9 seminaras draudiami susitarimai.

Konkurencijos taisykli visuma integrali vidaus rinkos dalis

Konkurencijos teiss tikslai ekonomikos efektyvumas, vartuojoj gerov, smulkij ir
vidutini moni apsauga.
KT struktra:
a) Komisija ir priima ir taiko privalomus teiss aktus (ivengent Teism);
b) KT altiniai: SESV (101-106 str,) reglamentai, direktyvos, ESTT ir Bendrojo teismo
praktika, Komisijos sprendimai ir praneimai;
c) KT skirstoma : draudiamus susitarimus, draudim piktnaudiauti dominuojania
padtimi, koncentracij kontrol ir valstybs pagalbos draudim;
mons svoka KT
- asmuo, kuris vykdo ekonomin veikl, neatsivelgiant jo teisin status ir finansavimo
bd;
- Dukterins mons traktuojamos kaip vienas asmuo.
mons svoka nepatenka:
- Asmuo, kuris atlieka dal esmini valstybs funkcij (pvz aplinkos apsaugos prieira);
- Socialins apsaugos, sveikatos apsagos fondai.
Rinkos galia
- tai gebjimas ilgesn laikotarp ilaikyti didesns kainas, nei konkurencins;
- ES KT rinkos galia danai apibriama pagal mons turim rinkos dal ..atitinkamoje rinkoje.
Atitinkama rinka
- svarbu nustatyti tam kad nagrinti rinkos galios, piktnaudiavimo dominuojania padtimi,
koncentracij kontrols, draudiam susitarim klausimus, t.y. beveik visus KT klausimus.
- Atitinkama rinka nustatoma sujungius geografin ir preks rinkas;
- Preks rinka tai konkuruojanios tarpusavyje preks;
- Geografin rinka apibriama valstybs teritorijos dalimi, valstybs teritorija, keli
valstybi teritorija ar visa ES. Tam kad apibrti geografin rink, reikia nustatyti, kad
konkurencijos slygos paimtoje teritorijoje yra panaios;
- Paklausos pakeiiamumas tai vartotoj galjimas pereiti prie panai preki/paslaug
vartojimo, - svarbus nustatyti preks rink;
- Pasilos pakeiiamumas panai preki gamintuoj gebjimas pereiti prie vienod preki
gamybos. T.y. potencials konkurentai, - svarbus mons rinkos gali nustatyti.
DRAUDIAMI SUSITARIMAI
moni susitarimai, moni asociacij sprendimai ir suderinti veiksmai
-

Draudiam susitarim pavyzdin sra tvirtina SESV 101 str. 1 d.;

SESV 101 str. 2 d. nurodo, kad tokie susitrimai yra savaime niekiniai.
Karteliniai susitarimai kai susitaria didel rinkos dal turintys asmenys, tam kad paveikti
kain arba vykdyti nesining konkurencij prie kitus rinkos dalyvius.

Susitarimai
- horizantals susitarimai susitarimai tarp moni veikeni tame paiame komercijos
proces ir ekonomikos lygmenyje. T.y. tarp potenciali konkurent.
- Vertikals tarp moni veikiani skirtinguose komercijos proces ir ekonomikos
lygmenyse. (Pvz tarp didmeninink ir mameninink);
- Susitarimo forma nra svarbi.

moni asociacij sprendimai

- visi asociacij sprendimai, rekomendacijos, taisykls ir panaiai yra draudiami, jei jie riboja
konkurencij.
Suderinti veiksmai
- susitarimai ir suderinti veiksmai Komisijos nuomone yra labai artimos svokos;
- paraleliai atliekami veiksmai savarankiki sutampantys moni veiksmai, - neprietarauja
ES teisei;
- Suderinti veiksmai i anksto sutarta, ir remiantis susitarimu bendrai veikiama padarant al
konkurencijai
Draudiam susitarim turinys
- susitarimo tikslas konkurencijos ribojimas (Pvz.: kain nustatymas, gamybos apimi
ribojimas, pasidalijimas rinkomis ir klientais, informacijos apie kainas apsikeitimas;
- Komisija nustat, ymus poveikis konkurencijai yra kai:
a) horizantaliai susitar alys uimanios daugiau kaip 10% atitinkamo rinkos;
b) vertikaliai susitar alys uimanios daugiau kaip 15%atitinkamos rinkos;
c) jei negalima nustatyti vertikalus ar horizantalus susitarimas taikoma 10% riba;
- jei susitarimas yra ribojantis konkurencij pagal tiksl jam aukiau ivardinti rinkos dali
kriterijai nra taikomi;
Draudiam susitarim iimtys:
- kai konkurencijai teigiamas susitarimo poveikis nusveria konkurencij ribojant poveik, susitarimas laikomas prokonkurenciniu SESV 101 str. 3 d.;
- konkurencijos ribojimai turi bti proporcingi;
- Grupin iimtis bendrojo pobdio iimtis taikoma tam tikroms sutari rims. Grupins
iimtys tvirtina Taryba arba Komisija.
10 seminaras. Piktnaudiavimas dominuojania padtimi ir koncentracij kontrol
PIKTNAUDIAVIMAS DOMINUOJANIA PADTIMI
-

SESV 102 str. nedraudia dominavimo, - draudiamas tik piktnaudiavimas dominuojania

padtimi
is intitutas kaip taisykl reglamentuoja vienos mons veikl, bet pasitaiko atvju kai SESV
102 str. taikomas grupei moni (Kolektivinis dominavimas, oligopolin rinka).

