SESV 56 str. – 57str.

 Atskirti paslaugų teikimą nuo steigimosi laisvės gali būti

sudėtinga.
 Didelių statinių/pastatų statyba C-458/08 Com v
Portugalija – reikalavimas statybomis užsiimančioms
įmonėms turėti leidimus pripažintas pažeidžiančiu SESV 56
str. (buvo taikomas tiek įsisteigusioms, tiek ir paslaugas
teikiančioms įmonėms), t.y. apsunkino paslaugų teikimą.
 Kai kuriais atvejais kitoje valstybėje įsisteigusios įmonės
gali būti laikomos įsisteigusiomis ir priimančioje valstybėje
narėje: jei didžioji veiklos dalis vykdoma toje vn ir jei
siekiama išvengti priimančios valstybės profesinių taisyklių
(piktnaudžiavimo – vengimo teorija). Retas atvejis,
įrodinėjimo pareiga, kad asmuo piktnaudžiavo teise, o ne
šiaip realizavo savo laisvo judėjimo teises, priklauso VN.
C-212/97 Centros.
1. Pagal toliau išdėstytas nuostatas Sąjungoje
uždraudžiami laisvės teikti paslaugas
apribojimai, taikomi valstybių narių
nacionaliniams subjektams, kurie yra įsisteigę
kitoje valstybėje narėje negu valstybė, kurios
subjektas yra asmuo, kuriam tos paslaugos
teikiamos.
2. EP ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros
procedūrą, šio skyriaus nuostatas gali taikyti ir
paslaugas teikiantiems trečiosios šalies
piliečiams, įsisteigusiems Sąjungoje.
1. Pagal Sutartis “paslaugos” – tai tokios paslaugos, kurios
paprastai yra teikiamos už užmokestį ir kurių
nereglamentuoja nuostatos dėl prekių, kapitalo ir asmenų
judėjimo laisvės.
“paslaugas” sudaro:
a. pramoninio pobūdžio veikla;
b. komercinio pobūdžio veikla;
c. amatininkų veikla.
d. laisvųjų profesijų veikla.
2. Nepažeidžiant įsisteigimo teisei skirto skyriaus nuostatų,
paslaugą teikiantis asmuo, kad galėtų ją teikti, gali laikinai
savo veikla verstis toje valstybėje narėje, kur paslauga
teikiama, tomis pačiomis sąlygomis, kurias toji valstybė
taiko savo nacionaliniams subjektams.
 Veikia tiesiogiai - 33/74 Van Birsbergen
 Faktinės aplinkybės:
 NL pilietis konsultavo Van Birsbergen NL
socialinės apsaugos teisme. Persikėlė į BE.
 Jam nebeleista atstovauti kliento, nes pgl
NL teisę teikti teisines konsultacijas galėjo
tik asmenys, įsisteigę NL.
 Reikia tarptautinio elemento (eg kaip
taisyklė šiomis normomis negalima remtis
prieš savo paties VN)
 15/78 Koestler FR klientas FR bankas,
klientas persikėlė į GER, nenutraukęs
santykių su FR banku
 C-51/96 Deliege – BE sportininkė ginčijo BE
dziudo atrankos taisykles
 Viešųjų pirkimų taisyklės – taikomos ir
grynai vidaus pobūdžio situacijoms.
 Gali pažeisti tiek priimanti (didžioji dalis bylų), tiek namų
VN (Byla C-255/04 COM v FR (atlikėjai) – kliūtimi laisvam
paslaugų judėjimui pripažino FR tn, įtvirtinusią
prezumpciją, jog bet kuri sutartis, kuria fizinis arba
juridinis asmuo už atlygį įsipareigoja įdarbinti renginio
artistą atsižvelgiant į jo produktyvumą, yra laikoma darbo
sutartimi – ESTT – tai atgraso atlikėjus nuo paslaugų
teikimo Prancūzijoje ir organizatorius nuo tokių atlikėjų
įdarbinimo.
