2 tema:

PAKLAUSA IR PASILA
Romant Buien
 Paskaitos temos
2

1. Itekli, produkt ir pajam apytaka

1. Udaroje ekonomikoje
2. Mirioje ekonomikoje
2. Rinka, jos atsiradimo prielaidos, funkcijos
3. Rinkos struktros
4. Paklausa
5. Pasila

Mikroekonomika
 2. Paklausa ir pasila
3

Mikroekonomika
 2. Paklausa ir pasila
4

Virutinje dalyje itekli rinka. Nam kiai teikia

turimus gamybos veiksnius u tai gauna pajamas.
Firmos perka iteklius preki ir paslaug
gaminimui. Firmoms tokie pirkimai tai katai, o
nam kiams pajam altinis.
emutinje dalyje produkt rinka. Nam kiai
ileidia gautas pajamas pirkdami prekes ir
paslaugas, o mons pardavusios prekes ir
paslaugas gauna pajamas, kurias ileidia
itekliams pirkti.

Mikroekonomika
 2. Paklausa ir pasila
5

Mikroekonomika
 2. Paklausa ir pasila
6

RINKA SUDTINGAS EKONOMINIS REIKINYS, KURIS APIMA

VISUS EKONOMINIUS RYIUS TARP PIRKJ IR PARDAVJ. Tai
sudtingas mechanizmas, koordinuojantis kio subjekt veikl.

PRIELAIDOS RINKOS SANTYKIAMS ATSIRASTI:

VISUOMENINIS DARBO PASIDALIJIMAS

EKONOMIKOS SUBJEKT ATSKIRUMAS

LAISVI MAINAI

Mikroekonomika
 2. Paklausa ir pasila
7

Rinkos funkcijos ekonomikoje

Rinka utikrina racional ekonomini itekli paskirstym
ekonomikoje;
Rinka kaip tarpininkas tarp vartotoj ir gamintoj susieja
gamyb ir vartojim viening reprodukcijos proces
(pastoviai kartojasi);
Rinka suderina vartotojo ir gamintojo interesus, skatina
gamintojus gaminti tas prekes, kuri pageidauja
vartotojai;
Rinkoje irykja preki ir paslaug visuomeninis
naudingumas ir j gamybos snaud visuomeninis
pripainimas;

Mikroekonomika
 2. Paklausa ir pasila
8

Rinka per kain mechanizm utikrina

gamybos apimties ir struktros atitikim
vartotoj paklausai;
Rinka gerina ekonomikos bkl, nes
paalina nuostolingas, nekonkurentabilias
mones;
Rinka skatina technin paang, nes

sukelia konkurencij tarp gamintoj.

Mikroekonomika
 2. Paklausa ir pasila
9

Kain funkcijos ekonomikoje

Kainos suteikia informacij kio subjektams;
Kainos suderina ekonomikos subjekt sprendimus,
lemianius gamyb ir vartojim;
Kainos apriboja vartojim ir signalizuoja apie netobul
visuomens itekli panaudojim;
Kainos atlieka skatinimo funkcij, parodo, kur gamintojas,
investuodamas pinigus, gali gauti didesn peln, o
vartotojas - sutaupyti pinig, pradjs vartoti kit prek.
Rinka per kain mechanizm utikrina itekli, produkt ir
pajam paskirstym ir panaudojim ekonomikoje
Mikroekonomika
 2. Paklausa ir pasila
10

Rinkos mechanizmo ribotumas

Rinkos ribotumas irykja, kai laisva konkurencin rinka,
nereguliuojama vyriausybs nepasiekia pusiausvyros, kuri
utikrint efektyv ribot gamybos itekli paskirstym.
Rinkos ribotumo altiniai:
NETOBULA KONKURENCIJA (visuomenin ribin nauda
virija ribinius katus, akoje pagaminama per maai
produkcijos, neefektyviai panaudojami itekliai)

Mikroekonomika
 2. Paklausa ir pasila
11

Rinkos mechanizmo ribotumas

IORS EFEKTAI (aplinkos terimas, triukmas, transporto
kamiai), RINKA NEPAJGI VERTINTI RIBINS NAUDOS
ARBA ALOS, SUSIJUSIOS SU IORS EFEKTAIS.
NETOBULAS ITEKLI PASKIRSTYMAS TARP DABARTIES
IR ATEITIES ( vartotoj poreiki kaita, mokslini tyrim
investavimas, darbuotoj mokymas).
INFORMACIJOS STYGIUS (vaist alutinis poveikis,
gamyba, kelianti pavoj sveikatai, maisto produkt
kokyb).
Mikroekonomika
 2. Paklausa ir pasila
12

