Malinauskiene Vartotoju Teises

VARTOTOJ TEISS.
INFORMACIN MEDIAGA
Vilnius
2015
AUTORIAI
Jolita Malinauskait
vadas;
1, 3, 4, 6, 7, 8 skyriai;
Aikinamj termin odynas
Valstybin vartotoj teisi apsaugos tarnyba
2, 5 skyriai
RECENZENTAI
Dr. Renaldas iuas (4 skyrius)

Dr. Evaldas Klimas (3 ir 8 skyriai)
Dr. Beata Kozubovska (6 skyrius)
Dr. Vytautas ulija (7 skyrius)
Leidinys yra projekto Nevyriausybini ir valstybini
organizacij bendradarbiavimas kuriant bei gyvendinant
vartotoj vietimo model, kur gyvendina Lietuvos vartotoj
institutas kartu su Valstybine vartotoj teisi apsaugos
tarnyba, dalis.
Projektas finansuojamas pagal mogikj itekli pltros
veiksm program Europos socialinio fondo ir Lietuvos
Respublikos valstybs biudeto lomis.
Leidinyje pateikiama informacija negali bti traktuojama kaip
teisin konsultacija.
Visos teiss saugomos. Kopijuoti vis ar dalimis, taip pat
naudoti komerciniais tikslais be Lietuvos vartotoj instituto
ratiko leidimo yra draudiama.
LEIDJAS
TIRAAS
Lietuvos vartotoj institutas

S. Konarskio g. 49-604
LT-03123 Vilnius
www.vartotojai.lt
300 vnt.
Leidinys nemokamas
ISBN 978-9955-783-15-2
Lietuvos vartotoj institutas, 2015
TURINYS
VADAS
1. VARTOTOJ TEISI
APSAUGOS TEISINIS
REGULIAVIMAS IR
INSTITUCIN
SISTEMA
10
13
15
15
22
2. VARTOJIMO
SUTARI YPATUMAI
26
29
31
33
34
35
37
38
40
42
43
44
46
48
49
49
56
57
58
Istoriniai vartotoj teiss pltots aspektai ir vartotoj apsaugos

politika Europos Sjungoje [1.1]
Istorini vartotoj teiss pltots aspekt ir vartotoj apsaugos
politikos Lietuvos Respublikoje apvalga [1.2]
Vartotoj teiss altiniai [1.3]
Vartotoj apsaug utikrinanios valstybins institucijos ir j
kompetencija Lietuvoje [1.4]
Vartotoj teises ginanios asociacijos ir j teiss [1.5]
Nuotolins sutartys ir ne prekybos patalpose sudarytos

sutartys [2.1]
Vartotoj teis atsisakyti nuotolins sutarties ir ne prekybos
patalpose sudarytos sutarties [2.1.1]
Sutarties atsisakymo teisins pasekms [2.1.2]
Turizmo paslaug teikimo sutartis [2.2]
Teis atsisakyti sutarties [2.2.1]
Vartotojo teiss, kai turistins kelions metu nekokybikai
teikiamos adtos ir turizmo paslaug teikimo sutartyje
numatytos paslaugos arba jos visai neteikiamos [2.2.2]
Sutarties slyg ir sutarties ali keitimas [2.2.3]
Sutarties vykdymas ir atsakomyb u netinkam jos
vykdym [2.2.4]
Oro keleivi teiss [2.3]
Keleivio teiss skrydio ataukimo atveju [2.3.1]
Keleivio teiss skrydio atidjimo atveju [2.3.2]
Keleivio teiss atsisakymo veti atveju [2.3.3]
Keleivi teiss dingus ar vluojant bagaui [2.3.4]
Aviakompanij, kelioni pardavimo agent ir kelioni
organizatori pareiga suteikti informacij, parduodant skrydi
bilietus [2.3.5]
Nesiningos vartojimo sutari slygos [2.4]
Nesining vartojimo sutari slyg samprata [2.4.1]
Nesining slyg vartojimo sutartyse pripainimas ir
kontrol [2.4.2]
Sutarties slygos pripainimo nesininga teisins
pasekms [2.4.3]
Nesining vartojimo sutari slyg pavyzdiai [2.4.4]
3. TEISINIAI IKIAI
VARTOTOJAMS
ELEKTRONINJE
ERDVJE
63
65
4. BENDROJI PREKI IR
PASLAUG SAUGA
BEI KOKYB
69
70
Produkt ir paslaug samprata, teisinis reglamentavimas (jo

problematika), kontrol [4.1]
Preki ir paslaug saugos bei kokybs ypatumai [4.2]
5. VARTOTOJ TEISI
APSAUGA
REKLAMOS IR
NESININGOS
KOMERCINS
VEIKLOS SRITYSE
74
76
77
78
79
79
81
84
85
87
Reklama ir vartotojo teis informacij [5.1]

Klaidinanios reklamos svoka [5.1.1]
Lyginamoji reklama [5.1.2]
Nepageidaujama reklama [5.1.3]
Paslpta reklama [5.1.4]
Maisto reklama [5.1.5]
Alkoholio reklama [5.1.6]
Reklama ir vaikai [5.1.7]
Reklamos prieiros institucijos ir j teiss [5.1.8]
Nesininga komercin veikla [5.2]
6. VARTOTOJ TEISI
GYNIMAS NE TEISME.
ALTERNATYVS
GIN SPRENDIMO
BDAI
92
95
96
Alternatyvaus gin sprendimo samprata [6.1]

Alternatyvaus gin sprendimo rys [6.2]
Alternatyvaus vartojimo gin mechanizmo teisinio reguliavimo
Lietuvoje ypatumai [6.3]
Alternatyvaus gin sprendimo institucij procedros ir veikla
nagrinjant nacionalinius bei tarpvalstybinius vartotoj
ginus [6.4]
7. ALOS ATLYGINIMAS
VARTOTOJAMS
68
98
108
110
111
8. VIEASIS INTERESAS
KAIP VARTOTOJ
TEISI GYNIMO
PRIEMON
118
121
123
SPECIALIOJI
LITERATRA
126
AIKINAMJ
TERMIN ODYNAS
130
INAOS
138
Elektronins prekybos samprata ir ypatumai [3.1]

Svarbiausi teisinio reglamentavimo aspektai vartotojui
naudojantis elektronine prekyba [3.2]
Institucijos, atliekanios vartotoj teisi apsaug jiems
naudojantis elektronine prekyba [3.3]
alos samprata ir reglamentavimas [7.1]

Gamintojo (pardavjo) ir paslaug teikjo atsakomybs u al,
padaryt nekokybika produkcija ar paslauga, ypatumai [7.2]
Vartotoj teisi gynimas teisme [7.3]
Vieojo intereso svokos apibrimo problematika [8.1]

Grups iekinio institutas Lietuvoje [8.2]
Nacionalini ir Europos Sjungos organizacij teis ginti
vartotoj viej interes [8.3]
VADAS
Intensyvjant ir giljant globalizacijos, liberalizacijos bei integracijos procesams, vartotoj
teiss gyja vis svarbesn reikm. Viena vertus, spartus nauj technologij krimasis, bendra pinig sistema skatina greit vairi rink vystymsi, kita vertus, ikelia btinyb imanyti
taisykles, utikrinanias i rink atstov ir vartotoj santykius.
Vartotoj teisi gynimas yra viena svarbiausi valstybs ekonomins socialins politikos
srii. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta: Valstyb gina
vartotojo interesus.1
Taigi valstyb yra konstitucikai pareigota teisinmis priemonmis utikrinti, kad vartotojas
nepatirt didiojo verslo diktato, neleidianio jam laisvai rinktis tarp rinkoje konkuruojani
produkt, taip pat nustatyti standartus, kitus reikalavimus, kuriuos turi atitikti rink patenkantys produktai, ir priirti, kad kio subjektai nuo i standart, kit reikalavim nenukrypt,
j laikytsi2. Vartotoj teiss ini svarbumas ir sklaida vardijami ir Lietuvos Respublikos
Vyriausybs patvirtintoje Valstybinje vartotoj teisi apsaugos 20152018 met strategijoje3
bei Europos Sjungos daugiametje vartotoj programoje 20142020 m.4
TIKSLAS
tai atsivelgiant Lietuvos vartotoj instituto atstov parengto
leidinio Vartotoj teiss. Informacin mediaga tikslas
pateikti sistemin informacij apie pagrindinius vartotoj
apsaugos institutus, j taikym ir gyvendinim, taip pat
apie vartotoj apsaugos teiss norm taikym bei aikinim
neteisminje ir teisminje praktikoje.
Tikimasi, kad is leidinys bus vertingas visuomenei, valstybini ir nevyriausybini organizacij
atstovams, vartotoj vietjams ir prisids prie geresnio vartotoj vietimo politikos
gyvendinimo.
Leidinio Vartotoj teiss. Informacin mediaga turin sudaro iuo metu aktualiausios
vartotoj vietimo sritys, kurios suskirstytos 8 temas:
AKTUALIAUSIOS
TEMOS
TT Vartotoj teisi apsaugos teisinis reguliavimas ir institucin

sistema,
TT Vartojimo sutari ypatumai,
TT Teisiniai ikiai vartotojams elektroninje erdvje,
TT Bendroji preki ir paslaug sauga bei kokyb,
TT Vartotoj teisi apsauga reklamos ir nesiningos
komercins veiklos srityse,
TT Vartotoj teisi gynimas ne teisme. Alternatyvs gin
sprendimo bdai,
TT alos atlyginimas vartotojams,
TT Vieasis interesas kaip vartotoj teisi gynimo priemon.
Be to, leidinio pabaigoje pateikiamas naudotos literatros
sraas ir Aikinamj termin odynas.
vadas
1. VARTOTOJ TEISI APSAUGOS TEISINIS

REGULIAVIMAS IR INSTITUCIN SISTEMA
Vartotojai, pagal apibrim, tai mes visi...

Jie yra didiausia ekonomin grup, veikianti ir veikiama
beveik kiekvieno sprendimo tiek vieajame, tiek privaiame
sektoriuose.
Nepaisant to, jie yra vienintel grup, kurios nuomon danai
neatsivelgiama.
1962 m. kovo 15 d. deklaracijoje, pristatytoje Jungtini Amerikos Valstij Kongresui,
nurod Donas Fieraldas Kenedis.
[ 1.1 ]
ISTORINIAI VARTOTOJ TEISS PLTOTS ASPEKTAI IR

VARTOTOJ APSAUGOS POLITIKA EUROPOS SJUNGOJE
Nuo 1962 m. Jungtini Amerikos Valstij prezidento Dono

Fieraldo Kenedio kalbos apie vartotoj teis bti igirstiems
pradta kalbti kaip apie vien i esmini teisi, kuri turt bti
gyvendinta valstybiniu ir pasauliniu lygiu.
Vartotoj teisi apsaugos reguliavimo poreikis Europoje atsirado 19601970 m.
Iki tol civilinje teisje vyravo dispozityvikumo metodas ir ali apsisprendimo laisv.
Ilgainiui paaikjo, kad tam tikrais atvejais viena alis, t. y. vartotojas5 , atsiduria nelygioje
padtyje su pardavjais ar paslaug teikjais ir dl to reikia imtis efektyvi priemoni
vartotojams apsaugoti. Atsirado poreikis vartotoj teisi apsaug reglamentuoti Europos
Bendrijos lygiu.
Kita vertus, vartotojo teisi apsaugos reguliavimas yra ne tik privatins (civilins) teiss, bet ir
vieosios teiss reguliavimo dalykas, nes vartotoj teisi apsauga vertintina6 ir kaip vieasis
interesas, svarbus visai visuomenei7.
Taigi po truput buvo pradta reguliuoti vartotoj teisi apsaug ir kurti vartotoj teisi
apsaugos politik.
KAS YRA VARTOTOJ APSAUGOS POLITIKA?
Vartotoj apsaugos politika priemons, susijusios su vartotoj atstovavimu,
produkt sauga, klaidinania
reklama, teisingos informacijos
teikimu vartotojams ir pan.8
10
Vartotoj teisi apsaugos teisinis reguliavimas ir institucin sistema
Angl k.
consumer policy
Prancz k.
politique des consommateurs
Vokiei k.
Verbraucherschutzpolitik
TAKOS VEIKSNIAI
Vartotoj teisi apsaugos teisiniam reguliavimui ir vartotoj apsaugos politikos formavimui Europos Sjungoje turjo takos:
TT 1957 m. kovo 25 d. Europos ekonomins bendrijos steigimo
sutartis9. Nors vartotoj apsaugos politika nebuvo traukta
i Sutart, taiau valstybi nari teiss akt vartotoj
teisi srityje skirtingumas buvo klitis gyvendinant vien
i pagrindini Europos Bendrijos tiksl sukurti bendr
rink10;
TT 1975 m. balandio 14 d. Europos Tarybos parengta Vartotoj
apsaugos ir informavimo politikos preliminarioji programa11,
kurioje akcentuojama vairi vartotoj konsultavimo, atstovavimo ir dalyvavimo bd svarba. Taip pat ioje programoje buvo tvirtintos pagrindins vartotoj teisi sritys, kurios
iki iol yra Europos Bendrijos teiss akt pagrindas: teis
sveikat ir saug, ekonomini interes apsaug, nuostoli
atlyginim, informacij ir vietim, teis atstovavim;
TT 1985 m. liepos 4 d. Europos Komisija savo paskelbtame
komunikate (Naujas impulsas vartotoj apsaugos politikai,
COM (85) 314 baigiamasis)12 pirm kart paminjo vartotoj
politikos horizontalumo princip, itaip sustiprindama
vartotoj teis atstovavim per savo organizacijas ir
asociacijas;
TT 1986 m. vasario 17 d. pasiraytas Suvestinis Europos aktas13
numat, kad Europos Komisija teikia pasilymus dl vidaus
rinkos, o jos pagrindas auktas vartotoj teisi apsaugos
lygis;
TT Europos Bendrijos steigimo sutartyje14 vartotoj apsaugos politikai buvo skirtas 153 straipsnis, kuriame nustatyta,
kad Europos Bendrija padeda siekti aukto lygio vartotoj
apsaugos priemonmis, kuri imamasi kuriant vidaus
rink, remiant ir papildant valstybi nari vykdom politik
vartotoj sveikatos apsaugos, saugos bei ekonomini
interes apsaugos ir pakankamos informacijos teikimo
vartotojams srityje;
TT 1991 m. kurtas Tarptautinis vartotoj apsaugos ir gynimo
tinklas15 yra naryste paremta organizacija, susidedanti i
vairi pasaulio vyriausybini vartotoj apsaugos institucij;
TT 1992 m. vasario 7 d. Mastrichto sutartis16 numat iplsti

Europos Bendrijos kompetencij vartotoj apsaugos srityje.
129a straipsnis nustat, kad Europos Bendrija turi prisidti
11
pasiekiant aukt vartotoj apsaugos lyg per priemones,

kurios patvirtintos kaip rinkos sudtins dalys, taip pat per
specialius veiksmus, kurie palaikyt ar papildyt politik,
vykdom Europos Sjungos valstybi nari, siekiani apsaugoti vartotoj sveikat, saugum ir ekonominius interesus bei nustatyti adekvai informacij vartotojams. Taigi
ia Sutartimi buvo nubrta aiki riba tarp vartotoj apsaugos politikos, kaip vidaus rinkos politikos dalies, ir vartotoj
apsaugos, kaip savarankikos politikos;
TT 1997 m. spalio 2 d. Amsterdamo sutartyje17 vartotoj
apsaugos politikos nuostatos buvo papildytos pabriant
btinyb valstybms narms atsivelgti vartotoj apsaug
gyvendinant vidaus rinkos politikos priemones.
153 straipsnis nustat Europos Bendrijos tikslus siekti
vartotoj sveikatos, saugumo ir ekonomini interes apsaugos bei skatinti j teis informacij, vietim organizuojant
savo pai interes gynim (kitaip tariant, buvo aptariama
teis atstovavim). Be to, mintas straipsnis integravo
vartotoj apsaug Bendrijos veiksmus, pareigojant jos
institucijas atsivelgti vartotoj reikalavimus, apibriant
ir gyvendinant kitas Bendrijos veiklas ir politikas (politikos
integravimas);
TT 1999 m. kurtas Europos Sjungos Sveikatos ir vartotoj
teisi apsaugos generalinis direktoratas18. Silydamas
naujas taisykles Europai, is direktoratas garantuoja, kad
nustatytieji standartai apsaugos visus Europos pilieius. i
standart diegim bei laikymsi privalo utikrinti kiekviena
valstyb nar;
TT vliau atsirado Europos vartotoj organizacija (BEUC)19
sktin organizacija, atstovaujanti nacionalinms vartotoj
organizacijoms Briuselyje ir ginanti Europos vartotoj
interesus;
TT 2001 m. kurtas Europos neteisminio vartotoj gin
nagrinjimo tinklas (FIN-NET)20. Tai vartotoj finansini
gin sprendim tinklas;
TT nuo 2002 m. tvirtinamos vartotoj politikos strategijos,
programos: a) 2002 m. gruodio 2 d. Europos Parlamentas
ir Europos Taryba patvirtino komunikat
20022006 m. vartotoj politikos strategija21, kuriame
numatyti trys pagrindiniai tikslai: bendrasis vartotoj teisi
apsaugos lygis, efektyvi vartotoj teisi apsaugos taisykli
laikymosi prieira ir vartotoj organizacij traukimas
Europos Sjungos politik; b) 2007 m. kovo 13 d. patvirtinta
Europos Sjungos vartotoj politikos strategija 20072013
m.22; c) 2012 m. gegus 4 d. patvirtinta Vartotoj programa
20142020 m.23 , kurios prioritetai: sauga, vartotoj informavimas ir vietimas, vartotoj teiss bei veiksmingas teisi
12
gynimas, vykdymo utikrinimo tarpvalstybiniais atvejais

stiprinimas;
TT 2003 m. spalio 9 d. Europos Komisijos sprendimu
(2003/709/EC) kurta Europos vartotoj konsultacin
grup24 forumas, siekiantis konsultuotis su nacionalinmis
ir Europos vartotoj organizacijomis;
TT paymtina, kad Europos Parlamente veikia Vidaus rinkos ir
vartotoj apsaugos komitetas25;
TT Europos Bendrijoje skmingai veikia Europos vartotoj
centr tinklas (ECC-Net)26. Lietuvoje vieoji staiga Europos
vartotoj centras veikia nuo 2005 m.27 ios staigos misija
padti sprsti problemas, kilusias Lietuvoje reziduojantiems
vartotojams, jei jie sigijo nekokybik prek ar paslaug
kitoje Europos Sjungos valstybje narje bei Norvegijoje
ar Islandijoje, ir kitose Europos Sjungos valstybse narse
bei Norvegijoje ar Islandijoje reziduojantiems vartotojams,
sigijusiems nekokybik prek ar paslaug Lietuvoje.
Europos vartotoj centro teikiamos paslaugos yra nemokamos. Europos vartotoj centrai veikia 28 Europos Sjungos
valstybse narse bei Norvegijoje ir Islandijoje;
TT 2008 m. spalio 15 d. Europoje pirmkart paminta Pasaulin
atsakingo vartojimo diena, kuri inicijavo Jungtins Tautos. J nusprsta paskirti pasauliniam vartotoj judjimui,
skatinant net jauniausiuosius vartotojus priimti atsakingus
sprendimus sigyjant prekes arba usisakant paslaugas;
TT pamintina ir 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir
Tarybos patvirtinta ypa svarbi direktyva Dl vartotoj
teisi28.
[ 1.2 ]
ISTORINI VARTOTOJ TEISS PLTOTS ASPEKT IR

VARTOTOJ APSAUGOS POLITIKOS LIETUVOS
RESPUBLIKOJE APVALGA
Leidinys Vartotoj teiss. Informacin mediaga i esms

skirtas nacionalinei teisei aptarti, todl iame skyrelyje tik
apvelgiami svarbiausi vartotoj teiss pltots aspektai ir
vartotoj apsaugos politika.
Kaip jau buvo minta vade, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog valstyb gina vartotojo
interesus.29
13
TAIGI PAGRINDINIAI VARTOTOJ TEISS PLTOTS

ASPEKTAI LIETUVOJE YRA IE:
TT valstybin vartotoj teisi apsaugos politika Lietuvoje pradta formuoti 1994 m., primus pirmj Lietuvos Respublikos vartotoj teisi gynimo statym30. is
statymas nustat vartotoj ir preki pardavj, gamintoj
bei paslaug teikj santykius, reglamentavo vartotojo
teises, gamintoj ir paslaug teikj pareigas, taip pat
apibr vartotojo svok. Prie pirmj Lietuvos vartotoj
teiss akt priskirtinas 1990 m. priimtas Lietuvos Respublikos kain statymas31; 1995 m. priimti: Lietuvos Respublikos daugiabui nam savinink bendrij32, Lietuvos
Respublikos alkoholio kontrols33 , Lietuvos Respublikos
tabako kontrols34 statymai; 1996 m. Lietuvos Respublikos
statybos35 ir Lietuvos Respublikos metrologijos36 statymai.
Paymtina, kad atkrus Lietuvos Nepriklausomyb
atsakomyb u vartotoj teisi paeidimus buvo numatyta
Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim
(apie 30 straipsni)37 ir Baudiamajame (7 straipsniai)38
kodeksuose;
TT 2000 m. spalio 24 d. steigta Nacionalin vartotoj teisi
apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos.39 Lietuvoje pradta kurti vartotoj teisi apsaugos institucin
sistema. Taiau atkreiptinas dmesys tai, kad vartotoj
nevyriausybins organizacijos Lietuvoje pradjo steigtis
anksiau nei valstybins vartotojus ginanios institucijos;40
TT vartotoj apsaugos politika Lietuvos Respublikoje pradta
formuoti 2003 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybei
patvirtintus Valstybin vartotoj teisi apsaugos strategij41
(ios strategijos tikslas utikrinti aukt vartotoj teisi
apsaugos lyg, atitinkant Europos Sjungos reikalavimus)
ir Lietuvos nacionalin vartotoj vietimo program42 (ios
programos tikslas ugdyti reikl, kritik, savo teises ir
pareigas imanant, jomis smoningai naudotis gebant
vartotoj);
TT 2005 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybei primus
nutarim Dl finansins paramos vartotoj teises
ginanioms asociacijoms teikimo ir patvirtinus Finansins
paramos vartotoj teises ginanioms asociacijoms teikimo
taisykles43 , valstyb sipareigojo finansikai remti vartotoj
teises ginanias asociacijas. iame Lietuvos Respublikos
Vyriausybs nutarime numatyta, kad finansin parama
vartotoj teises ginanioms asociacijoms teikiama i
Lietuvos Respublikos valstybs biudeto asignavim, skirt
Valstybinei vartotoj teisi apsaugos tarnybai (strateginio
veiklos plano priemonei, skirtai vartotoj asociacijoms
remti, gyvendinti). Numatyta, kad finansin parama gali
bti teikiama toms vartotoj asociacij programoms, kurios
yra registruotos Juridini asmen registre, steigimo
14
dokumentuose nurodiusios veiklos tiksl atstovauti

vartotoj teisms bei teistiems interesams, juos ginti ir
viesti, taip pat yra nepriklausomos nuo verslo. Teikiama
programoms gyvendinti finansin parama ne daugiau
kaip 75 proc. visos programos smatos. Vartotoj asociacijos privalo utikrinti likusios programos smatos dalies
finansavim i kit finansavimo altini.
[ 1.3 ]
PAGRINDINIAI
LIETUVOS
RESPUBLIKOS TEISS
AKTAI,
REGULIUOJANTYS
VARTOTOJ APSAUG,
YRA IE:
VARTOTOJ TEISS ALTINIAI
TT Lietuvos Respublikos Konstitucija44 (jos 46 straipsnio

5 dalyje nustatyta: Valstyb gina vartotoj interesus);
TT Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas45 (jo etoji knyga
Prievoli teis);
TT Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim
kodeksas46 (apie 30 straipsni, susijusi su vartotoj
teisi paeidimais, pavyzdiui, 163(13) straipsnis Preki,
nepaenklint teiss akt nustatyta tvarka, pardavimas
vidaus rinkoje, taip pat neteisingos informacijos apie prek
pateikimas);
TT Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas47
(pavyzdiui, 276 straipsnis Kenksming mogaus sveikatai
ar gyvybei produkt gamyba arba prekyba jais);
TT Lietuvos Respublikos vartotoj teisi apsaugos statymas48.
TT www.vvtat.lt/index.
php?1160750565
iuos ir kitus teiss aktus, susistemintus pagal atskiras

vartotoj teiss sritis, galite rasti Valstybins vartotoj teisi
apsaugos tarnybos interneto svetainje (kairje).
TT www.vvtat.lt/index.
php?1160750565
TT http://eur-lex.europa.
eu/lt/dossier/dossier_22.htm
Pagrindinius Europos Sjungos teiss aktus vartotoj apsaugos srityje galite rasti Valstybins vartotoj teisi apsaugos
tarnybos interneto svetainje arba EUR-Lex portale (kairje).
[ 1.4 ]
ie teiss aktai isamiai nagrinjami kitose io leidinio temose.
VARTOTOJ APSAUG UTIKRINANIOS VALSTYBINS

INSTITUCIJOS IR J KOMPETENCIJA LIETUVOJE
Lietuvos Respublikos vartotoj teisi apsaugos statymo49 9 straipsnis apibria vartotoj

teisi apsaugos institucin sistem.
15
VARTOTOJ TEISI
APSAUG LIETUVOJE
UTIKRINA
VALSTYBS IR
SAVIVALDYBI
INSTITUCIJOS
VARTOTOJ
ASOCIACIJOS
1 paveikslas. Vartotoj teisi apsaugos institucin sistema
Toliau iame skyriuje aptarsime valstybini institucij, utikrinani vartotoj apsaug,

kompetencij ir vartotoj teises koordinuojanios institucijos Valstybins vartotoj teisi
apsaugos tarnybos funkcijas ir teises.
1 lentel. Pagrindins valstybins institucijos, utikrinanios vartotoj apsaug, ir j
kompetencija
VALSTYBIN INSTITUCIJA
KOMPETENCIJA VARTOTOJ TEISI

APSAUGOS SRITYJE
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VYRIAUSYB
Kas 4 metai tvirtina Valstybin vartotoj teisi apsaugos

strategij; steigia Valstybin vartotoj teisi apsaugos
tarnyb ir tvirtina jos nuostatus; statym nustatytais atvejais tvirtina sutari standartines slygas; tvirtina ar galioja
valstybs institucijas ir staigas tvirtinti atskir paslaug
ri teikimo taisykles; atlieka kitas statym ir kit teiss
akt nustatytas funkcijas.
TEISINGUMO MINISTERIJA
16
Dalyvauja formuojant ir gyvendinant vartotoj teisi

apsaugos politik, organizuojant vartotoj teisi apsaug;
atlieka kitas statym ir kit teiss akt nustatytas
funkcijas.
VALSTYBIN VARTOTOJ
TEISI APSAUGOS
TARNYBA
Pastaba. ios institucijos kompetencija aptariama

1.4 poskyryje.
VIETIMO IR MOKSLO
MINISTERIJA
Koordinuoja vartotoj ugdym ir integruoja vartotoj

vietim formalj (pradin, pagrindin, vidurin ugdym,
profesin mokym, auktesnisias ir auktojo
mokslo studijas) ir neformalj (ikimokyklin,
priemokyklin ugdym ir kit neformalj vaik bei
suaugusij) vietim; aprobuoja mokytoj kvalifikacijos
tobulinimo programas, kurias yra traukti vartotoj
ugdymo klausimai, ir kartu su vietimo staigomis
gyvendina vartotoj vietimo politik.
KITOS* VALSTYBS IR
SAVIVALDYBI
INSTITUCIJOS
VALSTYBIN NE MAISTO PRODUKT INSPEKCIJA PRIE LIETUVOS

RESPUBLIKOS KIO
MINISTERIJOS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBIN

MAISTO IR
VETERINARIJOS
TARNYBA
RYI REGULIAVIMO
TARNYBA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS
VYRIAUSYBS
Dalyvauja taikant prevencines priemones (ugdant,

informuojant, konsultuojant vartotojus, atliekant tyrimus, vykdant rinkos prieir ir kitas priemones); per
administracin, civilin, baudiamj atsakomyb; ginant
vartotoj teises ne teisme Lietuvos Respublikos vartotoj
teisi apsaugos statymo 6 skirsnio ir kit statym
nustatyta tvarka ir teisme; organizuojant vartotoj teisi
apsaug, ginant vartotoj teises.
PRIE KIT VALSTYBS INSTITUCIJ, GINANI

VARTOTOJ TEISES, PRISKIRIAMOS:
(kontroliuoja, ar alies rink vartotojams tiekiami ne maisto
gaminiai ir teikiamos paslaugos atitinka teiss aktuose nustatytus privalomuosius enklinimo ir saugos reikalavimus;
vykdo rinkos ribojim, sustabdo pavojing ne maisto produkt
tiekim rink, vykdo j imimo i rinkos ir sunaikinimo
kontrol; tiria vartotoj skundus dl netinkamos kokybs ne
maisto produkt; gyvendina vartotoj teisi apsaug, teikia
produkt saugos atitikties vertinimo dokumentus teissaugos
institucijoms, kad ios apgint paeistas vartotoj teises; informuoja vartotojus apie rinkoje esanius ar galinius j patekti
pavojingus ne maisto produktus, teikia informacij
suinteresuotoms valstybs, tarptautinms ir kit ali institucijoms; iduoda potencialiai pavojing rengini nuolatins
prieiros licencijas)50;
(tiria vartotoj, j organizacij, kit suinteresuot staig ir
organizacij skundus dl maisto, neatitinkanio saugos,
kokybs, enklinimo, informacijos apie prekes, skaitant kain
nurodym, teikimo ir kit privalomj reikalavim, nesaugi
maisto tvarkymo paslaug teikimo; registruoja ir analizuoja
vartotoj skundus, atlieka j stebsen; informuoja vartotojus,
kitus fizinius bei juridinius asmenis ir kitas organizacijas tarnybos kompetencijos klausimais; pagal kompetencij
kontroliuoja teiss akt, reglamentuojani vartotoj teisi
gynim, reikalavim laikymsi; konsultuoja savo kompetencijos
klausimais kio subjektus, kuri veiklos prieira ar kontrol
priskirta tarnybos kompetencijai, teikia metodin pagalb dl
tinkamo teiss aktuose tvirtint reikalavim laikymosi)51;
(tai elektronini ryi, pato paslaugos teikimo veikl reguliuojanti, elektroninio parao prieiros institucijos funkcijas
atliekanti staiga)52;
PAGAL LIETUVOS
RESPUBLIKOS FINANS
STAIG STATYM53
GALIOTA INSTITUCIJA;
17
VALSTYBIN ENERGETIKOS INSPEKCIJA PRIE

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS
MINISTERIJOS
VALSTYBIN KAIN
IR ENERGETIKOS
KONTROLS KOMISIJA
(vykdo valstybin energetikos kontrol visoje alies teritorijoje nepriklausomai nuo to, kas valdo, naudoja energetikos
renginius ir (ar) jais disponuoja, ir nuo energetikos rengini
galios; formuoja ir gyvendina energetikos politik Lietuvos
Respublikos energetikos ministrui pavestose valdymo
srityse)54;
(staiga, reguliuojanti energetikos, geriamojo vandens tiekimo
ir nuotek tvarkymo paslaug teikimo srityse veikiani
subjekt veikl ir atliekanti valstybin energetikos prieir)55;
SAVIVALDYBI
INSTITUCIJOS;
VALSTYBIN
TERITORIJ PLANAVIMO IR STATYBOS
INSPEKCIJA PRIE
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS
MINISTERIJOS
(paskirtis pagal kompetencij vykdyti teritorij planavimo ir

statybos valstybin prieir)56;
VALSTYBIN KELI
TRANSPORTO INSPEKCIJA PRIE LIETUVOS
RESPUBLIKOS
SUSISIEKIMO
MINISTERIJOS
(svarbiausieji jos udaviniai: utikrinti tinkamas slygas keli

transporto pltrai; gyvendinti eismo saugumo priemones ir
mainti keli transporto priemoni neigiam tak aplinkai)57;
VALSTYBIN
GELEINKELI INSPEKCIJA PRIE LIETUVOS
RESPUBLIKOS
SUSISIEKIMO
MINISTERIJOS
(utikrina aukt geleinkeli transporto eismo saugos lyg;

didina geleinkeli sistemos sveik; skatina geleinkeli
transporto paslaug teikimo konkurencij, siekia gerinti vartotojams teikiamas geleinkeli transporto paslaugas; teiss
akt nustatytais atvejais nustato reikalavimus, susijusius su
geleinkeli transporto eismo sauga ir sveika)58;
18
LIETUVOS SAUGIOS
LAIVYBOS
ADMINISTRACIJA
(organizuoja Lietuvos Respublikos, Europos Sjungos ir

tarptautini teiss akt, reglamentuojani saugi laivyb bei
taros i laiv prevencij, reikalavim gyvendinim;
kontroliuoja, kaip vykdomi tarptautini, Europos Sjungos
teiss akt, Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt
nustatyti saugios laivybos ir taros i laiv prevencijos
reikalavimai)59;
CIVILIN AVIACIJOS
ADMINISTRACIJA
(gyvendina valstybs civilins aviacijos pltros strategij, teikia

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai pasilymus,
rengiant civilins aviacijos pltros programas; nustato reikalavimus civilinei aviacijai Lietuvos Respublikos aviacijos
statymo60 numatytais atvejais; vykdo civilins aviacijos,
skaitant antemin rang ir aviacijai teikiamas paslaugas,
valstybin prieir; organizuoja Nacionalins civilins
aviacijos saugumo programos gyvendinim)61;

VALSTYBIN VIDAUS
VANDEN LAIVYBOS
INSPEKCIJA
(organizuoja ir vykdo valstybin vidaus vanden transporto

priemoni kontrol bei utikrina saugi laivyb Lietuvos
Respublikos vidaus vandenyse ir tarptautins reikms vidaus
vanden kelyje E-41 (KaunasKlaipda), vidaus vanden uostuose bei prieplaukose, nekomercinse maj, pramogini
ir sportini laiv prieplaukose bei j prieigose, pakrani
plaukiojimo rajonuose; analizuoja teiss aktus, kurie reglamentuoja vidaus vanden transporto priemoni saugi laivyb bei,
atsivelgdama laivybos aktualijas, teikia pasilymus Lietuvos
Respublikos susisiekimo ministerijai dl i akt tobulinimo)62;
VALSTYBINIS TURIZMO
DEPARTAMENTAS PRIE
LIETUVOS RESPUBLIKOS KIO
MINISTERIJOS
(dalyvauja formuojant ir gyvendinant valstybs politik Lietuvos Respublikos kio ministrui pavestose turizmo, kurort bei
kurortini teritorij pltros srityse ir aptarnauja ios politikos
formavim bei gyvendinim)63;
VALSTYBIN AKREDITAVIMO SVEIKATOS

PRIEIROS VEIKLAI
TARNYBA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS
SVEIKATOS APSAUGOS
MINISTERIJOS
(teiss akt nustatyta tvarka vertina: asmen atitikt asmens

sveikatos prieiros licencijuojamai veiklai keliamiems reikalavimams; asmen atitikt visuomens sveikatos prieiros licencijuojamai veiklai keliamiems reikalavimams; vykdo galiotosios
institucijos funkcijas medicinos prietais atitikties vertinimo
srityje; organizuoja ir vykdo sveikatos prieiros technologij
vertinim; vertina naudojam medicinos prietais efektyvum
ir naum; vykdo sveikatos prieiros paslaug kokybs ir
pacient saugos kontrol)64;
STUDIJ KOKYBS VERTINIMO CENTRAS PRIE

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETIMO IR
MOKSLO MINISTERIJOS
(skatina auktj mokykl veiklos kokyb organizuodamas

iorin vertinim ir institucij bei studij program akreditavim;
siekia kurti palankias laisvo asmen judjimo slygas vykdydamas isilavinimo ir kvalifikacij, susijusi su auktuoju mokslu bei gyt pagal usienio valstybi ir tarptautini organizacij
vietimo programas, akademin pripainim Lietuvos Respublikoje bei atlikdamas kitas Lietuvos Respublikos Vyriausybs
nustatytas funkcijas)65;
LIETUVOS
METROLOGIJOS
INSPEKCIJA
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
KONKURENCIJOS
TARYBA
LIETUVOS BANKAS
(atlieka teisin metrologin prieir ir Lietuvos matavimo

priemoni valstybs registro tvarkytojo funkcijas)66;
(vykdo valstybin konkurencijos politik; priiri, kaip laikomasi

Lietuvos Respublikos konkurencijos statymo67 ir kit statym,
kuri prieira pavesta Konkurencijos tarybai, reikalavim,
Europos Sjungos teiss aktuose numatytais atvejais taiko
Europos Sjungos konkurencijos taisykles)68;
(pagrindinis jo tikslas palaikyti kain stabilum)69;
19
VALSTYBIN VAIST
KONTROLS TARNYBA PRIE LIETUVOS
RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS
MINISTERIJOS
(saugo moni sveikat vertindama monms skirt vaist

kokyb, saugum ir veiksmingum bei kontroliuodama rink,
t. y. atlieka mokslin paraik vaist rinkodaros teisei suteikti ir
atnaujinti vaist rinkodaros teis vertinim, iskyrus
biologinius ir kit auktj technologij bdais gaminamus
vaistus, nauj veiklij mediag turinius ir skirtus IV70 /
AIDS71, viui, cukriniam diabetui ar degeneracinms nerv
ligoms gydyti, retuosius vaistus; kontroliuoja vaist gamintoj,
didmeninio platinimo moni ir vaistini veikl Lietuvoje atlikdama inspekcijas, laboratorinius tyrimus bei licencijuodama;
kontroliuoja klinikini tyrim vykdym bei legali narkotini ir
psichotropini vaist apyvart)72;
NARKOTIK,
TABAKO IR ALKOHOLIO
KONTROLS
DEPARTAMENTAS
(dalyvauja formuojant valstybs politik narkotik, tabako

ir alkoholio kontrols bei vartojimo prevencijos srityse; pagal kompetencij organizuoja valstybs politikos narkotik,
tabako ir alkoholio kontrols bei vartojimo prevencijos srityse
gyvendinim ir j gyvendina)73 .
Toliau aptarsime Valstybins vartotoj teisi apsaugos tarnybos kompetencij.
Paymtina, kad Valstybin vartotoj teisi apsaugos tarnyba74 yra valstybs staiga, gyvendinanti valstybs politik
vartotoj teisi apsaugos srityje ir utikrinanti vartotoj teisi
apsaug.
VALSTYBIN VARTOTOJ TEISI APSAUGOS TARNYBA
ATLIEKA IAS FUNKCIJAS:
TT utikrina vartotoj teisi apsaug;
TT koordinuoja vartotoj teisi apsaugos institucij, atsaking
u tam tikros vartojimo srities reguliavim, veikl vartotoj
teisi apsaugos srityje (analizuoja sukaupt, periodikai i
valstybs ir savivaldybi institucij gaunam informacij
apie vartotoj teisi apsaug; teikia pasilymus dl
vartotoj teisi apsaugos tobulinimo);
TT priima ir derina teiss aktus, susijusius su vartotoj teisi
apsauga;
TT dl statym ir kit teiss akt, susijusi su vartotoj teisi
apsauga, projekt teikia ivadas ir pasilymus;
TT vartotoj gin sprendimo ne teisme tvarka nagrinja
vartotoj skundus;
TT statym nustatyta tvarka kontroliuoja sutari standartines
slygas ir ginija nesiningas vartojimo sutari slygas;
20
TT taiko statym nustatytas poveikio priemones;

TT Lietuvos Respublikos vartotoj teisi apsaugos statymo75
7 skirsnio nustatyta tvarka gina vartotoj viej interes;
TT organizuoja vartotoj vietim, koordinuoja kit valstybs
ir savivaldybi institucij, vartotoj asociacij veikl organizuojant vartotoj vietim, pardavjams ir paslaug
teikjams teikia informacij apie vartotoj teises;
TT kuria ir tvarko vartotoj teisi apsaugos duomen baz;
TT kartu su kitomis valstybs institucijomis organizuoja ir
atlieka keitimsi informacija su Europos Bendrij Komisija
ir valstybmis narmis (RAPEX sistema) Europos Sjungos
teiss akt nustatyta tvarka;
TT kartu su Europos Bendrij Komisija ir kit Europos
Sjungos valstybi nari nacionalinmis institucijomis
gyvendina Europos Parlamento ir Tarybos reglament (EB)
Nr. 2006/2004 dl nacionalini institucij, atsaking u
vartotoj apsaugos teiss akt vykdym,
bendradarbiavimo;
TT atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinse organizacijose vartotoj teisi gynimo srityje;
TT atlieka kitas statym ir kit teiss akt nustatytas funkcijas.
VALSTYBIN VARTOTOJ TEISI APSAUGOS TARNYBA
TURI TEIS:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
Gauti i valstybs ir savivaldybi institucij, atsaking u

atitinkam valdymo srit, informacij, susijusi su vartotoj
teisi apsauga;
Gauti i valstybs ir savivaldybi institucij, i staig, kit
asmen informacij ir dokumentus, reikalingus statym
paeidimams tirti, o prireikus ir reklamuojam preki
pavyzdius;
Atlikti reikalingus patikrinimus vietoje, kiek to reikia Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2006/2004 dl
nacionalini institucij, atsaking u vartotoj apsaugos teiss
akt vykdym, bendradarbiavimo tikslams pasiekti;
Reikalauti, kad gamintojai, importuotojai, pardavjai ir paslaug
teikjai ar j atstovai atvykt Valstybin vartotoj teisi apsaugos tarnyb ir duot paaikinimus odiu ar ratu;
Sudaryti komisijas, darbo grupes teiss aktams rengti ar
kitiems Valstybins vartotoj teisi apsaugos tarnybos kompetencijos klausimams sprsti, traukti jas kit institucij (suderinus su j vadovais) specialistus;
Kitas statym ir kit teiss akt nustatytas teises.
21
Valstybin vartotoj teisi apsaugos tarnyb paeidimo

atveju fizinis asmuo gali kreiptis, paraydamas praym ratu
arba sisdamas elektronin skund76.
Konsultacijos vartotojams teikiamos telefonu, elektroniniu
patu ir odiu, atvykus Valstybin vartotoj teisi apsaugos
tarnyb.
[ 1.5 ]
VARTOTOJ TEISES GINANIOS ASOCIACIJOS IR J TEISS
Lietuvos Respublikos vartotoj teisi apsaugos statymo77 13 straipsnis apibria Lietuvos

vartotoj asociacij teises, kurios vardytos 2 paveiksle.
Tirti vartotoj nuomon apie preki ir paslaug asortiment,

kokyb, prekybos ir paslaug teikimo organizavim;
Tirti preki ir paslaug kokyb bandym laboratorijose, taip
pat pateikti prekes ir paslaugas ekspertizei ir tyrimams;
Vieai skelbti vartotoj nuomons tyrim, preki ir paslaug
ekspertizi ir bandym tyrim rezultatus;
Teikti valstybs ir savivaldybi institucijoms pasilymus dl
vartotoj sveikatai pavojing preki gamybos ir paslaug,
pardavimo (teikimo) udraudimo;
Teikti pardavjams ir paslaug teikjams pasilymus dl
vartotoj teisi apsaugos gerinimo;
viesti vartotojus, leisti jiems skirtus leidinius, rengti laidas ir
kt.;
Atstovauti vartotojams nagrinjant ginus vartotoj gin
sprendimo ne teisme tvarka;
Gauti informacij i gamintoj, pardavj, paslaug teikj
apie parduodam preki ir teikiam paslaug kokyb ir
kitus duomenis, reikalingus vartotoj teisms ir interesams
ginti;
Gauti informacij i valstybs ir savivaldybi institucij;
gyvendinti vartotoj informavimo ir konsultavimo
programas;
Teikti pasilymus dl vartotoj teisi apsaugos politikos
formavimo ir dalyvauti j gyvendinant;
22
Lietuvos Respublikos vartotoj teisi apsaugos statymo78

7 skirsnio nustatyta tvarka ginti vartotoj viej interes;
Kitas statym ir kit teiss akt nustatytas teises.
2 paveikslas. Lietuvos vartotoj asociacij teiss
Atkreiptinas dmesys tai, kad jeigu vartotoj asociacijos atitinka Lietuvos Respublikos vartotoj teisi apsaugos statymo79
31 straipsnio 1 dalies nustatytus reikalavimus (t. y. jeigu jos
registruotos Juridini asmen registre; j steigimo dokumente
yra nurodytas veiklos tikslas atstovavimas vartotoj teisms
ir teistiems interesams bei j gynimas; asociacijoje yra ne
maiau kaip 20 nari; jos yra nepriklausomos nuo verslo ir
kit su vartotoj teisi gynimu nesusijusi interes) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatyta tvarka yra pateikusios
veiklos ataskaitas, joms gali bti teikiama valstybs finansin
parama80.
Taip pat savivaldybs turi teis remti vartotoj asociacijas
savivaldybs tarybos nustatyta tvarka.
veikianti
vartotoj
asociacija
Paymtina, kad Lietuvoje veikia apie 20 vartotoj asociacij.