 Namų valstybė: C-224/97 Ciola – apribotas vietų, kuriose
galima švartuoti laivus, kurių savininkai gyvena užsienyje,
skaičius
 C-60/00 Carpenter – UK sprendimas deportuoti UK
piliečio, paslaugų teikėjo kitose vn, žmoną, kuri buvo
atvykusi į UK iš trečiosios šalies neteisėtai
 SESV 56 str. Kalba apie laisvę teikti paslaugas, 57 str. – apie
paslaugų teikėjų teises. Ar turi kokių nors teisių paslaugų
gavėjai?
 286/82 ir 26/83 Luisi Carbone – (ribojamas valiutos kiekis, kr
IT piliečiai galėjo išvežti į užsienį) - paslaugų gavėjo laisvė
judėti yra sudėtinė paslaugų teikėjo laisvės dalis
 C-186/87 Cowan – atsisakymas sumokėti kompensaciją
nukentėjusiajam nuo nusikaltimo FR britų turistui pripažintas
laisvės gauti paslaugas ribojimu.
 SESV 56-57 taikomas ir tais atvejais, kai nejuda nei paslaugos
gavėjas, nei jos teikėjas, bet juda pati paslauga – eg telefono
ryšys, faksas, el-paštas, internetas, etc)
 C-384/93 Alpine investments – NL finansų ministerija draudė
telefonu siūlyti finansines paslaugas, nebent įmonė turėjo
kliento išankstinį rašytinį sutikimą.
 352/85 Bond – NL teisė draudė kabelinę radijo ir TV laidų
transliaciją iš kitų VN, jei jose buvo reklamos, orientuotos į
NL visuomenę. (problema dėl to, kas moka kam – visgi ir šiuo
atveju ES laisvo paslaugų judėjimo nuostatos taikomos).
 Paslaugų pvz. SESV 57 str. 1 d., taip pat
turizmas, medicininės, finansinės, verslo,
švietimo veikla, TV transliacijos, darbuotojų
paieška, skolų išreikalavimas, loterijos,
paskolos, draudimas, sporto renginiai
 Atlygintina
 laikina
 Paslaugos patenka į SESV 56 str. turinį tik tada,
jei jos teikiamos atlygintinai.
 Byla C-159/90 Grogan – IRE byla prieš studentų
asociacijos pirmininką dėl bukletų apie aborto
klinikas UK platinimo
 Paslaugos išlaiko savo ekonominį pobūdį, netgi
jei jas teikia pelno nesiekiantis asmuo, arba
atlygintinumas yra priklausomas nuo sėkmės,
arba paslaugos yra susijusios su laisvalaikiu ar
sportu.
 C- 51-96 ir 191/97 Deliege byla
◦ net jei asmenį sporto asociacija laiko sportininku mėgėju,
nereiškia, kad jis nevykdo ekonominės veiklos.
◦ Paslaugą apmokėti nebūtinai turi jos gavėjas (eg ‘nemokami’
sporto renginiai)
 263/86 Humbel – valstybės apmokamos švietimo paslaugos nepatenkina
reikalavimo, kad paslaugos būtų komercinio pobūdžio
 C-109/92 Wirth jei švietimo paslaugos finansuojamos daugiausia privačiomis
lėšomis ir jos teikiamos siekiant pelno, tokia veikla patenka į SESV 56-57
taikymo turinį.
 Sudėtinga atskirti, dėl to Humbel logika susiaurinta – pvz. Sveikatos priežiūros
paslaugos.
 C-158/96 Kohll – ortodonto paslaugos – reikalavimas iš anksto gauti sutikimą,
kad paslaugos būtų apmokėtos iš soc draudimo lėšų - nepateisinamas
paslaugų laisvės ribojimas.
 C-157/99 Geraets-Smits – NL soc draudimo sistema žmonėms, kurių pajamos
neviršija nustatytos ribos. Mišrus finansavimas. Pareiškėjai paslaugas gavo
užsieny be išankstinio sutikimo. ESTT- už paslaugas sumokėjo pacientas,
vėliau kreipėsi dėl jų kompensavimo. Tokiais atvejais SESV nuostatos dėl laisvo
paslaugų judėjimo taikomos.
