PASLAUGŲ TEIKIMO LAISVĖ

Paslaugos sąvoka I
Paslauga v. prekė

Prekių sąvoka:

 produktai, kurie gali būti įvertinti pinigais ir kurie gali būti prekybinių sandorių objektu
(byla 7/68 Commission v Italy)

 Turi materialių fizinių savybių arba yra materialūs objektai

(Gen. adv. nuomonės Fennelly byloje C-97/98 Peter Jagerskiold v Torolf Gustafsson, 30 dalis;
Cinéthèque SA and others v Fédération nationale des cinémas français. 60 and 61/84, 10 dalis).

Paslaugų sąvoka:

 paprastai yra teikiamos už užmokestį ir jų teikimo nereglamentuoja nuostatos dėl prekių,

kapitalo ir asmenų judėjimo laisvės (57 str.);

 vienu metu teikiamos ir vartojamos;

 sutartis ar paslaugų teikėjo įsipareigojimas atlikti dabar ar ateityje eilę užduočių per tam
tikrą laikotarpį tam, kad būtų pasiektas tam tikras tikslas.

SESV 57 str.

Pagal Sutartis „paslaugos“ – tai tokios paslaugos, kurios paprastai yra teikiamos už užmokestį ir
kurių nereglamentuoja nuostatos dėl prekių, kapitalo ir asmenų judėjimo laisvės.

„Paslaugas“ sudaro:

 pramoninio pobūdžio veikla;

 komercinio pobūdžio veikla;
 amatininkų veikla;
 laisvųjų profesijų veikla.

Nepažeidžiant įsisteigimo teisei skirto skyriaus nuostatų, paslaugą teikiantis asmuo, kad galėtų ją
teikti, gali laikinai savo veikla verstis toje valstybėje narėje, kur paslauga teikiama, tomis pačiomis
sąlygomis, kurias toji valstybė taiko savo nacionaliniams subjektams.

Paslaugos sąvoka II
Paslaugų katalogas

 Sutarties 57 str. pateikiamas pavyzdinis paslaugų katalogas;

 Sutarties 58 str.: transporto paslaugoms bei bankų ir draudimo paslaugoms taikomos

specialios taisyklės.
 Paslaugos sąvoka III
Moraliai kvestionuojamos paslaugos

Byla C-159/90, Grogan.

Ar abortų paslauga galėtų būti laikoma paslauga pagal Sutartį?

Airijoje abortai buvo draudžiami, o Didžiojoje Britanijoje ši veikla buvo leidžiama; kasmet į
Didžiąją Britaniją iš Airijos vykdavo moterys, siekdamos pasidaryti abortus; informaciją apie
galimybę Didžiojoje Britanijoje teisėtai pasidaryti abortą ir keleto Didžiosios Britanijos klinikų
pavadinimus bei jų adresus platino Airijos studentų sąjungos savo informaciniuose leidiniuose; su
abortais kovojanti draugija tvirtino, jog tokios informacijos platinimas prieštarauja abortų
draudimui Airijoje, ir reikalavo, tai uždrausti;

Teismas pripažino, kad abortas, jei jis įteisintas valstybės narės teisėje, gali būti laikomas paslauga
Sutarties prasme.

Jeigu neturi ekonomiškumo požymio tada nepatenka į 56 str.

Paslaugos sąvoka IV

Sutarties 57 str.: “paprastai yra teikiamos už užmokestį ir jų teikimo nereglamentuoja nuostatos dėl
prekių, kapitalo ir asmenų judėjimo laisvės”:

 Teikiamos už užmokestį;
 Santykiui netaikomos kitos laisvės.
 Vidaus situacija.

Paslaugos atlygintinumas

“paprastai yra teikiamos už užmokestį”:

 Paslaugos yra efektyvi ekonominė veikla;

 Eliminuojamos kai kurios viešosios paslaugos.

Paslaugų teikimo laisvės santykis su kitomis laisvėmis

“...jų teikimo nereglamentuoja nuostatos dėl prekių, kapitalo ir asmenų judėjimo laisvės”

T.y., santykiui netaikomos kitos laisvės:

 Buvo aiškinama, kad paslaugų teikimo laisvė gali būti taikoma, jei negalima taikyti
kitų laisvių /subsidiarus taikymas/;

 Šiuo metu kitų laisvių prioriteto paslaugų teikimo laisvės atžvilgiu atsisakyta:
Fidium Finanz AG, C-452/04.