Pateikiame iuo metu veikiani Lietuvos vartotoj asociacij
sra81:
TT
TT
TT
TT
TT
TT
TT
TT
TT
TT
TT
TT
TT
TT
TT
TT
TT
TT
TT
TT
TT
Asociacija U sining bankininkyst;

Buitini vartotoj sjunga;
Draudj asociacija;
Lietuvos bank klient asociacija;
Lietuvos gyventoj patarj sjunga;
Lietuvos komunalini paslaug vartotoj asociacija;
Lietuvos nacionalin vartotoj federacija;
Lietuvos vartotoj asociacija;
Lietuvos vartotoj institutas;
Lietuvos vartotoj organizacij aljansas;
Lietuvos vartotoj sjunga;
Nacionalin duj, elektros ir ilumos vartotoj gynimo lyga;
Nacionalin vartotoj konfederacija;
Respublikiniai bsto valdymo ir prieiros rmai;
iauli vartotoj federacija;
Trak bendruomens vartotoj organizacija;
Vakar Lietuvos vartotoj federacija;
Vartotoj ir mogaus teisi gynimo organizacija;
Vartotoj vietimo forumas;
Vartotoj teisi gynimo asociacija Vieasis interesas;
Vartotoj teisi gynimo centras.
23
2. VARTOJIMO SUTARI YPATUMAI
Elgesio taisykls kartais primena ritualo apeigas:

jos atrodo beprasmikos, bet auklja mones.
Antuanas de Sent Egziuperi
Civilinje teisje vartojimo sutartys nuo komercini, taip pat nuo kit sutari yra atskiriamos
pagal vartojimo sutarties alis bei vartotojo tikslus. Vartojimo sutartimi verslininkas sipareigoja
perduoti vartotojui prekes nuosavybs teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas
sipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokti j kain82.
KAS YRA VARTOTOJAS?
ia vartotojas apibriamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu,
prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo
tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis.
KAS YRA VERSLININKAS?
Verslininku laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija ar j padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba
profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis,
skaitant asmenis, veikianius verslininko vardu arba jo naudai.
Juridinis asmuo gali bti laikomas verslininku neatsivelgiant
jo dalyvi teisin form83 .
Tam tikr ri sutartys negali bti kvalifikuojamos vartojimo sutartimis dl savo dalyko
(vartojimo sutartimis nelaikomos darbo sutartys, taip pat sutartys, susijusios su teismis
paveldjim, su teismis pagal eimos teis, bendrovi steigimo ar reorganizavimo arba
kini bendrij sutartys (1993 m. balandio 5 d. Europos Bendrij Tarybos direktyvos
93/13/EEB dl nesining slyg vartojimo sutartyse preambuls 10 pastraipa)84 .
SUTARTIES LAISVS
PRINCIPAS
Paymtina, jog vienas i esmini princip, kuriais remiasi

civilin teis, o kartu ir sutari teis, yra sutarties laisvs (ali
autonomijos) principas (Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalis),
kuris atspindi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau
Konstitucija) 46 straipsnio 1 dalyje tvirtint asmens kins
laisvs ir iniciatyvos idj. is principas detalizuotas Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnyje.
Sutarties laisvs principas reikia civilini teisini santyki
subjekt teis laisvai sprsti, sudaryti jiems konkrei sutart ar
jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo sudaryti sutart, be
24
Vartojimo sutari ypatumai
to, savarankikai sprsti dl sutarties turinio (sutarties slyg)

bei formos, iskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties slygas
ar jos turin nustato imperatyviosios teiss normos arba tam
tikr slyg reikalauja vieoji tvarka, siningumo, protingumo,
teisingumo ir kiti teiss principai, gera moral. Sutarties laisvs
principas taip pat apima ali teis pasirinkti ir sudaryti tokios
ries sutart, kuri labiausiai atitinka j interesus85 .
Neretai sutartini teisini santyki dalyvi padtis dl
objektyvi prieasi:
TT
TT
TT
TT
TT
skirtingo profesinio statuso,

patirties, informacijos, speciali ini stokos,
materialins padties,
btinybs patenkinti btinuosius poreikius
ar kit aplinkybi
yra akivaizdiai nelygiavert.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad sutarties laisvs principas sudarant sutart yra tinkamai gyvendinamas, jeigu civilini teisini santyki subjektai yra
lygiaverts padties. Jeigu kuris nors i santyki subjektas dominuoja kito atvilgiu, gali
kilti abejoni dl sutarties ali lygybs nustatant sutarties slygas, iskyrus atvejus, kai ios
nustatytos imperatyvij teiss norm (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus
teisj kolegijos 2008 m. gruodio 1 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-579/2008).
Siekiant apginti silpnesniosios sutarties alies teises ir
teistus interesus, sutarties laisvs principas gali bti ribojamas statymo.
Vienas i tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties alies gynimui, atvej yra vartotoj teisi apsaugos
institutas.
APSAUGOS DOKTRINA
Fizinio asmens (vartotojo) ekonomin padtis paprastai yra
silpnesn negu kitos vartojimo sutarties alies pardavjo ar
paslaug teikjo (verslininko). Dl i prieasi iuolaikinje
sutari teisje susiformavo silpnesniosios sutarties alies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei sikiti ali sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvs princip,
nustatyti special vartojimo sutari teisin reglamentavim.
Btinyb utikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties alies, teisi ir teist interes
apsaug savo nutartyse yra akcentavs Lietuvos Aukiausiasis Teismas (toliau Teismas),
konstatuodamas, kad vartotoj gynimas yra prioritetin valstybs ekonomins ir socialins
politikos dalis, konstitucinis valstybs kio tvarkymo principas; su vartotoj teisi apsauga
susijusiuose ginuose neretai perengiamos privai santyki ribos, vartotoj teisi gynimas
vertintinas kaip vieasis interesas, svarbus ne tik paiam vartotojui, bet ir didelei visuomens
daliai.
(Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2001 m. balandio 18
d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta
civilinje byloje Nr. 3K-3-536/2008)
Vartojimo sutari patumai
25
Teismas 2006 m. vasario 22 d. civilinje byloje

Nr. 3K-3-141/2006 pabr:
Vartotojas silpnesn sutarties alis, priversta priimti jam
primetamas stipraus kontrahento sutarties slygas, todl
statymuose nustatyta stipresn vartotojo interes apsauga
<...>.
EX OFFICIO
Teismai, sprsdami dl vartojimo teisini santyki kylanius

ginus, turi pareig utikrinti, kad vartojimo sutartys bt identifikuotos, o vartotojo teiss tinkamai ginamos. Teismas gino
sutart turi kvalifikuoti vartojimo sutartimi ex officio (Civilinio
proceso kodekso 265 straipsnio 1 dalis)86.
Pastebtina ir tai, jog vartojimo sutartys gali bti vairios pagal savo dalyk. Sutarties dalykas
ar objektas nra kvalifikuojamieji vartojimo sutarties poymiai. Kartu paymtina, kad pagal
galiojant teisin reguliavim ie poymiai gali bti pagrindas atskiroms vartojimo sutari
rims iskirti (pvz., vartojimo pirkimaspardavimas, vartojimo ranga ir kt.).
Taigi vartojimo sutartiniai santykiai kvalifikuojami dviem
lygmenimis.
TT Pirma, pagal bendruosius poymius, kuriuos identifikavus
ali sudaryta sutartis priskiriama vartojimo sutari grupei; iuo pagrindu taikomos bendrosios vartotoj ginanios
teiss normos.
TT Antra, pagal dalyk ios sutartys gali bti priskiriamos

atskirai vartojimo sutari riai; tokiu atveju, be bendrj
vartojimo sutari instituto norm, taikomi ir papildomi,
specials, tik tai sutarties riai bdingi silpnesniosios sutarties alies teisi gynimo bdai87.
Trumpai apvelg esminius vartojimo sutari aspektus,
tolesniuose io skyriaus poskyriuose plaiau paanalizuosime
atskiras vartojimo sutari ris bei teisin j reglamentavim.
[ 2.1 ]
NUOTOLINS SUTARTYS IR NE PREKYBOS PATALPOSE

SUDARYTOS SUTARTYS
Nuotolini sutari ir ne prekybos patalpose sudaryt sutari apibrimai, kvalifikuotini

poymiai bei kiti ioms vartojimo sutari rims keliami reikalavimai tvirtinti Civilinio
kodekso 6.22876.22811 straipsniuose.
26
KAS YRA NUOTOLIN SUTARTIS?

Nuotoline sutartimi apibriama verslininko ir vartotojo sutartis, sudaroma pagal organizuot nuotolinio pirkimopardavimo
ar paslaug teikimo sistem, verslininkui ir vartotojui fizikai
nesant kartu vienoje vietoje ir iki sutarties sudarymo bei sutarties sudarymo metu naudojant tik ryio priemones88.
KAS YRA NE PREKYBOS PATALPOSE SUDARYTA SUTARTIS?
Ne prekybos patalpose sudaryta sutartimi laikoma
verslininko ir vartotojo sudaryta sutartis, atitinkanti vien i iai
sutari riai bding slyg:
1. Sudaryta verslininkui ir vartotojui fizikai esant kartu vienoje
vietoje, kuri nra verslininko prekybos patalpos;
2. J sudaryti pasilo vartotojas ir yra 1 punkte nurodytos
slygos;
3. Sudaryta verslininko prekybos patalpose arba naudojantis
ryio priemonmis i karto po to, kai verslininkas vartotoj
kreipsi asmenikai ir tiesiogiai jiems fizikai esant kartu
vienoje vietoje, kuri nra verslininko prekybos patalpos;
4. Sudaryta per verslininko organizuot ekskursij, skirt
prekms ar paslaugoms reklamuoti ir parduoti vartotojui89.
Ne prekybos patalpose sudarytos sutarties kopij arba ios sutarties patvirtinim verslininkas
privalo pateikti vartotojui ratu popieriuje ar vartotojo sutikimu kitoje patvariojoje laikmenoje.
Prie sudarant nuotolines bei ne prekybos patalpose sudaromas sutartis ypatingas
dmesys turi bti skiriamas teisingos ir neklaidinanios informacijos vartotojui suteikimui.
Civiliniame kodekse tvirtintas informacijos, kuri verslininkas privalo suteikti vartotojui prie
sudarydamas nuotolin ar ne prekybos patalpose sudarom sutart, sraas.
VERSLININKAS PRIVALO AIKIAI IR SUPRANTAMAI
SUTEIKTI VARTOTOJUI TOKIO POBDIO INFORMACIJ:
1.
2.
3.
Pagrindins preks ar paslaugos savybs (atsivelgiant

informavimo priemones ir prek ar paslaug);
Duomenys apie verslinink (vardas ir pavard ar pavadinimas,
juridinio asmens teisin forma);
Verslininko buveins adresas, telefono ryio, fakso numeriai
ir, jei turi, elektroninio pato adresas, kuriais vartotojas gali
susisiekti su verslininku, adresas, kuriuo vartotojas gali pateikti
skundus, ir, jeigu reikalinga, duomenys apie verslinink, kurio
vardu veikiama (vardas ir pavard ar pavadinimas, buveins
adresas);
27
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
15.
16.
28
Bendra preki ar paslaug kaina, kuri skaiiuoti mokesiai,

arba, kai dl preki arba paslaug pobdio kaina pagrstai
negali bti i anksto apskaiiuota, metodas, pagal kur i
kaina apskaiiuojama, ir, jeigu reikalinga, visos papildomos
veimo, pristatymo, pato ir kitos ilaidos, arba, kai ios papildomos ilaidos dl pagrst prieasi negali bti i anksto
apskaiiuotos, informacija apie tai, kad gali tekti jas apmokti.
Kai sudaroma neterminuota sutartis arba sutartis, kurioje
numatytas periodini mok mokjimas, bendr kain sudaro
visos tam tikro sskaitos pateikimo laikotarpio ilaidos. Jeigu
pagal sutart turi bti mokamas fiksuotas mokestis, bendra kaina taip pat reikia visas mnesio ilaidas. Jeigu visos ilaidos
negali bti i anksto pagrstai apskaiiuotos, turi bti nurodytas
metodas, pagal kur apskaiiuojama kaina;
Naudojimosi ryio priemonmis sudarant sutart ilaidos, jeigu
jos apskaiiuojamos ne pagal bazinius (prastus) dydius;
Apmokjimo, pristatymo, sutarties vykdymo tvarka, preki
pristatymo ar paslaug suteikimo terminas ir, jeigu reikalinga,
verslininko atliekamo vartotoj skund nagrinjimo tvarka;
Teis atsisakyti sutarties: ios teiss gyvendinimo slygos,
terminas ir tvarka, taip pat pavyzdin sutarties atsisakymo
forma arba informacija, kad vartotojas neturi teiss atsisakyti
sutarties, arba, jei reikalinga, aplinkybs, kuriomis vartotojas
praranda teis atsisakyti sutarties;
Jeigu reikalinga, informacija, kad vartotojas, atsisaks sutarties,
turi padengti preki grinimo ilaidas, o nuotolini sutari
atvejais preki grinimo ilaidas, jei preks dl savo
pobdio paprastai negali bti grintos patu;
Informacija, kad vartotojas, atsisaks nuotolini ar ne prekybos patalpose sudaryt sutari, dl kuri jis buvo ireiks
nor, kad mintose sutartyse nurodytos paslaugos bt
pradtos teikti nepasibaigus i sutari atsisakymo terminui,
turi sumokti verslininkui pagrstas ilaidas proporcingai u
paslaugas, suteiktas iki to momento, kai vartotojas pateik
verslininkui praneim apie sutarties atsisakym;
Preks garantija pagal statym;
Jeigu reikalinga, vartotoj aptarnavimas, jiems teikiamos
paslaugos po sutarties sudarymo ir kokybs garantija
(komercin garantija) bei j slygos;
Jeigu reikalinga, verslininkui taikomas elgesio kodeksas ir
informacija, kaip su juo galima susipainti;
Jeigu reikalinga, sutarties trukm, o kai sutartis neterminuota
ar pratsiama automatikai, sutarties nutraukimo slygos;
Jeigu reikalinga, minimali sutarties galiojimo trukm;
Jeigu reikalinga, ustatai ar kitos finansins garantijos, kurias
vartotojas turi pateikti ar sumokti verslininko reikalavimu, ir j
taikymo slygos;
Jeigu reikalinga, galimyb pateikti skund ar reikalauti alos
atlyginimo ne teismo tvarka ir pasinaudojimo ja slygos.
i informacija yra neatskiriama nuotolins sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos

sutarties dalis.
Btina paymti, jog i informacija gali bti keiiama tik sutarties ali aikiu susitarimu.
Svarbu atkreipti dmes tai, jog jei verslininkas tinkamai
nevykd reikalavimo suteikti vartotojui 4 punkte nurodyt
informacij apie papildomus mokesius ar kitas ilaidas
arba 8 punkte nurodyt informacij apie preki grinimo
ilaidas, vartotojas neprivalo mokti toki mokesi ar ilaid.
Verslininkui tenka pareiga rodyti, kad visa i informacija yra
suteikta vartotojui90.
Paymtina ir tai, jog atskir ri nuotolinms sutartims ar ne
prekybos patalpose sudarytoms sutartims teiss aktuose gali
bti nustatyta papildom informacijos teikimo reikalavim.
Ne prekybos patalpose sudarydamas sutart, verslininkas
privalo suteikti vartotojui aukiau ivardyt informacij ratu
popieriuje arba vartotojo sutikimu kitoje patvariojoje laikmenoje. Informacija turi bti skaitoma ir pateikiama aikia bei
suprantama kalba. Sudarydamas nuotolin sutart, verslininkas
mint informacij privalo vartotojui suteikti aikia ir suprantama kalba arba sudaryti slygas vartotojui tinkamai susipainti
su ta informacija, atsivelgdamas naudojamas ryio priemones. Patvariojoje laikmenoje pateikiama informacija turi bti
skaitoma.
[ 2.1.1 ]
VARTOTOJ TEIS ATSISAKYTI NUOTOLINS SUTARTIES IR

NE PREKYBOS PATALPOSE SUDARYTOS SUTARTIES
Civilinio kodekso 6.22811 straipsnyje tvirtinta vartotojo teis atsisakyti nuotolins sutarties
ir sutarties, sudarytos ne prekybos patalpose. Vartotojas, nenurodydamas prieasties ir
nepatirdamas kit, negu nustatyta Civilinio kodekso, ilaid, per keturiolika dien turi teis
atsisakyti nuotolins sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties. Tame paiame
Civilinio kodekso straipsnyje numatytas iimi sraas, kur patenka tos nuotolins ir
ne prekybos patalpose sudarytos sutartys, kurioms netaikoma vartotojo teis atsisakyti
nuotolini ir ne prekybos patalpose sudaryt sutari.
PAYMTINA, KAD VARTOTOJAS NEGALI ATSISAKYTI I
NUOTOLINI IR NE PREKYBOS PATALPOSE SUDARYT
SUTARI:
1.
2.
Paslaug sutari, pagal kurias paslaugos vartotojui visikai

suteiktos, jeigu prie paslaug teikim buvo gautas vartotojo
aikus sutikimas ir pripainimas, kad jis neteks teiss atsisakyti
sutarties, kai verslininkas visikai vykdys sutart;
Sutari, pagal kurias parduodam preki ar teikiam
paslaug kaina priklauso nuo finans rinkos svyravim keturiolikos dien sutarties atsisakymo laikotarpiu;
29
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
Sutari dl pagal specialius vartotojo nurodymus pagamint

preki, kurios nra i anksto pagamintos ir kurios gaminamos
atsivelgiant vartotojo asmenin pasirinkim ar nurodym,
arba dl preki, kurios yra aikiai pritaikytos vartotojo
asmeninms reikmms;
Sutari dl greitai gendani preki ar preki, kuri galiojimo
laikas yra trumpas;
Sutari dl supakuot preki, kurios buvo ipakuotos po
pristatymo ir kurios yra netinkamos grinti dl sveikatos
apsaugos ar higienos prieasi;
Sutari dl preki, kurios po pristatymo dl savo pobdio
neatskiriamai susimaio su kitais daiktais;
sutari dl alkoholini grim, kuri kaina nustatyta sudarant
pirkimopardavimo sutart ir kurie pristatomi po trisdeimt
dien nuo sutarties sudarymo, o tikroji grim vert priklauso
nuo rinkos svyravim;
Sutari, sudaryt vartotojui pateikus verslininkui konkret
praym dl io atvykimo tam, kad bt atlikti skubaus
remonto ar prieiros darbai. Jeigu iuo atveju verslininkas suteikia daugiau papildom paslaug, negu vartotojas
konkreiai nurod, arba parduoda daugiau papildom preki,
negu btina remonto ar prieiros darbams atlikti, toms
papildomoms paslaugoms ar prekms taikoma teis atsisakyti
sutarties;
Sutari dl supakuot vaizdo ar garso ra arba supakuotos
programins rangos, kurie buvo ipakuoti po pristatymo;
Sutari dl laikrai, periodini leidini ar urnal pristatymo,
iskyrus sutartis dl i leidini prenumeratos;
Sutari, sudaryt vieajame aukcione;
Sutari dl apgyvendinimo, preki veimo, automobili nuomos, vieojo maitinimo ar laisvalaikio paslaug, jeigu sutartyje
nustatyta konkreti paslaug teikimo data ar laikotarpis;
Sutari dl skaitmeninio turinio teikimo, jeigu skaitmeninio turinio teikimas buvo pradtas vartotojui i anksto aikiai sutikus
ir pripainus, kad dl to jis praras teis atsisakyti sutarties91.
ATKREIPTINAS DMESYS, JOG NUOTOLINS SUTARTIES IR
NE PREKYBOS PATALPOSE SUDARYTOS SUTARTIES ATSISAKYMO TERMINAS PASIBAIGIA PO KETURIOLIKOS DIEN:
kai sudaroma sutartis

dl paslaug arba
energijos pirkimo
pardavimo sutartis,
nuo sutarties sudarymo
dienos;
30
kai sudaroma pirkimo

pardavimo sutartis, nuo
tos dienos, kuri vartotojas ar vartotojo nurodytas
asmuo, iskyrus vej,
gauna usakyt prek.
Ypa svarbu pabrti, kad jeigu verslininkas nepateik vartotojui informacijos apie teis atsisakyti sutarties, vartotojas gyja
teis atsisakyti sutarties per 12 mnesi nuo aukiau nurodyto termino pabaigos.
Kita vertus, jeigu verslininkas pateikia vartotojui toki
informacij per 12 mnesi, sutarties atsisakymo terminas pasibaigia po keturiolikos dien nuo tos dienos, kuri vartotojas
gauna t informacij.
Vartotojui, noriniam atsisakyti nuotolins ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties, numatyta pareiga pateikti tinkamai
upildyt pavyzdin sutarties atsisakymo form arba pateikti
aik pareikim, kuriame idstytas jo sprendimas atsisakyti
sutarties92.
[ 2.1.2 ]
SUTARTIES ATSISAKYMO TEISINS PASEKMS
Vartotojui pasinaudojus suteikta teise atsisakyti sutarties, pasibaigia ali pareigos vykdyti
nuotolin sutart ar ne prekybos patalpose sudaryt sutart.
Verslininkas, gavs vartotojo praneim apie sutarties atsisakym, privalo nedelsdamas, bet
ne vliau kaip per keturiolika dien nuo tokio praneimo gavimo dienos, grinti vartotojui
visas io sumoktas sumas, skaitant vartotojo apmoktas preki pristatymo ilaidas.
MOKJIMO BDAS
Atkreiptinas dmesys, kad, grindamas vartotojui visas

sumoktas sumas, verslininkas turi naudoti tok pat mokjimo
bd, kok naudojo vartotojas, mokdamas verslininkui, nebent
vartotojas aikiai sutiko dl kitokio bdo ir jis nepatiria joki kit
papildom ilaid.
PAPILDOM ILAID
GRINIMAS
Dar vienas svarbus aspektas yra tas, kad verslininkas neprivalo grinti vartotojui papildom ilaid, kurios susidar dl to,
kad vartotojas aikiai pasirinko kit negu verslininko pasilytas
pigiausias prastinis pristatymo bdas.
Verslininkui taip pat numatyta teis negrinti vartotojui jo
sumokt sum tol, kol preks negrintos verslininkui arba
kol vartotojas nepateikia rodymo, kad preks yra isistos
verslininkui, iskyrus atvejus, kai pagal sutart vartotojui atsisakius sutarties pareiga atsiimti prekes tenka verslininkui.
Todl vartotojas, nedelsdamas ir ne vliau kaip per keturiolika
dien nuo praneimo apie sutarties atsisakym pateikimo
verslininkui dienos, turi isisti arba perduoti prekes
verslininkui arba kitam jo galiotam asmeniui, iskyrus atvejus,
kai pagal sutart vartotojui atsisakius sutarties pareiga atsiimti
prekes tenka verslininkui.
Svarbu tai, kad vartotojui tenka tiesiogins preki grinimo ilaidos, iskyrus atvejus, kai
pagal sutart ias ilaidas prisiima verslininkas arba kai verslininkas tinkamai neinformavo
vartotojo, kad ias ilaidas turs padengti vartotojas.
31
Svarbu paminti ir tai, kad jei sudarant sutart ne prekybos

patalpose prek buvo pristatyta vartotojo gyvenamj
viet sutarties sudarymo metu, vartotojui atsisakius sutarties,
verslininkas turi atsiimti prek savo lomis, kai dl preks
pobdio ji negali bti prastai grinta patu.
Kiekvienas vartotojas turi inoti, jog jis atsako tik u preks
verts sumajim, atsiradus dl veiksm, nebtin preks
pobdiui, savybms ir veikimui nustatyti.
Vartotojas neatsako u preks verts sumajim, jeigu
verslininkas nepateik vartotojui informacijos apie teis atsisakyti sutarties.
Vartotojas, kuris buvo pareiks nor, kad bt pradtos teikti
paslaugos, nepasibaigus keturiolikos dien sutarties atsisakymo terminui atsisako nuotolins ar ne prekybos patalpose
sudarytos sutarties, privalo atlyginti verslininkui proporcingai
u paslaugas, suteiktas iki to momento, kai vartotojas pateik
verslininkui praneim apie sutarties atsisakym.
Suma, kuri vartotojas turi sumokti verslininkui,
apskaiiuojama proporcingai pagal suteikt paslaug vert,
vadovaujantis sutartyje nustatyta bendra kaina. Jeigu bendra
kaina yra pernelyg didel, proporcinga suma apskaiiuojama
atsivelgiant suteikt paslaug rinkos vert.
Vartotojas nra pareigotas atlyginti u suteiktas
paslaugas ar energijos tiekim per sutarties atsisakymo
laikotarp, jeigu:
verslininkas nepateik
vartotojui informacijos
apie teis atsisakyti
sutarties arba informacijos apie preki
grinimo ilaidas;
vartotojas nepateik
aikaus praymo pradti
teikti paslaugas arba tiekti
energij nepasibaigus
sutarties atsisakymo
laikotarpiui93 .
Dl vartotojo teiss atsisakyti sutarties gyvendinimo negali vartotojui susidaryti joki kit Civiliniame kodekse ar io
kodekso 6.22812 straipsnyje nenumatyt ilaid.
Itin svarbu suprasti tai, jog, vartotojui gyvendinus teis atsisakyti nuotolins arba ne prekybos patalpose sudarytos sutarties, automatikai nutraukiamos papildomos sutartys be joki
ilaid vartotojui, iskyrus ilaidas, kurios numatytos Civilinio
kodekso 6.22811 ir 6.22812 straipsniuose.
32
KAS YRA PAPILDOMA SUTARTIS?

Papildomomis sutartimis laikomos sutartys, pagal kurias vartotojas sigyja preki ar paslaug, susijusi su nuotoline ar su ne
prekybos patalpose sudaryta sutartimi, o tas prekes tiekia ar
paslaugas teikia verslininkas ar kitas asmuo pagal susitarim
su verslininku.
Vartotojas privalo nedelsdamas praneti ratu kitai sutarties
aliai apie papildomos sutarties nutraukim ir pateikti
duomenis apie nuotolins arba ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakym. Atskiras vartotojo praneimas
nereikalingas tais atvejais, kai papildoma sutartis buvo sudaryta su tuo paiu verslininku, kuriam buvo praneta apie
sutarties atsisakym94 .
[ 2.2 ]
TURIZMO PASLAUG TEIKIMO SUTARTIS
Turizmo paslaug teikimo sutarties samprata, sutarties ali pagrindins teiss ir pareigos apibrtos Civilinio kodekso 6.7476.755 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos turizmo
statyme.
KAS YRA KELIONI ORGANIZATORIUS?
Kelioni organizatoriumi laikomas turizmo paslaug teikjas,
reguliariai rengiantis organizuotas turistines keliones, teikiantis
ir (ar) parduodantis kelioni organizavimo paslaugas turizmo
paslaug vartotojams tiesiogiai arba per kelioni pardavimo
agentus ir (ar) teikiantis ir (ar) parduodantis kitas turizmo
paslaugas95 .
KELIONI PARDAVIMO AGENTAS
Tai turizmo paslaug teikjas, priimantis usakymus ir sutartiniais pagrindais tarpininkaujantis parduodant organizuotas
turistines keliones ir (ar) atskiras turizmo paslaugas vartotojams, teikiantis jiems su parduodamomis turizmo paslaugomis
susijusi informacij.
TURISTAS
Turistas apibriamas kaip fizinis asmuo, kuris paintiniais,
profesiniais dalykiniais, etniniais, kultriniais, rekreaciniais, sveikatinimo, sveikatingumo, religiniais ar specialiais tikslais keliauja po savo al ar kitas alis ir bent vienai nakvynei, taiau ne
ilgiau kaip vienus metus apsistoja ne savo nuolatinje gyvenamojoje vietoje, jeigu i veikla nra mokymasis ar mokamas
darbas lankomoje vietovje96.
33
TURIZMO PASLAUG TEIKIMO SUTARTIS

Tai raytinis susitarimas, kuriuo viena alis kelioni organizatorius sipareigoja u atlyginim kitai aliai turistui utikrinti
organizuot turistin kelion, o turistas sipareigoja kelioni
organizatoriui sumokti u suteiktas paslaugas97.
Turistini paslaug teikimo sutartis turi bti raytin.
Sutartyje (ar jos priede, kuris yra neatskiriama sutarties dalis)
privalo bti nurodyta:
TT kelions organizatoriaus rekvizitai (pavadinimas, adresas,
telefonas ir kt.);
TT turisto asmens duomenys ir gyvenamoji vieta;
TT ivykimo, grimo vieta, data ir laikas bei lankomos vietos ar
alys, nurodant datas, kada jas atvykstama ir ivykstama;
TT kelionje teikiamos turizmo paslaugos ir j apibdinimas,
specials turisto pageidavimai;
TT turizmo paslaug umokestis (jo keitimo ir grinimo
slygos), mokjimo bdai ir terminai, nurodant, kad
kelions paslaug kain skaiiuojamos visos paslaugos;
TT sutarties slyg keitimo ir sutarties nutraukimo atvejai, sveikatos draudimo tvarka, finansins garantijos;
TT sutarties numeris ir sudarymo data, pretenzij pareikimo
terminas98.
2.2.1
TEIS ATSISAKYTI SUTARTIES
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse tvirtintos turisto bei

kelioni organizatoriaus teiss ir pareigos sutarties atsisakymo
atveju.
Turistas turi teis bet kuriuo metu atsisakyti sutarties.
Sutarties atsisakymas sigalioja nuo jo pareikimo momento.
Jeigu turistas atsisako sutarties dl aplinkybi, u kurias jis
atsako, tai jis turi atlyginti kelions organizatoriui nuostolius,
padarytus dl tokio atsisakymo. Taiau nuostoli dydis iuo
atveju negali viryti maksimalios vienos kelions kainos. Jeigu
turistas atsisako sutarties dl su juo susijusi aplinkybi, kuri
jis negali kontroliuoti ir kuri sutarties sudarymo metu negaljo
protingai numatyti, kelions organizatorius turi teis reikalauti
atlyginti patirtus tiesioginius nuostolius, padarytus dl tokio
atsisakymo, iskyrus atvejus, kai sutarties atsisakoma dl
nenugalimos jgos aplinkybi. ioje dalyje nurodytais atvejais
atlygintin tiesiogini nuostoli dydis negali viryti sutartyje
nustatytos kelions kainos. Turistas, atsisaks sutarties dl
aplinkybi, u kurias atsako kelions organizatorius ar asmuo,
kurio pagalba kelions organizatorius naudojasi, arba dl su
34
turistu nesusijusi aplinkybi, kuri jis negali kontroliuoti ir

kuri sutarties sudarymo metu negaljo protingai numatyti,
turi teis reikalauti, kad jam bt grinti u kelion sumokti
pinigai arba jo sutikimu kompensuota kitu bdu99.
Kelions organizatorius turi teis atsisakyti sutarties tik dl
svarbi prieasi, apie kurias jis nedelsdamas privalo informuoti turist.
Jeigu kelions organizatorius atsisako sutarties dl aplinkybi,
u kurias turistas neatsako, jis privalo pasilyti turistui nauj
tokios pat ar geresns kokybs kelion (alternatyvi kelion).
Jeigu dl pagrst prieasi nra galimybs pasilyti alternatyvios kelions arba turistas pasilytos naujos kelions atsisako, jis turi teis reikalauti, kad jam bt grinti u nevykusi
kelion sumokti pinigai. Kelions organizatorius, atsisaks
sutarties, privalo atlyginti turistui turtin al ir grinti pinigus
u kelion.
ALA NEATLYGINAMA,
KAI:
TT kelions organizatorius atsisako sutarties dl to, kad buvo

gautas maesnis nei nustatytas minimalus paraik tokiai
kelionei kiekis, o turistas buvo ratu informuotas apie
kelions organizatoriaus teis atsisakyti sutarties iuo
pagrindu per sutartyje nurodyt laik;
TT kelions organizatorius atsisak sutarties dl nenugalimos
jgos, iskyrus atvejus, kai sutartis numato tokiais atvejais
kelion organizuoti i naujo100.
2.2.2
VARTOTOJO TEISS, KAI TURISTINS KELIONS METU

NEKOKYBIKAI TEIKIAMOS ADTOS IR TURIZMO
PASLAUG TEIKIMO SUTARTYJE NUMATYTOS PASLAUGOS
ARBA JOS VISAI NETEIKIAMOS
Jei turistins kelions metu ikyla nepasitenkinimas dl kelionje teikiam paslaug

kokybs arba turizmo paslaug teikimo sutartyje nurodytos paslaugos apskritai neteikiamos,
pirmiausia nedelsiant reikt kreiptis kelions organizatoriaus atstov ar kelioni vadov
odiu, idstant pretenzijas.
Pavyzdiui, suteiktas emesns klass viebutis, nei nurodyta turizmo paslaug teikimo sutartyje, netvarkinga aplinka,
triukmas, nekokybikas maistas, nra adto vaik atrakcion
parko, papldimio baro, baseino ir pan.
Paymtina, kad jei odiu konflikto nepavyksta isprsti ar nusiskundim nesiimama sprsti,
btina nedelsiant kelions metu pateikti kelions organizatoriaus atstovui ar kelions vadovui pretenzij ratu. Pateikus ratik pretenzij kelions metu, dert gauti priimaniojo
pretenzij asmens para ir rayt gavimo dat bei pasilikti tokios pretenzijos kopij sau.
35
Tokiu bdu, grus i kelions, i pretenzija bt ratikas rodymas, kad kelions organizatorius buvo informuotas, jog kelionje teikiamos paslaugos buvo nekokybikos arba tam tikros
paslaugos i viso nebuvo teikiamos bei kad nebuvo imtasi veiksm kilusiems
nesklandumams paalinti.
Esant galimybei, mintus asmenis galima kreiptis ir trumposiomis inutmis (SMS), taiau
btina isaugoti susirainjimo turin, kaip kreipimosi kelions organizatori rodym.
Atkreiptinas dmesys, kad jei pateikus pretenzij ratu
kelions organizatorius atsivelg nusiskundimus ir msi
veiksm jiems paalinti (pavyzdiui, pakeit viebuio kambar,
kuriuo buvo skstasi), taiau turistas vis tiek nepatenkintas
paslaug kokybe, btina pakartotinai pateikti pretenzij ratu.
Pabrtina, kad jei kelions metu konflikto nepavyksta
isprsti, pretenzijas kelions organizatoriui galima pareikti
ratu per 15 darbo dien nuo kelions pabaigos.
ALYS TURI RODYTI
APLINKYBES, KURIOMIS
GRINDIA SAVO
REIKALAVIMUS BEI
ATSIKIRTIMUS.
Vadovaudamosi Civilinio proceso kodekso 178 straipsniu,

alys turi rodyti aplinkybes, kuriomis grindia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todl grus i kelions ir kreipiantis
kelions organizatori, Valstybin vartotoj teisi apsaugos
tarnyb ar teism reiks rodyti nekokybik paslaug teikimo
fakt.
Taigi reikt atkreipti dmes, kad jei kelionje teikiamos
nekokybikos paslaugos, esant galimybei bei priklausomai
nuo paslaugos pobdio, reikt tok fakt fiksuoti fotografuojant, filmuojant ar renkant kitus nekokybikai teikiamos paslaugos fakt patvirtinanius rodymus.
Minta pretenzij teikimo tvarka nustatyta Lietuvos
Respublikos turizmo statymo 6 straipsnio 6 dalyje, kurioje
nurodyta, kad
kelions metu atsiradusias pretenzijas dl turizmo paslaug
teikimo sutarties netinkamo vykdymo ar nevykdymo turistas
turi nedelsdamas pareikti odiu kelions organizatoriaus
vietiniam atstovui arba kelions vadovui, o jei i nra,
kelioni organizatoriui. Pretenzijos dl nesprendiam ar
netinkamai sprendiam problem turi bti pareiktos ratu.
Nepavykus pretenzij isprsti kelions metu, turistas pretenzijas kelions organizatoriui gali pareikti ratu per
15 darbo dien nuo kelions pabaigos. Kelions organizatorius
privalo turistui ratu atsakyti pareiktas pretenzijas per
15 darbo dien nuo pretenzij gavimo dienos. Ginai dl
turizmo paslaug teikimo sutarties netinkamo vykdymo ar
nevykdymo sprendiami derybomis, o jei nepavyksta susitarti,
Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka101.
Atkreiptinas dmesys, kad pretenzij teikimo tvarka turi bti
nustatyta ir su kelions organizatoriumi pasiraytoje turizmo
paslaug teikimo sutartyje, kurioje nurodytos ir kitos Js
teiss ir pareigos, todl btina turizmo paslaug teikimo sutarties slygas atidiai perskaityti ir istudijuoti tam, kad,
36
kilus nepasitenkinimui kelionje teikiamomis paslaugomis,

inotumte savo teises ir k daryti, norint jas apginti.
Taigi, jei kelions metu vartotojas turi pretenzij dl turizmo paslaug teikimo kokybs, turi
nedelsdamas apie tai odiu informuoti kelioni organizatoriaus atstov arba pat kelioni
organizatori (faksu, el. patu ar trumpja inute), o nepavykus pretenzij isprsti turi
pateikti ratik pretenzij dl galimai nekokybikai suteikt turizmo paslaug teikimo sutartyje numatyt paslaug (vartotojas turi pasilikti ios pretenzijos kopij su kelioni organizatoriaus atstovo parau arba, jei nepavyksta susisiekti su kelioni organizatoriaus atstovu, i
pretenzij isisti faksu, el. patu ar trumpja inute).
Jei nepavyksta isprsti susidariusios problemos, vartotojas gali pareikti pretenzijas ratu
kelioni organizatoriui per 15 darbo dien nuo kelions pabaigos.
Paymtina, kad Lietuvos Respublikos turizmo statymo
8 straipsnio 1 dalis numato:
Kelioni organizatorius, silantis parduoti organizuot
turistin kelion, turi utikrinti:
1)
2)
turisto grinim pradin jo ivykimo viet ir u organizuot

turistin kelion turisto sumokt pinig sumos, atitinkanios
nesuteikt paslaug kain, grinim turistui, jeigu prasidjus
organizuotai turistinei kelionei paaikja, kad kelioni organizatorius negals toliau vykdyti turizmo paslaug teikimo sutarties;
u organizuot turistin kelion turisto sumokt pinig
grinim turistui, jeigu dar neprasidjus organizuotai turistinei
kelionei paaikja, kad kelioni organizatorius negals pradti
vykdyti turizmo paslaug teikimo sutarties.
Minto straipsnio 2 dalis nustato, jog
Lietuvos Respublikoje nuolat veikianio kelioni organizatoriaus io straipsnio 1 dalyje nurodyt prievoli vykdymas
utikrinamas galiojaniu draudimo mons prievoli
vykdymo laidavimo draudimu arba finans staigos laidavimu ar garantija.
2.2.3
SUTARTIES SLYG IR SUTARTIES ALI KEITIMAS
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato kelions organizatoriui teis atitinkamai pakeisti sutarties slygas, taiau
tik dl svarbi prieasi ir prie tai informuojant turist.
Atitinkamai turistas turi teis atsisakyti keisti sutart.
Kelions organizatorius taip pat gali sutartyje numatyti, kad jis turi teis dl svarbi
prieasi, apie kurias jis nedelsdamas informuoja turist, pakeisti sutarties slygas.
Turistas tokiu atveju gali atsisakyti keisti sutart tik tada, kai toks pakeitimas turistui padaryt
esmin al.
37
Kelions organizatorius turi teis sutartyje numatyti, kad jis, likus ne maiau kaip 20 dien iki
kelions pradios, gali padidinti kelions kain dl to, kad pasikeiia veimo ilaidos, skaitant
ilaidas degalams, privalomiems mokesiams ar atitinkam valiut keitimui.
iuo atveju kelions organizatorius privalo nurodyti, kodl
padidjo kaina ir kaip buvo apskaiiuotas kainos padidjimas.
Turistas turi teis atsisakyti keisti toki sutarties slyg. Jeigu
turistas atsisako keisti sutarties slygas aukiau numatytais
atvejais, kelions organizatorius gyja teis atsisakyti sutarties.
Tokiu atveju turistas turi teis reikalauti grinti ar kompensuoti
u kelion sumoktus pinigus arba, jei kelion i dalies jau
vyko, proporcing j dal102.
Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra konstatavs, kad jei
turistas sutinka su kelions organizatoriaus pasilyta alternatyva apgyvendinimu kitame viebutyje nei buvo nurodyta sutartyje be papildomo mokesio, o abu viebuiai
yra tos paios kategorijos, tokiu atveju darytina ivada, jog
iekovai (t. y. turistai) faktikai sutiko su pakeistomis sutarties slygomis, nes nepareik pretenzij atsakovo (kelioni
organizatoriaus) atstovei ali sudarytos turizmo paslaug
teikimo sutarties nustatyta tvarka, todl byl nagrinj teismai
padar pagrst ivad, kad iekov teiss nebuvo paeistos,
jiems buvo pasilyta tinkama paslaugos alternatyva. Lietuvos
Aukiausiasis Teismas taip pat nurod, kad turizmo paslaugos pakeitimas alternatyvia nelaikytinas turizmo paslaug
teikimo sutarties paeidimu (Lietuvos Aukiausiojo Teismo
2007 m. lapkriio 13 d. nutartis civilinje byloje
Nr. 3K-3-487/2007).
2.2.4
SUTARTIES VYKDYMAS IR ATSAKOMYB U NETINKAM

JOS VYKDYM
Kiekvienos sutarties nevykdymas arba netinkamas vykdymas sukelia tam tikras pasekmes. Todl kelions organizatorius privalo vykdyti sutart atsivelgdamas turisto protingus
lkesius, kuri pagal sutart ir teikiam paslaug pobd
turistas galjo turti. Tuo atveju, jeigu sutartis nra vykdoma
atsivelgiant turisto protingus lkesius, kelions organizatorius privalo atlyginti turistui nuostolius.
Numatytos kelios ilygos, kai kelions organizatorius ar asmuo, kurio pagalba kelions
organizatorius naudojasi, neatsako u netinkam sutarties vykdym.
Kelions organizatorius ar asmuo, kurio pagalba kelions organizatorius naudojasi,
neatsako u netinkam sutarties vykdym, kai:
1.
2.
38
Dl netinkamo sutarties vykdymo kaltas turistas;

U netinkam sutarties vykdym, kurio kelions organizatorius nenumat ir negaljo numatyti, atsako treiasis asmuo,
3.
ALTERNATYVS
SPRENDIMAI
kurio suteiktos paslaugos nesusijusios su kelions organizatoriaus teikiamomis paslaugomis;

Sutartis netinkamai vykdoma dl nenugalimos jgos arba dl
vykio, kurio kelions organizatorius ar asmuo, kurio pagalba
kelions organizatorius naudojosi, atsivelgiant vis manom
j apdairum, nenumat ir negaljo numatyti.
Tais atvejais, kai prasidjus kelionei paaikja, kad kelions
organizatorius negals vykdyti pagrindins sutart paslaug
dalies, jis privalo pasilyti turistui tinkamas alternatyvias
paslaugas u toki pai kain sutartyje nurodytu terminu ir
kompensuoti turistui anksiau pasilyt ir faktikai suteikt
paslaug kainos skirtum.
Taiau jeigu kelions organizatorius dl pagrst prieasi
negali pasilyti alternatyvi paslaug arba dl proting
prieasi turistas j atsisak, kelions organizatorius, be
papildomo umokesio, turi utikrinti turisto grinim atgal
arba nuveim kit vietov, dl kurios sutinka turistas, taip pat
grinti turistui pinigus u nesuteiktas paslaugas.
Jeigu dl netinkamo sutarties vykdymo, u kur atsako
kelions organizatorius, turisto pagrsti ir protingi lkesiai
neisipildo ir dl to turistas lieka kelione nepatenkintas, jis turi
teis reikalauti atlyginti ir neturtin al.
Atlygintinos neturtins alos dydis iuo atveju negali viryti
trigubos kelions kainos103 .
Lietuvos Aukiausiasis Teismas taip pat yra konstatavs, kad,
nustaius netinkam turizmo paslaug sutarties vykdymo
fakt, u kur atsako kelions organizatorius, dl ko turist
pagrsti ir protingi lkesiai neisipild ir ie liko kelione
nepatenkinti, turistai gyja teis neturtins alos atlyginim
(Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2004 m. spalio 6 d. nutartis
civilinje byloje Nr. 3K-3-524/2004).
Paymtina tai, jog kelions organizatorius, kuris yra sutarties
alis, yra atsakingas turistui u tinkam sutartyje numatyt
sipareigojim vykdym, nepaisant to, ar tuos sipareigojimus
turi vykdyti kelions organizatorius ar kiti paslaug teikjai,
kuri pagalba kelions organizatorius naudojosi.
Taiau organizatoriai ne visuomet nori prisiimti atsakomyb u
kit paslaug teikj sipareigojim nevykdym, kuri pagalba
kelions organizatoriai naudojosi, pavyzdiui, jei veimo metu
dingo bagaas ar viebutis netinkamai suteik maitinimo ar
apgyvendinimo paslaugas. Teiss aktai aikiai apibria, kad
kelions organizatorius sipareigoja utikrinti kelion, kuri
sudaro turizmo paslaug rinkinys, bei atsako u visas turizmo
paslaug sutartyje numatytas bei abiej ali sutartas slygas.
39
Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra konstatavs, jog

aplinkyb, kad turizmo paslaug sutariai vykdyti turist ir
bagao veimui atsakovas pasitelk treiuosius asmenis,
neatleidia kelions organizatoriaus nuo atsakomybs pagal
kelions sutart.
Taip pat paymjo, kad verslas yra veikimas savo rizika, todl
verslininkas turi prisiimti neigiam savo veiklos padarini rizik
(rpestingai pasirinkti treiuosius asmenis sipareigojimams
vykdyti, turti galimybi kontroliuoti j veikl ir panaiai)
(Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2004 m. spalio 6 d. nutartis
civilinje byloje Nr. 3K-3-524/2004).
Be to, Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra iaikins, kad
turist ir aviakompanijos nesieja teisiniai santykiai ir teisin
atsakomyb pagal turizmo sutart, o pagal i sutart atlyginti
neturtin al taikytina kelions organizatoriui, kai turistas lieka
nepatenkintas kelione dl nevisikai tinkamai vykdytos sutarties, nors ta sutarties dalis ir buvo vykdoma paslaugos teikjo
pasitelkto treiojo asmens.
Lietuvos Aukiausiasis Teismas 2005 m. balandio 19 d. nutartimi civilinje byloje Nr. 3K-7-186/2005 konstatavo, kad <...>
turistas renkasi konkret turizmo paslaug teikj, su kuriuo jis
ketina sudaryti sutart, pagal jo dalykines savybes, patirt toje
verslo srityje ir reputacij, tikdamasis atitinkam paslaug
kokybs.
2.3
ORO KELEIVI TEISS
1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas;

2. Lietuvos Respublikos aviacijos statymas;
3. Lietuvos Respublikos vartotoj teisi apsaugos
statymas;
4. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB)
Nr. 889/2002, i dalies keiiantis Tarybos reglament
(EB) Nr. 2027/97 dl oro vejo atsakomybs
nelaiming atsitikim atveju;
Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir
pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo veti ir
skrydi ataukimo arba atidjimo ilgam laikui atveju;
Nr. 1008/2008 dl oro susisiekimo paslaug teikimo
Bendrijoje bendrj taisykli;
7. Konvencija dl tam tikr tarptautinio veimo oru taisykli
suvienodinimo;
8. Keleivi, bagao, pato ir krovini veimo orlaiviais
taisykls, patvirtintos susisiekimo ministro 2006-04-20
sakymu Nr. 3-147.
3 paveikslas. Pagrindiniai teiss aktai, reglamentuojantys vartotoj teisi apsaug
teikiant veimo orlaiviais paslaugas
40
AKTUALIAUSI TEISS
AKTAI
Aktualiausi teiss aktai, reglamentuojantys keleivi teisi

apsaug ir aviakompanij atsakomyb, yra Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 261/2004 (toliau Reglamentas), kuris nustato bendras kompensavimo ir pagalbos
keleiviams taisykles atsisakymo veti ir skrydi ataukimo
arba atidjimo ilgam laikui atveju, bei Konvencija dl tam tikr
tarptautinio veimo oru taisykli suvienodinimo (toliau
Monrealio konvencija).
REGLAMENTO TIKSLAS
Reglamento tikslas yra utikrinti, kad keleiviais bt tinkamai
pasirpinta ikilus kelions nesklandumams, t. y. bt suteikta
bent minimaliai btina pagalba.
U Reglamento gyvendinimo prieir Lietuvos Respublikoje yra atsakinga Civilins aviacijos administracija (adresas:
Rodnios kelias 2, LT-02188 Vilnius; tel. (8 5) 273 9038;
faks. (8 5) 273 9248, el. patas caa@caa.lt).
Monrealio konvencija tvirtina oro vejo atsakomyb u keleivio gyvybs atmim ir kno sualojimo, u bagaui ir kroviniui padaryt al, taip pat u al, kuri atsiranda dl skrydio
vlavimo. Monrealio konvencijos nuostat gyvendinimas yra
teism kompetencija. Pagal Monrealio konvencijos 46 straipsn
iekin dl alos atlyginimo vartotojas gali pateikti tos alies
teismui, kurioje yra sikrs ir savo veikl vykdo vejas.
Reglamentas gina vis keleivi, nepriklausomai nuo j turimos pilietybs, teises, kai skrendama i bet kurio Europos Bendrijos teritorijoje esanio oro uosto ir kai skryd i oro uosto,
esanio u Europos Bendrijos rib, Bendrijoje esant oro uost atlieka Bendrijoje licencijuotas oro vejas (su slyga, kad keleivis negavo lengvat, kompensacijos ar jam nebuvo
suteikta pagalba treiojoje alyje).
REGLAMENTO TAIKYMO
IR NETAIKYMO ATVEJAI
Reglamentas yra taikomas tiek vykdant reguliariuosius, tiek

usakomuosius skrydius su slyga, kad keleivis turi patvirtint
atitinkamo skrydio rezervavim ir atvyksta registruotis laiku,
t. y. oro vejo, turizmo kelioni organizatoriaus arba galiotojo
asmens nurodytu laiku; arba, jei laikas nenurodytas, ne vliau
kaip likus 45 minutms iki paskelbto ivykimo laiko.
Reglamentas netaikomas keleiviams, keliaujantiems nemokamai arba taikant maesn tarif, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai
negali pasinaudoti visuomen. Taiau Reglamentas taikomas
keleiviams, turintiems bilietus, iduotus pagal keleivi lojalumo
program arba kit oro vejo ar turizmo kelioni organizatoriaus komercin program.
Reglamentas nustato, kokias teises turi keleiviai iose
situacijose:
TT jei aviakompanija atsisako veti keleiv, turint patvirtint
rezervacij ir laiku atvykus registruotis,
TT kai skrydis ataukiamas,
TT kai skrydis yra atidedamas ilgam laikui (daugiau kaip 1 val.),
TT kai keleivis yra perkeliamas emesn ar auktesn klas.
41
Reglamentas taip pat taikomas, jei skrydis yra turizmo paketo dalis, iskyrus atvejus, kai organizuota turistin kelion
ataukiama dl kit prieasi nei skrydio ataukimas.
2.3.1
KELEIVIO TEISS SKRYDIO ATAUKIMO ATVEJU
KAS YRA SKRYDIO ATAUKIMAS?