 C-372/04 Watts - NHS, ne draudimo schemos. Užsieny gautos privataus
gydymo paslaugos, kreipėsi dėl kompensavimo, NHS nebuvo programos, pgl
kr būtų finansuojamos užsieny suteiktos paslaugos; NHS neprivalėjo
kompensuoti ir už UK suteiktas privačias gydymo paslaugas. ESTT: SESV 56
str. taikomas tais atvejais, kai asmuo gauna gydymo ligoninėje paslaugas
kitoje VN, nepriklausomai nuo to, kaip veikia nacionalinė sistema, iš kurios
prašoma kompensuoti už paslaugas.
 Direktyva 2011/04 – kodifikuoja teisę dėl sveikatos priežiūros paslaugų
finansavimo.
 Loterijos ir azartiniai žaidimai
 C-15/78 Koestler - lažybinis prekybos akcijomis būdas – neteisėtas
GER, teisėtas FR. Draudimas išieškoti pinigus iš kliento teisėtas, jei jis
taip pat būtų taikomas, jei išieškoti siektų GER bankas. (tačiau tai yra
paslaugos SESV tikslais)
 C-159/90 Grogan abortų paslaugos UK Airijos piliečiams – iš
principo paslauga, tačiau bylos kontekste ESTT nesutiko, kad buvo
atlygintinumas (studentų asociacija bukletus platino neatlygintinai).
Neaišku, ar vn gali riboti savo piliečių galimybes gauti joje
neteisėtomis pripažįstamas paslaugas kitose VN.
 C- 275/92 Schindler – loterijų organizavimas – ekonominė veikla.
 Azartinių žaidimų bylos – morališkai ir finansiškai neigiamos
pasekmės asmeniui ir visuomenei praplečia VN diskreciją,
reglamentavimas turi būti nediskriminuojantis, proporcingas ir
nuoseklus.
 C-268/99 Jany – prostitucijos paslaugos aiškinant ES –PL asociacijos
sutartį turi būti aiškinamos taip pat, kaip ir pagal ES teisę – „didžioji
VN dalis ją toleruoja ir netgi reglamentuoja, o ne draudžia“.
 Tačiau kanapių verslas nelaikomas ekonomine veikla, (nes didžioji
dalis VN draudžia prekybą narkotikais).
 Be aiškiai įvardintų pagrindų, panašus nebaigtinis
pagrindų sąrašas (a la Cassis de Dijon) egzistuoja ir
paslaugų atveju. Tik ne “privalomieji reikalavimai”, o
„objektyviai pateisinama“. (Byla 33/74 Van Binsbergen):
1. Ribojimas turi būti priimtas siekiant teisėto viešo
intereso, kuris neprieštarauja ES tikslams.
(Ekonominiai tikslai- netinka, tačiau siekis užtikrinti
socialinio draudimo sistemos balansą – tinka.
2. Ribojimas turi būti taikomas ir pačioje VN
įsisteigusiems asmenims, (t.y. turi būti taikomas
nediskriminuojant)
3. Apribojimas turi būti proporcingas siekiamam tikslui.
4. Turi užtikrinti pagarbą pagrindinėms teisėms
(kriterijus aiškiai įvardintas Carpenter byloje).
 Komandiruojami darbuotojai –
reglamentuoja 1996 m. direktyva 96/71.
2014 m. priimta jos įgyvendinimo direktyva
2014/67. 2016-03-08 Komisija pateikė
pasiūlymą dėl šios direktyvos atnaujinimo.
◦ C-341/05 Laval (ESTT pasirėmė ir direktyva)
 C- 76/90 Säger – GER įstatymas, pramoninių prekių
ženklų registravimo veiklą leido vykdyti tik
patentiniams patikėtiniams.
 AG Jacobs – tokio pobūdžio ribojimai užsienio
įmonėms gali būti taikomi tik tuo atveju, jei juos
galima pateisinti kokiais nors su ES teisės tikslais
suderinamais reikalavimais.
 C-384/93 Alpine Investments – NL draudimas
skambinti siūlant paslaugas be ankstesnio adresato
sutikimo. Draudžiama skambinti tiek NL, tiek į kitas
VN.
 Aiškinimas tolsta nuo vien draudimo diskriminuoti
link reikalavimo siekti bendros paslaugų rinkos, taigi
siekiama drausti bet kokias priemones, kr trukdo
sukurti bendrąją rinką.