Rinkos struktros
Rinkos struktra - tai rinkos organizavimo ir konkurencijos
charakteristikos, tai yra svarbiausi rinkos poymi
visuma apibdinanti kio subjekt elgsen.
Svarbiausi rinkos struktros elementai:
moni skaiius ir dydis;
gaminamos produkcijos pobdis;
mons poveikis kainai;
jimo ir ijimo ak slygos

Mikroekonomika
 2. Paklausa ir pasila
13

Rinkos struktros
.
Iskiriamos keturios pagrindins rinkos
struktros:
Grynoji (tobuloji) konkurencija;
Grynoji monopolija;
Oligopolija;
Monopolin konkurencija.

Mikroekonomika
 2. Paklausa ir pasila
14

Rinkos struktros
MONOPSONIJA VIENO PIRKJO RINKA
OLIGOPSONIJA KELI PIRKJ RINKA
DUOPOLIJA - DVIEJ PARDAVJ RINKA
ABIPUS MONOPOLIJA VIENAS PIRKJAS, VIENAS
PARDAVJAS

Mikroekonomika
 2. Paklausa ir pasila
15
Grynoji Monopolin Oligopolija Grynoji monopolija
Specifiniai bruoai
konkurencija konkurencija

Firm labai daug daug keletas viena

skaiius ma stambi
firm
Produkto homogenik diferenci homoge unikalus
tipas as juotas nikas /
diferenci
juotas
Kain nra labai maa didel labai didel
kontrols
galimybs
jimas laisvas laisvas sudtingas nra
rink Mikroekonomika
 2. Paklausa ir pasila
16

Paklausa
Rinkos mechanizmas yra nagrinjamas tobulos
konkurencijos rinkoje. Kaip tokioje rinkoje nusistovi
kainos, kurios tenkina pardavj ir pirkj. Kain
susiformavimo mechanizmui paaikinti naudojamas
paklausos-pasilos modelis.
PAKLAUSA apibendrinantis terminas, nusakantis
faktini ir potenciali pirkj elges

Mikroekonomika
 2. Paklausa ir pasila
17

Paklausa
Rinkos mechanizmas yra nagrinjamas tobulos
konkurencijos rinkoje. Kaip tokioje rinkoje nusistovi
kainos, kurios tenkina pardavj ir pirkj. Kain
susiformavimo mechanizmui paaikinti naudojamas
paklausos-pasilos modelis.
PAKLAUSA apibendrinantis terminas, nusakantis
faktini ir potenciali pirkj elges

Mikroekonomika
 2. Paklausa ir pasila
18

Paklausa
Paklausos apimtis. Tam tikros preks paklausos apimtis -
tai preks kiekis, kur pirkjas nori ir gali sigyti per tam
tikr laikotarp. Paklausa priklauso nuo preks kainos bei
kit veiksni:
QD f ( P, I, Ps, Pc, N, ), kur
QD-preks paklausos apimtis, P -preks kaina,I-vartotojo
pajamos, Ps - preki substitut kaina, Pc-komplementari
preki kaina, N - vartotoj skaiius ir kiti veiksniai.

Mikroekonomika
 2. Paklausa ir pasila
19

Paklausa
Kaina - pagrindinis veiksnys paklausos - pasilos
modelyje, esant slygai ceteris paribus. Ryys tarp
kainos ir kiekio yra pakankamai pastovus, ir todl
vadinamas paklausos dsniu: paklausos apimtis
paprastai kinta prieinga kainos kitimui linkme,
ryys yra atvirkiai proporcingas.
Paklausos dsn galima paaikinti:
pagal majanio ribinio naudingumo dsn;
remiantis pajam ir substitucijos efektais.