Skrydio ataukimas tai anksiau numatyto skrydio,
kuriame buvo rezervuota bent viena vieta, nevykdymas.
Kaip atskirti, ar skrydis buvo atauktas, ar atidtas?
Jeigu skrydis yra vykdomas kitu skrydio numeriu, negu nurodyta keleivio turimame biliete (iskyrus atvejus, kai skrydis yra
vykdomas pagal bendro kodo sutart ir gali turti kelis skrydio
numerius, priklausomai nuo to, kurios aviakompanijos bilietas
sigytas), galima laikyti, kad skrydis buvo atauktas. Kokias
teises gyja keleivis skrydi ataukimo atveju, priklauso
nuo to, kada aviakompanija informavo keleiv apie skrydio
ataukim. Dl neaikum, ar keleiviui buvo praneta apie
skrydio ataukim ir kada tai buvo padaryta, rodinjimo
pareiga tenka skryd vykdaniam oro vejui. Vejui i anksto
neperspjus keleivi apie skrydi ataukim, t. y. kai keleiviai
suino apie ataukim tik atvyk oro uost, aviakompanijos atstovai privalo idalyti keleiviams raytinius praneimus,
kuriuose bt idstytos keleivi teiss skrydi ataukimo
atveju.
Jeigu skrydis buvo atauktas, aviakompanija privalo keleiviui
pasilyti rinktis:
1.
2.
3.
4.
42
Per septynias dienas atgauti visus bilieto pirkimo pinigus, u

nevykusios kelions dal arba dalis sumoktus pinigus ir u
jau vykusi kelions dal ar dalis sumoktus pinigus, jei pagal
keleivio numatyt kelions plan skrydis nebeteko prasms;
taip pat tam tikrais atvejais kaip galima greiiau, skryd
pirmj ivykimo viet;
Kaip galima greitesn nukreipim kitu marrutu galutin
paskirties viet panaiomis kelions slygomis;
Nukreipim kitu marrutu galutin paskirties viet panaiomis
kelions slygomis kitu keleiviui patogiu laiku, jeigu yra viet;
Pagalb, t. y. maist ir gaiviuosius grimus, atsivelgiant
laukimo laik; galimyb du kartus nemokamai paskambinti
telefonu, isisti telekso ar fakso praneimus arba elektroninius laikus; apgyvendinim viebutyje tais atvejais, kai btina
pasilikti vien ar daugiau nakt arba kai btina pasilikti ilgiau
nei buvo numats keleivis; transport i oro uosto apgyvendinimo viet (viebut ar kit) ir atgal.
Taip pat aviakompanija privalo imokti ataukto skrydio

keleiviams kompensacijas:
250 eur vis 1 500 kilometr ar maesnio atstumo skrydi
atveju;
400 eur vis didesnio kaip 1 500 kilometr atstumo Bendrijos vidaus skrydi ir kit 1 5003 500 kilometr atstumo
skrydi atveju;
600 eur didesnio kaip 3 500 kilometr atstumo skrydi
atveju.
KOMPENSACIJA
KELEIVIAMS
NEPRIKLAUSO
IAIS ATVEJAIS:
2.3.2
TT jeigu skrydis buvo atauktas dl ypating aplinkybi, kuri

nebt buv galima ivengti net ir imantis vis pagrst
priemoni, ir jei aviakompanija gali tai rodyti. Tokios
aplinkybs gali susidaryti pirmiausia iais atvejais: dl
politinio nestabilumo, streik, nepalanki meteorologini
slyg, pavojaus saugumui, netiktai atsiradusi gedim,
turini takos skrydi saugai, ir oro eismo valdymo
apribojim;
TT jeigu apie skrydio ataukim buvo praneta i anksto,
t. y. maiausiai prie dvi savaites iki tvarkaratyje numatyto
ivykimo laiko;
TT jeigu apie skrydio ataukim buvo praneta ne daugiau
kaip prie dvi savaites ir ne maiau kaip prie septynias
dienas iki tvarkaratyje numatyto ivykimo laiko ir buvo
pasilyta keliauti kitu marrutu, ivykstant ne daugiau kaip
dviem valandomis anksiau u numatyt ivykimo laik ir
atvykstant galutin paskirties viet maiau kaip keturiomis
valandomis vliau u tvarkaratyje numatyt atvykimo
laik;
TT jeigu apie skrydio ataukim buvo praneta maiau kaip
prie septynias dienas iki tvarkaratyje numatyto ivykimo
laiko ir buvo pasilyta keliauti kitu marrutu, ivykstant ne
daugiau kaip viena valanda anksiau u numatyt ivykimo
laik ir atvykstant galutin paskirties viet maiau kaip
dviem valandomis vliau u tvarkaratyje numatyt
atvykimo laik.
KELEIVIO TEISS SKRYDIO ATIDJIMO ATVEJU
Keleivio teiss priklauso nuo skrydio atidjimo trukms.

Skrydio atidjimas iki dviej valand nra laikomas Reglamento objektu, todl aviakompanijos prievols keleivio naudai
atsiranda tik tada, kai pagrstai tikimasi, kad iskridimas vluos
ne maiau kaip 2 valandas. Atidjusi skryd maiausiai 2 valandoms, aviakompanija privalo informuoti keleivius apie j teises
ir kiekvienam teikti raytin praneim, kur bt ivardyta,
kokios pagalbos keleiviai gali tiktis i aviakompanijos laukdami atidto skrydio.
43
Jeigu skrydis atidedamas:

TT daugiau nei dvi valandas skrendant 1 500 km ar maesniu
atstumu;
TT daugiau nei tris valandas skrendant ilgesnius atstumus
nei 1 500 km ES viduje ir skrendant kitur, jei skrydio atstumas yra nuo 1 500 iki 3 500 km;
TT daugiau nei keturias valandas visais kitais skrydi
atvejais.
1. Maist ir gaiviuosius grimus, atsivelgdama laukimo laik;
galimyb du kartus nemokamai paskambinti telefonu,
isisti telekso ar fakso praneimus arba elektroninius
laikus;
2. Jei pagrstai tikimasi, kad ivykimo laikas bus ne anksiau
kaip kit dien po anksiau skelbto ivykimo laiko, aviakompanija privalo pasirpinti keleivio apgyvendinimu
viebutyje bei transportu i oro uosto viebut ir atgal;
3. Kai skrydis atidedamas ne maiau kaip 5 valandoms, aviakompanija privalo pasilyti keleiviui atsisakyti io skrydio
ir per septynias dienas atgauti visus bilieto pirkimo, u
nevykusios kelions dal arba dalis sumoktus pinigus, taip
pat jei keleivis yra tarpiniame kelions take ir dl skrydio
atidjimo pagal numatyt kelions plan skrydis nebeteko
prasms, u jau vykusi kelions dal ar dalis sumoktus
pinigus, ir kaip galima greitesn skryd pirmj ivykimo
viet.
AVIAKOMPANIJA
PRIVALO PASILYTI:
Keleiviai, kurie dl atidto skrydio galutin paskirties viet pasiekia trimis ar daugiau valand
vliau nei i pradi oro vejo numatytas atvykimo laikas, gali remtis Reglamento
7 straipsnyje numatyta teise kompensacij. Taiau toks atidjimas nesuteikia keleiviams
teiss kompensacij, jei oro vejas gali rodyti, kad skrydis buvo atidtas ilgam laikui dl
ypating aplinkybi, kuri nebt buv galima ivengti net ir imantis vis pagrst priemoni,
t. y. dl aplinkybi, kuri oro vejas negali realiai kontroliuoti.
2.3.3
KELEIVIO TEISS ATSISAKYMO VETI ATVEJU
KAS YRA ATSISAKYMAS VETI?

Atsisakymas veti tai atsisakymas priimti skristi keleiv, nors
jis atvyko registruotis skryd nustatyta tvarka ir laiku (t. y.
turi patvirtint skrydio rezervavim ir atvyko registruotis oro
vejo, turizmo kelioni organizatoriaus arba galiotojo atstovo
i anksto ratu (skaitant elektroninmis priemonmis) nurodyta tvarka ir laiku, arba, jei laikas nenurodytas, ne vliau kaip
likus 45 minutms iki paskelbto ivykimo laiko). Kai skryd vykdantis oro vejas pagrstai tikisi, kad turs atsisakyti veti tam
tikro skrydio keleivius, jis pirmiausia privalo iekoti savanori,
sutinkani atsisakyti rezervavimo mainais kompensacij, dl
kurios dydio ir formos susitaria su keleiviu individualiai.
44
Jei nepakanka savanori, kad tuo skrydiu galt vykti visi kiti
rezervavim turintys keleiviai, skryd vykdantis oro vejas gali
atsisakyti veti keleivius be j sutikimo.
Jei atsisakoma veti keleivius be j sutikimo, skryd vykdanti
aviakompanija privalo:
TT nedelsdama imokti keleiviams kompensacij:
250 eur vis 1 500 km ar maesnio atstumo skrydi
atveju;
400 eur vis didesnio kaip 1 500 km atstumo Bendrijos
vidaus skrydi ir kit 1 5003 500 km atstumo skrydi
atveju;
600 eur didesnio kaip 3 500 km atstumo skrydi
atveju;
TT suteikti galimyb rinktis:
per septynias dienas atgauti visus bilieto pirkimo pinigus,
u nevykusios kelions dal arba dalis sumoktus pinigus ir
u jau vykusi kelions dal ar dalis sumoktus pinigus, jei
pagal keleivio numatyt kelions plan skrydis nebeteko
prasms; taip pat tam tikrais atvejais kaip galima greiiau,
skryd pirmj ivykimo viet;
kaip galima greitesn nukreipim kitu marrutu galutin
paskirties viet panaiomis kelions slygomis;
nukreipim kitu marrutu galutin paskirties viet
panaiomis kelions slygomis kitu keleiviui patogiu laiku,
jeigu yra viet;
TT teikti pagalb:
maist ir gaiviuosius grimus, atsivelgdama laukimo laik;
galimyb du kartus nemokamai paskambinti telefonu,
isisti telekso ar fakso praneimus arba elektroninius
laikus;
apgyvendinim viebutyje tais atvejais, kai btina pasilikti
vien ar daugiau nakt arba kai btina pasilikti ilgiau, nei
buvo numats keleivis;
transport i oro uosto apgyvendinimo viet (viebut ar
kit) ir atgal.
Atsisakymu veti nelaikomas atsisakymas priimti skristi
keleivius, kai yra pagrst prieasi atsisakyti juos veti,
pavyzdiui, sveikatos, saugos ar saugumo sumetimais arba dl
nepakankam kelions dokument.
KOKI ATVEJ NENUMATO REGLAMENTAS?
Reglamentas nenumato alos, patirtos dl turizmo pakete
numatyt paslaug nesuteikimo, atlyginimo. Tokios alos
atlyginimo gali bti reikalaujama remiantis Monrealio konvencija arba Lietuvos Respublikos turizmo statymu. Reglamentas
neapima toki atvej, kaip bagao vlavimas ar dingimas,
45
alos dl skrydio vlavimo atsiradimas. ie atvejai patenka

Monrealio konvencijos reguliavimo srit.
Atkreipiame dmes, kad Civilins aviacijos administracija
teiss aktais nra galiota priimti sprendim dl Monrealio konvencijos reikalavim atitikimo. Lietuvos Respublikoje io teiss
akto gyvendinimas priklauso teism kompetencijai.
REGLAMENTO IR
MONREALIO
KONVENCIJOS
SANTYKIS
19, 22, 29
STRAIPSNIAI
2.3.4
Europos Teisingumo Teismas 2006 m. sausio 10 d. bylos

IATA ir ELFAA (2004) sprendime akcentavo, jog dl bet kokio
vlavimo keleivi veimo oru atveju gali bti padaryta dviej
ri ala:
PIRMA. Per didelis vlavimas visiems keleiviams sukelia
beveik tapai al, kuri atlyginti galima standartikai ir
nedelsiant;
ANTRA. Vlavimu patirta ala gali bti individualizuota, todl
norint j atlyginti reikia kiekvienu atveju vertinti padarytos
alos dyd;
todl mintos alos atlyginimas gali bti tik a posteriori ir
konkretus.
Pasak Europos Teisingumo Teismo, Monrealio konvencijos 19,
22 ir 29 straipsni taikymo sritis vertintina atsivelgiant konvencijos preambulje tvirtint btinyb utikrinti tarptautinio
veimo oru vartotoj interes apsaug ir teisingos kompensacijos, paremtos restitucijos principu, btinybs pripainim.
I nurodyt konvencijos straipsni aikiai matyti, kad jie reglamentuoja tik slygas, kuriomis, vluojant skrydiui, keleiviai
gali pareikti iekinius vejams, atsakingiems u io vlavimo
sukelt al, dl konkrei nuostoli atlyginimo.
Reglamente Nr. 261/2004 tvirtintos standartikai ir nedelsiant
teiktinos alos atlyginimo priemons, kurios yra papildomos
Monrealio konvencijoje tvirtint priemoni atvilgiu.
KELEIVI TEISS DINGUS AR VLUOJANT BAGAUI
K DARYTI, JEI BAGAAS VLUOJA AR YRA PRIPAINTAS

DINGUSIU?
Vluojant bagaui, keleivis turi nedelsti ir ratu informuoti oro
vej apie bagao vlavimo fakt. Jei dl bagao vlavimo
keleivis patyr al (turjo sigyti btiniausi reikmen),
ratik pretenzij oro vejui jis turt pateikti ne vliau kaip
per 21 d. nuo bagao gavimo dienos. Jei gautas bagaas yra
sugadintas, keleivis ratik pretenzij turt pareikti ne
vliau kaip per 7 dienas. Jei bagaas neatsiranda per 21 d.
arba jis pripastamas dingusiu, arba yra sugadintas, ratikas
reikalavimas atlyginti al turt bti pateiktas kuo greiiau.
Aviakompanijai atsisakius patenkinti reikalavim, keleivis turi
teis per 2 metus kreiptis teism dl alos atlyginimo. Aviakompanijos atsakomybs ribos dl bagao vlavimo,
46
sugadinimo ar dingimo nevirija 1131 specialij skolinimosi

teisi (apie 1 320 eur).
Aviakompanija nra atsakinga u al, atsiradusi dl
vlavimo, jei rodo, kad ji ir jos darbuotojai bei atstovai msi
vis prieinam proting priemoni alai ivengti arba tai, kad
jiems nebuvo manoma toki priemoni imtis.
KOKI BTINIAUSI REIKMEN GALIMA SIGYTI DINGUS AR VLUOJANT BAGAUI?
KAIP NUSTATOMA DINGUSIO BAGAO VERT?
Dingus arba vluojant bagaui, keleivis turi teis sigyti btiniausi reikmen, be kuri jis
negali apsieiti kelions metu. Nra konkretaus srao daikt, kuriuos keleivis gali sigyti. Tai
gali bti btiniausi higienos reikmenys, vykstant svarb susitikim, tarp btiniausi daikt
gali bti ir kostiumas bei kt. Keleivis turt nepiktnaudiauti savo teise sigyti btiniausi
reikmen, kadangi, siekdamas kompensacijos u patirt al, jis turs pagrsti aviakompanijai sigyt daikt btinum. Siekiant kompensacijos u btiniausi daikt sigijim, btina
isaugoti daikt pirkimo dokumentus. Jei yra galimyb, keleivis taip pat turt isaugoti
bagae veam daikt pirkimo ekius. Taip aviakompanijai bus lengviau vertinti atsiradusi
al ir j kompensuoti. Nesant galimybs nustatyti bagae buvusi daikt verts, aviakompanijos savo taisyklse yra numaiusios alos kompensavimo galimyb pagal bagao svor,
t. y. konkreti suma u kiekvien bagao kilogram.
Kiekvienoje aviakompanijoje i suma yra skirtinga.
INOTINA. KO NEGALIMA VETI BAGAE?
2008 m. rugpjio 8 d. buvo priimtas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 820/2008, kuriuo nustatomos priemons bendriesiems pagrindiniams aviacijos saugumo standartams
gyvendinti (http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.
do?uri=OJ:L:2008:221:0008:0022:LT:PDF).
iame reglamente yra sraas daikt, kuri neleidiama
sineti riboto patekimo zon ir orlaivio keleivi salon
(aunamieji ir neaunamieji ginklai, duriamieji ir pjaunamieji
ginklai bei atrs daiktai, buki rankiai, chemins ir nuodingosios mediagos, skysiai).
Keleiviui mintame reglamente nurodyti reikalavimai gali bti
netaikomi, jei atitinkama institucija buvo i anksto informuota ir
leido veti daikt (-us), o orlaivio kapitonas buvo informuotas
apie keleiv ir jo veam (-us) draudiam (-us) daikt (-us).
Aviakompanijos daniausiai perspja, kad registruotame
bagae nerekomenduojama veti:
TT pinig,
TT juvelyrini dirbini,
TT vertybini popieri,
TT komercini ir asmens dokument,
TT mobilij telefon,
TT kompiuteri ar kit elektronikos prietais,
TT vaizdo kamer ar fotoaparat,
TT vaist,
TT rakt.
47
Vertingais daiktais laikomi tokie, kuriuos pats keleivis vertina kaip labai jam brangius ir
vertingus. Keleiviui, veaniam brangius jam daiktus, rekomenduojama papildomai apdrausti
savo baga, nes aviakompanijos u dingus ar sugadint baga, kuris nebuvo papildomai
apdraustas, pasilyta kompensacija gali jo netenkinti. Taigi keleivis, bagae paliks verting
daikt, gali negauti realios, j vert atitinkanios kompensacijos.
MSOS IR PIENO
PRODUKTAI
Didjant moni galimybms keliauti po tolimas egzotines

alis, didja ir tikimyb jiems tapti gyvn ukreiamj lig
ukrato pernejais. Todl Europos valstybse patvirtintos
apsaugos priemons, kurios draudia i treij ali veti
msos ir pieno produktus.
Europos Komisijos taisyklse nustatyta, kad keleiviai i Europos Sjungai nepriklausani ali ES negali bagae
siveti msos, pieno ar j produkt. Iimtis taikoma veant
asmeninms reikmms iki 10 kg msos, pieno ar j produkt
i Kroatijos, Farer sal, Grenlandijos ar Islandijos.
Taip pat leidiama veti

kdikiams skirtus pieno
miltelius, kdiki maist
ar specialj gydymo
tikslams skirt maist ar
gyvn augintini dal,
jeigu:
TT jo kiekis nevirija 2 kg;

TT tokie produktai prie atidarant pakuotes neturi bti laikomi
aldytuve;
TT yra supakuoti gamintoj originalias pakuotes, skirtas
parduoti galutiniam vartotojui;
TT pakuot nepaeista, iskyrus tuos atvejus, kai produktas
tuo metu vartojamas.
Keliautojai gali veti iki 20 kg uvininkysts produkt (uv bei kiautuot viagyvi, toki
kaip krevets, omarai, negyvos midijos ir negyvos austrs) ar vien didesnio svorio uv. Tokie
svorio ribojimai nebus taikomi i Farer sal ar Islandijos atvykstantiems keliautojams.
Taip pat gals veti iki 2 kg kit gyvnins kilms produkt, pvz., medaus, gyv midij,
sraigi ir austri.
ios taisykls netaikomos tarp 27 ES valstybi nari ar i Andoros, Lichtenteino, Norvegijos,
San Marino ir veicarijos veamiems gyvniniams produktams.
Daugiau informacijos galima rasti Lietuvos Respublikos
valstybins maisto ir veterinarijos tarnybos interneto svetainje
(http://vmvt.lt/lt/as/keliautojas/).
2.3.5
AVIAKOMPANIJ, KELIONI PARDAVIMO AGENT

IR KELIONI ORGANIZATORI PAREIGA SUTEIKTI
INFORMACIJ, PARDUODANT SKRYDI BILIETUS
inotina, kad Keleivi, bagao, pato ir krovini veimo orlaiviais taisykli, patvirtint susisiekimo ministro 2006-04-20
sakymu Nr. 3-147 (toliau Taisykls), 9 punkte tvirtinta, kad
bilieto rezervavimo metu oro vejas, kelioni organizatorius ar biliet pardavjas privalo utikrinti, jog keleivis turs
galimyb susipainti su oro vejo taisyklmis.
48
Keleiviui prie sigyjant biliet turi bti ratu ar elektroninje

laikmenoje pateikiamos pagrindins veimo slygos. Jeigu
keleivio veimo sutartis sudaroma elektroninmis ryio
priemonmis, oro vejas, kelioni organizatorius ar biliet
pardavjas turi utikrinti, kad keleivis, prie sigydamas biliet,
galt susipainti su pagrindinmis veimo slygomis. Prievol
pateikti informacij apie pagrindines veimo slygas galioja
visiems Lietuvos Respublikoje veikiantiems oro vejams,
kelioni organizatoriams ir biliet pardavjams.
Taisykli 3 punkte nustatyta, kad pagrindins veimo slygos
yra informacija apie:
registravimo skryd pradios ir pabaigos laik, ivykimo ir
atvykimo galutin paskirties viet laik;
faktin oro vej ar oro vejus nepriklausomai nuo to, su
kuriuo oro veju keleivis sudar keleivio veimo sutart;
pagrindines bilieto tarifo slygas (bilietas grinamas ar ne,
keiiamas ar ne, btinosios grinimo ir keitimo slygos);
bagao turiniui ir kiekiui taikomus apribojimus, oro vejo
atsakomybs ribas, btinus keleivio kelions dokumentus,
draudiam bagae veti daikt sra.
Vadovaujantis Taisykli 10 punktu, pagrindins veimo slygos turi bti pateiktos lietuvi
kalba. Oro vejas i informacij papildomai gali pateikti ir kitomis keleiviui suprantamomis
kalbomis. Atitinkamai vartotoj teis gauti teising ir visapusik informacij apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas tvirtina Lietuvos Respublikos vartotoj teisi apsaugos
statymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas.
2.4
NESININGOS VARTOJIMO SUTARI SLYGOS
Bendruoju siningumo reikalavimu grindiami visi civilins

teiss institutai, tarp j ir sutari teis, kadangi siningumas
yra vienas i esmini teiss princip. Siningumo principas
nacionalinje teisje tvirtintas Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje,
kaip bendrasis civilini teisini santyki dalyvi elgesio reikalavimas bei kriterijus, kuriuo vadovaujasi teismai, aikindami ir
taikydami statymus bei vykdydami teisingum.
2.4.1
NESINING VARTOJIMO SUTARI SLYG SAMPRATA
Nesining slyg vartojimo sutartyse samprata nacionalin

teis perkelta gyvendinant 1993 m. balandio 5 d. Tarybos
direktyv 93/13/EEB dl nesining slyg vartojimo
sutartyse.
Todl kalbant apie nesiningas sutari slygas svarbu ne tik
nacionalins, bet ir Europos Sjungos nuostatos.
49
ios direktyvos 3 straipsnyje nustatyta, kad sutarties slyga,

dl kurios nebuvo atskirai dertasi, yra laikoma nesininga,
jeigu paeidiant siningumo reikalavim dl jos atsiranda
rykus neatitikimas tarp i sutarties kylani ali teisi ir
pareig vartotojo nenaudai.
I esms analogika svokos apibrtis yra tvirtinta Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso 6.2284straipsnyje.
Nesiningomis laikomos vartojimo sutari slygos, kurios
ali nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dl siningumo
reikalavimo paeidimo i esms paeidiama ali teisi ir
pareig pusiausvyra vartotojo nenaudai104 .
Taigi Civilinio kodekso prasme nesininga gali bti
pripainta tik vartojimo sutarties slyga, jei ji:
1. Nebuvo individualiai aptarta su vartotoju. Tos slygos,
kurios traukiamos sutart aktyviai veikiant vartotojui
derantis, teikiant silymus ir pan., negali bti vertinamos
siningumo aspektu, t. y. jos laikomos individualiai
aptartomis. Be to, remiantis Civilinio kodekso 6.2284
straipsnio 4 dalimi, pareiga rodyti, kad vartojimo sutarties
slygos buvo aptartos individualiai, tenka verslininkui;
2. Paeidia siningumo reikalavimus;
3. I esms paeid ali teisi ir pareig pusiausvyr vartotojo nenaudai.
INDIVIDUALIAI
NEAPTARTOS SLYGOS
Individualiai neaptartomis laikomos slygos, kuri parengimui

negaljo daryti takos vartotojas, ypa jeigu tokios slygos
nustatytos i anksto pardavjo ar paslaug teikjo parengtoje
standartinje sutartyje.
Individualiai neaptartos slygos gali bti tiek individualiai
aptartoje, tiek neaptartoje sutartyje.
Paymtina, kad svoka individualiai neaptarta sutarties
slyga yra platesn nei standartin sutarties slyga ir apima visas sutari slygas, kurios buvo vienaalikai tvirtintos,
nesant tarp sutarties ali tinkam deryb, net jei jos panaudotos tik vienoje sutartyje.
Laikoma, kad slygos nebuvo individualiai aptartos su vartotoju, jei dl j nebuvo su vartotoju dertasi, vartotojas neturjo
galimybs teikti silymus ar sutiko tik deryb metu.
Kaip minta, Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio 4 dalyje
tvirtinta speciali rodinjimo pareigos paskirstymo taisykl,
t. y. pareiga rodyti, kad tam tikra sutarties slyga buvo aptarta
individualiai, tenka pardavjui ar paslaug teikjui.
Taigi Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio reguliavimo apimt patenka standartins sutartys,
standartins sutari slygos, taip pat kitos sutari slygos, jeigu vartotojas neturjo reali
galimybi daryti takos j turiniui ir jos nebuvo individualiai sudertos. Tais atvejais, kai tam
tikra sutarties slyga buvo aptarta individualiai, nesiningumo nustatymo nuostatos taikomos kitoms individualiai neaptartoms tokios sutarties slygoms.
50
STANDARTINS
SUTARTYS
Standartinms sutartims, taip pat ir standartinms vartojimo

sutartims bdingi ie poymiai:
TT parengtos daugkartiniam naudojimui su neapibrtu kiekiu
asmen;
TT derybos dl sutari slyg nei parengimo metu, nei
sudarymo metu nevyksta. Vartotojas, siekdamas sudaryti
sutart prisijungimo bdu, turi tik dvi galimybes sudaryti
sutart arba jos nesudaryti. Reikt pastebti, jog nra
draudiama sudaryti standartines sutartis, o toki sutari
slygos savaime nra pripastamos nesiningomis.
Kai sutariai sudaryti naudojamos sutartys, parengtos pagal standartines sutari slygas,
jas naudojanti alis privalo atskleisti informacij, kad sutartis sudaroma pagal i anksto
parengtas standartines sutarties slygas, ir sudaryti galimyb kitai aliai tinkamai susipainti
su iomis slygomis. i pareiga yra nustatyta tam, kad bt utikrinta abiej sutarties ali
interes pusiausvyra ir lygios galimybs dertis dl priimtin sutari slyg, kadangi
negalima reikalauti, kad kita alis vykdyt tai, apie k ji nebuvo informuota ir atitinkamai
neturjo galimybs i anksto spti kit al, kad tokios sutarties ji negals vykdyti.
TT Laikytina, kad vartotojas tinkamai supaindintas su
standartinmis sutarties slygomis tik vieninteliu bdu
prie sudarant sutart jam teikiant sutarties kopij tokiu bdu,
kad vartotojas turt pakankamai laiko susipainti su sutarties slygomis.
TT Pareiga rodyti, kad vartotojas buvo tinkamai supaindintas,
tenka verslininkui, parengusiam sutarties slygas. Sutarties
standartins slygos privalomos kitai aliai tik tuo atveju,
jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimyb su tomis slygomis
susipainti105 .
Standartini sutari pavyzdiais galt bti draudimo
sutartys, sudarytos pagal draudimo mons vienaalikai
parengtas draudimo slygas draudimo ries taisykles, taip
pat telekomunikacini bendrovi teikiam paslaug sutartys,
kreditavimo sutartys ir t. t.
Apibendrinant teigtina, kad nesininga sutarties slyga gali bti pripainta tokia vartojimo sutarties slyga, kuri tvirtinta standartinje sutartyje arba sutartyje, parengtoje pagal
standartines sutari slygas, ir ta slyga su vartotoju nebuvo individualiai aptarta, ir ji,
paeisdama bendrus siningumo reikalavimus, i esms ikreipia sutarties ali teisi ir
pareig pusiausvyr.
Civilinio kodekso 6.2284 straipsn i 1993 m. balandio 5 d.
Tarybos direktyvos 93/13/EEB dl nesining slyg vartojimo sutartyse priedo perkeltas nesining sutarties slyg
pavyzdinis sraas.
is sraas kartais vadinamas juoduoju srau arba
nesining slyg katalogu.
51
Civilinio kodekso 6.2284 straipsn i 1993 m. balandio 5 d.

Tarybos direktyvos 93/13/EEB dl nesining slyg vartojimo sutartyse priedo perkeltas nesining sutarties slyg
pavyzdinis sraas.
is sraas kartais vadinamas juoduoju srau arba
nesining slyg katalogu.
Preziumuojama, kad
nesiningos yra sutarties slygos, kuriomis:
TT panaikinama arba apribojama verslininko civilin

atsakomyb u al, padaryt dl vartotojo gyvybs
atmimo, sveikatos sualojimo, ar u al, padaryt vartotojo turtui;
TT netinkamai panaikinamos arba apribojamos vartotojo teiss
verslininko ar kitos alies atvilgiu tuo atveju, kai verslininkas visikai ar i dalies nevykdo ar netinkamai vykdo bet
kokius sutartyje numatytus sipareigojimus;
TT numatoma, kad vartotojas privalo vykdyti sutarties slygas,
o verslininko pareiga vykdyti i sutart priklauso nuo kit
slyg, kuri vykdymas priklauso tik nuo verslininko valios;
TT verslininkui suteikiama teis negrinti vartotojui i io
gaut sum, kai vartotojas nusprendia nesudaryti sutarties ar jos nevykdyti, ir nenumatoma vartotojo teis gauti
i verslininko tokio pat dydio sumas, kai verslininkas
vienaalikai nutraukia sutart;
TT nustatoma neproporcingai didel vartotojo civilin
atsakomyb u sutarties nevykdym ar netinkam
vykdym;
TT verslininkui suteikiama teis vienaalikai nutraukti sutart
ar bet kada savo nuoira jos atsisakyti, o vartotojui i teis
nesuteikiama arba verslininkui suteikiama teis negrinti i
vartotojo iki sutarties vykdymo gaut sum, kai verslininkas
vienaalikai nutraukia sutart ar jos atsisako;
TT verslininkui suteikiama teis be pakankamo pagrindo
vienaalikai nutraukti neterminuot sutart, apie numatom
sutarties nutraukim i anksto tinkamai nespjus vartotojo;
TT verslininkui suteikiama teis vienaalikai automatikai
pratsti terminuot sutart arba numatomas neprotingai trumpas laikas, per kur vartotojas turi pareikti savo
nuomon dl sutarties pratsimo, arba kad apie savo
sutikim ar nesutikim pratsti sutart vartotojas turi
praneti neprotingai anksti;
TT vartotojas pareigojamas vykdyti sutarties slygas, su
kuriomis jis neturjo realios galimybs susipainti iki sutarties sudarymo;
52
TT verslininkui suteikiama teis vienaalikai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties slygas;
TT verslininkui suteikiama teis be pakankamo pagrindo
vienaalikai pakeisti bet kokias preki ar paslaug
savybes;
TT verslininkui suteikiama teis preki perdavimo ar paslaug
teikimo metu vienaalikai nustatyti j kainas arba teis
vienaalikai padidinti kain be vartotojo teiss atsisakyti
sutarties, jeigu galutin kaina yra didesn u sutartyje
nustatytj. i nuostata netaikoma sutartims dl vertybini
popieri, kit finansini dokument, taip pat dl daikt perleidimo ir paslaug teikimo, kai kaina yra susijusi su bir
kurs ar indeks svyravimais ir jos nekontroliuoja verslininkas, ir usienio valiutos, kelions eki ar usienio valiuta
ireikt tarptautini pato perlaid pirkimopardavimo
sutartims;
TT verslininkui suteikiama teis vienaalikai sprsti, ar
pateiktos preks arba suteiktos paslaugos atitinka sutarties
reikalavimus;
TT verslininkui suteikiama iimtin teis aikinti sutart;
TT ribojama verslininko pareiga vykdyti jo atstov prisiimtus
sipareigojimus arba nustatoma, kad i pareiga priklauso
nuo tam tikr slyg;
TT vartotojas pareigojamas vykdyti visus sipareigojimus
verslininkui net ir tuo atveju, kai is nevykdo savj arba
nevisikai juos vykdo;
TT verslininkui suteikiama teis be vartotojo sutikimo perleisti
savo teises ir prievoles, atsirandanias i sutarties, kai tai
gali sumainti vartotojui teikiamas garantijas;
TT panaikinama arba suvaroma vartotojo teis pareikti
iekin ar pasinaudoti kitais paeist teisi gynimo bdais
(nustatomas iimtinis teritorinis teismingumas sprsti gin
verslininko buveins vietos teismui, reikalaujama perduoti
sprsti ginus tik arbitraui, apribojamas rodym panaudojimas, rodinjimo pareiga perkeliama vartotojui ir pan.)106.
Paymtina, kad, remiantis tiek aukiau mintos direktyvos preambuls 17 dalimi, tiek
Civilinio kodekso 6.2284 straipsniu, is sraas yra tik pavyzdinis, todl nacionaliniams teismams suteikiama teis kiekvienu konkreiu atveju vertinti sutarties slygas ir jas pripainti
nesiningomis taigi ir tais atvejais, kai slyga nepatenka pavyzdin sra.
Nacionalinis teismas turi nustatyti, ar konkreti slyga yra
nesininga, atsivelgdamas bylos aplinkybes ir Direktyvoje
nustatytus kriterijus.
53
Atkreiptinas dmesys, kad nacionalinis teismas neprivalo

slygos pripainti nesininga vien dl to, kad ji tvirtinta
nesining slyg srae, iskyrus atvejus, kai nacionalin
teis grieiau reglamentuoja vartotoj teisi apsaug
ioje srityje. Ar slyga yra nesininga, sprendia teismas,
atsivelgdamas ioje normoje nustatytus kriterijus bei
konkreias bylos aplinkybes.
ESMIN VARTOJIMO
SUTARI YPATYB
Esmin vartojimo sutari ypatyb ir vartotojo teisi gynimo teisinis mechanizmas yra nesining sutari slyg
draudimas ir toki slyg neprivalomumas vartotojui. Sutart
pripainus vartojimo sutartimi, jos slygos visais atvejais turi
bti vertinamos pagal aukiau mintus Lietuvos Respublikos
civilinio kodekso 6.2284 straipsnyje tvirtintus siningumo
kriterijus.
Vartojimo sutarties slygos gali bti pripastamos
nesiningomis vartotoj teises ginani institucij ar byl
nagrinjanio teismo iniciatyva.
Europos Teisingumo Teismas 2000 m. birelio 27 d.
sprendime Ocano Grupo Editorial ir Salvat Editores
(C-240/98-C-244/98) paymjo, kad 1993 m. balandio 5 d.
Tarybos direktyvos 93/13/EBB dl nesining slyg sutartyse su vartotojais (toliau Direktyva) 7 straipsnio 2 dalis
pripaintoms vartotoj organizacijoms suteikia galimyb
kreiptis teismus, kad ie patikrint, ar visuotiniam taikymui
nustatytos slygos yra nesiningos, ir prireikus pripaint
jas neteistomis, net kai tokios slygos nebuvo trauktos
konkrei sutart.
VIENAS I NUSTATYT DIREKTYVOS TIKSL
Vienas i nustatyt Direktyvos tiksl yra apsaugoti vartotojus
sutarties nesining slyg atvejais, t. y. asmenys, sigyjantys
preki ar paslaug, turi bti apsaugoti nuo pardavjo ar tiekjo
piktnaudiavimo galia, ypa nuo vienaalik tipini sutari ir
nuo esmini teisi nesiningo netraukimo sutartis.
Lietuvos Aukiausiasis Teismas, pasisakydamas dl papildomos vartotojams taikomos apsaugos, yra paymjs, kad
papildomos vartotojams suteikiamos apsaugos
tikslas ivengti stipresns alies primest slyg, itaip
siekiant atkurti ali teisi ir pareig pusiausvyr.
Taiau i papildoma apsauga nedaro iimi i vieno
svarbiausi privatins teiss princip pacta sunt servanda
(lot. sutarties privalu laikytis), todl nereikia, kad vartotojai
gali naudotis statymo jiems suteiktomis vartotoj apsaugos priemonmis siekdami nesiningai ivengti laisva valia
prisiimt prievoli vykdymo (Lietuvos Aukiausiojo Teismo
2012 m. birelio 26 d. nutartis civilinje byloje
Nr. 3K-7-297/2012).
54
SKAIDRU, AIKU,
SUPRANTAMA
Dar vienas vartojimo sutarties slyg atitikties bendriesiems

siningumo kriterijams aspekt yra vertinimas, ar jos yra
skaidrios, t. y. ar sutarties slygos yra aikios ir suprantamos
vartotojui ir ar verslininkas pateik vartotojui vis sutariai sudaryti reikming informacij.
TT NESKAIDRIOS sutarties slygos negali bti laikomos
siningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties
slyg ar neturi visos apsisprsti reikmingos informacijos,
negali priimti tinkamo sprendimo.
TT AIKUMO reikalavimas reikia, kad sutari slygos turi
bti parengtos suprantamai, nedviprasmikai, aikiai,
konkretizuotai ir tiksliai.
TT SUPRANTAMUMO reikalavimas reikia, kad sutari
slygos turi bti tokios, jog vartotojas gebt suprasti j
tikrj prasm.
Reikalavimas, kad vartojimo sutari slygos bt raomos
aikia, suprantama kalba ir vartotojui faktikai bt suteikiama
galimyb inagrinti visas slygas, tvirtintas 1993 m. balandio
5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dl nesining slyg
vartojimo sutartyse preambuls 22 pastraipoje, i norma yra
gyvendinta ir nacionalinje teisje Civilinio kodekso 6.2284
straipsnio 6 dalyje, nustatant, kad bet kuri vartojimo sutarties
raytin slyga turi bti ireikta aikiai ir suprantamai.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad sutartyje pateiktos ir vartojamos svokos turi bti kiek manoma
aikiau atskleistos, konkretizuotos, o trauktos sudaryt sutart
jos tampa sudtine sutarties dalimi (Lietuvos Aukiausiojo
Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. kovo
16 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-152/2007; 2008 m.
sausio 25 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-45/2008).
Praktikai vertinant sutarties slyg atitikt skaidrumo principo
reikalavimams, konstatuota:
ar sutarties slygos turinys ir formuluot idstyti aikiai, turi
bti sprendiama pagal tai, ar esmins nuostatos idstytos
suprantamai vidutiniam vartotojui, ar daug nuostat apima
slyg, ar kiekviena i j detaliai aptarta.
Gali turti reikms tai, kiek situacij aptariama konkreioje
slygoje, kuo viena aptariama situacija skiriasi nuo kitos, ar
nurodomos kiekvienos situacijos pasekms ir kt.
Analizuojant iraikos bd gali turti reikms tai, ar slygos
nuostata tiesiogiai suformuluota ir ireikta, ar ne (pavyzdiui,
ji spjama ar ivestin i kit slyg arba ivada apie jos turin
gali bti daroma tik po keli slyg analizs), ar reikmingos
nuostatos pateikiamos nuosekliai vienoje taisykli dalyje, ar
keliose vietose ir dl to apsunkina susipainim ir tinkam
turinio suvokim, ar nuostata ireikta valstybine kalba, ar tokiu
pat riftu kaip ir kitos taisykli slygos ir kt.
55
Kilus abejoni dl vartojimo sutarties slygos turinio aikinimo,

vadovaujamasi Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalyje,
6.2284 straipsnio 6 dalyje tvirtinta palankiausio vartotojo
atvilgiu sutarties slygos aikinimo (contra proferentem)
taisykle.
2.4.2
NESINING SLYG VARTOJIMO SUTARTYSE

PRIPAINIMAS IR KONTROL
Valstyb privalo utikrinti vartotoj teis inter alia (lot. be kita

ko) kreiptis teism ar kompetentingas institucijas dl slygos
pripainimo nesininga ir ukirsti keli tokios slygos
tolesniam naudojimui (1993 m. balandio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dl nesining slyg vartojimo sutartyse
7 straipsnio 1 dalis).
Teismins arba administracins institucijos turi bti galiotos
priimti sprendimus nustatydamos, ar slyga yra nesininga,
taip pat taikyti efektyvias priemones, ukertanias keli i
slyg taikymui (1993 m. balandio 5 d. Tarybos direktyvos
93/13/EEB dl nesining slyg vartojimo sutartyse
7 straipsnio 2 dalis).
Remiantis Civiliniame kodekse nustatytu nesining slyg
srau bei kitais siningumo kriterijais, standartini vartojimo sutari slygos negali bti laikomos automatikai
nesiningomis. Teiss aktuose nustatytas sutari slyg
vertinimo ir j pripainimo nesiningomis mechanizmas.
Nesining slyg kontrols paskirtis atkurti sutarties
ali derybin pusiausvyr ir utikrinti sutari laisvs principo
gyvendinim, itaip apsaugant vartotoj.
NESINING SUTARI SLYG TAIKYMO KONTROLS
FORMOS:
TT TEISMIN, vykdoma teism. Civilinio kodekso
6.2284 straipsnio 1 dalis nustato, kad vartotojas teismo
tvarka turi teis reikalauti pripainti negaliojaniomis
siningumo kriterijams prietaraujanias sutarties slygas.
Taigi vadovaudamasis ia nuostata vartotojas visada turi
teis kreiptis teism dl sutarties slyg pripainimo
nesiningomis. Tais atvejais, kai gino ali sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti i vartojimo teisini santyki,
byl nagrinjantis teismas sutarties slygas ex officio (lot.
savo iniciatyva) turi vertinti pagal Civilinio kodekso
6.2284 straipsnyje tvirtintus siningumo kriterijus107, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reikia bylos alys;
TT ADMINISTRACIN, vykdoma Valstybins vartotoj teisi
apsaugos tarnybos.
56
TT Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad

vartotoj teises ginanios institucijos turi teis statym
nustatyta tvarka kontroliuoti vartojimo sutari standartines
slygas ir ginyti vartojimo sutari nesiningas slygas.
TT statym nustatyta tvarka sutari standartines slygas
kontroliuoja ir nesiningas vartojimo sutari slygas
ginija Valstybin vartotoj teisi apsaugos tarnyba108.
Valstybin vartotoj
teisi apsaugos tarnyb
dl nesining slyg
nustatymo gali kreiptis:
TT vartotojai,
TT mons, staigos
TT ir pan.
i institucija taip pat vartojimo sutartis nesining slyg
poiriu nagrinja ir savo iniciatyva, kasmet atlikdama tam
tikros vartojimo srities monitoring.
Valstybins vartotoj teisi apsaugos tarnybos komisija kolegialiai priima nutarim nepripainti arba pripainti tam tikras
sutarties slygas nesiningomis, t. y. atitinkaniomis Civilinio
kodekso 6.2284 straipsnio 2 dalyje tvirtintus nesining
slyg nustatymo kriterijus.
Taip pat paymtina, kad Valstybin vartotoj teisi apsaugos tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio
proceso kodekso 49 straipsniu, teikia ivadas teismams dl
vartojimo sutari slyg pripainimo nesiningomis.
2.4.3
SUTARTIES SLYGOS PRIPAINIMO NESININGA TEISINS

PASEKMS
Atkreiptinas dmesys, kad nustaius, jog konkreti sutarties

slyga atitinka nesining sutarties slyg nustatymo kriterijus, skiriasi tam tikros teisins pasekms skirtingiems
subjektams.
Valstybin vartotoj teisi apsaugos tarnyba, pripainusi,
kad tam tikra sutarties slyga (slygos) atitinka tvirtintus
nesining slyg nustatymo kriterijus, paslaugos teikjui ar
pardavjui pasilo per 14 dien nuo io pasilymo gavimo pakeisti, panaikinti arba nebetaikyti nesining slyg sudarant
sutartis su vartotojais.
Jei paslaugos teikjas ar pardavjas nevykdo Valstybins
vartotoj teisi apsaugos tarnybos pasilymo, minta tarnyba
kreipiasi teism dl nesiningos slygos (slyg) pripainimo
negaliojania ar pakeitimo109.
Paymtina, kad Valstybins vartotoj teisi apsaugos
tarnybos sprendimas pripainti konkrei sutarties slyg
nesininga pats savaime nesustabdo tos slygos galiojimo ar
nepanaikina jos.
57
Kiek kitokie teisiniai padariniai atsiranda teismui pripainus tam

tikras sutarties slygas nesiningomis.
Kai teismas pripasta tam tikras vartojimo sutarties slygas
nesiningomis:
TT i slyga negalioja nuo sutarties sudarymo;
TT likusios sutarties slygos alims lieka privalomos, jeigu
toliau vykdyti sutart galima panaikinus nesiningas
slygas110.
Kaip jau minta, teism dl vartojimo sutarties slyg
pripainimo negaliojaniomis gali kreiptis Valstybin vartotoj
teisi apsaugos tarnyba, vartotojas, taip pat teismas, savo
iniciatyva nagrindamas konkrei byl, turi pareig vertinti
vartojimo sutarties slyg atitikt nesining sutarties slyg
nustatymo kriterijams.
2.4.4
NESINING VARTOJIMO SUTARI SLYG PAVYZDIAI
iame poskyryje pateikiama keletas pavyzdini vartojimo

sutari slyg, kurios buvo pripaintos atitinkaniomis
Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio 2 dalyje tvirtintus
nesining slyg nustatymo kriterijus ir dl to pripaintos
nesiningomis. ((Toliau pateikiam citat i sutari kalba
netaisyta, aut. past.))
Naudotojas apsiima visik atsakomyb u savo sveikat,
gyvyb trasoje <...>.
Bendrov negali bti atsakinga u bet kok kno sualojim
arba u bet kok paeidim, atsiradus variklyje ar automobilyje
dl netvarkingo turbokompresoriaus ir / ar komponent.
Sporto klubas neprisiima atsakomybs dl lankytojo sveikatos sutrikim, sualojim ir pan., atsiradusi lankantis Sporto
klube.
TT Tokios sutari slygos pripastamos nesiningomis, nes
panaikina arba apriboja verslininko civilin atsakomyb u
al, padaryt dl vartotojo gyvybs atmimo, sveikatos
sualojimo, ar u al, padaryt vartotojo turtui111 .
alys pareikia, jog dl sutarties slyg buvo dertasi ir sutartis sudaryta individualiai aptarus slygas.
Bendrov pasilieka teis bet kada nutraukti sutart, paslaug
vykdym nekompensuojant kliento patirt nuostoli.
Pretenzijos dl nedideli defekt, kuri remonto kaina yra
maesn nei 250 EUR (du imtai penkiasdeimt eur), nebus
nagrinjamos.
58
ia garantija Garantijos teikjas sipareigoja paalinti gedimus

ar pakeisti produkt nemokamai garantiniu laikotarpiu. Bdai,
kaip garantija bus vykdoma, pasirenkami Garantijos teikjo.
TT Tokios sutari slygos panaikina arba apriboja vartotojo
teises tuo atveju, kai verslininkas nevykdo ar netinkamai
vykdo sutartinius sipareigojimus112.
Po sutarties pasiraymo, Usakovui atsisakius preks, avansas

negrinamas.
Nutraukti sutart ir negrinti Pirkjui avanso, j uskaitant
nuostoliams padengti, jei Pirkjas po sutarties sudarymo keiia
dur matmenis ir komplektacij ar pateikia praym dl sutarties nutraukimo.
TT ios sutarties slygos suteikia teis verslininkui negrinti i
vartotojo gaut sum, kai vartotojas nusprendia nesudaryti
sutarties ar jos nevykdyti, ir nenumato vartotojo teiss gauti
i verslininko tokio pat dydio sumas, kai jis vienaalikai
nutraukia sutart113 .
Jei nemanoma nustatyti atsiskaitymo u suteiktas transporto priemons stovjimo paslaugas fakto arba jei stovjimo
aiktels teritorijoje transporto priemon stovi ilgiau nei nurodyta biliete, transporto priemons savininkas bus apmokestinamas papildomu 50 lit mokesiu u kiekvienas paskesnes
24 valandas.
Klientas, neatsiskaits su agentra notaro dien, turs
sumokti agentrai baud, penkis kartus didesn, pridedant
teismo ilaidas ir netesyb procentus.
Usakymo ataukimo bauda 50 % nuo usakymo sumos.
TT ios sutarties slygos nustato neproporcingai didel
vartotojo civilin atsakomyb u sutarties nevykdym ar
netinkam vykdym114 .
Bendrov pasilieka teis bet kada nutraukti sutart, paslaug

vykdym nekompensuojant kliento patirt nuostoli.
TT Tokia sutarties slyga suteikia teis verslininkui vienaalikai
nutraukti sutart ar bet kada jos atsisakyti, o i teis vartotojui nesuteikiama, arba verslininkui suteikiama teis
negrinti i vartotojo iki sutarties vykdymo gaut sum,
kai verslininkas vienaalikai nutraukia sutart ar jos
atsisako115 .
59
Nutraukti i sutart ir / arba paslaugos teikim, jeigu Abonentas tinkamai ir laiku nevykdo savo prievols sumokti u
suteiktas paslaugas tiek pagal i, tiek pagal kitas tarp t pai
ali sudarytas sutartis, taip pat nesumoka netesyb, Operatoriaus patirt nuostoli bei kit sutartyje numatyt mokjim
arba nesilaiko kit sutarties 4.44.16 punktuose numatyt
reikalavim.
TT i sutarties slyga suteikia teis verslininkui be pakankamo pagrindo vienaalikai nutraukti neterminuot sutart
apie numatom sutarties nutraukim i anksto tinkamai
nespjus vartotojo116.
Jei likus savaitei iki Sutarties termino pabaigos negaunamas

ratikas Kliento praymas dl sutarties nutraukimo, tai sutartis
pratsiama tokiomis pat slygomis ir terminais.
TT Tokia sutarties slyga suteikia teis verslininkui vienaalikai
automatikai pratsti terminuot sutart arba numato, kad
laikas, per kur vartotojas turi teis pareikti savo nuomon
dl sutarties pratsimo, yra neprotingai trumpas, arba vartotojas apie savo sutikim / nesutikim turi praneti
neprotingai anksti117.
<...> sumokti u Tarpininko suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Tarpininkavimo paslaugos kaina nustatoma atskiru ali
susitarimu. Jeigu tarpininkavimo paslaugos kaina nenustatoma atskiru ali susitarimu, bus laikoma, kad tarpininkavimo
paslaug kaina yra skirtumas tarp nekilnojamojo turto kainos,
nurodytos susitarime parduoti nekilnojamj turt, ir nekilnojamojo turto kainos, nurodytos susitarime pirkti nekilnojamj
turt.
Vejai oro uoste gali rinkti papildomus mokesius u vejo
paslaugas, pvz., pageidaujamos vietos, registracijos ar bagao.
i mokesi pobd ir dyd nustato patys vejai. Jie gali bti
keiiami bet kuriuo metu.
TT Vartotojas pareigojamas vykdyti sutarties slygas, su
kuriomis jis neturjo realios galimybs susipainti iki sutarties sudarymo, be teiss j atsisakyti118.
Bendrov pasilieka teis keisti, taisyti ar pildyti pasilym

slygas be iankstinio perspjimo.
Bendrov pasilieka teis bet kada, nepraneusi Klientui keisti
bet koki informacij apie prekes ir kitas slygas, skaitant,
bet neapsiribojant teismis pakeisti preki sra, preki
apraymus, preki kainas bei preki pristatymo slygas ir
kainas.
Sutarties galiojimo metu Vykdytojas turi teis vienaalikai
keisti pagal Sutart moktinus mokesius (j dyd) ir j
60
mokjimo slygas, skaitant esam mokesi ibraukim ar

nauj vedim.
TT Suteikiama teis verslininkui vienaalikai, be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo, keisti sutarties slygas119.
Be atskiro Pirkjo sutikimo keisti Projekt.