1. Direktyvos poreikis 2005 m. - svarbiausiems sektoriams atskiri
teisės aktai, bendras pagrindas - ESTT praktika. ES KOM– tai
padengia tik ledkalnio viršūnę. Norėta suteikti aiškumo
vidutiniam ir smulkiam verslui;
2. Direktyva taikoma apibrėžtam sąrašui atvejų, jei direktyva
netaikoma, reikėtų remtis ESTT praktika dėl SESV 49, 56-57 str.
aiškinimo.
3. Kilmės valstybės principas – paslaugų teikėjui taikoma teisė tos
šalies, kurioje jis yra įsisteigęs. Priimanti VN negali riboti tokių
paslaugų teikimo papildomais reikalavimais. Direktyvos
pasiūlymas numatė išimtis, t.y. šis principas nebūtų taikomas
minimalaus atlyginimo klausimu ir darbo teisės reikalavimų
atveju. Iš principo direktyvos pasiūlymu buvo siekiama
kodifikuoti ES TT praktikoje nusistovėjusią taisyklę.
4. Kilus stipriam pasipriešinimui (lenkų santechnikų baimė
senosiose VN), kilmės valstybės principas buvo pašalintas.
 Dir 2006/123 2 str. 1 d. - direktyva taikoma VN įsisteigusių tiekėjų teikiamoms
paslaugoms
 Paslauga- 4 str. 1 d. paslauga – tai bet kokia savarankiška, paprastai už užmokestį
atliekama ekonominė veikla; SESV 57 str. praplėstas direktyvos preambulės 33 d.
 Dir 4 str. 7 d. reikalavimas - tai bet koks įpareigojimas, draudimas, sąlyga ar
apribojimas, numatytas valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose arba
pagal teismų praktiką, administracinę praktiką ar profesinių įstaigų taisykles, arba
profesinių asociacijų ar kitų profesinių organizacijų kolektyvines taisykles,
priimtas šioms naudojantis teisiniu savarankiškumu; socialinių partnerių
suderėtuose kolektyviniuose susitarimuose nustatytos taisyklės nelaikomos
reikalavimais, kaip apibrėžta šioje direktyvoje;
 Galima kritikuoti, kad ši sąvoka pernelyg plati
 NETAIKOMA Preambulės 9 dalies antras sakinys - ji netaikoma tokiems
reikalavimams, kaip pavyzdžiui, kelių eismo taisyklėms, žemės naudojimo
taisyklėms, miesto ir kaimo planavimui, statybos standartams ir už tokių taisyklių
nesilaikymą taikomoms administracinėms nuobaudoms, kurie konkrečiai
nereglamentuoja arba neturi konkretaus poveikio teikimo veiklai, tačiau kurių
privalo laikytis teikėjai, vykdydami savo ekonominę veiklą, taip, kaip asmenys
veikdami savo vardu.
 A) neekonominio pobūdžio bendrų interesų paslaugoms;
 b) finansinėms paslaugoms, tokiomis kaip, bankų, kreditavimo, draudimo ir
perdraudimo, profesinių ar asmeninių pensijų, vertybinių popierių, investicijų,
fondų, mokėjimo ir investavimo konsultacijų paslaugoms, įskaitant Direktyvos
2006/48/EB I priede išvardytas paslaugas;
 [...]
 f) sveikatos priežiūros paslaugoms, neatsižvelgiant į tai, ar paslaugos teikiamos
naudojantis sveikatos priežiūros infrastruktūra, kaip jos organizuojamos ir
finansuojamos nacionaliniu lygiu, arba į tai, ar jos yra valstybinės ar privačios;
 G) garso ir vaizdo paslaugoms, įskaitant kinematografijos paslaugas,
nepriklausomai nuo to, koks jų gamybos, platinimo ir perdavimo būdas, ir radijo
transliacijoms;
 h) azartinių lošimų veiklai, susijusiai su piniginę vertę turin- čiais statymais
tikimybių principu pagrįstų žaidimų metu, įskaitant loterijas, lošimą kazino ir
lažybas;
 […]
 3 d – mokesčių sričiai
 !!! Teisinė reikšmė – ir toliau taikomos SESV nuostatos ir ESTT praktika
 Įdomiausi 1 str. 6 ir 7 d.:
 6. Ši direktyva neturi įtakos darbo teisei, t. y. jokioms
teisės ar sutartinėms nuostatoms dėl įdarbinimo sąlygų,
darbo sąlygų, įskaitant sveikatą ir saugą darbe, ir
darbdavio bei darbuotojo santykių, kurias pagal Bendrijos
teisei neprieštaraujančią nacionalinę teisę taiko valstybės
narės. Be to, ši direktyva neturi įtakos valstybių narių
socialinės apsaugos teisės aktams.