Mikroekonomika
 2. Paklausa ir pasila
20

Paklausa
Pajam efektas rodo, kad mogus gali sau leisti nusipirkti
daugiau tam tikros preks vienet emesne kaina,
neatsisakydamas kit alternatyvi preki. Taip yra todl,
kad preks kainos sumajimas reikia, kad padidjo
vartotojo realiosios pajamos, t.y. u tam tikr pinig kiek
jis gali sigyti daugiau preks vienet.
Substitucijos efektas reikia, kad kainai majant mogui
atsiranda paskata sigyti pigesn prek vietoj analogik
preki, kurios yra dabar santykinai brangesns.
Pajam ir substitucijos efektas visada veikia kartu.
Mikroekonomika
 2. Paklausa ir pasila
21

Paklausos kreiv (D) (demand)

Mikroekonomika
 2. Paklausa ir pasila
22
Judjimas paklausos kreive.
Paklausos kreivs poslinkis ]

Mikroekonomika
 2. Paklausa ir pasila
23

Mikroekonomika
 2. Paklausa ir pasila
24

Preki substitut paklausos kitimas

Mikroekonomika
 2. Paklausa ir pasila
25

Komplementari preki paklausos kitimas

Uduotis:
Yra dvi susijusios preks dujins krosnys ir
gamtins dujos.
PAVAIZDUOTI GAMTINI DUJ PAKLAUSOS
KREIVS POSLINK PADIDJUS DUJINI
KROSNI KAINAI NUO PO IKI P1

Mikroekonomika
 2. Paklausa ir pasila
26

X preks paklausa gali bti ireikta ir funkcija,

kiekybikai ireikus kainos poveik:
QD= a - bPX, kur

QD - preks paklausos kiekis vnt. per laiko tarp;

a kainos absoliuti reikm, kai QD = 0, o
PX yra max,
b koeficientas rodo kainos poveik paklausos
kiekiui, kai kaina sumaja 1 Eur. Jo neigiamas
enklas rodo paklausos kreivs emjim.
Mikroekonomika
 2. Paklausa ir pasila
27

Pasila (SUPPLY)
Pasila (SUPPLY) apibendrinantis terminas.
Preks pasilos apimtis - preks kiekis, kur pardavjas nori
ir gali parduoti per tam tikr laiko tarp.
Qs f (P, Pr, T, N,), kur

Qs - pasilos apimtis, P - preks kaina, Pr -naudojam

itekli kaina, T - technologijos lygis, N - gamintoj
skaiius.
Mokesiai ir dotacijos.

Kredito gavimo galimybs ir slygos.

Mikroekonomika
 2. Paklausa ir pasila
28

Pasila (SUPPLY)

Pasilos apimtis priklauso nuo kainos ir kit veiksni.

Pasilos apimtis paprastai auga didjant preks kainai: kuo
auktesn kaina, u kuri galima parduoti prek, tuo
didesn peln gauna gamintojas, esant nekintamiems
gamybos katams. Tai skatina gamintoj pateikti rink
daugiau preki, be to, auktesns kainos ir pelnas
pritraukia rink naujus gamintojus.
Ryys tarp kainos ir kiekio yra pastovus ir tiesiog
proporcingas.

Mikroekonomika
 2. Paklausa ir pasila
29

PASILOS KREIV (S) SUPPLY

Mikroekonomika
 2. Paklausa ir pasila
30

PASILOS VEIKSNIAI

Mikroekonomika
 2. Paklausa ir pasila
31

Pasilos ir paklausos sveika - rinkos pusiausvyra

Kaina Paklausos Pasilos Perteklin Kainos kitimo
(Eur u kg) apimtis apimtis paklausa kryptis

(1) (2) (3) (4)=(2)-(3) (5)

4 70 2 68 Didja
8 50 22 28 Didja
12 35 35 0 Pastovi
16 25 45 -20 Maja
20 20 50 -30 Maja
Mikroekonomika
 2. Paklausa ir pasila
32

Mikroekonomika
 2. Paklausa ir pasila
33

GAMINTOJO RINKA

SKILTIS (4)reikia skirtum, kuris rodo, kiek paklausos

apimtis virija pasilos apimt ir vadinama pertekline
paklausa
Kai perteklin paklausa teigiama,esant maoms kainoms,
tai reikia, kad paklausa virija pasil. Susidaro deficitas,
kur pirkjai nesugebt rasti sau reikiamo kiekio ir
konkuruot tarpusavyje,
TOKIA PADTIS RINKOJE VADINAMA GAMINTOJO
RINKA
Mikroekonomika
 2. Paklausa ir pasila
34

VARTOTOJO RINKA

Perteklins paklausos neigiamas dydis reikia,

kad paklausa maesn u pasil.
Tarpusavyje konkuruoja pardavjai. TOKIA
PADTIS RINKOJE YRA VADINAMA VARTOTOJO
RINKA.

Mikroekonomika
 Pasilos kitimas
35

Mikroekonomika
 Pasilos kitimas
36

Mikroekonomika
 Paklausos kitimas
37

Mikroekonomika
 Paklausos kitimas
38

Mikroekonomika