TT Suteikiama teis verslininkui vienaalikai, be sutartyje numatyto pakankamo pagrindo, pakeisti bet kokias preki ar
paslaug savybes120.
Bendrov turi teis be atskiro praneimo perskaiiuoti

priklausanius mokti mokesius u suteiktas paslaugas.
TT i sutarties slyga suteikia teis verslininkui preki perdavimo ar paslaug teikimo metu vienaalikai nustatyti j
kainas arba teis vienaalikai padidinti kain be vartotojo
teiss atsisakyti sutarties, jeigu galutin kaina yra didesn
u sutartyje nustatytj121.
Tiekjas neatsako u pardavimo vadybininko pareiktas

odines interpretacijas.
Pardavjas neatsako u preki pristatymo termin
paeidimus, jei jie atsitiko dl prekes pristatanios pato ar
siunt tarnybos arba tiekj kalts.
TT Ribojama verslininko pareiga vykdyti j atstov prisiimtus
sipareigojimus122.
<...> nevykus sandoriui, su agentra atsiskaitoma, sumokant

sum, nurodyt 3.2 ir 3.3 sutarties punktuose.
Abonentas sipareigoja naudotis bendrovs pagal i sutart
teikiamomis paslaugomis vis 9.7 punkte nustatyt termin.
Jeigu sutartis nutraukiama anksiau nurodyto termino
bendrovs ir / arba Abonento iniciatyva, Abonentas privalo
sumokti netesybas (baud), kurios dydis yra nurodomas
sutarties priede.
TT ios sutarties slygos pareigoja vartotoj vykdyti visus
sipareigojimus verslininkui, net jei is nevykdo savj123 .
Bankas turi teis perduoti visus sutartyje numatytus savo

sipareigojimus ir teises (ar j dal) treiajai aliai. Kredito
gavjas sipareigoja pateikti ir pasirayti dokumentus, kurie
yra reikalingi tokiam perdavimui, jeigu Bankas to pareikalauja,
ir atlikti kitus veiksmus, btinus teisi perdavimo atveju. Kredito
61
gavjas sutinka su ia Banko teise ir jai neprietarauja.

Perleisti visas ar dal savo teisi ir pareig, kylani i ios Sutarties, tretiesiems asmenims, be atskiro Pirkjo sutikimo.
TT Suteikiama teis verslininkui be vartotojo sutikimo perleisti savo teises ir prievoles, kai tai gali sumainti vartotojui
teikiamas garantijas124 .
I ios Sutarties kil ginai sprendiami deryb bdu, o

nepavykus susitarti vienos i ali iniciatyva gali bti perduoti nagrinti kompetentingam teismui Vilniaus mieste <...>.
Visi ginai, kylantys i ios sutarties, yra sprendiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos statymais ir nagrinjami Paslaugos
Teikjo buveins registracijos vietos apylinks arba apygardos
teisme (pagal iekinio sum).
TT ios sutarties slygos panaikina arba suvaro vartotojo
teis pareikti iekin ar pasinaudoti kitais paeist teisi
gynimo bdais (apriboja rodym panaudojim, perkelia
rodinjimo pareig vartotojui ir pan.)125 .
62
3. TEISINIAI IKIAI VARTOTOJAMS

ELEKTRONINJE ERDVJE
Lakoniki ir laiku ileisti statymai elektronins komercijos srityje gali sustiprinti vartotoj pasitikjim naujaisiais santykiais.
126
Darius Saulinas
3.1
ELEKTRONINS PREKYBOS SAMPRATA IR YPATUMAI
Europos Sjungoje (suprantama, ir Lietuvoje) nra unifikuoto

ir visuotinai pripainto elektronins prekybos apibrimo.
Elektronin prekyba yra daug daugiau nei vien tik preki ir
paslaug pirkimas bei pardavimas internetu. I esms ji apima
bet kok komercin sandor, sudaryt elektroniniu bdu
elektroninmis priemonmis, elektroninje aplinkoje ir pan.
ELEKTRONINS PREKYBOS APIBRIMAS
Silytinas toks elektronins prekybos apibrimas tai
komercin veikla, susijusi su preki ir paslaug pirkimupardavimu ir kitais verslo sandoriais, kuri dalyviai yra nebtinai
toje paioje fizinje vietoje127.
Elektronins prekybos pavyzdiai:
TT
TT
TT
TT
TT
PRIVALUMAI
elektronins parduotuvs,
elektroniniai skelbimai,
elektroniniai aukcionai,
elektronin bankininkyst,
elektroninis tarpininkavimas ir t. t.
Toliau aptarsime elektronins prekybos privalumus.

Mindaugas Kikis128 iskiria tokius pagrindinius privalumus,
kuriuos vartotojui gali suteikti elektronin erdv:
1. Vartotojo galimybi priimti informuot sprendim
padidinimas;
2. Vartotoj informacijos ir politins takos konsolidavimas;
3. Personalizuot produkt, paslaug perspektyvos;
4. Pardavj skaiiaus didjimas (jimo rink barjer
mainimas) ir galimybs pateikti naujus produktus, o tai
skatina konkurencij ir teigiamai vartotoj naudai veikia
preki ir paslaug kainas.
Teisiniai ikiai vartotojams elektroninje erdvje
63
PROBLEMOS
Kita vertus, svarbiausios vartotoj teisi elektroninje

prekyboje problemos yra ios:
1. Verslo mons pateiktos standartins sutartys elektronine
forma didina nesining slyg rizik;
2. Didja vartotoj elgesio ir asmenins informacijos apie
vartotoj rinkimas bei kaupimas, taip pat ios informacijos
perdavimas rinkodaros ir komercijos tikslais;
3. Apgaulinga (umaskuota) rinkodara, skaitant neleistin
rinkodar tam tikrai auditorijai (pavyzdiui, tabako, alkoholio
rinkodara vaikams, nepilnameiams);
4. Klaidos, kai vartotojas atsitiktinai usisako ar nusiperka
prekes ir paslaugas, to nesiekdamas;
5. Elektroninje erdvje usakyt preki ir paslaug nepateikimas arba netinkam preki ir paslaug pateikimas
(tiek sugadint, tiek t, kurios skiriasi nuo vartotojo pagrst
lkesi, suformuot reklamins mediagos);
6. Problemos dl rodym, ypa susijusi su privalomos
verslo informacijos pateikimu ar nepateikimu vartotojui
(danas ir nevaromas ios informacijos keitimas, fizins
informacijos vartotojui nepateikimas).
PRINCIPAI
Europos Sjungos teiss jurisprudencijoje iskiriami ie

vartotoj apsaugos elektroninje prekyboje principai:
TT skaidrumas,
TT siningo verslo praktika,
TT vartotojo pasitikjimas.
Atkreiptinas dmesys tai, kad nuo 2007 m. veikia Europos
Komisijos inicijuota Europos Sjungos valstybi nari, Islandijos ir Norvegijos kompetenting institucij vykdoma slapta
interneto svetaini patikra Sweep129.
Atlikus interneto tinklalapi patikros Sweep tyrim paaikjo,
kad Lietuvoje elektronins prekybos rinkoje dalyvaujani
kio subjekt interneto tinklalapiuose pateikiama per maai
informacijos vartotojui, nenurodomi pardavjo kontaktiniai
duomenys, klaidingai nurodoma galutin produkto kaina.130
WWW.IVPK.LT
64
Isam elektronin prekyb Lietuvos Respublikoje ir kai

kuriose kitose valstybse reglamentuojani teiss akt
sra galima rasti Informacins visuomens pltros komiteto
prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos interneto
svetainje www.ivpk.lt131.
3.2
SVARBIAUSI TEISINIO REGLAMENTAVIMO ASPEKTAI

VARTOTOJUI NAUDOJANTIS ELEKTRONINE PREKYBA
Svarbiausius teisinio reglamentavimo aspektus vartotojui

naudojantis elektronine prekyba galima suskirstyti keturias
dalis:
informacija
apie prekes
ir paslaugas
bei j kain;
sutarties
atsisakymo
galimyb;
parduodam
preki
ir paslaug
kokyb;
vartotojo
asmens
duomen
saugumas.
Lietuvos Respublikos informacins visuomens paslaug

statymo132 6 straipsnio 1 dalyje nurodoma:
Paslaugos teikjas turi utikrinti, kad paslaugos gavjai ir
kompetentingos institucijos galt lengvai, tiesiogiai bei
nuolat pasiekti i informacij:
1. Paslaugos teikjo pavadinim (jei paslaugos teikjas yra
fizinis asmuo, io asmens vard ir pavard);
2. Paslaugos teikjo buveins adres (jei paslaugos teikjas
yra fizinis asmuo, jo gyvenamosios vietos adres);
3. Paslaugos teikjo duomenis ryiui palaikyti, tarp j elektroninio pato adres;
4. Koks yra paslaugos teikjo valstybs registras, kuriame
kaupiami ir saugomi duomenys apie t paslaugos teikj,
jo registracijos numer ar panai identifikavimo priemon
iame registre, jeigu paslaugos teikjas privalo bti
registruotas valstybs registre;
5. Apie paslaugos teikjo veikl priirini institucij: ios
institucijos pavadinim, buveins adres ir duomenis ryiui
palaikyti, kai teiss aktai, iskyrus statym, vertimsi tam
tikra veikla paveda priirti konkreiai prieiros institucijai;
6. Pridtins verts mokesio moktojo kod, jeigu paslaugos teikjas yra pridtins verts mokesio moktojas.
Be to, jeigu paslaugos teikjas veriasi reglamentuojama profesine veikla, jis privalo utikrinti,
kad, be minto straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos, paslaugos gavjai ir kompetentingos institucijos galt lengvai, tiesiogiai ir nuolat pasiekti:
TT informacij apie institucij, pripainusi paslaugos teikjo
profesin kvalifikacij patvirtinanius dokumentus;
TT informacij apie profesin vard ir valstyb, kurioje jis buvo
suteiktas;
TT informacij, kokios yra jo veiklai taikomos profesins veiklos
taisykls (tarp j elgesio (etikos) kodeksai) ir kaip su jomis
susipainti elektroninmis priemonmis.
65
Paymtina, kad paslaug ir elektronini paslaug teikjo

sampratos nra identikos bei analizuojant konkreias problemines vartotoj situacijas btina atidiai taikyti teiss normas.
Lietuvos Respublikos informacins visuomens paslaug
statymo133 VI ir IV1 skyriai apibria sutari sudarymo
elektroninmis priemonmis tvark bei elektroninio pristatymo
paslaug, o V skyrius paslaug teikjo atsakomyb.
Pavyzdiui, reikia inoti, kad paslaugos teikjas, perduodantis
paslaugos gavjo pateikt informacij elektronini ryi tinklu
arba suteikiantis galimyb naudotis elektronini ryi tinklu,
neatsako u teikiam informacij, jeigu paslaugos teikjas:
TT neinicijuoja informacijos perdavimo;
TT neparenka perduodamos informacijos gavjo;
TT neparenka ir nekeiia perduodamos informacijos.
Mintos informacijos perdavimo ir galimybs naudotis elektronini ryi tinklu suteikimo
veikla apima automatin, tarpin bei trumpalaik perduodamos informacijos saugojim. is
saugojimas skirtas tik tam, kad informacija bt perduota elektronini ryi tinklu, jeigu informacija nra saugoma ilgiau negu pagrstai btina, kad ji bt perduota.
HTTPS://
IR
HTTP://
Vartotojai, usisakydami prekes ar paslaugas internete, turt

laikytis ir toki saugumo reikalavim, kaip interneto svetaini
patikimumas. Rekomenduotina rinktis tokias interneto svetaines, kuri dalies, skirtos asmeninei informacijai (pavyzdiui,
usakyti prekes ar u sigyjamas prekes apmokti) pateikti,
adresai prasideda https://..., o ne http://..... Atliekant
veiksmus interneto svetainje ar jos dalyje, kurios adresas
prasideda https://..., ryio duomenys yra ifruojami, todl
asmenims, turintiems tiksl uvaldyti iuos vartotojo duomenis,
bus praktikai nemanoma gauti duomenis.
Elektronins paslaugos teikjas privalo vartotojui pateikti sutari slygas, tarp j sutari
standartines slygas tokiu bdu, kuris leist jam i informacij isaugoti ir vliau panaudoti.
Vartotoj ir vartotoj vietj dmesys atkreiptinas ir tai, kad Lietuvos muitins praktikoje134
danja atvej, kai fiziniai asmenys skunduose nurodo, jog importo muitus ir mokesius u
internetinje parduotuvje sigytas prekes per tarpinink sumoka internetin parduotuv.
Apskaiiuoti mokesiai nurodomi sskaitose atskira eilute ir pirkjas, pirkdamas prek, privalo juos sumokti, kitaip nusipirkti preks, t. y. be mokesi, toje internetinje parduotuvje
nra galimybs.
Reikia inoti, kad muitin nra sudariusi joki sutari su jokiomis internetinmis
parduotuvmis ir jokios internetins parduotuvs nemoka / nesumoka joki mokesi
u asmen i treij ali Lietuv importuotas prekes. Tokiais atvejais u importuojamas prekes muitinio forminimo metu yra apskaiiuojami mokesiai ir importuotojas iuos
mokesius privalo sumokti muitinei.
Taigi mokesius importuotojas sumoka du kartus: pirm kart internetinei parduotuvei pirkdamas prek ir manydamas, kad prek gaus jau be mokesi, o antr kart, jo nusivylimui,
muitinei135 .
66
PREKI GRINIMAS
Pasitaiko, kad preks vartotojui atsiuniamos su defektu,

nekokybikos ir importuotojas j atsisako.
iais atvejais, jeigu preks neatitinka sutarties, pagal kuri
jos buvo importuotos, slyg ir jos yra igabenamos i Europos Bendrijos muit teritorijos, importuotojui grinami
apskaiiuoti mokesiai.
Jeigu internetin parduotuv atsiunia prekes, kurios
atitinka sutarties slygas, t. y. atsiunt tokias prekes, kokias
pirkjas usisak (modelis, dydis, spalva atitinka), tik paiam
pirkjui pamaius realiai prek ar j pasimatavus (pavyzdiui,
drabuiai, avalyn) netiko ar nebepatiko, nors ir prek
grinama pardavjui, tokiu atveju mokesiai negrinami.
Taip pat muitins pareignai informavo, kad j darbo praktikoje yra buv ir toki atvej, kai asmenys internetu
nusiperka telefon, kompiuter su visais priedais, sumoka
muitinei mokesius, taiau parsine namo siuntoje randa tik
menkos verts ausinukus, kuri net nebuvo usisak.
Paymtina, kad tokiu atveju importuotojas turi pateikti dokumentus, rodanius, kad jis tikrai negavo t preki.
Pagrindinis rodymas iuo atveju yra muitinio forminimo metu
suraomas preki patikrinimo aktas dalyvaujant paiam importuotojui ar jam atstovaujaniam asmeniui. Prieingu atveju,
t. y. atsimus prekes, rodyti, kad yra toks preki neatitikimas,
labai sudtinga.
Nagrinjamai temai ypa aktuali nuo 2014 m. birelio 13 d. Lietuvoje sigaliojusi direktyva Dl
vartotoj teisi136, kurios nuostatos perkeltos Lietuvos Respublikos civilin kodeks137.
Apie tai daugiau informacijos pateikiama io leidinio 2 skyriuje Vartojimo sutari ypatumai.
Vartotoj privatum Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens duomen teisins apsaugos
statymas138.
Asmens duomenimis yra laikoma bet kuri informacija, susijusi
su fiziniu asmeniu duomen subjektu, kurio tapatyb yra
inoma arba gali bti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta
pasinaudojant tokiais duomenimis, kaip asmens kodas, vienas
arba keli asmeniui bdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio,
ekonominio, kultrinio ar socialinio pobdio poymiai.
Elektronins prekybos mons privalo vykdyti Lietuvos
Respublikos asmens duomen teisins apsaugos statymo
bendruosius reikalavimus, t. y. utikrinti asmens duomen
tvarkymo saugum, teistum, usiregistruoti Asmens
duomen valdytoj valstybs registre ir praneti apie asmens
duomen tvarkym Valstybinei duomen apsaugos
inspekcijai.
67
3.3
INSTITUCIJOS, ATLIEKANIOS VARTOTOJ TEISI

APSAUG JIEMS NAUDOJANTIS ELEKTRONINE PREKYBA
Vartotojas, manydamas, kad prekybininkas paeid jo teises ar

statym saugomus interesus, turi teis Lietuvos Respublikos
vartotoj teisi apsaugos statymo139 nustatyta tvarka kreiptis
pardavj, paslaug teikj.
Kai gino nepavyksta isprsti kreipiantis tiesiogiai pardavj
ar paslaug teikj, jis turi kreiptis atitinkamas valstybines
institucijas arba viej staig Europos vartotoj centr140.
Papildant aukiau idstyt informacij paymtina, kad
Informacins visuomens pltros komitetas prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos yra parengs
Elektronins prekybos atmintin vartotojams, sudarantiems
sutartis elektroniniu bdu141, kurioje nurodoma:
Subjektai, kuriuos taip pat rekomenduotina kreiptis kilus
nesklandumams sudarant sutartis elektroniniu bdu:
TT internetins prekybos platformos (pavyzdiui, Ebay), kuria buvo naudojamasi perkant prekes ar paslaugas, valdytojas. Paprastai dideli, tarptautini platform valdytojai,
siekdami kelti savo reputacijos lyg ir vartotoj pasitikjim,
yra gyvendin toki situacij, kai perkamas produktas nepristatomas ar pristatomas netinkamos kokybs produktas,
sprendimo procedras;
TT atsiskaitymo tarpninkas. Kaip ir internetins prekybos
platform valdytojai, vedini t pai paskat, atsiskaitym
tarpininkai yra gyvendin situacij, kai perkamas produktas
nepristatomas ar pristatomas netinkamos kokybs produktas, sprendimo procedras;
TT js atsiskaitymo priemones tvarkanios institucijos (bankai,
kredito unijos ir pan.). Tuo atveju, jeigu pirktas produktas
nebuvo pristatytas, turite galimyb kreiptis Js atsiskaitymo priemones tvarkani institucij, informuodami apie
nepagrst l iskaitym i Js sskaitos;
TT vairios vartotoj asociacijos;
TT Informacins visuomens pltros komitetas prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos informacins
visuomens paslaug teikj prieir atliekanti institucija.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartotoj teisi apsaugos statymo142 19 straipsnio nuostatomis, vartotojas
gali kreiptis teism, o tuo atveju, jeigu taria, kad jo atvilgiu
yra vykdyta nusikalstama veika, silytina kreiptis policij,
prokuratr.
68
4. BENDROJI PREKI IR PASLAUG SAUGA

BEI KOKYB
Rinkos slygomis individai gauna ypating sugebjim tapti

vartotojais, postmodernus individualumas formuojamas
daugiausiai konstruojant ger vartotoj.
143
Anel Vosylit
4.1
PRODUKT IR PASLAUG SAMPRATA, TEISINIS

REGLAMENTAVIMAS144 (JO PROBLEMATIKA), KONTROL
Pagal Lietuvos Respublikos produkt saugos statymo145 3 str.,
produktas gaminys arba paslauga.
KAS YRA GAMINYS?
Gaminys kiekvienas gaminys, taip pat ir naudojamas
teikiant paslaugas, skirtas vartotojams, ar gali bti j vartojamas ir teikiamas u atlyginim ar be jokio atlyginimo, kai
vykdoma komercin veikla, nepaisant to, ar gaminys naujas,
naudotas ar perdirbtas. Reikia nepamirti, kad produktu
laikoma ir elektros energija146.
KAS YRA PASLAUGA?
Pagal Lietuvos Respublikos vartotoj teisi apsaugos
statymo147 2 str., paslauga atlygintina veikla arba (ir) jos
rezultatas, kuriais siloma tenkinti ar yra tenkinamas konkretus
vartotojo poreikis.
io reglamentavimo probleminis aspektas yra tai, kad vartotoj
teisei nepriskiriamos sveikatos prieiros, teisins, vietimo,
ilumins energijos, duj, vandens tiekimo, nuotk alinimo ir
transporto paslaugos148.
Mint problem gvilden Lietuvos teiss instituto
mokslininkai149 teigia:
Tai, kad vieni vietimo paslaug vartotojai, kurie naudojasi
privai ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo, auktojo
mokslo institucij paslaugomis, laikomi vartotojais, o kiti,
pasirink biudetini institucij paslaugas, ne, rodo ios
nuostatos nenuoseklum.150
Bendroji preki ir paslaug sauga bei kokyb
69
Taigi dl aukiau minto teisinio reglamentavimo problematikos toliau aptarsime tik maisto produkt ir paslaug saugos
bei kokybs aktualijas.
BENDRIEJI PRODUKT
SAUGOS REIKALAVIMAI
YRA IE:
1. rink teikiamas produktas turi bti saugus. Galimyb

utikrinti auktesn saugos lyg arba gauti kitus produktus,
kuriuos vartojant yra maesn rizika negu leistina, neturi
bti pagrindas priskirti produkt prie pavojing, jeigu jis
atitinka teiss aktuose nustatytus produkt saugos
reikalavimus;
2. Kai nra konkretaus produkto saug reglamentuojani
Europos Sjungos teiss akt, produktas laikomas saugiu,
jei jis atitinka konkreius Europos Sjungos valstybs nars,
kurioje yra pateiktas rink, nacionalinius teiss aktus,
priimtus laikantis Europos Bendrijos steigimo sutarties ir
nustatanius sveikatos bei saugos reikalavimus, kuriuos
produktas turi tenkinti, kad j galima bt pateikti rink toje
valstybje narje;
3. Produktas yra saugus, kai pavojaus ir pavojaus kategorij
aspektu jis atitinka savanorikai taikomus kaip nacionalinius
standartus perimtus Europos standartus, kuriuos nuorodos buvo paskelbtos Europos Bendrij oficialiajame leidinyje, o Lietuvos nuorodos tokius nacionalinius standartus nustatyta tvarka buvo paskelbtos biuletenyje Valstybs
inios151 ar Teiss akt registre (www.e-tar.lt);
4. Kitais atvejais produktas vertinamas kaip atitinkantis bendruosius saugos reikalavimus, pirmiausia atsivelgiant
savanorikai taikomus kitus Europos Sjungos standartus perimanius nacionalinius standartus, kitus nacionalinius standartus, Europos Komisijos rekomendacijas,
nustatanias produkt saugos vertinimo gaires, atitinkamame sektoriuje galiojanius geros gamybos praktikos
kodeksus, naujausius mokslo ir technikos laimjimus,
saug, kurios vartotojas gali pagrstai tiktis.152
Preki ir paslaug saugos bei kokybs kontrols prieir
Lietuvoje atlieka:
TT Valstybin vartotoj teisi apsaugos tarnyba153;
TT Lietuvos Respublikos valstybin maisto ir veterinarijos
tarnyba154;
TT Valstybin ne maisto produkt inspekcija prie Lietuvos
Respublikos kio ministerijos155 .
4.2
PREKI IR PASLAUG SAUGOS BEI KOKYBS YPATUMAI
Lietuvos teis, skirtingai negu Europos Sjungos teis,

nustato reikalavimus ir atsakomyb ne tik preki, bet ir
paslaug bendrajai saugai.
70
KAS YRA SAUGI PREK IR PASLAUGA?

Saugi prek yra suprantama kaip bet koks gaminys, kuris
prastomis, gamintojo nustatytomis ar galimomis i anksto
pagrstai numatyti vartojimo slygomis nekelia jokios rizikos
vartotojo sveikatai ir gyvybei arba kelia ne didesn rizik, negu
teiss aktuose yra leidiama.
vertinant, ar gaminiai saugs, turi bti atsivelgiama j
charakteristikas, sudt, pakuot, surinkimo ir prieiros
instrukcijas, poveik kitiems gaminiams, gaminio naudojimo
instrukcijas, didels rizikos vartotoj kategorijas (pavyzdiui,
vaikus, pagyvenusius mones).
Saugi paslauga gali bti laikoma tokia, kuri jos teikimo metu ar
vliau nekelia jokios rizikos arba kelia ne didesn rizik, negu
leidia teiss aktai.
Gamintojai, platintojai ir paslaug teikjai privalo teikti vartotojui reikiam informacij prie
perduodami gamin vartotojui, kad jis galt vertinti su gaminiu susijusi rizik per vis
nurodyt, prast ar numanom jo vartojimo laik. Suinoj, kad gaminys nesaugus, privalo
nedelsdami informuoti vartotoj, Valstybin vartotoj teisi apsaugos tarnyb, atitinkamos
srities kontrols institucijas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatyta tvarka paalinti
juos i rinkos. Lietuvos Respublikos Vyriausyb, Lietuvos Respublikos Vyriausybs staigos,
ministerijos, prie j steigti departamentai ir kitos staigos joms priskirtose valstybs valdymo
srityse pagal savo kompetencij nustato privalomus produkt saugos bei enklinimo reikalavimus, suderintus su Jungtini Taut Organizacijos, Europos Sjungos, Pasaulio prekybos
organizacijos reikalavimais, ir patvirtinimo, kad jie atitinka nustatytus reikalavimus, tvark.
Lietuvos Respublikos maisto statymas156 numato maisto ir
kit maist panai gamini (produkt) pateikimo rink
ribojimus:
1. Draudiama teikti rink maist, kai jame arba jo pakuotje
yra maistui nepriskiriam daikt (iskyrus atvejus, kai ie
daiktai reikalingi maistui tvarkyti ar vartoti), jei dl i daikt
galt kilti pavojus vartotoj, ypa vaik, sveikatai ar
gyvybei;
2. Draudiama teikti rink gaminius, savo forma, kvapu,
spalva, ivaizda, enklinimu, pakuote, dydiu ar kitaip
panaius maist taip, kad vartotojai, ypa vaikai, galt bti
klaidinami ir vartojant iuos gaminius kaip maist galt kilti
pavojus sveikatai ar gyvybei;
3. Draudiama parduoti, nupirkti ar kitaip perduoti
energinius grimus jaunesniems kaip 18 met asmenims.
Energini grim pardavjai turi teis, o kai kyla abejoni,
kad asmuo yra jaunesnis kaip 18 met, privalo i perkanio
energinius grimus asmens reikalauti pateikti asmens
tapatyb patvirtinant dokument. Jeigu toks asmuo nepateikia jo tapatyb patvirtinanio dokumento, energini
grim pardavjai privalo atsisakyti parduoti jam energinius
grimus.
Lietuvos Respublikos produkt saugos statymas157 taip pat numato produkt pateikimo
rink ribojimo priemoni taikymo pagrindus.
71
Valstybin ne maisto produkt inspekcija prie Lietuvos Respublikos kio ministerijos,

Valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybin vartotoj teisi apsaugos tarnyba turi
teis taikyti rinkos ribojimo priemones, jeigu gamintojas, platintojas ir paslaug teikjas
teikia rink nesaugius gaminius ar paslaugas, netinkamai pateikia informacij vartotojui ar
paeidia kt. teiss aktuose nustatytas pareigas (pavyzdiui, Valstybinje maisto ir veterinarijos tarnyboje vesta nemokama telefono 8 800 40 403 linija, kuria vartotojai ir gamintojai vis
par gali skambinti ir praneti apie nesaugius, nekokybikus maisto produktus bei nesaugias
vieojo maitinimo moni teikiamas paslaugas arba upildyti elektronin skundo form
anket158).
RASFF
Atkreiptinas dmesys tai, kad Europos Sjungoje veikia

skubij praneim apie nesaug maist ir paarus sistema
RASFF159 (angl. Rapid Alert System for Food and Feed).
i sistema veikia gyvendinant 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002,
nustatanio maistui skirt teiss akt bendruosius principus ir reikalavimus, steigianio Europos maisto saugos
tarnyb ir nustatanio su maisto saugos klausimais susijusias
procedras160, 50 straipsn ir 2011 m. sausio 10 d. Europos
Komisijos reglament (ES) Nr. 16/2011161, taip pat yra nustatomos Skubaus perspjimo apie nesaug maist ir paarus
sistemos gyvendinimo priemons.
RAPEX
Nuo 2004 m. birelio 1 d. Lietuvos Respublikos institucijos

prisijung prie Europos Sjungos RAPEX sistemos162.
RAPEX tai Europos Komisijos Skubaus keitimosi informacija apie pavojingus vartotoj sveikatai ir saugai gaminius,
praneim apie pavojingus gaminius registravimo ir skelbimo
sistema. Direktyva Dl bendros gamini saugos163 numato
pareigas Europos Sjungos valstybms narms, gamintojams
ir platintojams bei paiai Europos Komisijai, siekiant, jog rink
patekt tik saugs gaminiai, o, aptikus pavojingus, bt galima
skubiai imtis veiksm, alinant juos i rinkos. Direktyva taip
pat pareigoja gamintojus / platintojus informuoti atsakingas
valstybs institucijas apie nesaugius gaminius ir priemones,
kuri gamintojai ar platintojai msi, kad ie gaminiai bt
iimti i rinkos ir saugiai sunaikinti.
I Europos Sjungos daugiausiai praneim gaunama dl nesaugi aisl, vaikams skirt

rengim, elektros prietais.
Savaitinius RAPEX praneimus galima rasti interneto svetainje
www.europa.eu.int/comm/consumers/cons_safe/prod_
safe/gpsd/rapex_en.htm.
Apie Lietuvoje rastus nesaugius gaminius ir jiems pritaikytas rinkos ribojimo priemones galima suinoti Valstybins ne
maisto produkt inspekcijos prie Lietuvos Respublikos kio
ministerijos interneto svetainje
www.vnmpi.lt.
72
4 paveiksle vardytas produkt saugos kontrols turinys.

Pagal Lietuvos Respublikos produkt saugos statym164 , valstybin produkt saugos
kontrols turin sudaro:
TIESIOGIN PRODUKT SAUGOS
KONTROL
NETIESIOGIN PRODUKT SAUGOS

KONTROL
Produkt saugos tikrinimai, nesaugi

produkt paalinimo i rinkos ir gamini
sunaikinimo kontrol, produkt saugos
kontrols duomen analiz, periodinis
informacijos Valstybinei vartotoj teisi
apsaugos tarnybai teikimas.
Statistini duomen apie nesaugi

produkt gamyb, import ir prekyb jais,
taip pat informacijos apie bet kokius vartojimo rizikos didjim ar majim galinius
nulemti veiksnius rinkimas, kaupimas, apdorojimas ir analiz.
4 paveikslas. Produkt saugos kontrols turinys
Pirkjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybs daiktas (iskyrus maisto produktus), turintis pardavjo neaptart
trkum, savo pasirinkimu turi teis reikalauti i pardavjo:
TT nemokamai paalinti daikto trkumus (pataisyti daikt);
TT pakeisti netinkamos kokybs daikt tinkamos kokybs
daiktu;
TT atitinkamai sumainti preks kain;
TT per proting termin neatlygintinai paalinti daikto
trkumus;
TT atlyginti daikto trkum paalinimo ilaidas, jeigu
pardavjui per proting termin j nepaalinus trkumus
paalino pirkjas pats ar treij asmen padedamas.
Pirkjas reikalavimus dl daikto trkum gali pareikti per
proting termin, bet ne vliau kaip per dvejus metus nuo
daikto perdavimo dienos, jeigu statymai ar sutartis nenumato
ilgesnio termino. Jeigu nerodoma kitaip, preks ar paslaugos
trkumai, iaikj per 6 mnesius nuo preks perdavimo ar
paslaugos suteikimo, laikomi buvusiais perdavimo ar suteikimo vartotojui metu, iskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama
su preks, paslaugos ar jos trkumo pobdiu.
Visais atvejais pirkjas turi teis nuostoli, atsiradusi dl
netinkamos kokybs preks pardavimo, atlyginim. Jeigu
vartotojas nusipirko netinkamos kokybs maisto prek, jis savo
pasirinkimu turi teis reikalauti, kad prek bt pakeista toki
pat tinkamos kokybs prek arba grinti prek pardavjui ir
reikalauti grinti u prek sumoktus pinigus arba nemokamai paalinti daikto trkumus (pataisyti daikt).
Kiti svarbs informacijos altiniai apie Lietuvos vartotoj
teiss kokyb ir saug paeidimus yra vartotoj praymai
atitinkamoms valstybs institucijoms.
73
5. VARTOTOJ TEISI APSAUGA REKLAMOS

IR NESININGOS KOMERCINS VEIKLOS
SRITYSE
Kaip liudija archeologiniai kasinjimai Viduremio jros alyse,

jau senovs romnai suprato, kad reklamai ileisti pinigai
atsiperka. Tuo metu egzistavo trys pagrindins reklamins
veiklos formos prekinis enklas, ikaba ir miesto auklys.
Laisvoji enciklopedija Vikipedija
5.1
REKLAMA IR VARTOTOJO TEIS INFORMACIJ
Lietuvos Respublikos reklamos statymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reklama bet kokia forma ir bet kokiomis
priemonmis skleidiama informacija, susijusi su asmens
kine, komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti sigyti
preki ar naudotis paslaugomis, skaitant nekilnojamojo turto
sigijim, turtini teisi ir sipareigojim permim.
LIETUVOS RESPUBLIKOS REKLAMOS
STATYMO TAIKYMO
SRITIS
TT is statymas nereglamentuoja politins ir socialins reklamos ir skelbim, nesusijusi su kine komercine, finansine
ar profesine veikla.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005-09-29 bylos
Nr. 15/02 nutarime nurod, kad statymuose pateikiami
nevienodi reklamos apibrimai. Taiau visuose mintuose
teiss aktuose nurodomas svarbiausias reklamos poymis
reklama yra informacija, kuria siekiama padti parduoti arba
skatinti sigyti prekes ar naudotis paslaugomis.165
Taigi statymuose ir suformuotoje teism praktikoje kaip esminis reklamos poymis, iskiriantis j i kitos informacijos, yra
tvirtintas specialus jos tikslas daryti tak vartotojo ekonominei elgsenai.
LIETUVOS RESPUBLIKOS REKLAMOS STATYMO TIKSLAS
Lietuvos Respublikos reklamos statymo tikslas gerinti
vartotoj informavim apie prekes ir paslaugas, ginti vartotoj
interesus, saugoti siningos konkurencijos laisv bei sudaryti
slygas reklaminei veiklai pltoti. Raytiniam ir garsiniam reklamos tekstui taikomi ir Lietuvos Respublikos valstybins kalbos
statymo nustatyti reikalavimai.
74
Vartotoj teisi apsauga reklamos ir nesiningos komercins veiklos srityse
Reklama turi bti padori ir teisinga bei aikiai atpastama.

Paymtina, kad reklama draudiama, jeigu joje:
TT paeidiami visuomens morals principai;
TT eminama mogaus garb ir orumas;
TT kurstoma tautin, rasin, religin, lyi ar socialin neapykanta ir diskriminacija, taip pat meiiama ar dezinformuojama;
TT skatinama prievarta, agresija, keliama panika;
TT skatinamas elgesys, keliantis grsm sveikatai, saugumui ir
aplinkai;
TT piktnaudiaujama prietarais, moni pasitikjimu, j patirties
ar ini stoka;
TT be fizinio asmens sutikimo minimas jo vardas, pavard,
pateikiama jo nuomon, informacija apie jo privat ar
visuomenin gyvenim, turt, naudojamas fizinio asmens
atvaizdas;
TT reklamai skleisti naudojamos specialios pasmon
veikianios priemons ir technologijos;
TT panaudota reklamin mediaga yra parengta paeidiant
autori teises literatros, meno, mokslo krinius ir (ar)
gretutines teises;
TT niekinami Lietuvoje registruot religini bendruomeni
religiniai simboliai.
Reklama, skleidiama bet kokia forma ir bet kokiomis reklamos perteikimo priemonmis, yra draudiama, kai siekiama
reklamuoti:
TT veikl, kuri yra statym udrausta ar neteista;
TT prekes ar paslaugas, kuri gamyba ir (ar) pardavimas (teikimas) yra statym udrausti;
TT prekes, kurios yra iimtos i civilins apyvartos166.
75
SLAS
5.1.1
KLAIDINANIOS REKLAMOS SVOKA
1984 m. rugsjo 10 d. Tarybos direktyvos 84/450/EEB dl

klaidinanios ir lyginamosios reklamos, i dalies pakeistos
1997 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
97/55/EB.
Apsaugoti vartotojus, prekybos, verslo, amat ar kita profesine
veikla usiimanius asmenis ir plaiosios visuomens interesus nuo klaidinanios reklamos ir jos nesining pasekmi
bei nustatyti slygas, kuriomis lyginamoji reklama yra leistina.
i direktyva taikoma tik santykiams tarp verslo subjekt
fizini ir juridini asmen.
Joje teigiama, kad reklama tai bet kokios formos pateikimas
ryium su prekyba, verslu, amatu ar profesija, siekiant skatinti
preki ar paslaug, skaitant nekilnojamj turt, tiekim, teises
ir pareigas.
Reklamos statyme tvirtinta klaidinanios reklamos svoka
bet kokia reklama, kuri bet kokiu bdu, skaitant ir jos pateikimo bd, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji
skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dl savo klaidinanio
pobdio gali paveikti j ekonomin elges arba kuri dl i
prieasi pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybms
konkuruoti167.
VERTINANT REKLAM
KAIP KLAIDINANI
ATSIVELGIAMA
JOS TEISINGUMO,
ISAMUMO IR
PATEIKIMO
KRITERIJUS:
76
1. Reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davjas negali pagrsti i teigini teisingumo jos
naudojimo metu;
2. Reklamoje pateikiama informacija yra neisami, jeigu
praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas,
atsivelgiant kit toje reklamoje pateikiam informacij,
btinai reikalingas, kad bt ivengta reklamos vartotoj
suklaidinimo.
Reklamoje pateikiama informacija taip pat yra neisami,
jeigu neatskleidiama, nuslepiama arba neaikiai, nesuprantamai, dviprasmikai ar ne laiku pateikiama esmin
informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis
galt priimti informacija paremt sprendim dl sandorio,
ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali bti paskatintas priimti tok sprendim dl sandorio, kurio jis kitomis
aplinkybmis nebt prims.
Jeigu reklamos perteikimo priemons apimties arba laiko
poiriu yra ribotos, tai sprendiant, ar informacija neisami,
turi bti atsivelgiama ribotum, konkretaus atvejo
ypatumus, aplinkybes ir bet kokias kitas priemones, kuri
reklamos davjas msi tam, kad informacija vartotojams
bt prieinama kitais bdais;
3. Reklamos pateikimo bdas ar forma yra tokie, kad
reklamos vartotojas gali suvokti numanom neteising
(klaidinant) reklamos teigin.
5.1.2
LYGINAMOJI REKLAMA
KAS YRA LYGINAMOJI REKLAMA?

Lyginamoji reklama tai bet kokia reklama, kuri aikiai ar netiesiogiai nurodo konkurent arba konkurento silomas prekes
ar paslaugas.
Reklamos statymo 6 straipsnis nustato lyginamosios reklamos leidimo slygas.
LYGINAMOJI REKLAMA
LEIDIAMA, KAI
LAIKOMASI I
REIKALAVIM:
1. Reklama nra klaidinanti pagal Lietuvos Respublikos reklamos statymo 2 straipsnio 4 dal ir 5 straipsn;
2. Reklamoje yra lyginamos preks ar paslaugos,
tenkinanios tuos paius poreikius ar skirtos tiems patiems
tikslams;
3. Reklamoje yra objektyviai lyginamos viena ar daugiau i
preki ir paslaug reikming, svarbi, galim patikrinti ir
bding savybi, taip pat gali bti lyginama ir kaina;
4. Reklama nesukelia painiavos tarp komercins veiklos
subjekt, tarp reklamos davjo ir konkurento arba reklamos davjo ir konkurento preki enkl, pavadinim, kit
ymen su skiriamaisiais poymiais, preki ir paslaug;
5. Reklama nediskredituoja ir nemenkina konkurento
preki enkl, pavadinimo, kit ymen su skiriamaisiais
poymiais, jo preki, paslaug, veiklos, finansins ar kitokios
padties;
6. Preks ar paslaugos, turinios kilms nuorod, lyginamos
su prekmis ar paslaugomis su tokia pat kilms nuoroda;
7. Nesiningai nesinaudojama konkurento preki enklo, pavadinimo ar kit ymen su skiriamaisiais poymiais reputacija arba konkuruojanios preks ar paslaugos nuoroda
kilm;
8. Reklamoje preks ar paslaugos nepateikiamos kaip preki
ar paslaug, paymt turiniu apsaug preki enklu ar
pavadinimu, imitacijos ar kopijos.
Jeigu lyginamojoje reklamoje pateikiamas konkretus pasilymas, turi bti aikiai nurodyta
pasilymo galiojimo pabaigos data, o jeigu reikalinga, turi bti nurodyta, kad is pasilymas
priklauso nuo turim preki kiekio ar paslaug suteikimo galimybi. Jei tokios reklamos
paskelbimo metu pasilymas dar negalioja, btina nurodyti jo sigaliojimo dat.
Klaidinanios ir lyginamosios reklamos kontrol Lietuvoje vykdo Lietuvos Respublikos
konkurencijos taryba.
77
5.1.3
NEPAGEIDAUJAMA REKLAMA
Su iuo Lietuvos Respublikos reklamos statymo paeidimu

vartotojai susiduria bene daniausiai.
Vartotojai, pildydami anketas dl nuolaid ir kit korteli
idavimo nepastebj i anksto udtos varnels ties urau
pageidauju gauti reklam, patys to neinodami, duoda
sutikim gauti reklam.
Lietuvos Respublikos reklamos statymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudiama
tiesiogiai teikti reklam konkreiam asmeniui, jeigu yra aikiai ireiktas io asmens
nesutikimas.
Taip pat Lietuvos Respublikos pato statymo 10 straipsnio
9 dalyje nustatyta:
Jeigu gavjas nepageidauja gauti reklamos, jis, siekdamas
aikiai ireikti nesutikim, ant gaunamj laik duts
nurodo, kad reklamos gauti nepageidauja. Pagal Reklamos statymo 13 straipsn net ir klausiamo dl sutikimo gauti
reklam adresato neatsakymas (neveikimas) reklamos davjui
negali reikti, kad adresatas sutinka, jog jam bt teikiama
reklama.
Paymtina, kad statymas nenustato, kokia forma turi bti ireiktas asmens nesutikimas,
taiau nurodyta, kad nesutikimas turi bti aikiai ireiktas. Svarbu, kad pageidavimas negauti
reklamos ant pato duts bt lengvai pastebimas: pakankamo formato, aikiai skaitomo
rifto ir panaiai.
Vartotojai, nenordami gauti reklamos, ant pato duts
nurodo:
TT Praom nemesti reklamins informacijos,
TT Nepageidauju reklamos ir panaiai.
Asmenys, paeid gavjo nesutikim, atsako teiss akt
nustatyta tvarka168.
Pabrtina, kad spaudoje, jeigu straipsnio tekstas nra specialiai iskirtas, taiau skleidiama
itin pozityvi pardavimus skatinanti informacija apie tam tikr produkt, tokia reklama turi bti
paymta odiu Reklama arba R raide.
Televizija yra vienas i pagrindini reklamos skleidimo kanal. Paymtina, kad jei televizijos
laid metu laidos vedjai ar kiti dalyviai skleidia itin pozityvi informacij apie tam tikr
prek / paslaug, ekrane turi bti rodomas odis Reklama arba R raid.
78
5.1.4
PASLPTA REKLAMA
KAS YRA PASLPTA REKLAMA?

