio naudingumo preki rinkinius. Kreiv I1 liudija

4.4. Ribin pakeitimo norma Ribotame itekli ir preki pasaulyje nemanoma patenkinti vis poreiki. Norint padidinti vienos preks vartojim, tenka mainti kitos, t.y. keisti vien prek kit.

4.4. Ribin pakeitimo norma

Vienos rinkinio preks kiekis, kurio vartotojas atsisako nordamas padidinti kitos preks kiek rinkinyje ir ilaikyti t pat rinkinio naudingum, vadinamas ribine pakeitimo norma MRS

(marginal rate of subsitution).

4.4. Ribin pakeitimo norma

Ribin pakeitimo norma matuojama vartotojo abejingumo kreivs nuolydiu tarp dviej kreivs atkarpos tak, rodani preki kieki pokyius. i norma ymima simboliu MRS ir apskaiiuojama pagal formul (turi minuso enkl):

4.4. Ribin pakeitimo norma

Q 12 10 Q
A A

I M =6

A,B

6 3 1,5 0

M Q
B

= 2

M 4 6 8 10

M RS

A ,, B

Q Q

A B

Abejingumo kreivs nuolydio matavimas.

4.5. Vartotojo biudetas

Tarkime, kad visos pajamos ileidiamos tik prekms ir paslaugoms pirkti. Pinigins pajamos, skirtos ir ileistos prekms bei paslaugoms pirkti, vadinamos vartotojo biudetu (M).

4.5. Vartotojo biudetas

Vartotojo biudetas susideda i dviej dali: pajam ir ilaid. Pajamas riboja turimi itekliai ir j panaudojimo galimybs, o ilaidas pinig perkamoji galia. Vartotojo pajam ir ilaid priklausomyb atsispindi biudeto funkcijoje.

4.5. Vartotojo biudetas Priklausomyb tarp vartotojo pajam dydio ir preki bei paslaug kieki ir kain sandaug sumos vadinama vartotojo biudeto funkcija

4.5. Vartotojo biudetas

Kai vartotojas taupo:

M > (QA PA)+ (QB PB)

M < (QA PA)+ (QB PB)
QA max = QB max = M PA

Kai vartotojas perka skolon:

Kai visas biuetas skiriamas prekei A:

M = (QA PA ) + (QB PB)

Kai visas biuetas skiriamas prekei B:

M PB

4.5. Vartotojo biudeto funkcijos geometrin interpretacija

QB QB max X Z L Y QA max QA K M biudeto f-ja

4.5. Vartotojo biudetas

Preki kieki, sudarani rinkin, tarpusavio priklausomyb, slygota t preki kain ir vartotojo pajam, koordinai sistemoje vadinama biudeto tiese. Biudetins tiess apribotas plotas koordinai sistemoje vadinamas vartotojo biudeto sistema.

4.6. Vartotojo naudingumo maksimizavimas Vartotojas, ileisdamas pinigus prekms ir paslaugoms pirkti, siekia didiausios naudos. Udedame grafin vartotojo biudeto funkcijos (M) atvaizd ant abejingumo kreivi funkcijos (I) grafinio atvaizdo.

QB QB max

4.6. Vartotojo naudingumo maksimizavimas

I1 I2 I3 M E

QBE

QAE

QA max

QA

4.6. Vartotojo naudingumo maksimizavimas

Kreiv I1 atsidr emiau biudeto tiess, I3 aukiau ir tik viena abejingumo kreiv I2 - vienu taku lieia biudeto ties. inome, kad kuo kreiv toliau nuo koordinai sistemos nulinio tako, tuo didesn naudingum turint preki rinkin ji atspindi. Taiau i kreiv nepatenka biudeto sistem, t.y. vartotojas neturi tiek pajam, kad galt pirkti ioje kreivje esanio preki rinkinio derinius.

4.6. Vartotojo naudingumo maksimizavimas

Vartotojo elgsenos abejingumo ir vartotojo biudeto funkcij priklausomyb, pasirenkant ir perkant preki rinkin, labiausiai tenkinant vartotojo poreikius, vadinama vartotojo naudingumo maksimizavimo funkcija. Takas E rodo naudingiausi preki A ir B preki rinkin, kai panaudojamas visas vartotojo biudetas M ir maksimizuojama nauda.

4.7. Pajam ir pakeitimo poveikiai

Q
B

4.7. Pajam ir pakeitimo poveikiai

Nagrinsime atvej, kai preki kainos kinta nevienodai - A preks kaina didja, o B pastovi.
Q
B max

Ekonomikos teorijoje preki kain pokyio taka preki paklausai nusakoma pajam poveikio ir pakeitimo poveikio svokomis.