Piktnaudiavimo dominuojania padtimi slygos (SESV 102 str.):

a) mon uim dominuojani padti vidaus rinkoje (t.y. ES) ar jos dalyje;
b) mon piktnaudiauja savo padtimi;
c) mons veikla gali paveikti VN prekyb.
Dominuojanti padtis vidaus rinkoje ar didelje jos dalyje.
- nereikia, kad nra konkurencijos, bet mon ymia dalimi takoja konkurencijos vystimosi
slygas (1979 m. byla 85/76 Hoffmann-La Roche)
- Jei mon uima 50% rinkos preziumuojama, kad ji yra dominuokanti
(1991 m. byla C-62/86 AKZO Chemie)
- vidaus rinkos dalis pripaintina VN teritorija (1975 m. 26/75 General Motors)
Piktnaudiavimas
- SESV 102 str. pateikia piktnaudiavim pavyzdin sra;

Piktnaudiavimas tai nesiningas, antikonkurencinis elgesys.

Poveikis valstybi nari tarpusavio prekybai

- poveikis turi bti konstatuotas, nes kitu atveju taikytina VN nacionalin teis.
Piktnaudiavimo dominuojania padtimi bdai:
1) Nesiningas kainos padidinimas,
- preks kaina nustatoma be pagrsto santykio su jos ekonomine verte.
2) Grobuonika kaina,
- kai mon trumpam sumaina kainas, tyia patyria nuostolius, - tam kad istumti i rinkos
konkurentus arba priversti juos sudaryt kartelin susitarim arba neleisti rink naujus
konkurentus arba padidinti savo/sumainti konkurent mons rinkos vert.
3) Diskriminuojantis kain nustatymas,
- dirbtinai pasidalijamos rinkos, kai skirtingose VN neturint objektyvi prieasi preks
pardavinjamos u skirtingas kainas;
- neatsivelgiant vienodus katus skirtingiems pirkjams taikomos skirtingos kainos
4) Nesiningas nuolaid taikymas,
5) Papildom sipareigojim primetimas,
- sipareigojimas nekonkuruoti remiasi sipareigojimu arba paskatinim schema, kuri veria
pirkj sigyti beveik visas jam reikalingas prekes tik i dominuojanios mons;
- Microsoft byla, kai mon vert vartuotoj kartu su Windows btinai sigyti Media player`.
6) Atsisakymas teikti,
- atsisakymas teikti rementis pirkj pilietyb arba rezidavimo viet;
- esmins infrastruktros doktrina, kuri draudia transporto, telekomunikacij, finansini
paslaug srityse atsisakyti teikti paslaugas. Nes be ios infrastruktros i esms negalima
palaikyti konkurencijos rinkoje.
- atsisakymas teikti intelektins nuosavybs teises, kai toks atsisakymas gali paalinti vis
konkurenci ir negali bti pateisinamas.
KONCENTRACIJ KONTROL
Koncentracij rys
- horizontali
- vertikali
- koglomeratin (mirioji)
Koncentracij kontrols tikslai
- skatinti Europos ekonomikos efektyvum pasauliniu mastu;
- utikrinti, kad koncentracij nauda bt didesn, nei patiriama ala konkurencijai.
Koncentracijos svoka.
- Reglamentas dl Koncentracij tarp moni kontrols;
- ES mastu koncentracijoms taikoma ES teis, nacionaliniu nacionalin teis;
- 102 str. taikomas, kai koncentracija padaroma susijungus su dominuojania rinkoje mone;
1973 m. 6/72 Continental Can byla
- 101 str. taikomas, kai koncentracijos vykdomos akcij pirkimo-pardavimo sutari pagrindu
1987 m. 142 ir 156/84 British-American Tobacco Company byla
- svoka: dviej ar daugiau savarankik moni jungimasis arba kai viena mon gyja teis
kontroliuoti kit mon;
Sjungos masto koncentracija
- tokia, kuri veikia daugelyje ES ali ir kuri taip pat aktyviai veikia kituose pasaulio alyse