Tai bet kokia forma ir bet kokiomis priemonmis skleidiama
informacija apie gamintoj ar paslaugos teikj, jo pavadinim
ar veikl, preks enkl, pateikiama tokia forma, kuri gali
suklaidinti reklamos vartotojus dl ios informacijos pateikimo
tikrojo tikslo.
Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas
paslpta reklama, kai u j sumokama ar kitaip atsilyginama.
Reklama privalo bti aikiai atpastama.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad
reklama yra bet kokia forma ir bet kokiomis priemonmis
skleidiama informacija; todl atmestinas argumentas, kad
gino publikacijos buvo praneimai spaudai, kai nustatyta, jog
tokia forma skelbiama informacija susijusi su asmens kine
komercine, finansine ar profesine veikla bei skatina sigyti
prekes. Pastaroji ypatyb nustatoma vertinus skelbiamos
informacijos turin, platinam teigini tiksl, yra objektyvi ir
nealika ar turi tik iskirtinai produkt pristatani teigini.
Be to, ioje byloje nurodyta, kad
nustaius esminius reklamos poymius, gino publikacijos
negali bti vertinamos kaip neutralaus turinio informaciniai
praneimai, kuriuose pateikiami tik produkt savybi, vartojimo
ir gamybos duomenys.
5.1.5
MAISTO REKLAMA
Paymtina, kad kiekvienas vartotojas yra suinteresuotas

gauti teising informacij apie ketinam sigyti maisto papild
savybes.
Jei atitinkama informacija netiksli, tai gali ikreipti vidutinio
vartotojo elges silomo produkto atvilgiu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-11-17 nutartyje (administracin byla Nr. A1-931/2005) konstatavo, kad
vidutinio (paprasto) vartotojo ekonominis elgesys paprastai
siejamas su bendru spdiu apie prek (jos pakuot, preks
enklas, bendro pobdio informacija apie preks savybes,
preks kaina), neanalizuojant kiekvienos detals.
is principas taikytinas ir preks reklamai169 .
79
MAISTO REKLAMAI KELIAMI REIKALAVIMAI:

1. Btina nurodyti, kad maistas yra genetikai modifikuotas,
jeigu pats maistas ar jo sudedamosios dalys yra GMO,
maistas pagamintas i GMO ar j dali;
2. Draudiama nurodyti energinius grimus kaip rmj
gaminius ar kitaip juos reklamuoti koncert, sporto, labdaros ir (ar) paramos bei kit rengini, skirt asmenims,
jaunesniems kaip 18 met, vietose ir j reklamoje;
teatro spektakli, kino film ir videofilm, skirt asmenims,
jaunesniems kaip 18 met, demonstravimo vietose ir j
reklamoje; visuomens informavimo priemonse, skirtose
asmenims, jaunesniems kaip 18 met, ir j reklamoje; akcijose, konkursuose, skirtuose asmenims, jaunesniems kaip
18 met, ir j reklamoje;
3. Energini grim reklamoje privalo bti rayti odiai
nevartoti su alkoholiniais grimais;
4. Reklamoje draudiama nurodyti ar usiminti apie tas maisto
savybes, kuri jis neturi, taip pat apie mogaus lig gydymo ar profilaktines savybes ir kitas savybes, jeigu tokios
informacijos pateikimas neatitinka teiss aktuose nustatyt
reikalavim;
5. Maisto papild reklamoje privalo bti nuoroda Maisto
papildas.
Apibendrinant Lietuvos Respublikos reklamos statymo nuostatas btina akcentuoti, kad
maisto reklamoje privalo bti nurodyta, jog maistas yra genetikai modifikuotas, jeigu pagal teiss akt nustatytus reikalavimus j enklinant turi bti pateikiama informacija apie tai,
kad maistas genetikai modifikuoti organizmai, kad maisto sudtyje arba jo sudedamosiose dalyse yra genetikai modifikuot organizm, kad maistas pagamintas i genetikai
modifikuot organizm arba jo sudtyje yra i genetikai modifikuot organizm pagamint
dali.
Draudiama nurodyti energinius grimus kaip rmj gaminius ar kitaip juos reklamuoti
ugdymo staigose, kurias lanko jaunesni kaip 18 met asmenys. Draudiama
energinius grimus platinti reklamos tikslais jaunesniems kaip 18 met asmenims. Motinos
pieno pakaital reklama leidiama tik sveikatos prieiros specialistams skirtuose leidiniuose
ir Lietuvos Respublikos teiss akt nustatyta tvarka ant i preki pakuoi.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatanio maisto statymo
bendruosius principus ir reikalavimus, steigianio Europos maisto saugos tarnyb ir
nustatanio su maisto saugos klausimais susijusias procedras (OL 2004 m. specialusis
leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. birelio
18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 596/2009 (OL 2009 L 188, p. 14), 16
straipsnis nurodo, kad, nepaeidiant konkretesni maisto produktus reglamentuojani
statym nuostat, vartotoj neturi klaidinti maisto ar paar etikets, reklama ir pateikimas, skaitant j form, ivaizd arba pakavim, pakavimo mediagas, sudjimo tvark,
apipavidalinim juos demonstruojant, vairiausiomis priemonmis apie juos teikiam
informacij.
80
REKLAMUOJANT MAIST DRAUDIAMA:

1. Klaidinti apibdinant maist, nurodant jo r, tapatum,
savybes, sudt, kiek, tinkamumo vartoti termin, kilm,
tvarkymo ir vartojimo bd bei laikymo slygas;
2. Nurodyti ar usiminti apie tas maisto savybes, kuri jis
neturi;
3. Nurodyti ar usiminti apie maisto gydomsias ar nuo lig
sauganias savybes;
4. Nurodyti, kad koks nors maistas turi ypating savybi, jeigu
i tikrj tokiomis savybmis pasiymi visi panas
gaminiai;
5. Kitaip klaidinti vartotojus.
PRIEIR VYKDO:
TT Valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba;
TT Valstybin vartotoj teisi apsaugos tarnyba;
TT Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba.
5.1.6
ALKOHOLIO REKLAMA
Alkoholio reklamos reikalavimus ir draudimus Lietuvoje

reglamentuoja specialus teiss aktas Lietuvos Respublikos
alkoholio kontrols statymas.
is statymas reglamentuoja santykius, susijusius su alkoholio
produkt, maisto ir kit produkt, kuriuose yra etilo alkoholio, gamyba, prekyba, laikymu, gabenimu, veimu, importu,
eksportu, vartojimu, reklama, rmimu, ir nustato valstybs
alkoholio kontrols Lietuvos Respublikoje pagrindus.
Alkoholio reklama bet kuria forma ir bet kokiomis
priemonmis skleidiama informacija, susijusi su moni
komercine, kine bei finansine veikla, skatinanti sigyti ar vartoti
alkoholio produktus170.
LIETUVOS RESPUBLIKOJE DRAUDIAMA VIS FORM I
ALKOHOLIO REKLAMA:
TT skirta vaikams ir paaugliams iki 18 met;
TT kurioje dalyvauja asmenys iki 18 met;
TT kurioje dalyvauja sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir
mokslo ymybs, kiti garss visuomens veikjai, naudojamas j asmuo, vardas, atvaizdas ir pan.;
TT siejanti alkoholio vartojim su fizins bkls pagerjimu;
TT siejanti alkoholio vartojim su vairavimu;
81
TT siejanti alkoholio vartojim su psichins veiklos pagerjimu,

asmenini problem sprendimu;
TT siejanti alkoholio vartojim su stimuliuojamosiomis, raminamosiomis ir kitomis gydomosiomis savybmis;
TT siejanti alkoholio vartojim su socialine skme, padidjusiu
seksualiniu aktyvumu;
TT palankiai vaizduojanti nesaiking alkoholini grim
vartojim ar neigiamai atsiliepianti apie abstinencij ir
saikingum;
TT pateikianti didesn trin etilo alkoholio koncentracij kaip
alkoholini grim privalum;
TT pateikianti neteising ir (ar) klaidinani informacij apie
alkoholinius grimus171 .
ALKOHOLIO REKLAMA DRAUDIAMA:
TT laikrai ir j savarankik pried, urnal bei knyg
iorinse vireli pusse;
TT vaikams ir paaugliams skirtuose laikraiuose, urnaluose,
knygose, televizijos ir radijo programose;
TT Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausani transliuotoj
ir retransliuotoj transliuojamose programose nuo
6 valandos iki 23 valandos (iskyrus tiesiogiai ir itisai
transliuojamus ar retransliuojamus tarptautinius meno,
kultros ar sporto renginius);
TT koncert, cirko, diskotek, jaunimo sporto ir laisvalaikio
rengini, kit masini rengini, teatro spektakli, kino ir
videofilm demonstravimo vietose, iskyrus i rengini
vietose esanias prekybos vietas. Masiniuose renginiuose
(iskyrus vaikams ir paaugliams iki 18 met skirtus
renginius) taip pat gali bti pateikiamas rengin remianios
ir alkoholinius grimus, kuriais leidiama prekiauti
masiniuose renginiuose, gaminanios arba jais
prekiaujanios mons pavadinimas ir (ar) preks enklas,
pagal turin ir form neprietaraujantys teiss akt
reikalavimams;
TT vietimo, mokslo ir ugdymo staigose;
TT visose sveikatos prieiros staigose;
TT visuomeninio transporto priemoni viduje ir iorje;
82
TT degalinse ir j teritorijose, iskyrus jose esanias

alkoholini grim prekybos vietas;
TT ant atvirlaiki, vok ir pato enkl.
Svarbu pabrti, kad loterijose, aidimuose, konkursuose
draudiama teikti alkoholinius grimus kaip prizus arba kartu
su jais.
Lietuvos Respublikoje taip pat draudiama iorin alkoholio reklama, iskyrus alaus, alaus miini su nealkoholiniais
grimais bei natralios fermentacijos vyno ir sidro iorin
reklam. Pamint grim iorinje reklamoje (iskyrus tuos
atvejus, kai iorinje reklamoje pateikiami tik alkoholinius
grimus gaminani arba jais prekiaujani moni pavadinimai ir (ar) j preki enklai) turi bti spjamasis tekstas apie
aling alkoholio poveik sveikatai.
io teksto form, turin ir jo viet reklamoje nustato Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Siekiant identifikuoti alkoholio reklam, taip pat svarbu inoti,
kas yra nelaikoma alkoholio reklama.
ALKOHOLIO REKLAMA NELAIKOMA:
TT informacija apie alkoholinius grimus informaciniuose
praneimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams, taip pat alkoholinius grimus gaminani arba jais
prekiaujani moni registruoti pavadinimai (jei alkoholini
grim gamintojo pavadinimas yra sudedamoji i moni
registruoto pavadinimo dalis) bei preki enklai, kai ie
pavadinimai ir preki enklai pateikiami ikabose ant i
moni buveins ar padalinio pastato bei moni valdomo
transporto;
TT reklama taip pat nelaikomi alkoholinius grimus
gaminani arba jais prekiaujani moni registruoti
pavadinimai ar preki enklai, kai ie pavadinimai ar preki
enklai nereguliariai ir netiktai matomi transliuojamose
ar retransliuojamose programose ir kai i pavadinim bei
preki enkl atvaizdai yra alutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais.
Kaip laikomasi i reikalavim, kontroliuoja Narkotik, tabako ir
alkoholio kontrols departamentas ir savivaldybi institucijos
(iorins reklamos draudimo paeidimus).
Juridiniai asmenys ir usienio juridini asmen filialai bei atstovybs baudiami nuo
2 896 EUR iki 14 481 EUR bauda, u kiekvien to paties reikalavimo pakartotin paeidim,
padaryt per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, nuo 14 481 EUR iki 28 962 EUR
bauda172.
83
Lietuvos Aukiausiasis Teismas 1999-06-28 nutartyje (civilin byla Nr. 3K-3-337/1999)

nurod, kad reklama yra informacijos forma, kuria siekiama paskatinti pirkti produkcij ar
paslaugas, paveikti viej nuomon, gyti politin param, pasiekti kokius nors tikslus ar
gauti kitoki reklamuotojo norim naud173 .
Paymtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurod, jog Lietuvos Respublikos alkoholio kontrols statymu aptart draudiam alkoholio reklamos srii sraas
parodo, kad draudiamas bet koks palankaus vaizdio formavimas, tiesioginis ar netiesioginis skatinimas vartoti alkohol apskritai (2001-07-11 nutartis byloje Nr. A6 -657/2001)174 .
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 1999-10-27 nutartyje
byloje Nr. 3K-3-700/1999 nurodoma, kad iame statymo straipsnyje aptarti alkoholio reklamos draudimai nra ir negali bti suformuluoti absoliuiai konkretiems paeidim atvejams;
jie draudia vis ri alkoholio reklam, kuri sietina su kai kuria veika ar savybmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrols statymo 29 straipsnyje175 .
Pabrtina, kad alkoholio reklama, kuriai taikomi statym
nustatyti apribojimai, turt bti laikomi ir alkoholini grim
preki enklai. Kai tokie alkoholio preki enklai matomi
Lietuvos jurisdikcijai priklausani transliuotoj ir
retransliuotoj transliuojamose programose 623 val. (iskyrus
tiesiogiai ir itisai transliuojamus ar retransliuojamus tarptautinius meno, kultros ar sporto renginius), jiems taip pat turt
bti taikomi alkoholio reklamai numatyti apribojimai.
5.1.7
REKLAMA IR VAIKAI
Vaikai yra viena i paeidiamiausi reklamos vartotoj

grupi.
Reklamos statyme tvirtintas draudimas daryti aling moralin
ir fizin poveik vaikams:
1. Piktnaudiauti vaik pasitikjimu tvais, globjais
(rpintojais), mokytojais ar kitais suaugusiais asmenimis;
2. Tiesiogiai kviesti vaikus daryti poveik tvams ar kitiems
asmenims, kad ie nupirkt reklamuojam preki ar
paslaug, taip pat tiesiogiai skatinti vaikus pirkti preki ar
paslaug, pasinaudojant j nepatyrimu ir patiklumu;
3. Paslaug naudojimas suteiks jiems fizin, psichologin ar
socialin pranaum prie bendraamius;
4. Nepagrstai rodyti vaikus, patekusius situacijas, kurios kelia
grsm j sveikatai ir gyvybei.
Paymtina, kad detalesni reklamos skleidimo draudimai bei ribojimai vaik atvilgiu
apibrti Lietuvos Respublikos nepilnamei apsaugos nuo neigiamo vieosios informacijos
poveikio statyme.
is statymas i esms numato vieosios informacijos, kuri daro neigiam poveik
nepilnamei fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, kriterijus bei jos skelbimo ir
platinimo tvark.
84
Svarbu paminti, kad pagal statym apribojimai, nustatyti neigiam poveik nepilnamei
vystymuisi priskirtai vieajai informacijai, taikomi taip pat reklamai, savireklamai, anonsams ir
preki enklams176.
AGRESYVI
KOMERCIN
VEIKLA
5.1.8
Atkreiptinas dmesys, kad Lietuvos Respublikos nesiningos

komercins veiklos vartotojams draudimo statyme preziumuojama, jog komercin veikla yra agresyvi, jeigu ji pasireikia
kaip traukimas reklam vaikams skirto tiesioginio raginimo
pirkti arba tikinti tvus ar kitus suaugusius asmenis nupirkti
jiems reklamuojamus produktus177.
REKLAMOS PRIEIROS INSTITUCIJOS IR J TEISS
Lietuvos Respublikos reklamos statymo reikalavim

laikymsi bei io statymo nuostat vykdym priirti yra
galiotos kelios valstybins institucijos:
TT Valstybin vartotoj teisi apsaugos tarnyba,
TT Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba,
TT Valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba, savivaldybi vykdomosios institucijos,
TT Kultros paveldo departamentas prie Kultros ministerijos,
TT Saugom teritorij direkcija arba Regiono aplinkos apsaugos departamentas, kai saugomoje teritorijoje nra
steigtos Saugom teritorij direkcijos pagal ioms institucijoms priskirt kompetencij.
TT U reklamos naudojimo draudim ir reikalavim
gyvendinim Valstybin vartotoj teisi apsaugos tarnyba
atsakinga kartu su galiotomis valstybs staigomis, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, taip pat savivaldybi
vykdomosiomis institucijomis.
TT Savivaldybi institucijos, Kultros paveldo departamentas
prie Kultros ministerijos, Saugom teritorij direkcija arba
Regiono aplinkos apsaugos departamentas pagal savo
kompetencij kontroliuoja, kaip laikomasi iorins reklamos
rengimo taisykli.
TT Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba priiri, ar
skleidiama reklama nra klaidinanti bei lyginamoji.
TT Valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba atlieka tyrimus dl
maisto reklamos atitikties teiss akt nuostatoms.
85
Lietuvos Respublikos reklamos statymas prieiros institucijoms nustato ias teises, vykdant reklamos prieir:
TT gauti i valstybs ir savivaldybs institucij bei staig, kit
asmen iame statyme nustatyt reikalavim paeidimui
tirti reikaling informacij ir dokumentus;
TT gauti i reklamins veiklos subjekt informacij ir dokumentus, o prireikus ir reklamuojam preki ir reklamos pavyzdius, reikalingus iame statyme nustatyt
reikalavim paeidimui tirti. Ityrus paeidim, o jeigu
prieiros institucij nutarimas buvo apskstas teismui, siteisjus teismo sprendimui, reklamuojam
preki pavyzdiai ir veiklos dokument originalai turi bti
grinami reklamins veiklos subjektams i reikalavimu;
TT reikalauti, kad reklamins veiklos subjektai ar j vadovai ir
kiti u reklamos naudojim atsakingi asmenys atvykt ir
duot odinius arba raytinius paaikinimus;
TT neatidliotinais atvejais, kai yra pakankamai duomen,
kad paskleista arba numatoma paskleisti reklama gali
bti pripainta neatitinkania iame statyme nustatyt
reikalavim ir padaryt kitiems asmenims ar visuomens
interesams alos ar sukelt nepataisomus padarinius,
priimti nutarim taikyti laikinojo pobdio priemon
pareigojim sustabdyti reklamos skleidim, kol bus
priimtas io statymo 25 straipsnio 17 dalyje nurodytas nutarimas. Prie priimdama nutarim taikyti laikinojo pobdio
priemon pareigojim sustabdyti reklamos skleidim,
prieiros institucija turi suteikti galimyb reklamins
veiklos subjektui, kuris tariamas paeids iame statyme
nustatytus reikalavimus, per jos nustatyt termin duoti
paaikinim;
TT pareigoti reklamins veiklos subjektus nutraukti iame
statyme nustatyt reikalavim neatitinkanios reklamos
naudojim;
TT ratu informuoti reklamins veiklos subjektus, kad j
atliekami veiksmai gali turti iame statyme nustatyt
reikalavim paeidimo poymi, ir silyti jiems nutraukti
tokios reklamos naudojim arba j pakeisti;
TT statym nustatytais atvejais skirti baudas178.
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, vykdydama reklamos kontrol pagal savo kompetencij, turi:
TT teis pareigoti reklamins veiklos subjektus, kuri reklama pripainta klaidinania ar neleidiama lyginamja,
j paneigti ir nustatyti io pareigojimo vykdymo terminus,
tvark ir slygas;
86
TT Reglamente (EB) Nr. 2006/2004 kompetentingai institucijai numatytas teises, kiek tai susij su Konkurencijos tarybos funkcijomis priirint, ar reklama nra klaidinanti, ir
lyginamj reklam;
TT teis nustatyti Konkurencijos tarybos veiklos, atliekant
reklamos naudojimo prieir, prioritetus, kurie skelbiami
Konkurencijos tarybos interneto svetainje.
TEIS KREIPTIS
5.2
Teis kreiptis Valstybin vartotoj teisi apsaugos tarnyb,

kad bt pradtas Lietuvos Respublikos reklamos statyme
nustatyt reikalavim paeidim nagrinjimas, turi asmenys,
kuri interesai yra paeisti, valstybs ir savivaldybs institucijos ir staigos bei asmen interesams atstovaujanios asociacijos.
Tuo tikslu Valstybinei vartotoj teisi apsaugos tarnybai
pateikiamas praneimas (skundas) ratu.
Skund dl galimo Lietuvos Respublikos reklamos statymo
paeidimo gali pateikti ir juridiniai asmenys.
NESININGA KOMERCIN VEIKLA
TIKSLAS
2005 m. gegus 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB dl nesiningos moni komercins veiklos
vartotoj atvilgiu vidaus rinkoje (Nesiningos komercins
veiklos direktyva, Direktyva 2005/29/EB) tikslas utikrinti
komercins veiklos siningum, vedant visapusik reglamentavimo reim, taikom i esms visiems komercins
veiklos, galinios paveikti vartotoj ekonomin elges, tipams.
Nesiningos komercins veiklos direktyva kaip teisinis instrumentas apima didels apimties vartotoj apsaugos potencial,
taiau io apsauginio potencialo realizavimo efektyvumas
didele dalimi priklauso nuo direktyvoje tvirtintos siningumo
koncepcijos rib (apimties) suvokimo, vidutinio vartotojo
standarto aikinimo, nacionalini kontrols mechanizm
ypatum ir kt.179
2007 m. gruodio 21 d. priimtas Lietuvos Respublikos
nesiningos komercins veiklos vartotojams draudimo
statymas, sigaliojs 2008 m. vasario 1 d., reglamentuoja
vartotoj ir komercins veiklos subjekt santykius.
DIREKTYVOS 2005/29/EB BEI NESININGOS
KOMERCINS VEIKLOS VARTOTOJAMS DRAUDIMO
STATYMO TAIKYMO SRITIS SUBJEKT ATVILGIU
Vartojimo teisinio santykio alimis visais atvejais yra vartotojas ir verslininkas.
87
Kiekviena vartojimo teisinio santykio alis veikia specifiniu

tikslu:
TT vartotojas su jo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu,
t. y. vartotojo asmeniniams, eimos, nam kio poreikiams
tenkinti,
TT atitinkamai verslininkas veikia savo verslo, prekybos ar
profesijos tikslais.
moni komercin veikla vartotoj atvilgiu suprantama kaip
bet kuris prekybininko atliekamas veiksmas, neveikimas,
elgesys arba pareikimas, komercinis praneimas, skaitant
reklam ir rinkodar, tiesiogiai susijs su produkto pirkimo
skatinimu, pardavimu arba tiekimu vartotojams (2 straipsnio
d punktas).
Vidutinio vartotojo svoka perimta i Europos Bendrij
Teisingumo Teismo praktikos: Vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsivelgiant
socialinius, kultrinius ir kalbinius veiksnius.
NESININGOS KOMERCINS VEIKLOS VARTOTOJAMS
DRAUDIMO STATYMAS:
1. Taikomas vartotoj ir komercins veiklos subjekt
santykiams;
2. Netaikomas komercinei veiklai, kuri paeidia tik
konkuruojanij komercins veiklos subjekt interesus
arba yra susijusi tik su komercins veiklos subjekt
sandoriais;
3. Taikomas, kai nra kit statym, nustatani nesiningos
komercins veiklos ypatumus.
Lietuvos Respublikos nesiningos komercins veiklos vartotojams draudimo statymas taikomas tik vartojimo, t. y. B2C
(business-to-consumer), teisini santyki atvilgiu ir nra taikomas B2B (business-to-business) teisiniams santykiams.
KADA KOMERCIN VEIKLA YRA NESININGA?
Komercin veikla yra nesininga, jeigu ji neatitinka
profesinio atidumo reikalavim ir:
TT i esms ikreipia arba gali i esms ikreipti vidutinio
vartotojo (arba vartotoj grups vidutinio nario) ekonomin
elges silomo produkto atvilgiu;
TT i esms ikreipia arba gali i esms ikreipti vartotoj
grups vidutinio nario ekonomin elges silomo produkto
atvilgiu, kai komercin veikla nukreipta tam tikr vartotoj
grup180.
Nesininga komercin veikla yra draudiama.
88
Bet kokia komercin veikla, atitinkanti aukiau nurodytus

poymius, gali bti pripainta nesininga.
Nesininga komercin veikla daniausiai pasireikia kaip
klaidinanti arba agresyvi.
KAS YRA KLAIDINANTI KOMERCIN VEIKLA?
Klaidinanti komercin veikla yra klaidinantys veiksmai arba
klaidinantis informacijos neatskleidimas.
Lietuvos Respublikos nesiningos komercins veiklos vartotojams draudimo statymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog
nesininga komercin veikla draudiama.
Lietuvos Respublikos nesiningos komercins veiklos vartotojams draudimo statymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad klaidinantys veiksmai apgaulingos informacijos
arba informacijos, kuri nors faktikai tiksli, taiau dl tam tikr
element apgauna arba gali apgauti vidutin vartotoj, pateikimas, kai dl to vartotojas skatinamas arba gali bti skatinamas
priimti tok sprendim dl sandorio, kurio kitomis aplinkybmis
nebt prims.
DANIAUSIAI
PAEIDIAMA
STATYMO NUOSTATA
Daniausiai paeidiama statymo nuostata dl produkto

kainos ar jos apskaiiavimo bdo arba ypatingo kainos
pranaumo.
Paymtina, kad komercins veiklos subjekto vykdoma
komercin veikla yra vertinama vadovaujantis vidutinio vartotojo atvilgiu. Pagal Lietuvos Respublikos nesiningos
komercins veiklos vartotojams draudimo statymo
2 straipsnio 13 dal, vidutinis vartotojas yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsivelgiant socialinius,
kultrinius ir kalbinius veiksnius.
Atsivelgiant informacijos perdavimo priemoni ribotum,
klaidinaniu informacijos neatskleidimu laikomi tokie veiksmai, dl kuri vidutinis vartotojas skatinamas arba gali bti
skatinamas priimti tok sprendim dl sandorio, kurio kitomis
aplinkybmis jis nebt prims, t. y. esmins informacijos
neatskleidimas ar jos nuslpimas, pateikimas neaikiai, nesuprantamai, dviprasmikai ar ne laiku, arba komercins veiklos
tikslo, jeigu jis neaikus pagal kitas aplinkybes, neatskleidimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-12-23 administracinje byloje Nr. A5021684/2010, aikindamas Lietuvos Respublikos nesiningos komercins veiklos vartotojams
draudimo statymo 3 straipsnio 2 dal, taip pat yra pabrs, kad veiksmai, kurie neatitiko
profesinio atidumo reikalavimo, neturi btinai sukelti atitinkamas pasekmes, t. y. neprivalo
i esms ikreipti vartotoj ekonominio elgesio, nes, idant bt galima konstatuoti tokio
pobdio tak vartotoj ekonominiam elgesiui, utenka nustatyti tokios takos galimyb.
Kitaip tariant, nra btina, kad bt sudarytas bent vienas sandoris, kurio vartotojas kitomis
aplinkybmis nebt sudars181 .
89
KLAIDINANTI KOMERCIN VEIKLA, KURIOS NEREIKIA

RODINTI (7 STRAIPSNIS)
Nustaius, jog veikla turi Lietuvos Respublikos nesiningos
komercins veiklos statymo 7 straipsnio 123 punktuose
numatytos klaidinanios komercins veiklos poymi, savaime
laikoma, kad komercin veikla yra nesininga. Atsivelgiant
tai, poveikio ar tiktino poveikio vartotoj ekonominiam elgesiui rodinti nereikia.
PAVYZDIUI:
TT apgaulingas tvirtinimas, kad produktas gali gydyti ligas,
funkcinius ar vystymosi sutrikimus;
TT produkto apibdinimas kaip nemokamas ar panaiai, jeigu
vartotojas turi mokti, iskyrus neivengiamas ilaidas,
susidaranias dl vartotojo reakcijos komercin veikl
(pavyzdiui, vartotojo pato ar telefono ryio ilaidos pagal
prastus tarifus ir panaiai), ir ilaidas dl produkto pamimo
ar mokjimo u jo pristatym.
AGRESYVI KOMERCIN VEIKLA
Prekiautojams draudiama taikyti pardavimo metodus, kuriais
ribojama vartotojo pasirinkimo laisv ir itaip ikreipiamas j
ekonominis elgesys.
Komercin veikla laikoma agresyvia, jeigu ji priekabiavimu,
prievarta, skaitant fizins jgos panaudojim arba pernelyg
didel tak, labai apriboja arba gali labai apriboti vidutinio
vartotojo pasirinkimo laisv arba elges produkto atvilgiu ir
jeigu taip vidutinis vartotojas skatinamas arba gali bti skatinamas priimti tok sprendim dl sandorio, kurio jis kitomis
aplinkybmis nebt prims.
Nesiningos komercins veiklos vartotojams draudimo
statymo prieir vykdo Valstybin vartotoj teisi apsaugos
tarnyba.
PRAYMO DL IO STATYMO PAEIDIMO PATEIKIMAS IR JO
NAGRINJIMO PROCEDROS TERMINAI
Praymas turi bti pateiktas ratu Valstybinei vartotoj teisi
apsaugos tarnybai.
Prayme turi bti nurodyta:
1.
2.
3.
90
Pareikjo vartotojo vardas, pavard, gyvenamosios vietos

adresas arba pareikjo juridinio asmens pavadinimas,
buveins adresas, taip pat duomenys ryiui palaikyti;
Komercins veiklos subjekto, kurio komercin veikla
skundiama, vardas, pavard ar pavadinimas ir gyvenamosios
vietos, buveins ar prekybos vietos adresas;
Konkrets skundiami komercins veiklos subjekto veiksmai
(neveikimas), elgesys ar pareikimas, j padarymo data;
4.
Pareikjui inomos nesiningos komercins veiklos faktins

aplinkybs, kuriomis jis grindia savo praym (skund), ir
pridedami tai patvirtinantys pareikjo turimi dokumentai.
Valstybin vartotoj teisi apsaugos tarnyba ne vliau kaip per 30 dien nuo praymo
pateikimo dienos priima motyvuot nutarim pradti arba atsisakyti pradti praymo
nagrinjimo procedr.
PRADTI PRAYMO
NAGRINJIMO
PROCEDR ATSISAKOMA, JEIGU:
1. Praymas neatitinka praymo pateikimui nustatyt

reikalavim ir ie trkumai nepaalinami per Valstybins
vartotoj teisi apsaugos tarnybos nustatyt termin, kuris
negali bti trumpesnis kaip 7 dienos;
2. Prayme nurodyto paeidimo nagrinjimas nepriskirtas
Valstybins vartotoj teisi apsaugos tarnybos kompetencijai;
3. Prayme nurodyti faktiniai duomenys jau buvo patikrinti ir
dl j priimtas nutarimas;
4. Nra faktini duomen, kurie leist pagrstai tarti io
statymo paeidim, arba Valstybin vartotoj teisi apsaugos tarnyba praym, atsivelgdama jo esm, nagrinja
kit statym nustatyta tvarka;
5. Nuo dienos, kai asmuo suinojo arba turjo suinoti apie
prayme nurodyt io statymo paeidim, iki praymo
padavimo yra praj daugiau kaip 6 mnesiai, bet visais
atvejais daugiau kaip 3 metai nuo paeidimo padarymo
dienos.
Valstybin vartotoj teisi apsaugos tarnyba io statymo paeidimus nagrinja ir baudas

skiria ne vliau kaip per 6 mnesius nuo nutarimo pradti praymo nagrinjimo procedr
primimo dienos. Motyvuotu nutarimu termin gali pratsti ne ilgiau kaip 3 mnesiams.
Nesiningos komercins veiklos tyrimas yra administracin
procedra, kuriai taikomi tam tikri rodinjimo reikalavimai bei
tiksliai laikomasi tyrim nusakani procedr, todl btina
visus veiksmus atlikti laiku.
U nesining komercin veikl komercins veiklos subjektams Valstybin vartotoj teisi apsaugos tarnyba pagal savo
kompetencij gali skirti:
1. spjim (kai paeidimas yra maareikmis, juo nepadaroma esmins alos io statymo saugomiems vartotoj
interesams);
2. Baud nuo 289 iki 8 688 eur, sunkinaniomis
aplinkybmis iki 34 754 eur.
91
6. VARTOTOJ TEISI GYNIMAS NE TEISME.

ALTERNATYVS GIN SPRENDIMO
BDAI
Siningas aidimas ar spstai silpnam ir neapdairiam?

Anne Brafford
182
Gin sprendimas neteisminiais bdais vairiose civilizacijose

nuo seniausi laik buvo pirminis, natralus ir pats priimtiniausias konflikt sureguliavimo bdas.183
Lietuvoje vartotoj teisi gynimas ne teisme populiarja. Feliksas Petrauskas teigia: Ms valstybje vis labiau yra akcentuojama paties gino esm, gino ali interesai, tolesnio ali
bendradarbiavimo ir partnerysts svarba.184
6.1
ALTERNATYVAUS GIN SPRENDIMO SAMPRATA
KAS TAI?
Neteisminis gin nagrinjimas, kitaip dar vadinamas alternatyviu gin sprendimu185 , tai gin sprendimo ne teisme
mechanizmas, kai gino tarp dviej ali sprendimui vadovauja neutrali treioji alis.
Neteisminis gin sprendimas i esms yra alternatyva teismo
procesui. i gin nagrinjimo sistema tvirtina savas taisykles,
kaip prieprie grietam jurisdikciniam gin nagrinjimui.
Alternatyvaus gin sprendimo sistemoje ginu vadinamas
teisini poiri ar interes susidrimas tarp dviej ali, kai
inaudota draugiko susitarimo tarp vartotojo ir verslininko
galimyb.186
Europos Komisija yra primusi rekomendacijas Dl princip,
taikom atsakingoms u neteismin vartotoj gin sprendim
institucijoms187 ir Dl princip, taikytin neteisminiam
vartotoj gin nagrinjimui188, kuriomis vadovaujasi notifikuotos neteisminio vartotoj gin nagrinjimo institucijos.
Atkreiptinas dmesys tai, kad i rekomendacij tikslas
nustatyti neteisminio vartotoj gin sprendimo principus
tokioms institucijoms, kurios veikia kaip aktyvi treioji alis,
priimanti tiek rekomendacinio, tiek privalomojo pobdio
sprendim.
92
Vartotoj teisi gynimas ne teisme. Alternatyvs gin sprendimo bdai
Pateikiame Europos Sjungos alternatyvaus gin sprendimo principus:

1. Nealikumo principas tai asmens, nagrinjanio ginus,
interes konflikto neturjimas su viena i gino ali, deramas informacijos pateikimas abiem gino alims dar prie
pradedant gin nagrinjimo procedr ir pan.;
2. Nepriklausomumo principo pagrindas tvirtinti nealik
gino sprendim. ia svarbios garantijos, kad asmenys,
priimantys sprendimus dl gin tarp vartotoj ir
verslinink, be rimtos prieasties nebt atleisti i uimam
pareig;
3. Skaidrumo principas siejamas su informacijos pateikimu
apie gino nagrinjimo procedr;
4. Rungimosi principas tiek vartotojui, tiek verslininkui
utikrina galimyb ireikti savo nuomon, susipainti su
kitos alies argumentais, ekspert ivadomis ir pan.;
5. Veiksmingumo (efektyvumo) principas apima reikalavimus, susijusius su prieinamumu, kaina, procedros trukme.
Dauguma alternatyvi gin sprendimo bd vartotojui yra
nemokamos arba nedaug kainuojanios procedros, taip
pat jose nereikalingas teisinis atstovavimas;
6. Teistumo principas garantuojamas lanksiomis
praktinmis priemonmis. Sprendimas gali bti priimtas
remiantis ne tik statymu, bet ir verslo etikos kodeksais ar
tiesiog laikantis nealikumo, taiau turi bti siningas ir
subalansuotas, o vartotojo teiss nepaeistos189;
7. Laisvs principas skatina alis susitarti dl bylos arba gin
nagrinjanti alis priima privalomojo pobdio sprendim,
arba reikalauja sutikti su tokiu sprendimu, kai teikiamas
skundas (kai statyme numatytas privalomas sprendimo
pobdis);
8. Atstovavimo principas reikia, kad nagrinjant vartotojo
gin neteismine tvarka tretiesiems asmenims turi bti
sudaryta galimyb jam atstovauti ir / ar padti jam visose
procedros stadijose;
9. Siningumo principas reikia, kad alys turi turti
galimyb ne tik lengvai ir laisvai pateikti rodymus, argumentus ir informacij, bet ir inoti kitos alies analogik
informacij; prie susitardamos jos turi turti pakankamai
laiko, kad galt apgalvoti sprendim; atsisakyti pradto
gino nagrinjimo ir pasinaudoti kitais savo teisi gynimo
bdais.
Verta paminti ir vartotoj gin elektronin sprendim190,
kuris yra alternatyvus gin sprendimas elektroninmis technologijomis.
Gin elektroninio sprendimo subjektai suteikia vartotojams
ir monms galimyb ginus sprsti elektroniniu bdu. Tokia
galimyb itin praveria sprendiant ginus dl elektronins
prekybos sandori, kai vartotojas ir komercins veiklos subjektas daniausiai yra skirtingose valstybse.
93
TRKUMAI
PRIVALUMAI
2 lentel. Neteisminio gin nagrinjimo privalumai ir trkumai
PIGUMAS
Procesas paprastai reikalauja maiau snaud (nei gin
nagrinjimas teisme) tiek i gino ali, tiek i valstybs191.
LANKSTUMAS
Gino ali dialogas labai svarbus iekant sprendimo
neteisminiu gino nagrinjimo bdu. alys yra proceso
eimininks.
PAPRASTUMAS
Neteisminio gino nagrinjimo procedra suprantama
eiliniam vartotojui.
OPERATYVUMAS
Maos laiko snaudos ginui inagrinti.
TEISM DARBO KRVIO MAINIMAS
Teism darbas tapt efektyvesnis193 .
NET BLOGA TAIKA YRA GERIAU U GER KAR
Taikiai tarpusavyje priimtas sprendimas yra efektyvesnis
u privalomo pobdio teismo sprendim gino alys
nelieka suprieintos. Isaugomi draugiki santykiai. Taikaus
susitarimo vykdymo realumas.
REKOMENDACINIO POBDIO SPRENDIMAI

Priimtas sprendimas gali likti nevykdytas (nra privalomas).
Galiausiai vis dlto vartotojui gali tekti kreiptis bendrosios
kompetencijos teism dl paeist interes gynimo l
ir laiko snaudos192.
BYLINJIMOSI KULTRA
Lietuvoje vis dar siaknijusi bylinjimosi kultra, trksta
ini apie alternatyvius gin sprendimo bdus. protis
ginus sprsti teismine tvarka vartotojai priprat savo
paeistas teises ginti teisme.
NEFORMALUMAS
Neformaliu teisingumu rizikuojama nevykdyti teisingumo ir
alternatyvaus gin sprendimo, trksta proceso organizuotumo. Alternatyvus gin sprendimas tampa formalesniu
gin nagrinjimo bdu (teisminio ir alternatyvaus gin
sprendimo proces asimiliacija).
2 lentelje pateikme pagrindinius neteisminio gin
nagrinjimo privalumus ir trkumus.
Atkreiptinas dmesys tai, kad alternatyvaus gin sprendimo
mechanizmai gali bti valstybiniai ir privats.
Tenka apgailestauti, kad Lietuvoje iimtinai vyrauja valstybinio
pobdio alternatyvaus gin sprendimo mechanizmas ir
teiss aktai neskatina kurti nevalstybinio alternatyvaus gin
sprendimo mechanizmo194 .
94
6.2
ALTERNATYVAUS GIN SPRENDIMO RYS
Visi alternatyvaus gin sprendimo metodai gali bti klasifikuojami pasitelkiant skirtingus kriterijus: proceso trukm,
formalizmo lyg, treiojo asmens vaidmen, ali autonomijos
laipsn, gino dalyk, proceso tiksl.
Paplitusi alternatyvi gin nagrinjimo bd klasifikacija juos
skirstant :
1. Pagrindines ir mirias alternatyvaus gin sprendimo
procedras;
2. Teisminius ir neteisminius alternatyvaus gin nagrinjimo
bdus195 .
PAYMTINA, KAD
PAGRINDINMIS
ALTERNATYVAUS
GIN SPRENDIMO
KATEGORIJOMIS
LAIKOMOS:
1. DERYBOS alims savarankikai sprendiant gin, be

treiojo asmens sikiimo. Derybos labiausiai paplitusi
alternatyvaus gin sprendimo forma, leidianti alims
paioms kontroliuoti proces ir sprendimus;
2. MEDIACIJA struktrizuotas procesas, kai dvi ar daugiau
ali savanorikai bando isprsti gin padedant mediatoriui196. Svarbu pabrti, kad vis dlto sprendim priima
paios alys, ne mediatorius. Toks procesas gali bti inicijuotas pai ali arba pasilytas ar paskirtas teismo;
3. ARBITRAAS gin sprendimas, pagalb pasitelkiant
arbitr, kuris yra galintas priimti alims teisikai privalom
sprendim.
Pagrindiniai alternatyvs gin sprendimai buvo derinami
vairiomis variacijomis ir i j atsirado: hibridiniai procesai,
pavyzdiui, mediacija, arbitraas alims nepavykus gino
isprsti mediacijos bdu, ginas nagrinjamas arbitrae.
Svarbus proces, pasitelkiant treiuosius asmenis, skiriamasis bruoas treiojo asmens funkcijos, t. y. ar pastarasis turi
teis primesti alims savo sprendim (pavyzdiui, arbitrao
sprendimas yra privalomas), ar tik padti jiems pasiekti j
sprendim (pavyzdiui, mediacijos atveju).
PRIE TEISMINI
ALTERNATYVAUS
GIN SPRENDIMO
BD PRISKIRIAMA:
1.
2.
Teismin mediacija tai procedra, kai teismo paskirtas neutralus tarpininkas padeda alims pasiekti
kompromisin susitarim teismo nustatytais klausimais.
Pasiektas susitarimas yra paremtas pai gino ali, o ne
tarpininko sprendimu;197
Ikiteisminiai pasitarimai ginui isprsti tai procedra,
vykstanti kaip neformali gino ali diskusija su teisju.
Teisjo vaidmuo ioje procedroje yra tik pagalbinis, nes
vykdaniam i procedr teisjui lieka galioti bendrieji
nealikumo ir nesuinteresuotumo bylos baigtimi
reikalavimai;
95
6.3
ALTERNATYVAUS
GIN SPRENDIMO
TEISINIO REGULIAVIMO
SISTEM SUDARO DU
BLOKAI:
3.
Iankstinis nepriklausomas vertinimas tai pradinje

bylos nagrinjimo stadijoje teismo paskirto eksperto atliekamas bylos vertinimas alims trumpai pristaius savo
pozicij esm;
4.
Kt.198
ALTERNATYVAUS VARTOJIMO GIN MECHANIZMO

TEISINIO REGULIAVIMO LIETUVOJE YPATUMAI
1. Bendrasis, kuris reglamentuojamas Lietuvos Respublikos vartotoj teisi apsaugos statymo VI skyriuje199 ,
numataniame alternatyvaus gin sprendimo institucij
sistem ir alternatyvaus gin sprendimo veikimo
principus;
2. Sektorinis, kai teisinis reguliavimas detalizuoja alternatyv
gin sprendim atskiruose sektoriuose ir numato
specialias, tik ioms sritims taikomas, taisykles.
Sektorinis reguliavimas skirstytinas 3 grupes: finansini
paslaug (apima bank ir draudimo paslaugas), energetikos (apima visas energetikos sritis) ir ryi reguliavimo
(apima elektroninius ryius ir pato paslaug sektori).
SEKTORINIS REGULIAVIMAS
FINANSINI PASLAUG
SEKTORIUS
Lietuvos Respublikos
Lietuvos banko statymas200
draudimo statymas201
mokjim statymas202
ENERGETIKOS SEKTORIUS
RYI PASLAUG
SEKTORIUS
energetikos statymas203
elektronini ryi
statymas204
pato statymas205
elektros energetikos
statymas206
gamtini duj statymas207
ilumos kio statymas208
5 paveikslas. Alternatyvaus gin sprendimo sektorinio reguliavimo sistema
96
Be to, kiekviename i 5 paveiksle vardyt statym alternatyv gin sprendim

reguliuojanias normas detalizuoja vairs postatyminiai aktai, kuriuose pateikiamos nuorodos kitus teiss aktus ar postatyminius aktus.
tai Lietuvos Respublikos Lietuvos banko statymo 47 straipsnio 10 dalis numato209 , kad
gino nagrinjimo Lietuvos banke sustabdymui ir nutraukimui mutandis mutatis210 taikomi
atitinkami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 163, 166, 164, 166, 167, 293 ir 294
straipsniai211.
kodeks nukreipia ir Lietuvos banko patvirtintas Vartotoj ir finans rinkos dalyvi gin
nagrinjimo tvarkos apraas212.
Prie alternatyv gin sprendim reglamentuojani teiss
akt taip pat priskirtini:
1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas213;
2. Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymas214;
3. Lietuvos Respublikos civilini gin taikinamojo
tarpininkavimo statymas215,216;
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Nr. 875 Dl
Asmen praym nagrinjimo ir j aptarnavimo vieojo
administravimo institucijose, staigose ir kituose vieojo
administravimo subjektuose taisykli patvirtinimo217.
Sprendiant vartotoj ir verslinink ginus bei taikant teiss aktus, svarbu inoti alternatyvaus
gin sprendimo mechanizmo privalumus ir trkumus.
PRIVALUMAI
Advokat profesin bendrija Baltic Legal Solutions

Lietuva, atlikusi tyrim Alternatyvi vartotoj gin
sprendimo mechanizm taikymas ir pltros galimybs
Lietuvoje218, vardija tokius alternatyvaus gin sprendimo
privalumus:
TT bendrojo alternatyvaus gin sprendimo principas leidia
utikrinti, kad visi vartojimo ginai gali bti inagrinti alternatyvaus gino sprendimo tvarka;
TT nebus palikta teisinio reguliavimo sprag;
TT bus vienodos taisykls visiems vartojimo ginams;
TT bus pltojama kiek manoma vienoda vartojimo gin
tvarka nepriklausomai nuo to, kokioje institucijoje jie bus
nagrinjami.
Alternatyvaus gin sprendimo reglamentavimas pagal sektorius leidia atsivelgti konkrei veiklos srii
specifik, nustatyti konkreiai sriiai skirtas procedras
bei reikalavimus, daniausiai nra poreikio kreiptis specializuotas institucijas, nes alternatyvaus gino sprendimo
institucijoje yra reikiamos kvalifikacijos specialist.
97
TRKUMAI
Minto tyrimo autoriai vardija ir alternatyvaus gin

sprendimo trkumus:
sektoriniai statymai nukrypo nuo bendrojo reguliavimo principo ir atkartojo bendrojo reguliavimo nuostatas ar numat
tokias specialias taisykles, kuri numatyti nebuvo jokio teisinio
pagrindo ar poreikio. Tokiu bdu buvo paneigtas Lietuvos
Respublikos vartotoj teisi apsaugos statyme219 numatytas
bendrojo reguliavimo principas ir negyvendinti su juo susij
tikslai. Atsirado problema dl sektorini statym tarpusavio
suderinamumo (kai sektorius reguliuojamas net keletu
statym).
Sektoriniuose statymuose numatytos taisykls ir numatyta alternatyvaus gin sprendimo institucij galimyb patvirtinti procedrines taisykles nepagrstai iskaid jo proces
ir padar j pain, chaotik bei lm kai kuri alternatyvaus gin sprendimo institucij
funkcij dubliavim.
Sektorinis reguliavimas neutikrino, kad specializuotas gin sprendimas sutrumpint alternatyvaus gin sprendimo nagrinjimo terminus.
Neatskiriama alternatyvaus gin sprendimo ir administracinio sprendimo primimo
procedra.
Iskaidius konkrei institucij kompetencij bei procedr reglamentavim keliuose teiss
aktuose, apsunkinama vartotojo teis kreiptis alternatyvaus gin sprendimo institucij.
Sektorinis alternatyvaus gin sprendimo reguliavimas stokoja aikumo. Vartotojas,
nordamas isiaikinti, kuri institucij ir kokia tvarka turi kreiptis, privalo susipainti ne su
vienu, o keletu teiss akt, skaitant ir postatyminio reguliavimo nuostatas.
Manoma, kad sektorinis reguliavimas keiiamas chaotikai, nra utikrinama visos alternatyvaus gin sprendimo sistemos perira, isamiai apsvarstant speciali taisykli poreik ir j
suderinamum su Lietuvos Respublikos valstybins vartotoj teisi apsaugos statymo220
nustatytu reguliavimu.
6.4
PAPRASTAI
NETEISMINIO GIN
NAGRINJIMO EIGA
LIETUVOS
RESPUBLIKOJE
YRA TOKIA:
ALTERNATYVAUS GIN SPRENDIMO INSTITUCIJ

PROCEDROS IR VEIKLA NAGRINJANT NACIONALINIUS
BEI TARPVALSTYBINIUS VARTOTOJ GINUS
1.
2.
3.
98
Vartotojas, manydamas, kad pardavjas, paslaug

teikjas paeid jo teises ar statym saugomus interesus, pirmiausia, prie kreipdamasis neteisminio gin
nagrinjimo institucij, turi kreiptis pardavj, paslaug
teikj ir nurodyti savo reikalavim;
Gin nagrinjimas ne teisme yra nemokamas, taiau
tam tikrais statyme numatytais atvejais pardavjas,
paslaug teikjas arba vartotojas turi sumokti u
ekspertiz ar laboratorinius tyrimus. Taiau vartotojas u
iuos tyrimus ar ekspertiz moka tik iimtiniais atvejais, kai
ginus nagrinjanios institucijos nepripasta i tyrim
btinumo, taiau vartotojas pats pageidauja juos atlikti.
Taigi i esms gin nagrinjimas alternatyvaus gin
nagrinjimo institucijoje vartotojui yra nemokamas;
Pagrindinis gino nagrinjimo bdas yra raytinis, taiau
gin nagrinjanios institucijos sprendimu ginas gali
bti nagrinjamas odinio proceso tvarka;
4.
5.
Ginas nagrinjamas laikantis rungimosi ir gino

nagrinjimo operatyvumo bei skaidrumo princip;
Ginai nagrinjami vieai, iskyrus atvejus, kai ginus
nagrinjanios institucijos sprendimu btina apsaugoti
valstybs, tarnybos, komercines, banko, profesines
paslaptis arba utikrinti vartotojo teis privataus gyvenimo nelieiamum.
Toliau visa tai aptarsime isamiau.