 Sandorio tikslas (pvz., “prekių tiekimas tėra šalutinis ar papildomas paslaugų

teikimo atžvilgiu”), “įtaka” ir “prioritetas”.
Žvejybos leidimas- paslauga, loterijos bilietas – paslauga, nes jų turinys kitoks – mes perkame su
tikslu kažką laimėti, pagauti žuvų.

Paslaugų teikimo laisvės atskyrimas

nuo įsisteigimo laisvės

Paslaugos teikiamos laikinai:

Ūkinė-komercinė veikla neturi būti tęstinio pobūdžio, nuolatinė, o tai nustatant turi būti
atsižvelgiama į reguliarumo, periodiškumo bei nepertraukiamumo kriterijus.

 bylos 196/87 Udo Steymann v. Staatssecretaris van Justite, 1987, 16 dalis;

 bylos C-55/94 Gebhard, 1995, 25, 26, 27 dalys.

Paslaugų teikimo laisvės atskyrimas nuo laisvo darbuotojų judėjimo

Paslaugos teikėjo savarankiškumas:

 Laisvo darbuotojų judėjimo subjektas – darbuotojas, paslaugų teikimo laisvės

subjektas – savarankiškai dirbantis asmuo arba įmonė pagal Sutarties 48 str.

1. Asmuo vykdo veiklą savarankiškai, t.y. veikia savo sąskaita ir savo rizika;

2. Pagal teisinį santykį – “teisė vadovauti”.

Paslaugų teikimo laisvės atskyrimas nuo laisvo darbuotojų judėjimo

Paslaugos teikėjo savarankiškumas:

 Laisvo darbuotojų judėjimo subjektas – darbuotojas, paslaugų teikimo laisvės

subjektas – savarankiškai dirbantis asmuo arba įmonė pagal Sutarties 48 str.

1. Asmuo vykdo veiklą savarankiškai, t.y. veikia savo sąskaita ir savo rizika;

2. Pagal teisinį santykį – “teisė vadovauti”.

SESV 56 str.

Pagal toliau išdėstytas nuostatas Sąjungoje uždraudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai,
taikomi valstybių narių nacionaliniams subjektams, kurie yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje negu
valstybė, kurios subjektu yra asmuo, kuriam tos paslaugos teikiamos.

Subjektai, kuriems taikoma laisvė teikti paslaugas

Paslaugos teikėjas ir paslaugos gavėjas: teisė teikti ir teisė gauti paslaugas;

Paslaugos teikėjas:

 Savarankiškai dirbantys asmenys arba įmonės, kurios tenkina Sutarties 54 str.

reikalavimus;
  Įsisteigę skirtingose valstybėse narėse (nors abu fiziškai gali “būti” toje pačioje
valstybėje narėje).
 Įsisteigę skirtingose valstybėse narėse reiškia ir tokius atvejus, kai asmenys
įsisteigę vienoje ir toje pačioje valstybėje narėje, bet paslauga teikiama kitoje.
Pvz. į autobusą susėda turistai ir gidas. Jie iš vokietijos vyksta į Graikiją, gidas
pasakoja apie Graikiją. Graikijos institucija sako, kad negali būti gidu nes neturi
gido išsilavinimo. TT sako, kad turistas vokietis ir gidas vokietis. Paslaugų
teikimas netaikomas, nes toj pačioj valstybėj. Bet tt sako, kad gali būti įsistegię ir
toj pačioj valstybėj, jeigu paslauga teikiama ir kitoje valstybėje narėje.

Ribojimų sąvoka

 33/74 Van Binsbergen

 110 ir 111/78 Van Wesemael

 205/85 Komisija v. Vokietija

 198/89 Komisija v. Graikija

 C-76/90 Manfred Sager v Dennemeyer & Co. Ltd.