 7. Ši direktyva netrukdo naudotis pagrindinėmis teisėmis,
pripažintomis valstybėse narėse ir pagal Bendrijos teisę. Ji
taip pat neturi įtakos teisei derėtis dėl kolektyvinių
susitarimų, juos sudaryti ir įgyvendinti, taip pat imtis
kolektyvinių darbuotojų interesų gynimo veiksmų pagal
Bendrijos teisei neprieštaraujančią nacionalinę teisę.
 1. Valstybės narės gerbia teikėjų teisę teikti paslaugas ne toje valstybėje
narėje, kurioje jie yra įsisteigę. Valstybė narė, kurioje teikiama paslauga,
savo teritorijoje užtikrina nevaržomą teisę teikti paslaugas ar vykdyti
paslaugų teikimo veiklą. Valstybės narės savo teritorijoje neapriboja
teisės teikti paslaugas ar paslaugų teikimo veiklos vykdymo jokiais
reikalavimais, kuriais būtų pažeidžiami šie principai:
 a) nediskriminavimas: reikalavimas neturi būti tiesiogiai ar netiesiogiai
diskriminuojantis pagal pilietybę arba pagal valstybę narę, kurioje
juridinis asmuo įsisteigęs;
 b) būtinybė: reikalavimas turi būti pagrįstas viešosios tvarkos,
visuomenės saugumo, visuomenės sveikatos ar aplinkos apsaugos
sumetimais;
 c) proporcingumas: reikalavimas turi būti tinkamas siekiamam tikslui
įgyvendinti ir juo neturi būti reikalaujama daugiau, nei reikia tokiam
tikslui.

 Šis straipsnis pakeitė kilmės valstybės principą, kurį norėta įvesti šia
direktyva
 Galima pateisinti ne tik Dir 17 str. Ir 18 str., bet ir 16 str. 1 d .3 para
 2. Valstybės narės negali apriboti kitoje valstybėje narėje įsisteigusio teikėjo
laisvės teikti paslaugas, nustatydamos tokius reikalavimus:
 a) reikalavimą teikėjui būti įsisteigusiam tos valstybės narės teritorijoje;
 b) teikėjo įsipareigojimą gauti valstybės narės kompetentingų institucijų leidimą,
taip pat įsiregistruoti tos valstybės narės registre arba joje esančiose profesinėse
įstaigose ar asociacijose, išskyrus šioje direktyvoje arba kituose Bendrijos teisės
aktuose numatytus atvejus;
 c) draudimą teikėjui tos valstybės narės teritorijoje sukurti tam tikros formos ar
rūšies infrastruktūrą, įskaitant biurus arba kontoras, kuri teikėjui reikalinga
atitinkamoms paslaugoms teikti;
 d) specifinius teikėjo ir gavėjo sutartinius susitarimus, kurie apriboja savarankiškai
dirbančių asmenų paslaugų teikimą arba neleidžia jiems jų teikti;
 e) teikėjo pareigą turėti specialų tapatybės dokumentą, reikalingą paslaugų
teikimo veiklai vykdyti, išduotą kompetentingų institucijų;
 f) įrangos ir medžiagų, kurios yra sudėtinė teikiamų paslaugų dalis, naudojimo
reikalavimus, išskyrus sveikatai ir saugai darbe būtinus reikalavimus;
 g) laisvės teikti paslaugas apribojimus, nurodytus 19 str.
 Dir 16 str 1 d.; iš esmės pasikartoja 16 str.3
d.
 2012 studija dėl direktyvos įgyvendinimo -
http://ec.europa.eu/growth/single-
market/services/services-
directive/implementation/implementation-
report/index_en.htm