Jeigu pardavjas, paslaug teikjas nevykdo vartotojo reikalavimo dl sigyt nesaugi ir (ar)
netinkamos kokybs preki ar paslaug, dl preki grinimo, trkum paalinimo, kainos
sumainimo, keitimo ir (ar) informacijos suteikimo, vartotojas turi teis kreiptis Valstybin
vartotoj teisi apsaugos tarnyb arba Valstybin ne maisto produkt inspekcij prie kio
ministerijos (r. 3 lentel).
ios institucijos privalo inagrinti vartotojo praym ne vliau kaip per 20 darbo dien nuo
praymo gavimo dienos.
Kai dl objektyvi prieasi per termin vartotojo praymo nagrinjimas negali bti baigtas, ios institucijos gali termin pratsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dien.
3 lentel. Vartotoj ir pardavj, paslaug teikj alternatyvius ginus nagrinjanios
institucijos
INSTITUCIJA
SRITIS, KURIOJE
NAGRINJAMI GINAI
Lietuvos Respublikos ryi

reguliavimo tarnyba
Elektroniniai ryiai, pato ir

pasiuntini paslaugos
Lietuvos bankas
Lietuvos Respublikos draudimo statymo numatytais

atvejais ir tvarka
Valstybin energetikos
inspekcija prie Lietuvos
Respublikos energetikos
ministerijos
energetikos statyme
numatytos vartotoj teisi
apsaugos sritys
Valstybin kain ir
energetikos kontrols
komisija
energetikos statyme
numatytos vartotoj teisi
apsaugos sritys
Valstybin vartotoj teisi

apsaugos tarnyba
Skundai dl gin, kurie nra

priskirti nagrinti aukiau
ivardyt institucij
kompetencijai
Kitos institucijos
statym nustatytais
atvejais
99
Mintos institucijos, inagrinjusios vartotojo praym, surao

patikrinimo akt, kuriame nurodo, ar vartotojo reikalavimas
pagrstas, ir, jei pagrstas, pasilo pardavjui, paslaug teikjui
per nustatyt termin vykdyti vartotojo reikalavim. Be to, jos
informuoja vartotoj apie tikrinimo rezultatus.
Jeigu pardavjas, paslaug teikjas valstybini vartotoj teisi
apsaugos institucij pasilymo tenkinti vartotojo reikalavim
netenkina, ios institucijos patikrinimo akto kopij pateikia
Valstybinei vartotoj teisi apsaugos tarnybai, kuri sprendia
klausim dl vartotojo teisi gynimo.
Jei vartotojo praymui inagrinti reikia atlikti ekspertiz ar
laboratorinius tyrimus, kuriais nustatoma preki ir (ar) su jomis
susijusi paslaug kokyb, tai atliekama i institucij tam
tikslui numatyt valstybs biudeto asignavim, iskyrus
Lietuvos Respublikos vartotoj teisi apsaugos statymo 21
straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus221.
6 paveiksle susipainkite, koks subjektas (pardavjas / vartotojas) moka u ekspertiz ar laboratorinius tyrimus, valstybinei
institucijai nagrinjant ginus.
U ekspertiz ar laboratorinius tyrimus Lietuvos

Respublikos Vyriausybs ar jos galiotos institucijos
nustatyta tvarka apmoka:
PARDAVJAS,
paslaug teikjas, jeigu nustatoma, kad preks ir (ar) su
jomis susijusios paslaugos ar kitos atlygintinos
paslaugos yra netinkamos kokybs
VARTOTOJAS,
jeigu institucij sprendimu ekspertiz ar laboratoriniai
tyrimai nebtini, o vartotojas pageidauja juos atlikti,
pasitvirtinus, kad preks ir (ar) su jomis susijusios
paslaugos ar kitos atlygintinos paslaugos yra tinkamos
kokybs
6 paveikslas. Subjektas, mokantis u ekspertiz ar laboratorinius tyrimus
100
3 lentelje ivardytos institucijos, nagrindamos gin, turi

teis:
TT kreiptis vartotoj dl papildomos informacijos pateikimo ir
nurodyti ios informacijos pateikimo termin;
TT gauti i valstybs ir savivaldybi institucij informacij,
reikaling ginui inagrinti ir sprendimui priimti;
TT pareikalauti i pardavjo, paslaug teikjo, kuriam
pareiktas reikalavimas, per nurodyt termin pateikti
rodymus, reikalingus vartotojo praymui itirti, ir gauti
paaikinimus odiu ir ratu;
TT gauti ivad i valstybs ir savivaldybi institucij;
TT kitas statymuose ir kituose teiss aktuose numatytas
teises.
Taigi kiekvienas vartotojas turi teis statymo nustatyta tvarka
pateikti praym ginus nagrinjaniai institucijai, kad bt
apgintos paeistos ar ginijamos jo teiss ir statym saugomi
interesai.
Vartotojas, kreipdamasis ginus nagrinjani institucij,
privalo pateikti:
1. Praym, kuriame turi bti nurodyta:
TT gin nagrinjanios institucijos, kuriai teikiamas praymas,
pavadinimas;
TT vartotojo vardas, pavard, adresas;
TT pardavjo, paslaug teikjo, dl kurio veiksm (neveikimo)
yra pateikiami vartotojo reikalavimai, pavadinimas (vardas,
pavard), adresas (buvein);
TT vartotojo teiss ir statym saugomi interesai, kuriuos, vartotojo nuomone, paeidia pardavjas, paslaug teikjas;
vartotojo reikalavimas;
TT informacija apie kreipimsi pardavj, paslaug teikj;
TT informacija, ar t pai ali ginas dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu nra nagrinjamas ginus
nagrinjanioje institucijoje, ar gino nagrinjimas nebuvo
nutrauktas pagal Lietuvos Respublikos vartotoj teisi
apsaugos statymo 26 straipsn222, ar ginus nagrinjanti
institucija yra primusi sprendim, ar yra sigaliojs teismo
sprendimas dl io gino;
TT pridedam dokument kopij sraas;
2. Prayme idstytas aplinkybes patvirtinani dokument
kopijas.
101
7 paveiksle pateikiami atvejai, kai ginus nagrinjanti institucija

turi teis atsisakyti nagrinti vartotojo praym.
GINUS NAGRINJANTI INSTITUCIJA TURI TEIS
ATSISAKYTI NAGRINTI VARTOTOJO PRAYM,
JEIGU:
ji negaliota priimti sprendimo dl vartotojo prayme nurodyto reikalavimo. iuo atveju ginus nagrinjanti
institucija ne vliau kaip per 5 darbo dienas
perduoda vartotojo praym kitoms Lietuvos Respublikos
vartotoj teisi apsaugos statymo 22 straipsnio 1 dalyje223
ivardytoms institucijoms ir apie tai
ratu pranea vartotojui;
t pai ali gin dl to paties dalyko ir tuo paiu
pagrindu nagrinja kita ginus nagrinjanti institucija
ar teismas. iuo atveju vartotojo praymas per 5 darbo
dienas nuo jo gavimo ginus nagrinjanioje institucijoje
dienos grinamas vartotojui ir nurodomas grinimo
pagrindas;
priimtas ginus nagrinjanios institucijos sprendimas arba
yra sigaliojs teismo sprendimas dl t pai ali gino
dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu, arba sigaliojusi
teismo nutartis priimti t pai ali iekinio dl to paties
dalyko ir tuo paiu pagrindu atsisakym, arba sigaliojusi
teismo nutartis patvirtinti taikos sutart;
prayme nenurodytas vartotojo vardas ir pavard, adresas
arba jis vartotojo ar jo atstovo nepasiraytas, arba vartotojo
vardu j pateik negaliotas asmuo.
7 paveikslas. Atvejai, kai ginus nagrinjanti institucija atsisako nagrinti vartotojo
praym
Paymtina, kad vartotoj asociacijos, atstovaudamos vartotojams nagrinjant ginus

vartotoj gin sprendimo ne teisme tvarka, turi pateikti dokument, patvirtinani, kad jos
registruotos Juridini asmen registre224 , kad j steigimo dokumentuose raytas veiklos
tikslas vartotoj teisi ir teist interes atstovavimas ir gynimas ir kad vartotojai, kuri interesais kreipiasi asociacija, yra ios asociacijos nariai arba ratu galiojo j ginti savo interesus,
kopijas.
Gavusi vartotojo praym, ginus nagrinjanti institucija
isiunia pardavjui, paslaug teikjui, dl kurio veiksm
(neveikimo) yra pateiktas vartotojo reikalavimas, praneim
apie gaut vartotojo praym, io praymo ir jo pried kopijas, reikalaudama ne vliau kaip per 10 d. nuo praneimo
gavimo dienos ratu pateikti isamius paaikinimus ir juos
pagrindianius dokumentus.
102
Jeigu vartotojas kreipiasi ginus nagrinjani institucij prie tai dl praymo dalyko nesikreips pardavj, paslaugos teikj arba jeigu dl to kreipsi, bet per Lietuvos Respublikos vartotoj teisi apsaugos statymo 20 straipsnio 2 dalyje225 nustatyt
termin negavo jokio atsakymo, ginus nagrinjanti institucija turi vartotojo praym isisti
pardavjui, paslaug teikjui ir pasilyti per jos nustatyt termin gin isprsti taikiai.
Nesutikdamas sprsti gin taikiai, pardavjas, paslaug teikjas pateikia ginus
nagrinjaniai institucijai motyvuot paaikinim ir j pagrindianius rodymus. Ginus
nagrinjanti institucija nenagrinja gino, jeigu pardavjas, paslaug teikjas per jos
nustatyt termin pasilo gin sprsti taikiai ir vartotojas su tuo sutinka arba per ginus
nagrinjanios institucijos nustatyt termin nenurodo, kad nesutinka su tokiu gino sprendimo bdu.
Ginus nagrinjanti institucija gali kreiptis valstybs ir savivaldybs institucij, kuri atsakinga
u su ginu susijusi vartojimo srit, praydama ivados dl vartotojo prayme nurodyto reikalavimo ar pardavjo, paslaug teikjo pateikt paaikinim. Nurodytos institucijos prireikus
atlieka ekspertiz ar laboratorinius tyrimus.
Valstybs ir savivaldybi institucijos, atsakingos u su ginu susijusi vartojimo srit, ivadas
ginus nagrinjaniai institucijai jos reikalavimu pateikia per ios institucijos nustatyt
termin, bet ne vliau kaip per 20 darbo dien. Kai dl objektyvi prieasi per termin
ivada negali bti pateikta, is terminas gali bti pratstas, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dien.
Ginus nagrinjanti institucija, pasirengusi nagrinti gin, j
paprastai nagrinja raytinio proceso tvarka pagal jai pateiktus
raytinius ir (ar) daiktinius rodymus.
Ginus nagrinjanios institucijos sprendimu ginas gali bti
nagrinjamas odinio proceso tvarka, kai btina iklausyti
odinius gino ali paaikinimus, kai siekiama sudaryti
slygas gin isprsti taikiai arba kitais reikiamais atvejais.
Nagrinjant gin odinio proceso tvarka, gino alims ir
kitiems suinteresuotiems asmenims turi bti praneta apie
gino nagrinjimo posdio viet, dat ir laik. Jeigu vartotojas neatvyksta gin nagrinjanios institucijos posd be
pateisinamos prieasties arba nepateikia paaikinim ir kit
rodym, gino nagrinjimas nutraukiamas pagal Lietuvos
Respublikos vartotoj teisi apsaugos statymo 26 straipsn226.
Jeigu pardavjas ar paslaugos teikjas neatvyksta gin
nagrinjanios institucijos posd arba nepateikia paaikinim
ir kit rodym, ginus nagrinjanti institucija turi teis priimti
sprendim atsivelgdama turimus rodymus.
Ginai nagrinjami vieai, iskyrus atvejus, kai ginus
nagrinjanios institucijos sprendimu btina apsaugoti
valstybs, tarnybos, komercines, banko, profesines paslaptis arba utikrinti vartotojo teis privataus gyvenimo
nelieiamum.
Visa inagrintos bylos mediaga, iskyrus byl, kurios buvo
inagrintos nevieai, mediag, yra viea ir su ja teisingumo
ministro nustatyta tvarka gali susipainti ir byloje nedalyvav
asmenys.
Paymtina, kad ginas nagrinjamas laikantis rungimosi ir
gino nagrinjimo operatyvumo bei skaidrumo princip.
103
Ginus nagrinjanti institucija isiaikina gino esm, itiria

turimus rodymus ir imasi priemoni alims sutaikyti. odinio
proceso metu gino alys ir visi nagrinjant gin dalyvaujantys suinteresuoti asmenys laikosi posdio pirmininko nustatytos posdio tvarkos.
Gino alys ir kiti nagrinjant gin dalyvaujantys suinteresuoti
asmenys turi teis susipainti su bylos mediaga, daryti
iraus, nuoraus, kopijas, teikti rodymus ir dalyvauti juos
tiriant, uduoti klausimus kitiems nagrinjant gin dalyvaujantiems asmenims, pateikti praymus, gauti gin nagrinjanios
institucijos sprendimo nuora, naudotis kitomis io statymo
suteikiamomis teismis.
iomis teismis nagrinjant gin dalyvaujantys asmenys
privalo naudotis siningai, nevilkindami gino nagrinjimo.
Ginus nagrinjanti institucija pirmiausia imasi priemoni vartotojui ir pardavjui, paslaug teikjui sutaikinti ir silo gin
isprsti taikiai, jeigu, ios institucijos nuomone, atsivelgiant
konkreias gino nagrinjimo metu paaikjusias aplinkybes,
taikus susitarimas manomas. Jeigu pardavjas, paslaug
teikjas ir vartotojas gin ubaigia taikiu susitarimu, gino
nagrinjimas j nagrinjanios institucijos sprendimu
nutraukiamas.
Jeigu ubaigti gin taikiu susitarimu nepavyksta, ginus
nagrinjanti institucija priima sprendim dl gino.
Ginus nagrinjanti institucija vartotojo praym inagrinja
ir sprendim priima ne vliau kaip per 20 darbo dien nuo
praymo, atitinkanio Lietuvos Respublikos vartotoj teisi
apsaugos statymo 23 straipsnio227 reikalavimus, pateikimo
dienos, jeigu kiti statymai nenumato kitaip.
Kai dl objektyvi prieasi per termin vartotojo praymo
nagrinjimas negali bti baigtas, ginus nagrinjanti institucija
gali termin pratsti, bet ne ilgiau kaip 20 darbo dien. Gin
nagrinjanti institucija imasi priemoni, kad gino alys
nepiktnaudiaut savo teismis ir nevilkint gino nagrinjimo,
ir siekia, kad ginas per manomai trumpiausi laik bt
tinkamai isprstas.
Atkreiptinas dmesys tai, kad ginus nagrinjanios
institucijos vartotoj praymus nagrinja nemokamai.
Apie gino nagrinjimo nutraukimo ypatumus skaitykite
Lietuvos Respublikos vartotoj teisi apsaugos statymo
26 straipsnyje228.
Ginus nagrinjanti institucija, inagrinjusi vartotojo praym,
priima vien i i sprendim:
TT patenkinti vartotojo reikalavimus;
TT i dalies patenkinti vartotojo reikalavimus;
TT atmesti vartotojo praym.
104
8 paveiksle vardijami raai, kuriuos ginus nagrinjanti

institucija privalo rayti savo sprendime.
Sprendimo primimo laikas ir vieta
Sprendim primusios institucijos pavadinimas
Sprendim primusio kolegialaus organo, jei ginas
inagrintas kolegialiai, sudtis, posdio sekretorius,
gino alys, kiti nagrinjant gin dalyvav suinteresuoti
asmenys
Gino esm
Nagrinjant gin dalyvavusi asmen paaikinim
santrauka
rodym vertinimas
Argumentai, dl kuri atmetami kai kurie rodymai
statymai ir kiti teiss aktai, kuriais vadovautasi, kiti
teisiniai argumentai
Institucijos priimtas vienas i Lietuvos Respublikos
vartotoj teisi apsaugos statymo 27 straipsnio 1 dalyje
nurodyt sprendim
Sprendimo vykdymo tvarka ir terminas, per kur siloma
sprendim vykdyti, informacija, kad apie sprendimo
nevykdym bus paskelbta Lietuvos Respublikos
vartotoj teisi apsaugos statymo 28 straipsnyje229
nustatyta tvarka
8 paveikslas. Ginus nagrinjanios institucijos sprendimo privalomi raai
Ginus nagrinjanios institucijos sprendimo nuoraai per 3 darbo dienas isiuniami vartotojui ir pardavjui, paslaug teikjui.
Gino alys turi teis kreiptis bendrosios kompetencijos teism, praydamos nagrinti
gin i esms tiek gino nagrinjimo ginus nagrinjanioje institucijoje metu, tiek iai
institucijai primus sprendim.
Atkreiptinas dmesys tai, kad kreipimasis teism po gin
nagrinjanios institucijos sprendimo primimo nelaikomas
ios institucijos sprendimo apskundimu.
Aptarus valstybini vartotoj teisi apsaugos institucij
vaidmen alternatyvaus gin sprendimo procese, skaitytojo
dmes verta atkreipti ir ios srities problematik.
105
TRKUMAI
Taigi praktikoje pastebti tokie pagrindiniai alternatyvaus

gin sprendimo institucijose trkumai:
TT vartotojo nesikreipimas tiesiogiai verslinink dl kilusio
gino tam tikrais atvejais yra pagrindas atsisakyti priimti
vartotojo pareikim;
TT ne visais atvejais aiku, ar taikytinas pareikimo trkum
alinimo institutas ir tai, kad, jeigu jis taikomas, jis negali bti
taikomas formaliai;
TT daugeliu atvej nra numatytos galimybs pateikti
praym elektroniniu patu (reikalaujama arba elektroninio
parao, arba pasirayto praymo atsiuntimo elektroniniu
patu), odiu, ne lietuvi kalba, taip pat ir pateikti su ginu
susijusius dokumentus ne lietuvi kalba;
TT nustatyti kreipimosi alternatyvaus gin sprendimo
institucij terminai, kuri nesilaikymas sukelia neigiamas
procesines pasekmes;
TT vartotojo nuomonei dl odinio proceso yra suteikiama
pernelyg menka teisin reikm;
TT tam tikrais atvejais vartotojo neatvykimas odin
nagrinjim yra gino nagrinjimo proceso nutraukimo
pagrindas;
TT numatytas tik raytinis bei odinis gino nagrinjimo procesas (t. y. nra numatyta joki miraus pobdio gino
nagrinjimo form, kurios galimos pasitelkiant iuolaikines
technologijas);
TT tam tikrais atvejais vlesnis rodym pateikimas yra pagrindas atsisakyti priimti rodymus;
TT numatyti santykinai ilgi gin nagrinjimo terminai;
TT tam tikrais atvejais gino nagrinjimas yra nepagrstai konfidencialus (ne tuomet, kai btina apsaugoti valstybs ar
komercines paslaptis ar asmens teis privat gyvenim);
TT net kai gino nagrinjimas yra vieas, sprendimai nra
skelbiami internete, susipainimo su gino nagrinjimo
mediaga procedra yra formali.230
6.1 poskyryje buvo usiminta apie elektronin gin sprendim.
Taigi susidr su problemomis pirkdami i kitoje valstybje
sisteigusio komercins veiklos subjekto, Europos Sjungos
vartotojai gali prayti Europos vartotoj centr tinklo (angl.
ECC-Net)231 pagalbos.
106
Nors Europos vartotoj centrai nra gin sprendimo subjektai, taiau jie gali i pradi pamginti isprsti problem
taikiai, o nepasisekus persisti skund kitai organizacijai,
kuri gali bti kompetentingas alternatyvaus gin sprendimo subjektas (jei jis steigtas) komercins veiklos subjekto
valstybje.
Europos vartotoj centrai Europos Sjungos valstybse dirba tam, kad mons, keliaujantys i vienos valstybs kit ir perkantys prekes ar paslaugas, bt apginti, jei j netenkint
sigyt preki ar paslaug kokyb.
Tarkime, atostogaudamas vartotojas sigijo vaizdo kamer, kuri neatitinka tokiam
gaminiui keliam reikalavim, ar kitoje Europos Sjungos valstybje usisak kelion kartu
su viebuiu, o atvykus paaikjo, kad teks apsistoti prastesniame viebutyje nei adjo
kelions organizatorius. Vieoji staiga Europos vartotoj centras Lietuvoje yra steigta Europos Komisijos ir Valstybins vartotoj teisi apsaugos tarnybos susitarimu.
Modernioje valstybje privalo bti skatinamas gin nagrinjimo bd pliuralizmas. Jokiu
bdu negalima suabsoliutinti nei teismo, nei alternatyvaus verslo gin sprendimo kaip
vienintelio tinkamo gin, kylani i vartojimo sutari, nagrinjimo bdo.
Todl tiek teism, tiek alternatyv gin sprendimo institut reikia vertinti ne kaip
eliminuojanius vienas kit, bet kaip papildanius, kurie gali egzistuoti kartu.
107
7. ALOS ATLYGINIMAS VARTOTOJAMS
Kas nebaudia nedorybs, tas jos bendrininkas.

Leonardas da Vinis
Vartotoj teiss paeist teisi gynim ir alos (nuostoli)

atlyginim imperatyvas yra tvirtintas Lietuvos Respublikos
Konstitucijoje232, taip pat kyla i Lietuvos valstybs Europos
Sjungos nars sipareigojim bei sietinas su iuolaikinje
sutari teisje susiformavusia silpnesniosios sutarties alies
apsaugos doktrina.
Valstybins vartotoj teisi apsaugos institucijos turi teis
dalyvauti teismo procese ir teikti ivadas, o nuo 2011 m.
spalio 1 d. sigaliojus Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso pataisoms233 vartotojai bylose dl vis reikalavim,
atsirandani i vartojimo teisini santyki, yra atleisti nuo
yminio mokesio.
7.1
ALOS SAMPRATA IR REGLAMENTAVIMAS
KAS YRA ALA?

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsn234 ,
ala yra asmens turto netekimas arba sualojimas, turtos
ilaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bt gavs, jeigu nebt buv neteist veiksm.
Pinigin alos iraika yra nuostoliai.
Jeigu alis nuostoli dydio negali tiksliai rodyti, tai j dyd
nustato teismas. Jeigu atsakingas asmuo i savo neteist
veiksm gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali bti pripainta nuostoliais.
Teismas gali atidti bsimos alos vertinim arba vertinti
bsim al remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. iais
atvejais kaip alos atlyginim teismas gali priteisti konkrei
pinig sum, periodines imokas arba pareigoti skolinink
utikrinti alos atlyginim.
Be tiesiogini nuostoli ir negaut pajam, nuostolius
skaiiuojamos:
TT protingos ilaidos, skirtos alos prevencijai ar jai sumainti;
108
alos atlyginimas vartotojams
TT protingos ilaidos, susijusios su civilins atsakomybs ir

alos vertinimu;
TT protingos ilaidos, susijusios su nuostoli iiekojimu ne
teismo tvarka.
ala apskaiiuojama pagal kainas, galiojanias teismo sprendimo primimo dien, jeigu
statymai ar prievols esm nereikalauja taikyti kain, buvusi alos padarymo ar iekinio
pareikimo dien.
Kai dl to paties veiksmo atsirado ir ala, ir nauda nukentjusiam asmeniui, tai gauta nauda
nepaeidiant protingumo, siningumo ir teisingumo kriterij gali bti skaitoma nuostolius.
Su alos (nuostoli) rimis susipainkite 9 paveiksle.
PAGAL VERTYBI POBD
TT ala turtui
TT ala asmeniui
TT neturtin ala
PAGAL NETEISTO VEIKIMO IR ALOS SANTYK

TT tiesiogin ala (realioji)
TT netiesiogin ala (nuostoliai)
TT negautos pajamos
9 paveikslas. alos (nuostoli) rys
KAS YRA NETURTIN ALA?

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsn235:
Neturtin ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai
igyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrtimas, emocin
depresija, paeminimas, reputacijos pablogjimas, bendravimo galimybi sumajimas ir kita, teismo vertinti pinigais.
Neturtin ala atlyginama tik statym nustatytais atvejais.
Neturtin ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dl
nusikaltimo asmens sveikatai ar dl asmens gyvybs atmimo
bei kitais statym nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas
neturtins alos dyd, atsivelgia jos pasekmes, i al
padariusio asmens kalt, jo turtin padt, padarytos turtins
alos dyd bei kitas bylai reikms turinias aplinkybes, taip
pat siningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Padaryti nuostoliai turi bti atlyginti visikai, iskyrus atvejus,
kai statymai ar sutartis nustato ribot atsakomyb.
Teismas, atsivelgdamas atsakomybs prigimt, ali turtin padt ir j tarpusavio
santykius, gali sumainti nuostoli atlyginimo dyd, jeigu dl visiko nuostoli atlyginimo
atsirast nepriimtin ir sunki pasekmi. Taiau sumaintas nuostoli atlyginimas negali bti
maesnis u draudimo sum, kuria skolininko civilin atsakomyb buvo ar turjo bti privalomai apdrausta.
109
alys savo susitarimu negali pakeisti imperatyvij teiss

norm, nustatani civilin atsakomyb, jos form ar dyd.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2926.300
straipsniai236 numato deliktin civilin atsakomyb u al,
atsiradusi dl netinkamos kokybs produkt ar paslaug,
o 6.3016.304 straipsniai237 civilin atsakomyb u al,
atsiradusi dl klaidinanios reklamos.
Lietuvos Respublikos ir Europos Sjungos teiss aktai, reguliuojantys alos atlyginim dl netinkamos kokybs gamini,
yra ie:
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas238;
Lietuvos Respublikos vartotoj teisi apsaugos statymas239;
Lietuvos Respublikos produkt saugos statymas240;
Lietuvos Respublikos maisto statymas241;
Konvencija Dl civilins atsakomybs u al, padaryt sveikatos sualojimu ar gyvybs atmimu vartotojams netinkamos
kokybs produktais242;
Direktyva Dl valstybi Bendrij nari statym bei kitoki
teiss akt, reguliuojani atsakomyb u al, atsiradusi dl
netinkamos kokybs produkt243;
Direktyva Dl Tarybos direktyvos 85/374/EEB Dl valstybi
nari teiss ir administracini nuostat dl atsakomybs u
netinkamos kokybs produktus vienodinimo pakeitimo244;
Direktyva Dl bendros produkto saugos245;
Direktyva Dl bendros gamini saugos246.
7.2
GAMINTOJO (PARDAVJO) IR PASLAUG TEIKJO

ATSAKOMYBS U AL, PADARYT NEKOKYBIKA
PRODUKCIJA AR PASLAUGA, YPATUMAI
Kiekvienas asmuo, kuris dl savo verslo importuoja Europos ekonomins erdvs valstybi
teritorij netinkamos kokybs produkt turdamas tiksl j parduoti, inuomoti ar kitaip
paskirstyti, atsako kaip gamintojas.
ala atlyginama, jeigu nukentjs asmuo rodo, kad padaryta ala ir produktas (paslauga) yra
netinkamos kokybs ir kad egzistuoja prieastinis netinkamos kokybs ir nuostoli ryys.
Jeigu ala atsirado dl keli asmen (pavyzdiui, netinkamos kokybs produkto gamintojo ir
asmens, komponavusio produkt kit daikt) veiksm, ie asmenys atsako solidariai.
Atlygintina ala reikia:
TT dl gyvybs atmimo ar sveikatos sualojimo atsiradusi
al, skaitant neturtin;
TT nukentjusio asmens turtui, kuris yra skirtas ir paprastai
buvo naudojamas asmeniniams poreikiams tenkinti,
iskyrus pat netinkamos kokybs produkt, padaryt al,
ne maesn kaip 500 eur.
110
i suma netaikoma, kai ala atsirado dl netinkamos kokybs

paslaug. Iekiniai dl nuostoli (alos), atsiradusi vartojant netinkamos kokybs produktus (paslaugas), gali bti
pareikiami per trejus metus nuo tos dienos, kuri nukentjs
asmuo suinojo arba turjo suinoti apie jam padaryt al,
trkum ir kas yra gamintojas.247
Atkreiptinas dmesys tai, kad atsakomyb u al,
atsiradusi dl netinkamos kokybs produkt ar paslaug, yra
statyme nurodytas civilins deliktins atsakomybs be kalts
atvejis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio
1 dalis248).
ala atlyginama, jeigu nukentjs asmuo (vartotojas) rodo tris
civilins atsakomybs slygas:
neteistus veiksmus (produkto (paslaugos) nekokybikum),
alos fakt, jos dyd ir prieastin ry tarp produkto
nekokybikumo,
atsiradusi nuostoli (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
6.295 straipsnis249).
Kai ala atsiranda dl keli asmen veiksm (pavyzdiui,
netinkamos kokybs produkto gamintojo ir asmens,
komponavusio j kit daikt), kyla solidarioji atsakomyb
(Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.296 straipsnis250).251
7.3
VARTOTOJ TEISI GYNIMAS TEISME
Vartotoj teisi apsaugos teiss aktuose tvirtinta galimyb

esant vartotoj teisi paeidimui kreiptis ne tik valstybs ir
savivaldybi institucijas bei staigas, vartotoj asociacijas, bet ir
teismus.
Galutin teismin institucija Lietuvoje yra Lietuvos
Aukiausiasis Teismas252 .
is teismas formuoja vienod praktik visose byl kategorijose, taip pat ir vartotoj teisi apsaugos srityje253 .
Su vartotoj byl nutartimis galima susipainti Lietuvos
Aukiausiojo Teismo interneto svetainje254 . Taip pat
atkreipiame dmes, kad io skyriaus pabaigoje yra nurodyta
Lietuvos Aukiausiojo Teismo 20012013 m. praktika.
Pateikiame pavyzd, kaip Lietuvos Aukiausiasis Teismas
formuoja vienod bendrosios kompetencijos teism praktik
aikindamas ir taikydamas statymus ir kitus teiss aktus
vartotoj teisi apsaugos srityje (dl neturtins alos
atlyginimo).
Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos esmins
neturtins alos atlyginim reglamentuojani statym
aikinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias neturtinei alai
atlyginti yra btina nustatyti civilins atsakomybs slygas,
111
tarp j alos padarymo fakt, nes ne kiekvienas teiss

paeidimas kartu reikia ir neturtins alos padarym;
neturtin ala, ireikta pinigais, yra laikoma bendraisiais
nuostoliais, kuri rodinjimo specifika yra ta, kad pinigins
kompensacijos, reikalaujamos neturtinei alai atlyginti, dydis
kiekvienu konkreiu atveju nustatomas teismo nagrinjamoje
byloje pagal statyme nustatytus ir teismo reikmingais
pripaintus kriterijus (CK6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio
2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis siningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinjamos bylos aplinkybi
kontekste atsivelgiant iuo klausimu jau suformuot teism
praktik; neturtins alos dyd lemia, be kita ko, objektas, dl
kurio paeidimo asmuo patiria neturtins alos;
nustatydami neturtins alos atlyginimo dyd, teismai turi vadovautis ne tik teiss normose ir teism praktikoje suformuotais neturtins alos dydio kriterijais, taiau turi atsivelgti
ir teism analogikose bylose priteistus alos dydius
(Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinje byloje N. . v.
SP UAB Vilniaus troleibusai, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006
m. rugsjo 6 d. nutartis civilinje byloje A. . v. UAB Ranga
IV, bylos Nr. 3K-3-450/2006; 2006 m. birelio 12 d. nutartis
civilinje byloje P. D. v. R. V., A. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006;
2007 m. balandio 18 d. nutartis civilinje byloje A. L. v. Lietuvos ir Kanados UAB Pajrio mediena, bylos
Nr. 3K-3-157/2007; kt.).
Deliktins atsakomybs u netinkamos kokybs preki ir paslaug tiekim taikymo klausimu
kasacinis teismas yra iaikins, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
6.299 straipsnyje tvirtint alos, padarytos dl netinkamos kokybs paslaugos suteikimo,
atlyginimo princip neturtin ala turi bti atlyginama ne tik kaip sveikatos sualojim,
asmens patirt skausmo, igyvenim padarinys, bet ir tuo atveju, kada netinkamos
kokybs paslaugos suteikimu tiesiogin ala asmens sveikatai nra padaroma, bet apskritai paeidiamos asmens neturtins vertybs (CK 6.250 straipsnis); reikalavimas atlyginti
neturtin al yra savarankikas teisi gynimo bdas, kuris egzistuoja, nesvarbu turtin ala
ar ala sveikatai atsirado ar neatsirado (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus
teisj kolegijos 2005 m. gegus 11 d. nutartis civilinje byloje J. A. J. v. UAB Omnitel, bylos
Nr. 3K-3-297/2005).
Turtini teisi paeidimo atvejais patirtai neturtinei alai atlyginti kasacinio teismo praktikoje priklausomai nuo konkreios bylos aplinkybi priteisiama 3 45327 622 Lt (Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis
civilinje byloje V. J. v. UAB Plienas, bylos Nr. 3K-3-386/2007; 2008 m. rugsjo 29 d. nutartis civilinje byloje Z. R. K. v. O. M., bylos Nr. 3K-3-423/2008; 2009 m. balandio 14 d. nutartis
civilinje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009).255
Toliau trumpai aptarsime Europos iekini dl nedideli sum
procedr.
Nuo 2009 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje sigaliojo visose
Europos Sjungos valstybse narse, iskyrus Danij, taikomas Reglamentas, nustatantis Europos iekini dl nedideli
sum nagrinjimo procedr256.
is Reglamentas buvo priimtas siekiant supaprastinti ir
pagreitinti iekini dl nedideli sum nagrinjim
112
tarpvalstybinio pobdio bylose. Teism sprendimai pripastami ir vykdomi kitoje valstybje

narje.
i procedra alternatyva valstybi nari statymuose numatytoms procedroms.
Naudotis Europos iekini dl nedideli sum procedra galima, kai iekinio suma pateikiant iekin kompetentingam teismui nevirija 2 000 eur, neskaiiuojant palkan, ilaid
ir snaud. Bylas pagal Reglament nagrinja apylinki teismai pagal iekovo gyvenamj
viet257.
Kad pradt procedr, iekovas turi pateikti teismui praym, upildydamas standartin
iekinio form, ir pridti reikalavim pagrindianius dokumentus258.
Iekinys teismui turi bti pateiktas tos valstybs nars,
kurioje yra atsakovas, valstybine oficialia kalba arba viena i toje valstybje pripastam
oficiali kalb. Byl pralaimjusi alis padengia bylinjimosi ilaidas.
Atkreiptinas dmesys tai, kad bylos alims neprivalo
atstovauti advokatas ar kitas teiss specialistas. Teism sprendimai, priimti pagal Europos
iekini dl nedideli sum nagrinjimo procedr, gali bti skundiami apeliacine tvarka.
Paymtina, kad Lietuva, 2004 m. gegus 1 d. tapusi Europos Sjungos nare, prisim
sipareigojimus perimti Europos Sjungos acquis communautaire259 nuostatas vairiose
srityse, taip pat ir vartotoj teisi apsaugos srityje. Be to, Lietuva gijo teis ne tik kreiptis
Europos Teisingumo Teism260, praydama pateikti savo nuomon, taiau taip pat tapo
pareigota atsivelgti Europos Teisingumo Teismo praktik ir jo pateiktus iaikinimus
vartotoj teisi apsaugos srityje.
10 paveiksle vardijamos Europos Teisingumo Teismo
sprendiam byl vartotoj teiss klausimais sritys.
SRITYS
Bendrieji
dalykai
bendrj dalyk kategorij patenka 12 Europos Sjungos teiss

akt: reglament, direktyv ir rezoliucij, formuojani bendrsias
vartotoj teisi apsaugos ribas ir numatani Europos Bendrijos
gaires dl vartotoj teisi apsaugos politikos, dl gin sprendimo
neteismine tvarka, dl vartotoj teisi, susijusi su elektroninmis
paslaugomis bei asmens duomen apsauga.
Informacija Informacija vartotojams, informavimas ir atstovavimas apima 53 Benvartotojams, drijos teiss aktus, kurie pirmiausia koncentruojasi ties vartotoj teisi
apsauga ir informavimu, taip pat skubiu informacijos
informavimas ir atsto- pasikeitimu dl i vartojimo produkt kylanios grsms, produkt
kilms, j ymjimo pobdio bei genetikai modifikuot produkt.
vavimas
Sveikatos
apsauga ir
sauga
vartotoj sveikatos apsaugos ir saugos kategorijas patenka

aisl sauga, sveikatai grsm keliani mediag panaudojimo
ribojimas, preki ymjimas, maisto sauga, taip pat kreozoto,
genetikai modifikuot produkt bei paar naudojimo
apribojimas ir kiti klausimai.
Ekonomini
interes
apsauga
Ekonomini interes samprata apima klaidinanios reklamos,

elektronini mokjim, nuotolins prekybos, produkt kainos,
produkt su defektais klausimus.
10 paveikslas. Europos Teisingumo Teismo sprendiam byl vartotoj teiss

klausimais sritys
113
Europos Teisingumo Teismas, nagrindamas vartotoj bylas,

pateikia daugelio teiss svok iaikinimus, kuriuos privalo
atsivelgti nacionaliniai teismai.
Kadangi vartotoj apsaugos teiss kategorija atsirado Europos Sjungos pagrindini laisvi ir konkurencijos ribose, todl
Europos Teisingumo Teismas, apibrdamas vartotojo padt
vidaus rinkoje, nustat, jog vartotoj apsauga reikalauja informacinio pagrindo tam, kad bt utikrinta jo apsisprendimo
laisv rinkoje (sutari sudarymo laisv).
Pagal Europos Teisingumo Teismo praktik visiko informacijos pateikimo nepakanka vartotoj teisi apsaugai utikrinti.
Europos Teisingumo Teismas teigia, kad vidutinis vartotojas
yra protingas, gerai informuotas, protingai atidus ir apdairus
asmuo.
Kitais atvejais Europos Teisingumo Teismas, nagrindamas
bylas, vartoja ekonominio vartotojo sampratas, todl
yra atskir sprendim dl kritikai mstanio ir situacij
suvokianio vartotojo.
Europos Teisingumo Teismas, aikindamas vartotojo savybes,
pabria, kad taikytinos teiss nuostatos siekia apsaugoti
vartotoj kaip ekonomikai silpniausi bei teisikai maiausiai
inani al kontrahent, kuris veikia verslo tikslais.
Taip pat Europos Teisingumo Teismas konstatuoja, kad
sutarties su dvigubu tikslu atvejais, kai akivaizds verslo bei
privats tikslai, teisinis vertinimas turt bti paliekamas
nacionaliniams teismams.
Nagrinjant i tem, verta susipainti su direktyva Dl
teismo draudim ginant vartotoj interesus.261
LIETUVOS AUKIAUSIOJO TEISMO PRAKTIKA
1. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos (LAT CBS) 2001 m.
balandio 18 d. nutartis, priimta civilinje byloje (c. b.) Nr. 3K-3-475/2001.
2. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Senato 2002 m. gruodio 20 d. nutarimu Nr. 39
patvirtinta Lietuvos Respublikos teism praktikos, taikant iekinio senat
reglamentuojanias statym normas, apibendrinimo apvalga. Teism praktika, 2003,
Nr. 18.
3. LAT CBS 2002 m. kovo 4 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-387/2002.
4. LAT CBS 2002 m. spalio 7 d. nutartis c. b. Specialiosios paskirties AB Vilniaus ilumos
tinklai v. B. Giedraitien, bylos Nr. 3K-3-141/2006, kat. 40.2; 40.4; 40.5.
5. LAT CBS 2002 m. spalio 7 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-1137/2002.
6. LAT CBS 2003 m. sausio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-3/2003.
7. LAT CBS 2003 m. sausio 9 d. sprendimas byloje UAB Karoliniki bstas v. I. A.
Valionien, bylos Nr. 3K-7-1/2003, kat. 81.
8. LAT CBS 2003 m. sausio13 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-4/2003.
114
9. LAT CBS 2003 m. gegus 12 d. nutartis c. b. 257-oji DSNB v. specialiosios paskirties UAB
Vilniaus vandenys, bylos Nr. 3K-3-579/2003, kat. 37.1; 37.6; 40.2; 40.5.
10. LAT CBS 2003 m. birelio 11 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-693/2003.
11. LAT CBS 2004 m. sausio 12 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-21/2004.
12. LAT CBS 2004 m. vasario 9 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-94/2004.
13. LAT CBS 2004 m. balandio 19 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2004.
14. LAT CBS 2004 m. birelio 23 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-351/2004.
15. LAT CBS 2004 m. rugsjo 13 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-451/2004.
17. LAT CBS 2004 m. lapkriio 29 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-651/2004.
19. LAT CBS 2005 m. kovo 30 d. nutartis c. b. S. J. v. G. A., bylos Nr. 3K-3-207/2005.
20. LAT CBS 2005 m. balandio 5 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-269/2005.
21. LAT CBS 2005 m. balandio 25 d. nutartis c. b. AB Vakar skirstomieji tinklai iauli
elektros tinklai v. DNSB Tils g. 28, bylos Nr. 3K-3-269/2005, kat. 27.3.1.10; 42.2; 455.
22. LAT CBS 2005 m. rugsjo 21 d. nutartis c. b. UAB Sigma Telas v. Ryt skirstomieji
tinklai, bylos Nr. 3K-3-416/2005, kat. 45.4.
23. LAT CBS 2005 m. spalio 19 d. sprendimas byloje AB Kauno energija v. AB Lietuvos
dujos, Nr. 3K-7-378/2005, kat. 21.4.2.7; 36.1; 40.3; 44.5.1; 45.5; 121.19.4.
24. LAT CBS 2005 m. spalio 19 d. nutartis c. b. kininkas V. Peiulis v. AB Durpeta, bylos
Nr. 3K-3-458/2005, kat. 44.5.1; 44.6; 44.8; 45.1.
25. LAT CBS 2005 m. spalio 26 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-526/2005.
26. LAT CBS 2005 m. gruodio 14 d. sprendimas byloje UAB Damava v. Rut Van Calcar,
bylos Nr. 3K-3-666/2005, kat. 2.3.
27. LAT CBS 2005 m. gruodio 19 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-483/2005.
30. LAT CBS 2006 m. vasario 22 d. nutartis c. b. V. S. ir N. S. v. Abuva, bylos
Nr. 3K-3-141/2006, kat. 42.2; 62 (S).
39. LAT CBS 2007 m. balandio 6 d. sprendimas byloje L. Kasperaviien v. AB SEB Vilniaus
bankas, Nr. 3K-3-156/2007, kat. 133.
115