Paslaugų direktyva (I):

2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje

Kilmės valstybės principas versus paslaugų teikimo laisvės principas (gerbti paslaugos teikėjo teisę
teikti paslaugas ir reikalauja užtikrinti laisvą patekimą į paslaugų teikimo rinką bei nevaržomą šios
laisvės įgyvendinimą VN teritorijoje);

Ribojimo pagrįstumo sąlygos: viešoji tvarka, visuomenės saugumas, visuomenės sveikata, aplinkos
apsauga ir kiti „svarbių visuomenės interesų“ pagrindai, išvardinti direktyvoje.

Paslaugų direktyvos 9 str.

Leidimų išdavimo tvarka

1. Valstybės narės taiko leidimų išdavimo tvarką teisei teikti paslaugas ar paslaugų teikimo veiklai
tik tuo atveju, jei yra įvykdytos šios sąlygos:

a) leidimų išdavimo tvarka nediskriminuoja paslaugų teikėjo;

b) būtinybė turėti leidimų išdavimo tvarką objektyviai pateisinta svarbiais visuomenės interesais;

c) tikslo negalima pasiekti taikant mažiau ribojančią priemonę, visų pirma todėl, kad a posteriori
tikrinimas būtų atliekamas per vėlai, kad būtų tikrai veiksmingas.

2. 39 straipsnio 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje valstybės narės nurodo savo leidimų išdavimo
tvarką ir pateikia priežastis, įrodančias, kad jos atitinka šio straipsnio 1 dalį.
3. Šis skirsnis netaikomas tiems leidimų išdavimo tvarkos aspektams, kuriuos tiesiogiai ar
netiesiogiai reglamentuoja kiti Bendrijos dokumentai.

Paslaugų direktyvos 10 str.

Valstybės narės nekelia teisei teikti paslaugas ar paslaugų teikimo veiklos vykdymui savo
teritorijoje nė vieno iš šių reikalavimų:

1) diskriminaciniai reikalavimai, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su pilietybe arba įmonės

registruotos buveinės vieta, visų pirma įskaitant:

a) reikalavimus dėl pilietybės teikėjui, jo darbuotojams, akcinio kapitalo valdytojams arba

paslaugų teikėjo vadovavimo ar priežiūros organų nariams;

b) reikalavimą, kad teikėjas, jo darbuotojai, akcinio kapitalo valdytojai arba teikėjo

vadovavimo ar priežiūros organų nariai nuolat gyventų valstybės narės teritorijoje;

2) draudimas būti įsisteigusiam daugiau negu vienoje valstybėje narėje arba būti įtrauktam į daugiau
negu vienos valstybės narės registrus arba būti daugiau negu vienos valstybės narės profesinių
įstaigų ar asociacijų nariu;

Paslaugų direktyva (II):

2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje

 Direktyva netaikoma:

 neekonominio pobūdžio bendrų interesų paslaugoms;

 finansinėms paslaugoms (pvz.: bankų, kreditavimo, draudimo, kt.)

 paslaugoms transporto srityje, įskaitant uosto paslaugas;

 laikinojo įdarbinimo agentūrų paslaugoms;

 sveikatos priežiūros paslaugoms;

 garso ir vaizdo paslaugoms, radijo transliacijoms;

 azartinių lošimų veiklai, įskaitant loterijas, lošimą kazino ir lažybas;

 veiklai, susijusiai su viešosios valdžios funkcijų vykdymu;

 socialinėms paslaugoms, susijusioms su socialinio būsto suteikimu, vaikų priežiūra ir

parama remtinoms šeimoms ir asmenims;

 privačioms saugos paslaugoms;

 oficialiu vyriausybės aktu paskirtų notarų ir antstolių teikiamoms paslaugoms.

 mokesčių sričiai ir kt.

 Paslaugų direktyva (III):
2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje

 Direktyva neturi poveikio valstybių narių:

 baudžiamosios teisės normoms;

 darbo teisei, t. y. jokioms teisės ar sutartinėms nuostatoms dėl įdarbinimo sąlygų,

darbo sąlygų, įskaitant sveikatą ir saugą darbe, ir darbdavio bei darbuotojo santykių;

 socialinės apsaugos teisės aktams.