Q Q

BE1 BE2

E E
2

I I
1

AE2

Amax2

AE1

Amax1

4.7. Pajam ir pakeitimo poveikiai

Padidjus A preks kainai, jos bus perkama maiau, nes pagal prielaidos slyg vartotojo biudetas nekinta ir B prekes kaina nemaja. Biudeto linija keiia pasvirimo kamp ir i padties 1 pereina padt 2. Ji tampa naujos abejingumo kreivs I1 liestine. Vartotojo pusiausvyros takas i E2 persikelia E1, kuris rodo nauj A ir B preki rinkinio derin.

4.7. Pajam ir pakeitimo poveikiai

Vartotojas take E2 gaus maesn naudingum, negu take E1. Nors B preks kaina pastovi, ios preks bus perkama maiau. Abi preks yra madaug vienodos kokybs, nes vartotojas, padidjus A preks kainai, maiau perka ir B preks, nes stengiasi labai nesumainti A preks vartojimo. vyko savotikas vartotojo biudeto perskirstymas tarp A ir B preki.

4.7. Pajam poveikis Realij vartotojo pajam pasikeitimas dl preki kain pasikeitimo vadinamas pajam poveikiu, slygojaniu preks vartojimo ir paklausos pokyius.

4.7. Pakeitimo poveikis Vienos preks pakeitimas kita preke, kuris kyla i j kain santykinio pokyio, vadinamas pakeitimo poveikiu, slygojaniu preks vartojimo ir paklausos pokyius.

10

4.7. Tarkime, A preks kaina padidjo, o B - nesikeit.

QB QBmax2
Pakeitimo poveikis

4.7. Pajam ir pakeitimo poveikiai

A preks kainai padidjus, vartotojas stengiasi ilikti toje paioje abejingumo kreivje I2, nes nori turti t pat naudingum. Preki rinkinyje jis keiia A ir B preki kieki proporcij. iuo atveju biudeto ties 1 keiia kamp ir pereina padt 2. Ji lieia t pai abejingumo kreiv I2 kitame take E2, kuriame vartotojas turi t pat naudingum kaip ir take E1.

QBmax1 Q BE2 Q BE3 Q BE1

E2 E3 E1 I2 I1

Pajam poveikis

QAE3 Q Q Q Q AE2 Amax3 AE1 Amax2

Q Amax1 Q A

4.7. Pajam ir pakeitimo poveikiai

A preks kiek vartotojas sumaino, o B preks padidino. Pakeitimo poveikyje A preks paklausos kiekis sumajo, o B preks paklausa - padidjo. Taiau kartu su pakeitimo poveikiu pasireik ir kainos pokyio pajam poveikis.

4.7. Pajam ir pakeitimo poveikiai

Padidjus A preks kainai, sumajo vartotojo perkamoji galia. Ji neleidia B preks kiek padidinti tiek, kad padengt vis A preks kiekio sumajim. Vartotojui tenka pereiti emesnio lygio abejingumo kreiv I1. Nauja biudeto ties 3 rodo sumajus vartotojo biudet. Nauja pusiausvyra E3.

11

4.7. Pajam ir pakeitimo poveikiai

Ivada: Dl abiej poveiki takos vartotojas priverstas tenkintis maesnio naudingumo preki rinkiniu. A preks kainai padidjus jos vartojama maiau. Pakeitimas B preke nepadeng visos A preks netekties. Dl abiej poveiki sumajo ir preks A, ir preks B vartojimas.

4.7. Pajam ir pakeitimo poveikiai

Ekonomistas Robertas Gifenas pastebjo, kad kai kuri preki kainoms didjant j paklausos kiekis nemaja, o kartais net didja. Jis nustat, kad brangstant grdams, o kartu ir duonai jos vartojimas ne tik nesumajo, bet net padidjo.

4.7. Pajam ir pakeitimo poveikiai

Ekonomikos teorijoje tokia situacija vadinama Gifeno paradokso vardu. Prek, kurios paklausos kiekis, didjant kainai, didja, o ne maja, vadinama Gifeno preke.

4.7. Tarkime, A preks Gifeno prek, jos kaina pakilo

QB Q Bmax2 Q BE2 Q Bmax1 Q E2 E1
BE1

BE3

E3 I1

Q AE2

Q AE1Q AE3 Q Amax3 Q Amax2

QAmax1 Q A

12

4.7. Pajam ir pakeitimo poveikiai

Ivada: Nors Gifeno prek pabrango, pajam poveikis toks stiprus, kad vartotojas sumaino normalios kokybs preks B vartojimo ir padidino Gifeno preks vartojim. Gifeno prek daniausiai pirmo btinumo poreikius tenkinanti prek.

13