48. LAT CBS 2008 m. gegus 12 d. nutartis c. b. D. . v. UAB Titlis, bylos
Nr. 3K-3-237/2008.
49. LAT CBS 2008 m. rugpjio 11 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-366/2008.
50. LAT CBS 2008 m. spalio 28 d. nutartis c. b. A. K. v. UAB Ribenos prekyba, bylos
Nr. 3K-3-536/2008.
53. LAT CBS 2008 m. gruodio 23 d. nutartis c. b. V. J. v. UAB LB baldai, bylos
Nr. 3K-7-581/2008, kat. 42.3; 42.11.1; 52.2; 90 (S).
54. Vartotoj teisi apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir
teism praktikos apvalga / Lietuvos Aukiausiasis Teismas. Teism praktika, 2009,
Nr. 33.
55. LAT CBS 2009 m. vasario 2 d. c. b. UAB Tele 2 v. UAB Vortumas, bylos
Nr. 3K-3-24/2009, kat. 42.2; 42.9; 90; 121.21 (S).
56. LAT CBS 2009 m. balandio 14 d. nutartis c. b. Kaiiadori rajono vyriausiasis prokuroras
v. AB VST, bylos Nr. 3K-3-185/2009, kat. 42.2, 42.3, 42.5, 45.5 (S).
57. LAT CBS 2009 m. balandio 27 d. nutartis c. b. Kaiiadori rajono vyriausiasis prokuroras
v AB VST, bylos Nr. 3K-3-186/2009, kat. 42.3; 45.5, 114.8.2 (S).
58. LAT CBS 2009 m. liepos 9 d. sprendimas c. b. UAB Vilniaus energija v. Vilniaus miesto
savivaldyb, bylos Nr. 3K-3-280/2009, kat. 45.2; 45.5 (S).
59. LAT CBS 2009 m. liepos 30 d. c. b. Vartotoj teisi apsaugos tarnyba v. UADB Ergo
Lietuva, bylos Nr. 3K-3-333/2009, kat. 73.2.5.5; 90; 95.7 (S).
60. LAT CBS 2009 m. birelio 1 d. c. b. N. . v. UAB Makvea, bylos Nr. 3K-3-256/2009,
kat. 44.2.4.2; 45.2; 114.3 (S).
61. LAT CBS 2009 m. lapkriio 9 d. nutartis c. b. D. K. v. UAB Omnitel, bylos
Nr. 3K-3-480/2009, kat. 42.3; 55; 95.2; 95.6.2; 95.8 (S) (ypa svarbi dl Ryi reguliavimo
tarnybos procesins padties nustatymo, kai skundiamas RRT sprendimas priimtas
iankstine ne teismo tvarka).
62. LAT CBS 2009 m. gruodio 1 d. nutartis c. b. M. L. v. Latvijos Respublikos bendrov
Air Baltic Corporation AS, bylos Nr. 3K-3-541/2009, kat. 42.3; 42.6; 60; 130.1.2.
63. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2010-06-28 apvalga Nr. AC-33-1. Vartotoj teisi apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teism praktikos apvalga.
Teism praktika. 2010, Nr. 33.
64. LAT CBS 2010 m. lapkriio 8 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-433/2010, kat. 32.5; 128.16.
65. LAT CBS 2010 m. lapkriio 8 d. c. b. V. . v. UAB Ilgalaiki investicij kompanija, bylos
Nr. 3K-3-435/2010, kat. 42.3; 42.4; 42.11.5; 90 (S).
66. LAT CBS 2010 m. lapkriio 2 d. c. b. A. S. v. UAB Rodena, bylos Nr. 3K-3-444/2010, kat.
20.3.3; 42.3 (S) (dl nesining sutarties slyg).
67. LAT CBS 2010 m. lapkriio 9 d. nutartis c. b. A. S. v. UAB Rodena, Nr. 3K-3-444/2010 (dl
nesining slyg).
68. LAT CBS 2011 m. birelio 15 d. nutartis c. b. AB DnB NORD v. V. S., I. S., bylos
Nr. 3K-7-272/2011, kat. 32.5.1; 42.3; 42.11.1; 63.2; 90; 110.6; 128.17.
69. LAT CBS 2011 m. spalio 18 d. nutartis c. b. (svarbi vartotojo sampratai) I. A. v. AB
SEB lizingas, bylos Nr. 3K-3-397/2011, kat. 43.2; 50.9; 50.10; 121.21 (S).
70. LAT CBS 2011 m. gruodio 21 d. nutartis c. b. R. D. v. UAB Snoro lizingas, bylos
Nr. 3K-3-527/2011, kat. 42.3; 42.8; 42.10; 42.11.1; 50.9; 63.3 (S).
116
71. LAT CBS 2012 m. vasario 24 d. nutartis c. b. AUAB Via Maris v. M. G. (kasaciniame
skunde keliamas vartojimo sutarties klausimas, taiau LAT dl to nepasisak), bylos
Nr. 3K-3-57.
72. LAT CBS 2012 m. vasario 20 d. nutartis AB DnB NORD v. A. P., D. P., bylos
Nr. 3K-3-58/2012, kat. 32.5; 42.10; 74.2.4; 93.2.11; 128.16.
73. LAT CBS 2012 m. kovo 1 d. nutartis AB SNORAS v. . V., bylos Nr. 3K-3-65/2012,
kat. 32.5; 42.3; 90; 128.17 (S).
74. LAT CBS 2012 m. balandio 18 d. nutartis c. b. L. J. v. AB Lietuvos draudimas (draudimo
slyga pripastama nesininga), bylos Nr. 3K-3-180/2012.
75. LAT CBS 2012 m. birelio 26 d. nutartis c. b. R. B. v. Nordea Bank Finland Plc (AB), bylos
Nr. 3K-7-297/2012, kat. (S) 42.3; 42.11.1; 63.3.
76. LAT CBS 2013 m. balandio 26 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2013, kat. 42.3; 45.2.
117
8. VIEASIS INTERESAS KAIP VARTOTOJ

TEISI GYNIMO PRIEMON
Vieuoju interesu laikytinas ne bet koks teistas asmens ar

grups asmen interesas, o tik toks, kuris atspindi ir ireikia
pamatines visuomens vertybes, kurias tvirtina, saugo ir gina
Konstitucija; tai inter alia262 visuomens atvirumas ir darna,
teisingumas, asmens teiss ir laisvs, teiss viepatavimas ir
kt.
263
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsjo 21 d. nutarimas
8.1
VIEOJO INTERESO SVOKOS APIBRIMO PROBLEMATIKA
VIEOJO INTERESO APIBRIMAS

Kas yra vieasis interesas, nei nacionaliniai teiss aktai, nei
nacionalini teism praktika expressis verbis264 neapibria,
o teiss doktrinoje vyrauja nuomon, kad vieojo intereso
kategorijos turinio apibrti apskritai nemanoma arba labai
sunku.265
Kaip pirmj bandym Lietuvoje apibrti viej interes,
galima vardyti mokslini straipsni rinkin Visuomens
(vieojo) intereso gynimas planuojant teritorijas.
Vieojo intereso gynimas: subalansuoto poirio link266.
Lietuvos Respublikos teritorij planavimo statymo
8 straipsnis267 yra skirtas visuomens (vieojo) interesui
planuojant teritorijas apibrti.
iuo metu tiksl vieojo intereso svokos apibrim bandoma pateikti Lietuvos Respublikos vieojo intereso gynimo
civiliniame ir administraciniame procese statymo projekte
Nr. XP-1963268.
Kaip specifin vieojo intereso kategorijos apibrim,
Lietuvos teiss mokslininkai269 vertina vieojo intereso gynimo
apibrim, pateikt Lietuvos Respublikos vartotoj teisi
apsaugos statyme270.
Taigi pagal Lietuvos Respublikos vartotoj teisi apsaugos statymo 30 straipsnio 2 dal:
Vartotoj vieojo intereso gynimas tai iekinio ar pareikimo (skundo) vartotoj vieajam
interesui ginti pareikimas, kai siekiama pripainti ar pakeisti teisinius santykius, udrausti (nutraukti) pardavjo ar paslaug teikjo veiksmus (neveikim), kurie paeidia vartotoj teistus
bendruosius interesus ir yra nesiningi vartotoj poiriu, neatitinka siningos verslo praktikos arba prietarauja Civiliniam kodeksui, iam statymui ar kitiems teiss aktams.271
118
Vieasis interesas kaip vartotoj teisi gynimo priemon
Kadangi statym leidjas nra pateiks aikaus ir universalaus vieojo intereso svokos apibrimo, Lietuvos teismuose
taip pat komplikuojasi padtis nagrinjant bylas bei kiekvienu
individualiu atveju jie turi sprsti klausim, ar interesas, kur
ksinamasi, yra pripaintinas vieuoju interesu272. Kartu
nacionaliniai teismai pabria vartotoj vieojo intereso gynimo svarb.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos civilins bylos Nr. 3K-3-536/2008 nutartyje
teigiama:
Nagrinjamoje civilinje byloje ginas yra kils i vartojimo
pirkimopardavimo sutartini teisini santyki. iuo aspektu
teisj kolegija atkreipia dmes tai, kad vartotoj teisi apsauga yra konstitucinis valstybs kio tvarkymo principas
(Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis,
CK 6.188 straipsnis), su vartotoj teisi apsauga susijusiuose ginuose neretai perengiamos privai santyki
ribos, vartotoj teisi gynimas vertintinas kaip vieasis
interesas,svarbus ne tik paiam vartotojui, bet ir didelei
visuomens daliai.
Konstatuotina, kad galiojantys teiss aktai ir teism praktika
patvirtina, jog gino (kilusio i vartojimo sutarties) specifika
silpnesniosios alies gynimo interesais lemia teismo pareig
bti aktyviam procese (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini
byl skyriaus teisj kolegijos 2002 m. spalio 7 d. nutartis
civilinje byloje SP AB Vilniaus ilumos tinklai v. B. G-, bylos
Nr. 3K-3-1137/2002). <...> darytina ivada, kad byl nagrinj
teismai turjo ne tik teis, bet ir pareig bti aktyvs ir, be
kita ko, savo iniciatyva rinkti rodymus (sutarties silpnesniosios alies gynimo interesais).273
Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad tam, jog vieasis interesas
bt ginamas, nepakanka, kad tikri teisiniai santykiai pagal savo turin patekt vieojo intereso veikimo srit. Kiekvienu konkreiu atveju btina nustatyti, ar jis realiai buvo paeistas,
t. y. ar visuomen (arba tam tikra dalis) patyr al ar kitokius neigiamus padarinius. Be to,
teismas, sprsdamas, ar yra pagrindas tenkinti iekin, susijus su vieojo intereso paeidimu,
turi vertinti, ar tokiu atveju nebus paeista pusiausvyra tarp vieojo intereso apsaugos bei
atskir asmen teist lkesi ir teisini santyki stabilumo, ar vieojo intereso gynimas
toks pat aktualus ir svarbus visuomenei jo gynimo metu, kaip ir tada, kai buvo paeistas.
Atskirais atvejais gali bti svarbu ir teismai turi vertinti, ar vieasis interesas gali bti apgintas tik tuo bdu, kur praoma taikyti gino atveju, ar toks bdas yra efektyviausias, ar ginant
viej interes kaip prioritetin nenukents kito asmens ar net daugelio asmen teisti interesai, ar toks vieojo intereso gynimas vienoje srityje nelems jo paeidimo kitose srityse.274
Be to, svarbu atkreipti dmes tai, kad bylose dl vartotoj
vieojo intereso gynimo danai ikyla rodym rinkimo,
faktini ir teisini argument pateikimo teismui problema.
119
tai Vilniaus miesto apylinks teismo civilinje byloje

Nr. 2-2252-391/2014 iekovas asociacija Lietuvos vartotoj
institutas teig, kad judriojo ryio paslaug teikimo operatoriai275 tiesiogiai arba per paslaugas teikianius treiuosius
asmenis skambina telefonu vartotojams ir silo pereiti i vieno
operatoriaus tinklo kit.
Asociacijos Lietuvos vartotoj instituto turimomis iniomis,
tokia tiesiogins telerinkodaros praktika buvo vykdoma be
iankstinio vartotoj sutikimo arba gaunant j tik to paties
skambuio, kurio metu jau ir silomos operatori paslaugos,
metu.
Vartotojai buvo nepatenkinti, kad be j sutikimo jiems skambinama ir siloma rinktis kito operatoriaus paslaugas,
nesuteikiant jiems realios galimybs atsisakyti i
nepageidaujam skambui. Iekovo iniomis, vartotojai
band ginti savo paeistas teises pavieniais skundais, taiau,
nepaisant didjanio vartotoj nusiskundim masto, situacija
nesikeiia ir nurodyti operatoriai patys tiesiogiai arba pasitelkdami treiuosius asmenis toliau atlieka tiesiogins telerinkodaros veiksmus be iankstinio vartotoj sutikimo.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m.
birelio 22 d. nutartimi administracinje byloje
Nr. N3-733-06, abonento sutikimas naudoti elektroninio ryio
paslaugas tiesiogins rinkodaros tikslu, Lietuvos Respublikos elektronini ryi statymo 6 straipsnio 1 dalies prasme,
turt bti gautas i anksto, o ne tuo paiu metu panaudojant
tiesiogins rinkodaros priemones.276
Vienas i atsakov UAB Bit Lietuva atsiliepime teig, kad
buvo susiformavusi praktika, jog skambuio pradioje gaunamas vartotoj iankstinis sutikimas iklausyti informacij apie
silomas paslaugas buvo laikomas tinkamu ir nepaeidianiu
statym reikalavim. <...> Sutinkame, kad dabartinis teisinis
reguliavimas ir praktika tiesiogins telerinkodaros klausimu yra
gantinai dviprasmika.
Taigi nors rodym rinkimas iuo metu ir yra problema vieojo intereso gynimo bylose, taiau
patys vartotojai turi bti atids, rpestingi bei dti daugiau pastang, siekdami apginti savo
paeistas teises.
Tam reikia viesti vartotojus, stiprinti vartotoj asociacijas, skatinti reikti grupinius iekinius.
Verta pasakyti, kad pagrindinis vieojo intereso gynimo elementas yra visuotinumo
poymis. Tai, kad vieno vartotojo interesai paeisti, dar nereikia, kad taip atsitiko ir kitiems
vartotojams, ir vieno paeidimo atvejis jokiu bdu negali bti traktuojamas kaip vieojo
intereso paeidimas. Prieingu atveju sudaromos galimybs piktnaudiauti vieojo intereso
institutu.
Galimos tik tam tikros iimtys, pavyzdiui, vienas vartotojas kreipsi teism, kad jo automobilio stabdiai neveikia, o
gamintojas nustato, kad vis tos marks automobili blogi
stabdiai. Tai visuomens saugumo momentas, visuotinumo
elementas ir dl to jau galimas vieojo intereso gynimas,
taiau ne individualaus, bet bendro automobili ataukimo i
gamybos atvejo kontekste. Ir tai yra reals pavyzdiai.
120
Taip pat gali atsitikti ir naudojant kitus potencialiai pavojingus

renginius, kurie kelia grsm.
Taigi ubaigiant poskyr ir apibendrinant Lietuvos
Aukiausiojo Teismo praktik, formuojam dl vieojo
intereso gynimo, dera pasakyti, kad vartotoj vietj
dmesys atkreiptinas tai, jog kiekvienu konkreiu atveju
nagrindamas byl teismas turi:
1. Nustatyti vieojo intereso buvimo fakt;
2. Nustatyti, ar vieasis interesas yra (buvo) realiai paeistas;
3. vertinti, ar iekinio tenkinimo atveju nebus paeista pusiausvyra tarp vieojo intereso apsaugos bei atskir
asmen teist lkesi ir teisini santyki stabilumo;
4. vertinti, ar vieojo intereso gynimas toks pat aktualus ir
svarbus visuomenei jo gynimo metu, kaip ir tada, kai buvo
paeistas;
5. vertinti, ar vieasis interesas gali bti apgintas tik tuo bdu,
kur praoma taikyti gino atveju, ar toks bdas yra efektyviausias;
6. vertinti, ar ginant viej interes kaip prioritetin
nenukents kito asmens ar net daugelio asmen teisti
interesai;
7. vertinti, ar toks vieojo intereso gynimas vienoje srityje
nelems jo paeidimo kitose srityse.
8.2
GRUPS IEKINIO INSTITUTAS LIETUVOJE
Vieojo intereso gynimas yra siejamas su grups iekiniu.

Klasikinio grups iekinio proceso tikslas dideli grupi
interes gynyba, todl jis gali efektyviai ir platesniu mastu
atlikti vieojo intereso gynybos funkcijas, nes pareiktiems
grups reikalavimams galima pritaikyti vientis ir visus grups
narius apimant teismins gynybos bd.277
Paymtina, kad 2015 m. sausio 1 d. sigaliojo Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso278 pakeitimas ir
papildymo statymas, kuriuo teisinta galimyb pareikti
grups iekin bei gyvendinti jo taikym praktikoje.
GRUPS IEKINIO YPATUMAI
Asmenys (ms atveju vartotojai), kurie siekia apginti savo
paeistas teises Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso XXIV1 skyriuje nustatyta tvarka, turi sudaryti grup.
Grup turi sudaryti ne maiau kaip 20 asmen, kurie ratu
yra ireik savo pageidavim tapti grups nariais ir pareikti
iekin teisme. Be to, grup privalomai turi turti kartu su grupe
atsakovui reikalavimus reikiant atstov, kuris grups iekinio
atvilgiu yra laikomas iekovu ir grups nari vardu pasirao
iekin. Numatyta, kad grups atstove gali bti ir asociacija.
121
Iskirtinis aspektas yra tai, kad tiek rengiant grups iekin, tiek
teisminio grups iekinio nagrinjimo metu grup privalomai
turi bti atstovaujama advokato, su kuriuo teisini paslaug
teikimo sutart pasirao grups atstovas.
Esminiais grups poymiais laikytina ir tai, kad grup turi sieti
tapaios arba panaios faktins aplinkybs teikiamo iekinio
atvilgiu; grup turi bti siekiama apginti tuo paiu teisins
gynybos bdu dl tapai ar panaaus pobdio materialins
teiss ar statym saugom interes. iuo atveju tai gali bti
vartotojai, kurie nukentjo nuo tos paios prekes ar
paslaugas teikianios mons ir kurie, veikdami pavieniui, dl
dideli bylinjimosi ilaid arba dl maos reikalavimo sumos
nesiryt inicijuoti teisminio proceso.
Grups iekiniui nustatyta privaloma iankstin gino sprendimo ne teisme tvarka. is reikalavimas taikomas siekiant, kad
tarp ali kils ginas bt isprstas taikiai ir gino teisena
bt naudojamasi tik kaip iimtine priemone grups nari
turtiniams ir neturtiniams reikalavimams patenkinti. iuo atveju
grups atstovas turi kreiptis atsakov su raytine pretenzija,
nurodydamas vartotoj grup, jos reikalavimus bei nustatydamas ne trumpesn kaip 30 d. termin pretenzijoje pateiktiems reikalavimams vykdyti. Pretenzija atsakovas btinai
turi bti spjamas, kad, jeigu reikalavimai nebus vykdyti per
nurodyt laik, grup gali kreiptis teism ir pareikti grups
iekin. Pretenzija atsakovui yra teikiama registruotja pato
siunta bendra tvarka, t. y. fizinio asmens gyvenamosios vietos
arba juridinio asmens buveins adresu. Paymtina, kad gino
iankstinio sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymas yra
pagrindas iekin palikti nenagrint arba byl nutraukti.
Jeigu atsakovas per nustatyt termin nepateik atsakymo
vartotoj grups nari pretenzij arba atsisak patenkinti pretenzijoje nurodytus reikalavimus, tuomet pereinama teismin
gino nagrinjimo teisme stadij, reikiant grups iekin.
iuo atveju grups iekinio institutas be bendrj reikalavim
numato ir iskirtinius iekinio turiniui taikomus reikalavimus.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
44116 straipsnis numato, kad dl bendro grups nariams neturtinio reikalavimo mokamas 144,81 euro yminis mokestis, kuris
nariams tenka lygiomis dalimis. Iekinyje turi bti nurodoma,
kad teismo praoma, jog iekinys bt nagrinjamas pagal
grups iekinio proceso taisykles, apibdinta grup, su kuria
susijs iekinys, ir grups nariams tapaios arba panaios
aplinkybs. Jei grups nariai reikia individualaus pobdio
turtinius reikalavimus, iekinyje btina vardyti aplinkybes,
kurios gali bti svarbios vertinant i individuali reikalavim
pagrstum. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
441279 straipsnio 4 dalyje taip pat nurodoma, kokius privalomus priedus btina pateikti kartu su iekiniu. Be rodym dl
individualaus pobdio turtini reikalavim bei iankstinio
gino sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi, btina pateikti
vartotoj grups nari sra su nari duomenimis bei
pareikimais tapti grups nariais ir pareikti iekin teismui. Prie
iekinio pried taip pat pridedamas Lietuvos Respublikos
teisingumo ministro patvirtintos formos praneimas, kur
122
grups atstovas ketina paskelbti siekdamas per teismo

nustatyt termin papildyti grup.
Jau pateikus iekin teismui, apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas grups iekiniams nagrinti, sprendia
iekinio primimo klausim. Labai svarbu paymti, kad ioje
stadijoje galimas ir grups papildymas teismo iniciatyva, t. y.
teismas, priimdamas iekin, atsivelgdamas grups iekinio
dalyk bei pagrind, galim grups dyd bei jos nari sklaid,
nutartyje dl grups iekinio primimo nustato nuo 60 iki
90 d. termin grupei papildyti. Pasibaigus nustatytam terminui,
grups atstovas pateikia teismui tvirtinti patikslint grups
nari sra, o teismas, vertins visas aplinkybes, sra
patvirtina arba atsisako patvirtinti. Taigi iuo grups papildymo
atveju prie grups iekinio gals prisidti visi atsakov reikalavimo teis turintys asmenys, kuri reikalavimas kyla i
panai arba tapai aplinkybi.
Teismui inagrinjus grups iekin, priimamas sprendimas, kuris yra bendras visiems grups
nariams ir vadinamas bendruoju sprendimu.
Kadangi grups iekinyje gali bti reikiami ir individualaus pobdio turtiniai reikalavimai
(Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 261280 straipsnis), teismas tokiu atveju
inagrinja grups iekiniu keliamus klausimus dl grups nariams bendr ir juos vienijani
faktini aplinkybi bei ioje bylos dalyje priima bendr visiems grups nariams sprendim
dl iekinio pagrindo, kuris vadinamas tarpiniu sprendimu.
Galiausiai teismas, remdamasis siteisjusiu tarpiniu sprendimu, inagrinjs kiekvieno
grups nario individualaus pobdio turtinius reikalavimus, priima individual sprendim.
Teismo sprendimas yra privalomas visai grupei (teismo sprendimo res judicata281 galia
palieia vis grup).
8.3
NACIONALINI IR EUROPOS SJUNGOS ORGANIZACIJ

TEIS GINTI VARTOTOJ VIEJ INTERES
Vartotoj viej interes turi teis ginti:

TT Valstybin vartotoj teisi apsaugos tarnyba,
TT vartotoj asociacijos,
TT statym nustatytais atvejais kitos valstybs ir
savivaldybi institucijos bei juridiniai asmenys.
Vartotoj asociacijos turi teis ginti vartotoj viej interes, jei
jos atitinka visas ias slygas:
1. registruotos Juridini asmen registre;
2. Steigimo dokumente yra nurodytas veiklos tikslas
vartotoj teisi ir teist interes atstovavimas ir gynimas;
3. Asociacijoje yra ne maiau kaip 20 nari. Tuo atveju, kai
asociacijos nariai yra kitos vartotoj asociacijos, bendras i
asociacij nari skaiius turi bti ne maesnis kaip 20;
4. Yra nepriklausomos nuo verslo ir kit su vartotoj teisi
gynimu nesusijusi interes.282
123
Vartotoj asociacija, pareikdama iekin ar pareikim (skund) vartotoj vieajam interesui

ginti, privalo teismui pateikti rodymus, kad ji atitinka aukiau nurodytas slygas.
Valstybin vartotoj teisi apsaugos tarnyba, nustaiusi, kad
paeistas vartotoj vieasis interesas, turi kreiptis pardavj,
paslaug teikj ir pasilyti jam per 14 d. nuo io pasilymo
gavimo nutraukti vieojo intereso paeidim, taip pat nurodyti
pardavjui ar paslaug teikjui, kad Valstybin vartotoj teisi
apsaugos tarnyba kreipsis teism su iekiniu ar pareikimu
(skundu) vieajam interesui ginti, jeigu pardavjas ar paslaug
teikjas nenutrauks vieojo intereso paeidimo.
Atkreiptinas dmesys ir tai, kad Valstybin vartotoj teisi
apsaugos tarnyba turi teis kreiptis Europos Sjungos
valstybi nari teismus ar kitas kompetentingas staigas su
praymu priimti sprendim, pareigojant preki ar paslaug
pardavj (teikj), veikiant toje Europos Sjungos valstybje
narje, nutraukti Lietuvos vartotoj vieojo intereso paeidim.
124
125
SPECIALIOJI LITERATRA
Johanas Baltrimas, Egl Mauric-Mackuvien. Vartotoj teiss [mokslo
studijoje Teiss nuosavyb, teiss kins veiklos laisv ir iniciatyv,
vartotoj teisi utikrinimo problemos]. Vilnius: Lietuvos teiss institutas,
2012.
Tomas Blaauskas, Vitalija Kerien, Virginija Limanauskien.
Elektronins komercijos pagrindai. Kaunas: Kauno technologijos universiteto leidykla Technologija, 2004.
Anne Brafford. Arbitration Clauses in Consumer Contracts of Adhesion:
Fair Play or Trap for the Weak and Unwary? 21 Journal of Corporate Law.
Mindaugas Civilka. Elektronins komercijos reguliavimas tarptautinje ir
ES teisje. Vilnius: Vilniaus universiteto Teiss fakultetas, 2001.
Zita eponyt. Europos link. Vartotojo vadovas. Vilnius: Lietuvos
vartotoj institutas, 2004.
Zita eponyt. Vartotoj apsauga elektroninje prekyboje [knygoje
Informacins visuomens teis]. Vilnius: Lietuvos vartotoj institutas,
Vilniaus universiteto Informacijos visuomens studij centras, 2005.
Romualdas Drakas. Vieojo intereso gynimas: praktika ir problemos.
Lietuvos advokatra, 2012, 4(45).
Artras Driukas, Virgilijus Valanius. Civilinis procesas: teorija ir praktika.
I tomas. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2005.
Rimantas Grikienis, Klaudijus Maniokas, Rytis Martikonis ir kt. Europos
Sjunga. Enciklopedinis inynas (sud. Gediminas Vitkus). Vilnius:
Eugrimas, 1999.
Natalija Kaminskien. Alternatyvus civilini gin sprendimas. Vilnius: V
Registr centras, 2011.
Saulius Katuoka, Mindaugas Kikis, Gediminas Praneviius ir kt. Vartotoj
teisi apsauga Lietuvoje ir Europos Sjungoje. Vilnius: Mykolo Romerio
universitetas, 2006.
Antoine Kirry. Arbitrability: Current Trends in Europe, Arbitration International, vol. 12, 1996, Nr. 4.
126
Specialioji literatra
Evaldas Klimas, Aurimas Brazdeikis. Visuomens (vieojo) intereso

gynimas planuojant teritorijas. Vieojo intereso gynimas: subalansuoto
poirio link. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013.
Evaldas Klimas, Julius Lankelis. Vieojo intereso nustatymas objektyvieji kriterijai. Jurisprudencija: Mykolo Romerio universitetas, 2014, 21(1).
Beata Kozubovska. Gin arbitruotinumo problematika ir tendencijos.
Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai (teis). Vilnius: Vilniaus
universitetas, 2014.
Beata Kozubovska. Gin, kylani i vartojim sutari, arbitruotinumo
problematika. Teis, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2011, 81.
Egidijus Krivka. Grups iekinio problemos Lietuvos civilinio proceso
teisje. Jurisprudencija: Mykolo Romerio universitetas, 2004, 52(44).
Egidijus Krivka. Vieojo intereso gynimas civiliniame procese. Vilnius:
Mykolo Romerio universitetas, 2009.
Egidijus Kris. kins veiklos laisv, sininga konkurencija ir bendra
tautos gerov (Konstitucijos 46 straipsnio jurisprudencinis komentaras).
Jurisprudencija: Mykolo Romerio universitetas, 2005, 64(56).
Egidijus Kris. Vieasis interesas: teiskra ir konstitucin jurisprudencija.
Notariatas, 2012, 13.
Jolita Malinauskait. Vartotoj teiss [leidinyje mogaus teiss Lietuvoje]. Vilnius: UAB Naujos sistemos, 2005.
Jolita Malinauskait. Vartotoj teisi apsaugos politikos raida Lietuvoje [Socialini moksl kolegijos mokslo leidinyje Taikomieji tyrimai
visuomens kaitai]. Klaipdos universiteto leidykla, 2005, 1.
Vytautas Mizaras. Civilins atsakomybs u netinkamos kokybs
produktus taikymo ypatumai. Vilnius: Vilniaus universiteto Teiss
fakultetas, 2004.
Modulis Verslo teis. Lietuvos pramoninink konfederacijos kartu su
Kauno technologijos, Mykolo Romerio bei Vilniaus Gedimino technikos
universitetais projektas Verslumo ugdymas Mykolo Romerio, Kauno
technologijos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetuose socialini ir
ininerini moksl srityse (sud. Egidijus Baranauskas). Vilnius: Lietuvos
pramoninink konfederacija, 2007.
Vytautas Nekroius. Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo
gyvendinimo galimybs Lietuvoje. Vilnius: Justitia, 2002.
127
Vytautas Nekroius. Vieojo intereso gynimas civiliniame procese ir

Konstitucinio Teismo doktrina. Jurisprudencija: Mykolo Romerio universitetas, 2012, 19(3).
Algis Norknas. Vartotojo teisi dl alos, padarytos nekokybikais
produktais, gynimo pokyiai Lietuvai stojus Europos Sjung. Jurisprudencija: Mykolo Romerio universitetas, 2006, 2(80).
Feliksas Petrauskas. Alternatyvaus gin nagrinjimo raida, teisin
padtis ir reglamentavimas. Jurisprudencija: Mykolo Romerio universitetas, 2011, 18(2).
Feliksas Petrauskas. Alternatyvios vartotoj ir verslinink gin bei
konflikt teisinio reguliavimo formos ir j charakteristika. Jurisprudencija:
Mykolo Romerio universitetas, 2010, 4(122).
Feliksas Petrauskas. Alternatyvus gin, susijusi su vartotoj teisi apsauga, sprendimas. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai (teis). Vilnius:
Mykolo Romerio universitetas, 2014.
Bronislovas Piesarskas. Didysis angllietuvi kalb odynas.
Vilnius, 2000.
Pavelas Ravlueviius. Europos Sjungos vartotoj teisi apsauga ir
Lietuvos teis. Jurisprudencija: Mykolo Romerio universitetas, 2003.
Darius Saulinas. Elektronin komercija: Lietuvos teiss derinimo su
Europos Sjungos teise probleminiai aspektai. Jurisprudencija: Mykolo
Romerio universitetas, 2003, 44(36).
Tarptautini odi odynas (sud. Bendorien A., Boguien V.,
Dagyt E. ir kt.). Vilnius: Alma littera, 2001.
Tyrimas Alternatyvi vartotoj gin sprendimo mechanizm taikymas
ir pltros galimybs Lietuvoje. (Pareng Advokat profesin bendrija
Baltic Legal Solutions Lietuva, vadov Danguol Bublien).
Vilnius, 2012.
Ugnius Trumpulis. Vieojo intereso koncepcij vairov ir j vertinimas.
Jurisprudencija: Mykolo Romerio universitetas, 2010, 4(8).
Rta Vainien. Ekonomikos termin odynas. Vilnius: Tyto alba, 2005.
Vartotoj teisi apsaugos teisiniai aspektai Europos Sjungoje. Konferencijos mokslo darb rinkinys. (Atsak. redaktor Lina Novikovien).
Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2011.
128
Anel Vosylit. Vartojimas kaip socialin problema. Filosofija. Sociologija. Vilnius: Lietuvos moksl akademija, 2003, 3.
129
AIKINAMJ TERMIN
ODYNAS
ALKOHOLIO REKLAMA
Bet kuria forma ir bet kokiomis priemonmis skleidiama

informacija, susijusi su moni komercine, kine bei finansine
veikla, skatinanti sigyti ar vartoti alkoholio produktus.
Lietuvos Respublikos alkoholio kontrols statymas
Valstybs inios, 1995, Nr. 44-1073
ALTERNATYVUS GIN
NAGRINJIMAS
Tai gin sprendimo ne teisme mechanizmas, kai gino

tarp dviej ali sprendimui vadovauja neutrali treioji alis.
i gin nagrinjimo sistema tvirtina savas taisykles, kaip
prieprie grietam jurisdikciniam gin nagrinjimui. Alternatyvaus gin nagrinjimo sistemoje ginu vadinamas
teisini poiri ar interes susidrimas tarp dviej ali,
kuomet inaudota draugiko susitarimo tarp vartotojo ir
verslininko galimyb.
Vieoji staiga Europos vartotoj centras
Prieiga per internet: http://www.ecc.lt/index.php?63157525
[irta 2014-07-27]
BENDROJI MOKJIMO
PASLAUG SUTARTIS
Sutartis, kuria reglamentuojamas atskir ir paskesni

mokjimo operacij vykdymas ir kurioje gali bti nustatyta
pareiga atidaryti mokjimo sskait ir jos atidarymo slygos.
Lietuvos Respublikos mokjim statymas
ELEKTRONIN PREKYBA
Tai komercin veikla, susijusi su preki ir paslaug pirkimu

pardavimu bei kitomis verslo transakcijomis, kuri dalyviai yra
nebtinai toje paioje fizinje vietoje.
Mindaugas Civilka. Elektronins komercijos reguliavimas tarptautinje
ir ES teisje
Vilnius: Vilniaus universiteto Teiss fakultetas, 2001
FINANSIN PASLAUGA
Draudimo ir pensij kaupimo paslaugos ir Lietuvos Respublikos finans staig statyme nurodytos finansins paslaugos.
Lietuvos Respublikos vartotoj teisi apsaugos statymas
130
GAMINTOJAS
Fizinis ar juridinis asmuo (ar kita organizacija), teiss akt nustatyta tvarka vykdantis savo veikl (steigtas) Lietuvos Respublikoje ar Europos Bendrijoje (Europos Sjungoje), kuris:
a) pagamino gamin arba apie gamin vieai pareik
paymdamas j savo pavadinimu, preks enklu ar kitu
skiriamuoju enklu, arba gamin perdirbo;
b) veikia kaip gamintojo atstovas, kai gamintojas nra sisteigs
Europos Bendrijoje (Europos Sjungoje), arba, jei Europos
Bendrijoje (Europos Sjungoje) sisteigusio gamintojo atstovo
nra, gamin importuoja;
c) kaip gaminio tiekimo proceso dalyvis gali daryti poveik
teikiamo rink gaminio saugai.
Lietuvos Respublikos produkt saugos statymas
I ESMS IKREIPTI
VARTOTOJ
EKONOMIN ELGES
Vykdant komercin veikl vartotoj atvilgiu stebimai

susilpninti vartotojo gebjim priimti informacija paremt
sprendim ir taip paskatinti vartotoj priimti sprendim dl
sandorio, kurio jis kitomis aplinkybmis nebt prims.
Lietuvos Respublikos nesiningos komercins veiklos vartotojams
draudimo statymas
IORIN REKLAMA
Reklama, kurios vairios specialios (stendai, skydai, stulpai,

vitrinos, ikabos ir pan.) ir pritaikytos (pastat sienos, stogai,
laikinieji statiniai, transporto priemons, oro balionai ir pan.)
pateikimo priemons yra ne patalpose.
Lietuvos Respublikos reklamos statymas
KELIONI
ORGANIZATORIUS
Turizmo paslaug teikjas, reguliariai rengiantis organizuotas turistines keliones, teikiantis ir (ar) parduodantis kelioni
organizavimo paslaugas turizmo paslaug vartotojams tiesiogiai arba per kelioni pardavimo agentus ir (ar) teikiantis ir (ar)
parduodantis kitas turizmo paslaugas.
Lietuvos Respublikos turizmo statymas
KELIONI PARDAVIMO
AGENTAS
Turizmo paslaug teikjas, priimantis usakymus ir sutartiniais

pagrindais tarpininkaujantis parduodant organizuotas turistines
keliones ir (ar) atskiras turizmo paslaugas vartotojams,
teikiantis jiems su parduodamomis turizmo paslaugomis
susijusi informacij.
131
KLAIDINANTI REKLAMA
Reklama, kuri bet kokiu bdu, skaitant ir jos pateikimo bd,

klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba
kuriuos ji pasiekia ir kuri dl savo klaidinanio pobdio gali
paveikti j ekonomin elges arba kuri dl i prieasi pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybms konkuruoti.
KOMERCIN VEIKLA
VARTOTOJAMS
Komercins veiklos subjekto veiksmai, neveikimas, elgesys

arba pareikimas, skaitant reklam ir rinkodar, tiesiogiai susij
su produkto pirkimo skatinimu, pardavimu arba teikimu vartotojams.
draudimo statymas
LYGINAMOJI REKLAMA
Reklama, kurioje tiesiogiai arba netiesiogiai nurodomas reklamos davjo konkurentas, jo preks ar paslaugos.
NE PREKYBOS
PATALPOSE SUDARYTA
SUTARTIS
Verslininko ir vartotojo sudaryta sutartis, jeigu atitinka vien i

iai sutari riai bding slyg:
1) sudaryta verslininkui ir vartotojui fizikai esant kartu vienoje vietoje, kuri nra verslininko prekybos patalpos;
2) kuri pasilo sudaryti vartotojas ir yra 1 punkte nurodytos
slygos;
3) sudaryta verslininko prekybos patalpose arba naudojantis
ryio priemonmis i karto po to, kai verslininkas vartotoj
kreipsi asmenikai, ir tiesiogiai jiems fizikai esant kartu
vienoje vietoje, kuri nra verslininko prekybos patalpos;
4) sudaryta per verslininko organizuot ekskursij, skirt
reklamuoti ir parduoti prekes ar paslaugas vartotojui.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas
NUOSTOLIAI
Pinigin alos iraika.

NUOTOLIN SUTARTIS
Verslininko ir vartotojo sutartis, sudaroma pagal organizuot

nuotolinio pirkimopardavimo ar paslaug teikimo sistem,
verslininkui ir vartotojui fizikai nesant kartu vienoje vietoje ir iki
sutarties sudarymo bei sutarties sudarymo metu naudojant tik
ryio priemones.
132
PARDAVJAS
Tai asmuo, kuris veriasi prekyba ir vykdydamas savo versl

silo ir parduoda prekes vartotojams.
PARDAVIMO KAINA
Galutin preks, paslaugos kaina, nustatoma pinigais, su

pridtins verts mokesiu ir visais kitais mokesiais, o jei
negalima nurodyti tikslios kainos, jos apskaiiavimo pavyzdys,
pagal kur vartotojas gali kain patikrinti.
PASLAUGA
Atlygintina veikla arba (ir) jos rezultatas, kuriais siloma tenkinti

ar yra tenkinamas konkretus vartotojo poreikis.
PASLAUG TEIKJAS
Asmuo, kuris vykdydamas savo versl silo ir atlygintinai

suteikia paslaugas vartotojams.
PASLPTA REKLAMA
Bet kokia forma ir bet kokiomis priemonmis skleidiama informacija

apie gamintoj ar paslaugos teikj, jo pavadinim ar veikl, preks
enkl, pateikiama tokia forma, kuri gali suklaidinti reklamos vartotojus dl ios informacijos pateikimo tikrojo tikslo. Toks informacijos
pateikimas visais atvejais laikomas paslpta reklama, kai u j sumokama ar kitaip atsilyginama.
PASLPTA TABAKO
GAMINI REKLAMA
Bet kokia forma ir bet kokiomis priemonmis skleidiama informacija

apie tabako gaminius, tabako gamini gamintojus, importuotojus ar
pardavjus (mones), j firmos vard (pavadinim), preks enkl ar
veikl tokia forma, kuri gali suklaidinti reklamos vartotojus dl ios
informacijos pateikimo tikrojo tikslo. Visais atvejais paslpta reklama
laikomas toks informacijos pateikimas, kai u j apmokama ar kitaip
atsilyginama.
Lietuvos Respublikos tabako kontrols statymas
PAVOJINGAS
PRODUKTAS
Vartotojams skirtas gaminys ar paslauga, kuris neatitinka Lietuvos

Respublikos produkt saugos statyme saugiam gaminiui ar saugiai
paslaugai nustatyt reikalavim.
133
PERNELYG DIDEL
TAKA
Komercins veiklos subjekto pasinaudojimas pranaesne

padtimi vartotojo atvilgiu, darant jam spaudim, net ir
nenaudojant arba negrasinant panaudoti fizin jg, tokiu
bdu, kuris labai apriboja vartotojo gebjim priimti informacija
paremt sprendim.
draudimo statymas
PLATINTOJAS
Teikiantis produktus rink fizinis arba juridinis asmuo, kurio

veikla neturi poveikio produkto saugos ypatybms.
PRADIN FINANSINI
PASLAUG TEIKIMO
SUTARTIS
Vartotojo ir finansini paslaug teikjo sudaryta finansini

paslaug teikimo sutartis, neapimanti ateityje atliekam to paties pobdio viena po kitos einani arba atskir operacij.
PREK
Kiekvienas daiktas, silomas parduoti arba parduodamas

vartotojui. ilumos ir elektros energija, vanduo, gamtins dujos
taip pat laikomos prekmis.
PREKS STANDARTINIO
VIENETO KAINA
Galutin preks vieno kilogramo, vieno litro, vieno metro, vieno

kvadratinio metro arba vieno kubinio metro kaina, skaitant
visus mokesius.
PRODUKTAS
Gaminys arba paslauga.

PRODUKTO PATEIKIMAS
RINK
Produkto, skirto vartotojams, laikymas (saugojimas), pardavimas, nuoma ar kitoks perdavimo vartotojams bdas.
PRODUKTO SAUGOS
KONTROL
Valstybs ir visuomenini institucij atliekama kontrol, ar

teikiamas rink produktas yra saugus.
134
REKLAMA
Bet kokia forma ir bet kokiomis priemonmis skleidiama

informacija, susijusi su asmens kine komercine, finansine ar
profesine veikla, skatinanti sigyti preki ar naudotis paslaugomis, skaitant nekilnojamojo turto sigijim, turtini teisi ir
sipareigojim permim.
REKLAMINS VEIKLOS
SUBJEKTAS
REKLAMOS DAVJAS
Reklamos davjas, reklamos paslaug teikjas.

Asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (usakoma,

gaminama, skleidiama) reklama.
REKLAMOS
GAMINTOJAS
Reklamos paslaug teikjas, teikiantis reklamos gamybos

paslaugas.
REKLAMOS
NAUDOJIMAS
Veikla, apimanti reklamos usakym, gamyb, tarpininkavim

ir skleidim.
REKLAMOS PASLAUG
TEIKJAS
Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sjungos valstybs nars

ar Europos ekonomins erdvs valstybs (toliau valstyb
nar) pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos
Sjungos teiss aktuose jam suteiktomis judjimo valstybse
narse teismis, Lietuvos Respublikoje steigtas juridinis asmuo arba kitoje valstybje narje steigtas juridinis asmuo, kita
organizacija ar j filialai, usienio valstybs juridinio asmens
ar kitos organizacijos filialas, steigtas Lietuvos Respublikoje,
teikiantys reklamos gamintojo, reklamos skleidjo ar (ir) reklamos tarpininko paslaugas.
REKLAMOS SKLEIDJAS
Reklamos paslaug teikjas, skleidiantis reklam bet

kokiomis informacijos perteikimo priemonmis.
REKLAMOS
VARTOTOJAS
Asmuo, kuriam skiriama arba kur gali pasiekti reklama.

135
TURISTAS
Fizinis asmuo, kuris paintiniais, profesiniais dalykiniais,

etniniais, kultriniais, rekreaciniais, sveikatinimo, sveikatingumo, religiniais ar specialiais tikslais keliauja po savo al ar
kitas alis ir bent vienai nakvynei, taiau ne ilgiau kaip vienus
metus apsistoja ne savo nuolatinje gyvenamojoje vietoje,
jeigu i veikla nra mokymasis ar mokamas darbas lankomoje
vietovje.
TURIZMO PASLAUG
TEIKIMO SUTARTIS
Raytinis susitarimas, kuriuo viena alis kelioni organizatorius sipareigoja u atlyginim kitai aliai turistui utikrinti
organizuot turistin kelion, o turistas sipareigoja kelioni
organizatoriui sumokti u suteiktas paslaugas.
VARTOTOJ APSAUGOS
POLITIKA
Priemons, susijusios su vartotoj atstovavimu, produkt

sauga, klaidinania reklama, teisingos informacijos teikimu
vartotojams ir pan.
Rimantas Grikienis, Klaudijus Maniokas, Rytis Martikonis ir kt. Europos
Sjunga. Enciklopedinis inynas (sud. Gediminas Vitkus)
Vilnius: Eugrimas, 1999
VARTOTOJ
INFORMAVIMAS
ini, susijusi su vartotoj poreiki tenkinimu ir j teisi apsauga, suteikimas ir skleidimas.

VARTOTOJ
KONSULTAVIMAS
Patarimai ir praktin pagalba vartotojams vartotoj teisi apsaugos klausimais.

VARTOTOJ VIETIMAS
Vartotoj ugdymas, vartotoj informavimas ir vartotoj konsultavimas.

VARTOTOJ UGDYMAS
Procesas, kurio metu pagrindinis dmesys skiriamas vartotoj

teisi suvokimui, kritinio mstymo, sprendim ir informacijos
primimo gebjimams ugdyti, ir apima formalj vietim
(pradin, pagrindin, vidurin ugdym, profesin mokym,
auktesnisias ir auktojo mokslo studijas) ir neformalj
vietim (ikimokyklin, priemokyklin ugdym ir kit
neformalj vaik ir suaugusij vietim).
136
VIDUTINIS VARTOTOJAS
Vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus

ir apdairus, atsivelgiant socialinius, kultrinius ir kalbinius
veiksnius.
draudimo statymas
137
INAOS
[
[
1]
2]
3]
4]
5]
[ 6]
[ 7]
[ 8]
[
9]
[ 10 ]
[ 11 ]
[ 12 ]
[ 13 ]
[ 14 ]
[ 15 ]
[ 16 ]
[ 17 ]
[ 18 ]
[ 19 ]
[ 20 ]
[ 21 ]
[ 22 ]
[ 23 ]
[ 24 ]
[ 25 ]
[ 26 ]
[ 27 ]
[ 28 ]
138
Inaos
Lietuvos Respublikos Konstitucija // Valstybs inios, 1992, Nr. 33-1014.