Paslaugų direktyva (IV):

2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje

 Paslaugų direktyvos struktūra:

 Bendrosios nuostatos;

 Administracinis supaprastinimas (procedūrų supaprastinimas, kontaktiniai centrai,

procedūrų atlikimas elektroninėmis priemonėmis, kt.);

 Teikėjų įsisteigimo laisvė (leidimų išdavimo tvarka, draudžiami arba vertintini

reikalavimai, kt.);

 Laisvas paslaugų judėjimas (laisvė teikti paslaugas, su tuo susijusios nukrypti

leidžiančios nuostatos, paslaugų gavėjų teisės, kt.)

 Paslaugų kokybė (informacija apie teikėjus ir jų paslaugas, kt.)

 Administracinis bendradarbiavimas;

 Konvergencijos programa;

 Baigiamosios nuostatos.

Paslaugų direktyva (V):

2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje

Valstybė narė, kurioje yra teikiama paslauga, savo teritorijoje užtikrina nevaržomą teisę teikti
paslaugas, todėl valstybės narės negali apriboti teisės teikti paslaugas jokiomis taisyklėmis,
kuriomis būtų pažeidžiami nediskriminavimo, būtinumo ir proporcingumo principai:

1. Nediskriminavimas reiškia, kad taisyklė neturi būti tiesiogiai ar netiesiogiai

diskriminuojanti;

2. Būtinumas nustato, kad taisyklė turi būti pagrįsta viešosios tvarkos, visuomenės saugumu,
visuomenės sveikatos ar aplinkos apsaugos sumetimais;

3. Proporcingumas parodo, jog taisyklė turi būti tinkama siekiamam tikslui įgyvendinti ir ja
neturi būti reikalaujama daugiau nei reikia tokiam tikslui.
 Paslaugų direktyva (VI):
2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje

 Valstybės narės negali apriboti kitoje valstybėje narėje įsisteigusio teikėjo laisvės teikti
paslaugas, nustatydamos reikalavimą teikėjui būti įsisteigusiam tos valstybės narės
teritorijoje, įsiregistruoti tos valstybės narės registre ir pan.;

 Valstybės narės gali nustatyti, kad teikėjai, kurių paslaugos yra susijusios su tiesiogine ir
konkrečia rizika gavėjo ar trečiojo asmens sveikatai arba finansiniam saugumui, įsigytų
profesinės atsakomybės draudimą, atitinkantį rizikos pobūdį ir dydį, arba pateiktų garantiją
ar panašią priemonę, kurios būtų lygiavertės arba savo paskirtimi iš esmės atitiktų draudimą;

 Valstybės imasi priemonių, būtinų, kad paslaugų teikėjai pateiktų savo kontaktinius
duomenis, kuriais visi paslaugų gavėjai galėtų siųsti skundus arba reikalauti informacijos
apie teikiamas paslaugas.

Paslaugų direktyva (VII):

2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje

 Pagrindinės naujovės:

 vienas kontaktinis centras, kuriame paslaugų teikėjas gali atlikti visas procedūras ir
formalumus (vieno langelio principas);

 galimybė visas procedūras ir formalumus atlikti elektronine forma;

 užsieniečių informavimas apie paslaugų teikimą ir gavimą valstybėje narėje,

įskaitant informaciją apie teisių gynimo priemones;

 valstybės pareiga pašalinti draudimus konkrečiai profesijai, pateikti komercinę

informaciją vienu ar keliais būdais.

Kvalifikacijos pripažinimas

Ribojimo pagrįstumas.

ERASMUS pripažinimas - Kaupiamasis ir pakatinis. Kaupiamasis tai laipsnio pripažinimas, o

pakaitinis kai pripažįsta studijų trukmę. Tai išsilavinimo pripažinimas akademiniais tikslais.

Svarbu yra reglamentuojama profesijs – tai veiklos rūšis, kurią norima verstis arba užsiimti būtiną
atitikti reikalavimą turėti atitinkamą kvalfikaciją.

Viešojo intereso doktrina kalba apie tai kad rinka neužtikrino optinalios kokybės, kiekio todėl yra
būtina užtikrinti, kad tas profesionalas būtų sąžiningas ir teiktų tinkamas paslaugas.

Privataus intereso – sako, kad paprastai tam tikros rūšies paslaugų teikimą lemia tos profesijos
atstovai.