Pvz.: 5 mlrd. eur koncentracijos bendra pasaulin apyvarta + 250 mln apyvarta ES`oje
kiekvienos koncentracijoje dalyvaujanioje monje.
Pareiga praneti apie koncentracij.
- praneti btina Komisijai po Koncentracijos susitarimo sudarimo ir prie pradedant jai
veikti. Gavus praneim Komisija pradeda tyrim ir nustato ar konkreios koncentracijos
vykdymas neprietarauja ES teisei.
Konkurencijos teiss gyvendinimas
- Komisija gali priimti sprendim nutraukti konkurencij ribojani veikl, gali paskirti
baud;
- Treiosios alys gali reikalauti nuostoli atlyginimo, tame tarpe ir negaut pajam;
- Baudos gali bti vienkartins ir periodins (tol kol mons daromas paeidimas nebus
nutrauktas);
- Baudos dydis iki 10% mons bendrosios pasaulins apyvartos prajusiais kiniais metais;
- Europos konkurencijos tinklas t.y. Komisija ir VN konkurencijos institucijos;
- Komisija ir VN veikia pasidalijamosios kompetencijos pagrindu
- Komisija ES konkurencijos teisje atlieka teiss akt leidjo, policininko, tyrjo, prokuroro
ir teisjo vaidmen.
11 seminaras. Valstyb ir konkurencijos teis
VALSTYBS PAGALBOS DRAUDIMAS
-

t.y. konkurencijos teiss ir viej paslaug santykis

Valstybs monopolijos
- SESV 106 str.
- Valstybs ir savivaldybi moni svoka:
1) tai subjektai yra mons ES Konkurencijos teiss prasme,
2) be to valstybs institucijos gali daryti lemiam tak monei.
- SESV 106 str. taip pat taikytinas monms, kurioms valstyb suteikia specialias arba
iimtines teises:
a) Iimtins teiss pvz iimtin teis dalinti pat,
b) Specialios teiss suteikiama teis vykdyti ekonomin veikl tam tikroje
teritorijoje ribotam moni skaiiui.
- SESV 106 str. 2 d.: monms, kurioms yra patikta teikti bendros ekonomins svarbos
paslaugas, reikia kad tam tikrom monms remiantis bendraisiais ekonominiais interesais
valstyb nustato tam tikras pareigas. T.y. nustatydama papildomas pareigas valstyb turi
teis monei nustatyti ir proporcingas preferencijas. (Toki paslaug pvz: pato paslaugos);
- Valstybins komercins monopolijos (pvz alkoholio pardavimo monopolis) turi utikrinti
visiems ES gamintojams vienodas jimo rink taisykles.
Valstybs monopoli skaidrumas
- Komisijos Skaidrumo direktyva nurodo, kad mons gaunanios valstybs pagalba SESV
106 str. pagrindu turt utikrinti savo finansin skaidrum, bei teikti vis reikaling
informacij Komisijai.
1991 m. byla C-41/90 Hofner v. Macrotron
Dominuojanios padties sukrimas pats savaime nra prieinga ES teisei. Draudiamas
piktnaudiavimas. Pvz paslaugos teikimo apribojimas nenaudai t, kas nori ia paslauga
pasinauduoti.

Valstybs pagalba
- svoka ekonomins naudos suteikimas monei i valstybs l, turintis neigiam poveik
konkurencijai ir VN tarpusavio prekybai;
- rys:
a) horizantoli (pvz smulkiam/vidutiniam verslui),
b) sektorin (pvz pagalba tam tikrai kio akai),
c) regionin.
- Keturi valstybs pagalbos elementai:
a) valstybs itekli naudojimas,
b) ekonomins naudos suteikimas pagalbos gavjui (mokesi lengvatos, investicijos, kt),
c) selektyvumas (valstybs pagalba reikia atriboti nuo valstybs bendrosios ekonomins
politikos)
d) povveikis konkurencijai ir prekybai tarp VN (poveikis konkurencijai ir prekybai yra
svarbesnis kriterijus nei valstybs pagalbos forma. Prekybos tarp VN neveikia
nereikminga pagalba ir pagalba iimtinai vietos pobdio veiklai (pvz kirpyklai).
Valstybs pagalbos draudimas
- SESV 107 str. 1 d.;
Vidaus rinkai neprietaraujanti pagalba
- SESV 107 str 2 d.;
Pagalba, kuri gali bti pripainta teista
- SESV 107 str 3 d. tvirtnt kriterij pagrindu Komisija turi teis savo nuoira sprsti ar
pagalba neprietarauja vidaus rinkai;
Bendrosios iimtys ir kitos specialiosios taisykls vastybs pagalbos srytyje
- Nustato Komisijos Reglamentas EB Nr. 800/2008
- Pvz dl pagalbos atitikimo ES teisei, kai ji taikoma maoms ir vidutinms monms,
negaliesiems darbuotojams, ems kiui, regionin pagalba ir kt.
Valstybs pagalbos kontrols procedra
- SESV 108 str.;
- VN privalo pranet Komisijai apie teikiam pagalb;
-

Jei Komisijai i anksto nra praneta apie teikiam pagalb, ji gali pareikalauti sustabdyt
pagalbos teikim bei iiekoti neteist pagalb, kol Komisija nepriims sprendimo dl
teikiamos pagalbos suderinamumo su vidaus rinka;
Jei Komisija pripaina i anksto nepranet teikiam pagalb teist, ji gali:
a) Priteisti i gavjo palkanas u neteistumo laikotarp,
b) Gali nurodyti grinti neteist pagalb ir vliau j gyvendinti i naujo,
c) Gali tenkinti reikalavimus atlyginti dl neteistos pagalbos patirt al.
Jei Komisija pripaina i anksto nepranet pagalb neteist, ji gali:
a) pagalba kartu su palkanomis turi bti grinta.