Egidijus Kris. kins veiklos laisv, sininga konkurencija ir bendra tautos gerov (Konstitucijos
46 straipsnio jurisprudencinis komentaras). Jurisprudencija, 2005, 64(56), 56-73 p.
Valstybin vartotoj teisi apsaugos 20152018 met strategija. Teiss akt registras. 2015-03-25,
Nr. 4264.
2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 254/2014 dl daugiamets
vartotoj 20142020 m. programos // Oficialusis leidinys, 2014-03-20.
Vartotojas fizinis asmuo, kuris pareikia savo vali pirkti, perka ir naudoja prek ar paslaug
asmeniniams, eimos, nam kio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti. / Lietuvos
Respublikos vartotoj teisi apsaugos statymas // Valstybs inios, 1994, Nr. 94-1833.
Vartotojas kiekvienas fizinis asmuo, kuris veikia pagal sutartis, kuriomis taikoma i direktyva,
siekdamas tiksl, nesusijusi su jo verslu, prekyba, amatu ar profesija. / Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2011/83/ES Dl vartotoj teisi, kuria i dalies keiiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB
ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB. 2011-10-25, Strasbras.
Vartotoj teisi apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teism praktikos
apvalga // Teism praktika, Vilnius: Lietuvos Aukiausiasis Teismas, 2009, Nr. 30.
Aut. pastaba. Daugiau apie tai 8 skyriuje Vieasis interesas kaip vartotoj teisi gynimo priemon.
Rimantas Grikienis, Klaudijus Maniokas, Rytis Martikonis ir kt. Europos Sjunga. Enciklopedinis inynas
(Sud. Gediminas Vitkus), Vilnius: Eugrimas, 1999.
Europos ekonomins bendrijos steigimo sutartis. Prieiga per internet: http://eur-lex.europa.eu/lt/
treaties/dat/11957E/word/11957E.doc. [irta 2014-06-01].
Aut. pastaba. Europos ekonomins bendrijos steigimo sutarties 100 straipsnis leido suderinti tam tikrus
teisinius santykius, jei jie tiesiogiai veikia bendros rinkos steigim arba funkcionavim, o 235 straipsnis
numat galimyb Bendrijos institucijoms imtis atitinkam veiksm, jei to reikia bendros rinkos veikimui
utikrinti, net jei Bendrijos tikslai ir i Sutartis nenumat konkrei galinim.
Mastrichto sutartis. Prieiga per internet: www.historiasiglo20.org/europe/maastricht.htm. [irta
2014-06-01].
Europos Komisijos komunikatas Naujas impulsas vartotoj apsaugos politikai, COM(85)
314 baigiamasis, 1985-07-04, Briuselis.
Suvestinis Europos aktas. Prieiga per internet: http://eur-lex.europa.eu/lt/treaties/index.htm#other.
[irta 2014-06-01].
Europos Bendrijos steigimo sutartis (suvestin redakcija). Prieiga per internet: http://www3.lrs.lt/pls/
inter1/dokpaieska.showdoc_l?p_id=9224. [irta 2014-06-01].
Tarptautinis vartotoj apsaugos ir gynimo tinklas. Prieiga per internet: https://icpen.org/.
[irta 2014-06-01].
Mastrichto sutartis. Prieiga per internet: www3.lrs.lt/pls/inter1/dokpaieska.showdoc_l?p_id=32156.
[irta 2014-06-01].
Amsterdamo sutartis. Prieiga per internet: www3.lrs.lt/pls/inter1/dokpaieska.showdoc_l?p_id=29686.
[irta 2014-06-01].
Europos Sjungos Sveikatos ir vartotoj teisi apsaugos generalinis direktoratas. Prieiga per internet:
http://ec.europa.eu/dgs/health_consumer/index_en.htm. [irta 2014-06-01].
Europos vartotoj organizacija (BEUC). Prieiga per internet: www.beuc.eu. [irta 2014-06-01].
Europos neteisminio vartotoj gin nagrinjimo tinklas. Prieiga per internet: http://ec.europa.eu/
internal_market/fin-net. [irta 2014-06-01].
Europos Komisijos komunikatas 20022006 m. vartotoj politikos strategija. COM (2002) 208 galutinis,
2002-05-17, Briuselis.
Europos Sjungos vartotoj politikos strategija 20072013 m. Prieiga per internet: http://translate.
google.lt/translate?hl=lt&langpair=en|lt&u=http://ec.europa.eu/consumers/strategy/index_en.htm arba
http://ec.europa.eu/consumers/overview/cons_policy/doc/cps_0713_lt.pdf). [irta 2014-06-01].
Europos Parlamentas ir Taryba. Vartotoj programa 20142020 m. Prieiga per internet: http://europa.
eu/rapid/press-release_MEMO-14-250_lt.htm. [irta 2014-06-01].
Europos vartotoj konsultacin grup. Prieiga per internet: http://ec.europa.eu/consumers/cons_org/
associations/committ/index_en.htm. [irta 2014-06-01].
Vidaus rinkos ir vartotoj apsaugos komitetas. Prieiga per internet: www.europarl.europa.eu/activities/
committees/homeCom.do?language=LT&body=IMCO. [irta 2014-06-01].
Vieoji staiga Europos vartotoj centras. Prieiga per internet: www.ecc.lt/index.php?2794415818.
[irta 2014-06-01].
Vieoji staiga Europos vartotoj centras. Prieiga per internet: www.ecc.lt. [irta 2014-06-01].
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES Dl vartotoj teisi, kuria i dalies keiiamos
Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB. 2011-10-25,
Strasbras. Prieiga per internet: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2011:304:
0064:0088:LT:PDF. [irta 2014-06-01].
[
[
[
[
29 ]
30 ]
31 ]
32 ]
[
[
[
[
[
[
[
33 ]
34 ]
35 ]
36 ]
37 ]
38 ]
39 ]
[ 40 ]
[ 41 ]
[ 42 ]
[ 43 ]
[
[
[
[
[
44 ]
45 ]
46 ]
47 ]
48 ]
[ 49 ]
[ 50 ]
[ 51 ]
[ 52 ]
[ 53 ]
[ 54 ]
[ 55 ]
[ 56 ]
[ 57 ]
[ 58 ]
[
[
[
[
[
59 ]
60 ]
61 ]
62 ]
63 ]
[ 64 ]
[ 65 ]
[
[
[
[
[
66 ]
67 ]
68 ]
69 ]
70 ]

Lietuvos Respublikos vartotoj teisi gynimo statymas // Valstybs inios, 1994, Nr. 94-1833.
Lietuvos Respublikos kain statymas // Valstybs inios, 1990, Nr. 22-542.
Lietuvos Respublikos daugiabui nam savinink bendrij statymas // Valstybs inios, 1995,
Nr. 20-449.
Lietuvos Respublikos alkoholio kontrols statymas // Valstybs inios, 1995, Nr. 44-1073.
Lietuvos Respublikos tabako kontrols statymas // Valstybs inios, 1995, Nr. 11-281.
Lietuvos Respublikos statybos statymas // Valstybs inios, 1996, Nr. 32-788.
Lietuvos Respublikos metrologijos statymas // Valstybs inios, 1996, Nr. 74-1768.
Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodeksas // Valstybs inios, 1985, Nr. 1-1.
Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas // Valstybs inios, 1961, Nr. 18-147.
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2000 m. spalio 24 d. nutarimas Nr. 1267 Dl Nacionalins vartotoj
teisi apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos nuostat patvirtinimo // Valstybs inios, 2001,
Nr. 7-198.
Aut. pastaba. Lietuvos vartotoj asociacija (steigta 1989 m.); Aplinkos informacijos centras (1996);
Lietuvos gyventoj patarj sjunga (1998 m.); Alytaus vartotoj organizacija (1999 m.); Lietuvos
nacionalin vartotoj federacija (2000 m.); Vakar Lietuvos vartotoj federacija (2000 m.); Lietuvos
vartotoj institutas (2000 m.); Vartotoj teisi gynimo centras (2000 m.); Lietuvos vartotoj sjunga;
iauli vartotoj federacija (2002 m.); Nacionalin vartotoj konfederacija (2003 m.), VO Atviras kodas
Lietuvai (2003 m.); Kauno pilietins bendruomens centras Dainava (2003 m.); Vartotoj forumas
(2004 m.); Nacionalin vandens, elektros ir ilumos vartotoj gynimo lyga (2005 m.) ir t. t.
Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Dl Valstybins vartotoj teisi apsaugos strategijos ir
Lietuvos nacionalins vartotoj vietimo programos patvirtinimo // Valstybs inios, 2003,
Nr. 107-4807.
Ten pat.
Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Dl finansins paramos vartotoj teises ginanioms
asociacijoms teikimo // Valstybs inios, 2005, Nr. 88-3318.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas // Valstybs inios, 2000, Nr. 74-2262.
Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodeksas // Valstybs inios, 1985, Nr. 1-1.
Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas // Valstybs inios, 2000, Nr. 89-2741.
Lietuvos Respublikos vartotoj teisi apsaugos statymas // Valstybs inios, 1994, Nr. 94-1833; 2007,
Nr. 12-488.
Ten pat.
Valstybin ne maisto produkt inspekcija prie Lietuvos Respublikos kio ministerijos. Prieiga per
internet: www.vnmpi.lt. [irta 2014-06-01].
Lietuvos Respublikos valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba. Prieiga per internet: http://vmvt.lt/.
[irta 2014-06-01].
Ryi reguliavimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs. Prieiga per internet: www.rrt.lt.
[irta 2014-06-01].
Lietuvos Respublikos finans staig statymas // Valstybs inios, 2002, Nr. 91-3891.
Valstybin energetikos inspekcija prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos. Prieiga per
internet: www.vei.lt. [irta 2014-06-01].
Valstybin kain ir energetikos kontrols komisija. Prieiga per internet: www.regula.lt.
[irta 2014-06-01].
Valstybin teritorij planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Prieiga per internet: www.vtpsi.lt. [irta 2014-06-01].
Valstybin keli transporto inspekcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos. Prieiga per
internet: www.vkti.gov.lt. [irta 2014-06-01].
Valstybin geleinkeli inspekcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos. Prieiga per
internet: www.vgi.lt. [irta 2014-06-01].
Lietuvos saugios laivybos administracija. Prieiga per internet: www.msa.lt. [irta 2014-06-01].
Lietuvos Respublikos aviacijos statymas // Valstybs inios, 2000, Nr. 94-2918.
Civilin aviacijos administracija. Prieiga per internet: www.caa.lt. [irta 2014-06-01].
Valstybin vidaus vanden laivybos inspekcija. Prieiga per internet: www.vvvli.lt. [irta 2014-06-01].
Valstybinis turizmo departamentas prie Lietuvos Respublikos kio ministerijos. Prieiga per internet:
www.tourism.lt. [irta 2014-06-01].
Valstybin akreditavimo sveikatos prieiros veiklai tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministerijos. Prieiga per internet: www.vaspvt.gov.lt. [irta 2014-06-01].
Studij kokybs vertinimo centras prie Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos. Prieiga per
internet: www.skvc.lt. [irta 2014-06-01].
Lietuvos metrologijos inspekcija. Prieiga per internet: www.metrinsp.lt. [irta 2014-06-01].
Lietuvos Respublikos konkurencijos statymas // Valstybs inios, 1999, Nr. 30-856.
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba. Prieiga per internet: www.kt.gov.lt. [irta 2014-06-01].
Lietuvos bankas. Prieiga per internet: www.lb.lt. [irta 2014-06-01].
Aut. pastaba. IV (mogaus imunodeficito virusas).
Inaos
139
[ 71 ]
[ 72 ]
[ 73 ]
[ 74 ]
[ 75 ]
[ 76 ]
[ 77 ]
[ 78 ]
[ 79 ]
[ 80 ]
[ 81 ]
[ 82 ]
[ 83 ]
[ 84 ]
[ 85 ]
[ 86 ]
[ 87 ]
[ 88 ]
[ 89 ]
[ 90 ]
[ 91 ]
[ 92 ]
[ 93 ]
[ 94 ]
[ 95 ]
[ 96 ]
[ 97 ]
[ 98 ]
[ 99 ]
[ 100 ]
[ 101 ]
[ 102 ]
[ 103 ]
[ 104 ]
[ 105 ]
[ 106 ]
[ 107 ]
[ 108 ]
[ 109 ]
[ 110 ]
[ 111 ]
[ 112 ]
[ 113 ]
[ 114 ]
[ 115 ]
[ 116 ]
[ 117 ]
[ 118 ]
140
Inaos
Aut. pastaba. AIDS (angl. acquired immune deficiency syndrome, gytasis imuninio nepakankamumo
sindromas) neigydoma infekcin liga, kuri sukelia mogaus imunodeficito virusas (IV)
(angl. HIV - Human Immunodeficiency Virus).
Valstybin vaist kontrols tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Prieiga
per internet: www.vvkt.lt. [irta 2014-06-01].
Narkotik, tabako ir alkoholio kontrols departamentas. Prieiga per internet: www.ntakd.lt.
[irta 2014-06-01].
Aut. pastaba. Daugiau r.: Valstybin vartotoj teisi apsaugos tarnyba. Prieiga per internet:
www.vartotojoteises.lt. [irta 2014-06-01].
Nr. 12-488.
Aut. pastaba. Daugiau r.: Valstybin vartotoj teisi apsaugos tarnyba. Prieiga per internet: www.vvtat.
lt/index.php?4061884442. [irta 2014-06-01].
Nr. 12-488.
Ten pat.
Ten pat.
Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Dl finansins paramos vartotoj teises ginanioms
asociacijoms teikimo // Valstybs inios, 2005, Nr. 88-3318.
Aut. pastaba. Pateikiame Lietuvos vartotoj asociacij interneto svetaini adresus:
1. www.sazininga-bankininkyste.lt, 2. http://krantai.blogspot.com/, 3. http://dra.lt/, 4. www.lbka.lt,
7. http://vartotojuteises.lt, 9. www.vartotojai.lt, 13. http://vartotojai.eu, 14. http://bustorumai.lt,
21. www.vartotojucentras.lt.
Ten pat.
apvalga. Prieiga per internet: www.infolex.lt/tp/129168. [irta 2014-11-15].
Ten pat.
apvalga II (vartojimo pirkimopardavimo, vartojimo rangos, civilins atsakomybs vartojimo
teisiniuose santykiuose taikymo klausimai). Prieiga per internet: www.teisesgidas.lt/modules/paieska/
lat.php?id=34843. [irta 2014-11-17].
Ten pat.
Ten pat.
Ten pat.
Ten pat.
Ten pat.
Ten pat.
Ten pat.
Lietuvos Respublikos turizmo statymas // Valstybs inios, 2011, Nr. 85-4138.
Ten pat.
Ten pat.
Ten pat.
Ten pat.
Lietuvos Respublikos turizmo statymas // Valstybs inios, 2011, Nr. 85-4138.
Ten pat.
Ten pat.
Ten pat.
Ten pat.
Ten pat.
Lietuvos Respublikos vartotoj teisi apsaugos statymas // Valstybs inios, 2007, Nr. 12-488.
Ten pat.
Ten pat.
Ten pat.
Ten pat.
Ten pat.
Ten pat.
Ten pat.
Ten pat.
Ten pat.
[ 119 ]
[ 120 ]
[ 121 ]
[ 122 ]
[ 123 ]
[ 124 ]
[ 125 ]
[ 126 ]
[ 127 ]
[ 128 ]
[ 129 ]
[ 130 ]
[ 131 ]
[ 132 ]
[ 133 ]
[ 134 ]
[ 135 ]
[ 136 ]
[ 137 ]
[ 138 ]
[ 139 ]
[ 140 ]
[ 141 ]
[ 142 ]
[ 143 ]
Ten pat.
Ten pat.
Ten pat.
Ten pat.
Ten pat.
Ten pat.
Ten pat.
Darius Saulinas. Elektronin komercija: Lietuvos teiss derinimo su Europos Sjungos teise
probleminiai aspektai // Jurisprudencija, Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2003, 44(36).
Mindaugas Civilka. Elektronins komercijos reguliavimas tarptautinje ir ES teisje. Vilnius: Vilniaus
universiteto Teiss fakultetas, 2001. Prieiga per internet: www.andriuz.skynet.lt/knygos/Teise/
Elektronines%20Komercijos%20Reguliavimas%20Tarptautineje%20ir%20ES%20Teiseje%20%28
Civilka,%202001%29.pdf. [irta 2014-06-29].
Saulius Katuoka, Mindaugas Kikis, Gediminas Praneviius ir kt. Vartotoj teisi apsauga Lietuvoje ir
Europos Sjungoje. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2006.
Daugiau apie Sweep r.: http://ec.europa.eu/consumers/enforcement/sweeps_en.htm. [irta
2014-06-29]. Aut. pastaba. Sweep teisinis pagrindas yra Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas
(EB) Nr. 2006/2004 Dl nacionalini institucij, atsaking u vartotoj apsaugos teiss akt vykdym,
bendradarbiavimo bei jo priede nurodytos direktyvos, reglamentai. Daugiau r.: Reglamentas dl
bendradarbiavimo vartotoj apsaugos srityje // Europos Sjungos oficialusis leidinys L, 2004-12-09,
Nr. 364-1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Dl Valstybins vartotoj teisi apsaugos 20112014 met
strategijos patvirtinimo // Valstybs inios, 2011, Nr. 89-4274.
Aut. pastaba. Pagrindiniai elektronin prekyb reglamentuojantys teiss aktai Lietuvoje yra ie: Lietuvos
Respublikos civilinis kodeksas // Valstybs inios, 2000, Nr. 74-2262; Lietuvos Respublikos vartotoj
teisi apsaugos statymas // Valstybs inios, 1994, Nr. 94-1833; 2007, Nr. 12-488; Lietuvos Respublikos
elektronini ryi statymas // Valstybs inios, 2004, Nr. 69-2382; Lietuvos Respublikos informacins
visuomens paslaug statymas // 2006, Nr. 65-2380; Lietuvos Respublikos asmens duomen teisins
apsaugos statymas // Valstybs inios, 1996, Nr. 63-1479; Lietuvos Respublikos elektroninio parao
statymas // Valstybs inios, 2000, Nr. 61-1827; Lietuvos Respublikos nesiningos komercins veiklos
vartotojams draudimo statymas // Valstybs inios, 2008, Nr. 6-212; Lietuvos Respublikos mokjim
statymas // Valstybs inios, 1999, Nr. 97-2775; 2000 m. birelio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2000/31/EB dl kai kuri informacins visuomens paslaug, ypa elektronins komercijos,
teisini aspekt vidaus rinkoje (Elektronins komercijos direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas,
13 skyrius, 25 tomas, p. 399); Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB Dl nesiningos
moni komercins veiklos vartotoj atvilgiu vidaus rinkoje ir i dalies keiianti Tarybos direktyv
84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglament (EB) Nr. 2006/2004 (Nesiningos komercins veiklos direktyva) // Europos Sjungos oficialusis leidinys L, 2005-06-11, Nr. 148-22; Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2011/83/ES Dl vartotoj teisi, kuria i dalies keiiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB. 2011-10-25, Strasbras. Prieiga per internet: http://
eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2011:304:0064:0088:LT:PDF. [irta 2014-06-29].
Lietuvos Respublikos informacins visuomens paslaug statymas // Valstybs inios, 2006,
Nr. 65-2380.
Ten pat.
Aut. pastaba. Vilniaus teritorins muitins Tarif ir muitinio vertinimo kontrols skyriaus duomenys,
2014 m.
Ten pat.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES Dl vartotoj teisi, kuria i dalies keiiamos
Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei
panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB.
2011-10-25, Strasbras. Prieiga per internet: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=O
J:L:2011:304:0064:0088:LT:PDF. [irta 2014-06-29].
Lietuvos Respublikos asmens duomen teisins apsaugos statymas // Valstybs inios, 1996,
Nr. 63-1479.
Nr. 12-488.
r.: 1. Vartotoj teisi apsaugos teisinis reguliavimas ir institucin sistema poskyr 1.4. Vartotoj
apsaug utikrinanios valstybins institucijos ir j kompetencija Lietuvoje, 16 psl.
Informacins visuomens pltros komitetas prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos.
Patarimai perkant prekes ar paslaugas internete. Elektronins prekybos atmintin vartotojams,
sudarantiems sutartis elektroniniu bdu. Prieiga per internet: www.ivpk.lt/lt/ltvm/informacinesvisuomenes-paslaugos/patarimai-perkant-prekes-ar-paslaugas-internete. [irta 2014-06-29].
Nr. 12-488.
Anel Vosylit. Vartojimas kaip socialin problema. Filosofija. Sociologija. Vilnius: Lietuvos moksl
akademija, 2003, Nr. 3
Inaos
141
[ 144 ]
[ 145 ]
[ 146 ]
[ 147 ]
[ 148 ]
[ 149 ]
[
[
[
[
[
150 ]
151 ]
152 ]
153 ]
154 ]
[ 155 ]
[ 156 ]
[ 157 ]
[ 158 ]
[ 159 ]
[ 160 ]
[ 161 ]
[ 162 ]
[ 163 ]
[ 164 ]
[ 165 ]
[ 166 ]
[ 167 ]
[ 168 ]
[ 169 ]
[
[
[
[
170 ]
171 ]
172 ]
173 ]
[ 174 ]
[ 175 ]
[ 176 ]
[ 177 ]
[ 178 ]
142
Inaos
Vartotojo teises preki ir paslaug saug bei kokyb reglamentuoja: Lietuvos Respublikos civilinis
kodeksas // Valstybs inios, 2000, Nr. 74-2262; Lietuvos Respublikos vartotoj teisi apsaugos
statymas // Valstybs inios, 1994, Nr. 94-1833; 2007, Nr. 12-488; Lietuvos Respublikos produkt
saugos statymas // Valstybs inios, 1999, Nr. 52-1673; Lietuvos Respublikos maisto statymas //
Valstybs inios, 2000, Nr. 32-893; Lietuvos Respublikos informacins visuomens paslaug
statymas // Valstybs inios, 2006, Nr. 65-2380; Lietuvos Respublikos paslaug statymas //
Valstybs inios, 2009, Nr. 153-6901; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB Dl
bendros gamini saugos. Prieiga per internet: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.
do?uri=CELEX:32001L0095:LT:NOT. [irta 2014-06-29]; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
1999/44/EB Dl vartojimo preki pardavimo ir susijusi garantij tam tikr aspekt. Prieiga per
internet: www3.lrs.lt/pls/inter1/dokpaieska.showdoc_l?p_id=34160&p_query=&p_tr2=2.
[irta 2014-06-29].
Lietuvos Respublikos produkt saugos statymas // Valstybs inios, 1999, Nr. 52-1673.
Aut. pastaba. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (6.293 straipsnis) // Valstybs inios, 2000,
Nr. 74-2262.
Nr. 12-488.
Aut. pastaba. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (6.293 straipsnis) // Valstybs inios, 2000,
Nr. 74-2262.
Johanas Baltrimas, Egl Mauric-Mackuvien. Vartotoj teiss [mokslo studijoje Teiss nuosavyb,
teiss kins veiklos laisv ir iniciatyv, vartotoj teisi utikrinimo problemos]. Vilnius: Lietuvos teiss
institutas, 2012.
Ten pat.
Aut. pastaba. Biuletenyje Valstybs inios i informacija buvo skelbiama iki 2014-01-01.
Valstybin vartotoj teisi apsaugos tarnyba. Prieiga per internet: www.vvtat.lt. [irta 2014-06-29].
Lietuvos Respublikos valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba. Prieiga per internet: http://vmvt.lt/.
[irta 2014-06-29].
Valstybin ne maisto produkt inspekcija prie Lietuvos Respublikos kio ministerijos. Prieiga per
internet: www.vnmpi.lt. [irta 2014-06-29].
Lietuvos Respublikos maisto statymas // Valstybs inios, 2000, Nr. 32-893.
Aut. pastaba. Daugiau r.: Valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba. Prieiga per internet: http://vmvt.lt/
lt/as/vartotojas/. [irta 2014-06-29].
RASFF. Prieiga per internet: https://webgate.ec.europa.eu/rasff-window/portal/?event=SearchForm&
cleanSearch=1. [irta 2014-06-29].
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002. Europos Sjungos oficialusis leidinys,
2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463.
2011 m. sausio 10 d. Europos Komisijos reglamentas (ES) Nr. 16/2011. Prieiga per internet:
http://eur-lex.europa.eu. [irta 2014-06-29].
RAPEX. Prieiga per internet: http://ec.europa.eu/consumers/safety/rapex/alerts/main/index.
cfm?event=main.listNotifications&CFID=36959016&CFTOKEN=993296b08bfe6ca-599718EB-F7A19B4E-23E4AF3C4FEEA39E&jsessionid=09007368e434dd6f5b371433b40716522455.
[irta 2014-06-29].
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB Dl bendros gamini saugos. Prieiga per
internet: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:32001L0095:LT:NOT.
[irta 2014-06-29].
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005-09-29 nutarimas byloje Nr. 15/02.
Lietuvos Respublikos reklamos statymas // Valstybs inios, 2013, Nr. 57-2854.
Taip pat.
Lietuvos Respublikos pato statymas // Valstybs inios, 2012, Nr. 135-686.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-11-17 nutartis administracinje byloje Nr. A1-931/2005.
Prieiga registruotiems vartotojams per internet: www.infolex.lt. [irta 2014-11-15].
Ten pat.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo 1999-06-28 nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-337/1999. Prieiga
registruotiems vartotojams per internet: www.infolex.lt. [irta 2014-11-15].
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001-07-11 nutartis byloje Nr. A6 -657/2001. Prieiga
registruotiems vartotojams per internet: www.infolex.lt. [irta 2014-11-15].
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 1999-10-27 nutartis byloje
Nr. 3K-3-700/1999. Prieiga registruotiems vartotojams per internet: www.infolex.lt. [irta 2014-11-15].
Lietuvos Respublikos nepilnamei apsaugos nuo neigiamo vieosios informacijos poveikio
statymas // Valstybs inios, 2009, Nr. 86-3637.
Lietuvos Respublikos nesiningos komercins veiklos vartotojams draudimo statymas // Valstybs
inios, 2008, Nr. 6-212.
Lietuvos Respublikos reklamos statymas // Valstybs inios, 2013, Nr. 57-2854.
[ 179 ]
[ 180 ]
[ 181 ]
[ 182 ]
[ 183 ]
[ 184 ]
[ 185 ]
[ 186 ]
[ 187 ]
[ 188 ]
[ 189 ]
[ 190 ]
[ 191 ]
[ 192 ]
[ 193 ]
[ 194 ]
[ 195 ]
[ 196 ]
[ 197 ]
[ 198 ]
2005 m. gegus 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dl nesiningos moni

komercins veiklos vartotoj atvilgiu vidaus rinkoje. Prieiga per internet: www3.lrs.lt/pls/inter1/
dokpaieska.showdoc_l?p_id=50333&p_query=&p_tr2=2. [irta 2014-11-15].
Ten pat.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-23 nutartis administracinje byloje Nr. A5021684/2010. Prieiga registruotiems vartotojams per internet: www.infolex.lt. [irta 2014-11-15].
Anne Brafford. Arbitration Clauses in Consumer Contracts of Adhesion: Fair Play or Trap for the Weak
and Unwary? 21 Journal of Corporate Law, p. 332.
Natalija Kaminskien. Alternatyvus civilini gin sprendimas. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai
(teis). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2009.
Feliksas Petrauskas. Alternatyvaus gin nagrinjimo raida, teisin padtis ir reglamentavimas.
Jurisprudencija, Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2011, 18(2).
Aut. pastaba. Sutrumpintai alternatyvus gin sprendimas yra AGS (angl. alternative dispute
resolution, ADR).
Vieoji staiga Europos vartotoj centras. Prieiga per internet: www.ecc.lt/index.php?63157525.
[irta 2014-07-27].
1998 m. kovo 30 d. Europos Komisijos rekomendacija Dl princip, taikom atsakingoms u neteismin
vartotoj gin sprendim institucijoms. Europos Sjungos oficialusis leidinys, 115, 1998-04-17.
2001 m. balandio 4 d. rekomendacija Dl princip, taikytin neteisminiam vartotoj gin
nagrinjimui. Europos Komisijos komunikatas Dl alternatyvaus gin sprendimo prieinamumo
vartotojams didinimo. KOM, 2001, 161.
Zita eponyt. Europos link. Vartotojo vadovas, Vilnius: Lietuvos vartotoj institutas, 2004.
Europos Komisija. (2011b). Europos Komisijos pasilymas dl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dl vartotoj gin elektroninio sprendimo (Reglamentas dl vartotoj GES). KOM, 2011, 794,
galutinis.
Daugiau r.: Beata Kozubovska. Gin, kylani i vartojim sutari, arbitruotinumo problematika.
Teis, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2011, Nr. 81, p. 120-121. Teiss normos, nukreipianios
vartotojus sprsti ginus nacionaliniuose teismuose, gali bti nepritaikomos praktikoje. Mat vartotojai
gali nesikreipti teism, neturdami ekonominio paskatinimo, nes atsisakymas teisi gali bti pigesnis.
Todl vartotojai, norintys apginti savo teises, realiai netenka galimybs pasinaudoti efektyviomis ir
finansikai atsiperkaniomis priemonmis ginui isprsti bei kompensacijai gauti. Europos Sjungoje
46 proc. vartotoj, kurie prekiautojams pateikia skundus ir lieka nepatenkinti skundo sprendimu,
tolesni veiksm nesiima [KIRRY, (1996) Arbitrability: Current Trends in Europe, Arbitration
International, Vol. 12, Nr. 4, p. 4] ginai lieka neisprsti. Nesuponuojama poirio, kad neturtume
skatinti teismo proceso reformos ir pasirinkti lengviausi keli valstybs biudetui gali bti pigiau, nes
paprastai arbitrae alys susimoka paios.
Aut. pastaba. Svarbu pabrti, kad arbitraas, kaip alternatyvi gin, kylani i vartojimo sutari,
sprendimo priemon, utikrina teisin tikrum, nes arbitrao sprendimai yra teisikai privalomi ir
priverstinai vykdytini.
Per 2009 m. inagrinta 25 701 byla, kylanti i vartojimo sutari, per 2010 m. 26 245 bylos
(analizuotos bylos dl vartojimo rangos, vartojimo nuomos, vartojimo pirkimopardavimo, vartojimo
kredito ir vartotoj teisi gynimo). Taigi byl, kylani i vartojimo sutari, skaiius padidjo. Per
2006 m. i viso inagrinta 145 286 civilins bylos, per 2010 m. 206 423 bylos. Statistikos analiz atlikta
remiantis teism statistika. [irta 2011-02-22]. Prieiga per internet: www.teismai.lt/lt/teismai/
teismai-statistika. Logika, jog, didjant teism krviui, ilgja gin nagrinjimo trukm.
Daugiau r.: Beata Kozubovska. Gin, kylani i vartojim sutari, arbitruotinumo problematika.
Teis, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2011, Nr. 81, p. 119.
Aut. pastaba. Plaiau apie alternatyvaus gin sprendimo ypatumus r.: 1. Felikso Petrausko disertacij
Alternatyvus gin, susijusi su vartotoj teisi apsauga, sprendimas, kurioje nagrinjamos ios
pagrindins temos: alternatyvaus gin sprendimo samprata vartotoj teisi apsaugos kontekste,
alternatyvus vartotoj gin sprendimas Europos Sjungos ir jos valstybse narse bei
Lietuvoje. Disertacijoje analizuojamos tokios svokos: nesutarimas, ginas, konfliktas, alternatyvus gin
sprendimas, alternatyvus vartotoj gin sprendimas, o remiantis usienio ali patirtimi apvelgiama
alternatyvaus gin sprendimo instituto raida. Disertacijoje analizuojami alternatyvaus vartotoj
gin sprendimo principai, valdymas, prieiga prie teisingumo, aptariami alternatyvaus vartotoj gin
sprendimo bei internetinio vartotoj gin sprendimo form privalumai bei galimi trkumai.
Alternatyvaus vartotoj gin sprendimo Europos Sjungoje analiz leido identifikuoti jo formas,
institucijas, taikomas procedras ir aptarti alternatyvaus vartotoj gin sprendimo gerj praktik
atskirose valstybse narse. Siekiama pasilyti sistemikai vientis teorins ir praktins alternatyvaus
vartotoj gino sprendimo sistemos model, apimant atitinkam teisin infrastruktr Lietuvos vartotoj
teisi apsaugos sistemoje. / Feliksas Petrauskas. Alternatyvus gin, susijusi su vartotoj teisi
apsauga, sprendimas. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai (teis). Vilnius: Mykolo Romerio
universitetas, 2014; 2. Beatos Kozubovskos disertacij Gin arbitruotinumo problematika ir
tendencijos. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai (teis). Vilnius: Vilniaus universitetas, 2014.
Natalija Kaminskien. Alternatyvus civilini gin sprendimas, Vilnius: Valstybs mon Registr centras,
2011, p. 104-174.
2008 m. gegus 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Dl kai kuri mediacijos civilinse ir
komercinse bylose aspekt.
Dictionary of Conflict Resolution, p. 135-136.
Natalija Kaminskien. Alternatyvus civilini gin sprendimas, Vilnius: Valstybs mon Registr centras,
2011, p. 104-174.
Inaos
143
[ 199 ]
[ 200 ]
[ 201 ]
[ 202 ]
[ 203 ]
[ 204 ]
[ 205 ]
[ 206 ]
[ 207 ]
[ 208 ]
[ 209 ]
[ 210 ]
[ 211 ]
[ 212 ]
[ 213 ]
[ 214 ]
[ 215 ]
[ 216 ]
[ 217 ]
[ 218 ]
[ 219 ]
[ 220 ]
[ 221 ]
[ 222 ]
[ 223 ]
[ 224 ]
[ 225 ]
[ 226 ]
[ 227 ]
[ 228 ]
[ 229 ]
[ 230 ]
[ 231 ]
[ 232 ]
[ 233 ]
[ 234 ]
[ 235 ]
[ 236 ]
[ 237 ]
[ 238 ]
[ 239 ]
[ 240 ]
[ 241 ]
[ 242 ]
[ 243 ]
[ 244 ]
[ 245 ]
144
Inaos
Lietuvos Respublikos Lietuvos banko statymas // Valstybs inios, 1994, Nr. 99-1957.
Lietuvos Respublikos draudimo statymas // Valstybs inios, 2003, Nr. 94-4246.
Lietuvos Respublikos mokjim statymas // Valstybs inios, 1999, Nr. 97-2775.
Lietuvos Respublikos energetikos statymas // Valstybs inios, 2002, Nr. 56-2224.
Lietuvos Respublikos elektronini ryi statymas // Valstybs inios, 2004, Nr. 69-2382.
Lietuvos Respublikos pato statymas // Valstybs inios, 1999, Nr. 36-1070.
Lietuvos Respublikos elektros energetikos statymas // Valstybs inios, 2000, Nr. 66-1984.
Lietuvos Respublikos gamtini duj statymas // Valstybs inios, 2000, Nr. 89-2743.
Lietuvos Respublikos ilumos kio statymas // Valstybs inios, 2003, Nr. 51-2254.
Lietuvos Respublikos Lietuvos banko statymas // Valstybs inios, 1994, Nr. 99-1957.
Mutatis mutandis [lot.], pakeitus keistinus dalykus, su reikiamais pakeitimais / Tarptautini odi
odynas. (Sud. Bendorien A., Boguien V., Dagyt E. ir kt.), Vilnius: Alma littera, 2001.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas // Valstybs inios, 2002, Nr. 36-1340.
2012 m. sausio 26 d. Lietuvos banko Valdybos nutarimas Nr. 03-23 Dl Vartotoj ir finans rinkos
dalyvi gin nagrinjimo tvarkos aprao // Valstybs inios, 2012, Nr. 16-74.
Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymas // Valstybs inios, 1999, Nr. 60-1945.
Lietuvos Respublikos civilini gin taikinamojo tarpininkavimo statymas // Valstybs inios, 2008,
Nr. 87-3462.
Aut. pastaba. Lietuvos Respublikos civilini gin taikinamojo tarpininkavimo statymas netaikomas
sprendiant vartotoj ginus ne teisme, kai ie ginai nagrinjami vartotoj gin sprendimo ne teisme
tvarka pagal Lietuvos Respublikos vartotoj teisi apsaugos statym ar kitus teiss aktus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Nr. 875 Dl asmen praym nagrinjimo ir j aptarnavimo vieojo administravimo institucijose, staigose ir kituose vieojo administravimo subjektuose taisykli
patvirtinimo // Valstybs inios, 2007, Nr. 94-3779.
Tyrimas Alternatyvi vartotoj gin sprendimo mechanizm taikymas ir pltros galimybs Lietuvoje
(Pareng Advokat profesin bendrija Baltic Legal Solutions Lietuva, vadov Danguol Bublien).
Vilnius, 2012.
Ten pat.
Ten pat.
Ten pat.
Ten pat.
Valstybs mon Registr centras. Prieiga per internet: www.registrucentras.lt/jar/.
[irta 2014-07-27].
Ten pat.
Ten pat.
Ten pat.
Ten pat.
Tyrimas Alternatyvi vartotoj gin sprendimo mechanizm taikymas ir pltros galimybs Lietuvoje
(Pareng Advokat profesin bendrija Baltic Legal Solutions Lietuva, vadov Danguol Bublien).
Vilnius, 2012.
Vieoji staiga Europos vartotoj centras. Prieiga per internet: www.ecc.lt. [irta 2014-07-27].
Ten pat.
Ten pat.
Ten pat.
Ten pat.
Lietuvos Respublikos maisto statymas // Valstybs inios, 2000, Nr. 32-893.
1977 m. sausio 27 d. Europos Tarybos konvencija Dl civilins atsakomybs u al, padaryt sveikatos
sualojimu ar gyvybs atmimu vartotojams netinkamos kokybs produktais.
Europos Parlamento ir Europos Komisijos direktyva 85/374/EEB Dl valstybi Bendrij nari statym
bei kitoki teiss akt, reguliuojani atsakomyb u al, atsiradusi dl netinkamos kokybs
produkt. Europos Sjungos oficialusis leidinys, 2004, Nr. 1.
1999 m. gegus 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/34/EB Dl Tarybos direktyvos
85/374/EEB Dl valstybi nari teiss ir administracini nuostat dl atsakomybs u netinkamos
kokybs produktus vienodinimo pakeitimo.
1992 m. birelio 29 d. Europos Tarybos direktyva Dl bendros produkto saugos. Prieiga per internet:
www3.lrs.lt/pls/inter1/dokpaieska.showdoc_l?p_id=39252&p_query=&p_tr2=2. [irta 2014-07-27].
[ 246 ]
[ 247 ]
[ 248 ]
[ 249 ]
[ 250 ]
[ 251 ]
[ 252 ]
[ 253 ]
[ 254 ]
[ 255 ]
[ 256 ]
[ 257 ]
[ 258 ]
[ 259 ]
[ 260 ]
[ 261 ]
[ 262 ]
[ 263 ]
[ 264 ]
[ 265 ]
[ 266 ]
[ 267 ]
[ 268 ]
[ 269 ]
[ 270 ]
[ 271 ]
[ 272 ]
2001 m. gruodio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB Dl bendros gamini

saugos / Europos Sjungos oficialusis leidinys L 11, 2002-01-15.
Jolita Malinauskait. Vartotoj teiss [leidinyje mogaus teiss Lietuvoje]. Vilnius: UAB Naujos
sistemos, 2005.
Ten pat.
Ten pat.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2010-06-28 apvalga Nr. AC-33-1. Vartotoj teisi apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teism praktikos apvalga. Teism praktika. 2010, Nr. 33.
Lietuvos Respublikos teism statymas // Valstybs inios, 1994, Nr. 46-851.
Aut. pastaba. Pavyzdiui, 1. Vartotoj teisi apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio
reguliavimo ir teism praktikos apvalga / Lietuvos Aukiausiasis Teismas. Teism praktika, 2009,
Nr. 33; 2. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2010-06-28 apvalga Nr. AC-33-1. Vartotoj teisi apsauga
vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teism praktikos apvalga. Teism praktika.
2010, Nr. 33.
Lietuvos Aukiausiasis Teismas. Prieiga per internet: www.lat.lt. [irta 2014-07-27].
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2009 m. birelio 1 d. c. b. Nr. 3K-3-256/2009
N. . v. UAB Makvea (kat. 44.2.4.2; 45.2; 114.3 (S)).
2009 m. sausio 1 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2007, nustatantis Europos
iekini dl nedideli sum nagrinjimo procedr / 2007, Europos Sjungos oficialusis leidinys,
2007-07-01, Nr. L 199.
Aut. pastaba. Teism kontaktus ir teritorijas galite rasti Nacionalins teism administracijos interneto
svetainje: www.teismai.lt/lt/teismai/teismai-teismu-kontaktai/ ir www.teismai.lt/lt/teismai/
teismu-veiklos-teritorijos/.
Daugiau r.: vieoji staiga Europos vartotoj centras. Prieiga per internet: www.ecc.lt/index.
php?id=614#.U9THOLGU5c0. [irta 2014-07-27].
Acquis communautaire Europos Bendrijos teis ir jos taikymo praktika. Ji apima pirmin
Bendrijos teis (t. y. Bendrijos steigimo sutartis) ir antrin Bendrijos teis (Bendrijos institucij teiss
aktus: reglamentus, direktyvas, vairius sprendimus), taip pat taisykles, rezoliucijas, pozicijas, nuomones,
teism praktik, bendruosius teiss principus, Bendrijos teiss krimo bdus, tiksl ir praktikos visum
nepriklausomai nuo to, ar j raytiniai teiss aktai tvirtina ar ne. Paprastai is pranczikas terminas
kitas kalbas neveriamas. Trumpumo dlei gali bti vartojamas tik terminas acquis. Tiksliausias
paodinis termino vertimas lietuvi kalb Bendrijos gytis / Rta Vainien. Ekonomikos termin
odynas, Vilnius: Tyto alba, 2005.
Europos Teisingumo Teismas. Prieiga per internet: http://curia.europa.eu/jcms/jcms/Jo2_6999 /.
[irta 2014-07-27].
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/27/EB Dl teismo draudim ginant vartotoj interesus /
Europos Sjungos oficialusis leidinys, 2004, Specialusis leidimas, 2004-12-30, Nr. 1.
Inter alia [lot.], be visa kita, be kita ko, be to / Piesarskas B. Didysis angllietuvi kalb odynas,
Vilnius, 2000.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsjo 21 d. nutarimas Dl teism sprendim
motyv suraymo ir skelbimo, sprendimo u aki, taip pat dl apeliacijos // Valstybs inios, 2006,
Nr. 102-3957, atitaisymas 2006-11-25, Nr. 127, atitaisymas 2006-12-16, Nr. 137.
Exprssis verbis [lot.], aikiais odiais, tiesiogiai.
Romualdas Drakas. Vieojo intereso gynimas: praktika ir problemos. Lietuvos advokatra, 2012, 4(45);
Egidijus Kris. Vieasis interesas: teiskra ir konstitucin jurisprudencija. Notariatas, 2012, 13; Artras
Driukas, Virgilijus Valanius. Civilinis procesas: teorija ir praktika. I tomas. Vilnius: Teisins informacijos
centras, 2005; Egidijus Krivka. Vieojo intereso gynimas civiliniame procese. Vilnius: Mykolo Romerio
universitetas, 2009; Vytautas Nekroius. Vieojo intereso gynimas civiliniame procese ir Konstitucinio
Teismo doktrina. Jurisprudencija: Mykolo Romerio universitetas, 2012, 19(3); Ugnius Trumpulis. Vieojo
intereso koncepcij vairov ir j vertinimas. Jurisprudencija: Mykolo Romerio universitetas, 2010, 4(8);
Evaldas Klimas, Aurimas Brazdeikis. Visuomens (vieojo) intereso gynimas planuojant teritorijas.
Vieojo intereso gynimas: subalansuoto poirio link. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013;
Evaldas Klimas, Julius Lankelis. Vieojo intereso nustatymas objektyvieji kriterijai. Jurisprudencija:
Vieojo intereso gynimas: subalansuoto poirio link. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013.
Lietuvos Respublikos teritorij planavimo statymas // Valstybs inios, 1995, Nr. 107-2391.
Lietuvos Respublikos vieojo intereso gynimo civiliniame ir administraciniame procese statymo
projektas Nr. XP-1963. Prieiga per internet: www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_
id=289608. [irta 2014-08-30].
Vieojo intereso gynimas: subalansuoto poirio link. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013;
Evaldas Klimas, Julius Lankelis. Vieojo intereso nustatymas objektyvieji kriterijai. Jurisprudencija:
Lietuvos Respublikos vartotoj teisi apsaugos statymas // Valstybs inios, 1994, Nr. 94-1833;
2007, Nr. 12-488.
Ten pat.
Aut. pastaba. Daugiau r.: Vytautas Nekroius. Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo
gyvendinimo galimybs Lietuvoje. Vilnius: Justitia, 2002.
Inaos
145
[ 273 ]
[ 274 ]
[ 275 ]
[ 276 ]
[ 277 ]
[ 278 ]
[ 279 ]
[ 280 ]
[ 281 ]
[ 282 ]
146
Inaos
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis
civilinje byloje Nr. 3K-3-536/2008.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-40/2013.
Aut. pastaba. UAB Bit Lietuva, UAB Omnitel, UAB Tele2.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birelio 22 d. nutartis administracinje byloje
Nr. N3-733-06.
Egidijus Krivka. Grups iekinio problemos Lietuvos civilinio proceso teisje. Jurisprudencija: Mykolo
Romerio universitetas, 2004, 52(44).
Ten pat.
Ten pat.
Res judicata [sk. res judikata, lot.], teismo isprendimo byla / Tarptautini odi odynas. (Sud.
Bendorien A., Boguien V., Dagyt E. ir kt.), Vilnius: Alma littera, 2001.
Nr. 12-488.

Malinauskiene Vartotoju Teises

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Malinauskiene Vartotoju Teises

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

VARTOTOJ TEISS.

Dr. Renaldas iuas (4 skyrius)

Lietuvos vartotoj institutas

Istoriniai vartotoj teiss pltots aspektai ir vartotoj apsaugos

Nuotolins sutartys ir ne prekybos patalpose sudarytos

Produkt ir paslaug samprata, teisinis reglamentavimas (jo

Reklama ir vartotojo teis informacij [5.1]

Alternatyvaus gin sprendimo samprata [6.1]

Elektronins prekybos samprata ir ypatumai [3.1]

alos samprata ir reglamentavimas [7.1]

Vieojo intereso svokos apibrimo problematika [8.1]

TT Vartotoj teisi apsaugos teisinis reguliavimas ir institucin

1. VARTOTOJ TEISI APSAUGOS TEISINIS

Vartotojai, pagal apibrim, tai mes visi...

ISTORINIAI VARTOTOJ TEISS PLTOTS ASPEKTAI IR

Nuo 1962 m. Jungtini Amerikos Valstij prezidento Dono

Vartotoj teisi apsaugos teisinis reguliavimas ir institucin sistema

TT 1992 m. vasario 7 d. Mastrichto sutartis16 numat iplsti

pasiekiant aukt vartotoj apsaugos lyg per priemones,

Vartotoj teisi apsaugos teisinis reguliavimas ir institucin sistema

gynimas, vykdymo utikrinimo tarpvalstybiniais atvejais

ISTORINI VARTOTOJ TEISS PLTOTS ASPEKT IR

Leidinys Vartotoj teiss. Informacin mediaga i esms

Vartotoj teisi apsaugos teisinis reguliavimas ir institucin sistema

TAIGI PAGRINDINIAI VARTOTOJ TEISS PLTOTS

Vartotoj teisi apsaugos teisinis reguliavimas ir institucin sistema

dokumentuose nurodiusios veiklos tiksl atstovauti

VARTOTOJ TEISS ALTINIAI

TT Lietuvos Respublikos Konstitucija44 (jos 46 straipsnio

iuos ir kitus teiss aktus, susistemintus pagal atskiras

ie teiss aktai isamiai nagrinjami kitose io leidinio temose.

VARTOTOJ APSAUG UTIKRINANIOS VALSTYBINS

Lietuvos Respublikos vartotoj teisi apsaugos statymo49 9 straipsnis apibria vartotoj

Vartotoj teisi apsaugos teisinis reguliavimas ir institucin sistema

1 paveikslas. Vartotoj teisi apsaugos institucin sistema

Toliau iame skyriuje aptarsime valstybini institucij, utikrinani vartotoj apsaug,

KOMPETENCIJA VARTOTOJ TEISI

Kas 4 metai tvirtina Valstybin vartotoj teisi apsaugos

Dalyvauja formuojant ir gyvendinant vartotoj teisi

Pastaba. ios institucijos kompetencija aptariama

Koordinuoja vartotoj ugdym ir integruoja vartotoj

Vartotoj teisi apsaugos teisinis reguliavimas ir institucin sistema

VALSTYBIN NE MAISTO PRODUKT INSPEKCIJA PRIE LIETUVOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBIN

Dalyvauja taikant prevencines priemones (ugdant,

PRIE KIT VALSTYBS INSTITUCIJ, GINANI

VALSTYBIN ENERGETIKOS INSPEKCIJA PRIE

(paskirtis pagal kompetencij vykdyti teritorij planavimo ir

(svarbiausieji jos udaviniai: utikrinti tinkamas slygas keli

(utikrina aukt geleinkeli transporto eismo saugos lyg;

(organizuoja Lietuvos Respublikos, Europos Sjungos ir

(gyvendina valstybs civilins aviacijos pltros strategij, teikia

Vartotoj teisi apsaugos teisinis reguliavimas ir institucin sistema

aviacijos saugumo programos gyvendinim)61;

(organizuoja ir vykdo valstybin vidaus vanden transporto

VALSTYBIN AKREDITAVIMO SVEIKATOS

(teiss akt nustatyta tvarka vertina: asmen atitikt asmens

STUDIJ KOKYBS VERTINIMO CENTRAS PRIE

(skatina auktj mokykl veiklos kokyb organizuodamas

(atlieka teisin metrologin prieir ir Lietuvos matavimo

(vykdo valstybin konkurencijos politik; priiri, kaip laikomasi

Vartotoj teisi apsaugos teisinis reguliavimas ir institucin sistema

(saugo moni sveikat vertindama monms skirt vaist